1.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/18

1.

Ar lygiavertiškumo principą atitinka vidaus teisės nuostata, kurioje taikant Direktyvą 1999/70/EB (1) numatytos ekonominės pasekmės, atsirandančios tuo atveju, kai neteisėtai sustabdomas darbo sutarties vykdymas, nustačius negaliojančią termino, kuris yra kitoks ir žymiai trumpesnis nei tais atvejais, kai neteisėtai sustabdomas pagal bendrąją civilinę teisę sudarytos sutarties vykdymas, nustačius negaliojančią termino sąlygą, sąlygą?

2.

Ar Europos teisę atitinka tai, kad jos taikymo srityje skiriant sankciją suteikiama naudos išnaudojančiam darbdaviui ir padaroma žalos darbuotojui, kuriuo buvo pasinaudota, taip, kad dėl proceso trukmės, net dėl įprastos trukmės, tiesiogiai daroma žalos darbuotojui ir suteikiama naudos darbdaviui ir kad veiksmingo padėties atkūrimo galimybė proporcingai mažėja ilgėjant proceso trukmei, kol beveik panaikinama?

3.

Ar Europos teisės taikymo srityje, kaip ji suprantama pagal Nicos chartijos 51 straipsnį, [Pagrindinių teisų] chartijos 47 straipsnį ir EŽTK 6 straipsnį atitinka tai, kad dėl proceso trukmės, net dėl įprastos trukmės, tiesiogiai daroma žalos darbuotojui ir suteikiama naudos darbdaviui ir kad veiksmingo padėties atkūrimo galimybė proporcingai mažėja ilgėjant proceso trukmei, kol beveik panaikinama?

4.

Ar, atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78/EB (2) 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir Direktyvos 2006/54/EB (3) 14 straipsnio 1 dalies c punkte pateiktus paaiškinimus, Direktyvos 1999/70/EB [priedo] 4 punkte įtvirtinta darbo sąlygų sąvoka apima ir neteisėto darbo santykių nutraukimo pasekmes?

5.

Jeigu į pirmesnį klausimą reikia atsakyti teigiamai, ar pagal 4 punktą galima pateisinti skirtumą tarp vidaus teisėje numatytų įprastų neteisėto neterminuotų ir terminuotų darbo santykių nutraukimo pasekmių?

6.

Ar galiojančios Bendrijos teisės bendruosius principus — teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, procesinės lygybės, veiksmingos teisminės gynybos, teisės į nepriklausomą teismą ir, apskritai, į teisingą bylos nagrinėjimą, kurie užtikrinami Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalimi (iš dalies pakeista Lisabonos sutarties 1 straipsnio 8 dalimi ir į kurią daroma nuoroda Europos Sąjungos sutarties 46 straipsnyje) — kartu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos Romoje 1950 m. lapkričio 4 d., 6 straipsniu ir 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 46, 47 straipsniais ir 52 straipsnio 3 dalimi, kaip inkorporuota į Lisabonos sutartį, reikia aiškinti taip, jog dėl jų Italijos valstybei užkertamas kelias praėjus tam tikram laikotarpiui priimti teisės nuostatą (kokia įtvirtinta Įstatymo Nr. 183/10 32 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į Įstatymo Nr. 92/12 1 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą aiškinamąją nuostatą), kuria iškreipiamos vykstančio proceso pasekmės, tiesiogiai darant žalos darbuotojui ir suteikiant naudos darbdaviui ir kai veiksmingo padėties atkūrimo galimybė proporcingai mažėja ilgėjant proceso trukmei, kol beveik panaikinama?

7.

Jeigu Teisingumo Teismas nepripažintų nurodytus principus pagrindiniais Europos teisės principais, kad juos būtų galima taikyti horizontaliai ir visuotinai, ir todėl tik viena nuostata, t. y. Įstatymo Nr. 183/10 (išaiškinto Įstatymo Nr. 92/2012 1 straipsnio 13 dalyje) 32 straipsnio 5–7 dalys, neatitiktų įsipareigojimų, nustatytų Direktyvoje 1999/70/EB ir Nicos chartijoje, ar tokia bendrovė, kaip antai atsakovė, turinti [šios nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą] 55–61 punktuose nurodytus požymius, turi būti laikoma valstybine įstaiga siekiant tiesiogiai vertikaliai laikantis hierarchinės tvarkos taikyti Europos teisę, būtent Direktyvos 1999/70/EB [priedo] 4 punktą ir Nicos chartiją?

8.

Jeigu Teisingumo Teismas į 1, 2, 3 ir 4 klausimus atsakytų teigiamai, ar pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, kuris yra Europos Sąjungos pamatinis principas, galima netaikyti aiškinamosios nuostatos, kaip antai įtvirtintos Įstatymo Nr. 92/12 1 straipsnio 13 dalyje, pagal kurią neįmanoma laikytis principų, išplaukiančių iš atsakymų į 1–4 klausimus?