Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R0692

    2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir jų gabenimo bei tvarkymo įvežus (Tekstas svarbus EEE) (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 174, 2020 6 3, p. 379–520 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 07/02/2023

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/692/oj

    3.6.2020   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 174/379


    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/692

    2020 m. sausio 30 d.

    kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir jų gabenimo bei tvarkymo įvežus

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktą“) (1), visų pirma į jo 234 straipsnio 2 dalį, 237 straipsnio 4 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį,

    kadangi:

    (1)

    Sąjungos teisės aktai gyvūnų sveikatos srityje neseniai buvo atnaujinti priėmus Gyvūnų sveikatos teisės aktą. Tuo reglamentu, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 20 d. ir taikytinas nuo 2021 m. balandžio 21 d., panaikinta ir pakeista maždaug 40 pagrindinių aktų. Juo taip pat reikalaujama priimti įvairius Komisijos deleguotuosius ir įgyvendinimo reglamentus, panaikinsiančius ir pakeisiančius apie 400 Komisijos teisės aktų, kurie gyvūnų sveikatos srityje buvo taikomi prieš Gyvūnų sveikatos teisės aktu nustatant naująją teisinę sistemą;

    (2)

    nuo pirmųjų gyvūnų sveikatos taisyklių Sąjungos lygmeniu priėmimo prekybos sąlygos pakito ir labai padidėjo prekybos gyvūnais, genetinės medžiagos produktais ir gyvūniniais produktais mastas tiek Sąjungos viduje, tiek su trečiosiomis šalimis. Per tą patį laikotarpį dėl Sąjungos gyvūnų sveikatos politikos ir taisyklių Sąjungoje buvo išnaikintos kai kurios ligos, o kitų ligų plitimo buvo išvengta arba jos buvo kontroliuojamos daugelyje valstybių narių. Tačiau kai kuriais atvejais dėl naujų ligų kyla naujų problemų Sąjungos gyvūnų sveikatos būklei, prekybai ir vietos ekonomikai tų ligų paveiktose teritorijose;

    (3)

    šiuo teisės aktu papildomos taisyklės, kurios jau nustatytos Gyvūnų sveikatos teisės akte. Jomis turėtų būti suteikiamos būtinos garantijos užtikrinant, kad į Sąjungą įvežamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos nekeltų pavojaus laikomų ir laukinių gyvūnų sveikatai, nes tai galėtų pakenkti Sąjungos gyvūnų sveikatos būklei dėl ligų ir padaryti itin neigiamą ekonominį poveikį susijusiems sektoriams;

    (4)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 234 straipsnyje nustatyta, kad kol bus priimti deleguotieji aktai, kuriais nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams, valstybės narės gali, atlikusios susijusios rizikos įvertinimą, taikyti nacionalines taisykles, jei tos taisyklės atitinka tame reglamente nustatytus tam tikrus reikalavimus; Todėl į Sąjungą įvežant tokių rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, kuriems netaikomas šis reglamentas, gali būti taikomos tokios valstybių narių taikomos nacionalinės taisyklės;

    (5)

    galiojančios gyvūnų sveikatos taisyklės, nustatytos ankstesniuose Komisijos aktuose dėl gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą, pasirodė esančios veiksmingos, todėl minėtųjų galiojančių taisyklių tikslas ir esmė turėtų išlikti nepakeisti šiame reglamente, tačiau turėtų būti atnaujinti, siekiant atsižvelgti į geresnio reglamentavimo taisykles, naująją Gyvūnų sveikatos teisės akte nustatytą gyvūnų sveikatos sistemą ir naujas mokslo žinias, tarptautinius standartus bei ankstesnių Sąjungos teisės aktų taikymo patirtį;

    (6)

    siekiant išvengti nereikalingų prekybos trukdžių, gyvūnų sveikatos reikalavimais, keliamais į Sąjungą įvežamoms siuntoms, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų būti užtikrintas sklandus perėjimas nuo ankstesniuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

    (7)

    Gyvūnų sveikatos teisės aktu nustatomos gyvūnų ligų, perduodamų gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės. Visų pirma to reglamento V dalies 1 skyriuje, kuriame nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas, numatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomi jame nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai;

    (8)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 229 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos valstybės narės leidžia į Sąjungą įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas. Reikalavimai apima sąlygas, susijusias su kilmės trečiąja šalimi ar teritorija, kilmės ūkiu, gyvūnų sveikatos reikalavimais, kurias tos siuntos turi atitikti, taip pat reikalavimai apima veterinarijos sertifikatą, deklaracija ar kitus dokumentus, kurie turi būti pridedami prie tokių siuntų;

    (9)

    be to, Gyvūnų sveikatos teisės akto 234 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi iš trečiųjų šalių, teritorijų ar zonų į Sąjungą įvežamiems tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, turi būti bent tokie pat griežti, kaip tame reglamente ir pagal jį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti reikalavimai, taikomi atitinkamų rūšių ir kategorijų prekių vežimui Sąjungoje. Jeigu reikalavimai nėra tokie pat griežti, kaip reglamente nustatyti reikalavimai, jie turi suteikti lygiavertes garantijas dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, numatytų to reglamento IV dalyje;

    (10)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turi būti priimti deleguotieji aktai, kuriais papildomos tame reglamente nustatytos taisyklės dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų iš trečiųjų šalių ar teritorijų į Sąjungą įvežamiems tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams ir tų prekių vežimui bei tvarkymui po jų įvežimo į Sąjungą, kai tai būtina siekiant sumažinti susijusią riziką;

    (11)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės leidžia į Sąjungą įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas tik tuo atveju, jei prie tokių siuntų pridėti veterinarijos sertifikatai ir deklaracijos ar kiti dokumentai, kurių reikalaujami pagal tą reglamentą. To reglamento 237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veterinarijos sertifikatą turi patikrinti ir pasirašyti valstybinis veterinarijos gydytojas kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Gyvūnų sveikatos teisės akto 237 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo to reglamento 237 straipsnio 1 dalyje ir 237 straipsnio 2 dalyje numatytų veterinarijos sertifikatų reikalavimų, ir nustatyti taisykles, kuriomis reikalaujama, kad prie tokių siuntų būtų pridėtos deklaracijos ar kiti dokumentai;

    (12)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 239 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus dėl specialių taisyklių ir papildomų reikalavimų, kurie taikomi tam tikrais konkrečiais būdais į Sąjungą įvežant gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas, kuriuose numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendrųjų gyvūnų sveikatos reikalavimų, numatytų to reglamento 229 straipsnio 1 dalyje ir 237 straipsnio 1 dalyje, bei papildomose taisyklėse, nustatytose deleguotaisiais aktais, priimtais pagal to reglamento 234 straipsnio 2 dalį ir 237 straipsnio 4 dalį;

    (13)

    papildomos taisyklės, kurios turi būti nustatytos šiame reglamente pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 234 straipsnio 2 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį, yra tarpusavyje susijusios. 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija nustato bendruosius gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą reikalavimus, o 239 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija nustato nuo tų bendrųjų reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų specialias taisykles ir papildomus reikalavimus;

    (14)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 237 straipsnyje nustatyti veterinarijos sertifikatų reikalavimai yra su gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimu į Sąjungą susijusių taisyklių sistemos dalis. Pagal to reglamento 237 straipsnio 4 dalį Komisijai suteikti įgaliojimai taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų yra tos pačios bendros taisyklių sistemos dalis;

    (15)

    Gyvūnų sveikatos teisės akte jau pateiktos kelios apibrėžtys. Be to, šiame reglamente taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kituose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su maisto higiena ir oficialia kontrole, pvz., Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 (2), nustatytas apibrėžtis. Tačiau siekiant nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, tikslinga įtraukti konkrečias apibrėžtis, įskaitant tam tikrų kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų apibrėžtis. Šios apibrėžtys reikalingos siekiant paaiškinti, kurios gyvūnų kategorijos, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai kelia riziką gyvūnų sveikatai, todėl juos įvežant į Sąjungą taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai;

    (16)

    siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo ir atsižvelgiant į keliamą riziką gyvūnų sveikatai, šiame reglamente sąvokos „šviežia mėsa“ apibrėžtis turėtų apimti sąvokų „šviežia mėsa“, „smulkinta mėsa“ ir „mėsos pusgaminiai“ apibrėžtis, pateiktas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede;

    (17)

    be to, šiame reglamente sąvokos „mėsos gaminiai“ apibrėžtis turėtų apimti Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytas sąvokų „mėsos gaminiai“, „apdoroti skrandžiai“, „pūslės“, „žarnos“, „lydyti gyvūnų riebalai“ ir „mėsos ekstraktai“ apibrėžtis. Taip yra todėl, kad gyvūnų sveikatos požiūriu visos šios prekės kelia tą pačią riziką gyvūnų sveikatai ir joms turėtų būti taikomos rizikos mažinimo priemonės;

    (18)

    Reglamente (EB) Nr. 853/2004 pateikta „skerdenos“ apibrėžtis turėtų būti pritaikyta, kad būtų apibrėžta „kanopinių skerdeną“, atskiriant ją nuo „subproduktų“. Taip yra todėl, kad šios dvi prekės kelia skirtingą riziką gyvūnų sveikatai – „subproduktų“ keliama rizika yra didesnė;

    (19)

    šiame reglamente turėtų būti apibrėžta gyvūnų „žarnų“ sąvoka, kurios apibrėžtimi turėtų atsižvelgiama į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso žodynėlyje pateiktą apibrėžtį. Apibrėžtyje turėtų būti paaiškinta, kurie gyvūniniai produktai turi būti laikomi žarnomis ir todėl jiems taikytini šiame reglamente nustatyti konkretūs riziką mažinantys apdorojimo būdai;

    (20)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas turi būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik tuo atveju, jei jos yra iš trečiųjų šalių ar teritorijų, įtrauktų į sąrašą, taikomą konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams, įvežamiems į Sąjungą pagal 230 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir jei siuntos atitinka 234 straipsnyje bei vėlesniuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta kompetentingos institucijos atsakomybė patikrinti, ar į Sąjungą įvežamos tokios siuntos atitinka tuos reikalavimus;

    (21)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Sąjungą leidžiama įvežti rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas iš trečiųjų šalių ar teritorijų tik tuo atveju, jei prie tų siuntų pridedamas trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas, deklaracijos ar kiti dokumentai arba visi šie dokumentai. Todėl šiame reglamente turėtų būti paaiškinta, kokius dokumentus reikia pateikti kiekvienu atveju, ir turėtų būti nustatyta kompetentingos institucijos atsakomybė patikrinti, ar tokios į Sąjungą įvežamos siuntos atitinka šį bendrąjį reikalavimą;

    (22)

    informacijoje, kuri turi būti pateikta veterinarijos sertifikatuose, deklaracijose ir kituose dokumentuose, pridedamuose prie gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų, turi būti tiksliai nurodyta, ar tos siuntos atitinka Gyvūnų sveikatos teisės akto bendruosius reikalavimus ir atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos veiklos vykdytojų, atsakingų už tokių siuntų įvežimą į Sąjungą, ir įvežimo į Sąjungą valstybės narės kompetentingų institucijų prievolės dėl dokumentų, pridedamų prie siuntų, galiojimo ir tokių siuntų tinkamumo įvežti į Sąjungą;

    (23)

    atsižvelgiant į riziką gyvūnų sveikatai, pavyzdžiui, į ligos inkubacinį laikotarpį, ir siekiant išvengti netinkamo veterinarijos sertifikatų naudojimo, būtina nustatyti tokių sertifikatų galiojimo laikotarpį tik kai jie išduodami gyvūnams ir periniams kiaušiniams. Taip yra todėl, kad jie kelia didesnę riziką gyvūnų sveikatai nei gyvūniniai produktai, kuriems galėjo būti pritaikytos rizikos mažinimo priemonės, ir genetinės medžiagos produktai, kurie vežami užšaldyti uždarose ir sandariose talpyklose. Kadangi gyvų gyvūnų ir perinių kiaušinių vežimas jūra gali trukti ilgai, tokiu atveju sertifikato galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas, jei buvo imtasi tam tikrų rizikos mažinimo priemonių;

    (24)

    taikytini gyvūnų sveikatos reikalavimai ir trečiųjų šalių ir teritorijų teiktinos garantijos prieš į Sąjungą įvežant gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas priklauso nuo Gyvūnų sveikatos teisės akto 5 straipsnyje ir II priede išvardytų ligų ir nuo jų skirstymo į kategorijas, nustatyto to reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 (3) priede. Tame reglamente nustatytos A, B, C, D ir E kategorijų ligų apibrėžtys ir nurodyta, kad Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės turi būti taikomos priede nurodytoms į sąrašą įtrauktoms rūšims ir rūšių grupėms;

    (25)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto II dalies 1 skyriuje nustatytos pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimo taisyklės, siekiant užtikrinti ankstyvą ligų nustatymą ir veiksmingą jų kontrolę Sąjungoje. Šiame reglamente turėtų būti pateiktos išsamios nuostatos dėl pranešimų ir ataskaitų teikimo sistemų, kurios turi būti įdiegtos trečiosiose šalyse ar teritorijose, siekiant užtikrinti, kad jos būtų lygiavertės Sąjungoje įgyvendintoms sistemoms, įskaitant ligas, apie kurias turėtų būti pranešama ir atsiskaitoma. Nors gyvi gyvūnai gali perduoti ligas, dėl kurių jie yra įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 rūšių sąrašą, ne per visus iš tų gyvūnų gautus gyvūninius produktus ir genetinės medžiagos produktus gali būti perduotos visos šios ligos. Šiame reglamente turėtų būti paaiškinta, kokios gyvūnų ligos kelia susirūpinimą ir todėl apie jas reikia pranešti ir teikti ataskaitas dėl kiekvienos tam tikros gyvūnų rūšies ir kategorijos, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, skirtų įvežti į Sąjungą;

    (26)

    šiame reglamente nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai turėtų būti grindžiami įvairiais apsaugos nuo gyvūnų sveikatai lygiais. Įvairūs reikalavimai labai skiriasi priklausomai nuo to, ar jie susiję su trečiąja kilmės šalimi, kilmės teritorija, tos trečiosios šalies ar teritorijos zona, akvakultūros gyvūnų atveju – toje trečiojoje šalyje arba teritorijoje esančia laikymo vieta, su gyvūnų ar gyvūninių produktų kilmės ūkiu arba genetinės medžiagos produktų surinkimo ūkiu ar centru;

    (27)

    ligų priežiūra ir atsekamumas ūkiuose yra pagrindiniai Sąjungos ligų kontrolės politikos elementai. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukti tam tikri pagrindiniai atsekamumo ir gyvūnų sveikatos patikrinimų reikalavimai dėl gyvūnų, kuriuos ketinama įvežti į Sąjungą, bei jų kilmės ūkių ir dėl gyvūnų, iš kurių gauti į Sąjungą ketinami įvežti genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai, bei jų kilmės ūkių. Šie reikalavimai turėtų būti lygiaverčiai reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) 2016/429 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose;

    (28)

    be to, jei dėl tam tikro pobūdžio trečiosios šalies arba teritorijos ūkio, kuriame laikomi gyvūnai ar genetinės medžiagos produktai, kyla ypatinga rizika gyvūnų sveikatai, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija turėtų patvirtinti eksportą į Sąjungą, suteikdama garantijas, lygiavertes garantijoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2016/429 92–100 straipsniuose ir taikomoms tam tikro pobūdžio Sąjungos ūkiams;

    (29)

    gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, skirtų įvežti į Sąjungą, siuntos negali kelti rizikos gyvūnų sveikatai jų kilmės šalyje ar teritorijoje ir jiems neturėtų būti taikomos nacionalinės ligos likvidavimo programos ar bet kokie kiti su gyvūnų sveikata susiję nacionaliniai apribojimai;

    (30)

    gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais į Sąjungą įvežamoms gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntoms, būtina užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo užkrečiamųjų gyvūnų ligų įvežimo ir plitimo Sąjungoje. Tokių siuntų negalima leisti įvežti į Sąjungą iš trečiųjų šalių, teritorijų ar zonų, o akvakultūros gyvūnų atveju – jų laikymo vietų, užkrėstų tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis, dėl kurių Sąjunga turi liga neužkrėstos teritorijos statusą, ir kurios dėl to kelia rimtą riziką gyvūnų sveikatai Sąjungoje;

    (31)

    Sąjunga turi įvertinti, ar kilmės trečioji šalis, teritorija ar zona, o akvakultūros gyvūnų atveju – laikymo vieta, nėra užkrėsta konkrečia liga. Sąjungos vertinimas turėtų būti grindžiamas informacija, susijusia su ligų priežiūra, kurią pateikė trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija, atsižvelgiant į Sąjungos gyvūnų sveikatos taisykles, nustatytas Gyvūnų sveikatos teisės akto II dalyje ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 (4). Tam tikrų ligų ir aplinkybių atveju gali prireikti konkrečių sąlygų, kaip antai papildomų rizikos mažinimo priemonių;

    (32)

    trečiosios šalies ar teritorijos ar jos zonos atitinkama liga neužkrėstos teritorijos statusas turi būti pagrįstas tarptautiniu mastu pripažintais diagnostiniais tyrimais ir metodais, atliekamais taikant tuos pačius standartus ir procedūras, kaip ir Sąjungoje;

    (33)

    būtina užtikrinti, kad įvežti į Sąjungą skirtų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų sveikatos būklė atitiktų kilmės trečiosios šalies, teritorijos ar zonos suteiktas garantijas. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytas minimalus kilmės trečiojoje šalyje, teritorijoje, zonoje ar kilmės ūkyje gyvenančių gyvūnų laikymo laikotarpis ir minimalus laikotarpis, per kurį jie neturi sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės prekėmis, prieš juos išsiunčiant į Sąjungą. Nustatant minimalų laikymo laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamų ligų inkubacinį laikotarpį, numatomą paskirties vietą ir gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų naudojimo paskirtį;

    (34)

    šunų, kačių ir šeškų laikymo laikotarpis nebūtinas, nes visais atvejais privaloma vakcinacija nuo pasiutligės – didžiausią susirūpinimą šių rūšių gyvūnams keliančios ligos. Registruotiems arkliams, skirtiems varžyboms, lenktynėms ir žirgų kultūriniams renginiams, tam tikri reikalavimai dėl laikymo laikotarpio taip pat turėtų būti netaikomi, jeigu jie atitinka papildomas garantijas. Ši išimtis grindžiama prielaida, kad tokių arklių sveikatos būklė bus nepriekaištinga;

    (35)

    į Sąjungą įvežti skirtų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų sveikatos būklei gali būti pakenkta gabenant iš kilmės vietos į įvežimo į Sąjungą vietą, jei jie turi sąlytį su gyvūnais arba produktais, neatitinkančiais tų pačių reikalavimų, arba jei jie gabenami tranzitu per trečiąsias šalis, teritorijas ar zonas, kur sveikatos būklė prastesnė nei kilmės šalyje ar teritorijoje ar jos zonoje. Todėl, siekiant išsaugoti atitinkamą sveikatos būklę, turėtų būti taikomos tam tikros prevencinės priemonės;

    (36)

    siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą būtų siunčiami tik sveiki gyvūnai, prieš juos išsiunčiant valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų atlikti siuntoje esančių gyvūnų klinikinį tikrinimą; Laikotarpis, per kurį atliekamas šis patikrinimas, turėtų būti pritaikytas tam tikroms rūšims ir joms būdingai rizikai;

    (37)

    į Sąjungą įvežti skirti sausumos gyvūnai, periniai kiaušiniai ir vandens gyvūnai turėtų būti vežami tik per trečiąsias šalis ar teritorijas arba iškraunami tik trečiosiose šalyse, teritorijose ar zonose, kurios įtrauktos į vietovių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti tų rūšių ir kategorijų gyvūnus bei perinius kiaušinius, sąrašą. Tokių šalių, teritorijų ar zonų įtraukimas į sąrašą rodo, kad jos suteikia lygiavertes gyvūnų sveikatos garantijas kaip ir kilmės trečioji šalis, teritorija ar jos zona;

    (38)

    gabenant sausumos gyvūnus ir perinius kiaušinius orlaiviais arba laivais gali kilti nenumatytų įvykių, pavyzdžiui, mechaninių transporto priemonių gedimų, oro uostų ir jūrų uostų streikų arba neplanuotų vėlavimų. Todėl tikslinga nustatyti nukrypti leidžiančias nuostatas, jei gali būti suteiktos garantijos. Taip bus galima toliau vežti sausumos gyvūnus ir perinius kiaušinius į Sąjungą, kartu užtikrinant tų prekių sveikatos būklę ir išvengiant papildomos rizikos gyvūnų sveikatai;

    (39)

    kadangi perkrovimo operacijos ir tarpiniai sustojimai į sąrašus neįtrauktose šalyse arklinių šeimos gyvūnų atveju yra dalis įprastinių vežimo operacijų, jie turėtų būti leidžiami taikant tam tikras prevencines priemones;

    (40)

    transporto priemonių valymas ir dezinfekavimas yra pagrindinė gyvūnų ligų plitimo prevencinė priemonė. Į Sąjungą įvežant gyvų gyvūnų siuntas transporto priemonių valymas ir dezinfekavimas turėtų būti atliekami prieš pakraunant gyvūnus prieš juos išsiunčiant į Sąjungą;

    (41)

    gyvūnų surinkimo operacijos kilmės trečiosiose šalyse arba teritorijose gali kelti papildomą riziką į Sąjungą įvežti skirtų gyvūnų sveikatos būklei, nes gyvūnai sumaišomi ir turi sąlytį su skirtingos kilmės gyvūnais. Todėl tokių operacijų skaičius ir trukmė turi būti minimalūs ir tokias operacijas turėtų būti leidžiama taikyti tik tokioms rūšims, kurioms galioja patikimos atsekamumo sistemos;

    (42)

    be bendrųjų gyvūnų sveikatos reikalavimų, būtina nustatyti konkrečius reikalavimus, atsižvelgiant į riziką gyvūnų sveikatai, susijusią su įvairiomis sausumos gyvūnų rūšimis ir kategorijomis, kurioms taikomas šis reglamentas;

    (43)

    įvairios Gyvūnų sveikatos teisės akte apibrėžtos kanopinių gyvūnų rūšys Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 yra išvardytos kaip skirtingoms į sąrašą įtrauktoms ligoms imlios rūšys. Tame pačiame reglamente nustatytas įvairių rūšių kanopinių gyvūnų ligų, suskirstytų į skirtingas kategorijas, sąrašas. Todėl šiame reglamente turėtų būti aiškiai nustatyti konkretūs reikalavimai ir garantijos dėl į sąrašą įtrauktų ligų, taikomi skirtingų rūšių ir kategorijų kanopiniams gyvūnams;

    (44)

    siekiant išvengti A kategorijos ligų, kuriomis Sąjunga laikoma neužkrėsta, kanopinių gyvūnų kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai taikomi bendrieji reikalavimai turėtų būti lygiaverčiai ligomis neužkrėstos teritorijos reikalavimams tam tikrą laikotarpį, per kurį užtikrinama, kad gyvūnų įvežimas iš trečiosios šalies, teritorijos arba zonos nekelia rizikos Sąjungos ligomis neužkrėstos teritorijos statusui. B kategorijos ligų, dėl kurių Sąjungoje taikomos privalomos likvidavimo programos, atveju šiame reglamente turėtų būti nustatytos rizikos mažinimo priemonės, jei kilmės trečioji šalis arba teritorija nėra visiškai neužkrėsta šiomis ligomis;

    (45)

    jei kanopinių siuntos yra skirtos įvežti į valstybes nares, kurios yra oficialiai neužkrėstos teritorijos arba kuriose įgyvendinama patvirtinta infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito, galvijų virusinės diarėjos ar Aujeskio ligos likvidavimo programa, tokios siuntos turėtų atitikti papildomus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai nepakenktų konkrečių valstybių narių su tomis ligomis susijusiam sveikatos statusui;

    (46)

    jei kanopiniai gyvūnai yra kilę iš atskirto ūkio ir yra skirti įvežti į atskirtą ūkį Sąjungoje, turėtų būti taikomos specialios taisyklės dėl kilmės trečiosios šalies ar teritorijos ir papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai. Specialiomis taisyklėmis turėtų būti atsižvelgiama į atskirtų ūkių specifiškumą ir konkrečias sąlygas, kurių jie laikosi, kad juos patvirtintų kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija ir paskirties valstybės narės kompetentinga institucija;

    (47)

    kilmės atskirtas ūkis galėtų būti trečiojoje šalyje arba teritorijoje, kuri nėra įtraukta į konkrečių kanopinių gyvūnų rūšių, įvežamų į Sąjungą, sąrašą. Tačiau reikės įvertinti trečiosios šalies ar teritorijos nacionalinės teisės aktus ir veterinarijos tarnybas. Be to, kilmės ūkis turėtų atitikti papildomus reikalavimus dėl ligų priežiūros, veterinarinės priežiūros, duomenų registravimo ir operacijų. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima suteikti tokias garantijas, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios sąlygos, pagal kurias trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija patvirtins tokius atskirtus ūkius. Paskirties valstybė narės kompetentingai institucijai atlikus visos susijusios ūkio pateiktos informacijos apie riziką gyvūnų sveikatai rizikos vertinimą ir palankiai ją įvertinus, paskirties valstybė narė turėtų parengti tokių atskirtų ūkių sąrašą;

    (48)

    į Sąjungą įvežamiems naminiams paukščiams ir nelaisvėje laikomiems paukščiams turėtų būti taikomi konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, siekiant atsižvelgti į konkretų šiems gyvūnams dėl atitinkamų į sąrašą įtrauktų ligų kylančią riziką. Šiuose reikalavimuose turėtų būti atsižvelgta į naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių kategoriją, rūšis ir paskirtį ir jais turėtų būti užtikrinama veiksminga apsauga nuo susirūpinimą keliančių ligų plitimo į Sąjungą iš trečiųjų šalių ar teritorijų;

    (49)

    siekiant palengvinti naminių paukščių mažų siuntų prekybą, turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai ir nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius;

    (50)

    atsižvelgiant į su nelaisvėje laikomais paukščiais susijusią veiklą ir riziką gyvūnų sveikatai, tų gyvūnų siuntas turėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą tik iš nelaisvėje laikomų paukščių ūkių, patvirtintų kilmės trečiosios šalies, teritorijos ar zonos kompetentingų institucijų. Į Sąjungą įvežtiems nelaisvėje laikomiems paukščiams turėtų būti taikomas karantinas, siekiant patvirtinti, kad jie neužkrėsti jokiomis susirūpinimą keliančiomis ligomis;

    (51)

    be to, jei nevakcinuotų paukščių ir perinių kiaušinių siuntos yra skirtos valstybėms narėms, kurioms suteiktas Niukaslo liga neužkrėstos teritorijos statusas, tokios siuntos turėtų atitikti papildomus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad šios siuntos nekelia rizikos tų valstybių narių sveikatos statusui dėl šios ligos;

    (52)

    užsikrėtimas bitiniu žvilgvabaliu (Aethina tumida) yra viena pavojingiausių bičių ligų. Ji labai reta Sąjungoje, bet pastaraisiais dešimtmečiais išplito visame pasaulyje, sukėlė rimtų problemų bitininkystei ir gali paveikti kamanes. Tropilaelaps erkės (Tropilaelaps spp.) yra naminėms bitėms pražūtingi patogenai. Jos taip pat gana retos Sąjungoje. Šiuo metu nėra veiksmingų ir saugių gydymo būdų šioms ligoms įveikti. Joms patekus į Sąjungą, jos sukeltų riziką bitininkystės ir kitų sektorių tvarumui, galimai paveikdamos žemės ūkį ir aplinką, kuriai naudingos laikomų ir laukinių bičių apdulkinimo paslaugos;

    (53)

    Sąjungoje retkarčiais aptinkamas amerikinis bičių perų puvinys, tačiau jis kontroliuojamas naminių bičių prekybos srityje, o tam tikroms Sąjungos teritorijoms suteiktas Varroa erkėmis neužkrėstos teritorijos statusas ir jos apsaugotos papildomomis prekybos garantijomis, kad Sąjungos paskirties vietos būtų saugios. Sąjungos lygmens taisyklės buvo ir tebėra svarbios siekiant sumažinti minėtųjų patogenų patekimo į Sąjungą riziką, siejamą su naminių bičių ir kamanių siuntomis. Todėl tokios taisyklės turėtų būti nustatytos šiame reglamente;

    (54)

    tik naminių bičių motinėles be kiaušinėlių ir perų bei nedidelį bičių palydovių skaičių, patalpintas narveliuose su viena motinėle, galima nesunkiai ištirti dėl užkrėtimo bitiniu žvilgvabaliu ir Tropilaelaps erkėmis, todėl naminės bitės į Sąjungą turėtų būti įvežamos tik tokiomis siuntomis;

    (55)

    izoliuotuosiuose ūkiuose veisiamų ir auginamų kamanių kolonijos dažnai parduodamos sodininkystės sektoriuje; Atsižvelgiant į bendrai naudojamus įrenginius, procedūras ir uždaras talpyklas, naudojamas pervežant kolonijas, į Sąjungą turėtų būti leidžiama įvežti tik tokias kamanių (Bombus spp.) kolonijas, kurios veisiamos, auginamos ir pakuojamos tik kontroliuojamos aplinkos sąlygomis ūkiuose ir kurias galima patikrinti siekiant įsitikinti, kad jose nėra užkrėstos bitiniu žvilgvabaliu;

    (56)

    dėl galimo poveikio žmonėms ir gyvūnams pasiutligė yra didžiausią susirūpinimą Sąjungoje kelianti į sąrašą įtraukta liga, kuri daro poveikį šunims, katėms ir šeškams. Todėl pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/689 valstybės narės privalo vykdyti privalomą pasiutligės likvidavimo programą. Siekiant užkirsti kelią bet kokiai pasiutligės patekimo į Sąjungą galimybei, turėtų būti reikalaujama vakcinuoti visus įvežamus šunis, kates ir šeškus, atsižvelgiant į esamų vakcinų nuo šios ligos prieinamumą ir veiksmingumą;

    (57)

    šunys, skirti įvežti į valstybę narę, kuriai suteiktas liga neužkrėsta teritorijos statusas arba kurioje vykdoma patvirtinta Echinococcus multilocularis likvidavimo programa, turėtų atitikti papildomus reikalavimus, siekiant apsaugoti tokį tų valstybių narių statusą. Todėl prieš įvežant šunis į Sąjungą jiems turėtų būti taikomas prevencinis gydymas. Tačiau kai šunys, katės ir šeškai įvežami į atskirtą ūkį Sąjungoje, turėtų būti taikomos specialiosios taisyklės dėl pasiutligės ir užsikrėtimo Echinococcus multilocularis bei papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, atsižvelgiant į tokių ūkių veiklos specifiškumą ir konkrečias sąlygas, kuriomis juose laikomi gyvūnai;

    (58)

    genetinės medžiagos produktai gali kelti didelę gyvūnų ligų plitimo riziką. Tai ypač pasakytina apie spermą, tačiau tam tikru mastu taikytina ir oocitams bei embrionams. Kadangi genetinės medžiagos produktai renkami arba gaminami iš riboto skaičiaus donorų ir yra plačiai naudojami bendrojoje gyvūnų populiacijoje, jei nebus tinkamai tvarkomi arba klasifikuojami pagal tikslią sveikatos būklę, jie gali būti daugelio gyvūnų ligos priežastimi. Tokių atvejų būta praeityje, ir dėl jų patirta didelių ekonominių nuostolių; Todėl reikia nustatyti tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktų įvežimo į Sąjungą gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    (59)

    kanopinių gyvūnų genetinės medžiagos produktų įvežimo į Sąjungą reikalavimai turėtų būti pagrįsti gyvų gyvūnų įvežimo į Sąjungą reikalavimais;

    (60)

    konkretūs reikalavimai, taikomi genetinės medžiagos produktų ūkiams, kuriuose renkami, gaminami, apdorojami ir saugomi kanopinių gyvūnų, tinkamų įvežti į Sąjungą, genetinės medžiagos produktai, turėtų atitikti reikalavimus, taikomus gyvūnų perkėlimui Sąjungoje. Tas pats požiūris taikomas genetinės medžiagos produktų atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimams;

    (61)

    kadangi genetinės medžiagos produktus reikia perkelti iš trečiųjų šalių atskirtų ūkių į Sąjungos atskirtus ūkius, šiame reglamente turėtų būti nustatyti specialūs atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi tokio pobūdžio įvežimui;

    (62)

    gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į Sąjungą įvežamiems periniams kiaušiniams, turėtų apimti riziką, susijusią su į sąrašą įtrauktomis ligomis, kurios galėtų patekti į Sąjungą su skirtingų kategorijų periniais kiaušiniais. Todėl tokie reikalavimai turėtų atitikti atitinkamų rūšių ar kategorijų paukščių įvežimo į Sąjungą reikalavimus;

    (63)

    jei naminių paukščių periniai kiaušiniai yra skirti įvežti į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo liga neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, tokie kiaušiniai turėtų atitikti papildomus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad jie nekelia rizikos tų valstybių narių statusui;

    (64)

    per gyvūninius produktus ligų sukėlėjai gali būti perduoti gyvūnams ir produktams. Gyvūnų sveikatai keliama rizika, susijusi su šviežiais ir nepadorotais gyvūniniais produktais, yra akivaizdžiai didesnė palyginti su perdirbtais ir apdorotais gyvūniniais produktais. Todėl šviežios mėsos, neperdirbto pieno, krekenų ir krekenų produktų kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai turėtų būti griežtesni nei mėsos ir pieno produktams taikomi reikalavimai. Tačiau tiems produktams taikoma tvarka turi būti veiksminga, kad būtų sumažinta rizika, kurią jie kelia atsižvelgiant į produkto kilmės rūšį ir kilmės šalį ar teritoriją;

    (65)

    riziką mažinantys apdorojimo būdai, taikomi gyvūniniams produktams, kilusiems iš ribojamų zonų, kurios nustatomos Sąjungoje patvirtinus A kategorijos ligas, yra nustatyti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/687 (5), remiantis turimomis mokslinėmis žiniomis ir patirtimi, įgyta taikant ankstesnius teisės aktus. Todėl toms trečiosioms šalims, teritorijoms ar jų zonoms, kurios kelia lygiavertę riziką gyvūnų sveikatai, turėtų būti taikomi tokie pat riziką mažinantys apdorojimo būdai;

    (66)

    riziką, susijusią su į Sąjungą įvežama šviežia mėsa, reikėtų mažinti nustatant reikalavimus dėl kilmės trečiosios šalies ar teritorijos liga neužkrėstos teritorijos statuso ir reikalavimų dėl gyvūnų ligų, taikomų gyviems gyvūnams, iš kurių gauta mėsa, prieš išvežant laikomus gyvūnus į skersti, juos skerdžiant ar užmušant ir vykdant tvarkymo bei paruošimo operacijas;

    (67)

    sausumos gyvūnų šviežią mėsą galima gauti iš laikomų gyvūnų, įskaitant ūkiuose auginamus medžiojamuosius gyvūnus, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004, ir iš laukinių gyvūnų. Tačiau Sąjungoje mėsa iš laikomų mėsinių gyvūnų, ypač priklausančių Bos taurus, Capra hirchus, Ovis aries ir Sus scrofa rūšims, turi būti gauta skerdykloje. Todėl, siekiant užtikrinti pakankamas ir lygiavertes garantijas, tikslinga tų rūšių neįtraukti į ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų arba laukinių gyvūnų kategoriją, jei iš jų gaunama šviežia mėsa, skirta įvežti į Sąjungą;

    (68)

    kai trečiojoje šalyje arba teritorijoje pasireiškia atitinkamos gyvūnų ligos protrūkis, laikomų gyvūnų skerdimo data ir vieta arba laukinių gyvūnų ar ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų užmušimo data yra pagrindiniai veiksniai siekiant nustatyti galimą riziką gyvūnų sveikatai, susijusią su tais gyvūnais ir iš jų gautais gyvūniniais produktais. Todėl norint patikrinti, ar gyvūnai buvo paskersti ar užmušti nesant ligos protrūkio ir kai trečioji šalis ar teritorija buvo įtraukta į šalių ar teritorijų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą šviežią mėsą, sąrašą, reikia nustatyti skerdimo ar užmušimo datą;

    (69)

    apdorojimo būdas, taikytinas gyvūniniams produktams, turėtų atitikti trečiosios šalies, teritorijos ar jos zonos, kurioje produktas gaminamas, keliamą pavojų. Įvežti į Sąjungą perdirbtus gyvūninius produktus, kurie buvo apdoroti taikant būdus, kurių veiksmingumas pašalinant riziką, susijusią su į sąrašą įtrauktomis atitinkamos kategorijos gyvūniniams produktams susirūpinimą keliančiomis ligomis, nebuvo įrodytas, turėtų būti leidžiama tik iš trečiųjų šalių ar teritorijų arba jų zonų, kurios suteikia visas atitinkamomis ligomis neužkrėstos teritorijos garantijas. Trečiosioms šalims arba teritorijoms ar jų zonoms, kurios nesuteikia visų šių garantijų, į Sąjungą turėtų būti leidžiama įvežti gyvūninius produktus tik tuo atveju, jei tie produktai buvo konkrečiai apdoroti;

    (70)

    kai kuriais atvejais trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje mėsos gaminiai gaminami iš žalios mėsos, įvežtos iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri įtraukta į vietovių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti atitinkamų rūšių gyvūnų mėsos gaminus po specialaus apdorojimo, sąrašą. Tokiais atvejais, siekiant sumažinti bet kokią galimą riziką gyvūnų sveikatai, mėsos gaminiui visada turėtų būti taikomas pats griežčiausias konkretus apdorojimo būdas;

    (71)

    mėsos gaminai, kurių sudėtyje yra naminių paukščių mėsos iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje pasireiškė labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos protrūkis, turėtų būti apdorojami taip, kad būtų galima veiksmingai sumažinti riziką trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri įtraukta į vietovių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti prekes, sąrašą. Taip galima tęsti prekybą, kol bus įgyvendintos kontrolės priemonės, pavyzdžiui, regionalizacija. Po ligos protrūkio nedelsiant pradėjus taikyti riziką mažinančius apdorojimo būdus, sumažėja rizika gyvūnų sveikatai ir kartu mažinamas poveikis prekybai;

    (72)

    kai mėsos gaminiai gaminami iš šviežios įvairių rūšių gyvūnų mėsos, taikomu apdorojimu turėtų būti pašalinti visi galimi pavojai gyvūnų sveikatai. Todėl, jei mėsa apdorojama prieš ją sumaišant, įvairių rūšių šviežiai mėsai turėtų būti taikomas atitinkamas apdorojimo būdas, priskiriamas šviežios mėsos kilmės rūšims. Tačiau jei mėsa apdorojama ją sumaišius, galutiniam mėsos gaminiui turėtų būti taikomas apdorojimo būdas, priskiriamas tai šviežios mėsos sudedamajaI daliai, kuri kelia didžiausią pavojų gyvūnų sveikatai;

    (73)

    atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės (6) pateiktas naujausių mokslinių įrodymų išvadas ir rekomendacijas, reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti apdorojimo būdus, kad būtų sumažinta rizika gyvūnų sveikatai, susijusi su žarnų įvežimu;

    (74)

    žalio pieno, pieno produktų, krekenų ir krekenų produktų įvežimo į Sąjungą sąlygos grindžiamos šių produktų keliama rizika gyvūnų sveikatai. Tokia rizika yra susijusi su kilmės šalimi, teritorija arba jos zona ir su gyvūnų, iš kurių jie buvo gauti, rūšimis. Pieno ir krekenų atveju susirūpinimą kelia snukio ir nagų liga bei galvijų maras, todėl neperdirbtas pienas ir krekenos turėtų būti įvežami tik iš šiomis abiem ligomis neužkrėstų trečiųjų šalių, teritorijų ar zonų. Krekenų produktai taip pat turėtų būti įvežami tik iš tų šalių, teritorijų ar zonų, nes nėra moksliškai pagrįstų riziką mažinančių apdorojimo būdų, kuriais būtų galima užtikrinti ligos sukėlėjo sunaikinimą šios kategorijos produktuose;

    (75)

    Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius gauto pieno atveju su snukio ir nagų liga susijusią riziką galima sumažinti naudojant gerai žinomus riziką mažinančius apdorojimo būdus. Tačiau kadangi kai kurių iš šių priemonių veiksmingumo neįmanoma užtikrinti kitų gyvūnų rūšių (ne Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius) pieno gaminių atveju, jiems turėtų būti taikomi griežčiausi riziką mažinantys apdorojimo būdai;

    (76)

    gyvūninių produktų apdorojimas turėtų būti atliekamas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri įtraukta į vietovių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti šiuos produktus, sąrašą.

    (77)

    į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai kartais gabenami jūra laivais, įskaitant skiaurinius laivus, kurie kelionės metu gali plaukti skirtinguose vandenyse; Tokiais atvejais be veterinarijos sertifikato kartu su gyvūnais turėtų būti pateikiama laivo kapitono pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma išsami informacija apie kilmės ir paskirties uostus bei visus kitus kelionės metu aplankytus uostus. Šioje deklaracijoje turėtų būti patvirtinta, kad į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams laive nebuvo taikomos jokios sąlygos, dėl kurių kelionės į galutinę paskirties vietą metu būtų galėjusi pasikeisti jų sveikatos būklė;

    (78)

    vandens gyvūnai gali patekti į Sąjungą įvairiais tikslais. Atsižvelgiant į su gyvų gyvūnų judėjimu susijusią ligų riziką, tokie į Sąjungą įvežami žmonėms vartoti skirti gyvūnai turėtų būti vertinami taip pat, kaip ir į Sąjungą kitais tikslais, pvz., auginimui arba išleidimui į natūralią aplinką, įvežami gyvūnai. Vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai kelia mažesnę riziką nei vandens gyvūnai, todėl priemonės, kurių reikia imtis dėl tokių produktų, įvežamų į Sąjungą tolesniam perdirbimui, nėra tokios griežtos palyginti su gyviems gyvūnams taikomomis priemonėmis;

    (79)

    vandens gyvūnų išleidimas į natūralią aplinką kelia didelę grėsmę, jei tie gyvūnai yra užsikrėtę į sąrašą įtraukta liga. Dėl šios priežasties kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ar laikymo vietoje A ir B kategorijų ligų neturėtų būti, jei vandens gyvūnus ketinama paleisti į natūralią aplinką Sąjungos gamtiniuose vandenyse. Be to, į Sąjungą įvežti vandens gyvūnai, kurie turi būti paleisti į natūralią aplinką, visais atvejais turėtų būti kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos arba laikymo vietos, kuri paskelbta neužkrėsta C kategorijos liga, net jei paskirties valstybei narei arba zonai ar laikymo vietai nėra suteiktas šia liga neužkrėstos teritorijos statusas;

    (80)

    vandens gyvūnų ligų atveju valstybės narės gali imtis nacionalinių priemonių pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 226 straipsnį, siekdamos savo teritorijoje sumažinti į sąrašą neįtrauktų ligų poveikį. Tokiais atvejais ligoms, kurioms taikomos šios nacionalinės priemonės, imlių rūšių siuntos taip pat turi būti kilusios iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar laikymo vietų, neužkrėstų tomis ligomis;

    (81)

    Gyvūnų sveikatos teisės akto 226 straipsnyje įtvirtintas toks pat ketinimas kaip ir Tarybos direktyvos 2006/88/EB (7) 43 straipsnyje, nes juo valstybėms narėms leidžiama imtis nacionalinių priemonių kovojant su į sąrašą neįtrauktomis ligomis. Todėl tikslinga ir toliau pripažinti ligų ir atitinkamų rūšių, dėl kurių buvo nustatytos tos priemonės, sąrašą. Šios nuostatos turėtų būti išsamiai išdėstytos šiame reglamente;

    (82)

    Sąjungoje taikomos tam tikros akvakultūros ūkių registravimo ir patvirtinimo taisyklės. Skirtumas tarp to, ar ūkis gali būti įregistruotas, ar jis turėtų būti patvirtintas, priklauso nuo jo rizikos, susijusios su užsikrėtimu liga arba jos išplitimu. Todėl svarbu, kad į Sąjungą iš akvakultūros ūkių trečiojoje šalyje, teritorijoje, zonoje ar jos laikymo vietoje įvežami akvakultūros gyvūnai būtų kilę iš akvakultūros ūkių, kurie vertinami panašiai. Atsižvelgiant į tai, tokie ūkiai turėtų atitikti registravimo arba patvirtinimo reikalavimus, kurie būtų bent tokie pat griežti, kaip tokiems ūkiams Sąjungoje nustatyti reikalavimai;

    (83)

    visais atvejais neprivaloma taikyti reikalavimo, kad į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai ir iš tų gyvūnų pagaminti gyvūniniai produktai būtų kilę iš liga neužkrėstos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos arba laikymo vietos. Siekiant palengvinti vandens gyvūnų ir tam tikrų gyvūninių produktų, neturinčių tokios kilmės, patekimą į Sąjungą, galima imtis tam tikrų rizikos mažinimo priemonių. Į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnams gali būti taikomos tam tikros rizikos mažinimo priemonės, o vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniams produktams atsižvelgiant į mažesnį su tokiu perkėlimu susijusios rizikos lygį, gali būti taikomos skirtingos, ne tokios griežtos rizikos mažinimo priemonės;

    (84)

    vandens gyvūnams taikomos rizikos mažinimo priemonės apima jų patalpinimą maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje, atskirtame ūkyje arba patvirtintame karantino ūkyje įvežus į Sąjungą. Į sąrašą įtrauktų rūšių moliuskams ir vėžiagyviams, kurie įvežami į Sąjungą gyvi ir atitinka Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, bet kelia priimtiną riziką dėl to, kaip jie buvo apdoroti ar supakuoti prieš juos išsiunčiant arba dėl to, kad jie nėra skirti laikyti Sąjungoje, prieš juos perdirbant taikomos kitos rizikos mažinimo priemonės;

    (85)

    galima nukrypti nuo reikalavimų, pagal kuriuos tam tikri vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai turi būti kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar zonos arba jos laikymo vietos, kuri nėra užkrėsta atitinkamomis į sąrašą įtrauktomis ligomis. Rizikos mažinimo priemonės, kurias pritaikius leidžiama vykdyti prekybą, gali būti gyvūninių produktų siuntimas tolesniam perdirbimui į Sąjungos maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį arba užtikrinimas, kad gyvūniniai produktai būtų iš žuvų, kurios buvo paskerstos ir išdarinėtos prieš jas išsiunčiant į Sąjungą. Abiem atvejais gyvūninių produktų keliama rizika vertinama kaip nereikšminga;

    (86)

    Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktas vandens gyvūnų rūšių ir jų grupių, keliančių didelę Gyvūnų sveikatos teisės akto 5 straipsnyje ir II priede išvardytų ligų plitimo riziką, sąrašas. Į sąrašą taip pat įtrauktos užkrato pernešėjų rūšys, nustatytos to reglamento priedo lentelės 4 skiltyje. Tačiau daugelis šių rūšių ne visada yra užkrato pernešėjai. Kalbant apie judėjimą, informacija apie aplinkybes, kuriomis tos rūšys yra laikomos sąraše nurodytų ligų užkrato pernešėjais, pateikta šio reglamento XXX priede. Jei į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai neatitinka sąlygų, kuriomis jie tampa užkrato pernešėjais, šiame reglamente nustatytos taisyklės jiems netaikomos. Be to, atsižvelgiant į mažesnę riziką, kurią kelia vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai šiame reglamente nustatytos su šiais produktais susijusios priemonės netaikomos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytoms rūšims;

    (87)

    visos šiame reglamente numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir tvarkymo reikalavimai, susiję su į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnais ir gyvūniniais produktais iš tų į sąrašą įtrauktų rūšių, išskyrus produktus iš gyvų vandens gyvūnų, taip pat turėtų būti taikomi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytoms rūšims, dėl kurių valstybės narės ėmėsi nacionalinių priemonių pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 226 straipsnį. Be to, šios nukrypti leidžiančios nuostatos ir tvarkymo reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi tam tikroms ligai imlioms rūšims;

    (88)

    svarbu, kad į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai ir vanduo, kuriame jie vežami, būtų tinkamai tvarkomi juos įvežus į Sąjungą, siekiant užtikrinti, kad jie nekeltų susirgimo rizikos. Tinkamas tvarkymas, be kita ko, apima užtikrinimą, kad gyvūnai būtų vežami tiesiai į paskirties vietą ir nebūtų paleidžiami į natūralią aplinką arba kitaip nepatektų į Sąjungos gamtinius vandenis, kur dėl jų gali kilti ligų plitimo pavojus;

    (89)

    tačiau tam tikrais atvejais paskirties vietos kompetentinga institucija gali leisti tokius gyvūnus paleisti į gamtinius vandenis. Visais tokiais atvejais kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad paleidimas ar panardinimas nekeltų pavojaus sveikatos būklei paleidimo vietoje. Be to, net jei paskirties vandens telkiniui nėra suteiktas konkrečia C kategorijos liga neužkrėstos teritorijos statusas, paleidžiami gyvūnai negali būti užkrėsti šia liga, siekiant užtikrinti geriausią bendrą laukinių populiacijų sveikatos būklę Sąjungos natūraliuose vandenyse;

    (90)

    atsižvelgiant į susijusią riziką gyvūnų sveikatai, visi gabenimo tranzitu per Sąjungą srautai turėtų būti laikomi įvežimu į Sąjungą, nes jie kelia tokio pat lygio riziką. Todėl gabenimas tranzitu turėtų atitikti visus atitinkamus įvežimo į Sąjungą reikalavimus. Tačiau taikant konkrečias rizikos mažinimo sąlygas, susijusias su kilmės vieta, turėtų būti nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialios tranzito taisyklės. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialios taisyklės skirtos tiems atvejams, kai Sąjunga nėra galutinė gyvūnų ir jų produktų paskirties vieta, taip pat atsižvelgiant į geografinius apribojimus ir geopolitinius veiksnius;

    (91)

    be to, turėtų būti nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialios taisyklės dėl tranzitu per trečiąją šalį arba teritoriją iš vienos valstybės narės į kitą gabenamų gyvūnų ir jų produktų siuntų. Jos taikytinos tais atvejais, kai valstybė narė reikalauja tokio pobūdžio įvežimo į Sąjungą;

    (92)

    kai kuriais atvejais trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, atlikusios kontrolę prie jų sienos, atsisako leisti įvežti Sąjungos kilmės prekes. Pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 239 straipsnį turėtų būti priimtos specialios taisyklės, pagal kurias šias prekes būtų galima grąžinti remiantis tuo, kad jos pagamintos pagal Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktus;

    (93)

    be to, reikia specialių taisyklių, kad būtų galima į Sąjungą grąžinti registruotus arklius po jų laikinojo eksporto į trečiąsias šalis dalyvauti lenktynėse, varžybose ir žirgų kultūriniuose renginiuose;

    (94)

    siekiant vienodo Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą taikymo ir siekiant užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs ir skaidrūs, šiuo reglamentu turėtų būti panaikintas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010 (8), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 139/2013 (9), Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010 (10), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008 (11), Komisijos sprendimas 2007/777/EB (12), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009 (13), Komisijos reglamentas (ES) Nr. 28/2012 (14) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759 (15);

    (95)

    šiame reglamente nustatytos taisyklės yra susijusios su Gyvūnų sveikatos teisės aktu, kuris taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., ir jį papildo. Dėl šios priežasties ir siekiant palengvinti naujos gyvūnų sveikatos teisinės sistemos taikymą, šis reglamentas taip pat taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I DALIS

    BENDROSIOS TAISYKLĖS

    1 ANTRAŠTINĖ DALIS

    DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

    1 straipsnis

    Dalykas ir taikymo sritis

    1.   Šiuo reglamentu papildomos gyvūnų sveikatos taisyklės, dėl iš trečiųjų šalių arba teritorijų arba jų zonų, o akvakultūros gyvūnų atveju – laikymo vietų į Sąjungą įvežamų tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų. Juo taip pat nustatomos taisyklės dėl tų siuntų gabenimo ir tvarkymo po jų įvežimo į Sąjungą.

    2.   I dalyje nustatyti:

    a)

    valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos leisti į Sąjungą įvežti gyvūnų rūšių ir kategorijų, kurioms taikomos II–VI dalys, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas (3 ir 4 straipsniai);

    b)

    veiklos vykdytojų pareigos dėl gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, kuriems taikomos II–VI dalys, siuntų įvežimo į Sąjungą ir gabenimo bei tvarkymo jas įvežus (5 straipsnis);

    c)

    bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant a ir b punktuose nurodytas siuntas į Sąjungą ir jas gabenant bei tvarkant įvežus, ir nuo tų bendrųjų reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos visų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, kuriems taikomos II–VI dalys (6–10 straipsniai).

    3.   II dalyje nustatyti bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant tam tikrus sausumos gyvūnus į Sąjungą ir juos gabenant bei tvarkant įvežus, taip pat nuo tokių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos (1 antraštinė dalis).

    Be to, joje nustatyti konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, kurie taip pat taikomi kiekvienai iš šių sausumos gyvūnų rūšių ir kategorijų, visų pirma:

    a)

    laikomiems į sąrašą įtrauktų rūšių kanopiniams (2 antraštinė dalis);

    b)

    naminiams ir nelaisvėje laikomiems paukščiams, išskyrus nelaisvėje laikomus paukščius, importuotus pagal paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintas išsaugojimo programas (3 antraštinė dalis);

    c)

    naminėms bitėms (Apis mellifera) ir kamanėms (Bombus spp.) (4 antraštinė dalis);

    d)

    šunims, katėms ir šeškams (5 antraštinė dalis).

    4.   III dalyje nustatyti bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant toliau išvardytų laikomų sausumos gyvūnų rūšių ir kategorijų genetinės medžiagos produktus į Sąjungą ir juos gabenant bei tvarkant įvežus, taip pat nuo tokių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos:

    a)

    galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų (1 antraštinė dalis);

    b)

    naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių (2 antraštinė dalis);

    c)

    a ir b punktuose nenurodytų gyvūnų (3 antraštinė dalis).

    5.   IV dalyje nustatyti bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant toliau išvardytų sausumos gyvūnų rūšių ir kategorijų gyvūninius produktus į Sąjungą ir juos gabenant bei tvarkant įvežus, taip pat nuo tokių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos:

    a)

    laikomų ir laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių;

    b)

    naminių paukščių;

    c)

    medžiojamųjų paukščių.

    6.   V dalyje nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikytini įvežant į Sąjungą ir gabenant bei tvarkant įvežus toliau išvardytų rūšių ir kategorijų vandens gyvūnus visais gyvenimo etapais, taip pat jų gyvūninius produktus, išskyrus laukinius vandens gyvūnus ir tų laukinių vandens gyvūnų gyvūninius produktus, iškrautus iš žvejybos laivų tiesiogiai žmonėms vartoti, taip pat nuo tokių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos:

    a)

    į sąrašą įtrauktos žuvų rūšys, priklausančios Agnatha antklasiui ir Chondrichthyes, Sarcopterygii bei Actinopterygii klasėms;

    b)

    į sąrašą įtrauktos vandens moliuskų rūšys, priklausančios Mollusca tipui;

    c)

    į sąrašą įtrauktos vandens vėžiagyvių rūšys, priklausančios Crustacea potipiui;

    d)

    XXIX priede išvardytų rūšių vandens gyvūnai, kurie yra imlūs vandens ligoms, dėl kurių tam tikros valstybės narės taiko nacionalines priemones, skirtas ligų, išskyrus į sąrašą įtrauktas ligas, poveikiui riboti, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 226 straipsnyje.

    7.   VI dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos ir papildomi reikalavimai dėl tranzito per Sąjungą ir tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų grąžinimo į Sąjungą.

    8.   VII dalyje išdėstytos baigiamosios nuostatos.

    2 straipsnis

    Apibrėžtys

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede, išskyrus šio straipsnio antroje pastraipoje nustatytas terminų apibrėžtis.

    Be to, nustatomos tokios terminų apibrėžtys:

    1)

    į sąrašą įtraukta trečioji šalis, teritorija arba jos zona – trečioji šalis, teritorija ar jos zona, įtraukta į trečiųjų šalių, teritorijų ar jų zonų, arba, akvakultūros gyvūnų atveju, laikymo vietų, iš kurių pagal įgyvendinimo aktus, priimtus pagal Reglamento (ES) 2016/429 230 straipsnio 1 dalį, leidžiama įvežti į Sąjungą tam tikros rūšies ir kategorijos gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašą;

    2)

    sąrašas – trečiųjų šalių, teritorijų ar jų zonų, arba, akvakultūros gyvūnų atveju, laikymo vietų, iš kurių pagal įgyvendinimo aktus, priimtus pagal Reglamento (ES) 2016/429 230 straipsnio 1 dalį, leidžiama įvežti į Sąjungą tam tikros rūšies ir kategorijos gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašas;

    3)

    transporto priemonė – kelių arba geležinkelių transporto priemonė, laivas ar orlaivis;

    4)

    konteineris – bet kokia dėžė, grotelinė dėžė, talpykla arba kita standžioji konstrukcija, kurios naudojamos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams vežti, bet kurios nėra transporto priemonės;

    5)

    galvijas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Bison, Bos (įskaitant Bos, Bibos, Novibos, Poephagus pogenčius) ir Bubalus (įskaitant Anoa pogentį) gentims, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

    6)

    avis – kanopinis gyvūnas, priklausantis Ovis genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

    7)

    ožka – kanopinis gyvūnas, priklausantis Capra genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

    8)

    kiaulė – kanopinis Suidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

    9)

    arklinių šeimos gyvūnas – neporanagis gyvūnas, priklausantis Equus genčiai (įskaitant arklius, asilus ir zebrus), ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

    10)

    kupranugarinis – kanopinis Camelidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

    11)

    elninis – kanopinis Cervidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priedą, gyvūnas;

    12)

    registruotas arklinių šeimos gyvūnas:

    a)

    Equus caballus porūšio ir Equus asinus pogenčio grynaveislis veislinis gyvūnas, įtrauktas į grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba veisimo įstaigos, pripažintos pagal Reglamento (ES) 2016/1012 4 arba 34 straipsnį, parengtos kilmės knygos pagrindinį skirsnį arba atitinkantis reikalavimus, kad būtų į jį įtrauktas;

    b)

    laikomas Equus caballus porūšio gyvūnas, registruotas tarptautinės asociacijos arba organizacijos (tiesiogiai arba per jos nacionalinę federaciją arba padalinius), tvarkančios varžyboms ar lenktynėms skirtus arklius (registruotus arklius);

    13)

    skerstini gyvūnai – laikomi sausumos gyvūnai, kurie tiesiogiai arba po surinkimo operacijos turi būti vežami į skerdyklą;

    14)

    nebuvo pranešta apie ligą reiškia, kad nė vienam ūkyje laikomų konkrečios rūšies gyvūnui ar gyvūnų grupei nebuvo patvirtintas šios ligos atvejis ir kad bet koks įtariamas šios ligos atvejis buvo atmestas;

    15)

    sanitarinė grupė – į sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių, kurioms būdinga bendra rizika gyvūnų sveikatai dėl arklinių šeimos gyvūnų ligų, grupė, kuriai reikalingos konkrečios rizikos mažinimo priemonės ir sveikatos garantijos, įvežant arklinių šeimos gyvūnus į Sąjungą;

    16)

    paukščių pulkas – visi vienodos sveikatos būklės naminiai paukščiai arba nelaisvėje laikomi paukščiai, laikomi tose pačiose patalpose arba tame pačiame aptvare ir sudarantys vieną epizootinį vienetą; kai kalbama apie patalpose laikomus naminius paukščius, šis terminas aprėpia visus toje pačioje erdvėje esančius paukščius.

    17)

    veisliniai naminiai paukščiai – 72 valandų arba vyresni naminiai paukščiai, auginami periniams kiaušiniams dėti;

    18)

    produkciniai naminiai paukščiai – ne jaunesni nei 72 valandų naminiai paukščiai, auginami mėsai, maistiniams kiaušiniams dėti ar kitiems produktams arba medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti;

    19)

    vienadieniai paukščiukai – ne vyresni nei 72 valandų naminiai paukščiai;

    20)

    naminė bitė – Apis mellifera rūšies vabzdys;

    21)

    kamanė – Bombus genčiai priklausantis vabzdys;

    22)

    šuo – laikomas Canis lupus rūšies gyvūnas;

    23)

    katė – laikomas Felis silvestris rūšies gyvūnas;

    24)

    šeškas – laikomas Mustela putorius furo rūšies gyvūnas;

    25)

    unikalus patvirtinimo numeris – kompetentingos institucijos suteiktas numeris;

    26)

    nurodytais patogenais neužkrėsti kiaušiniai – periniai kiaušiniai, gauti iš nurodytais patogenais neužkrėstų vištų pulkų, kaip aprašyta Europos farmakopėjoje, kurie skirti naudoti tik diagnostikai, moksliniams tyrimams arba farmacijai;

    27)

    spermos, oocitų ar embrionų siunta arba genetinės medžiagos produktų siunta – iš vieno patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio išsiųstas spermos, oocitų, in vivo būdu gautų embrionų arba in vitro būdu pagamintų embrionų kiekis, kuriam taikomas vienas veterinarijos sertifikatas;

    28)

    sperma – ejakuliacijos metu išsiskirianti gyvūno arba gyvūnų sėkla; ji gali būti nepakeista, paruošta arba atskiesta;

    29)

    oocitai – oogenezės stadijų haploidai, įskaitant antrinius oocitus ir kiaušialąstes;

    30)

    embrionas – pradinės vystymosi stadijos gyvūnas, kurį galima perkelti patelei recipientei;

    31)

    patvirtintas genetinės medžiagos produktų ūkis – spermos surinkimo centras, embrionų surinkimo grupė, embrionų gamybos grupė, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centras;

    32)

    centro veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, atsakingas už spermos surinkimo centre, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkyje arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centre vykdomą veiklą, kaip nustatyta šiame reglamente;

    33)

    grupės veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, atsakingas už embrionų surinkimo grupės arba embrionų gamybos grupės vykdomą veiklą, kaip nustatyta šiame reglamente;

    34)

    tikslinės karantino patalpos – kompetentingos institucijos patvirtintos patalpos, kuriose galvijai, kuiliai, avinai arba ožiai prieš juos priimant į spermos surinkimo centrą laikomi izoliuoti bent 28 dienas;

    35)

    spermos surinkimo centras – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas surinkti, paruošti, saugoti ir vežti galvijų, kuilių, avinų, ožių arba arklinių šeimos gyvūnų spermą, skirtą vežti į Sąjungą;

    36)

    embrionų surinkimo grupė – genetinės medžiagos produktų ūkis, kurį sudaro specialistų grupė arba struktūra, kompetentingos institucijos patvirtinta surinkti, paruošti, saugoti ir vežti in vivo būdu gautus embrionus, skirtus įvežti į Sąjungą;

    37)

    embrionų gamybos grupė – genetinės medžiagos produktų ūkis, kurį sudaro specialistų grupė arba struktūra, kompetentingos institucijos patvirtinta surinkti, paruošti, saugoti ir vežti oocitus ir in vitro būdu gaminti (tam tikrais atvejais naudojant spermą), paruošti, saugoti ir vežti embrionus, skirtus įvežti į Sąjungą;

    38)

    genetinės medžiagos produktų perdirbimo ūkis – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas perdirbti, įskaitant, jei taikoma, lytinį spermos frakcionavimą, ir saugoti vienos arba kelių rūšių gyvūnų spermą, oocitus ar embrionus arba bet kokius tokio pobūdžio genetinės medžiagos produktų ar rūšių derinius, skirtus įvežti į Sąjungą;

    39)

    genetinės medžiagos produktų saugojimo centras – genetinės medžiagos produktų ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas saugoti vienos arba kelių rūšių gyvūnų spermą, oocitus arba embrionus arba bet kokius tokio pobūdžio genetinės medžiagos produktų ar rūšių derinius, skirtus įvežti į Sąjungą;

    40)

    mėsa – visos kanopinių, naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių dalys, tinkamos vartoti žmonėms, įskaitant kraują;

    41)

    šviežia mėsa – mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai, įskaitant vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje supakuotą mėsą, kuri neapdorota jokiu konservavimo būdu, išskyrus atšaldymą, užšaldymą ar greitąjį užšaldymą;

    42)

    kanopinio skerdena – visas paskersto ar nužudyto gyvūno kūnas po:

    a)

    kraujo nuleidimo (paskerstų gyvūnų atveju);

    b)

    vidaus organų pašalinimo;

    c)

    galūnių pašalinimo ties riešu ir čiurna;

    d)

    uodegos, tešmens, galvos ir odos pašalinimo (netaikoma kiaulėms).

    43)

    subproduktai – šviežia mėsa, išskyrus kanopinio skerdenos mėsą, net jei ji vis dar neatskirta nuo skerdenos;

    44)

    mėsos gaminiai – perdirbti produktai, įskaitant apdorotus skrandžius, pūsles ir žarnas, lydytus gyvūnų riebalus ir mėsos ekstraktus, gauti perdirbus mėsą arba toliau perdirbant tokius perdirbtus produktus, kurie, įpjovus paviršių, neturi šviežios mėsos požymių;

    45)

    žarnos – pūslės ir žarnos, kurios jas išvalius buvo perdirbtos – išgrandytos, nuriebalintos, išplautos ir apdorotos druska arba išdžiovintos;

    46)

    krekenos – skystis, išskiriamas iš laikomų gyvūnų pieno liaukų nuo 3 iki 5 dienų po gimdymo, kuriame yra daug antikūnų ir mineralinių medžiagų, ir kuris išsiskiria anksčiau nei gaunamas žalias pienas;

    47)

    krekenų produktai – perdirbti produktai, pagaminti perdirbant krekenas arba toliau perdirbant tokius perdirbtus produktus;

    48)

    skiaurinis laivas – akvakultūros pramonėje naudojamas laivas, kuriame yra talpykla arba rezervuaras gyvoms žuvims laikyti ir plukdyti vandenyje;

    49)

    IMSOC – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (16) 131 straipsnyje nurodyta oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema.

    2 ANTRAŠTINĖ DALIS

    BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT GYVŪNŲ, GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ SIUNTAS IR JAS GABENANT BEI TVARKANT ĮVEŽUS

    3 straipsnis

    Valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos

    Kompetentinga institucija leidžia į Sąjungą įvežti rūšių ir kategorijų, kurioms taikomos II–VI dalys, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas, kurios pateikiamos oficialiai kontrolei, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/625 47 straipsnio 1 dalyje, jei:

    a)

    siuntos yra atvežtos iš:

    i)

    sausumos gyvūnų atveju – į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kai įvežami konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnai, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai;

    ii)

    vandens gyvūnų atveju – į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kai įvežami konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnai ir gyvūniniai produktai, o akvakultūros gyvūnų atveju – tuo tikslu į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies ar teritorijos arba jų zonos ar laikymo vietos;

    b)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija patvirtino, kad siuntos atitinka:

    i)

    šiame straipsnyje, 4 straipsnyje ir 6–10 straipsniuose nustatytus bendruosius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į Sąjungą įvežant gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus;

    ii)

    gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams bei jų naudojimo paskirčiai, kaip nustatyta II–VI dalyse;

    c)

    prie siuntų pridedami šie dokumentai, kuriais trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė reikiamas garantijas, kad laikomasi b punkte nurodytų gyvūnų sveikatos reikalavimų:

    i)

    veterinarijos sertifikatas, išduotas kilmės trečiosios šalies arba teritorijos valstybinio veterinarijos gydytojo konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams, gyvūniniams produktams ir jų naudojimo paskirčiai;

    ii)

    deklaracija ir kiti dokumentai, jei jų reikalaujama šiuo reglamentu.

    Jei vežamos gyvūnų ir perinių kiaušinių siuntos, c punkto i papunktyje nurodytas veterinarijos sertifikatas turi būti išduotas 10 dienų iki siuntos atvežimo į pasienio kontrolės postą laikotarpiu; tačiau jei gyvūnai vežami jūra, tas laikotarpis gali būti pratęstas papildomu kelionės jūra trukmės laikotarpiu.

    4 straipsnis

    Siuntų sertifikavimo data

    1.   Rūšių ir kategorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei tokios siuntos buvo sertifikuotos patvirtinant jų tinkamumą išsiųsti į Sąjungą ne anksčiau kaip ta diena, kurią kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona arba, jei vežami akvakultūros gyvūnai, laikymo vieta, buvo įtraukta į sąrašą, taikomą į Sąjungą įvežamiems konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams.

    2.   Neleidžiama į Sąjungą įvežti gyvūnų, perinių kiaušinių ir gyvūninių produktų siuntų iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos arba, jei vežami akvakultūros gyvūnai, laikymo vietos, nuo tos dienos, kai jie nebeatitinka gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų į Sąjungą įvežamiems konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnas, periniams kiaušiniams arba gyvūniniams produktams, išskyrus atvejus, kai Sąjunga sąraše yra nustačiusi konkrečias sąlygas į sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai, teritorijai ar zonai ir konkrečioms gyvūnų rūšims bei kategorijoms, periniams kiaušiniams ar gyvūniniams produktams.

    5 straipsnis

    Veiklos vykdytojų prievolės

    1.   Veiklos vykdytojai, atsakingi už rūšių ir kategorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimą į Sąjungą, pateikia šias siuntas kompetentingai Sąjungos institucijai oficialiai kontrolei, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/625 47 straipsnio 1 dalyje, ir užtikrina, kad tokios siuntos atitiktų šiuos reikalavimus:

    a)

    3, 4 ir 6–10 straipsniuose nustatytus bendruosius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į Sąjungą įvežant gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus;

    b)

    konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams bei jų naudojimo paskirčiai taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, kaip nustatyta II–VI dalyse.

    2.   Veiklos vykdytojai, atsakingi už rūšių ir kategorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų gabenimą iš įvežimo į Sąjungą vietos į jų paskirties vietą, ir veiklos vykdytojai, atsakingi už tokių siuntų tvarkymą jas įvežus į Sąjungą, užtikrina, kad siuntos:

    a)

    kompetentingų institucijų leistos įvežti į Sąjungą pagal 3 straipsnį;

    b)

    atitinka II–VI dalyse nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus gabenant ir tvarkant konkrečių rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas jas įvežus į Sąjungą;

    c)

    nenaudojamos kitomis paskirtimis, nei kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos prieš jas įvežant į Sąjungą patvirtinta naudojimo paskirtis.

    6 straipsnis

    Kilmės trečiosios šalies arba teritorijos nacionalinės teisės aktai ir gyvūnų sveikatos sistemos

    1.   Įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas į Sąjungą leidžiama tik iš trečiosios šalies arba teritorijos, kurioje:

    a)

    įstatymais reikalaujama pranešti kompetentingai institucijai apie visus I priede nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos įtariamus ir patvirtintus atvejus, susijusius su siuntoje esančių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnais arba siuntoje esančių genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų kilmės gyvūnų rūšimis, kurias leidžiama įvežti į Sąjungą;

    b)

    veikia naujų ligų aptikimo sistemos;

    c)

    yra įdiegtos sistemos, kuriomis užtikrinama, kad šėrimas maisto atliekomis nėra I priede nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų šaltinis, susijęs su:

    i)

    gyvūnais, skirtais įvežti į Sąjungą,

    arba

    ii)

    gyvūnais, iš kurių gauti genetinės medžiagos produktai, skirti įvežti į Sąjungą,

    arba

    iii)

    gyvūnais, iš kurių gauti gyvūniniai produktai, skirti įvežti į Sąjungą.

    2.   Į Sąjungą įvežti skirtas gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas įvežti į Sąjunga leidžiama tik iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje tokios siuntos gali būti teisėtai pateiktos rinkai ir jomis galima prekiauti toje kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje.

    7 straipsnis

    Gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų sveikatos būklei taikomi bendrieji reikalavimai

    1.   Į Sąjungą leidžiama įvežti gyvūnų siuntas tik jei gyvūnai siuntoje:

    a)

    nėra gyvūnai, skirti užmušti pagal kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje vykdomą nacionalinę ligų naikinimo programą, įskaitant susijusias I priede nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas ir naujas ligas;

    b)

    neturėjo užkrečiamųjų ligų simptomų juos kraunant išsiuntimui į Sąjungą;

    c)

    yra kilę iš ūkio, kuriame išsiuntimo iš to ūkio į Sąjungą metu nebuvo taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės:

    i)

    dėl gyvūnų sveikatos priežasčių;

    ii)

    akvakultūros gyvūnų atveju – dėl gyvūnų sveikatos priežasčių ir dėl nežinomos priežasties anomalaus gaištamumo.

    2.   Įvežti genetinės medžiagos produktų siuntas į Sąjungą leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kurie surinkimo metu:

    a)

    neturėjo užkrečiamųjų ligų simptomų;

    b)

    buvo laikomi ūkyje, kuriam dėl gyvūnų sveikatos priežasčių nebuvo taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės, įskaitant apribojimus, susijusius su atitinkamomis I priede nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis.

    3.   Į Sąjungą leidžiama įvežti gyvūninių produktų siuntas tik jei jie buvo gauti iš gyvūnų, kurie:

    a)

    sausumos gyvūnų atveju – neturėjo užkrečiamųjų ligų simptomų:

    i)

    juos užmušant arba skerdžiant šviežiai mėsai ir mėsos gaminiams gaminti

    arba

    ii)

    surenkant pieną ar kiaušinius;

    b)

    jei tai vandens gyvūnai – skerdimo arba surinkimo gyvūninės kilmės produktams gaminti metu neturėjo užkrečiamųjų ligų simptomų.

    c)

    nebuvo užmušti, paskersti arba, moliuskų ir gyvų vėžiagyvių atveju, – pašalinti iš vandens vykdant nacionalinę ligų likvidavimo programą;

    d)

    buvo laikomi ūkyje, kuriam dėl gyvūnų sveikatos priežasčių nebuvo taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės, įskaitant, prireikus, priemones dėl I priede nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų:

    i)

    šiuos gyvūnus užmušant ar skerdžiant šviežiai mėsai ir mėsos gaminiams gaminti arba vandens gyvūnų gyvūniniams produktams gaminti, arba

    ii)

    surenkant pieną ar kiaušinius.

    8 straipsnis

    Bendrieji reikalavimai dėl gyvūnų kilmės ūkio

    Įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas į Sąjungą leidžiama tik tuo atveju, jei gyvūnų kilmės ūkis arba gyvūnų, iš kurių gauti genetinės medžiagos produktai ar gyvūniniai produktai, kilmės ūkis atitinka ne tik konkrečius II–V dalyse nustatytus reikalavimus, bet ir šiuos reikalavimus:

    a)

    jis turi būti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos užregistruotas ir jam turi būti suteiktas unikalus registracijos numeris;

    b)

    jis turi būti patvirtintas kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos, jei to reikalaujama pagal šį reglamentą ir jame nustatytomis sąlygomis, ir jam turi būti suteiktas unikalus patvirtinimo numeris;

    c)

    jis turi būti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos kontroliuojamas;

    d)

    jame turi būti įdiegta sistema, pagal kurią registruojami, atnaujinami ir mažiausiai 3 metus saugomi duomenys, apimantys bent šią informaciją:

    i)

    ūkio gyvūnų rūšys, kategorijos, skaičius ir, kai taikoma, identifikavimo duomenys;

    ii)

    gyvūnų perkėlimas į ūkį ir iš jo;

    iii)

    mirtingumas ūkyje;

    e)

    jame gyvūnų sveikatą turi reguliariai tikrinti veterinarijos gydytojas, siekdamas nustatyti požymius, patvirtinančius ligų atvejus, įskaitant I priede nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, būdingas konkrečiai gyvūno, genetinės medžiagos produkto ar gyvūninio produkto rūšiai ir kategorijai, bei naujas ligas, ir gauti apie juos informacijos.

    Tokie gyvūnų sveikatos patikrinimai vykdomi atitinkamo ūkio keliamai rizikai proporcingu dažnumu.

    9 straipsnis

    Mėginių ėmimas, laboratoriniai tyrimai ir kiti tyrimai

    Į Sąjungą leidžiama įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas tik jeigu mėginiai, laboratoriniai tyrimai ir kiti tyrimai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, paimti ir atlikti:

    a)

    mėginius paimant arba jų paėmimą kontroliuojant kompetentingai institucijai, kuri yra:

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija, jei imti mėginius ir atlikti tyrimus reikalaujama prieš įvežant į Sąjungą,

    arba

    ii)

    paskirties valstybės narės kompetentinga institucija, jei imti mėginius ir atlikti tyrimus reikalaujama įvežus į Sąjungą;

    b)

    vadovaujantis:

    i)

    Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/689 ir Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/688 (17) nustatytomis procedūromis ir metodais

    arba

    ii)

    į Sąjungą įvežant galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių gyvūnų genetinės medžiagos produktus – Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 (18) II priede nustatytomis procedūromis ir metodais,

    arba

    iii)

    šiame reglamente aprašytomis procedūromis, jei to konkrečiai reikalaujama;

    c)

    pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį paskirtoje oficialiojoje laboratorijoje.

    10 straipsnis

    Ligomis neužkrėsta kilmės vieta ir specialiosios sąlygos

    1.   Į Sąjungą įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona arba ūkis nėra užkrėstas konkrečiomis ligomis, kaip reikalaujama šiame reglamente, ir kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija tai įrodo:

    a)

    pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/689

    arba

    b)

    ligų, kurioms netaikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, atveju – pagal konkrečias taisykles, jei tokios taisyklės yra nustatytos šiame reglamente, ir kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje įgyvendintą ligos stebėjimo programą, kuri:

    i)

    pateikta Komisijai įvertinti ir kurioje pateikta bent II priede nurodyta informacija;

    ii)

    Komisijos įvertinta kaip suteikianti būtinas garantijas dėl ligos nebuvimo, remiantis:

    Reglamento (ES) 2016/429 24, 25, 26 ir 27 straipsniuose nustatytomis ligų stebėjimo taisyklėmis,

    Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 II dalies 1 skyriaus 1 ir 2 skirsniuose ir 10 straipsnyje nustatytomis papildomomis taisyklėmis dėl stebėjimo struktūros ir ligos patvirtinimo bei atvejo apibrėžimo taisyklėmis;

    iii)

    vykdoma pakankamai ilgą laikotarpį, kad ją būtų galima visapusiškai įgyvendinti ir tinkamai prižiūrėti.

    2.   Akvakultūros gyvūnų ir akvakultūros gyvūnų gyvūninių produktų atveju, jei reikalaujama, kad konkrečiomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusas būtų suteiktas kilmės laikymo vietai, tų prekių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei kilmės trečiosios šalies kompetentinga institucija pagal 1 dalies a ir b punktus įrodo, kad vieta nėra užkrėsta konkrečia liga.

    3.   Jei šiame reglamente reikalaujama konkrečių sąlygų dėl kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos konkrečiomis ligomis neužkrėstos teritorijos statuso:

    a)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija iš anksto turi būti garantavusi atitiktį;

    b)

    tas konkrečias sąlygas Sąjunga konkrečiai priskyrė į sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai ar laikymo vietai ir konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams.

    II DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ LAIKOMUS SAUSUMOS GYVŪNUS, KAIP NURODYTA 3 IR 5 STRAIPSNIUOSE

    1 ANTRAŠTINĖ DALIS

    BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI LAIKOMIEMS SAUSUMOS GYVŪNAMS

    11 straipsnis

    Laikomiems sausumos gyvūnams privalomas laikymo laikotarpis

    Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus šunis, kates ir šeškus, siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei laikomasi šių reikalavimų:

    a)

    gyvūnai nepertraukiamai iki išsiuntimo į Sąjungą dienos atitiko toliau išvardytose III priedo lentelėse nustatytą atitinkamą laikymo laikotarpį:

    i)

    kanopinių, naminių bičių ir kamanių atveju – nurodytą 1 lentelėje;

    ii)

    naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių atveju – nurodytą 2 lentelėje;

    b)

    gyvūnai:

    i)

    buvo nepertraukiamai laikomi trečiojoje kilmės šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje III priedo 1 lentelės antroje skiltyje ir III priedo 2 lentelės trečioje skiltyje nurodytą laikotarpį;

    ii)

    buvo nepertraukiamai laikomi kilmės ūkyje ir per III priedo 1 lentelės trečioje skiltyje ir III priedo 2 lentelės ketvirtoje skiltyje nurodytu laikotarpiu į tą įmonę nebuvo įvežta jokių gyvūnų;

    iii)

    III priedo 1 lentelės ketvirtoje skiltyje ir III priedo 2 lentelės penktoje skiltyje nurodytu laikotarpiu neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais.

    12 straipsnis

    Nuo reikalavimo dėl laikymo laikotarpio nukrypti leidžianti nuostata, taikoma varžybose, lenktynėse ir kultūriniuose renginiuose skirtiems registruotiems arkliams

    1.   Nukrypstant nuo 11 straipsnio b punkto i papunkčio, kiti nei skersti skirti arklinių šeimos gyvūnai laikomi atitinkančiais III priedo 1 lentelėje nustatytą laikymo laikotarpį, jei prieš juos išsiunčiant į Sąjungą jie buvo laikomi III priedo 1 lentelės antroje skiltyje nurodytą laikotarpį kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ir taip pat:

    a)

    valstybėje narėje

    arba

    b)

    registruotų arklių atveju – į sąrašą įtrauktoje trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba tarpinėje laikymo vietoje ar jos zonoje, iš kurios tuo tikslu leidžiama įvežti į Sąjungą registruotus arklius, jei jie buvo įvežti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kuriais užtikrinamos gyvūnų sveikatos garantijos yra bent tokios pat griežtos kaip tiesioginiam varžyboms ir lenktynėms skirtų registruotų arklių įvežimui į Sąjungą iš tos tarpinės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos taikomos garantijos.

    2.   Nukrypstant nuo 11 straipsnio b punkto ii papunkčio, varžyboms, lenktynėms ir žirgų kultūriniams renginiams skirti registruoti arkliai laikomi atitinkančiais III priedo 1 lentelės trečioje skiltyje nustatytą laikymo laikotarpį, jei jie buvo laikomi kilmės trečiojoje šalyje arba tarpinio laikymo trečiojoje šalyje kituose nei kilmės ūkiuose, jei tie kiti ūkiai:

    a)

    buvo prižiūrimi valstybinio veterinarijos gydytojo trečiojoje šalyje arba teritorijoje;

    b)

    jiems nebuvo taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės dėl gyvūnų sveikatos priežasčių, įskaitant apribojimus, susijusius su atitinkamomis ligomis, nurodytomis I priede, ir atitinkamomis naujomis ligomis;

    c)

    atitinka 23 straipsnyje nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

    3.   Be to, nukrypstant nuo 11 straipsnio b punkto ii papunkčio, varžyboms, lenktynėms ir žirgų kultūriniams renginiams skirtus registruotus arklius, kurie turėjo sąlytį su arklinių šeimos gyvūnais, kurie buvo įvežti į trečiąją šalį, teritoriją ar jos zoną iš kitos trečiosios šalies teritorijos ar jos zonos arba iš kitos kilmės trečiosios šalies arba teritorijos zonos, leidžiama įvežti į Sąjungą, jeigu:

    a)

    arklinių šeimos gyvūnai buvo įvežti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie yra ne mažiau griežti nei reikalavimai, taikomi tokių arklinių šeimos gyvūnų tiesioginiam įvežimui į Sąjungą;

    b)

    tiesioginio sąlyčio su kitais gyvūnais galimybė apsiriboja varžybų, lenktynių ar žirgų kultūrinių renginių ir susijusių treniruočių, apšilimo ir pristatymo prieš varžybas laikotarpiu.

    13 straipsnis

    Sausumos gyvūnų patikrinimas prieš išsiunčiant į Sąjungą

    1.   Sausumos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei valstybinis veterinarijos gydytojas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje likus ne daugiau kaip 24 valandoms iki pakraunant išsiuntimui į Sąjungą atliko siuntos gyvūnų klinikinį patikrinimą, siekdamas nustatyti požymius, patvirtinančius ligų atvejus, įskaitant I priede nurodytas susijusias į sąrašą įtrauktas ligas ir naujas ligas.

    Naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių atveju tikrinami ir į Sąjungą siunčiami gyvūnai, ir kilmės pulkas.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, pirmiau nurodytas registruotų arklinių šeimos gyvūnų patikrinimas gali būti atliktas likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki pakrovimo išsiųsti į Sąjungą arba paskutinę darbo dieną prieš pakraunant išsiuntimui į Sąjungą.

    3.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, šunys, katės ir šeškai gali būti patikrinti per 48 valandas iki pakrovimo išsiųsti į Sąjungą.

    14 straipsnis

    Bendrosios sausumos gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą taisyklės

    1.   Sausumos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai nuo pakrovimo kilmės ūkyje išsiuntimui į Sąjungą iki jų atvežimo į Sąjungą neturėjo sąlyčio su kitais sausumos gyvūnais, kurie yra:

    a)

    tos pačios rūšies gyvūnai, neskirti įvežti į Sąjungą;

    b)

    kitų rūšių gyvūnai, įtraukti į sąrašą dėl tų pačių ligų ir kurie neskirti įvežti į Sąjungą;

    c)

    prastesnės sveikatos būklės.

    2.   Jei 1 dalyje nurodytos siuntos gabenamos oru, jūra, geležinkeliu, keliu arba pėsčiomis, į Sąjungą jas leidžiama įvežti tik jei jos nebuvo gabenamos per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, neįtrauktą į konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnų įvežimo į Sąjungą bei jų naudojimo Sąjungoje paskirties sąrašą, arba tokioje trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje iškrautos ar perkrautos.

    3.   Jei gabenama jūra, kad ir dalį kelionės, 1 dalyje nurodytas siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jos į Sąjungą atvežamos kartu su prie veterinarijos sertifikato, pridedamo prie gyvūnų, pridedama ir laivo kapitono pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma ši informacija:

    a)

    išvykimo uostas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje;

    b)

    atvykimo į Sąjungą uostas;

    c)

    įplaukimo uostai, jei laivas įplaukia į uostus už kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos ribų;

    d)

    patvirtinimas, kad kelionės į Sąjungą metu buvo laikomasi šių reikalavimų:

    i)

    gyvūnai visą laiką buvo laive;

    ii)

    laive gyvūnai neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais.

    15 straipsnis

    Nuo reikalavimo dėl sausumos gyvūnų, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, perkrovimo į sąrašą neįtrauktose trečiosiose šalyse ar teritorijose nukrypti leidžianti nuostata techninės problemos arba kito nenumatyto incidento atveju

    1.   Nukrypdama nuo 14 straipsnio 2 dalies, kompetentinga institucija leidžia į Sąjungą įvežti sausumos gyvūnų, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, siuntas, kurios buvo perkrautos iš pirminės išsiuntimo transporto priemonės į kitą transporto priemonę tolesnei kelionei trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri nėra į konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnų įvežimo į Sąjungą sąrašą įtraukta trečioji šalis ar teritorija ar jos zona, tik jei perkrovimas įvyko dėl techninės problemos arba kito nenumatyto incidento, dėl kurio gabenant gyvūnus į Sąjungą jūra arba oru kilo logistikos problemų, siekiant užbaigti gabenimą iki įvežimo į Sąjungą vietos, jeigu:

    a)

    gyvūnų siuntą įvežti į Sąjungą leidžia paskirties valstybės narės kompetentinga institucija ir, kai taikoma, visos valstybės narės, pro kurias gyvūnai gabenami iki jų atvežimo į jų paskirties vietą Sąjungoje;

    b)

    visą perkrovimo operaciją trečiojoje šalyje arba teritorijoje stebėjo valstybinis veterinarijos gydytojas, siekdamas užtikrinti, kad:

    i)

    būtų taikytos veiksmingos apsaugos nuo atitinkamų gyvūnų ligų užkrato pernešėjų priemonės;

    ii)

    būtų taikytos veiksmingos priemonės, siekiant išvengti tiesioginio ir netiesioginio gyvūnų, skirtų įvežti į Sąjungą, ir kitų gyvūnų sąlyčio;

    iii)

    į transporto priemonę, skirtą tolesnei kelionei į Sąjungą, nepateko trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra įtraukta į konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnų įvežimo į Sąjungą sąrašą, kilmės pašaro, vandens ar kraiko;

    iv)

    siuntos gyvūnai buvo tiesiogiai ir kaip galima greičiau perkelti į tolesnei kelionei į Sąjungą skirtą laivą arba orlaivį, atitinkantį 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neišvažiuojant iš uosto ar oro uosto teritorijos;

    c)

    kartu su gyvūnų siunta pateikiama trečiosios šalies arba teritorijos, kurioje vykdoma perkėlimo operacija, kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje nurodoma informacija apie perkėlimo operaciją ir patvirtinama, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių, kad būtų laikomasi b punkte nustatytų reikalavimų.

    2.   1 dalyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma naminių bičių ir kamanių siuntoms.

    16 straipsnis

    Arklinių šeimos gyvūnų perkrovimui į sąrašą neįtrauktose trečiosiose šalyse ar teritorijose taikoma nukrypti leidžianti nuostata

    Nukrypstant nuo 14 straipsnio 2 dalies, perkrovus į Sąjungą vežamus arklinių šeimos gyvūnų siuntas į kitą transporto priemonę trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri nėra į sąrašą dėl konkrečios kategorijos arklinių šeimos gyvūnų įvežimo įtraukta trečioji šalis ar teritorija arba jos zona, tas siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    gyvūnų siunta buvo vežama į Sąjungą jūra arba oru;

    b)

    gyvūnų siunta buvo tiesiogiai perkrauta iš išsiuntimo transporto priemonės į kitas transporto priemones tolesnei kelionei;

    c)

    vykdant perkrovimo operaciją:

    i)

    užtikrinta veiksminga apsauga nuo atitinkamų gyvūnų ligų užkrato pernešėjų, o arklinių šeimos gyvūnai neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės arklinių šeimos gyvūnais;

    ii)

    siuntos gyvūnai buvo tiesiogiai ir kaip galima greičiau perkelti į tolesnei kelionei į Sąjungą skirtą laivą arba orlaivį, atitinkantį 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neišvažiuojant iš uosto ar oro uosto teritorijos ir tiesiogiai prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;

    d)

    valstybinis veterinarijos gydytojas patvirtino, kad siunta atitiko a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus.

    17 straipsnis

    Bendrieji transporto priemonių sausumos gyvūnams gabenti reikalavimai

    1.   Laikomų sausumos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei transporto priemonės, kuriomis jie gabenami, yra:

    a)

    sukonstruotos taip, kad:

    i)

    gyvūnai negalėtų ištrūkti arba iškristi;

    ii)

    būtų galima apžiūrėti erdvę, kurioje laikomi gyvūnai;

    iii)

    būtų išvengta gyvūnų ekskrementų, kraiko ar pašarų iškritimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

    iv)

    naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių atveju būtų išvengta plunksnų iškritimo arba jis būtų kuo labiau sumažintas;

    b)

    išvalytos ir dezinfekuotos išsiuntimo trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinta dezinfekavimo priemone ir išdžiovintos arba jos leista išdžiūti prieš kiekvieną į Sąjungą įvežti skirtų gyvūnų pakrovimą.

    2.   1 dalis netaikoma į Sąjungą įvežti skirtų naminių bičių ir kamanių siuntų gabenimui.

    18 straipsnis

    Reikalavimai konteineriams, kuriuose sausumos gyvūnai vežami į Sąjungą

    Laikomų sausumos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik konteineriais, kuriuose laikomi sausumos gyvūnai gabenami į Sąjungą transporto priemonėmis, kurie:

    a)

    atitinka 17 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus;

    b)

    talpina tik tos pačios rūšies ir kategorijos gyvūnus iš to paties ūkio;

    c)

    yra arba

    i)

    nenaudoti ir specialios konstrukcijos vienkartiniai konteineriai, kurie turi būti sunaikinti juos pirmą kartą panaudojus,

    arba

    ii)

    išvalyti, dezinfekuoti ir išdžiovinti arba jiems leista išdžiūti prieš pakraunant į Sąjungą įvežti skirtus gyvūnus.

    19 straipsnis

    Sausumos gyvūnų gabenimas ir tvarkymas įvežus

    1.   Įvežus sausumos gyvūnų siuntas į Sąjungą, jos nedelsiant ir tiesiogiai gabenamos į:

    a)

    jų paskirties ūkį Sąjungoje, kuriame gyvūnai turi būti laikomi bent laikotarpį, reikalaujamą atitinkamuose konkrečiuose II–V dalių straipsniuose;

    b)

    jei gyvūnai skirti skersti – į Sąjungoje esančią paskirties skerdyklą, kurioje jie turi būti paskersti per 5 dienas nuo jų atvežimo į Sąjungą dienos.

    2.   Jei iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos įvežtų sausumos gyvūnų paskirties vieta yra skerdykla, patvirtintas karantino ūkis arba atskirtas ūkis Sąjungoje, siuntos gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvykimas į ją stebimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 (19) 2 ir 3 straipsnius.

    3.   1 ir 2 dalys netaikomos registruotų arklinių šeimos gyvūnų įvežimui į Sąjungą iš trečiųjų šalių ir pakartotiniam įvežimui po laikinojo registruotų arklių eksporto.

    2 ANTRAŠTINĖ DALIS

    KANOPINIŲ GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI

    1 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kanopiniams

    20 straipsnis

    Kanopinių išsiuntimas į Sąjungą

    1.   Į Sąjungą leidžiama įvežti kanopinių siuntas tik jei tokios siuntos išsiųstos iš kilmės ūkio į Sąjungą neužsukant į jokį kitą ūkį.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, į Sąjungą leidžiama įvežti kanopinių siuntas iš daugiau nei vieno kilmės ūkio, jei siuntos gyvūnams buvo taikoma viena surinkimo operacija kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ir įvykdytos šios sąlygos:

    a)

    kanopiniai priklauso vienai iš šių rūšių ir kategorijų:

    i)

    Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus arba Sus scrofa,

    arba

    ii)

    yra skerstini arklinių šeimos gyvūnai;

    b)

    surinkimo operacija atlikta ūkyje:

    i)

    patvirtintame kompetentingos institucijos trečiojoje šalyje ar teritorijoje kanopinių surinkimo operacijoms vykdyti laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti kaip Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 (20) 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

    ii)

    tuo tikslu išsiuntimo trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos įtrauktame į sąrašą, įskaitant Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 21 straipsnyje numatytą informaciją;

    iii)

    kuriame yra registruojami, atnaujinami ir ne trumpiau kaip 3 metus saugomi tokie duomenys:

    gyvūnų kilmė,

    atvežimo į surinkimo centrą ir išsiuntimo iš jo datos,

    gyvūnų tapatybės nustatymo kodas,

    gyvūnų kilmės ūkio registracijos numeris,

    vežėjų ir transporto priemonių, kuriomis gabenama arba renkama kanopinių siunta į tą centrą ir iš jo, registracijos numeris;

    iv)

    atitinkančiame 8 straipsnyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

    c)

    surinkimo operacija surinkimo centre truko ne ilgiau kaip 6 dienas; šis laikotarpis laikomas mėginių ėmimo tyrimams prieš išsiunčiant į Sąjungą laikotarpio dalimi, jei šiuo reglamentu reikalaujama imti mėginius;

    d)

    kanopiniai turėjo būti atvežti į Sąjungą per 10 dienų nuo jų išsiuntimo iš kilmės ūkio dienos.

    21 straipsnis

    Kanopinių tapatybės nustatymas

    1.   Kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai buvo atskirai identifikuoti prieš juos išsiunčiant iš kilmės ūkio, fizinėmis tapatybės nustatymo priemonėmis paženklinus matomu, įskaitomu ir neištrinamu ženklu, kurį sudaro:

    a)

    gyvūno tapatybės nustatymo kodas, kuriuo gyvūnas aiškiai susiejamas su pridedamu veterinarijos sertifikatu;

    b)

    eksportuojančios šalies kodas pagal ISO standartą 3166 dviejų raidžiu formatu.

    2.   Arklinių šeimos gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai buvo atskirai identifikuoti prieš juos išsiunčiant iš kilmės ūkio bent vienu iš toliau nurodytų metodų:

    a)

    poodine mikroschema arba ausies įsagu su matomu, įskaitomu ir neištrinamu ženklu, kurį sudaro:

    i)

    gyvūno tapatybės nustatymo kodas, kuriuo gyvūnas aiškiai susiejamas su pridedamu veterinarijos sertifikatu;

    ii)

    eksportuojančios šalies ISO-3166 dviejų raidžių arba trijų skaitmenų šalies kodas;

    b)

    kitų nei skersti skirtų arklinių šeimos gyvūnų atveju – tapatybės nustatymo dokumentas, išduotas ne vėliau kaip atliekant sertifikavimą dėl įvežimo į Sąjungą, kuriame:

    i)

    aprašomas ir pavaizduojamas gyvūnas, įskaitant alternatyvius tapatybės nustatymo metodus, kad gyvūnas aiškiai susiejamas su pridedamu tapatybės nustatymo dokumentu;

    ii)

    pateikiama informacija apie individualų kodą, kurį rodo implantuota poodinė mikroschema, jei šis kodas neatitinka a punkte nurodytų specifikacijų.

    3.   Nukrypstant nuo 1 dalies į Sąjungą gali būti leidžiama įvežti atskirtiems ūkiams skirtas kanopinių siuntas, jeigu tie gyvūnai yra atskirai identifikuoti poodine mikroschema arba alternatyviu identifikavimo metodu, kuriuo užtikrinama, kad gyvūnas būtų aiškiai susiejamas su prie jo pridedamais įvežimo dokumentais.

    4.   Jei kanopinių tapatybė nustatoma naudojant elektroninį identifikatorių, kuris neatitinka ISO standartų 11784 ir 11785, už kanopinių siuntų įvežimą į Sąjungą atsakingas veiklos vykdytojas suteikia skaitytuvą, kuriuo bet kuriuo metu galima patikrinti gyvūno tapatybę.

    22 straipsnis

    Kanopinių kilmės trečioji šalis ar teritorija arba jos zona

    1.   Įvežti į Sąjungą kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri yra neužkrėsta IV priedo A dalies 1 punkte pateiktoje lentelėje nurodytomis A kategorijos ligomis toje lentelėje nurodytu laikotarpiu.

    2.   Į Sąjungą leidžiama įvežti arklinių šeimos gyvūnų siuntas tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos:

    a)

    kuri yra neužkrėsta IV priedo A dalies 2 punkte pateiktoje lentelėje nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis toje lentelėje nurodytu laikotarpiu;

    b)

    kurioje nurodytu laikotarpiu nepranešta apie IV priedo A dalies 3 punkte pateiktoje lentelėje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas.

    3.   1 ir 2 dalyse nurodyti laikotarpiai IV priedo B dalyje nurodytų ligų atveju gali būti sutrumpinti laikantis atitinkamų konkrečių ten nurodytų sąlygų.

    4.   Į Sąjungą leidžiama įvežti kanopinių siuntas tik siuntos gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kurioje nebuvo vykdoma vakcinacija nuo IV priedo C dalyje nurodytų A kategorijos ligų pagal duomenis, nurodytus:

    a)

    kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, atveju – to priedo 1 punkte;

    b)

    arklinių šeimos gyvūnu atveju – to priedo 2 punkte.

    5.   Atsižvelgiant į Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae, M. tuberculosis) infekcijas, galvijų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra arba

    a)

    kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri neužkrėsta ta liga be vakcinacijos,

    arba

    b)

    atitinka V priedo 1 punkte nustatytus reikalavimus.

    6.   Atsižvelgiant į Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijas, galvijų, avių ir ožkų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra arba

    a)

    kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri neužkrėsta ta liga be vakcinacijos,

    arba

    b)

    atitinka V priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus.

    7.   Atsižvelgiant į mėlynojo liežuvio ligos (1–24 serologinių tipų) virusinę infekciją, į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra arba

    a)

    kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri nebuvo užkrėsta šia liga 2 metų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, arba

    b)

    atitinka vieną iš VI priedo A dalyje nustatytų konkrečių sąlygų.

    8.   Atsižvelgiant į enzootinės galvijų leukozės atvejus, galvijų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei tie gyvūnai yra arba

    a)

    kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri neužkrėsta šia liga,

    arba

    b)

    atitinka VI priedo B dalyje nustatytas konkrečias sąlygas.

    9.   Kanopinių siuntas, skirtas įvežti į valstybes nares ar jų zonas, kurioms dėl VII priede nurodytų C kategorijos ligų, susijusių su į sąrašą įtrauktomis kanopinių rūšimis, suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuriose taikoma patvirtinta tų ligų likvidavimo programa, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra:

    a)

    kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kurioje atitinkamos rūšys neužkrėstos šia liga,

    arba

    b)

    atitinka tame priede nustatytus atitinkamus papildomus reikalavimus.

    23 straipsnis

    Kanopinių kilmės ūkis

    1.   Kanopinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

    a)

    yra kilę iš ūkio, kuriame ir aplink kurį, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės šalies teritoriją, nepranešta apie jokios iš VIII priede nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, dėl kurių į Sąjungą skirtų įvežtų kanopinių rūšys įtrauktos į sąrašą, atvejį tokiame plote ir tokiu laikotarpiu, kurie nurodyti toliau išvardytuose punktuose pateiktose lentelėse:

    i)

    kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, atveju – to priedo 1 ir 2 punktuose

    arba

    ii)

    arklinių šeimos gyvūnų atveju – to priedo 3 ir 4 punktuose;

    b)

    per a punkte nurodytą laikotarpį neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais.

    2.   Atsižvelgiant į Mycobacterium tuberculosis komplekso(M. bovis, M. caprae, M. tuberculosis) infekcijas, galvijų, avių, ožkų, kupranugarinių ir elninių gyvūnų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnų kilmės ūkis atitinka IX priedo 1 punkte nustatytus atitinkamus reikalavimus.

    3.   Atsižvelgiant į Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijas, galvijų, avių, ožkų, kiaulių, kupranugarinių ir elninių gyvūnų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnų kilmės ūkis atitinka IX priedo 2 punkte nustatytus atitinkamus reikalavimus.

    24 straipsnis

    Siuntos kanopiniai

    1.   Kanopinių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie nevakcinuoti nuo A kategorijos ligų, nurodytų lentelėse, pateiktose arba

    i)

    kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, atveju – IV priedo C dalies 1 punkte,

    arba

    ii)

    arklinių šeimos gyvūnu atveju – IV priedo C dalies 2 punkte;

    b)

    laikotarpiu nuo jų išsiuntimo iš kilmės ūkio datos iki jų atvežimo į Sąjungą jie turi būti neiškrauti jokioje vietoje, kuri neatitinka reikalavimų, nurodytų lentelėse, pateiktose:

    i)

    kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, atveju – VIII priedo 1 ir 2 punktuose

    arba

    ii)

    arklinių šeimos gyvūnų atveju – VIII priedo 3 ir 4 punktuose.

    2.   Atsižvelgiant į Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae, M. tuberculosis) infekcijas ir Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijas, į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai nevakcinuoti nuo šių ligų.

    3.   Atsižvelgiant į mėlynojo liežuvio ligos (1–24 serologinių tipų) virusinę infekciją, į sąrašą įtrauktų rūšių kanopinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai nevakcinuoti nuo šios ligos gyvąja vakcina per 60 dienų iki išvežimo dienos.

    4.   Kanopinių siuntas, skirtas įvežti į valstybes nares ar jų zonas, kurioms dėl VII priede nurodytų C kategorijos ligų, susijusių su į sąrašą įtrauktomis kanopinių rūšimis, suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuriose taikoma patvirtinta tų ligų likvidavimo programa, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai nevakcinuoti nuo tų ligų.

    5.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nekastruotų avinų ir Tayassuidae šeimos kanopinių patinų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai atitinka X priede nustatytus atitinkamus konkrečius reikalavimus dėl Brucella.

    6.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, arklinių šeimos gyvūnų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai atitinka XI priedo 2 punkte nustatytas konkrečias sąlygas, priklausomai nuo sanitarinės grupės, kaip nustatyta pagal XI priedo 1 punktą, kuriai sąraše priskirta trečioji šalis ar teritorija arba jos zona.

    25 straipsnis

    Nukrypti leidžiančios nuostatos ir papildomi reikalavimai, taikomi į Sąjungą įvežant skerstinus kanopinius

    Nukrypstant nuo 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, tose dalyse nurodytų rūšių kanopinių siuntas, kurios neatitinka tų reikalavimų, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei siuntos gyvūnai skirti tik skersti.

    26 straipsnis

    Kanopinių gabenimas ir tvarkymas juos įvežus į Sąjungą

    Į Sąjungą įvežti kanopiniai, išskyrus varžyboms, lenktynėms ir žirgų kultūriniams renginiams skirtus arklius, turi likti paskirties ūkyje ne trumpiau nei 30 dienų nuo jų atvežimo į tą ūkį.

    2 SKYRIUS

    Specialiosios taisyklės, taikomos įvežant į Sąjungą laikomus kanopinius, skirtus atskirtiems ūkiams

    27 straipsnis

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai, netaikomi kanopiniams, skirtiems atskirtiems ūkiams

    Kanopinių siuntoms, įvežamoms į Sąjungą 28–34 straipsniuose nustatytomis sąlygomis, 11, 22, 23, 24 ir 26 straipsniai netaikomi.

    28 straipsnis

    Konkrečios taisyklės, taikomos kanopiniams, skirtiems atskirtiems ūkiams

    1.   Kanopinių siuntas, skirtas atskirtiems ūkiams, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie turi būti kilę iš atskirto ūkio, kuris yra įtrauktas į atskirtų ūkių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti kanopinius, sąrašą, sudarytą pagal 29 straipsnį;

    b)

    jie turėjo būti išsiųsti tiesiogiai iš atskirto kilmės ūkio į atskirtą ūkį Sąjungoje.

    2.   Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija suteikia konkretų leidimą įvežti kiekvienai iš 1 dalyje nurodytų kanopinių siuntų, remdamasi palankiais galimos rizikos, kurią gali kelti tokios siuntos įvežimas į Sąjungą, vertinimo rezultatais.

    3.   Kiekvienos 1 dalyje nurodytos kanopinių siuntos įvežimas į Sąjungą ir jos gabenimas per valstybes nares, kurios nėra paskirties valstybė narė, leidžiamas tik gavus tų valstybių narių, pro kurias pravažiuojama, kompetentingų institucijų leidimą.

    Leidimas suteikiamas tik remiantis tų valstybių narių, į kurias vykstama, kompetentingos institucijos atlikto rizikos vertinimo teigiamais rezultatais, remiantis informacija, kurią joms pateikė Sąjungos paskirties vietos valstybė narė.

    4.   1 dalyje nurodytų siuntų paskirties vietos valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir tiesiogiai praneša kanopinių įvežimo į Sąjungą punktui apie pagal 1 ir 2 dalis suteiktus leidimus prieš galimą pervežimą per kitas valstybes nares ir prieš tokių kanopinių atvežimą į jų teritoriją

    29 straipsnis

    Atskirtų kanopinių kilmės ūkių trečiosiose šalyse ar teritorijose sąrašai

    1.   Valstybės narės gali sudaryti atskirtų ūkių trečiosiose šalyse ar teritorijose, iš kurių leidžiama į jų teritoriją įvežti kanopinius, sąrašą.

    Tame sąraše nurodomos kanopinių rūšys, kurias leidžiama įvežti į valstybės narės teritoriją iš kiekvieno atskirto ūkio trečiojoje šalyje arba teritorijoje.

    2.   Valstybės narės į 1 dalyje nurodytą atskirtų ūkių sąrašą gali įtraukti atskirtus ūkius, kurie jau yra įtraukti į analogiškus kitų valstybių narių sąrašus.

    Išskyrus pirmoje pastraipoje numatytus atvejus, valstybės narės į 1 dalyje nurodytą atskirtų ūkių trečiojoje šalyje ar teritorijoje sąrašą įtraukia tik atskirtus ūkius, kurie teigiamai įvertinti atlikus visą vertinimą remiantis:

    a)

    atskirto ūkio atitiktimi 30 straipsnyje nustatytam reikalavimui, kad jį turi patvirtinti kilmės šalies ar teritorijos kompetentinga institucija;

    b)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos pateikta pakankama informacija, skirta užtikrinti, kad atskirtas ūkis atitinka 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl atskirtų ūkių patvirtinimo.

    3.   Valstybės narės atnaujina 1 dalyje nurodytus atskirtų ūkių sąrašus, atsižvelgdamos visų pirma į bet kokį kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos suteikto patvirtinimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, kaip nurodyta 30 straipsnyje.

    4.   Valstybės narės savo interneto svetainėse viešai skelbia 1 dalyje nurodytus sąrašus.

    30 straipsnis

    Sąlygos kanopinių kilmės atskirtiems ūkiams trečiosiose šalyse ar teritorijose taikant 29 straipsnį

    Valstybės narės į 29 straipsnyje nurodytą atskirtų ūkių sąrašą atskirtą ūkį trečiojoje šalyje ar teritorijoje įtraukia tik jei tą atskirtą ūkį patvirtino trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija ir jei laikomasi šių sąlygų:

    a)

    jis turi būti aiškiai atribotas, o gyvūnų ir žmonių patekimas į gyvūnų patalpas turi būti kontroliuojamas;

    b)

    jame turi būti reikiamos priemonės gyvūnams pagauti, atskirti ir izoliuoti ir turi būti parengtos tinkamos karantino patalpos ir patvirtintos standartinės veiklos procedūros, skirtos naujiems gyvūnams;

    c)

    gyvūnų laikymo vietos turi atitikti reikiamą standartą ir būti pastatytos taip, kad:

    i)

    būtų negalimas sąlytis su ne atskirto ūkio gyvūnais, taip pat kad būtų galima lengvai atlikti patikrinimus ir bet kokius reikiamus gydymo veiksmus;

    ii)

    grindis, sienas ir kitas medžiagas arba įrangą būtų galima lengvai išvalyti ir dezinfekuoti;

    d)

    ligų stebėjimo ir kontrolės priemonės:

    i)

    ūkyje turi būti įgyvendinta ligų stebėjimo programa, į kurią turi būti įtraukta tinkamos gyvūnų zoonozės kontrolės priemonės, ir ji turi būti atnaujinama atsižvelgiant į atskirtame ūkyje esančių gyvūnų skaičių ir rūšį, taip pat atsižvelgiant į epizootinę padėtį ūkyje ir aplink jį, susijusią su į sąrašą įtrauktomis ir naujomis ligomis;

    ii)

    kanopiniams, kurie yra užsikrėtę arba įtariama, kad jie yra užsikrėtę, į sąrašą įtrauktų ligų ar naujų ligų sukėlėjais, turi būti atliekami klinikiniai tyrimai, laboratoriniai tyrimai arba post mortem tyrimai;

    iii)

    ūkyje turi būti, jei reikia, dėl užkrečiamųjų ligų vakcinuojami ir gydomi ligoms imlūs kanopiniai;

    e)

    jame ne mažiau kaip 3 metus turi būti saugomi atnaujinti duomenys, kurie apima:

    i)

    kiekvienos rūšies kanopinių, esančių atskirtame ūkyje, skaičių ir tapatybės duomenis (t. y. amžių, lytų, rūšių ir atskirų gyvūnų tapatybės nustatymo duomenis jei reikia);

    ii)

    atvykstančių į atskirtą ūkį ar iš jo išvykstančių kanopinių skaičių ir tapatybės duomenis (t. y. amžių, lytų, rūšių ir atskirų gyvūnų tapatybės nustatymo duomenis jei reikia), įskaitant informaciją apie tokių gyvūnų kilmės ar paskirties vietą, transporto priemones ir tų gyvūnų sveikatos būklę;

    iii)

    informaciją apie d punkto i papunktyje nurodytos ligų stebėjimo ir kontrolės programos įgyvendinimą ir rezultatus;

    iv)

    d punkto ii papunktyje nurodytų klinikinių tyrimų, laboratorinių tyrimų ir post mortem tyrimų rezultatus;

    v)

    informaciją apie d punkto iii papunktyje nurodytą vakcinaciją ir gydymą;

    vi)

    trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus, jei tokių yra, apie pastabas, pateiktas bet kuriuo izoliavimo ar karantino laikotarpiu;

    f)

    jis turi užtikrinti, kad nuo ligos kritusių arba užmigdytų kanopinių skerdenos būtų pašalinamos;

    g)

    jis sutartimi arba kitomis teisinėmis priemonėmis turi užtikrinti, kad būtų teikiamos ūkio veterinarijos gydytojo paslaugos ir kad veterinarijos gydytojas būtų atsakingas už:

    i)

    ūkio veiklos priežiūrą ir šiame straipsnyje nustatytų patvirtinimo sąlygų laikymąsi;

    ii)

    d punkto i papunktyje nurodytos ligų stebėjimo programos peržiūrą bent kartą per metus;

    h)

    nukrypdamas nuo 9 straipsnio c punkto, ūkis turi arba

    i)

    susitarimą su trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinta laboratorija dėl post mortem tyrimų,

    arba

    ii)

    vieną ar kelias atitinkamas patalpas, kuriose gali būti atliekami post mortem tyrimai prižiūrint ūkio veterinarijos gydytojui.

    31 straipsnis

    Nukrypti nuo reikalavimo įtraukti į sąrašą trečiąją šalį ar teritoriją į kanopinių kilmės atskirtų ūkių sąrašą leidžianti nuostata

    1.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kanopinių siuntas iš trečiųjų šalių ar teritorijų, kurios neatitinka šių reikalavimų, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei jos skirtos atskirtiems ūkiams ir jei:

    a)

    dėl išimtinių nenumatytų aplinkybių neįmanoma užtikrinti reikalavimų laikymąsi;

    b)

    siuntos atitinka 32 straipsnyje nustatytas sąlygas.

    2.   1 dalyje nurodytos siuntos paskirties vietos valstybė narė praneša Komisijai ir valstybėms narėms Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir tiesiogiai praneša kanopinių įvežimo į Sąjungą punktui apie pagal 1 dalį suteiktus leidimus prieš galimą pervežimą per kitas valstybes nares ir prieš tokių kanopinių atvežimą į jų teritoriją.

    32 straipsnis

    Papildomi reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti į atskirtą ūkį skirtų įvežti kanopinių kilmės ūkiai pagal 31 straipsnyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą

    Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija leidžia taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kaip nustatyta 31 straipsnyje, kanopinių siuntoms, tik jei jos atitinka šias papildomas sąlygas:

    a)

    savininkas arba savininkui atstovaujantis fizinis asmuo iš anksto pateikė prašymą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai dėl konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip nustatyta 31 straipsnyje, ir paskirties valstybė narė suteikė tą leidimą atlikusi rizikos vertinimą, per kurį nustatyta, kad įvežus tokią kanopinių siuntą į Sąjungą pavojus gyvūnų sveikatai nekiltų;

    b)

    kanopiniams buvo taikomas karantinas kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje prižiūrint kompetentingai institucijai būtiną laikotarpį, kuris reikalingas tam, kad jie atitiktų 33 ir 34 straipsniuose nustatytus konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus:

    i)

    kanopinių kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos patvirtintoje vietoje;

    ii)

    laikantis a punkte nurodytame leidime nurodytos tvarkos, kuria turi būti suteiktos bent tokios pat garantijos, kaip 28 straipsnio 2–4 dalyse ir 33 bei 34 straipsniuose nustatytos garantijos;

    c)

    kanopiniams paskirties atskirtame ūkyje ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo įvežimo į Sąjungą dienos turi būti taikomas karantinas, per kurį paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali imtis Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje, visų pirma jos a, d ir k punktuose nustatytų veiksmų.

    33 straipsnis

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai atskirtam kanopinių kilmės ūkiui dėl į sąrašą įtrauktų ligų

    Atskirtam ūkiui Sąjungoje skirtas kanopinių siuntas įvežti į Sąjungą leidžiama tik jei kilmės atskirtas ūkis atitinka toliau nurodytus reikalavimus dėl į sąrašą įtrauktų ligų:

    a)

    dėl atskirto kanopinių kilmės ūkio nebuvo pranešta apie XII priedo A dalies lentelėje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas toje lentelėje nurodytais laikotarpiais, taikomais atitinkamoms į sąrašą įtrauktoms ligoms;

    b)

    dėl atskirto ūkio teritorijos ir teritorijos aplink jį nebuvo pranešta apie XII priedo B dalies lentelėje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas toje lentelėje nurodytais laikotarpiais, taikomais atitinkamoms į sąrašą įtrauktoms ligoms.

    34 straipsnis

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai siuntos kanopiniams dėl į sąrašą įtrauktų ligų

    Atskirtam ūkiui Sąjungoje skirtas kanopinių siuntas įvežti į Sąjungą leidžiama tik jei siuntos gyvūnai atitinka toliau nurodytus papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus:

    a)

    jie turi būti laikomi atskirtame kilmės ūkyje 6 mėnesius nepertraukiamai arba nuo gimimo, jei jie yra jaunesni nei 6 mėnesių;

    b)

    jie turi būti neturėję sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais:

    i)

    30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos arba nuo gimimo, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų;

    ii)

    jų gabenimo iš patvirtinto atskirto kilmės ūkio į išsiuntimo į Sąjungą vietos metu;

    c)

    dėl XII priedo C dalyje nurodytoje lentelėje nurodytų ligų jie turi arba

    i)

    būti kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri atitinka toje lentelėje nustatytus atitinkama liga neužkrėstos teritorijos laikotarpius,

    arba

    ii)

    atitikti XII priedo D dalyje nustatytus atitinkamus papildomus reikalavimus;

    d)

    jie neturi būti vakcinuoti, kaip nurodyta XII priedo E dalyje pateiktoje lentelėje;

    e)

    jei jie buvo vakcinuoti nuo juodligės ir pasiutligės, kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija turi pateikti informaciją apie vakcinacijos datą, naudotą vakciną ir galimą tyrimą, atliktą siekiant įrodyti apsauginį imuninį atsaką;

    f)

    40 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu jie turi būti ne mažiau kaip du kartus gydyti nuo vidaus ir išorės parazitų.

    Jeigu c punkto ii papunktyje nurodytos konkrečios garantijos apima karantino laikotarpį nuo užkrato per nešėjo apsaugotose patalpose atskirtame ūkyje, šios patalpos turi atitikti XII priedo F dalyje nustatytus reikalavimus.

    35 straipsnis

    Atskirtiems ūkiams skirtų kanopinių gabenimas ir tvarkymas įvežus

    Į Sąjungą įvežti kanopiniai, kilę iš atskirto ūkio trečiojoje šalyje ar teritorijoje, kaip nurodyta 27 straipsnyje, turi būti laikomi paskirties atskirtame ūkyje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jų išvežimo į kitą atskirtą ūkį Sąjungoje datos, nebent jie eksportuojami iš Sąjungos arba vežami skersti.

    3 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAMINIAMS PAUKŠČIAMS IR NELAISVĖJE LAIKOMIEMS PAUKŠČIAMS

    1 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai naminiams paukščiams

    1 SKIRSNIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI VISŲ RŪŠIŲ IR KATEGORIJŲ NAMINIAMS PAUKŠČIAMS

    36 straipsnis

    Naminiai paukščiai, importuoti į kilmės trečiąją šalį ar teritoriją arba jos zoną prieš juos įvežant į Sąjungą

    1.   Į Sąjungą toliau nurodytas siuntas leidžiama įvežti tik jei kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas pagal 2 dalį:

    a)

    naminių paukščių, importuotų į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją arba jos zoną iš kitos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos;

    b)

    vienadienius paukščiukus iš kilmės pulkų, kurie buvo importuoti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną iš kitos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos.

    2.   Įvežti 1 dalyje nurodytų gyvūnų siuntas į Sąjungą leidžiama tik jei naminių paukščių kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

    a)

    tie naminiai paukščiai ir kilmės pulkai, nurodyti toje dalyje, buvo importuoti iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri įtraukta į tokių siuntų įvežimo į Sąjungą sąrašą;

    b)

    naminiai paukščiai ir kilmės pulkai, nurodyti 1 dalyje, buvo importuoti į tą trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie yra bent tokie pat griežti, kaip tie, kurie taikomi tiesiogiai į Sąjungą įvežamoms tokių gyvūnų siuntoms.

    37 straipsnis

    Naminių paukščių kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai taikomi reikalavimai

    Naminių paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos yra kilusios iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    joje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki išsiuntimo į Sąjungą dienos buvo taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, kuri atitinka reikalavimus, nustatytus arba

    i)

    šio reglamento II priede,

    arba

    ii)

    Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje;

    b)

    ji laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija pagal 38 straipsnį;

    c)

    jei joje vykdoma vakcinacija nuo labai patogeniško paukščių gripo, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

    i)

    vakcinacijos programa atitinka XIII priede nustatytus reikalavimus;

    ii)

    šio straipsnio a punkte nurodyta stebėjimo programa atitinka ne tik II priede nustatytų reikalavimus, bet ir XIII priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus;

    iii)

    ji įsipareigojo informuoti Komisiją apie bet kokius vakcinacijos programos trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje pakeitimus;

    d)

    kuri:

    i)

    naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, atveju laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį;

    ii)

    beketerių paukščių atveju:

    laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį

    arba

    nelaikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį, tačiau kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas dėl atitikties su izoliacija, priežiūra ir tyrimais susijusiems reikalavimams dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos, kurie nustatyti XIV priede;

    e)

    jeigu vykdoma vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad:

    i)

    naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus

    arba

    ii)

    naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    f)

    ji įsipareigojo pateikti Komisijai toliau nurodytą informaciją įvykus bet kokiam labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkiui:

    i)

    per 24 valandas nuo bet kokio pirminio labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio patvirtinimo – informaciją apie su liga susijusią padėtį;

    ii)

    reguliariai atnaujinamą informaciją apie su liga susijusią padėtį;

    g)

    ji įsipareigojo pateikti Europos Sąjungos paukščių gripo ir Niukaslo ligos etaloninei laboratorijai pirminių labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkių išskirtą virusą.

    38 straipsnis

    Labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    1.   Kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona laikoma neužkrėsta labai patogenišku paukščių gripu, jei ji pateikia Komisijai šias garantijas:

    a)

    bent 6 mėnesius iki valstybinio veterinarijos gydytojo atlikto išsiuntimui į Sąjungą skirtos siuntos sertifikavimo datos buvo vykdoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programą pagal 37 straipsnio a punktą;

    b)

    trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje bent 12 mėnesių iki valstybinio veterinarijos gydytojo atlikto išsiuntimui į Sąjungą skirtos siuntos sertifikavimo datos nenustatyta labai patogeniško paukščių gripo protrūkio.

    2.   Kilus labai patogeniško paukščių gripo protrūkiui trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri anksčiau buvo laikoma šia liga neužkrėsta teritorija, kaip nurodyta 1 dalyje, ta trečioji šalis arba teritorija ar jos zona vėl laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija, jei laikomasi šių sąlygų:

    a)

    labai patogeniškam paukščių gripui kontroliuoti įgyvendinta likvidavimo strategija;

    b)

    visi užkrėsti ūkiai tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti;

    c)

    ne trumpiau kaip 3 mėnesius po a ir b punktuose nurodytos likvidavimo strategijos, valymo ir dezinfekavimo užbaigimo trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija vykdė stebėjimo programą, kuri suteikia galimybę patvirtinti, kad infekcijos nėra, remiantis bent atsitiktine tvarka atliktos populiacijos, kuriai kyla rizika, reprezentatyviosios imties patikimu tyrimu, atsižvelgiant į su įvykusiu (-iais)protrūkiu (-iais) susijusias konkrečias epizootines aplinkybes, ir gauti neigiami rezultatai.

    39 straipsnis

    Niukaslo liga viruso infekcija neužkrėsta kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    1.   Trečioji šalis arba teritorija ar jos zona laikoma neužkrėsta Niukaslo ligos viruso infekcija, jei bent 12 mėnesių iki valstybinio veterinarijos gydytojo atlikto išsiuntimui į Sąjungą skirtos siuntos sertifikavimo datos toje trečiojoje šalyje arba teritorijoje naminių paukščių populiacijoje nenustatyta Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

    2.   Trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri anksčiau buvo neužkrėsta šia liga teritorija, kaip nurodyta 1 dalyje, kilus Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkiui, ta trečioji šalis arba teritorija ar jos zona vėl laikoma neužkrėsta Niukaslo ligos viruso infekcija, jei laikomasi šių sąlygų:

    a)

    ligai kontroliuoti įgyvendinta likvidavimo strategija;

    b)

    visi užkrėsti ūkiai tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti;

    c)

    ne trumpiau kaip 3 mėnesius po a ir b punktuose nurodytos likvidavimo strategijos, valymo ir dezinfekavimo užbaigimo trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija, atlikusi sugriežtintus tyrimus, įskaitant laboratorinius tyrimus, susijusius su protrūkiu, įrodė, kad trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje šios ligos nebėra.

    40 straipsnis

    Naminių paukščių kilmės ūkis

    1.   Veislinių naminių paukščių ir produkcinių naminių paukščių siuntas įvežti į Sąjungą leidžiama tik jei siuntos gyvūnai kilę iš ūkių, kuriuos patvirtino kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija laikydamasi reikalavimų, kurie yra bent tokie pat griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir:

    a)

    kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas;

    b)

    aplink kuriuos 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    c)

    kuriuose bent 21 dieną iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo pranešta apie patvirtintus mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejus.

    2.   Skersti skirtų naminių paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš ūkių:

    a)

    aplink kuriuos 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    b)

    kuriuose bent 21 dieną iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo pranešta apie patvirtintą mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejį.

    3.   Vienadienių paukščiukų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

    a)

    išperinti ūkiuose, patvirtintų kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir

    i)

    kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas;

    ii)

    aplink kuriuos 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    b)

    kilę iš pulkų, kurie buvo laikomi ūkiuose, patvirtintuose kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir

    i)

    kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas tuo metu, kai periniai kiaušiniai, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, buvo išsiųsti į peryklą;

    ii)

    kuriuose bent kaip 21 dieną iki perinių kiaušinių, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, surinkimo dienos nebuvo užregistruota jokio patvirtinto mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejo.

    41 straipsnis

    Konkrečios prevencinės priemonės konteineriams, kuriuose gabenami naminiai paukščiai

    Įvežti į Sąjungą naminių paukščių siuntas leidžiama tik jei tos siuntos buvo vežamos konteineriais, kurie atitinka ne tik 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir šiuos reikalavimus:

    a)

    jie yra uždaryti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus, kad būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį;

    b)

    ant jų yra XVI priede nurodyta informacija apie konkrečias naminių paukščių rūšis ir kategorijas;

    c)

    vienadieniai paukščiukai gabenami vienkartiniuose konteineriuose, kurie yra švarūs ir naudojami pirmą kartą.

    42 straipsnis

    Naminių paukščių įvežimas į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos

    1.   Veislinių naminių paukščių ir produkcinių naminių paukščių siuntas, skirtas valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    b)

    prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui jie buvo laikomi izoliuoti ne mažiau kaip 14 dienų iki siuntos pakrovimo išsiųsti į Sąjungą kilmės ūkyje arba karantino ūkyje, kuriame:

    i)

    bent 21 dieną iki siuntos pakrovimo dienos naminiai paukščiai nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    ii)

    per i papunktyje nurodytą laikotarpį į ūkį nepateko joks paukštis, kuris nėra siuntos dalis;

    iii)

    nebuvo atliekama vakcinacija;

    c)

    bent 14 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos laikotarpiu jie buvo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami.

    2.   Skerstinų naminių paukščių siuntas, skirtas valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai kilę iš pulkų, kurie:

    a)

    nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos ir bent 14 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos laikotarpiu jie buvo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

    arba

    b)

    vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, tačiau naudojant ne gyvąją vakciną, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos laikotarpiu ir buvo tiriami viruso išskyrimo metodu Niukaslo ligos viruso infekcijai nustatyti likus 14 dienų iki tos datos, atsitiktinės atrankos būdu patikrinus ne mažiau kaip 60-ties paukščių kloakos tepinėlius arba išmatų mėginius, o tyrimo rezultatai buvo neigiami.

    3.   Vienadienių paukščiukų siuntas, skirtas valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

    a)

    nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    b)

    yra išsiritę iš perinių kiaušinių, kurie kilę iš pulkų, atitinkančių vieną iš šių sąlygų:

    i)

    jie nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos

    arba

    ii)

    jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant inaktyvintas vakcinas,

    arba

    iii)

    jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos naudojant gyvąją vakciną likus ne mažiau nei 60 dienų iki kiaušinių surinkimo dienos;

    c)

    kilę iš peryklų, kuriose darbo metodais užtikrinama, kad į Sąjungą įvežti skirti kiaušiniai arba vienadieniai paukščiukai būtų laikomi kitoje vietoje ir kitu metu nei b punkte nustatytų reikalavimų neatitinkantys kiaušiniai,

    2 SKIRSNIS

    KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI VEISLINIAMS IR PRODUKCINIAMS NAMINIAMS PAUKŠČIAMS

    43 straipsnis

    Veislinių beketerių paukščių ir produkcinių beketerių paukščių tapatybės nustatymas

    Veislinių beketerių paukščių ir produkcinių beketerių paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai yra individualiai identifikuoti kaklo įsagais arba poodinėmis mikroschemomis:

    a)

    su nurodytu kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kodu pagal ISO standartą 3166 dviejų raidžiu formatu;

    b)

    kurios atitinka ISO standartus 11784 ir 11785.

    44 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai veislinių ir produkcinių naminių paukščių siuntų kilmės pulkui

    Į Sąjungą leidžiama įvežti veislinių naminių paukščių ir produkcinių naminių paukščių siuntas tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš pulkų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    pulkai nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

    b)

    jei pulkai vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka arba

    XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus,

    arba

    XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 dalyje nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    ii)

    pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

    c)

    paukščių pulkams taikyta ligos stebėjimo programa, atitinkanti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 II priede nustatytus reikalavimus, ir nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

    i)

    Gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma gallisepticum;

    ii)

    Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonela Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplasma gallisepticum;

    iii)

    Numida meleagris, Coturnix, Phasianus colchicus, Perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum;

    d)

    pulkai laikomi ūkiuose, kurie, patvirtinus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekciją per paskutinius 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos, taikė šias priemones:

    i)

    užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas;

    ii)

    po i papunktyje nurodyto užkrėsto paukščių pulko paskerdimo ar nužudymo ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

    iii)

    po ii papunktyje nurodyti išvalymo ir dezinfekcijos visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijos atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą;

    e)

    paukščių pulkai laikomi ūkiuose, kurie tuo atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos buvo patvirtinta paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis), taikė šias priemones:

    arba

    i)

    visas užkrėstas paukščių pulkas buvo patikrintas dėl paukščių mikoplazmozės(Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 60 dienų pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą,

    arba

    ii)

    užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas, ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas ir po valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą.

    3 SKIRSNIS

    KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI SKERSTINIEMS NAMINIAMS PAUKŠČIAMS

    45 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai skerstinų naminių paukščių siuntų kilmės paukščių pulkui

    Skerstinų naminių paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai kilę iš paukščių pulkų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

    b)

    jei jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

    naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso kriterijus

    arba

    naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    ii)

    prie kiekvienos siuntos pridedama XV priedo 4 punkte nurodyta informacija.

    4 SKIRSNIS

    KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI VIENADIENIAMS PAUKŠČIUKAMS

    46 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai vienadienių paukščiukų siuntų kilmės paukščių pulkui

    Vienadienių paukščiukų siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai kilę iš paukščių pulkų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jei paukščių pulkai vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi XIII priede nustatytų būtiniausių vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

    b)

    jei pulkai vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

    XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus

    arba

    XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai ir periniai kiaušiniai, iš kurių išsirito vienadieniai paukščiukai, atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    ii)

    turi būti pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

    c)

    pulkams taikyta ligos stebėjimo programa, atitinkanti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 II priede nustatytus reikalavimus, ir nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

    i)

    Gallus gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma gallisepticum;

    ii)

    Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplasma gallisepticum;

    iii)

    Numida meleagris, Coturnix coturnix, Phasianus colchicus, Perdix perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum;

    d)

    pulkai laikomi ūkiuose, kurie, patvirtinus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekciją per paskutinius 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos, taikė šias priemones:

    i)

    užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas;

    ii)

    po i papunktyje nurodyto užkrėsto paukščių pulko paskerdimo ar nužudymo ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

    iii)

    po ii papunktyje nurodyti išvalymo ir dezinfekcijos visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijos atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą;

    e)

    paukščių pulkai laikomi ūkiuose, kurie tuo atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos buvo patvirtinta paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis), taikė šias priemones:

    arba

    i)

    visas užkrėstas paukščių pulkas buvo patikrintas dėl paukščių mikoplazmozės(Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 60 dienų pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą,

    arba

    ii)

    užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas, ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas ir po valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą.

    47 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai periniams kiaušiniams, iš kurių kilę siuntos vienadieniai paukščiukai

    Įvežti į Sąjungą vienadienių paukščiukų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai kilę iš perinių kiaušinių, kurie:

    a)

    atitinka III dalies 2 antraštinėje dalyje nustatytus įvežimo į Sąjungą gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    b)

    prieš juos išsiunčiant į peryklą periniai kiaušiniai buvo paženklinti pagal kompetentingos institucijos nurodymus;

    c)

    buvo dezinfekuoti pagal kompetentingos institucijos nurodymus;

    d)

    gabenant juos į peryklą arba iš jos neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės naminiais paukščiais arba periniais kiaušiniais, nelaisvėje laikomais paukščiais arba laukiniais paukščiais.

    48 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai vienadieniams paukščiukams

    Įvežti į Sąjungą vienadienių paukščiukų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai nevakcinuoti nuo paukščių gripo.

    5 SKIRSNIS

    KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI SIUNTOMS, KURIAS SUDARO MAŽIAU NEI 20 NAMINIŲ PAUKŠČIŲ

    49 straipsnis

    Nukrypti leidžianti nuostata ir konkretūs reikalavimai siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius

    Nukrypstant nuo 14 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio, 40 straipsnio, 41 straipsnio ir 43–48 straipsnių, siuntas, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei tokios siuntos atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    naminiai paukščiai kilę iš ūkių:

    i)

    kuriuose ne mažiau kaip 21 dieną iki siuntos pakrovimo išsiųsti į Sąjungą dienos arba perinių kiaušinių, iš kurių buvo išperinti vienadieniai paukščiukai, surinkimo dienos nebuvo užregistruota jokio patvirtinto mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejo;

    ii)

    aplink kuriuos 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    b)

    ne mažiau kaip 21 dieną iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą naminiai paukščiai arba, vienadienių paukščiukų atveju, vienadienių paukščiukų kilmės pulkas buvo izoliuoti kilmės ūkyje;

    c)

    vakcinacija nuo labai patogeniško paukščių gripo:

    i)

    naminiai paukščiai nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

    ii)

    jei vienadienių paukščiukų kilmės pulkai vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

    d)

    jei naminiai paukščiai arba vienadienių paukščiukų kilmės pulkas vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

    XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus

    arba

    XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 dalyje nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    ii)

    turi būti pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

    e)

    pagal XVII priede nustatytus tyrimo reikalavimus siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, arba mažiau nei 20 naminių paukščių perinių kiaušinių, ištyrus naminius paukščius arba, vienadienių paukščiukų atveju, vienadienių paukščiukų kilmės pulką prieš juos įvežant į Sąjungą, nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

    i)

    Gallus gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma gallisepticum;

    ii)

    Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonela Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplasma;

    iii)

    Numida meleagris, Coturnix coturnix, Phasianus colchicus, Perdix perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum.

    6 SKIRSNIS

    KONKRETŪS REIKALAVIMAI NAMINIŲ PAUKŠČIŲ GABENIMUI IR TVARKYMUI JUOS ĮVEŽUS Į SĄJUNGĄ

    50 straipsnis

    Paskirties ūkio veiklos vykdytojų pareigos namini paukščių siuntas įvežus į Sąjungą

    1.   Paskirties ūkio veiklos vykdytojai laiko veislinius naminius paukščius, produkcinius naminius paukščius, išskyrus medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtus produkcinius naminius paukščius, ir vienadienius paukščiukus, įvežtus į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos į paskirties ūkius nuo jų atvežimo dienos nepertraukiamai ne trumpiau kaip:

    a)

    6 savaites

    arba

    b)

    iki paskerdimo dienos, jei gyvūnai paskerdžiami per 6 savaites nuo atvežimo dienos.

    2.   Naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, atveju 1 dalies a punkte nustatytas 6 savaičių laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 3 savaičių, jei veiklos vykdytojo prašymu pagal 51 straipsnio b punktą buvo paimti mėginiai ir atlikti tyrimai bei gauti palankūs rezultatai.

    3.   Paskirties ūkio veiklos vykdytojai užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų naminių paukščių klinikinį patikrinimą paskirties ūkyje atliktų valstybinis veterinarijos gydytojas ne vėliau kaip iki atitinkamų toje dalyje nustatytų laikotarpių pabaigos.

    4.   1 dalyje nurodytais laikotarpiais veiklos vykdytojai turi laikyti naminius paukščius, įvežtus į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, atskirai nuo kitų naminių paukščių pulkų.

    5.   Jei 1 dalyje nurodyti naminiai paukščiai patalpinami į tą patį pulką, kuriame laikomi paskirties ūkio naminiai paukščiai, 1 dalies a ir b punktuose nurodyti laikotarpiai prasideda atvežus paskutinį paukštį į paskirties ūkį, o iki šių laikotarpių pabaigos nė vienas naminis paukštis neperkeliamas iš pulko.

    51 straipsnis

    Kompetentingų institucijų pareiga paimti naminių paukščių siuntų mėginius ir atlikti tyrimus juos įvežus į Sąjungą

    Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad:

    a)

    50 straipsnio 1 dalyje nustatytais laikotarpiais paskirties ūkyje valstybinis veterinarijos gydytojas atliktų veislinių naminių paukščių, produkcinių naminių paukščių, išskyrus medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti skirtus produkcinius naminius paukščius, ir vienadienių paukščiukų, įvežtų į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, klinikinį patikrinimą ne vėliau kaip iki atitinkamų tame straipsnyje nustatytų laikotarpių pabaigos, ir, jei reikia, paimtų mėginius jų sveikatos būklei stebėti;

    b)

    naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, atveju ir kai to paprašo veiklos vykdytojas, kaip nurodyta 50 straipsnio 2 dalyje, naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, mėginiai imami ir jų tyrimai atliekami pagal XVIII priedą.

    52 straipsnis

    Kompetentingų institucijų pareiga paimti beketerių paukščių siuntų mėginius ir atlikti tyrimus juos įvežus į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija

    Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad per 50 straipsnio 1 dalyje nustatytus laikotarpius veisliniai beketeriai paukščiai, produkciniai beketeriai paukščiai ir vienadieniai beketeriai paukščiukai, įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija:

    a)

    būtų ištiriami kompetentingos institucijos, kurie atlieka kiekvieno beketerio paukščio kloakos tepinėlio arba išmatų mėginio tyrimą Niukaslo ligos viruso infekcijai aptikti;

    b)

    beketerių paukščių siuntų iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija, skirtų valstybėms narėms, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, atveju, taikomi ne tik a punkte nurodyti reikalavimai, bet ir reikalavimas, kad kompetentinga institucija atliktų visų beketerių paukščių serologinį tyrimą Niukaslo ligos viruso infekcijai nustatyti;

    c)

    prieš užbaigiant beketerių paukščių izoliaciją visų jų a ir b punktuose nurodytų tyrimų rezultatai turi būti neigiami.

    2 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai nelaisvėje laikomiems paukščiams

    1 SKIRSNIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NELAISVĖJE LAIKOMIEMS PAUKŠČIAMS

    53 straipsnis

    Nelaisvėje laikomų paukščių tapatybės nustatymo reikalavimai

    Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai identifikuoti individualiais tapatybės nustatymo numeriais – unikaliu pažymėtu ištisiniu kojų žiedu arba poodine mikroschema, kurioje pateikiama bent ši informacija:

    a)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kodas pagal ISO standartą 3166 dviejų raidžiu formatu;

    b)

    unikalus serijinis numeris.

    54 straipsnis

    Konkrečios prevencinės priemonės konteineriams, kuriuose gabenami nelaisvėje laikomi paukščiai

    Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei tos siuntos buvo vežamos konteineriais, kurie atitinka ne tik 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl konteinerių, bet ir šiuos reikalavimus:

    a)

    jie yra uždaryti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus, kad būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį;

    b)

    ant jų yra XVI priede nustatyta informacija apie konkrečias paukščių rūšis ir kategorijas;

    c)

    jie naudojami pirmą kartą.

    55 straipsnis

    Reikalavimai nelaisvėje laikomų paukščių siuntos kilmės ūkiui

    Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš ūkio, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija patvirtino, kad jis atitinka 56 straipsnyje nustatytus konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus ir kad patvirtinimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas;

    b)

    trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija jam suteikė unikalų patvirtinimo numerį, apie kurį buvo pranešta Komisijai;

    c)

    kilmės ūkio pavadinimas ir patvirtinimo numeris nurodytas ūkių sąraše, kurį parengė ir paskelbė Komisija;

    d)

    10 km spinduliu aplink ūkį, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    e)

    papūginių atveju, arba:

    i)

    mažiausiai 60 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos ūkyje nebuvo patvirtinta paukščių chlamidiozės atvejo, o jei paukščių chlamidiozės atvejis ūkyje buvo patvirtintas per paskutinius 6 mėnesius iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos, buvo taikytos šios priemonės:

    užkrėsti paukščiai ir paukščiai, kurie gali būti užkrėsti, buvo gydomi,

    baigus gydymą buvo atlikti laboratoriniai tyrimai dėl paukščių chlamidiozės ir tyrimų rezultatai buvo neigiami,

    baigus gydymą ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas,

    praėjo bent 60 dienų nuo valymo ir dezinfekavimo, nurodyto trečioje įtraukoje, pabaigos,

    arba

    ii)

    gyvūnai buvo veterinarijos gydytojo prižiūrimi 45 dienas iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos ir buvo gydomi nuo paukščių chlamidiozės.

    56 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai dėl nelaisvėje laikomų paukščių siuntos kilmės ūkių patvirtinimo, patvirtinimo priežiūros ir patvirtinimo galiojimo sustabdymo, panaikinimo ar pakartotinio patvirtinimo

    1.   Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuos patvirtino 55 straipsnyje nurodyta kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija ir kurie atitinka šiuos XIX priede nustatytus reikalavimus:

    a)

    1 punkto reikalavimus, susijusius su biologinio saugumo priemonėmis;

    b)

    2 punkto reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga;

    c)

    3 punkto reikalavimus, susijusius su duomenų registravimu;

    d)

    4 punkto reikalavimus, susijusius su darbuotojais;

    e)

    5 punkto reikalavimus, susijusius su sveikatos būkle.

    2.   Įvežti į Sąjungą nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuos kontroliuoja trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris:

    a)

    užtikrina, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų;

    b)

    bent kartą per metus lankosi ūkio patalpose;

    c)

    tikrina ūkio veterinarijos gydytojo veiklą ir kasmetinės ligų priežiūros programos įgyvendinimą;

    d)

    tikrina, ar atlikus gyvūnų klinikinius, post-mortem ir laboratorinius tyrimus, jų rezultatais nenustatyta labai patogeniško paukščių gripo, Niukaslo ligos viruso infekcijos arba paukščių chlamidiozės atvejų.

    3.   Nelaisvėje laikomų paukščių ūkio patvirtinimas sustabdomas arba panaikinamas, jeigu tas ūkis nebeatitinka 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų arba buvo pakeista naudojimo paskirtis, kad jis nebebūtų naudojamas tik nelaisvėje laikomiems paukščiams.

    4.   Nelaisvėje laikomų paukščių ūkio patvirtinimas sustabdomas, jei trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija gauna pranešimą apie įtariamus labai patogeniško paukščių gripo, Niukaslo ligos viruso infekcijos ar paukščių chlamidiozės atvejus, kol įtarimas oficialiai paneigiamas. Vadovaujantis Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 reikalavimais, gavus pranešimą apie įtarimą reikia imtis būtinų priemonių, siekiant patvirtinti arba paneigti įtarimą ir išvengti bet kokio ligos plitimo.

    5.   Sustabdžius arba panaikinus ūkio patvirtinimą, ūkis vėl patvirtinamas, jei įvykdomos šios sąlygos:

    a)

    liga ir infekcijos šaltinis pašalinti;

    b)

    buvę užkrėsti ūkiai tinkamai išvalyti ir dezinfekuoti;

    c)

    ūkis atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas.

    6.   Nelaisvėje laikomų paukščių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik kai kilmės trečioji šalis arba teritorija įsipareigojo pranešti Komisijai apie bet kokio ūkio patvirtinimo sustabdymą, panaikinimą ar pakartotinį patvirtinimą.

    57 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai nelaisvėje laikomiems paukščiams

    Nelaisvėje laikomų paukščių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

    a)

    nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

    b)

    vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso ir trečiosios kilmės šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus;

    c)

    buvo ištirti likus 7–14 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos, atlikus labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos aptikimo tyrimą, ir gauti neigiami rezultatai.

    58 straipsnis

    Reikalavimai, taikomi įvežant nelaisvėje laikomų paukščių siuntas į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos

    Įvežti į Sąjungą vištinių paukščių rūšies nelaisvėje laikomų paukščių, skirtų įvežti į valstybę narę, kuriai suteiktas Niukaslo liga neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai:

    a)

    nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    b)

    prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui jie bent 14 dienų iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą buvo laikomi izoliuoti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kilmės ūkyje arba karantino ūkyje, kuriame:

    i)

    21 dieną iki siuntos išsiuntimo dienos jokie paukščiai nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    ii)

    per tą laikotarpį į ūkį nepateko joks paukštis, kuris nebuvo skirtas siuntai;

    iii)

    ūkyje nebuvo vykdoma vakcinacija;

    c)

    bent 14 dienų iki pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą dienos laikotarpiu jie buvo patikrinti atliekant serologinius kraujo mėginių tyrimus Niukaslo ligos viruso antikūnams nustatyti, siekiant 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą, ir tyrimų rezultatai buvo neigiami

    2 SKIRSNIS

    KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI GABENANT IR TVARKANT NELAISVĖJE LAIKOMUS PAUKŠČIUS JUOS ĮVEŽUS Į SĄJUNGĄ

    59 straipsnis

    Reikalavimai, taikomi gabenant nelaisvėje laikomus paukščius juos įvežus į Sąjungą

    Į Sąjungą atvežtos nelaisvėje laikomų paukščių siuntos turi būti nedelsiant vežamos tiesiai į karantino ūkį, patvirtintą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 14 straipsnį, kaip nurodyta toliau:

    a)

    visa kelionė iš įvežimo į Sąjungą taško į karantino ūkį turi būti neilgesnė kaip 9 valandos;

    b)

    transporto priemonės, naudojamos siuntai gabenti į karantino ūkį, turi būti kompetentingos institucijos užplombuotos taip, kad būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį.

    60 straipsnis

    Karantino ūkio veiklos vykdytojų pareiga įvežus nelaisvėje laikomų paukščių siuntas į Sąjungą

    59 straipsnyje nurodytų karantino ūkių, skirtų nelaisvėje laikomiems paukščiams, veiklos vykdytojai:

    a)

    nelaisvėje laikomus paukščius karantino sąlygomis laiko ne trumpiau kaip 30 dienų;

    b)

    jei apžiūros, mėginių ėmimo ir tyrimų procedūroms naudojami kontroliniai paukščiai, užtikrinama, kad:

    i)

    kiekviename patvirtinto karantino centro skyriuje būtų naudojama ne mažiau kaip 10 kontrolinių paukščių;

    ii)

    jie būtų ne jaunesni kaip 3 savaičių ir naudojami tik tais tikslais;

    iii)

    jie būtų arba žieduoti tapatybės nustatymo tikslais, arba paženklinti kitu nepanaikinamu tapatybės nustatymo būdu;

    iv)

    jie nebūtų vakcinuoti ir per 14 dienų iki karantino pradžios nebūtų nustatyta, kad jų serologinio tyrimo rezultatai dėl labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos yra neigiami;

    v)

    jie būtų perkeliami į patvirtintą karantino ūkį prieš atvežant nelaisvėje laikomus paukščius, laikomi bendroje oro erdvėje ir kuo arčiau nelaisvėje laikomų paukščių taip, kad būtų užtikrintas kontrolinių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių, kuriems taikomas karantinas, ekskrementų sąlytis;

    vi)

    išleisti nelaisvėje laikomus paukščius iš karantino tik gavus raštišką valstybinio veterinarijos gydytojo leidimą.

    61 straipsnis

    Kompetentingų institucijų pareigos įvežus nelaisvėje laikomų paukščių siuntas į Sąjungą

    Įvežus nelaisvėje laikomus paukščius į 59 straipsnyje nurodytą karantino ūkį, kompetentinga institucija:

    a)

    patikrina karantino sąlygas, įskaitant gaištamumo įrašus ir nelaisvėje laikomų paukščių klinikinį patikrinimą, bent jau karantino laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

    b)

    tiria nelaisvėje laikomus paukščius dėl labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos infekcijos viruso pagal XX priede nustatytas apžiūros, mėginių ėmimo ir tyrimo procedūras.

    3 SKIRSNIS

    NUKRYPTI NUO GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMŲ, TAIKOMŲ ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ NELAISVĖJE LAIKOMUS PAUKŠČIUS IR GABENANT BEI TVARKANT TUOS PAUKŠČIUS JUOS ĮVEŽUS Į SĄJUNGĄ, LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

    62 straipsnis

    Nukrypti nuo gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų tam tikrų trečiųjų šalių ar teritorijų kilmės nelaisvėje laikomiems paukščiams, leidžianti nuostata

    Nukrypstant nuo I dalies 3–10 straipsniuose, išskyrus 3 straipsnio a punkto i papunktį, 11–19 ir 53–61 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nelaisvėje laikomų paukščių siuntas, neatitinkančias tų reikalavimų, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei jos yra iš trečiųjų šalių ar teritorijų, kurios įtrauktos į sąrašą dėl nelaisvėje laikomų paukščių įvežimo į Sąjungą remiantis lygiavertėmis garantijomis.

    4 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAMINĖMS BITĖMS IR KAMANĖMS

    1 SKYRIUS

    Bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai naminėms bitėms ir kamanėms

    63 straipsnis

    Leidžiamos bičių kategorijos

    Į Sąjungą leidžiama įvežti tik šių kategorijų bičių siuntas:

    a)

    naminių bičių motinėles;

    b)

    kamanes.

    64 straipsnis

    Naminių bičių ir kamanių išsiuntimas į Sąjungą

    Naminių bičių motinėlių ir kamanių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    pakavimo medžiaga ir bičių motinėlių narveliai, naudojami naminėms bitėms ir kamanėms išsiųsti į Sąjungą:

    i)

    yra nauji;

    ii)

    nėra turėję sąlyčio su jokiomis bitėmis ir bičių šeimų koriais;

    iii)

    buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kad jos nebūtų užterštos naminių bičių ar kamanių ligas sukeliančiais patogenais;

    b)

    kartu su naminėmis bitėmis ir kamanėmis įvežamuose pašaruose neturi būti jų ligas sukeliančių patogenų;

    c)

    pakavimo medžiagas ir lydimuosius gaminius prieš išsiuntimą į Sąjungą reikia apžiūrėti, siekiant užtikrinti, kad jie nekels pavojaus gyvūnų sveikatai ir juose nėra:

    i)

    naminių bičių atveju – Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) ir Tropilaelaps erkės bet kuriuo jų gyvenimo etapu;

    ii)

    kamanių atveju – Aethina tumida (bitinio žvilgvabalio) bet kuriuo jo gyvenimo etapu.

    2 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai naminių bičių motinėlėms

    65 straipsnis

    Naminių bičių motinėlių kilmės bitynas

    Įvežti į Sąjungą naminių bičių motinėlių siuntas leidžiama tik jei siuntos naminės bitės yra kilusios iš bityno, esančio:

    a)

    ne mažiau kaip 100 km spinduliu, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės trečiosios šalies teritoriją, kur:

    i)

    nepranešta apie užkrėtimą Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu) arba užkrėtimą Tropilaelaps;

    ii)

    netaikomi jokie apribojimai dėl i papunktyje nurodytų ligų įtarimo, atvejo ar protrūkio;

    b)

    ne mažiau kaip 3 km spinduliu, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės trečiosios šalies teritoriją, kur:

    i)

    nepranešta apie amerikinio bičių perų puvinio atvejus bent 30 dienų iki pakrovimo išvežimui į Sąjungą dienos laikotarpiu;

    ii)

    netaikomi jokie apribojimai dėl amerikinio bičių perų puvinio įtarimo ar patvirtinto atvejo per i punkte nurodytą laikotarpį;

    iii)

    iki i punkte nurodyto laikotarpio pradžios buvo ankstesnis patvirtintas amerikinio bičių perų puvinio atvejis, po kurio trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos patikrino visus avilius, visi užkrėsti aviliai buvo apdoroti ir po vėlesnio patikrinimo per 30 dienų laikotarpį nuo paskutinio tos ligos atvejo gauti palankūs rezultatai.

    66 straipsnis

    Naminių bičių motinėlių kilmės avilys

    Įvežti į Sąjungą naminių bičių motinėlių siuntas leidžiama tik jei siuntos naminės bitės yra kilusios iš avilių, kurių korių mėginiai 30 dienų iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos laikotarpiu buvo ištirti dėl amerikinio bičių perų puvinio ir gauti neigiami rezultatai.

    67 straipsnis

    Naminių bičių motinėlių siunta

    Įvežti į Sąjungą naminių bičių motinėlių siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos yra uždarytuose narveliuose, kurių kiekviename yra viena naminių bičių motinėlė ir ne daugiau kaip 20 bičių palydovių.

    68 straipsnis

    Papildomos garantijos dėl Varroa spp. (varozės), suteikiamos naminių bičių motinėlėms, skirtoms tam tikroms valstybėms narėms arba zonoms

    Naminių bičių motinėlių siuntas, skirtas valstybei narei arba zonai, kuri turi Varroa spp. (varoze) neužkrėstos teritorijos statusą, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei tokios siuntos atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    siuntos naminės bitės turi būti kilusios iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra užkrėsta Varroa spp. (varoze);

    b)

    kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje apie užkrėtimą Varroa spp. (varozę) nepranešta 30 dienų iki pakrovimo išvežimui į Sąjungą datos laikotarpiu;

    c)

    buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kad siunta nebūtų užteršta Varroa spp. krovimo ir išsiuntimo į Sąjungą metu.

    3 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kamanėms

    69 straipsnis

    Kamanių kilmės ūkis

    Kamanių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei siuntos gyvūnai:

    a)

    buvo įveistos ir laikomos aplinkos požiūriu izoliuotame kamanių auginimo ūkyje, kuris:

    i)

    turi patalpas, kuriomis užtikrinama, kad kamanių auginimo veikla būtų vykdoma nuo skraidančių vabzdžių apsaugoto pastato viduje;

    ii)

    turi patalpas ir įrangą, kuriomis užtikrinama, kad kamanės ir toliau būtų izoliuotos atskiruose epidemiologiniuose vienetuose ir kad kiekviena kolonija būtų uždarame konteineryje per visą auginimo laiką;

    iii)

    žiedadulkės patalpose yra laikomos ir tvarkomos izoliuotai nuo kamanių per visą kamanių auginimo laiką iki to laiko, kol pateikiamos joms maitinti;

    iv)

    įdiegtos standartinės veiklos procedūros, siekiant užkirsti kelią bitinio žvilgvabalio patekimui į ūkį ir nuolat vykdoma ūkio priežiūra dėl bitinio žvilgvabalio;

    b)

    a punkte nurodytame ūkyje kamanės turi būti kilusios iš epidemiologinio vieneto, kuris nebuvo užkrėstas Aethina tumida (bitiniu žvilgvabaliu).

    70 straipsnis

    Kamanių siunta

    Įvežti į Sąjungą kamanių siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos buvo išsiųstos į Sąjungą uždarytuose konteineriuose, kurių kiekviename yra ne daugiau kaip 200 suaugusių kamanių kolonija su motinėle ar be jos.

    4 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi tvarkant naminių bičių motinėles ir kamanes jas įvežus

    71 straipsnis

    Naminių bičių motinėlių ir kamanių tvarkymas jas įvežus

    1.   Įvežus naminių bičių motinėles į Sąjungą, jos neturi patekti į vietos kolonijas, išskyrus atvejus, kai jos perkeliamos iš transportavimo narvelio į naujus narvelius pagal 2 dalį, gavus kompetentingos institucijos leidimą ir, jei reikia, jai tiesiogiai prižiūrint.

    2.   Po perkėlimo į naujus narvelius, kaip nurodyta 1 dalyje, transportavimo narveliai, bitės palydovės ir kita naminių bičių motinėlių lydimoji medžiaga iš kilmės trečiosios šalies turi būti pateikta oficialiajai laboratorijai, kad ši ištirtų, ar joje esama Aethina Tumida (bitinio žvilgvabalio), įskaitant kiaušinėlius ir lervas, bei kokių nors Tropilaelaps erkės požymių.

    3.   Kamanes priimantys veiklos vykdytojai sunaikina konteinerį ir lydimąją pakavimo medžiagą iš kilmės trečiosios šalies ar teritorijos, tačiau jie gali laikyti kamanes konteineryje, kuriame jos buvo įvežtos į Sąjungą, iki kolonijos gyvenimo pabaigos.

    72 straipsnis

    Konkrečios valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos

    Naminių bičių arba kamanių siuntos paskirties valstybės narės kompetentinga institucija:

    a)

    prižiūri perkėlimą iš transportavimo narvelio į naujus narvelius, kaip nurodyta 71 straipsnio 1 dalyje;

    b)

    užtikrina, kad veiklos vykdytojas pateiktų 71 straipsnio 2 dalyje nurodytas medžiagas;

    c)

    užtikrina, kad 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta oficialioji laboratorija būtų įdiegusi narvelių, bičių palydovių ir medžiagos sunaikinimo, atlikus toje dalyje nustatytą laboratorinį tyrimą, tvarką.

    5 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ ŠUNIS, KATES IR ŠEŠKUS

    73 straipsnis

    Šunų, kačių ir šeškų išsiuntimas į Sąjungą

    1.   Įvežti į Sąjungą šunų, kačių ir šeškų siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos išsiųstos iš kilmės ūkio į Sąjungą neužsukant į jokį kitą ūkį.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, į Sąjungą galima įvežti šunų, kačių ir šeškų siuntas iš daugiau nei vieno kilmės ūkio, jei siuntos gyvūnams buvo taikoma viena surinkimo operacija kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje ir įvykdytos šios sąlygos:

    a)

    surinkimo operacija atlikta ūkyje:

    i)

    patvirtintame kompetentingos institucijos trečiojoje šalyje ar teritorijoje šunų, kačių ir šeškų surinkimo operacijoms vykdyti laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

    ii)

    kuriam trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė unikalų patvirtinimo numerį;

    iii)

    tuo tikslu išsiuntimo trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos įtrauktame į sąrašą, įskaitant Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 21 straipsnyje numatytą informaciją;

    iv)

    kuriame toliau nurodyti duomenys yra atnaujinami ir saugomi ne trumpiau kaip 3 metus:

    gyvūnų kilmė,

    atvežimo į surinkimo centrą ir išsiuntimo iš jo datos,

    gyvūnų identifikavimo kodas,

    gyvūnų kilmės ūkio registracijos numeris,

    vežėjų ir transporto priemonių, kuriomis gabenama arba renkama šunų, kačių ir šeškų siunta į tą centrą ir iš jo, registracijos numeris;

    b)

    surinkimo operacija surinkimo centre truko ne ilgiau kaip 6 dienas; šis laikotarpis laikomas mėginių ėmimo tyrimams prieš išsiunčiant į Sąjungą laikotarpio dalimi, jei šiuo reglamentu reikalaujama imti mėginius;

    c)

    gyvūnai turėjo būti atvežti į Sąjungą per 10 dienų nuo jų išsiuntimo iš kilmės ūkio dienos.

    74 straipsnis

    Šunų, kačių ir šeškų tapatybės nustatymas

    1.   Įvežti į Sąjungą šunų, kačių ir šeškų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai buvo individualiai identifikuoti veterinarijos gydytojui implantuojant poodinę mikroschemą, kuri atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/429 120 straipsnį Komisijos priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytus techninius gyvūnų tapatybės nustatymo priemonių reikalavimus.

    2.   Jei 1 dalyje nurodyta implantuota poodinė mikroschema neatitinka toje dalyje nurodytų techninių reikalavimų, už siuntos įvežimą į Sąjungą atsakingas veiklos vykdytojas turi pateikti skaitytuvą, kuriuo galima bet kuriuo metu patikrinti gyvūno tapatybę.

    75 straipsnis

    Šunų, kačių ir šeškų kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    Įvežti į Sąjungą šunų, kačių ir šeškų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje galioja ir veiksmingai įgyvendinamos taisyklės dėl pasiutligės viruso infekcijos prevencijos ir kontrolės, siekiant sumažinti šunų, kačių ir šeškų infekcijos riziką, įskaitant taisykles dėl šių rūšių gyvūnų importo iš kitų trečiųjų šalių ar teritorijų.

    76 straipsnis

    Šunys, katės ir šeškai

    1.   Įvežti į Sąjungą šunų, kačių ir šeškų siuntas leidžiama tik jei siuntos gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie vakcinuoti nuo pasiutligės viruso infekcijos laikantis šių sąlygų:

    i)

    vakcinuojami gyvūnai turi būti ne jaunesni kaip 12 savaičių amžiaus;

    ii)

    vakcina turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (21) III priede nustatytus reikalavimus;

    iii)

    išsiuntimo į Sąjungą dieną turi būti praėjusi bent 21 diena nuo pirminės vakcinacijos nuo pasiutligės viruso infekcijos;

    iv)

    prie 3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyto veterinarijos sertifikato turi būti pridėta patvirtinta vakcinacijos duomenų kopija;

    b)

    jiems atliktas pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas pagal XXI priedo 1 punktą.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, šunis, kates ir šeškus iš kilmės trečiųjų šalių arba teritorijų ar jų zonų, įtrauktų į Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 577/2013 (22) nustatytą sąrašą, leidžiama įvežti į Sąjungą be pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo.

    3.   Šunų siuntas leidžiama įvežti į valstybę narę, kuriai suteiktas Echinococcus multilocularis neužkrėstos teritorijos statusas arba kurioje taikoma patvirtinta gyvūnų užkrėtimo šia liga likvidavimo programa, jei siuntos gyvūnai buvo gydyti nuo tokio užkrėtimo pagal XXI priedo 2 dalį.

    77 straipsnis

    Nukrypti leidžianti nuostata dėl šunų, kačių ir šeškų, skirtų atskirtam arba karantino ūkiui

    Nukrypstant nuo 76 straipsnio, į Sąjungą leidžiama įvežti šunų, kačių ir šeškų siuntas, neatitinkančias reikalavimų dėl vakcinacijos nuo pasiutligės ir reikalavimų dėl užkrėtimo Echinococcus multilocularis, jei tokios siuntos skirtos tiesiogiai įvežti arba į:

    a)

    atskirtą ūkį,

    arba

    b)

    patvirtintą karantino ūkį paskirties valstybėje narėje.

    78 straipsnis

    Šunų, kačių ir šeškų, skirtų atskirtam arba karantino ūkiui, gabenimas ir tvarkymas juos įvežus į Sąjungą

    1.   Šunų, kačių ir šeškų siuntos, skirtos atskirtam ūkiui Sąjungoje, paskirties atskirtame ūkyje laikomos bent 60 dienų po jų įvežimo į Sąjungą dienos.

    2.   Šunų, kačių ir šeškų siuntos, skirtos tiesiogiai įvežti patvirtintą karantino ūkį, kaip nurodyta 77 straipsnio b punkte, laikomos tame ūkyje:

    a)

    ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo jų atvežimo dienos, jei nesilaikoma 76 straipsnio 1 dalyje nustatytų vakcinacijos nuo pasiutligės viruso infekcijos reikalavimų,

    arba

    b)

    jei šunys neatitinka 76 straipsnio 3 dalyje nustatytų gyvūnų užkrėtimo Echinococcus multilocularis reikalavimų – 24 valandas nuo gydymo dėl užkrėtimo Echinococcus multilocularis pagal XXI priedo 2 punktą.

    III DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTUS, KAIP NURODYTA 3 IR 5 STRAIPSNIUOSE

    1 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI KANOPINIŲ GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAMS

    1 SKYRIUS

    Bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai kanopinių genetinės medžiagos produktams

    79 straipsnis

    Kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kilusių iš trečiųjų šalių ar teritorijų, atitinkančių 22 straipsnyje nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

    80 straipsnis

    Gyvūnų donorų laikymo laikotarpis

    Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kurie:

    a)

    ne mažiau kaip 6 mėnesius iki surinkimo datos buvo laikomi trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar zonoje, kuri įtraukta į sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos genetinės medžiagos produktų įvežimo į Sąjungą;

    b)

    bent 30 dienų iki pirmos genetinės medžiagos produktų surinkimo datos ir rinkimo laikotarpiu:

    i)

    buvo laikomi ūkiuose, kurie nėra ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje dėl galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams nustatytos A kategorijos ligos arba naujos ligos, susijusias su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis ir arklinių šeimos gyvūnais;

    ii)

    buvo laikomi viename ūkyje, kuriame nebuvo pranešta apie D kategorijos ligas, susijusias su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis ir arklinių šeimos gyvūnais;

    iii)

    neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkių, esančių i punkte nurodytoje ribojimų taikymo zonoje arba iš ii punkte nurodytų ūkių;

    iv)

    nebuvo naudojami natūraliam veisimui.

    81 straipsnis

    Gyvūnų donorų tapatybės nustatymas

    Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kurie buvo identifikuoti pagal 21 straipsnį.

    82 straipsnis

    Genetinės medžiagos produktų ūkiai

    1.   Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo išsiųsti iš patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių, kuriuos į sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių arba teritorijų ar jų zonų kompetentingos institucijos įtraukė į sąrašą.

    2.   Įvežti į Sąjungą genetinės medžiagos produktų siuntas leidžiama tik iš 1 dalyje patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių, kurie atitinka toliau išvardytus reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 I priedo:

    a)

    to priedo 1 dalyje spermos surinkimo centro atveju;

    b)

    to priedo 2 dalyje embrionų surinkimo grupės atveju;

    c)

    to priedo 3 dalyje embrionų auginimo grupės atveju;

    d)

    to priedo 4 dalyje genetinės medžiagos produktų perdirbimo ūkio atveju;

    e)

    to priedo 5 dalyje genetinės medžiagos produktų saugojimo centro atveju.

    83 straipsnis

    Genetinės medžiagos produktai

    Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei tie genetinės medžiagos produktai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie pažymėti taip, kad būtų galima lengvai nustatyti šią informaciją:

    i)

    tų genetinės medžiagos produktų surinkimo arba pagaminimo datą;

    ii)

    gyvūno (-ų) donoro (-ų) rūšį ir tapatybę;

    iii)

    unikalų patvirtinimo numerį, įskaitant šalies, kurioje suteiktas patvirtinimas, dviejų raidžių kodą pagal ISO 3166-1 standartą;

    iv)

    bet kurią kitą svarbią informaciją.

    b)

    jie atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 III priede nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus dėl surinkimo, perdirbimo ir saugojimo.

    84 straipsnis

    Genetinės medžiagos produktų gabenimas

    1.   Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama, jei:

    a)

    jie buvo patalpinti į konteinerį, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

    i)

    jis buvo užplombuotas ir jam suteiktas numeris prieš išsiunčiant iš patvirtinto genetinės medžiagos produktų ūkio, prižiūrint centro arba grupės veterinarijos gydytojui arba valstybiniam veterinarijos gydytojui;

    ii)

    prieš jį naudojant jis buvo išvalytas ir arba dezinfekuotas, arba sterilizuotas, arba naudojamas vienkartinis konteineris;

    iii)

    jis yra pripildytas kriogeninės medžiagos, kuri anksčiau nebuvo naudota kitiems produktams;

    b)

    į a punkte nurodytą konteinerį patalpinti tik iš vienos rūšies gyvūnų paimti vienos rūšies genetinės medžiagos produktai.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, veiklos vykdytojai į vieną konteinerį gali dėti tos pačios rūšies gyvūnų spermą, oocitus ir embrionus, jeigu:

    a)

    genetinės medžiagos produktų šiaudeliai ir kita pakuotė yra tvirta ir hermetiška;

    b)

    įvairių rūšių genetinės medžiagos produktai vienas nuo kito atskiriami juos dedant į fiziškai atskirtus skyrius arba į dvigubus apsauginius maišelius.

    3.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, veiklos vykdytojai į vieną konteinerį gali dėti avių ir ožkų spermą, oocitus ir embrionus.

    85 straipsnis

    Papildomi spermos gabenimo reikalavimai

    Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių ir ožkų spermos, kuri buvo surinkta iš daugiau nei vieno gyvūno donoro ir patalpinta į vieną šiaudelį ar kitokią pakuotę, siuntas, skirtas įvežti į Sąjungą, leidžiama tik jei:

    a)

    ta sperma buvo surinkta ir išsiųsta iš vieno spermos surinkimo centro, kuriame ji buvo surinkta;

    b)

    buvo taikomos procedūros dėl tos spermos apdorojimo, skirtos užtikrinti, kad sperma atitiktų 83 straipsnio a punkte nustatytus ženklinimo reikalavimus.

    2 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai galvijų genetinės medžiagos produktams

    86 straipsnis

    Galvijų donorų kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą galvijų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kilusių iš ūkių, atitinkančių toliau nustatytus reikalavimus, ir tie gyvūnai anksčiau niekada nebuvo laikomi prastesnės sveikatos būklės ūkyje:

    a)

    atitinka 23 straipsnio reikalavimus;

    b)

    jei tai spermos gyvūnai donorai, prieš juos įvežant į karantino patalpas jie nebuvo užkrėsti šiomis ligomis:

    i)

    Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija;

    ii)

    Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija;

    iii)

    enzootine galvijų leukoze;

    iv)

    infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu.

    87 straipsnis

    Nuo galvijų donorų kilmės ūkiams taikomų reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos

    1.   Nukrypstant nuo 86 straipsnio b punkto iii papunkčio, galvijų spermos siuntas leidžiama įvežti Sąjungą, jei gyvūnas donoras yra kilęs iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, ir:

    a)

    yra jaunesnis nei 2 metų ir buvo atsivestas patelės, kurios serologinis enzootinės galvijų leukozės tyrimas buvo atliktas tą gyvūną nuo jos atskyrus ir buvo gautas neigiamas rezultatas,

    arba

    b)

    jau yra 2 metų ir buvo atliktas jo serologinis enzootinės galvijų leukozės tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas.

    2.   Nukrypstant nuo 86 straipsnio b punkto iii papunkčio, galvijų oocitų ir embrionų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą, jei gyvūnas donoras yra kilęs iš ūkio, kuriame buvo sergama enzootine galvijų leukoze, ir yra jaunesnis nei 2 metų amžiaus, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas, atsakingas už kilmės ūkį, patvirtino, kad bent pastaruosius 3 metus nebuvo nustatyta klinikinių enzootinės galvijų leukozės atvejo.

    3.   Nukrypstant nuo 86 straipsnio b punkto iv papunkčio, galvijų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama įvežti Sąjungą, jei gyvūnas donoras yra kilęs iš ūkio, kuriame buvo sergama infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu, jeigu:

    a)

    sėklos atveju – gyvūnui buvo atliktas tyrimas, kurio reikalaujama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 1 dalies I skyriaus 1 punkto b papunkčio iv įtrauką, ir gauti neigiami rezultatai;

    b)

    oocitų arba embrionų atveju – valstybinis veterinarijos gydytojas, atsakingas už kilmės ūkį, patvirtino, kad bent pastaruosius 12 mėnesių nebuvo nustatyta klinikinių infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito atvejo.

    88 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai galvijams donorams

    Įvežti į Sąjungą spermos, oocitų arba embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš galvijų donorų, kurie atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 1 dalyje ir 5 dalies I, II ir III skyriuose.

    3 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kiaulių genetinės medžiagos produktams

    89 straipsnis

    Kiaulių donorų kilmės ūkis

    1.   Įvežti į Sąjungą kiaulių spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų, kilusių iš ūkių:

    a)

    kurie atitinka 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

    b)

    gyvūnų spermos donorų atveju – kuriuose bent 12 mėnesių prieš juos atvežant į karantino patalpas laikotarpiu nenustatyta klinikinių, serologinių, virologinių arba patologinių Aujeskio ligos infekcijos požymių.

    2.   Įvežti į Sąjungą kiaulių spermos siuntas leidžiama tik jei ji buvo surinkta iš gyvūnų, kurie:

    a)

    prieš juos atvežant į karantino patalpas, atvežti iš ūkių, kurie nebuvo užkrėsti Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 5 dalies IV skyriuje nustatytus reikalavimus;

    b)

    buvo laikomi karantino patalpose, kurios gyvūnų atvežimo dieną ir bent 3 mėnesius iki tos datos nebuvo užkrėstos Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija;

    c)

    buvo laikomi spermos surinkimo centre, iš kurio bent 30 dienų iki gyvūnų atvežimo ir bent 30 dienų iki surinkimo dienos nebuvo pranešta apie klinikinius, serologinius, virologinius arba patologinius Aujeskio ligos virusinės infekcijos požymius;

    d)

    nuo atsivedimo arba bent 3 mėnesius iki atvežimo į karantino patalpas dienos buvo laikomi ūkyje, kuriame jokie gyvūnai nebuvo vakcinuoti nuo kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso infekcijos ir per tą laikotarpį nebuvo nustatyta kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso infekcijos.

    90 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kiaulėms donorėms

    Įvežti į Sąjungą kiaulių spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš kiaulių donorių, kurios:

    a)

    atitinka konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 2 dalyje ir 5 dalies I, II, III ir IV skyriuose;

    b)

    nevakcinuotos nuo kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso infekcijos.

    4 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai avių ir ožkų genetinės medžiagos produktams

    91 straipsnis

    Avių ir ožkų donorių kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą avių ir ožkų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie:

    a)

    nebuvo atvežti iš ūkio ir, laikomų gyvūnų spermos donorų, kurie prieš juos atvežant buvo laikomi karantino patalpose, atveju, neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, kuriam taikyti gabenimo apribojimai dėl to Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis. infekcijos. Ūkiui gabenimo ribojimai nebetaikomi po laikotarpio, kurį sudaro bent 42 dienos nuo paskutinio užsikrėtusio ta liga arba tai ligai imlaus gyvūno paskerdimo ir pašalinimo;

    b)

    yra kilę iš ūkio, kuris nebuvo užkrėstas B. abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija ir niekada anksčiau nebuvo laikyti jokiame prastesnės būklės ūkyje.

    92 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai avių ir ožkų donorams

    Įvežti į Sąjungą avių ir ožkų spermos, oocitų arba embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 3 dalyje ir 5 dalies I, II ir III skyriuose.

    5 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktams

    93 straipsnis

    Arklinių šeimos gyvūnų donorų kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kilusių iš ūkių, atitinkančių 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

    94 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai arklinių šeimos gyvūnams donorams

    Įvežti į Sąjungą arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei šių genetinės medžiagos produktų gyvūnai donorai atitinka reikalavimus, nustatytus šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, b punkto ii papunktyje ir 6 dalyje, ir papildomus konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus Deleguotojo reglamento (ES) 2020/686 II priedo 4 dalyje.

    6 SKYRIUS

    Specialiosios taisyklės kanopinių genetinės medžiagos produktams, skirtiems įvežti į atskirtus ūkius

    95 straipsnis

    Genetinės medžiagos produktai, skirti atskirtiems ūkiams Sąjungoje

    Įvežti į Sąjungą galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų spermos, oocitų ir embrionų siuntas, išsiųstas iš trečiųjų šalių arba teritorijų atskirtų ūkių, įtrauktų į sąrašą pagal 29 straipsnį, leidžiama tik jei jos siunčiamos į atskirtą ūkį Sąjungoje ir jei laikomasi šių reikalavimų:

    a)

    paskirties valstybės narės kompetentinga institucija atliko rizikos, susijusios su tų genetinės medžiagos produktų įvežimu į Sąjungą, vertinimą;

    b)

    tų genetinės medžiagos produktų donorai yra kilę iš kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos atskirto ūkio, kuris įtrauktas į pagal 29 straipsnį sudarytą atskirtų ūkių, iš kurių gali būti leidžiama įvežti kanopinius gyvūnus į Sąjungą, sąrašą;

    c)

    genetinės medžiagos produktai yra skirti atskirtam ūkiui Sąjungoje, kuris yra patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 95 straipsnį;

    d)

    genetinės medžiagos produktai gabenami teisiai į c punkte nurodytą atskirtą ūkį.

    96 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai atskirtame ūkyje laikomiems gyvūnams donorams

    Įvežti į Sąjungą 95 straipsnyje nurodytų genetinės medžiagos produktų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    gyvūnai donorai nėra iš ūkio ir neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, esančio ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis arba arklinių šeimos gyvūnais;

    b)

    gyvūnai donorai yra iš ūkio, kuriame bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dienos nebuvo pranešta nė apie vieną D kategorijos ligą, susijusią su galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis arba arklinių šeimos gyvūnais;

    c)

    gyvūnai donorai ne mažiau kaip 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų, skirtų įvežti į Sąjungą, surinkimo datos buvo laikomi viename atskirtame kilmės ūkyje;

    d)

    ūkio veterinarijos gydytojas, atsakingas už atskirtame ūkyje vykdomą veiklą, atliko gyvūnų donorų klinikinį patikrinimą ir spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną nenustatyta jokių ligų simptomų;

    e)

    jei įmanoma, gyvūnai donorai bent 30 dienų iki pirmos spermos, oocitų ar embrionų, skirtų įvežti į Sąjungą, surinkimo datos ir surinkimo metu nebuvo naudojami natūraliam veisimui;

    f)

    gyvūnai donorai identifikuoti pagal 21 straipsnį.

    97 straipsnis

    Reikalavimai atskirtuose ūkiuose gautiems genetinės medžiagos produktams

    Įvežti į Sąjungą 95 straipsnyje nurodytų genetinės medžiagos produktų siuntas leidžiama tik jei jos:

    a)

    paženklintos pagal 83 straipsnio a punkte informacijos nustatytus reikalavimus;

    b)

    gabenamos vadovaujantis 84 ir 85 straipsniais.

    2 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IR NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ PERINIAMS KIAUŠINIAMS

    1 SKYRIUS

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai periniams kiaušiniams

    98 straipsnis

    Laikymo laikotarpis

    Įvežti į Sąjungą perinių kiaušinių siuntas leidžiama tik jei iki perinių kiaušinių, skirtų išsiųsti į Sąjungą, pakrovimo datos perinių kiaušinių kilmės pulkas nepertraukiamai atitiko XXII priede nustatytus laikymo laikotarpio reikalavimus ir tuo metu kilmės pulkas:

    a)

    buvo laikomas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijos ar jos zonoje;

    b)

    buvo laikomas kilmės ūkyje ir per tą laikotarpį iki pakrovimo į tą ūkį nebuvo įvežta jokių gyvūnų;

    c)

    neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės naminiais paukščiais ar periniais kiaušiniais arba su nelaisvėje laikomais paukščiais ar laukiniais paukščiais.

    99 straipsnis

    Perinių kiaušinių tvarkymas juos gabenant į Sąjungą

    Perinių kiaušinių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos periniai kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    periniai kiaušiniai, skirti įvežti į Sąjungą, turi būti neturėję sąlyčio su naminiais paukščiais, nelaisvėje laikomais paukščiais arba periniais kiaušiniais, kurie neskirti įvežti į Sąjungą arba kurių sveikatos būklė prastesnė nuo pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą iki atvežimo į Sąjungą;

    b)

    periniai kiaušiniai turi būti negabenti, neiškrauti arba neperkelti į kitas transporto priemones, jei jie gabenami keliais, jūra arba oru per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos perinių kiaušinių sąrašą.

    100 straipsnis

    Nukrypti leidžianti nuostata ir papildomi reikalavimai perinių kiaušinių perkrovimui, įvykus vandens kelių arba oro transporto priemonės incidentui

    Nukrypstant nuo 99 straipsnio b punkto, perinių kiaušinių siuntas, kurios buvo perkrautos iš išsiuntimo transporto priemonės į kitą transporto priemonę tolesniam gabenimui trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos perinių kiaušinių sąrašą, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei perkrovimas įvyko dėl techninės problemos arba kito nenumatyto incidento, dėl kurio gabenant perinius kiaušinius į Sąjungą jūra arba oru kilo logistikos problemų, siekiant užbaigti kelionę iki įvežimo į Sąjungą punkto, jeigu:

    a)

    įvežti perinius kiaušinius į Sąjungą leidžia paskirties valstybės narės kompetentinga institucija ir, jei taikoma, visos valstybės narės, pro kurias gyvūnai gabenami iki jų atvežimo į jų paskirties vietą Sąjungoje;

    b)

    perkrovimą prižiūrėjo valstybinis veterinarijos gydytojas arba atsakingas muitinės pareigūnas ir vykdant operaciją:

    i)

    taikytos veiksmingos priemonės, siekiant išvengti bet kokio tiesioginio ar netiesioginio perinių kiaušinių, skirtų įvežti į Sąjungą, ir kitų perinių kiaušinių ar gyvūnų sąlyčio;

    ii)

    periniai kiaušiniai buvo tiesiogiai ir kaip galima greičiau perkelti į tolesnei kelionei į Sąjungą skirtą laivą arba orlaivį, atitinkantį 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neišvažiuojant iš uosto ar oro uosto teritorijos;

    c)

    kartu su perinių kiaušinių siunta pateikiama trečiosios šalies arba teritorijos, kurioje vykdoma perkėlimo operacija, kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje nurodyta privaloma informacija apie perkėlimo operaciją ir patvirtinama, kad buvo imtasi tinkamų priemonių, kad būtų laikomasi b punkte nustatytų reikalavimų.

    101 straipsnis

    Perinių kiaušinių gabenimas laivu

    1.   Perinių kiaušinių siuntas, gabenamas laivu, net ir dalį kelionės, įvežti į Sąjungą leidžiama tik jei siuntos periniai kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    periniai kiaušiniai;

    i)

    buvo laive viso gabenimo metu;

    ii)

    laive neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės paukščiais arba kitais periniais kiaušiniais;

    b)

    prie pagal a punktą gabenamų perinių kiaušinių turi būti pridedama deklaracija, kurioje nurodoma:

    i)

    išvykimo uostas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje;

    ii)

    atvykimo į Sąjungą uostas;

    iii)

    įplaukimo uostai, jei laivas įplaukia į uostus už kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos ribų;

    iv)

    kad periniai kiaušiniai gabenimo metu atitiko a punkte ir šio punkto i, ii bei iii papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

    2.   Už perinių kiaušinių siuntą atsakingas veiklos vykdytojas užtikrina, kad 1 dalyje numatyta deklaracija būtų pridėta prie veterinarijos sertifikato ir pasirašyta laivo kapitono atvykimo dieną atvykimo uoste.

    102 straipsnis

    Perinių kiaušinių konteineriams ir transporto priemonėms taikomi prevenciniai veiksmai

    Perinių kiaušinių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos periniai kiaušiniai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    periniai kiaušiniai turi būti gabenami transporto priemonėmis, kurios:

    i)

    yra sukonstruotos taip, kad periniai kiaušiniai neiškristų;

    ii)

    yra sukurtos taip, kad jas galima būtų išvalyti ir dezinfekuoti;

    iii)

    buvo išvalytos ir dezinfekuotos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinta dezinfekavimo priemone ir išdžiovintos arba joms leista išdžiūti prieš kiekvieną į Sąjungą įvežti skirtų perinių kiaušinių pakrovimą;

    b)

    periniai kiaušiniai turi būti vežami konteineriuose, atitinkančiuose šiuos reikalavimus:

    i)

    a punkto reikalavimus;

    ii)

    juose yra tik tos pačios rūšies, kategorijos ir tipo periniai kiaušiniai iš to paties ūkio;

    iii)

    jie uždaryti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus, kad būtų išvengta bet kokios galimybės pakeisti jų turinį;

    iv)

    jie:

    prieš pakrovimą buvo išvalyti ir dezinfekuoti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus

    arba

    jie yra vienkartiniai, švarūs ir naudojami pirmą kartą;

    v)

    ant jų yra XVI priede nustatyta informacija apie konkrečias perinių kiaušinių rūšis ir kategorijas.

    103 straipsnis

    Perinių kiaušinių gabenimas ir tvarkymas juos įvežus

    Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad į Sąjungą įvežtos perinių kiaušinių siuntos:

    a)

    būtų vežamos tiesiai iš įvežimo vietos į jų paskirties vietą Sąjungoje;

    b)

    atitinka gabenimo Sąjungoje ir tvarkymo įvežus į Sąjungą reikalavimus, kaip nustatyta konkrečių rūšių ir kategorijų periniams kiaušiniams šios antraštinės dalies 5 ir 7 skyriuose.

    2 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai naminių paukščių periniams kiaušiniams

    104 straipsnis

    Naminių paukščių, importuotų į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kilmės periniai kiaušiniai

    Įvežti į Sąjungą naminių paukščių, kilusių iš pulkų, kurie buvo importuoti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną iš kitos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, perinių kiaušinių siuntas, leidžiama tik jei perinių kiaušinių kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad:

    a)

    tokie perinių kiaušinių kilmės pulkai buvo importuoti iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri dėl tokių pulkų įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą;

    b)

    perinių kiaušinių kilmės pulkai buvo importuoti į tą trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie yra bent tokie pat griežti kaip reikalavimai, kurie būtų taikomi juos tiesiogiai įvežant į Sąjungą.

    105 straipsnis

    Perinių kiaušinių kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    Įvežti į Sąjungą naminių paukščių perinių kiaušinių siuntas leidžiama tik jei jie yra kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    joje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki išsiuntimo į Sąjungą dienos buvo taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, kuri atitinka reikalavimus, nustatytus arba

    i)

    šio reglamento II priede,

    arba

    ii)

    Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje;

    b)

    ji laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija pagal 38 straipsnį;

    c)

    jei joje vykdoma vakcinacija nuo labai patogeniško paukščių gripo, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

    i)

    vakcinacijos programa atitinka XIII priede nustatytus reikalavimus;

    ii)

    šio straipsnio a punkte nurodyta stebėjimo programa atitinka ne tik II priede nustatytų reikalavimus, bet ir XIII priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus;

    iii)

    ji įsipareigojo informuoti Komisiją apie bet kokius vakcinacijos programos trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje pakeitimus;

    d)

    ji:

    i)

    naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių atveju laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį,

    ii)

    beketerių paukščių perinių kiaušinių atveju:

    laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį

    arba

    nelaikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį, tačiau kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas dėl atitikties su izoliacija, priežiūra ir tyrimais susijusiems reikalavimams dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos, kurie nustatyti XIV priede;

    e)

    jeigu vykdoma vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad:

    i)

    naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso kriterijus

    arba

    ii)

    naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    f)

    ji įsipareigojo pateikti Komisijai toliau nurodytą informaciją įvykus bet kokiam labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkiui:

    i)

    per 24 valandas nuo bet kokio pirminio labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio patvirtinimo – informaciją apie su liga susijusią padėtį;

    ii)

    reguliariai atnaujinamą informaciją apie su liga susijusią padėtį;

    g)

    ji įsipareigojo pateikti Europos Sąjungos paukščių gripo ir Niukaslo ligos etaloninei laboratorijai pirminio labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio išskirtą virusą.

    106 straipsnis

    Perinių kiaušinių kilmės ūkis

    Naminių paukščių perinių kiaušinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jie yra kilę iš:

    a)

    peryklų, patvirtintų kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir

    i)

    kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas;

    ii)

    10 km spinduliu aplink peryklas, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki perinių kiaušinių pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    iii)

    kurioms kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė unikalų patvirtinimo numerį;

    b)

    pulkų, kurie buvo laikomi ūkiuose, patvirtintuose kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, laikantis reikalavimų, kurie yra bent tokie griežti, kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, ir

    i)

    kurių patvirtinimas nebuvo laikinai sustabdytas arba panaikintas;

    ii)

    10 km spinduliu aplink tuos ūkius, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    iii)

    kuriuose ne mažiau kaip 21 dieną iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos nebuvo užregistruota jokio patvirtinto mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejo.

    107 straipsnis

    Perinių kiaušinių kilmės pulkas

    Naminių paukščių perinių kiaušinių siuntas į Sąjungą leidžiama įvežti tik jei jie yra kilę iš pulkų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jei jie buvo vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų būtiniausių vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

    b)

    jei jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

    XV priedo 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus arba

    XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai ir periniai kiaušiniai, iš kurių išsirito vienadieniai paukščiukai, atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    ii)

    turi būti pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

    c)

    jiems taikyta ligos stebėjimo programa, atitinkanti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 II priede nustatytus reikalavimus, ir nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

    i)

    Gallus gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma;

    ii)

    Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplamsa gallisepticum;

    iii)

    Numida meleagris, Coturnix coturnix, Phasianus colchicus, Perdix perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum;

    d)

    jie laikyti ūkiuose, kurie, patvirtinus Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekciją per paskutinius 12 mėnesių iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos, taikė šias priemones:

    i)

    užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas;

    ii)

    po i papunktyje nurodyto užkrėsto paukščių pulko paskerdimo ar nužudymo ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas;

    iii)

    po ii papunktyje nurodyti išvalymo ir dezinfekcijos visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl Salmonella Pullorum, S. Gallinarum ir S. arizonae infekcijos atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą;

    e)

    jie laikyti ūkiuose, kurie tuo atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos buvo patvirtinta paukščių mikoplazmozė (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis), taikė šias priemones:

    arba

    i)

    visas užkrėstas paukščių pulkas buvo patikrintas dėl paukščių mikoplazmozės(Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 60 dienų pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą,

    arba

    ii)

    užkrėstas paukščių pulkas buvo paskerstas arba nužudytas ir sunaikintas, ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas ir po valymo ir dezinfekavimo visi ūkio paukščių pulkai buvo patikrinti dėl paukščių mikoplazmozės (Mycoplasma gallisepticum ir M. meleagridis) atliekant du tyrimus, tarp kurių buvo daroma bent 21 dienos pertrauka, pagal c punkte nurodytą priežiūros programą.

    f)

    buvo atliktas jų klinikinis patikrinimas, kurį atliko valstybinis veterinarijos gydytojas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje likus 24 valandoms iki perinių kiaušinių siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą, siekiant nustatyti ligų požymius, įskaitant I priede nurodytų susijusių į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų, ir nebuvo nustatyta jokių simptomų ar pagrindo įtarti kurią nors iš šių ligų.

    108 straipsnis

    Siuntos periniai kiaušiniai

    Naminių paukščių perinių kiaušinių siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jei periniai kiaušiniai vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

    b)

    jei periniai kiaušiniai vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus;

    ii)

    pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

    c)

    periniai kiaušiniai turi būti paženklinti:

    i)

    spalvotu rašalu;

    ii)

    naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių atveju – spaudu, kuriame nurodytas unikalus kilmės ūkio patvirtinimo numeris, nurodytas 106 straipsnyje;

    iii)

    beketerių paukščių perinių kiaušinių atveju – spaudu su kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ISO kodu ir 106 straipsnyje nurodytu unikaliu kilmės ūkio patvirtinimo numeriu;

    d)

    periniai kiaušiniai turi būti dezinfekuoti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus.

    109 straipsnis

    Perinių kiaušinių įvežimas į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos

    Įvežti į Sąjungą perinių kiaušinių siuntas, skirtas valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, leidžiama tik jei jie:

    a)

    nėra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    b)

    kilę iš paukščių pulkų, atitinkančių viename iš šių punktų nustatytus reikalavimus:

    i)

    jie nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos

    arba

    ii)

    jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant inaktyvintas vakcinas,

    arba

    iii)

    jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos naudojant gyvąją vakciną likus ne mažiau kaip 60 dienų iki kiaušinių surinkimo datos.

    3 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių

    110 straipsnis

    Nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialūs reikalavimai, taikomi siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių

    Nukrypstant nuo 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsnių, siuntas, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, perinių kiaušinių, leidžiama įvežti į Sąjungą, jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie yra iš ūkio:

    i)

    užregistruoto kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos;

    ii)

    kuriame ne mažiau kaip 21 dieną iki perinių kiaušinių surinkimo datos nebuvo užregistruota jokio patvirtinto mažai patogeniško paukščių gripo viruso atvejo;

    iii)

    10 km spinduliu aplink tuos ūkius, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    b)

    dėl vakcinacijos nuo labai patogeniško paukščių gripo:

    i)

    periniai kiaušiniai nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo;

    ii)

    jei kilmės pulkai vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

    c)

    vakcinacijos nuo Niukaslo ligos viruso atžvilgiu, periniai kiaušiniai nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso, o kilmės pulkas vakcinuotas nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos:

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

    XV priedo 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus

    arba

    XV priedo 1 punkte nustatytus pripažintus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o periniai kiaušiniai atitinka XV priedo 2 punkte nustatytus naminiams paukščiams ir periniams kiaušiniams, kilusiems iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 dalyje nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    ii)

    pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą;

    d)

    jie kilę iš pulkų, kuriuose buvo atliktas jų klinikinis patikrinimas, kurį atliko valstybinis veterinarijos gydytojas kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje 24 valandų iki perinių kiaušinių siuntų pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą laikotarpiu, siekiant nustatyti ligų požymius, įskaitant I priede nurodytų susijusių į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų, ir pulkams nebuvo nustatyta jokių simptomų ar pagrindo įtarti kurią nors iš tų ligų;

    e)

    padėti paukščių pulkų, kurie:

    i)

    buvo izoliuoti kilmės ūkyje bent 21 dieną iki kiaušinių surinkimo dienos;

    ii)

    ištyrus pagal XVII priede nustatytus tyrimo reikalavimus siuntoms, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, arba mažiau nei 20 naminių paukščių perinių kiaušinių prieš juos įvežant į Sąjungą, nustatyta, kad jie neužkrėsti arba nėra jokio pagrindo įtarti, kad jie gali būti užsikrėtę šiais ligų sukėlėjais:

    Gallus gallus atveju – Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Mycoplasma,

    Meleagris gallopavo atveju – Salmonella arizonae (serogrupė O:18(k)), Salmonela Pullorum, Salmonella Gallinarum, Mycoplasma meleagridis ir Mycoplasma gallisepticum,

    Numida meleagris, Coturnix coturnix, Phasianus colchicus, Perdix perdix, Anas spp. atveju – Salmonella Pullorum ir Salmonella Gallinarum.

    4 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai nurodytais patogenais neužkrėstiems kiaušiniams

    111 straipsnis

    Nukrypti leidžianti nuostata ir specialūs reikalavimai nurodytais patogenais neužkrėstiems kiaušiniams

    Nukrypstant nuo 98 straipsnyje nustatytų laikymo laikotarpio reikalavimų, 105–110 straipsniuose ir 112–114 straipsniuose nustatytų konkrečių gyvūnų sveikatos reikalavimų, nurodytais patogenais neužkrėstų kiaušinių, neatitinkančių tose nuostatose nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą, jei jos atitinka šiuos gyvūnų sveikatos reikalavimus:

    a)

    jie yra kilę iš pulkų:

    i)

    kurie nėra užkrėsti Europos farmakopėjoje nurodytais patogenais, o visų konkrečiam statusui reikalingų tyrimų ir klinikinių tyrimų rezultatai buvo palankūs, įskaitant neigiamus tyrimų, atliktų 30 dienų iki perinių kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos laikotarpiu, rezultatus dėl labai patogeniško paukščių gripo, Niukaslo ligos viruso infekcijos ir mažai patogeniško paukščių gripo viruso, rezultatus;

    ii)

    kurių klinikiniai tyrimai, kaip nurodyta Europos farmakopėjoje, buvo atliekami bent kartą per savaitę ir nebuvo nustatyta jokių ligos požymių arba nebuvo jokio pagrindo įtarti, kad jie užsikrėtę kokia nors liga;

    iii)

    kurie buvo laikomi Europos farmakopėjoje nurodytas sąlygas atitinkančiuose ūkiuose bent 6 savaites iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos;

    iv)

    kurie neturėjo sąlyčio su šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančiais naminiais paukščiais arba su laukiniais paukščiais bent 6 savaites iki kiaušinių surinkimo išsiuntimui į Sąjungą datos;

    b)

    jie paženklinti naudojant spalvotą rašalą spaudu su kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ISO kodu ir kilmės ūkio patvirtinimo numeriu;

    c)

    jie buvo dezinfekuoti pagal kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos nurodymus.

    5 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi gabenant ir tvarkant naminių paukščių perinius kiaušinius juos įvežus į Sąjungą ir iš tų kiaušinių išperintus naminius paukščius

    112 straipsnis

    Veiklos vykdytojų pareigos dėl perinių kiaušinių tvarkymo juos įvežus į Sąjungą ir iš tų perinių kiaušinių išsiritusių naminių paukščių tvarkymo

    1.   Paskirties ūkio veiklos vykdytojai į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos įvežtus perinius kiaušinius patalpina arba

    a)

    į atskirus nuo kitų perinių kiaušinių inkubatorius, įskaitant atskiras peryklas,

    arba

    b)

    į inkubatorius, įskaitant peryklas, kuriose jau yra kitų perinių kiaušinių.

    2.   1 dalyje nurodyti veiklos vykdytojai užtikrina, kad veisliniai naminiai paukščiai ir produkciniai naminiai paukščiai, išperinti iš toje dalyje nurodytų perinių kiaušinių, būtų nepertraukiamą laikotarpį laikomi:

    a)

    perykloje bent 3 savaites nuo išperinimo datos

    arba

    b)

    ūkiuose, į kuriuos naminiai paukščiai buvo išsiųsti po perinimo, toje pačioje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, bent 3 savaites nuo išperinimo datos.

    3.   2 dalyje nurodytais laikotarpiais veiklos vykdytojai turi laikyti naminius paukščius, išperintus iš į Sąjungą įvežtų perinių kiaušinių, atskirai nuo kitų naminių paukščių pulkų.

    4.   Jei veisliniai naminiai paukščiai ir produkciniai naminiai paukščiai, išperinti iš į Sąjungą įvežtų perinių kiaušinių iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, buvo patalpinti į patalpas ar aptvarus, kuriuose yra kitų naminių paukščių, 2 dalyje nustatyti atitinkami laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio paukščio patalpinimo dienos, o naminiai paukščiai negali būti išvežti iš patalpų ar aptvarų iki tų laikotarpių pabaigos.

    5.   Jei naminių paukščių periniai kiaušiniai, į Sąjungą atvežti iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, buvo patalpinti inkubatoriuose ir peryklose, kuriuose jau buvo kitų perinių kiaušinių:

    a)

    visiems naminiams paukščiams, išperintiems iš perinių kiaušinių tame pačiame inkubatoriuje, įskaitant peryklą, taikomos 2–4 dalių nuostatos kaip periniams kiaušiniams, kurie įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos;

    b)

    2 dalyje nurodyti atitinkami laikotarpiai prasideda nuo paskutinio perinio kiaušinio, įvežto į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, išperinimo datos.

    113 straipsnis

    Mėginių ėmimas ir tyrimas įvežus į Sąjungą

    Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad veislinių naminių paukščių ir produkcinių naminių paukščių, kurie buvo išperinti iš perinių kiaušinių, įvežtų į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, paskirties ūkio valstybinis veterinarijos gydytojas atliktų jų klinikinį patikrinimą ne vėliau kaip iki atitinkamų 112 straipsnio 2 dalyje nustatytų laikotarpių pabaigos, o prireikus būtų imami mėginiai tyrimams, kad būtų stebima jų sveikatos būklė.

    114 straipsnis

    Kompetentingų institucijų pareiga paimti iš perinių kiaušinių, kilusių iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija, išperėtų beketerių paukščių mėginius ir atlikti tyrimus

    Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad per 112 straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius beketeriai paukščiai, išperėti iš perinių kiaušinių, kurie buvo įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija:

    a)

    būtų ištiriami kompetentingos institucijos, kuri atlieka kiekvieno beketerio paukščio kloakos tepinėlio arba išmatų mėginio tyrimą Niukaslo ligos viruso infekcijai aptikti;

    b)

    beketerių paukščių, skirtų valstybei narei, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, atveju, taikomi ne tik a punkte nurodyti reikalavimai, bet ir reikalavimas, kad kompetentinga institucija atliktų visų beketerių paukščių serologinį tyrimą Niukaslo ligos viruso infekcijai nustatyti;

    c)

    prieš užbaigiant beketerių paukščių izoliaciją visų jų a ir b punktuose nurodytų tyrimų rezultatai turi būti neigiami.

    6 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai nelaisvėje laikomų paukščių periniams kiaušiniams

    115 straipsnis

    Siuntos periniai kiaušiniai

    Į Sąjungą leidžiama įvežti nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių siuntas tik jei jie gauti iš nelaisvėje laikomų paukščių, kurie atitinka 55–58 straipsniuose nustatytus įvežimo į Sąjungą reikalavimus.

    7 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi gabenant ir tvarkant nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius juos įvežus į Sąjungą ir iš tų kiaušinių išperėtus nelaisvėje laikomus paukščius

    116 straipsnis

    Nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių tvarkymas juos įvežus į Sąjungą ir iš tų kiaušinių išperėtų nelaisvėje laikomų paukščių tvarkymas

    Paskirties ūkio veiklos vykdytojai:

    a)

    patalpina nelaisvėje laikomų paukščių perinius kiaušinius, kurie įvežti į Sąjungą iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, į atskirus nuo kitų perinių kiaušinių inkubatorius, įskaitant peryklas:

    b)

    užtikrina, kad nelaisvėje laikomi paukščiai, išperėti iš 115 straipsnyje nurodytų nelaisvėje laikomų paukščių perinių kiaušinių, būtų laikomi patvirtintame karantino ūkyje pagal 59–61 straipsnių reikalavimus.

    3 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI GYVŪNŲ, IŠSKYRUS KANOPINIUS, GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAMS, IŠSKYRUS NAMINIŲ PAUKŠČIŲ BEI NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ PERINIUS KIAUŠINIUS, SKIRTUS ATSKIRTIEMS ŪKIAMS

    117 straipsnis

    Reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungas kitų nei 1 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytų gyvūnų genetinės medžiagos produktų siuntas, išsiųstas iš atskirtų ūkių

    Spermos, oocitų ir embrionų siuntas, išskyrus nurodytas 1 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose, išsiųstas iš į pagal 29 straipsnį sąrašą įtrauktų atskirtų ūkių, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jos siunčiamos į atskirtą ūkį Sąjungoje ir jeigu:

    a)

    paskirties valstybės narės kompetentinga institucija atliko rizikos gyvūnų sveikatai, kurį toks genetinės medžiagos produktų įvežimas gali kelti Sąjungai, vertinimą;

    b)

    tų genetinės medžiagos produktų gyvūnai donorai yra iš trečiosios šalies, teritorijos ar zonos, iš kurios į Sąjungą leidžiama įvežti konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnus;

    c)

    tų genetinės medžiagos produktų donorai yra kilę iš kilmės trečiosios šalies, teritorijos ar zonos atskirto ūkio, kuris įtrauktas į pagal 29 straipsnį sudarytą atskirtų ūkių, iš kurių gali būti leidžiama įvežti konkrečių rūšių gyvūnus į Sąjungą, sąrašą;

    d)

    genetinės medžiagos produktai yra skirti atskirtam ūkiui Sąjungoje, kuris yra patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 95 straipsnį;

    e)

    genetinės medžiagos produktai vežami teisiai į d punkte nurodytą atskirtą ūkį.

    118 straipsnis

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai gyvūnams donorams

    Įvežti į Sąjungą 117 straipsnyje nurodytų spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie nėra iš ūkio ir neturėjo sąlyčio su gyvūnais iš ūkio, esančio ribojimų taikymo zonoje, nustatytoje pasireiškus A kategorijos ligai arba naujai ligai, susijusiai su tos rūšies laikomais sausumos gyvūnais;

    b)

    jie yra iš ūkio, kuriame bent 30 dienų iki atvežimo nebuvo pranešta nė apie vieną D kategorijos ligą, susijusią su tų laikomų sausumos gyvūnų rūšimi;

    c)

    bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų, skirtų įvežti į Sąjungą, surinkimo jie buvo tame pačiame atskirtame kilmės ūkyje;

    d)

    ūkio veterinarijos gydytojas, atsakingas už atskirtame ūkyje vykdomą veiklą, atliko jų klinikinį patikrinimą ir spermos, oocitų arba embrionų surinkimo dieną nenustatyta jokių ligų simptomų;

    e)

    kiek įmanoma, jie nebuvo naudojami natūraliam veisimui bent 30 dienų iki spermos, oocitų arba embrionų, skirtų įvežti į Sąjungą, pirmo rinkimo dienos ir per rinkimo laikotarpį;

    f)

    jie yra identifikuoti ir registruoti pagal to atskirto ūkio taisykles.

    119 straipsnis

    Reikalavimai genetinės medžiagos produktams

    Įvežti į Sąjungą 117 straipsnyje nurodytas spermos, oocitų ir embrionų siuntas leidžiama tik jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie pažymėti taip, kad būtų galima lengvai nustatyti šią informaciją:

    i)

    tų genetinės medžiagos produktų surinkimo arba pagaminimo datą;

    ii)

    gyvūno (-ų) donoro (-ų) rūšį (prireikus – porūšį) ir tapatybę;

    iii)

    atskirto ūkio unikalų patvirtinimo numerį, įskaitant šalies, kurioje suteiktas patvirtinimas, dviejų raidžių kodą pagal ISO 3166-1 standartą;

    iv)

    visą kitą svarbią informaciją;

    b)

    jie gabenami konteineryje:

    i)

    kurį už atskirto ūkio veiklą atsakingas veterinarijos gydytojas prieš išsiuntimą užplombuoja ir suteikia numerį;

    ii)

    kuris prieš jį naudojant jis buvo išvalytas ir arba dezinfekuotas, arba sterilizuotas, arba naudojamas vienkartinis konteineris;

    iii)

    kuris yra pripildytas kriogeninės medžiagos, kuri anksčiau nebuvo naudota kitiems produktams.

    IV DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ GYVŪNINIUS PRODUKTUS, KAIP NURODYTA 3 IR 5 STRAIPSNIUOSE

    1 ANTRAŠTINĖ DALIS

    BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ GYVŪNINIUS PRODUKTUS

    120 straipsnis

    Gamybos datos apribojimai

    Įvežti į Sąjungą gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei siuntos produktai nebuvo gauti laikotarpiu, kai:

    a)

    Sąjunga priėmė gyvūnų sveikatos apribojimo priemones, taikomas įvežant tokius produktus iš kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos;

    b)

    buvo sustabdytas leidimas įvežti į Sąjungą tokius produktus iš kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos.

    121 straipsnis

    Gyvūninių produktų apdorojimo reikalavimai

    1.   Gyvūninių produktų, išskyrus šviežius ar žalius produktus, siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei jie buvo apdoroti pagal šios dalies 3–6 antraštines dalis.

    Pirmoje pastraipoje nurodytas apdorojimo būdas turi būti:

    a)

    specialiai Sąjungos paskirtas Sąjungos į sąrašą įtrauktai kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai ir gyvūninio produkto kilmės rūšims;

    b)

    taikomas trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuri įtraukta į konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą sąrašą;

    c)

    taikomas pagal reikalavimus dėl:

    i)

    XXVI priede nustatyto riziką mažinančio apdorojimo mėsos gaminiams;

    ii)

    XXVII priede nustatyto riziką mažinančio apdorojimo pieno gaminiams;

    iii)

    XXVIII priede nustatyto riziką mažinančio apdorojimo kiaušinių gaminiams.

    2.   Atlikus 1 dalyje nustatytą apdorojimą, gyvūniniai produktai iki supakavimo turi būti tvarkomi taip, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo, galinčio kelti riziką gyvūnų sveikatai.

    122 straipsnis

    Reikalavimai gyvūninių produktų transporto priemonėms

    Įvežti į Sąjungą gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos buvo vežamos transporto priemonėmis, kurios suprojektuotos, sukonstruotos ir prižiūrimos taip, kad gyvūninių produktų gabenimo iš jų kilmės vietos į Sąjungą metu nekiltų pavojus gyvūninių produktų sveikatos statusui.

    123 straipsnis

    Gyvūninių produktų išsiuntimas į Sąjungą

    Įvežti į Sąjungą gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei tokios siuntos buvo išsiųstos į jų paskirties vietą Sąjungoje atskirai nuo gyvūnų ir gyvūninių produktų, neatitinkančių šiame reglamente nustatytų atitinkamų gyvūnų sveikatos reikalavimų, kurie taikomi įvežant į Sąjungą.

    2 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ ŠVIEŽIĄ MĖSĄ

    1 SKYRIUS

    Bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai šviežiai mėsai

    124 straipsnis

    Laikomų šviežios mėsos kilmės gyvūnų išsiuntimas į skerdyklą

    Įvežti į Sąjungą laikomų gyvūnų, išskyrus ūkiuose auginamus medžiojamuosius gyvūnus, kurie buvo užmušti vietoje, šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš laikomų gyvūnų, atitinkančių šiuos reikalavimus:

    a)

    gyvūnų kilmės ūkis yra arba

    i)

    toje pačioje trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kaip ir skerdykla, kurioje gauta šviežia mėsa,

    arba

    ii)

    trečiojoje šalyje, teritorijoje ar zonoje, kuriai gyvūnų išsiuntimo į skerdyklą metu buvo leista į Sąjungą įvežti atitinkamų rūšių gyvūnų šviežią mėsą.

    b)

    laikomi gyvūnai buvo išsiųsti tiesiai iš kilmės ūkio į skerdyklą;

    c)

    gabenant laikomus gyvūnus į a punkte nurodytą skerdyklą, jie:

    i)

    nebuvo vežami per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos šviežios mėsos;

    ii)

    neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais;

    d)

    transporto priemonės ir konteineriai, naudojami gabenti laikomus gyvūnus į a punkte nurodytą skerdyklą, atitinka 17 ir 18 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

    125 straipsnis

    Laukinių gyvūnų ar ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų, užmuštų vietoje, skerdenų išsiuntimas

    Įvežti į Sąjungą laukinių gyvūnų arba ūkiuose laikomų medžiojamųjų gyvūnų, kurie buvo užmušti vietoje, šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš skerdenų, atitinkančių šiuos reikalavimus:

    a)

    skerdenos buvo išsiųstos tiesiai iš nužudymo vietos į medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę, esančią toje pačioje į sąrašą įtrauktoje trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar zonoje;

    b)

    gabenant skerdenas į a punkte nurodytą medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę, jos:

    i)

    nebuvo vežamos per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos šviežios mėsos;

    ii)

    neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais arba skerdenomis;

    c)

    buvo vežamos į a punkte nurodytą medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę transporto priemonėse ir konteineriuose, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    i)

    jie buvo išvalyti ir dezinfekuoti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinta dezinfekavimo priemone prieš skerdenų išsiuntimą į Sąjungą;

    ii)

    jie buvo sukonstruoti taip, kad vežant skerdenas nebūtų pakenkta jų sveikatos būklei.

    126 straipsnis

    Ante-mortem ir post-mortem tikrinimai

    Įvežti į Sąjungą laikomų ir laukinių gyvūnų šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš gyvūnų, kuriems atlikti tokie tikrinimai:

    a)

    laikomų gyvūnų atveju:

    i)

    ante-mortem tikrinimas 24 valandų iki skerdimo laikotarpiu;

    ii)

    post-mortem tikrinimas nedelsiant po nužudymo ar paskerdimo;

    b)

    laukinių gyvūnų atveju post-mortem tikrinimas atliekamas nedelsiant po nužudymo.

    Pirmoje pastraipoje nurodytus tikrinimus turi atlikti kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos valstybinis veterinarijos gydytojas, siekdamas atmesti užsikrėtimo I priede nurodytomis susijusiomis ligomis ir naujomis ligomis galimybę.

    127 straipsnis

    Šviežios mėsos kilmės gyvūnų tvarkymas juos skerdžiant ar žudant

    Įvežti į Sąjungą šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš gyvūnų, kuriuos skerdžiant ar žudant jie neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais.

    128 straipsnis

    Šviežios mėsos tvarkymas ir paruošimas šviežios mėsos kilmės ūkyje

    Šviežios mėsos siuntos turi būti griežtai atskirtos nuo šviežios mėsos, neatitinkančios atitinkamų 124–146 straipsniuose nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų įvežant į Sąjungą šviežią mėsą, visų skerdimo, pjaustymo operacijų metu iki:

    a)

    ji supakuojama tolesniam saugojimui arba išsiuntimui į Sąjungą

    arba

    b)

    jei vežama nesupakuota šviežia mėsa – iki jos atvežimo į Sąjungą.

    2 SKYRIUS

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai šviežiai kanopinių mėsai

    1 SKIRSNIS

    BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI LAIKOMŲ IR LAUKINIŲ KANOPINIŲ MĖSAI

    129 straipsnis

    Kanopinių šviežios mėsos kilmės gyvūnų rūšys

    Įvežti į Sąjungą kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš šių gyvūnų rūšių:

    a)

    laikomų kanopinių atveju – iš visų kanopinių rūšių;

    b)

    laukinių kanopinių ir kanopinių, laikomų kaip ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai, atveju – iš visų rūšių kanopinių, išskyrus galvijus, avis, ožkas ir naminių veislių kiaules.

    130 straipsnis

    Draudimas įvežti šviežią kraują

    Į Sąjungą neleidžiama įvežti žmonėms vartoti skirto kanopinių šviežio kraujo siuntų.

    2 SKIRSNIS

    KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI LAIKOMŲ KANOPINIŲ MĖSAI

    131 straipsnis

    Šviežios mėsos kilmės laikomų kanopinių laikymo laikotarpis iki jų skerdimo ar nužudymo

    1.   Šviežios mėsos, skirtos įvežti į Sąjungą, kilmės laikomiems kanopiniams netaikomas reikalavimas dėl laikymo laikotarpio iki jų skerdimo ar nužudymo, jei jie buvo įvežti į trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną iš:

    a)

    kitos trečiosios šalies arba teritorijos ar zonos, kuri įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl tos pačios rūšies kanopinių šviežios mėsos, ir laikomi kanopiniai ten buvo laikomi bent 3 mėnesius iki skerdimo,

    arba

    b)

    valstybės narės.

    2.   Šviežios mėsos, skirtos įvežti į Sąjungą, kilmės laikomiems kanopiniams, išskyrus 1 dalyje nurodytus kanopinius, taikomas reikalavimas dėl nepertraukiamo laikymo laikotarpio iki skerdimo arba nužudymo datos pagal XXIII priedą, jei jie:

    a)

    buvo laikomi kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijos ar jos zonoje;

    b)

    buvo kilmės ūkyje;

    c)

    neturėjo sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės kanopiniais.

    132 straipsnis

    Nuo tiesioginio laikomų šviežios mėsos kilmės gyvūnų išsiuntimo į skerdyklą reikalavimo nukrypti leidžianti nuostata

    Nukrypstant nuo 124 straipsnio b punkto, įvežti į Sąjungą laikomų kanopinių šviežios mėsos siuntas, kurios neatitinka tų reikalavimų, leidžiama, jeigu siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš galvijų, avių ar ožkų ir

    a)

    kanopiniai, juos išvežus iš kilmės ūkio ir iki jiems atvykstant į skerdyklą, buvo patekę tik į vieną ūkį – kuriame vykdomos surinkimo operacijos, atitinkantį 20 straipsnio b punkto reikalavimus;

    b)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė papildomas garantijas, kad užtikrintų, jog kanopinių gabenimo iš kilmės ūkio į skerdyklą metu jų sveikatos būklei nekilo pavojus;

    c)

    b punkte nurodytai trečiajai šaliai, teritorijai ar jos zonai sąraše leidžiama taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą.

    133 straipsnis

    Laikomų kanopinių šviežios mėsos kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    1.   Įvežti į Sąjungą kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka XXIV priedo A dalyje pateiktoje lentelėje nustatytus trumpiausius liga neužkrėstos teritorijos statuso laikotarpius, taikomus nurodytoms į sąrašą įtrauktoms ligoms, kurios susijusios su kanopinių, iš kurių gauta šviežia mėsa, rūšimis.

    Pirmoje pastraipoje nurodyti trumpiausi laikotarpiai gali būti sutrumpinti dėl XXIV priedo B dalyje išvardytų ligų, jei laikomasi jose nustatytų konkrečių sąlygų; tos konkrečios sąlygos turi būti specialiai Sąjungos priskirtos sąraše tai trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai ir konkrečioms šviežios mėsos kilmės rūšims.

    2.   Įvežti į Sąjungą kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje nebuvo vykdoma vakcinacija nuo 1 dalyje nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų pagal XXV priedo A dalyje pateiktą lentelę.

    3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos gali būti vykdoma atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, kurias turi pateikti kompetentinga institucija, kaip nurodyta XXV priedo B dalies 1 punkto b papunktyje arba 3.1 punkto a papunktyje, ir kurias Sąjunga turi specialiai priskirti sąraše tai trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai ir konkrečioms šviežios mėsos kilmės rūšims.

    134 straipsnis

    Laikomų kanopinių, iš kurių gauta šviežia mėsa, kilmės ūkis

    1.   Įvežti į Sąjungą laikomų kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš kanopinių, kurie kilę iš ūkio:

    a)

    kuriame ir aplink kurį, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės šalies teritoriją, 10 km spinduliu nepranešta apie jokį iš XXIV priedo A dalyje nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su į sąrašą įtrauktų šviežios mėsos kilmės kanopinių rūšimis, skirtomis įvežti į Sąjungą, atvejį 30 dienų iki skerdimo laikotarpiu, arba

    b)

    kuris atitinka konkrečias sąlygas, kurias turi pateikti kompetentingos institucijos, kai trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje buvo vykdoma vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos likus mažiau nei 12 mėnesių iki XXV priedo B dalies 1 punkto b papunktyje arba 3.1 punkto a papunktyje nurodytos skerdimo datos, kurias Komisija turi specialiai priskirti sąraše trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai, iš kurios leidžiama į Sąjungą įvežti šviežią kanopinių mėsą, ir konkrečioms šviežios mėsos kilmės rūšims.

    2.   Įvežti į Sąjungą laikomų kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš kanopinių, kurie kilę iš ūkio:

    a)

    kuriame gyvūnai nevakcinuoti pagal XXV priedo A dalį arba

    b)

    kuris yra trečiojoje šalyje, teritorijoje ar jos zonoje, atitinkančiose XXIV priedo B dalies 1 punkte nustatytas konkrečias sąlygas; šias sąlygas Komisija turi specialiai priskirti sąraše trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai, įtrauktai į šviežios kanopinių mėsos įvežimo į Sąjungą sąrašą, ir konkrečioms šviežios mėsos kilmės rūšims.

    135 straipsnis

    Konkretūs reikalavimai, taikomi šviežiai mėsai, gautai iš Sus scrofa rūšies laikomų kanopinių

    Įvežti į Sąjungą laikomų Sus scrofa rūšies kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra gauta iš gyvūnų, kurie nuo gimimo buvo laikomi atskirai nuo laukinių kanopinių.

    136 straipsnis

    Laikomų kanopinių šviežios mėsos kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą laikomų kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta skerdykloje arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę, kurioje ir aplink kuria, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės šalies teritoriją, 10 km spinduliu nepranešta apie jokį iš XXIV priedo A dalyje nurodytų ligų atvejį 30 dienų iki skerdimo ar nužudymo laikotarpiu.

    3 SKIRSNIS

    KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI LAUKINIŲ KANOPINIŲ MĖSAI

    137 straipsnis

    Laukinių kanopinių šviežios mėsos kilmės šalis arba teritorija ar jos zona

    Įvežti į Sąjungą laukinių kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka 133 straipsnyje nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

    138 straipsnis

    Šviežios mėsos kilmės laukiniai kanopiniai

    Įvežti į Sąjungą laikomų ir laukinių kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš gyvūnų, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie buvo nužudyti didesniu nei 20 km atstumu nuo bet kurios trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri tuo metu nebuvo įtraukta į šviežios laukinių kanopinių rūšių mėsos įvežimo į Sąjungą sąrašą;

    b)

    jie buvo nužudyti vietovėje, kurioje 20 km spinduliu per prieš tai ėjusias 60 dienų nebuvo pranešta apie XXIV priedo A dalyje nurodytas ligas.

    139 straipsnis

    Laukinių kanopinių šviežios mėsos kilmės medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonė

    Įvežti į Sąjungą laukinių kanopinių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa gauta medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje, kurioje ir aplink kuria, įskaitant, jei taikoma, kaimyninės šalies teritoriją, 10 km spinduliu nepranešta apie jokį iš XXIV priedo A dalyje nurodytų ligų atvejį 30 dienų iki nužudymo laikotarpiu.

    3 SKYRIUS

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių šviežiai mėsai

    1 SKIRSNIS

    KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAMINIŲ PAUKŠČIŲ ŠVIEŽIAI MĖSAI

    140 straipsnis

    Naminių paukščių laikymo laikotarpis

    Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš naminių paukščių, kurie:

    a)

    nuo išperinimo iki skerdimo dienos buvo laikomi šviežios mėsos kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje

    arba

    b)

    buvo importuoti kaip vienadieniai paukščiukai, veisliniai naminiai paukščiai, produkciniai naminiai paukščiai ar skerstini naminiai paukščiai iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri įtraukta į Sąjungos sąrašą dėl tų prekių įvežimo, arba iš valstybės narės, ir importas vykdytas laikantis bent jau tokių pat griežtų gyvūnų sveikatos reikalavimų kaip atitinkami šio reglamento reikalavimai.

    141 straipsnis

    Naminių paukščių šviežios mėsos kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    joje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki išsiuntimo į Sąjungą dienos buvo taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, kuri atitinka reikalavimus, nustatytus arba

    i)

    šio reglamento II priede,

    arba

    ii)

    Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje;

    b)

    ji laikoma labai patogenišku paukščių gripu neužkrėsta teritorija pagal 38 straipsnį;

    c)

    jei joje vykdoma vakcinacija nuo labai patogeniško paukščių gripo, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad:

    i)

    vakcinacijos programa atitinka XIII priede nustatytus reikalavimus;

    ii)

    šio straipsnio a punkte nurodyta stebėjimo programa atitinka ne tik II priede nustatytų reikalavimus, bet ir XIII priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus;

    iii)

    ji įsipareigojo informuoti Komisiją apie bet kokius vakcinacijos programos trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje pakeitimus;

    d)

    ji:

    i)

    naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, šviežios mėsos atveju laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį;

    ii)

    beketerių paukščių šviežios mėsos atveju arba

    laikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį,

    arba

    nelaikoma Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija pagal 39 straipsnį, tačiau kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas dėl atitikties su izoliacija, priežiūra ir tyrimais susijusiems reikalavimams dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos, kurie nustatyti XIV priede;

    e)

    jeigu vykdoma vakcinacija nuo Niukaslo ligos viruso, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija pateikė garantijas, kad:

    i)

    naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso kriterijus arba

    ii)

    naudojamos vakcinos atitinka XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai, iš kurių gauta šviežia mėsa, atitinka XV priedo 3 punkte nustatytus naminiams paukščių šviežiai mėsai, kilusiai iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    f)

    ji įsipareigojo įvykus pateikti Komisijai šią informaciją įvykus bet kokiam labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkiui:

    i)

    per 24 valandas nuo bet kokio pirminio labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio patvirtinimo – informaciją apie su liga susijusią padėtį;

    ii)

    reguliariai atnaujinamą informaciją apie su liga susijusią padėtį;

    g)

    ji įsipareigojo pateikti Europos Sąjungos paukščių gripo ir Niukaslo ligos etaloninei laboratorijai pirminių labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio išskirtą virusą.

    142 straipsnis

    Naminių paukščių kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš naminių paukščių, kurie kilę iš ūkio:

    a)

    kuriame ir aplink kurį 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki skerdimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    b)

    beketerių paukščių, kilusių iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija, šviežios mėsos atveju, atitinka XIV priedo 3 dalies b ir c punktuose nustatytus beketeriams paukščiams, jų periniams kiaušiniams ir šviežiai beketerių paukščių mėsai, kilusiai iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėsta teritorija, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

    143 straipsnis

    Šviežios mėsos kilmės naminiai paukščiai

    1.   Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa buvo gauta iš naminių paukščių, kurie nevakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkių; arba kurie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jei jie buvo vakcinuoti nuo labai patogeniško paukščių gripo, kilmės trečioji šalis arba teritorija pateikė garantijas, kad laikomasi būtiniausių XIII priede nustatytų būtiniausių vakcinacijos programų ir papildomo stebėjimo reikalavimų;

    b)

    jei jie vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos,

    i)

    kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija suteikė garantijas, kad naudotos vakcinos atitinka:

    XV priedo 1 dalyje nustatytus bendruosius ir konkrečius vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus arba

    XV priedo 1 punkte nustatytus bendruosius pripažintų vakcinų nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos kriterijus, o naminiai paukščiai, iš kurių gauta šviežia mėsa, atitinka XV priedo 3 punkte nustatytus naminiams paukščių šviežiai mėsai, kilusiai iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka konkrečių XV priedo 1 punkte nustatytų kriterijų, taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

    ii)

    pateikiama XV priedo 4 punkte nustatyta informacija apie siuntą.

    2.   Naminių paukščių šviežios mėsos siuntas, skirtas vežti į valstybę narę arba teritoriją, kuriai suteiktas Niukaslo liga neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, leidžiama įvežti į Sąjungą tik jei siuntos šviežia mėsa gauta iš naminių paukščių, kurie 30 dienų iki skerdimo dienos nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos gyvąja vakcina.

    144 straipsnis

    Naminių paukščių šviežios mėsos kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą naminių paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa kilusi iš skerdyklos:

    a)

    kurioje skerdimo metu nebuvo taikomi apribojimai dėl labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio arba oficialūs apribojimai pagal nacionalinius teisės aktus dėl gyvūnų sveikatos priežasčių;

    b)

    aplink kurią 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki skerdimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

    2 SKIRSNIS

    KONKRETŪS GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI MEDŽIOJAMŲJŲ PAUKŠČIŲ MĖSAI

    145 straipsnis

    Medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    Įvežti į Sąjungą medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    joje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki siuntos išsiuntimo į Sąjungą dienos buvo taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, kuri atitinka reikalavimus, nustatytus arba

    i)

    šio reglamento II priede,

    arba

    ii)

    Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje;

    b)

    joje bent 30 dienų iki nužudymo nebuvo taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai dėl labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

    146 straipsnis

    Medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas leidžiama tik jei siuntos šviežia mėsa kilusi iš medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės:

    a)

    kurioje išdarinėjimo metu nebuvo taikomi apribojimai dėl labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio arba oficialūs apribojimai dėl gyvūnų sveikatos priežasčių;

    b)

    aplink kurią 10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki skerdenų gavimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

    3 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ MĖSOS GAMINIUS IR ŽARNAS

    147 straipsnis

    Mėsos gaminių apdorojimas

    Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos mėsos gaminiai buvo apdoroti pagal 121 straipsnį, kaip reikalaujama 148 arba 149 straipsniais.

    148 straipsnis

    Mėsos gaminiai, kuriems netaikomas riziką mažinantis apdorojimas

    Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos mėsos gaminiai nebuvo taikytas riziką mažinantis apdorojimas pagal XXVI priedą, jeigu:

    a)

    kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona yra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl atitinkamų rūšių šviežios mėsos ir įvežant tokią šviežią mėsą į Sąjungą ir nereikalaujama taikyti konkrečias sąlygas pagal IV dalies 1 antraštinės dalies 1 ir 2 skyrius;

    b)

    šviežia mėsa, kuri buvo naudojama mėsos gaminiui perdirbti, atitiko visus šviežios mėsos įvežimo į Sąjungą reikalavimus ir todėl buvo tinkama įvežti į Sąjungą, ir yra kilusi iš:

    i)

    trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje mėsos gaminys buvo perdirbtas;

    ii)

    į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl atitinkamų rūšių šviežios mėsos įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos;

    iii)

    valstybės narės.

    149 straipsnis

    Mėsos gaminiai, kuriems taikomas riziką mažinantis apdorojimas

    1.   Įvežti į Sąjungą 148 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančių mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei jiems taikytas bent XXVI priede nustatytas riziką mažinantis apdorojimas, kurį Sąjunga sąraše konkrečiai priskyrė mėsos gaminių kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai pagal 121 straipsnį, jei mėsos gaminiams perdirbti naudota šviežia mėsa kilusi iš:

    a)

    trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje mėsos gaminys buvo perdirbtas;

    b)

    į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, iš kurios leidžiama į Sąjungą įvežti atitinkamų rūšių šviežią mėsą;

    c)

    valstybės narės.

    2.   Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei jiems pagal XXVI priedą taikytas bent riziką mažinantis apdorojimo būdas „B“, jei mėsos gaminiams perdirbti naudota šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos:

    a)

    kuri nėra trečioji šalis arba teritorija arba jos zona, kurioje gautas mėsos gaminys;

    b)

    kuri taip pat yra įtraukta į sąrašą dėl susijusių rūšių gyvūnų mėsos gaminių įvežimo į Sąjungą taikant riziką mažinančius apdorojimo būdus, kuriuos sąraše Sąjunga konkrečiai priskyrė tai trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai, ir susijusioms rūšims pagal 121 straipsnį.

    3.   Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių, perdirbtų iš naminių paukščių, siuntas leidžiama tik jei jiems pagal XXVI priedą taikytas bent riziką mažinantis apdorojimo būdas „D“, jei mėsos gaminiams perdirbti naudota šviežia mėsa yra kilusi iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos:

    a)

    kuri yra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl naminių paukščių šviežios mėsos;

    b)

    kurioje buvo nustatytas labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos atvejis ar protrūkis.

    4.   Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių, perdirbtų iš daugiau nei vienos rūšies gyvūnų šviežios mėsos, siuntas iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje mėsos gaminys buvo perdirbtas, leidžiama tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    mėsos gaminiams turėjo būti taikytas pats griežčiausias riziką mažinantis apdorojimas, kuris pagal 121 straipsnį yra priskirtas sąraše trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai, atsižvelgiant į skirtingas kilmės gyvūnų rūšis, jei šviežia mėsa sumaišoma prieš galutinę mėsos gaminio perdirbimo procedūrą, arba

    b)

    mėsos gaminiams turėjo būti taikytas riziką mažinantis apdorojimas, kuris pagal 121 straipsnį yra priskirtas sąraše trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai kiekvienai skirtingai kilmės gyvūnų rūšiai, jei mėsos gaminiai buvo sumaišyti perdirbus kiekvieną mėsos gaminio sudedamąją dalį.

    5.   Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių, perdirbtų iš daugiau nei vienos rūšies gyvūnų, kilusių iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, išskyrus trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, kurioje mėsos gaminys buvo perdirbtas, šviežios mėsos, siuntas leidžiama tik jei jiems buvo taikytas riziką mažinantis apdorojimas pagal 1 arba 2 dalį.

    150 straipsnis

    Gyvūnų, iš kurių gauta šviežia mėsa, kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą mėsos gaminių siuntas leidžiama tik jei jie perdirbti iš šviežios mėsos, kilusios iš gyvūnų, kurie kilę iš ūkio arba, laukinių gyvūnų atveju, iš vietos, kurioje ir aplink kurią 10 km spinduliu, įskaitant, jei reikia, kaimyninės šalies teritoriją, 30 dienų iki siuntos išsiuntimo į Sąjungą datos laikotarpiu nebuvo pranešta apie nė vieną iš į sąrašą įtrauktų ligų, susijusių su mėsos gaminių kilmės rūšimis pagal I priedą.

    151 straipsnis

    Įvežimas į valstybes nares, kurioms suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos

    Įvežti į Sąjungą naminių paukščių mėsos gaminių siuntas, skirtas valstybei narei arba jos teritorijai, kuriai suteiktas Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas be vakcinacijos, leidžiama tik jei tie gaminiai gauti iš naminių paukščių, kurie 30 dienų iki skerdimo datos nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos gyvąja vakcina.

    152 straipsnis

    Konkretūs reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą žarnas

    Įvežti į Sąjungą žarnų, neatitinkančių 148 straipsnyje nustatytų reikalavimų, siuntas leidžiama tik jei joms taikytas XXVI priedo 2 dalyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimas:

    a)

    apdorojimo būdai „Žarnos 1“ arba „Žarnos 2“, jei žarnoms perdirbti naudotos pūslės ir žarnos kilusios iš galvijų, avių, ožkų arba laikomų kiaulių;

    b)

    apdorojimo būdai „Žarnos 3“, „Žarnos 4“ arba „Žarnos 5“, jei žarnoms perdirbti naudotos pūslės ir žarnos kilusios iš kitų nei a punkte nurodytų rūšių gyvūnų.

    4 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ PIENĄ, PIENO GAMINIUS, KREKENAS IR KREKENŲ PRODUKTUS

    1 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai žaliam pienui, krekenoms ir krekenų produktams

    153 straipsnis

    Žalio pieno, krekenų ir krekenų produktų kilmės šalis

    Įvežti į Sąjungą žalio pieno, krekenų ar krekenų produktų siuntas leidžiama tik jei siuntos žalias pienas, krekenos ir krekenų produktai yra kilę iš trečiosios šalies ar jos teritorijos ar zonos, kurioje bent 12 mėnesių iki melžimo datos nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos bei galvijų maro viruso infekcijos ir tuo laikotarpiu nebuvo vykdoma vakcinacija nuo šių ligų.

    154 straipsnis

    Žalio pieno, krekenų ir krekenų produktų kilmės gyvūnai

    1.   Įvežti į Sąjungą žalio pieno, krekenų ar krekenų produktų siuntas leidžiama įvežti tik jei siuntos žalias pienas, krekenos ar krekenų produktai buvo gauti iš Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis arba Camelus dromedarius rūšių gyvūnų.

    2.   Įvežti į Sąjungą žalio pieno, krekenų ar krekenų produktų siuntas leidžiama įvežti tik jei siuntos žalias pienas, krekenos ar krekenų produktai buvo gauti iš gyvūnų, kurie bent 3 mėnesių laikymo laikotarpį iki melžimo datos buvo nepertraukiamai laikomi melžimo trečiojoje šalyje ar jos teritorijoje ar jos zonoje.

    2 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai pieno gaminiams

    155 straipsnis

    Pieno gaminių apdorojimas

    Įvežti į Sąjungą pieno gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos pieno gaminiai buvo apdoroti pagal 156 arba 157 straipsnį.

    156 straipsnis

    Pieno gaminiai, kuriems netaikomas riziką mažinantis apdorojimas

    Įvežti į Sąjungą trečiosios šalies ar jos teritorijos ar zonos, kuri įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl žalio pieno, siuntas leidžiama netaikant konkretaus riziką mažinančio apdorojimo, jei siuntos pieno gaminiai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    žalias pienas, iš kurio jie perdirbti, gautas iš Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius rūšių gyvūnų;

    b)

    pieno gaminiams perdirbti naudotas žalias pienas atitinka susijusius 3–10 straipsniuose nustatytus bendruosius reikalavimus dėl įvežimo į Sąjungą ir 153 straipsnyje bei 154 straipsnyje nustatytus konkrečius reikalavimus dėl žalio pieno įvežimo į Sąjungą, todėl jie buvo tinkami įvežti į Sąjungą ir yra kilę iš:

    i)

    į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje pieno gaminiai buvo perdirbti;

    ii)

    iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kuri nėra į sąrašą įtraukta trečioji šalis ar teritorija ar zona, kurioje pieno gaminiai buvo perdirbti, ir iš kurios leidžiama įvežti žalią pieną į Sąjungą, arba

    iii)

    valstybės narės.

    157 straipsnis

    Pieno gaminiai, kuriems taikomas riziką mažinantis apdorojimas

    1.   Įvežti į Sąjungą pieno gaminių, neatitinkančių 156 straipsnyje nustatytų reikalavimų, siuntas leidžiama tik jei jiems taikytas bent vienas XXVII priedo A skiltyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimo būdas, jeigu:

    a)

    jie buvo perdirbti iš pieno, gauto iš Bos Taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ar Camelus dromedarius rūšių gyvūnų;

    b)

    kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje bent 12 mėnesių iki melžimo datos nebuvo neužkrėsta snukio ir nagų liga bei galvijų maro virusu arba jei tuo laikotarpiu vyko vakcinacija nuo šių ligų.

    2.   Įvežti į Sąjungą pieno gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos pieno gaminiams taikytas bent vienas XXVII priedo A skiltyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimo būdas, jeigu jie buvo perdirbti iš pieno, gauto iš kitų nei 1 dalies a punkte nurodytų gyvūnų rūšių.

    3.   Įvežti į Sąjungą pieno gaminių, perdirbtų iš žalio pieno, arba pieno gaminių, gautų iš daugiau nei vienos rūšies gyvūnų, siuntas leidžiama tik jei tiems pieno gaminiams taikytas:

    a)

    bent griežčiausias riziką mažinantis apdorojimo būdas, sąraše priskirtas kiekvienai kilmės gyvūnų rūšiai, jei žalias pienas ar pieno gaminiai buvo sumaišyti prieš galutinį produkto perdirbimą, arba

    b)

    sąraše kiekvienai kilmės gyvūnų rūšiai priskirtas riziką mažinantis apdorojimo būdas, jei gaminiai sumaišyti po kiekvienos pieno gaminio sudedamosios dalies perdirbimo.

    5 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ KIAUŠINIUS IR KIAUŠINIŲ GAMINIUS

    1 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kiaušiniams

    158 straipsnis

    Kiaušinių kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    Įvežti į Sąjungą kiaušinių siuntas leidžiama tik jei siuntos kiaušiniai yra kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, atitinkanti reikalavimus, nustatytus arba

    a)

    šio reglamento II priede,

    arba

    b)

    Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje.

    159 straipsnis

    Kiaušinių kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą kiaušinių siuntas leidžiama tik jei siuntos kiaušiniai yra kilę iš ūkio, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    30 dienų iki kiaušinių surinkimo dienos ir iki įvežimo į Sąjungą sertifikato išdavimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio ir

    b)

    10 km spinduliu, jei taikoma, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, bent 30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos ir iki įvežimo į Sąjungą sertifikato išdavimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio.

    2 SKYRIUS

    Konkretūs gyvūnų sveikatos reikalavimai kiaušinių gaminiams

    160 straipsnis

    Kiaušinių gaminių kilmės trečioji šalis arba teritorija ar jos zona

    Įvežti į Sąjungą kiaušinių gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos kiaušinių gaminiai yra kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, kurioje taikoma labai patogeniško paukščių gripo stebėjimo programa, atitinkanti reikalavimus, nustatytus arba

    a)

    šio reglamento II priede,

    arba

    b)

    Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso atitinkamame skyriuje.

    161 straipsnis

    Kiaušinių kilmės ūkis

    Įvežti į Sąjungą kiaušinių gaminių siuntas leidžiama tik jei siuntos kiaušinių gaminiai buvo perdirbti iš kiaušinių, kilusių iš ūkio:

    a)

    kuriame 30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo arba Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio;

    b)

    10 km spinduliu apie ūkį, jei reikia, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, arba:

    i)

    ne mažiau kaip 30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos nebuvo nustatyta labai patogeniško paukščių gripo protrūkio, arba

    ii)

    30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos buvo pranešta apie labai patogenišką paukščių gripo protrūkį ir kiaušinių gaminiams buvo taikomas XXVIII priedo 1 dalyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimas;

    c)

    10 km spinduliu apie ūkius, jei reikia, įskaitant kaimyninės šalies teritoriją, arba:

    i)

    bent 30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos nebuvo nustatyta Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkio, arba

    ii)

    30 dienų iki kiaušinių surinkimo datos buvo pranešta apie Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkį ir kiaušinių gaminiams buvo taikomas XXVIII priedo 2 dalyje nustatytas riziką mažinantis apdorojimas.

    6 ANTRAŠTINĖ DALIS

    BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ PERDIRBTUS GYVŪNINIUS PRODUKTUS, KURIE YRA SUDĖTINIŲ PRODUKTŲ DALIS

    162 straipsnis

    Sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra mėsos gaminių, ir greitai gendantys sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra pieno ir (arba) kiaušinių gaminių

    1.   Įvežti į Sąjungą toliau nurodytų sudėtinių produktų siuntas leidžiama įvežti tik jei siuntos sudėtiniai produktai kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos, įtrauktos į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečių gyvūninių produktų, kurie yra tų sudėtinių produktų sudėtyje:

    a)

    sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra mėsos gaminių;

    b)

    sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra pieno gaminių arba kiaušinių gaminių ir kurie nebuvo perdirbti taip, kad būtų ilga negendantys.

    2.   Įvežti į Sąjungą sudėtinių produktų siuntas leidžiama tik jei 1 dalyje nurodytų sudėtinių produktų sudėtyje esantys perdirbti gyvūniniai produktai:

    a)

    atitinka

    i)

    šio reglamento 1 dalyje nustatytus susijusius bendruosius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą gyvūninius produktus;

    ii)

    gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą konkretų gyvūninį produktą, kaip nustatyta šios dalies 3–5 antraštinėse dalyse;

    b)

    jie yra gauti arba:

    i)

    į sąrašą įtrauktoje sudėtinio produkto kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje;

    ii)

    Sąjungoje arba

    iii)

    į tų produktų įvežimo į Sąjungą sąrašą įtrauktoje trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, kuriai netaikomas reikalavimas dėl riziką mažinančių apdorojimo būdų pagal 148 ir 156 straipsnį, jei trečioji šalis arba teritorija ar jos zona, kurioje gaminamas sudėtinis produktas, taip pat yra įtraukta į tų produktų įvežimo į Sąjungą sąrašą netaikant reikalavimo dėl riziką apdorojimo būdų.

    163 straipsnis

    Ilgai negendantys sudėtiniai produktai, kuriuose yra pieno ir (arba) kiaušinių gaminių

    Įvežti į Sąjungą sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra tik pieno arba kiaušinių gaminių, siuntas leidžiama tik jei sudėtinių produktų sudėtyje esantys pieno gaminiai ir kiaušinių gaminiai buvo apdoroti taip, kad ilgai negestų veikiami aplinkos temperatūros ir:

    a)

    buvo apdoroti taikant bent jau toliau išvardytiems apdorojimo būdams lygiaverčiais apdorojimo būdus:

    i)

    pieno gaminių riziką mažinančius apdorojimo būdus, kaip nustatyta XXVII priedo B skiltyje;

    ii)

    XXVIII priede nustatytus kiaušinių gaminių riziką mažinančius apdorojimo būdus;

    b)

    nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio, prie jų pridedama sudėtinių produktų kilmės trečiosios šalies arba teritorijos veiklos vykdytojo deklaracija, kuria patvirtinama, kad sudėtiniuose produktuose esantys pieno gaminiai ir kiaušinių gaminiai buvo apdoroti taikant bent jau a punkte nustatytą riziką mažinantį apdorojimo būdą.

    7 ANTRAŠTINĖ DALIS

    SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ GYVŪNINIUS PRODUKTUS ASMENINIAM NAUDOJIMUI

    164 straipsnis

    Nuo gyvūnų sveikatos reikalavimų ir papildomų reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata, taikoma įvežant pieno mišinius kūdikiams iki papildomo maitinimo įvedimo, kūdikių maistą ir specialius maisto produktus asmeniniam naudojimui

    Nukrypstant nuo I dalies 3–10 straipsniuose ir 120–163 straipsniuose nustatytų reikalavimų, į Sąjungą leidžiama įvežti pieno mišinio miltelių kūdikiams iki papildomo maitinimo įvedimo, kūdikių maisto ir specialių maisto produktų, skirtų medicininiams tikslams, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų ir kurie neatitinka šių reikalavimų, siuntas, jei tie produktai:

    a)

    skirti asmeniniam naudojimui;

    b)

    jų kiekis neviršija bendro 2 kg kiekio vienam asmeniui;

    c)

    neturi būti laikomi šaldytuve prieš juos atidarant;

    d)

    supakuoti patentuotu prekės ženklu paženklinti produktai, skirti tiesiogiai parduoti galutiniam vartotojui;

    e)

    nepažeista jų pakuotė, išskyrus atvejus, kai tie produktai tuo metu yra vartojami.

    165 straipsnis

    Nuo gyvūnų sveikatos reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata, taikoma gyvūniniams produktams asmeniniam naudojimui, kilusiems iš tam tikrų trečiųjų šalių arba teritorijų ar jų zonų

    1.   Nukrypstant nuo I dalies 3–10 straipsniuose, išskyrus 3 straipsnio a punkto i papunktį, ir 120–163 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tų reikalavimų neatitinkančių gyvūninių produktų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą, jei tie produktai skirti asmeniniam naudojimui ir yra kilę iš trečiųjų šalių ar teritorijų, įtrauktų į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečių asmeniniam naudojimui skirtų gyvūninių produktų kiekių, remiantis konkrečiais susitarimais su Sąjunga dėl prekybos žemės ūkio produktais.

    2.   Bendrasis konkretus kiekis, kurį asmeniui leidžiama įsivežti į Sąjungą, negali viršyti sąraše trečiajai šaliai ar teritorijai nustatyto didžiausio kiekio.

    V DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ 3 IR 5 STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ Į SĄRAŠĄ ĮTRAUKTŲ RŪŠIŲ VANDENS GYVŪNUS IR JŲ GYVŪNINIUS PRODUKTUS IR JUOS GABENANT IR TVARKANT ĮVEŽUS

    1 ANTRAŠTINĖ DALIS

    BENDRIEJI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT 1 STRAIPSNIO 6 DALYJE NURODYTUS VANDENS GYVŪNUS IR JŲ PRODUKTUS

    166 straipsnis

    Vandens gyvūnų patikrinimas prieš išsiuntimą

    Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų, išskyrus 172 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytus gyvūnus, siuntas leidžiama tik jei valstybinis veterinarijos gydytojas eksportuojančioje trečiojoje šalyje arba teritorijoje, jos zonoje ar laikymo vietoje 72 valandų iki pakrovimo siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą atliko tų gyvūnų klinikinį patikrinimą, kad nustatytų ligos simptomus ir anomalaus gaištamumo atvejus.

    167 straipsnis

    Vandens gyvūnų išsiuntimas į Sąjungą

    Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų siuntas leidžiama tik jei siuntos vandens gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    jie buvo išsiųsti tiesiai iš jų kilmės ūkio į Sąjungą;

    b)

    jie nebuvo iškrauti, perkelti į kitą transporto priemonę arba iškrauti iš konteinerio, jei gabenami oru, jūra, geležinkeliu arba keliais, o vanduo, kuriame jie vežami, nebuvo keičiamas trečiojoje šalyje arba teritorijoje, zonoje arba laikymo vietoje, kuri nėra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos vandens gyvūnų;

    c)

    jie nebuvo gabenami sąlygomis, dėl kurių pakenkta jų sveikatos būklei, visų pirma:

    i)

    jei taikoma, jie turi būti pakrauti ir gabenami vandenyje, kuris nepaveikė jų sveikatos būklės;

    ii)

    transporto priemonės ir konteineriai turi būti pagaminti taip, kad gabenant nebūtų pakenkta vandens gyvūnų sveikatos būklei;

    iii)

    konteineris ar skiaurinis laivas prieš pakraunant išsiuntimui į Sąjungą turi būti išvalytas ir dezinfekuotas laikantis kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos patvirtinto protokolo ir naudojant jos patvirtintus produktus, taip užtikrinant, kad gabenimo metu nebūtų pakenkta vandens gyvūnų sveikatos būklei;

    d)

    nuo pakrovimo kilmės ūkyje iki atvežimo į Sąjungą jie negali būti gabenti tame pačiame vandenyje ar konteineryje ar skiauriniame laive kartu su prastesnės sveikatos būklės vandens gyvūnais arba su gyvūnais, kurie nebuvo skirti įvežti į Sąjungą;

    e)

    kai reikia pakeisti vandenį trečiojoje šalyje, teritorijoje, zonoje ar laikymo vietoje, kuri nėra įtraukta į tam tikrų vandens gyvūnų rūšių ir kategorijų įvežimo į Sąjungą sąrašą, toks pakeitimas turi nekenkti gabenamų gyvūnų sveikatos būklei ir turi būti vykdomas tik:

    i)

    jei gabenama sausuma – trečiosios šalies arba teritorijos, kurioje keičiamas vanduo, kompetentingos institucijos patvirtintuose vandens keitimo punktuose;

    ii)

    jei gabenama skiauriniu laivu – bent 10 km atstumu nuo bet kokio akvakultūros ūkio, esančio kelionės iš kilmės vietos į paskirties vietą Sąjungoje maršrute.

    168 straipsnis

    Vandens gyvūnų gabenimas laivu

    Jei į Sąjungą siunčiamos vandens gyvūnų, įskaitant žmonėms vartoti skirtus gyvūnus, siuntos į Sąjungą gabenamos laivu ar skiauriniu laivu, įvežti vandens gyvūnų siuntas, gabenamas pagal 167 straipsnį, leidžiama tik jei prie siuntos vandens gyvūnų veterinarijos sertifikato pridedama ir laivo kapitono atvykimo į paskirties uostą dieną pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma ši informacija:

    a)

    išvykimo uostas trečiojoje šalyje arba teritorijoje;

    b)

    atvykimo į Sąjungą uostas;

    c)

    įplaukimo uostai, jei laivas įplaukia į uostus už kilmės trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos ribų;

    d)

    patvirtinimas, kad vandens gyvūnų siunta visos kelionės iš išvykimo uosto trečiojoje šalyje ar teritorijoje iki atvykimo į Sąjungą uostą metu atitiko susijusius 167 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

    169 straipsnis

    Konkretūs gabenimo ir ženklinimo reikalavimai

    1.   Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų siuntas leidžiama tik jei siuntos vandens gyvūnai identifikuoti įskaitoma etikete konteinerio išorėje arba, jei gabenama skiauriniu laivu, įrašu laivo manifeste, kuriuo daroma nuoroda į dėl tos siuntos išduotą veterinarijos sertifikatą.

    2.   1 dalyje nurodytoje įskaitomoje etiketėje taip pat pateikiama bent ši informacija:

    a)

    siuntos konteinerių skaičius;

    b)

    kiekviename konteineryje esančių rūšių pavadinimai;

    c)

    kiekvienos rūšies gyvūnų skaičius kiekviename konteineryje;

    d)

    jų paskirtis.

    3.   Įvežti į Sąjungą skirti vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

    a)

    identifikuoti įskaitoma etikete konteinerio išorėje, kurioje daroma nuoroda į dėl tos siuntos išduotą veterinarijos sertifikatą;

    b)

    a punkte nurodytoje įskaitomoje etiketėje, jei taikoma, taip pat turi būti šie teiginiai:

    i)

    Europos Sąjungoje žmonėms vartoti skirtos žuvys;

    ii)

    Europos Sąjungoje žmonėms vartoti skirti moliuskai;

    iii)

    Europos Sąjungoje žmonėms vartoti skirti vėžiagyviai.

    170 straipsnis

    Reikalavimai dėl kilmės trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zona ar laikymo vietos ir kilmės ūkio

    1.   Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei siuntos vandens gyvūnai ir gyvūniniai produktai kilę iš trečiosios šalies arba teritorijos ar jos zonos arba laikymo vietos, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

    a)

    ji turi būti neužkrėsta šiomis į sąrašą įtrauktomis ligomis:

    i)

    A kategorijos ir B kategorijos vandens gyvūnų ligomis;

    ii)

    susijusiomis C kategorijos ligomis, jei vandens gyvūnai arba gyvūniniai produktai skirti valstybėms narėms, zonoms arba laikymo vietoms, kurioms suteiktas liga neužkrėstos teritorijos statusas arba kuriose taikoma patvirtinta konkrečių ligų likvidavimo programa;

    iii)

    C kategorijos ligomis visais atvejais, kai vandens gyvūnai yra skirti paleisti į natūralią aplinką;

    iv)

    jei paskirties valstybės narės ėmėsi šio reglamento 176 straipsnyje nurodytų nacionalinių priemonių, į XXIX priedo sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai taip pat turi būti kilę iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar laikymo vietų, neužkrėstų tame priede nurodytomis ligomis;

    b)

    bet kokie į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnai, įvežami į trečiąją šalį ar teritoriją, zoną ar laikymo vietą, kurios eksportuoja į Sąjungą, turi būti kilę iš kitos trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos ar laikymo vietos, neužkrėstos a punkte nurodytomis ligomis;

    c)

    kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje nevykdyta į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų vakcinacija nuo A kategorijos ligų, B kategorijos arba, jei taikoma, C kategorijos ligų.

    2.   Įvežti į Sąjungą vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų siuntas leidžiama tik jei siuntos vandens gyvūnai ir gyvūniniai produktai kilę iš ūkio, kuris:

    a)

    registruotas pagal reikalavimus, kurie yra bent tokie pat griežti kaip Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies II antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje nustatyti reikalavimai,

    arba

    b)

    patvirtintas pagal reikalavimus, kurie yra bent tokie pat griežti kaip Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 (23) II dalies I antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

    171 straipsnis

    Užkrato pernešėjų rūšys

    1.   Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardyti vandens gyvūnai laikomi tų ligų užkrato pernešėjais tik XXX priede nustatytomis sąlygomis.

    2.   Vandens gyvūnų, išskyrus į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniai produktai nelaikomi tame priede išvardytų ligų užkrato pernešėjais, kai jie įvežami į Sąjungą.

    172 straipsnis

    Nukrypti leidžianti nuostata dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų kategorijų

    Nukrypstant nuo 170 straipsnio, tame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi šių kategorijų vandens gyvūnams:

    a)

    vandens gyvūnams, skirtiems maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiui, kuriame jie bus perdirbti žmonėms vartoti;

    b)

    moksliniams tyrimams naudojamiems vandens gyvūnams, kurie skirti atskirtiems ūkiams, kuriuos tuo tikslu patvirtino paskirties valstybės narės kompetentinga institucija;

    c)

    laukiniams vandens gyvūnams, išskyrus nurodytus šio straipsnio b punkte, jei jiems buvo taikytas karantinas karantino ūkyje, kurį tuo tikslu patvirtino kompetentinga institucija:

    i)

    kilmės trečiojoje šalyje arba

    ii)

    Sąjungoje;

    d)

    moliuskams arba vėžiagyviams, kurie supakuoti ir paženklinti kaip skirti vartoti žmonėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir kurie nebegali išgyventi kaip gyvi gyvūnai, jei būtų grąžinti į vandens aplinką;

    e)

    moliuskams arba vėžiagyviams, kurie supakuoti ir paženklinti kaip skirti vartoti žmonėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir kurie yra skirti tolesniam perdirbimui jų laikinai nesaugant perdirbimo vietoje;

    f)

    gyviems dvigeldžiams moliuskams arba vėžiagyviams, kurie skirti vartoti žmonėms jų toliau neperdirbant, jei jie supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes laikantis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatų.

    173 straipsnis

    Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl tam tikrų vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų

    Nukrypstant nuo 170 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi šiems vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniams produktams:

    a)

    vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūniniams produktams, skirtiems maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiui, kuriame jie bus perdirbami žmonėms vartoti;

    b)

    žmonėms vartoti skirtoms žuvims, kurios prieš jas išsiunčiant į Sąjungą buvo paskerstos ir išdarinėtos.

    174 straipsnis

    Vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų tvarkymas juos įvežus į Sąjungą

    1.   Į Sąjungą įvežtos vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų siuntos turi būti:

    a)

    vežamos tiesiai į paskirties vietą Sąjungoje;

    b)

    tinkamai tvarkomos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų užterštas gamtinis vanduo.

    2.   Veiklos vykdytojas neišleidžia į vandens telkinius ar kitaip nepanardina į Sąjungos gamtinį vandenį į Sąjungą įvežtų vandens gyvūnų ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninių produktų, nebent tą leidžia valstybės narės, kurioje vykdomas išleidimas ar panardinimas, kompetentinga institucija.

    3.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą leidimą tik jei išleidimas ar panardinimas į gamtinį vandenį nekenkia vandens gyvūnų sveikatos būklei išleidimo vietoje ir visais atvejais paleidimas į natūralią aplinką turi atitikti 170 straipsnio a punkto iii papunkčio reikalavimus.

    4.   Vandenį, kuriame buvo gabenamos vandens gyvūnų siuntos, veiklos vykdytojas tvarko tinkamai, kad nebūtų užterštas gamtinis vanduo Sąjungoje.

    2 ANTRAŠTINĖ DALIS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, SIEKIANT SUMAŽINTI TAM TIKRŲ Į SĄRAŠĄ NEĮTRAUKTŲ LIGŲ POVEIKĮ

    175 straipsnis

    Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, siekiant sumažinti tam tikrų į sąrašą neįtrauktų ligų, dėl kurių valstybės narės taiko nacionalines priemones, poveikį

    1.   Valstybių narių, kurios ėmėsi nacionalinių priemonių dėl į sąrašą neįtrauktų ligų, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 226 straipsnyje, kompetentinga institucija imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelią tokių į sąrašą neįtrauktų ligų plitimui, taikydama papildomus gyvūnų sveikatos reikalavimus įvežant vandens gyvūnus ir vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gyvūninius produktus į tas Sąjungos valstybes nares, zonas ar laikymo vietas.

    2.   1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija leidžia į savo valstybę narę įvežti tokių rūšių, kurios yra imlios 1 dalyje nurodytoms ligoms, vandens gyvūnų siuntas tik jei kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje nebuvo vykdyta vakcinacija nuo tų ligų.

    3.   1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija užtikrina, kad 2 dalyje nurodytų rūšių vandens gyvūnai, įvežti į kilmės trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną arba laikymo vietą, būtų kilę iš kitos trečiosios šalies, zonos ar laikymo vietos, kuri taip pat nėra užkrėsta atitinkama liga.

    4.   172 ir 173 straipsniuose nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos 2 dalyje nurodytiems vandens gyvūnams ir vandens gyvūnų gyvūniniams produktams, kurie yra skirti valstybėms narėms, taikančioms kovos su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis ligomis nacionalines priemones.

    5.   Juos įvežus į Sąjungą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vandens gyvūnai ir vandens gyvūnų gyvūniniai produktai tvarkomi laikantis 174 straipsnyje nustatytų sąlygų.

    VI DALIS

    SPECIALIOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS ĮVEŽANT TAM TIKRAS PREKES, KAIP NURODYTA3 IR 5 STRAIPSNIUOSE, KURIOMS SĄJUNGA NĖRA GALUTINĖ PASKIRTIES VIETA, IR TAM TIKRAS SĄJUNGOS KILMĖS Į JĄ GRĄŽINAMAS PREKES

    176 straipsnis

    Tranzito per Sąjungą reikalavimai

    1.   Gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, siuntas, kurios nėra Sąjungos kilmės, bet gabenamos per ją tranzitu ir kurių paskirties vieta yra už Sąjungos ribų, leidžiama gabenti tranzitu per Sąjungą tik jei:

    a)

    jos atitinka visus susijusius I–V dalyse nustatytus reikalavimus dėl atitinkamų konkrečių rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą; arba

    b)

    jos patenka į konkrečių sąlygų, kurias Sąjunga specialiai sąraše priskyrė į sąrašą įtrauktai kilmės trečiajai šaliai arba teritorijai ar zonai ir konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, siekdama sumažinti bet kokią galimą su tokiu gabenimu susijusią riziką gyvūnų sveikatai, taikymo sritį.

    2.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, siuntas po gabenimo tranzitu per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei jos atitinka visus susijusius I–V dalyse nustatytus reikalavimus dėl konkrečių atitinkamų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą, išskyrus atvejus, kai joms taikomi:

    a)

    177–182 straipsniuose nustatyti papildomi reikalavimai

    arba

    b)

    konkrečios sąlygos, kurias Sąjunga specialiai sąraše priskyrė įtrauktai tranzito trečiajai šaliai arba teritorijai ar zonai ir konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, siekdama sumažinti bet kokią galimą su tokiu gabenimu susijusią riziką gyvūnų sveikatai.

    3.   1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytos konkrečios sąlygos nustatomos ir priskiriamos trečiajai šaliai arba teritorijai ar jos zonai remiantis rizikos vertinimu ir atsižvelgiant į:

    a)

    Reglamento (ES) 2016/429 230 straipsnyje nustatytais kriterijus;

    b)

    Tranzitui skirtų gabenamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų konkrečias rūšis ir kategorijas ir susijusią gyvūnų sveikatos riziką;

    c)

    geografinius apribojimus;

    d)

    nusistovėjusius prekybos maršrutus;

    e)

    kitus svarbius veiksnius.

    177 straipsnis

    Papildomi reikalavimai, taikomi įvežant iš Sąjungos kilusius registruotus arklius, kurie grąžinami į Sąjungą po laikino eksporto į trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną dalyvauti varžybose, lenktynėse arba žirgų kultūros renginiuose

    1.   Įvežti į Sąjungą laikinai iš valstybės narės į trečiąsias šalis arba teritorijas ar jų zonas, įtrauktas į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl arklinių šeimos gyvūnų, eksportuotus registruotus arklius leidžiama tik jei jie atitinka šiuos papildomus reikalavimus:

    a)

    už Sąjungos ribų jie buvo ne ilgiau kaip Komisijos dėl konkretaus tikslo nurodytą laikotarpį, neviršijantį 90 dienų;

    b)

    trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje jie buvo laikomi atskirai, išskyrus per lenktynes, varžybas ar kultūros renginius ir susijusią veiklą (įskaitant treniruotes, apšilimą ir pristatymą);

    c)

    jie buvo laikomi tik trečiosiose šalyse arba teritorijose ar jų zonose, priklausančiose tai pačiai sanitarinei grupei, kuriai priskirta išsiuntimo į Sąjungą trečioji šalis ar teritorija, laikantis XI priedo B dalies konkrečių reikalavimų, ir jie buvo gabenami į trečiąją šalį ar teritoriją arba tiesiogiai į išsiuntimo zoną laikantis sąlygų, kurios yra bent tokios pat griežtos, kaip tiesioginiam gabenimui į Sąjungą taikomos sąlygos.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, į Sąjungą leidžiama įvežti registruotus arklius po laikino eksporto į trečiąsias šalis arba jų teritorijas ar zonas, priklausančias daugiau nei vienai sanitarinei grupei, jei jie dalyvavo išimtinai tik nurodytose aukšto lygio varžybose arba lenktynėse.

    178 straipsnis

    Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant kanopinius, naminius paukščius ir vandens gyvūnus, kurių kilmės vieta yra Sąjunga ir kurie grąžinami atgal, trečiajai šaliai atsisakius jas įleisti

    1.   Kanopinių, naminių paukščių ir vandens gyvūnų siuntoms, kilusioms iš Sąjungos ir grąžinamoms atgal, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama grįžti į Sąjungą tik jei įvykdomi šie reikalavimai:

    a)

    atsisakiusi trečioji šalis arba teritorija yra trečioji šals arba teritorija ar jos zona, įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl grąžinamų rūšių ir kategorijų gyvūnų;

    b)

    a punkte nurodyti gyvūnai nebuvo vežami tranzitu per trečiąją šalį arba teritoriją ar jos zoną, išskyrus nurodytas a punkte;

    c)

    kartu su gyvūnais pateikiami šie dokumentai:

    i)

    originalus valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

    ii)

    vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

    trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos ar kitos valdžios institucijos oficiali deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis ir, jei taikoma, patvirtinimas, kad laikomasi d punkte nustatytų reikalavimų,

    arba

    jei grąžinama užplombuota siunta su nepažeista originalia plomba – už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaracija, kuria patvirtinama, kad vežama pagal d punkto ii papunktį ir, jei reikalaujama, d punkto iii papunktį;

    iii)

    kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą ir nurodo grąžinamos siuntos paskirties vietą;

    d)

    jei siunta buvo iškrauta trečiojoje šalyje arba teritorijoje ar jos zonoje, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija patvirtina:

    i)

    kad ji suteikė leidimą ir prižiūrėjo gyvūnų iškrovimą tiesiai į patalpas, tinkamas izoliuoti ir laikinai tvarkyti trečiosios šalies ar teritorijos pasienio kontrolės posto patalpose;

    ii)

    taikomos veiksmingos priemonės, kad būtų išvengta tiesioginio ir netiesioginio siuntos gyvūnų ir kitų gyvūnų sąlyčio;

    iii)

    jei reikia buvo numatyta veiksminga atitinkamų gyvūnų ligų užkrato pernešėjų prevencija.

    2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

    179 straipsnis

    Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant Sąjungos kilmės į ją grąžinamus gyvūnus, išskyrus kanopinius, naminius paukščius ir vandens gyvūnus, trečiajai šaliai arba teritorijai atsisakius juos įleisti

    1.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas gyvūnų, išskyrus kanopinius, naminius paukščius ir vandens gyvūnus, siuntas, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei prie siuntos gyvūnų pridedami tokie dokumentai:

    a)

    originalus valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

    b)

    vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

    i)

    trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos ar kitos valdžios institucijos oficiali deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis,

    arba

    ii)

    jei siunta užplombuota arba grąžinamos neatidaryti konteineriai, už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis;

    c)

    kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą ir nurodo grąžinamos siuntos paskirties vietą.

    2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

    180 straipsnis

    Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant Sąjungos kilmės į ją grąžinamus genetinės medžiagos produktus ir supakuotus gyvūninius produktus, trečiajai šaliai arba teritorijai atsisakius juos įleisti

    1.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas genetinės medžiagos produktų ir supakuotų gyvūninių produktų siuntas, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei įvykdomi šie reikalavimai:

    a)

    genetinės medžiagos produktai yra originaliame konteineryje, o gyvūninių produktų pakuotė nepažeista;

    b)

    prie genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų pridedama:

    i)

    originalus kilmės vietos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

    ii)

    vienas iš toliau nurodytų dokumentų, kuriuose nurodyta atsisakymo įsileisti priežastis ir, jei taikoma, iškrovimo, laikymo ir pakartotinio pakrovimo trečiojoje šalyje arba teritorijoje vieta ir data, ir patvirtinama, kad laikomasi c punkte nustatytų reikalavimų, pateikiant:

    trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos ar kitos valdžios institucijos deklaraciją arba

    jei grąžinami konteineriai su nepažeista originalia plomba – už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaraciją,

    iii)

    valstybės narės kompetentingos institucijos deklaraciją, kuria ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą, nurodant grąžinamos siuntos paskirties vietą;

    c)

    jei a ir b punktuose nurodyti genetinės medžiagos produktai ar gyvūniniai produktai buvo iškrauti trečiojoje šalyje ar teritorijoje, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija patvirtina, kad:

    i)

    genetinės medžiagos produktai arba gyvūniniai produktai nebuvo tvarkomi jokiais kitais būdais, išskyrus iškrovimą, saugojimą ir pakartotinį pakrovimą;

    ii)

    buvo imtasi veiksmingų priemonių, siekiant išvengti genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų konteinerio užteršimo į sąrašą įtrauktų ligų patogenais iškrovimo, saugojimo ir pakartotinio pakrovimo metu.

    2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

    181 straipsnis

    Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant Sąjungos kilmės į ją grąžinamus nesupakuotus arba nepakuojamus gyvūninius produktus, į sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai ar teritorijai atsisakius juos įleisti

    1.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas nesupakuotų arba nepakuojamų gyvūninių produktų siuntas, į sąrašą įtrauktos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei įvykdomi šie reikalavimai:

    a)

    atsisakiusi trečioji šalis arba teritorija yra įtraukta į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečių grąžinamų gyvūninių produktų rūšių ir kategorijų;

    b)

    prie gyvūninių produktų pridedama:

    i)

    originalus kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

    ii)

    vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

    trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos arba kitos valdžios institucijos oficiali deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis ir patvirtinama, kad transporto priemonės arba konteinerio plomba buvo nuimta tik oficialiais tikslais, kad produktai buvo tvarkomi tik tiek, kiek būtina tiems tikslams pasiekti ir kad, svarbiausia, produktai nebuvo iškrauti, o transporto priemonė arba konteineris buvo iškart vėl užplombuoti, arba

    jei siunta užplombuota, už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis;

    iii)

    valstybės narės kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą ir nurodo grąžinamos siuntos paskirties vietą.

    2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

    182 straipsnis

    Specialūs reikalavimai, taikomi įvežant Sąjungos kilmės į ją grąžinamus nesupakuotus arba nepakuojamus gyvūninius produktus, į sąrašą neįtrauktai trečiajai šaliai ar teritorijai atsisakius juos įleisti

    1.   Sąjungos kilmės į ją grąžinamas nesupakuotų arba nepakuojamų gyvūninių produktų siuntas, į įvežimo į Sąjungą sąrašą dėl konkrečių grąžinamų rūšių ir kategorijų produktų neįtrauktai trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai atsisakius jas įleisti, leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą tik jei įvykdomi šie reikalavimai:

    a)

    siunta yra užplombuota nepažeista originalia plomba;

    b)

    prie gyvūninių produktų pridedama:

    i)

    originalus valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas arba jo elektroninis atitikmuo, pateiktas IMSOC, arba patvirtinta kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto oficialaus veterinarijos sertifikato kopija;

    ii)

    vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

    trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos ar kitos valdžios institucijos oficiali deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis, arba

    už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo deklaracija, kurioje nurodoma atsisakymo įleisti priežastis;

    iii)

    valstybės narės kompetentingos institucijos deklaracija, kurioje ji patvirtina sutinkanti priimti siuntą ir nurodo grąžinamos siuntos paskirties vietą.

    2.   Gabenimas į siuntos paskirties vietą ir atvežimas į ją kontroliuojamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/1666 2 ir 3 straipsnius.

    VII DALIS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    183 straipsnis

    Panaikinimas

    Šie teisės aktai panaikinami nuo 2021 m. balandžio 21 d.:

    Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010,

    Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 139/2013,

    Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010,

    Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008,

    Komisijos sprendimas 2007/777/EB,

    Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009,

    Komisijos reglamentas (ES) Nr. 28/2012,

    Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759.

    184 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2020 m. sausio 30 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkė

    Ursula VON DER LEYEN


    (1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

    (2)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

    (3)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

    (4)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 211).

    (5)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 64).

    (6)  EFSA gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinė grupė (AHAW); Scientific Opinion on animal health risk mitigation treatments as regards imports of animal casings. EFSA Journal 2012; 10(7):2820. [32 p.] doi:10.2903/j.efsa.2012.2820. Pateikta internete adresu www.efsa.europa.eu/efsajournal.

    (7)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

    (8)  2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 73, 2010 3 20, p. 1).

    (9)  2013 m. sausio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 139/2013, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus tam tikriems į Sąjungą įvežamiems paukščiams ir jų karantino sąlygas (OL L 47, 2013 2 20, p. 1).

    (10)  2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant į Europos Sąjungą žalią pieną ir pieno gaminius, skirtus vartoti žmonėms (OL L 175, 2010 7 10, p. 1).

    (11)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).

    (12)  2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/777/EB, nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinantis Sprendimą 2005/432/EB (OL L 312, 2007 11 30, p. 49).

    (13)  2009 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių importuojama į Bendriją arba vežama per ją tranzitu laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsa, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 39, 2009 2 10, p. 12).

    (14)  2012 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 28/2012, kuriuo nustatomi tam tikrų į Sąjungą importuojamų arba per ją vežamų sudėtinių produktų sertifikavimo reikalavimai ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/275/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1162/2009 (OL L 12, 2012 1 14, p. 1).

    (15)  2016 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/759, kuriuo sudaromi trečiųjų šalių, jų dalių ir teritorijų, iš kurių valstybės narės turi leisti įvežti į Sąjungą tam tikrus žmonių maistui skirtus gyvūninius produktus, sąrašai, nustatomi sertifikavimo reikalavimai, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 ir panaikinamas Sprendimas 2003/812/EB (OL L 126, 2016 5 14, p. 13).

    (16)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

    (17)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/688, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems sausumos gyvūnams ir vežamiems periniams kiaušiniams (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 140).

    (18)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/686, kuriuo dėl genetinės medžiagos produktų ūkių patvirtinimo, atsekamumo ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Sąjungoje vežamiems tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktams, papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

    (19)  2019 m. birželio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1666, kuriuo dėl tam tikrų prekių siuntų gabenimo ir įvežimo stebėsenos nuo atvežimo pasienio kontrolės posto iki paskirties vietoje esančios įmonės Sąjungoje sąlygų papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 (OL L 255, 2019 10 4, p. 1).

    (20)  2019 m. birželio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2035, kuriuo dėl sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms taikomų taisyklių, taip pat ir tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 314, 2019 12 5, p. 115).

    (21)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

    (22)  2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 577/2013 dėl nekomerciniais tikslais vežamų šunų, kačių ir šeškų identifikavimo dokumentų pavyzdžių, teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymo ir deklaracijų, kuriomis patvirtinama, kad įvykdytos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 576/2013 nustatytos sąlygos, formato, išdėstymo ir kalbos reikalavimų (OL L 178, 2013 6 28, p. 109).

    (23)  2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/691, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 su akvakultūros ūkiais ir vandens gyvūnų vežėjais susijusios taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 345).


    I PRIEDAS

    LIGŲ, APIE KURIAS PRIVALOMA PRANEŠTI EKSPORTUOJANČIOJE TREČIOJOJE ŠALYJE ARBA TERITORIJOJE, SĄRAŠAS

    1.   SAUSUMOS GYVŪNAI

    Visos Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnyje nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, išvardytos jo II priedo sąraše dėl į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo sąrašą įtrauktų sausumos gyvūnų rūšių

    2.   GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTAI

    2.1.   Kanopinių produktai

    Snukio ir nagų liga

    Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

    Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcija

    Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

    Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcija

    Infekcinis galvijų rinotracheitas ir (arba) infekcinis pustulinis vulvovaginitas

    Galvijų virusinė diarėja

    Galvijų lytinių organų kampilobakteriozė

    Trichomonozė

    Enzootinė galvijų leukozė

    Avių epididimitas (Brucella ovis)

    Arklių virusinio arterito infekcija

    Arklių infekcinė anemija

    Kontaginis arklių metritas

    Klasikinis kiaulių maras

    Aujeskio ligos viruso infekcija

    Kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo viruso infekcija

    2.2.   Naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių produktai

    Visos Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnyje nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, išvardytos jo II priedo sąraše dėl į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo sąrašą įtrauktų naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių, iš kurių gautus kurių genetinės medžiagos produktus leidžiama įvežti į Sąjungą, rūšių

    3.   KANOPINIŲ, NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IR LAUKINIŲ MEDŽIOJAMŲJŲ PAUKŠČIŲ GYVŪNINIAI PRODUKTAI

    3.1.   Kanopinių šviežia mėsa

    Snukio ir nagų liga

    Galvijų maro viruso infekcija

    Rifto slėnio karštligės infekcija

    Avių ir ožkų raupai

    Smulkiųjų atrajotojų maras

    Klasikinis kiaulių maras

    Afrikinis kiaulių maras

    3.2.   Naminių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių šviežia mėsa

    Labai patogeniškas paukščių gripas

    Niukaslo ligos viruso infekcija

    3.3.   Kanopinių mėsos gaminiai

    Snukio ir nagų liga

    Galvijų maro viruso infekcija

    Klasikinis kiaulių maras

    Afrikinis kiaulių maras

    3.4.   Naminių paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos gaminiai

    Labai patogeniškas paukščių gripas

    Niukaslo ligos viruso infekcija

    3.5.   Pienas, krekenos, pieno gaminiai ir krekenų produktai

    Snukio ir nagų liga

    Galvijų maro viruso infekcija

    4.   VANDENS GYVŪNAI IR VANDENS GYVŪNŲ GYVŪNINIAI PRODUKTAI

    Epizootinė hematopoetinė nekrozė

    Virusinė hemoraginė septicemija

    Infekcinė hematopoetinė nekrozė

    Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcija

    Koi herpeso viruso infekcija

    Mikrocytos mackini infekcija

    Perkinsus marinus infekcija

    Bonamia ostreae infekcija

    Bonamia exitiosa infekcija

    Marteilia refringens infekcija

    Taura sindromo viruso infekcija

    Geltongalvių viruso infekcija

    Baltmės sindromo viruso infekcija


    II PRIEDAS

    BŪTINIAUSIA INFORMACIJA DĖL LIGOS PRIEŽIŪROS PROGRAMŲ

    (nurodyta 10 straipsnyje)

    Teikiant ligos priežiūros programą turi būti įtraukta bent ši informacija:

    a)

    iki priežiūros programos įgyvendinimo pradžios dienos buvusios ligos epizootinės padėties aprašymas ir duomenys apie ligos epizootinę raidą;

    b)

    tikslinė gyvūnų populiacija, epizootiniai vienetai ir zonos pagal priežiūros programą;

    c)

    aprašyta:

    i)

    kompetentingos institucijos organizacinė struktūra;

    ii)

    kaip prižiūrimas priežiūros programos įgyvendinimas;

    iii)

    oficiali kontrolė, taikoma įgyvendinant programą;

    iv)

    visų atitinkamų veiklos vykdytojų, gyvūnų sveikatos specialistų, veterinarijos gydytojų, gyvūnų sveikatos laboratorijų ir kitų atitinkamų fizinių arba juridinių asmenų vaidmuo;

    d)

    geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose įgyvendinama priežiūros programa, aprašymas ir jų ribos;

    e)

    programos pažangos vertinimo rodikliai;

    f)

    taikomi diagnostikos metodai, tiriamų mėginių skaičius, tyrimų dažnis ir mėginių ėmimo būdai;

    g)

    rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant rizika grindžiamą tikslinę priežiūrą.


    III PRIEDAS

    1 lentelė

    Reikalavimai dėl kanopinių, naminių bičių ir kamanių laikymo laikotarpių prieš juos įvežant į Sąjungą

    Gyvūnų rūšys ir kategorija

    Trumpiausias laikymo kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje laikotarpis, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies i punkte

    Trumpiausias laikymo kilmės ūkyje laikotarpis, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies ii punkte

    Trumpiausias laikotarpis be sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies iii punkte

    Galvijai, avys, ožkos ir kiaulės

    6 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių, – nuo atsivedimo

    40 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 40 dienų, – nuo atsivedimo

    30 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų, – nuo atsivedimo

    Skersti skirti galvijai, avys, ožkos ir kiaulės

    3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo atsivedimo

    40 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 40 dienų, – nuo atsivedimo

    30 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų, – nuo atsivedimo

    Arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus

    3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo atsivedimo

    30 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų, – nuo atsivedimo, išskyrus afrikinės arklių ligos rizikos zonas, kuriose šis laikotarpis yra 40 dienų

    15 dienų

    Registruoti arklinių šeimos gyvūnai

    40 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 40 dienų, – nuo atsivedimo

    30 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 30 dienų, – nuo atsivedimo, išskyrus afrikinės arklių ligos rizikos zonas, kuriose šis laikotarpis yra 40 dienų

    15 dienų

    Registruoti arkliai, pakartotinai įvežami po laikino eksporto dėl varžybų, lenktynių ar žirgų kultūrinių renginių

    iki 30 dienų arba iki 90 dienų konkrečių varžybų, lenktynių ar žirgų kultūrinių renginių atveju

    Nenustatyta

    Per visą laikinojo eksporto laikotarpį

    Kanopiniai, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules ir arklinių šeimos gyvūnus

    6 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių, – nuo atsivedimo

    40 dienų arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 40 dienų, – nuo atsivedimo

    6 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių, – nuo atsivedimo

    Naminės bitės ir kamanės

    Nuo išperinimo

    Nuo išperinimo

    Nuo išperinimo


    2 lentelė

    Reikalavimai dėl naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių laikymo laikotarpių prieš juos įvežant į Sąjungą

    Paukščių kategorija

    Laikymo laikotarpis taikomas:

    Trumpiausias laikymo kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje laikotarpis, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies i punkte

    Trumpiausias laikymo kilmės ūkyje laikotarpis, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies ii punkte

    Trumpiausias laikotarpis be sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės gyvūnais, kaip nurodyta 11 straipsnio b dalies iii punkte

    Veisliniai naminiai paukščiai

    SG

    3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo išperinimo

    6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

    6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

    Produkciniai naminiai paukščiai, auginami vartoti skirtos mėsos ir kiaušinių gamybai

    SG

    3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo išperinimo

    6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

    6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

    Produkciniai naminiai paukščiai, skirti medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti

    SG

    6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

    30 dienų arba nuo išperinimo

    30 dienų arba nuo išperinimo

    Skersti skirti naminiai paukščiai

    SG

    6 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 6 savaičių, – nuo išperinimo

    30 dienų arba nuo išperinimo

    30 dienų arba nuo išperinimo

    Vienadieniai paukščiukai

    SG

    Nuo išperinimo

    Nuo išperinimo

    Nuo išperinimo

    KP

    3 mėnesiai

    6 savaitės

    Mažiau nei 20 veislinių naminių paukščių, produkcinių naminių paukščių ir skersti skirtų naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius

    SG

    3 mėnesiai arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių, – nuo išperinimo

    3 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 savaičių, – nuo išperinimo

    3 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 savaičių, – nuo išperinimo

    Mažiau nei 20 vienadienių paukščiukų, išskyrus beketerius paukščius

    SG

    Nuo išperinimo

    Nuo išperinimo

    Nuo išperinimo

    KP

    3 mėnesiai

    3 savaitės

    3 savaitės iki kiaušinių, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, surinkimo dienos

    Nelaisvėje laikomi paukščiai

    SG

    NT

    3 savaitės arba nuo išperinimo

    3 savaitės arba, jei gyvūnai yra jaunesni nei 3 savaičių, – nuo išperinimo

    SG =

    siuntos gyvūnai.

    KP =

    kilmės pulkas.

    NT =

    netaikoma.


    IV PRIEDAS

    A DALIS

    1.

    Trumpiausi kilmės trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos neužkrėtimo liga laikotarpiai, kaip numatyta 22 straipsnio 1 dalyje, dėl kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

    Snukio ir nagų liga

    24 mėnesiai (*2)

    24 mėnesiai (*2)

    24 mėnesiai (*2)

    24 mėnesiai (*2)

    24 mėnesiai (*2)

    24 mėnesiai (*2)

    24 mėnesiai (*2)

    Galvijų maro viruso infekcija

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    Rifto slėnio karštligės infekcija

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    NT

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

    12 mėnesių

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    12 mėnesių

    Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

    NT

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    NT

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    NT

    Avių ir ožkų raupai

    NT

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    NT

    NT

    NT

    NT

    Kontaginė ožkų pleuropneumonija

    NT

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    NT

    NT

    NT

    12 mėnesių

    Afrikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    12 mėnesių

    NT

    NT

    NT

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    12 mėnesių (*2)

    NT

    NT

    12 mėnesių

    Gumbelinės viruso infekcija

    12 mėnesių

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT =

    netaikoma.

    2.

    Trumpiausi kilmės trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos neužkrėtimo liga laikotarpiai pagal 22 straipsnio 2 dalies a punktą dėl arklinių šeimos gyvūnų:

    Afrikinė arklių liga

    24 mėnesiai

    3.

    Trumpiausi laikotarpiai, per kuriuos apie ligą nepranešta kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje, pagal 22 straipsnio 2 dalies b punktą, dėl arklinių šeimos gyvūnų:

    Venesuelos arklių encefalomielitas

    24 mėnesiai

    Burkholderia mallei infekcija (įnosės)

    36 mėnesiai (*3)

    Kergimo liga

    24 mėnesiai (*3)

    Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

    24 mėnesiai (*3)

    B DALIS

    Konkrečios sąlygos, kurias nustato trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija, kai ta trečioji šalis ar teritorija arba jos zona tam tikromis ligomis yra neužkrėsta trumpiau negu šio priedo A dalies lentelėje nustatytą laikotarpį, kaip nurodyta 22 straipsnio 3 dalyje:

    Snukio ir nagų liga

    Papildoma informacija, reikalinga nustatant datą, nuo kurios trečioji šalis ar teritorija arba jos zona laikoma neužkrėsta snukio ir nagų liga.

    Klasikinis kiaulių maras

    a)

    Papildoma informacija, reikalinga nustatant datą, nuo kurios trečioji šalis ar teritorija arba jos zona laikoma neužkrėsta klasikiniu kiaulių maru;

    b)

    neigiami gyvūnų, skirtų įvežti į Sąjungą, tyrimų dėl klasikinio kiaulių maro nustatymo, atliktų 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, rezultatai.

    Įnosių (Burkholderia mallei) infekcija

    a)

    Apie šią ligą kilmės ūkyje nepranešta bent 6 mėnesių laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos;

    b)

    Komisija yra pripažinusi priežiūros programą, dėl veislinių arklinių šeimos gyvūnų įgyvendinamą kilmės ūkyje tuo 6 mėnesių laikotarpiu siekiant įrodyti, kad infekcijos nėra.

    Kergimo liga

    a)

    Apie šią ligą kilmės ūkyje nepranešta bent 6 mėnesių laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos;

    b)

    Komisija yra pripažinusi priežiūros programą, vykdomą tuo 6 mėnesių laikotarpiu siekiant įrodyti, kad infekcijos tame kilmės ūkyje nėra.

    Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

    a)

    Apie šią ligą kilmės ūkyje nepranešta bent 6 mėnesių laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos;

    b)

    Komisija yra pripažinusi priežiūros programą, vykdomą tuo 6 mėnesių laikotarpiu siekiant įrodyti, kad infekcijos tame kilmės ūkyje nėra.

    C DALIS

    1.

    Reikalavimai dėl nevakcinavimo, taikomi kilmės trečiajai šaliai ar teritorijai arba jos zonai ir kanopiniams, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, kaip nurodyta 22 straipsnio 4 dalies a punkte:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*4)

    Snukio ir nagų liga

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    Galvijų maro viruso infekcija

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    Rifto slėnio karštligės virusas

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NT

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

    NSK/NSKG

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    NSK/NSKG

    Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

    NT

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NT

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NT

    Avių ir ožkų raupai

    NT

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NT

    NT

    NT

    NT

    Kontaginė ožkų pleuropneumonija

    NT

    NSK/NSKG

    NSK/NSKG

    NT

    NT

    NT

    NSK/NSKG

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    NSK/NSKG

    NT

    NT

    NT

    Gumbelinės viruso infekcija

    NSKG

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    NSK =

    bent 12 mėnesių laikotarpiu ik išsiuntimo į Sąjungą dienos toje trečiojoje šalyje, teritorijoje ar zonoje nevykdyta vakcinacija ir į tą trečiąją šalį, teritoriją ar zoną nebuvo įvežta jokių vakcinuotų gyvūnų.

    NSKG =

    nevakcinuoti tie gyvūnai, kurie skirti įvežti į Sąjungą.

    NT =

    netaikoma.

    2.

    Reikalavimai dėl nevakcinavimo, taikomi kilmės trečiajai šaliai ar teritorijai arba jos zonai ir arklinių šeimos gyvūnams, kaip nurodyta 22 straipsnio 4 dalies b punkte:

    Afrikinė arklių liga

    Sisteminės vakcinacijos toje kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje nevykdyta bent 12 mėnesių laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, o atitinkami arklinių šeimos gyvūnai nevakcinuoti bent per paskutines 40 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą

    Venesuelos arklių encefalomielitas

    Arklinių šeimos gyvūnai nevakcinuoti bent per paskutines 60 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą


    (*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*2)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija nustato konkrečias sąlygas pagal B dalį, kaip numatyta 22 straipsnio 3 dalyje.

    (*3)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija nustato konkrečias sąlygas pagal B dalį, kaip numatyta 22 straipsnio 3 dalyje.

    (*4)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.


    V PRIEDAS

    ĮVEŽIMO Į SĄJUNGĄ REIKALAVIMAI, TAIKOMI DĖL KILMĖS TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS NEUŽKRĖTIMO MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO (M. BOVIS, M. CAPRAE, M. TUBERCULOSIS) INFEKCIJA IR (BRUCELLA ABORTUS), B. MELITENSIS BEI B. SUIS INFEKCIJA

    1.    MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO (M. BOVIS, M. CAPRAE IR M. TUBERCULOSIS) INFEKCIJA (KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 5 DALYJE)

    1.1.   Galvijai

    Kai galvijai nėra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, neužkrėstos Mycobacterium tuberculosis kompleksu (M. bovis, M.caprae, M. tuberculosis) dėl galvijų, jie turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

    a)

    jie yra ištirti pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 2 dalyje nurodytų diagnostikos metodų dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos ir gauti neigiami rezultatai 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu arba

    b)

    jie yra jaunesni nei 6 savaičių.

    2.   GALVIJŲ BRUCELIOZĖS (BRUCELLA ABORTUS), B. MELITENSIS IR B. SUIS INFEKCIJA (KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 6 DALYJE)

    2.1.   Galvijai

    Jei galvijai nėra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, turinčios Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis neužkrėstos teritorijos statusą be vakcinacijos, jie turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

    a)

    jie yra ištirti taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą datos arba, neseniai jauniklių atsivedusių patelių atveju, tyrimas atliktas naudojant mėginį, paimtą po jauniklių atsivedimo praėjus bent 30 dienų, arba

    b)

    gyvūnai yra jaunesni nei 12 mėnesių, arba

    c)

    gyvūnai yra kastruoti.

    2.2.   Avys ir ožkos

    Jei avys ir ožkos nėra kilusios iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, turinčios brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis) neužkrėstos teritorijos statusą nevakcinuojant avių ir ožkų, tie gyvūnai turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

    a)

    jie yra ištirti taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalyje nurodytų diagnostikos metodų dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą datos arba, neseniai jauniklių atsivedusių patelių atveju, tyrimas atliktas naudojant mėginį, paimtą po jauniklių atsivedimo praėjus bent 30 dienų, arba

    b)

    gyvūnai yra jaunesni nei 6 mėnesių, arba

    c)

    gyvūnai yra kastruoti.


    VI PRIEDAS

    A DALIS

    KONKREČIOS SĄLYGOS DĖL KILMĖS TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS NEUŽKRĖTIMO MĖLYNOJO LIEŽUVIO VIRUSU (1–24 SEROLOGINIŲ TIPŲ) 2 METŲ LAIKOTARPIU, TAIKOMOS Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT KANOPINIUS

    (KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 7 DALYJE)

    Jei į sąrašą įtrauktų rūšių kanopiniai nėra kilę iš mėlynojo liežuvio virusu (1–24 serologinių tipų) neužkrėstos trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, jie turi būti kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

    a)

    gyvūnai yra laikyti trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje, kuri yra sezoniškai neužkrėsta mėlynojo liežuvio virusu (1–24 serologinių tipų), kaip apibrėžta Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689:

    i)

    bent 60 dienų laikotarpį iki jų išsiuntimo į Sąjungą dienos arba

    ii)

    bent 28 dienų laikotarpį iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir atliktas jų serologinis tyrimas ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 28 dienoms nuo gyvūno įvežimo į mėlynojo liežuvio virusu (1–24 serologinių tipų) sezoniškai neužkrėstą trečiąją šalį ar teritoriją arba jos zoną dienos, arba

    iii)

    bent 14 dienų laikotarpį iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir atliktas jų polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 14 dienų nuo gyvūno įvežimo į trečiąją šalį ar teritoriją arba jos zoną, kuri yra sezoniškai neužkrėsta mėlynojo liežuvio virusu, dienos;

    b)

    gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies, teritorijos ar jos zonos, kurioje sukurta ir įgyvendinama priežiūros sistema pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 priedo II dalies 1 skyriaus 1 ir 2 skirsnius, ir yra vakcinuoti nuo visų mėlynojo liežuvio viruso serologinių tipų (1–24), apie kuriuos per 2 praėjusius metus buvo pranešta toje trečiojoje šalyje, teritorijoje ar jos zonoje, be to, dar nesibaigęs garantuotas gyvūnų imuniteto laikotarpis pagal vakcinos specifikacijas ir gyvūnai atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

    i)

    jie yra vakcinuoti prieš daugiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos arba

    ii)

    jie yra vakcinuoti inaktyvinta vakcina ir atliktas jų PGR tyrimas ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 14 dienų nuo imuniteto įgijimo pradžios, nustatytos pagal vakcinos specifikacijas;

    c)

    gyvūnai yra kilę iš trečiosios šalies, teritorijos ar jos zonos, kurioje sukurta ir įgyvendinama priežiūros sistema pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 priedo II dalies 1 skyriaus 1 ir 2 skirsnius, ir yra atliktas tų gyvūnų serologinis tyrimas, kuriuo įmanoma nustatyti visų mėlynojo liežuvio viruso serologinių tipų (1–24), apie kuriuos per 2 praėjusius metus buvo pranešta toje trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje, specifinius antikūnus, ir gauti teigiami rezultatai, taip pat:

    i)

    tas serologinis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus likus ne mažiau kaip 60 dienų iki gyvūnų perkėlimo dienos,

    arba

    ii)

    serologinis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus likus ne mažiau kaip 30 dienų iki gyvūnų perkėlimo dienos, taip pat turi būti atliktas tų gyvūnų PGR tyrimas ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus likus ne daugiau kaip 14 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.

    B DALIS

    KONKREČIOS SĄLYGOS DĖL KILMĖS TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS NEUŽKRĖTIMO ENZOOTINE GALVIJŲ LEUKOZE, TAIKOMOS Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT GALVIJŲ SIUNTAS

    (KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 8 DALYJE)

    Jei galvijai nėra kilę iš enzootine galvijų leukoze neužkrėstos trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, jie turi būti kilę iš ūkio, kuriame apie šią ligą nebuvo pranešta 24 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu, ir:

    a)

    jei gyvūnai yra vyresni nei 24 mėnesių, buvo atliktas jų laboratorinis tyrimas dėl enzootinės galvijų leukozės pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688, I priedo 4 dalyje nustatytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai arba:

    a)

    tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent 4 mėnesių pertrauką, kol gyvūnai buvo laikomi atskirai nuo kitų to paties ūkio galvijų, arba

    b)

    tiriant mėginį, paimtą 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą laikotarpiu, ir buvo atliktas visų ūkyje laikomų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų laboratorinis tyrimas dėl enzootinės galvijų leukozės pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 4 dalyje nustatytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai, tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent 4 mėnesių pertrauką, 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu;

    b)

    jei gyvūnai yra jaunesni nei 24 mėnesių, buvo atliktas juos atsivedusių patelių laboratorinis tyrimas dėl enzootinės galvijų leukozės pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 4 dalyje nustatytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai, tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent 4 mėnesių pertrauką, 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu.


    VII PRIEDAS

    PAPILDOMI REIKALAVIMAI DĖL TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ LIGŲ, TAIKOMI ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ KANOPINIUS

    (KAIP NURODYTA 22 STRAIPSNIO 9 DALYJE)

    1.   INFEKCINIS GALVIJŲ RINOTRACHEITAS IR (ARBA) INFEKCINIS PUSTULINIS VULVOVAGINITAS

    1.1.   Galvijai

    Galvijai turi būti nevakcinuoti ir turi būti laikyti karantino sąlygomis bent 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir turi būti atliktas jų serologinis tyrimas gryno BoHV-1 viruso antikūnams nustatyti. Turi būti taikytas vienas iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 5 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gautas neigiamas rezultatas. Be to, šis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginį, paimtą kilmės ūkyje 15 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.

    1.2.   Kupranugariniai ir elniniai

    Kupranugariniai ir elniniai yra skirti įvežti į valstybę narę ar jos zoną, kuri turi šiomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusą arba kurioje taikoma patvirtinta infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito likvidavimo programa dėl galvijų, turi būti gauti iš ūkio, kuriame per paskutines 30 dienų iki jų išvežimo nebuvo pranešta apie tos pačios rūšies gyvūnų kaip ir siuntos gyvūnai užkrėtimą infekciniu galvijų rinotracheitu ir (arba) infekciniu pustuliniu vulvovaginitu 30 dienų iki jų išsiuntimo į Sąjungą laikotarpiu..

    2.   GALVIJŲ VIRUSINĖ DIARĖJA

    Gyvūnai nevakcinuoti nuo galvijų virusinės diarėjos viruso ir turi būti atliktas jų tyrimas galvijų virusinės diarėjos viruso antigenui arba genomui nustatyti pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai, ir arba:

    a)

    gyvūnai turi būti laikyti patvirtintame karantino ūkyje ne trumpiau kaip 21 dieną iki jų išvežimo, o veršingoms patelėms turi būti atliktas serologinis tyrimas galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo karantino pradžios, arba

    b)

    turi būti atliktas gyvūnų serologinis tyrimas galvijų virusinės diarėjos viruso antikūnams nustatyti pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 6 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gauti teigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus iki gyvūnų išvežimo arba, jei tai veršingos patelės, – iki apsėklinimo, po kurio patelė tapo veršinga.

    3.   AUJESKIO LIGOS VIRUSO INFEKCIJA

    Gyvūnai nebuvo vakcinuoti nuo Aujeskio ligos viruso infekcijos ir turi būti:

    a)

    laikomi patvirtintame karantino ūkyje ne trumpiau kaip 30 dienų; ir

    b)

    jiems atliktas serologinis tyrimas viso Aujeskio ligos viruso antikūnams nustatyti taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 7 dalyje nustatytą diagnostikos metodą ir gautas neigiamas rezultatas, tiriant mėginius, paimtus du kartus, darant bent 30 dienų pertrauką, o paskutinis mėginys imtas 15 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos laikotarpiu.


    VIII PRIEDAS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI DĖL KANOPINIŲ KILMĖS ŪKIO

    1.

    Mažiausias plotas (nurodytas spinduliu) ir laikotarpiai (iki išsiuntimo į Sąjungą) be pranešimų apie ligą kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, kilmės ūkio teritorijoje ir jo apylinkėse, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

    Snukio ir nagų liga

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    Galvijų maro viruso infekcija

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    Rifto slėnio karštligės infekcija

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    10 km/30 dienų

    Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    Avių ir ožkų raupai

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    NT

    Kontaginė ožkų pleuropneumonija

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    10 km/30 dienų

    Afrikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    Gumbelinės viruso infekcija

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcija

    150 km/2 metai (*2)

    150 km/ 2 metai (*2)

    150 km/ 2 metai (*2)

    NT

    150 km/ 2 metai (*2)

    150 km/ 2 metai (*2)

    150 km/ 2 metai (*2)

    NT =

    netaikoma.

    2.

    Trumpiausi laikotarpiai, kuriais nepranešta apie ligą kanopinių, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, kilmės ūkyje, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*3)

    Įnosių (Burkholderia malleo) infekcija

    NT

    6 mėnesiai

    NT

    Toks pat kaip arklinių šeimos gyvūnų (4 punktas)

    NT

    Pasiutligė

    30 dienų

    Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

    30 dienų (*4)

    30 dienų (*4)

    30 dienų (*4)

    NT

    30 dienų (*4)

    30 dienų (*4)

    30 dienų (*4)

    Juodligė

    15 dienų

    Aujeskio ligos viruso infekcija

    NT

    30 dienų

    NT

    NT =

    netaikoma.

    3.

    Mažiausias plotas (nurodytas spinduliu) ir trumpiausi laikotarpiai, kuriame ir per kurį nepranešta apie arklių infekcinės anemijos atvejus ar protrūkius arklinių šeimos gyvūnų kilmės ūkio teritorijoje ir jo apylinkėse, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje:

     

    Plotas

    Laikotarpis

    Reikalavimai, kurių laikytis privaloma, kai anksčiau buvo kilęs ligos protrūkis ūkyje

    Arklių infekcinė anemija

    200 m

    3 mėnesiai

    Visi arklinių šeimos gyvūnai buvo izoliuoti iki atliktas jų serologinis tyrimas dėl arklių infekcinės anemijos ir gauti neigiami rezultatai naudojant du mėginius, paimtus po užkrėsto gyvūno paskerdimo ir su 3 mėnesių pertrauka

    4.

    Trumpiausi laikotarpiai, per kuriuos nepranešta apie tam tikrų ligų atvejus ar protrūkius arklinių šeimos gyvūnų kilmės ūkyje, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje:

     

    Laikotarpis

    Reikalavimai, kurių laikytis privaloma, kai anksčiau buvo kilęs ligos protrūkis tame ūkyje

    Burkholderia mallei infekcija (įnosės)

    6 mėnesiai

    Jeigu ūkyje buvo pranešta apie infekciją 3 metų laikotarpiu iki gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą dienos, po paskutinio jos protrūkio tame ūkyje kompetentinga institucija toliau taikė perkėlimo apribojimus iki:

    užkrėsti gyvūnai nužudomi ir sunaikinami, ir

    atliktas likusių gyvūnų tyrimas, kaip apibūdinta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2015 m. priimtos redakcijos) 2.5.11 skyriaus 3.1 punkte, ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai užkrėsti gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti, o ūkis išvalytas ir dezinfekuotas.

    Venesuelos arklių encefalomielitas

    6 mėnesiai

    Jei gyvūnai yra kilę iš ūkio, esančio trečiojoje šalyje, teritorijoje ar jos zonoje, kurioje buvo pranešta apie Venesuelos arklių encefalomielitą per paskutinius 2 metus iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, jie atitinka i punkto sąlygas ir ii arba iii punkte nustatytas sąlygas:

    i)

    jie buvo kliniškai sveiki bent 21 dieną prieš juos išvežant, ir bet kuris iš ii arba iii papunkčiuose nurodytų gyvūnų, kuriam kasdien matuojant kūno temperatūrą nustatytas temperatūros pakilimas, buvo ištirtas dėl Venesuelos arklių encefalomielito atliekant diagnostinį tyrimą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai, ir

    ii)

    gyvūnai bent 21 dieną buvo laikomi karantino sąlygomis, apsaugoti nuo vabzdžių užkrato pernešėjų, taip pat:

    jie buvo vakcinuoti nuo Venesuelos arklių encefalomielito, atliekant visą pirminį vakcinacijos kursą, ir pakartotinai vakcinuoti pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas likus ne mažiau kaip 60 dienų ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki išsiuntimo dienos, arba

    jie buvo ištirti dėl Venesuelos arklių encefalomielito taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo karantino pradžios dienos;

    iii)

    gyvūnai buvo ištirti atliekant:

    tyrimą dėl Venesuelos arklių encefalomielito taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 10 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytą diagnostikos metodą, ir antikūnų titro padidėjimo nenustatyta, tiriant po du mėginius, paimtus du kartus su 21 dienos pertrauka ir antrąjį iš šių mėginių paėmus 10 dienų laikotarpiu iki gyvūnų išvežimo dienos, ir

    Venesuelos arklių encefalomielito viruso genomo nustatymo tyrimą taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 10 dalies 2 punkte nurodytą diagnostikos metodą, ir gautas neigiamas rezultatas naudojant mėginį, paimtą per 48 valandas iki gyvūnų išvežimo, be to, gyvūnai nuo mėginių paėmimo iki jų išvežimo buvo apsaugoti nuo vabzdžių užkrato pernešėjų.

    Kergimo liga

    6 mėnesiai

    Jeigu ūkyje buvo pranešta apie infekciją 2 metų laikotarpiu iki gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą dienos, po paskutinio jos protrūkio tame ūkyje kompetentinga institucija toliau taikė perkėlimo apribojimus iki:

    užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, arba užsikrėtę nekastruoti arklinių šeimos patinai buvo iškastruoti, ir

    ūkyje likę arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus pirmoje įtraukoje nurodytus kastruotus arklinių šeimos gyvūnų patinus, laikomus atskirai nuo patelių, buvo ištirti dėl kergimo ligos taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 8 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 6 mėnesiams nuo pirmoje įtraukoje apibūdintų priemonių taikymo pabaigos.

    Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

    6 mėnesiai

    Jeigu ūkyje buvo pranešta apie infekciją 2 metų laikotarpiu iki gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą dienos, kompetentinga institucija tame ūkyje toliau taikė perkėlimo apribojimus iki:

    užkrėsti gyvūnai buvo išvežti iš ūkio ir

    likę gyvūnai buvo ištirti dėl tripanozomozės (Trypanosoma evansi) pagal vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 3 dalyje nurodytų diagnostikos metodų ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus praėjus bent 6 mėnesiams po paskutinio užkrėsto gyvūno pašalinimo iš ūkio.

    Arklių infekcinė anemija

    90 dienų

    Jeigu ūkyje buvo pranešta apie infekciją 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu; po paskutinio jos protrūkio tame ūkyje kompetentinga institucija toliau taikė perkėlimo apribojimus iki:

    užsikrėtę gyvūnai buvo nužudyti ir sunaikinti arba paskersti, ir

    ūkyje likę gyvūnai buvo ištirti dėl arklių infekcinės anemijos taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 9 dalyje nurodytą diagnostikos metodą ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus du kartus darant ne ne trumpesnė kaip 3 mėnesių pertrauką po pirmoje įtraukoje apibūdintų priemonių taikymo pabaigos, ir ūkis buvo išvalytas ir dezinfekuotas.

    Pasiutligė

    30 dienų

    Juodligė

    15 dienų


    (*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*2)  Netaikoma, jei gyvūnai kilę iš sezoniškai ta liga neužkrėstos trečiosios šalies, teritorijos ar jos zonos, pagal atitinkamą Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso skyrių.

    (*3)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*4)  Jeigu apie ligą kilmės ūkyje pranešta 2 metų laikotarpiu iki gyvūnų išsiuntimo į Sąjungą dienos, po paskutinio jos protrūkio užkrėstame ūkyje turi būti toliau taikyti apribojimai iki:

    a)

    užkrėsti gyvūnai pašalinti iš ūkio;

    b)

    ūkyje likę gyvūnai ištirti dėl tripanozomozės (Trypanosoma evansi), kaip apibūdinta Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 3 dalyje, ir gautas neigiamas rezultatas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po užkrėstų gyvūnų pašalinimo iš ūkio.


    IX PRIEDAS

    1.    MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS KOMPLEKSO(M. BOVIS, M. CAPRAE AND M. TUBERCULOSIS) INFEKCIJA(KAIP NURODYTA 23 STRAIPSNIO 2 DALYJE)

    Rūšis

    Reikalavimai dėl kilmės ūkio

    Galvijai

    Neužkrėstas ūkis (statusas dėl galvijų)

    Avys

    Ūkyje 42 dienas iki išsiuntimo į Sąjungą nebuvo pranešta apie Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją

    Ožkos

    ūkyje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 II priedo 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytas procedūras buvo vykdoma jame laikomų tos pačios rūšies gyvūnų, kaip ir siuntos gyvūnai, priežiūra dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) bent 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir per šį laikotarpį:

    a)

    į ūkį buvo įvežti tik tos pačios rūšies gyvūnai, kaip ir siuntos gyvūnai, iš ūkių, kuriuose taikomos šioje dalyje nustatytos priemonės;

    b)

    jei pranešta apie ūkyje laikomų tos pačios rūšies gyvūnų, kaip ir siuntos gyvūnai, Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekciją, buvo imtasi priemonių pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 II priedo 1 dalies 3 punktą.

    Kupranugariniai

    Elniniai

    2.    BRUCELLA ABORTUS, B. MELITENSIS IR B. SUIS INFEKCIJA (KAIP NURODYTA 23 STRAIPSNIO 3 DALYJE)

    Rūšis

    Reikalavimai dėl kilmės ūkio

    Galvijai

    Ūkis galvijų atžvilgiu neužkrėstas be vakcinacijos

    Avys

    Ūkis avių ir ožkų atžvilgiu neužkrėstas be vakcinacijos

    Ožkos

    Ūkis avių ir ožkų atžvilgiu neužkrėstas be vakcinacijos

    Kiaulės

    Ūkyje 42 dienas iki išsiuntimo į Sąjungą nebuvo pranešta apie Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją ir 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą:

    a)

    ūkyje buvo taikomos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės, įskaitant laikymo sąlygas ir šėrimo sistemas, siekiant, kad į sąrašą įtrauktų rūšių laukiniai gyvūnai neperduotų Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ūkyje laikomoms kiaulėms, ir į jį pateko tik kiaulės iš ūkių, kuriuose taikomos lygiavertės biologinio saugumo priemonės, arba

    b)

    ūkyje pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 III priedą buvo vykdoma jame laikomų kiaulių priežiūra dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos ir per tą patį laikotarpį:

    į ūkį buvo įvežtos tik kiaulės iš ūkių, kuriuose taikomos a arba b punktuose nustatytos biologinio saugumo arba priežiūros priemonės, ir

    jeigu buvo pranešta apie ūkyje laikomų kiaulių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją, imtasi priemonių pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 II priedo 1 dalies 3 punktą]

    Kupranugariniai

    42 dienas iki išsiuntimo į Sąjungą nebuvo pranešta apie kupranugarinių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją ir jie yra ištirti taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalyje nustatytų diagnostikos metodų dėl Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos nustatymo ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos laikotarpiu arba, neseniai jauniklių atsivedusių patelių atveju, tyrimas atliktas naudojant mėginį, paimtą praėjus bent 30 dienų po jauniklių atsivedimo

    Elniniai

    42 dienas iki išsiuntimo į Sąjungą nebuvo pranešta apie elninių Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją


    X PRIEDAS

    KONKRETŪS REIKALAVIMAI DĖL BRUCELLA INFEKCIJOS, TAIKOMI Į SĄJUNGĄ ĮVEŽANT TARM TIKRŲ RŪŠIŲ IR KATEGORIJŲ KANOPINIUS, KAIP NURODYTA 24 STRAIPSNIO 5 DALYJE

    1.   AVYS

    Nekastruoti avių patinai, išskyrus tuos, kurie skirti skersti Sąjungoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

    a)

    jie bent 60 dienų nepertraukiamą laikotarpį laikyti ūkyje, kuriame apie Brucella ovis (avių epididimito) infekciją nepranešta 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą datos laikotarpiu;

    b)

    30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą datos buvo atliktas jų serologinis tyrimas dėl Brucella ovis (avių epididimito) nustatymo ir gauti neigiami rezultatai.

    2.    TAYASSUIDAE ŠEIMOS KANOPINIAI

    30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą Tayassuidae šeimos kanopiniai turi būti ištirti taikant vieną iš Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 I priedo 1 dalies 2 punkte nustatytų diagnostikos metodų Brucella suis nustatyti ir turi būti gauti neigiami rezultatai.


    XI PRIEDAS

    KONKRETŪS REIKALAVIMAI DĖL ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ, KAIP NURODYTA 24 STRAIPSNIO 6 DALYJE

    1.   SANITARINĖS GRUPĖS, KURIOMS PRISKIRIAMOS TREČIOSIOS ŠALYS, TERITORIJOS ARBA JŲ ZONOS

    Sanitarinė grupė

    Ligos, dėl kurių privaloma laikytis konkrečių reikalavimų

    A

    arklių infekcinė anemija

    B

    arklių infekcinė anemija, įnosės, kergimo liga

    C

    arklių infekcinė anemija, Venesuelos arklių encefalomielitas

    D

    arklių infekcinė anemija, įnosės, kergimo liga, Venesuelos arklių encefalomielitas, tripanozomozė

    E

    arklių infekcinė anemija, įnosės, kergimo liga, afrikinė arklių liga, tripanozomozė

    F

    arklių infekcinė anemija, kergimo liga, afrikinė arklių liga

    G

    arklių infekcinė anemija, įnosės, kergimo liga, tripanozomozė

    2.   KONKRETŪS REIKALAVIMAI

    2.1.   Konkretūs reikalavimai dėl afrikinės aklių ligos

    Arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti viename iš tolesnių punktų išdėstytus reikalavimus.

    a)

    gyvūnai bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą buvo laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir jiems buvo atliktas serologinis ir ligos sukėlėjo nustatymo tyrimas dėl afrikinės arklių ligos ir gautas kiekvieno jų neigiamas rezultatas, tiriant kraujo mėginį, paimtą ne mažiau kaip po 28 dienų nuo įvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas 10 dienų iki išsiuntimo datos laikotarpiu;

    b)

    gyvūnai bent 40 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą buvo laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir jiems buvo atlikti serologiniai tyrimai, siekiant nustatyti afrikinės arklių ligos antikūnus ir reikšmingo antikūnų titro padidėjimo nenustatyta, tiriant du kartus su bent 21 dienos pertrauka paimtus mėginius, pirmąjį mėginį paėmus bent po 7 dienų nuo įvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas;

    c)

    gyvūnai bent 14 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą buvo laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir jiems buvo atliktas ligos sukėlėjo nustatymo tyrimas dėl afrikinės arklių ligos viruso ir gautas neigiamas rezultatas, tiriant kraujo mėginį, paimtą ne mažiau kaip po 14 dienų nuo įvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas ir ne daugiu kaip 72 valandų iki išsiuntimo laiko laikotarpiu;

    d)

    yra dokumentais pagrįstų įrodymų, kad gyvūnai vakcinuoti nuo afrikinės arklių ligos visu pradiniu kursu ir pakartotinai vakcinuoti pagal gamintojo nurodymus licencijuota vakcina nuo visų afrikinės arklių ligos viruso serotipų, esančių kilmės populiacijoje, bent 40 dienų iki įvežimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas, ir kad gyvūnai ne mažiau kaip 40 dienų buvo laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose;

    e)

    Gyvūnai turi būti laikomi izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose bent 30 dienų laikotarpiu iki jų išsiuntimo į Sąjungą datos ir turi būti atliktas jų serologinis tyrimas afrikinės arklių ligos antikūnams nustatyti toje pačioje laboratorijoje ir tą pačią dieną ištiriant du kartus su 21–30 dienų pertrauka paimtus kraujo mėginius, kurie buvo paimti tuo laikotarpiu, kai gyvūnai buvo izoliuoti nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose. Antrasis iš šių mėginių turi būti paimtas 10 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo dienos ir turi būti gauti neigiami rezultatai kiekvienu atveju arba neigiamas rezultatas atliekant antrojo mėginio Afrikinės arklių ligos viruso sukėlėjo nustatymo tyrimą.

    2.2.   Konkretūs reikalavimai dėl Venesuelos arklių encefalomielito

    Arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:

    a)

    gyvūnai buvo vakcinuoti nuo Venesuelos arklių encefalomielito visu pradiniu kursu ir pakartotinai vakcinuoti pagal gamintojo rekomendacijas likus ne mažiau kaip 60 dienų ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki išsiuntimo į Sąjungą datos ir jie buvo laikomi nuo užkrato pernešėjų apsaugotose karantino patalpose bent 21 dieną iki išsiuntimo į Sąjungą datos ir tuo laikotarpiu jie buvo kliniškai sveiki ir jų kasdien matuota kūno temperatūra buvo normaliose fiziologinėse ribose.

    Visi kiti to paties ūkio arklinių šeimos gyvūnai, kuriems per kasdienius temperatūros matavimus nustatyta pakilusi kūno temperatūra, ištirti Venesuelos arklių encefalomielito virusui išskirti ir gauti neigiami rezultatai;

    b)

    gyvūnai nebuvo vakcinuoti nuo Venesuelos arklių encefalomielito yra ir buvo laikomi nuo užkrato pernešėjų apsaugotose karantino patalpose bent 21 dieną, ir tuo laikotarpiu jie buvo kliniškai sveiki ir jų kasdien matuota kūno temperatūra buvo normaliose fiziologinėse ribose Karantino metu gyvūnai buvo ištirti atliekant Venesuelos arklių encefalomielito diagnostinį tyrimą ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginį, paimtą praėjus bent 14 dienų nuo gyvūnų perkėlimo į nuo užkrato pernešėjų apsaugotas karantino patalpas dienos; gyvūnai buvo apsaugoti nuo vabzdžių užkrato pernešėjų iki pat išsiuntimo,

    Visi kiti to paties ūkio arklinių šeimos gyvūnai, kuriems per kasdienius temperatūros matavimus nustatyta pakilusi kūno temperatūra, ištirti Venesuelos arklių encefalomielito virusui išskirti ir gauti neigiami rezultatai;

    c)

    yra atliktas gyvūnų hemagliutinacijos slopinimo tyrimas Venesuelos arklių encefalomielitui nustatyti toje pačioje laboratorijoje tą pačią dieną naudojant du kartus su 21 dienos pertrauka fpaimtus mėginius, iš kurių antrasis paimtas 10 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo dienos, ir nustatyta, kad antikūnų titras nepadidėjo, taip pat atliktas AT-PGR (atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininės reakcijos) tyrimas Venesuelos arklių encefalomielito viruso genomui nustatyti ir gautas neigiamas rezultatas naudojant mėginį, paimtą per 48 valandas iki išsiuntimo, ir gyvūnai yra apsaugoti nuo užkrato pernešėjų nuo tada, kai paimtas AT-PGR mėginys, iki pat pakrovimo juos išsiunčiant, gyvūnams naudojant patvirtintus vabzdžių repelentus kartu su insekticidais ir dezinfekuojant arklides bei transporto priemones, kuriomis vežami gyvūnai.

    2.3.   Konkretūs reikalavimai dėl Burkholderia mallei (įnosių) infekcijos

    Turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų tyrimas dėl įnosių pagal komplemento sujungimo metodą, kaip apibūdinta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2015 m. priimtos redakcijos) 2.5.11 skyriaus 3.1 punkte. Šis tyrimas turi būti atliktas ir gauti neigiami rezultatai atskiedus serumą santykiu 1:5, naudojant kraujo mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.

    2.4.   Konkretūs reikalavimai dėl kergimo ligos

    Turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų tyrimas dėl kergimo ligos pagal komplemento sujungimo metodą, kaip apibūdinta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2013 m. priimtos redakcijos) 2.5.3 skyriaus 3.1 punkte. Šis tyrimas turi būti atliktas ir gauti neigiami rezultatai atskiedus serumą santykiu 1:5, naudojant kraujo mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos. Be to, tiriamieji gyvūnai neturi būti naudojami veisimui bent 30 dienų laikotarpį iki ir po mėginio paėmimo dienos.

    2.5.   Konkrečios sąlygos dėl tripanozomozės (Trypanosoma evansi)

    Turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų agliutinacijos tyrimas tripanozomozei nustatyti (CATT), kaip apibūdinta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2012 m. priimtos redakcijos) 2.1.21 skyriaus 2.3 punkte. Šis tyrimas turi būti atliktas ir gauti neigiami rezultatai atskiedus serumą santykiu 1:4, naudojant kraujo mėginį, paimtą 30 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.

    2.6.   Konkrečios sąlygos dėl arklių infekcinės anemijos

    Turi būti atliktas arklinių šeimos gyvūnų imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IAGT tyrimas) arba imunofermentinė analizė (IFA) dėl arklių infekcinės anemijos, kaip aprašyta OIE Sausumos gyvūnų vadovo (2013 m. priimtos redakcijos) 2.5.6 skyriaus 2.1 ir 2.2 punktuose. Šis tyrimas turi būti atliktas ir gauti neigiami rezultatai naudojant kraujo mėginį, paimtą ne anksčiau kaip 90 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos.


    XII PRIEDAS

    KANOPINIAI, SKIRTI PERKELTI Į ATSKIRTUS ŪKIUS

    A DALIS.

    Trumpiausi laikotarpiai, per kuriuos nepranešta apie ligą atskirtame kanopinių, skirtų perkelti į atskirtus ūkius Sąjungoje, kilmės ūkyje:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

    Snukio ir nagų liga

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    Rifto slėnio karštligės infekcija

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    NT

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

    6 mėnesiai

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    6 mėnesiai

    Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

    NT

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    NT

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    NT

    Avių ir ožkų raupai

    NT

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    NT

    NT

    NT

    NT

    Kontaginė ožkų pleuropneumonija

    NT

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    NT

    NT

    NT

    6 mėnesiai

    Afrikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    6 mėn.

    NT

    NT

    NT

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    6 mėn.

    NT

    NT

    NT

    Gumbelinės viruso infekcija

    6 mėn.

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    Burkholderia mallei infekcija (įnosės)

    NT

    NT

    6 mėnesiai

    NT

    6 mėnesiai

    NT

    NT

    Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    Mycobacterium tuberculosis komplekso (M. bovis, M. caprae, M. tuberculosis) infekcija

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    Pasiutligė

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    Tripanozomozė (Trypanosoma evansi)

    30 dienų

    30 dienų

    30 dienų

    NT

    180 dienų

    30 dienų

    30 dienų

    Juodligė

    30 dienų

    30 dienų

    30 dienų

    30 dienų

    30 dienų

    30 dienų

    30 dienų

    Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    NT

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    6 mėnesiai

    Aujeskio ligos viruso infekcija

    NT

    NT

    NT

    12 mėnesių

    NT

    NT

    NT

    NT =

    netaikoma.

    B DALIS.

    Mažiausias plotas (nurodytas spinduliu) ir trumpiausi laikotarpiai, per kuriuos nepranešta apie ligą zonoje apie kanopinių, skirtų perkelti į atskirtus ūkius Sąjungoje, kilmės atskirtą ūkį:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*2)

    Snukio ir nagų liga

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    Rifto slėnio karštligės infekcija

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    NT

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    Mycoplasma mycoides subsp. mycoides SC infekcija (kontaginė galvijų pleuropneumonija)

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    10 km/30 dienų

    Smulkiųjų atrajotojų maro viruso infekcija

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    Avių ir ožkų raupai

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    NT

    Kontaginė ožkų pleuropneumonija

    NT

    10 km/30 dienų

    10 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    10 km/30 dienų

    Afrikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    10 km/12 mėnesių

    NT

    NT

    NT

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    10 km/12 mėnesių

    NT

    NT

    NT

    Gumbelinės viruso infekcija

    150 km/30 dienų

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    NT

    Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    NT

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcija

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    NT

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    150 km/30 dienų

    Aujeskio ligos viruso infekcija

    NT

    NT

    NT

    5 km/12 mėnesių (*3)

    NT

    NT

    NT

    NT =

    netaikoma.

    C DALIS

    Trumpiausi neužkrėtimo liga laikotarpiai trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje, kurioje yra atskirtas kanopinių, skirtų perkelti į atskirtus ūkius Sąjungoje, kilmės ūkis:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*4)

    Snukio ir nagų liga

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėn. (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    Galvijų maro viruso infekcija

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    12 mėnesių

    Rifto slėnio karštligės infekcija

    48 mėnesiai (*5)

    48 mėnesiai (*5)

    48 mėnesiai (*5)

    NT

    48 mėnesiai (*5)

    48 mėnesiai (*5)

    48 mėnesiai (*5)

    Afrikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    12 mėnesių (*5)

    NT

    NT

    NT

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    12 mėnesių (*5)

    NT

    NT

    NT

    Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    12 mėnesių (*5)

    Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

    24 mėnesiai (*5)

    24 mėnesiai (*5)

    24 mėnesiai (*5)

    NT

    24 mėnesiai (*5)

    24 mėnesiai (*5)

    24 mėnesiai (*5)

    Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcija

    24 mėnesiai (*5)

    24 mėnesiai (*5)

    24 mėnesiai (*5)

    NT

    24 mėnesiai (*5)

    24 mėnesiai (*5)

    24 mėnesiai (*5)

    NT =

    netaikoma.

    D DALIS

    Alternatyvios garantijos, kurias trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikia dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų

    Snukio ir nagų liga

    a)

    Yra atliktas gyvūnų serologinis tyrimas snukio ir nagų ligos viruso infekcijai nustatyti pagal vieną iš OIE Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove (OIE Sausumos gyvūnų vadovas) nustatytų tarptautinei prekybai taikomų tyrimų metodų ir gauti neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus 10 dienų laikotarpiu iki išsiuntimo į Sąjungą dienos, ir

    b)

    dėl Bovidae, Cervidae ir Elephas spp.: tyrimas zondavimo metodu snukio ir nagų ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų vadove nustatytas procedūras ir gauti neigiami rezultatai. Šis tyrimas turi būti atliktas:

    i)

    10 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu dėl kitų nei afrikinio buivolo (Synercus caffer) gyvūnų rūšių;

    ii)

    dėl afrikinių buivolų (Synercus caffer) – du kartus su bent 15 dienų pertrauka, ir antrasis iš šių mėginių turi būti paimtas 10 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu.

    Rifto slėnio karštligės infekcija

    a)

    Gyvūnai turi būti:

    i)

    laikyti karantino sąlygomis nuo užkrato pernešėjų apsaugotoje patalpoje, esančioje patvirtintame atskirtame ūkyje, bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu;

    ii)

    be Rifto slėnio karštligės viruso infekcijos ligos simptomų bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu;

    iii)

    apsaugoti nuo užkrato pernešėjų, kai vežami iš i punkte nurodytos nuo užkrato pernešėjų apsaugotos patalpos į pakrovimo vietą, iš kurios bus siunčiami į Sąjungą, ir

    b)

    gyvūnai yra ištirti atliekant viruso neutralizavimo tyrimą ir gauti neigiami rezultatai dėl Rifto slėnio karštligės viruso infekcijos pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą, pirmą kartą atliktą paėmus mėginius karantino laikotarpio pradžios dieną, o antrą kartą – paėmus mėginius praėjus bent 42 dienoms nuo tos dienos ir 10 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą laikotarpiu.

    Afrikinis kiaulių maras

    Atliktas gyvūnų virusologinis ir serologinis tyrimas afrikiniam kiaulių marui ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti pagal tyrimo metodą, skirtą tarptautinei prekybai, nustatytą OIE Sausumos gyvūnų vadove, atliktą paėmus mėginius 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu.

    Klasikinis kiaulių maras

    Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

    Gyvūnai:

    a)

    atliktas jų tyrimas, kaip nustatyta ir rekomenduojama tarptautinei prekybai OIE Sausumos gyvūnų vadove, paėmus mėginius 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu, arba

    b)

    tie gyvūnai yra kastruoti bet kokio amžiaus patinai.

    Mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija

    Gyvūnai turi atitikti viename iš šių punktų nustatytus reikalavimus:

    a)

    jie yra laikyti karantino sąlygomis nuo užkrato pernešėjų apsaugotoje patalpoje, esančioje atskirtame ūkyje, bent 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu ir atliktas jų serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai ir epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir gauti neigiami rezultatai, atliekant šį tyrimą praėjus bent 28 dienoms nuo gyvūnų perkėlimo į atskirtą ūkį;

    b)

    jie yra laikyti karantino sąlygomis nuo užkrato pernešėjų apsaugotoje patalpoje, esančioje patvirtintame atskirtame ūkyje, bent 30 dienų laikotarpį iki išsiuntimo į Sąjungą dienos ir atliktas jų PGR tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai ir epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovą ir gauti neigiami rezultatai, atliekant šį tyrimą praėjus bent 14 dienų nuo perkėlimo į atskirtą ūkį;

    c)

    jie yra kilę iš sezoniškai liga neužkrėstos teritorijos ir tuo laikotarpiu, kuriuo nėra ligos, atliktas jų serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai ir epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir gauti neigiami rezultatai, tiriant mėginius, paimtus praėjus bent 28 dienoms nuo gyvūnų perkėlimo į atskirtą ūkį;

    d)

    jie yra kilę iš sezoniškai neužkrėstos teritorijos ir tuo laikotarpiu atliktas jų PGR tyrimas mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcijai ir epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijai nustatyti pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir gauti neigiami rezultatai, tiriant mėginius, paimti praėjus bent 14 dienų nuo gyvūnų perkėlimo į patvirtintą atskirtą ūkį.

    Epizootinės hemoraginės ligos viruso infekcijos

    E DALIS

    Reikalavimai dėl nevakcinavimo nuo tam tikrų ligų, taikomi kilmės trečiajai šaliai ar teritorijai arba jos zonai ir kanopiniams, skirtiems perkelti į atskirtus ūkius:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*6)

    Snukio ir nagų liga

    NSKG

    NSKG

    NSKG

    NSKG

    NSKG

    NSKG

    NSKG

    Rifto slėnio karštligės infekcija

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    NT

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    NSKG

    NT

    NT

    NT

    Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    NSKG (*7)

    Aujeskio ligos viruso infekcija

    NT

    NT

    NT

    NSKG

    NT

    NT

    NT

    NSKG =

    nevakcinuoti kanopiniai, skirti įvežti į Sąjungą.

    NT =

    netaikoma.

    F DALIS

    Reikalavimai dėl nuo užkrato pernešėjų apsaugotų patalpų trečiųjų šalių atskirtuose ūkiuose

    Kai privaloma pagal šio priedo D dalį, nuo užkrato pernešėjų apsaugotos patalpos atskirtuose ūkiuose, esančiuose trečiosiose šalyse ar teritorijose, turi atitikti šiuos reikalavimus:

    a)

    įėjimai ir išėjimai turi būti apsaugoti tinkamomis fizinėmis užtvaromis;

    b)

    nuo užkrato pernešėjų apsaugotų patalpų angos turi būti uždengtos nuo užkrato pernešėjų saugančiu tinkamo tankumo tinkleliu, kuris reguliariai impregnuojamas patvirtintu insekticidu pagal gamintojo nurodymus;

    c)

    nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir aplink jas turi būti vykdoma užkrato pernešėjų priežiūra ir kontrolė;

    d)

    turi būti imtasi priemonių, kuriomis apribojamos ar panaikinamos užkrato pernešėjų veisimosi vietos, esančios arti nuo užkrato pernešėjų apsaugotų patalpų;

    e)

    turi būti nustatytos standartinės veiklos procedūros, įskaitant atsarginių sistemų ir apsauginių signalizacijos sistemų aprašus, taikomos dirbant nuo užkrato pernešėjų apsaugotose patalpose ir pervežant gyvūnus iš tų patalpų į pakrovimo vietą, iš kurios jie siunčiami į Sąjungą.


    (*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*2)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*3)  Be to, per 30 dienų iki išsiuntimo į Sąjungą turi būti atliktas virusologinis ir serologinis tyrimas siekiant paneigti ligos buvimą.

    (*4)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*5)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikia alternatyvių garantijų pagal šio priedo D dalį.

    (*6)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*7)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija suteikia alternatyvių garantijų pagal šio priedo D dalį.


    XIII PRIEDAS

    BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI DĖL VAKCINACIJOS PROGRAMŲ IR PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS, VYKDOMOS TREČIOJOJE ŠALYJE AR TERITORIJOJE ARBA JOS ZONOJE, KURIOJE VAKCINUOJAMA NUO LABAI PATOGENIŠKO PAUKŠČIŲ GRIPO

    1.   BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI DĖL TREČIOJOJE ŠALYJE AR TERITORIJOJE ARBA JOS ZONOJE VYKDOMŲ VAKCINACIJOS PROGRAMŲ

    Vakcinacijos nuo labai patogeniško paukščių gripo programose, kurias pateikia trečioji šalis ar teritorija, turi būti pateikta bent ši informacija:

    1)

    vakcinacijos strategijos tikslai, pasirinkta (-os) paukščių populiacija (-os) ir teritorija;

    2)

    duomenys apie ligos epidemiologinę raidą, įskaitant ankstesnius jos protrūkius naminių arba laukinių paukščių populiacijose;

    3)

    aprašytos sprendimo pradėti vakcinaciją priežastys;

    4)

    rizikos vertinimas, pagrįstas:

    labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais toje trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje,

    labai patogeniško paukščių gripo protrūkiu kaimyninėje šalyje,

    kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip, pavyzdžiui, tam tikros vietovės, paukštininkystės rūšis ar naminių paukščių arba nelaisvėje laikomų paukščių kategorijos;

    5)

    geografinė teritorija, kurioje vykdoma vakcinacija;

    6)

    vakcinacijos teritorijoje esančių ūkių skaičius;

    7)

    ūkių, kuriuose vykdoma vakcinacija, skaičius, jei skiriasi nuo 6 punkte nurodyto skaičiaus;

    8)

    naminių arba nelaisvėje laikomų paukščių rūšys ir kategorijos toje geografinėje teritorijoje, kurioje vykdoma vakcinacija;

    9)

    naminių arba nelaisvėje laikomų paukščių apytikris skaičius 7 punkte nurodytuose ūkiuose;

    10)

    glaustai apibūdintos vakcinos charakteristikos, leidimas ir kokybės kontrolė;

    11)

    paukščių gripo vakcinų tvarkymas, laikymas, paskirstymas ir pardavimas tos valstybės teritorijoje;

    12)

    užkrėstų gyvūnų atskyrimo nuo vakcinuotų gyvūnų (DIVA) strategijos įgyvendinimas;

    13)

    numatoma vakcinacijos kampanijos trukmė;

    14)

    vakcinuotų naminių paukščių perkėlimo ir paukščių produktų, gautų iš vakcinuotų naminių paukščių arba vakcinuotų nelaisvėje laikomų paukščių, vežimo nuostatos ir apribojimai;

    15)

    klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, vakcinos veiksmingumo tyrimai ir tyrimai prieš perkėlimą, vykdomi ūkiuose, kuriuose atlikta vakcinacija arba kurie yra vakcinacijos teritorijoje;

    16)

    duomenų saugojimo priemonės.

    2.   PAPILDOMA PRIEŽIŪRA TREČIOSIOSE ŠALYSE AR TERITORIJOSE ARBA JŲ ZONOSE, KURIOSE VYKDOMA VAKCINACIJA NUO LABAI PATOGENIŠKO PAUKŠČIŲ GRIPO

    Kai trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje vykdoma vakcinacija, visiems ūkiams, kuriuose vakcinuojama nuo labai patogeniško paukščių gripo, turi būti privaloma atlikti laboratorinius tyrimus ir kartu su II priede nurodyta informacija Komisijai turi būti pateikta ši informacija:

    1)

    toje teritorijoje esančių ūkių, kuriuose atlikta vakcinacija, skaičius pagal kategoriją;

    2)

    ūkių, kuriuose atlikta vakcinacija ir iš kurių turi būti imami mėginiai, skaičius pagal naminių paukščių kategoriją;

    3)

    kontrolinių paukščių naudojimas (kiekviename epidemiologiniame vienete naudojamų kontrolinių paukščių rūšys ir skaičius);

    4)

    iš kiekvieno ūkio ir (arba) epidemiologinio vieneto paimtų mėginių skaičius;

    5)

    duomenys apie vakcinos veiksmingumą.


    XIV PRIEDAS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI DĖL BEKETERIŲ PAUKŠČIŲ, JŲ PERINIŲ KIAUŠINIŲ IR BEKETERIŲ PAUKŠČIŲ ŠVIEŽIOS MĖSOS, KILUSIŲ IŠ TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS, KURI NĖRA NEUŽKRĖSTA NIUKASLO LIGOS VIRUSU

    1.

    Veisliniai beketeriai paukščiai, produkciniai beketeriai paukščiai ir skersti skirti beketeriai paukščiai, kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri nėra neužkrėsta Niukaslo ligos virusu, turi būti:

    a)

    oficialiai prižiūrimi bent 21 dieną iki siuntos, skirtos įvežti į Sąjungą, išsiuntimo dienos;

    b)

    a punkte nurodytą laikotarpį laikomi visiškai izoliuoti, be tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su kitais paukščiais, kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos tuo tikslu patvirtintose patalpose;

    c)

    ištirti dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos atliekant viruso aptikimo tyrimą;

    d)

    kilę iš paukščių pulkų, kurių priežiūra dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos vykdyta pagal statistine atranka grindžiamą mėginių ėmimo planą, pagal kurį gauti neigiami rezultatai bent 6 mėnesių iki siuntos išsiuntimo įvežimui į Sąjungą datos laikotarpiu.

    2.

    Beketeriai vienadieniai paukščiukai ir beketerių paukščių periniai kiaušiniai, kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri nėra neužkrėsta Niukaslo ligos virusu, turi būti kilę iš paukščių pulkų:

    a)

    kurie buvo laikomi izoliuoti ir oficialiai prižiūrimi bent 30 dienų laikotarpį iki tos dienos, kai padėti periniai kiaušiniai, skirti įvežti į Sąjungą, arba periniai kiaušiniai, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, skirti įvežti į Sąjungą;

    b)

    kurie ištirti dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos atliekant viruso aptikimo tyrimą;

    c)

    kurių priežiūra dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos vykdyta pagal statistine atranka grindžiamą mėginių ėmimo planą, pagal kurį gauti neigiami rezultatai bent 6 mėnesių iki siuntos išsiuntimo įvežimui į Sąjungą datos laikotarpiu;

    d)

    kurie neturėjo sąlyčio su naminiais paukščiais, neatitinkančiais garantijų pagal a, b ir c punktus, 30 dienų laikotarpiu iki kiaušinių dėjimo dienos ir tuo metu, kai padėti periniai kiaušiniai, skirti įvežti į Sąjungą, arba periniai kiaušiniai, iš kurių išperinti vienadieniai paukščiukai, skirti įvežti į Sąjungą.

    3.

    Beketerių paukščių šviežia mėsa, kilusi iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuri nėra neužkrėsta Niukaslo ligos virusu, turi būti:

    a)

    iškaulinėta ir be odos;

    b)

    gauta iš beketerių paukščių, kurie bent 3 mėnesių laikotarpiu iki skerdimo dienos laikyti ūkiuose:

    i)

    kuriuose Niukaslo ligos viruso infekcijos ar labai patogeniško paukščių gripo protrūkių nebuvo 6 mėnesius iki skerdimo dienos;

    ii)

    kurių apylinkėse labai patogeniško paukščių gripo ar Niukaslo ligos viruso infekcijos protrūkių nebuvo 10 km spinduliu nuo tos ūkio dalies, kurioje laikomi beketeriai paukščiai, perimetro, įskaitant, kai tinka, kaimyninės valstybės narės ar trečiosios šalies teritoriją, bent 3 mėnesių iki skerdimo dienos laikotarpiu;

    iii)

    kuriuose priežiūra dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos vykdyta pagal statistine atranka grindžiamą mėginių ėmimo planą, pagal kurį gauti neigiami rezultatai bent 6 mėnesių laikotarpiu iki skerdimo dienos;

    c)

    prižiūrėta, kaip nurodyta b punkto iii papunktyje:

    i)

    atliekant serologinius tyrimus, jeigu beketeriai paukščiai nevakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    ii)

    tiriant beketerių paukščių trachėjos tepinėlius, jeigu beketeriai paukščiai vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos;

    d)

    gauta iš beketerių paukščių, kurie, jeigu vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, 30 dienų laikotarpiu iki skerdimo dienos nebuvo vakcinuoti XV priedo 1 dalyje nustatytų konkrečių kriterijų neatitinkančiomis vakcinomis.

    4.

    1 dalies c punkte ir 2 dalies b punkte nurodyti viruso aptikimo tyrimai turi būti atlikti:

    a)

    per 7–10 dienų nuo beketerių paukščių izoliavimo pradžios dienos;

    b)

    naudojant kiekvieno paukščio kloakos tepinėlius arba išmatų mėginius.

    5.

    1 dalies c punkte ir 2 dalies b punkte nurodytais viruso aptikimo tyrimais turi būti įrodyta, kad neaptikta paukščių 1 tipo paramiksoviruso izoliatų, kurių intracerebrinio patogeniškumo indeksas (ICPI) aukštesnis nei 0,4. Be to, turi būti gauti palankūs rezultatai ištyrus visus siuntos paukščius iki:

    a)

    veislinių beketerių paukščių, produkcinių beketerių paukščių arba skersti skirtų beketerių paukščių išvežimo iš 1 dalies b punkte nurodytų patalpų siunčiant juos į Sąjungą;

    b)

    vienadienių paukščiukų, siunčiamų į Sąjungą, išvežimo iš peryklos;

    c)

    perinių kiaušinių pakrovimo siunčiant į Sąjungą.


    XV PRIEDAS

    KRITERIJAI DĖL VAKCINŲ NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS IR REIKALAVIMAI DĖL NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, PERINIŲ KIAUŠINIŲ IR ŠVIEŽIOS PAUKŠTIENOS SIUNTŲ, KILUSIŲ IŠ TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS, KURIOJE VAIKCINUOJAMA NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS

    1.   VAKCINŲ NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS KRITERIJAI

    1.1.   Bendrieji kriterijai

    a)

    Vakcinos turi atitikti Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo skyriuje dėl Niukaslo ligos nustatytus standartus.

    b)

    Prieš leidžiant paskirstyti ir naudoti vakcinas, jos turi būti užregistruotos atitinkamos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingų institucijų. Tokią registraciją atitinkamos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos turi pagrįsti išsamiais pareiškėjo pateiktais dokumentais, kuriuose pateikti duomenys apie vakcinos veiksmingumą ir nekenksmingumą. Tuo atveju, kai vakcinos yra importuotos, kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos gali remtis šalies, kurioje pagaminta vakcina, kompetentingų institucijų patikrintais duomenimis, jei tie tikrinimai atlikti laikantis OIE standartų.

    c)

    Laikantis a ir b punktuose nustatytų reikalavimų, vakcinų importas arba jų gamyba ir paskirstymas taip pat turi būti kontroliuojami atitinkamos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingų institucijų.

    d)

    Prieš leidžiant paskirstyti vakcinas, kiekviena vakcinų partija turi būti ištirta, patikrinant jų nekenksmingumą, ypač susilpninimą ar inaktyvinimą ir ar nėra išorinių patogenų, taip pat jų veiksmingumą. Šiuos tyrimus kontroliuoja kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos.

    1.2.   Specialieji kriterijai

    Gyvos susilpnintos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos turi būti ruošiamos iš Niukaslo ligos viruso padermės, kurios pirminis pasėlis ištirtas ir nustatyta, kad jos ICPI indeksas yra:

    a)

    žemesnis nei 0,4, jei kiekvienam paukščiui per ICPI testą skiriama ne mažesnė kaip 107 EID50 dozė,

    arba

    b)

    žemesnis nei 0,5, jei kiekvienam paukščiui per ICPI testą skiriama ne mažesnė kaip 108 EID50 dozė.

    2.   GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI DĖL NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IR PERINIŲ KIAUŠINIŲ, KILUSIŲ IŠ TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS, KURIOJE NAUDOJAMOS VAKCINOS NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS NEATITINKA 1 DALYJE NUSTATYTŲ KONKREČIŲ KRITERIJŲ

    Iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuriose naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka 1.2 punkte nustatytų konkrečių kriterijų, kilę naminiai paukščiai ir periniai kiaušiniai turi atitikti šiuos reikalavimus:

    a)

    naminiai paukščiai ir perinių kiaušinių kilmės pulkai negali būti vakcinuoti tokiomis vakcinomis bent 12 mėnesių iki siuntos pakrovimo išsiuntimui į Sąjungą laikotarpiu;

    b)

    naminių paukščių ir perinių kiaušinių kilmės pulkuose dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos turi būti atliktas viruso išskyrimo tyrimas likus ne daugiau kaip 2 savaitėms iki siuntos pakrovimo, siunčiant į Sąjungą, dienos arba, perinių kiaušinių atveju, likus ne daugiau kaip 2 savaitėms iki kiaušinių surinkimo dienos. Šis tyrimas turi būti atliktas oficialiojoje laboratorijoje, naudojant atsitiktinės atrankos tvarka sudarytą bent 60 kiekvieno pulko paukščių kloakos tepinėlių mėginį, ir neturi būti nustatyta paukščių paramiksovirusų, kurių ICPI indeksas aukštesnis nei 0,4;

    c)

    per b punkte nurodytą dviejų savaičių laikotarpį naminiai paukščiai ir perinių kiaušinių kilmės pulkai turi būti laikomi izoliuoti ir oficialiai prižiūrimi kilmės ūkyje;

    d)

    naminiai paukščiai ir perinių kiaušinių kilmės pulkai negali būti turėję sąlyčio su naminiais paukščiais, neatitinkančiais a ir b punktuose nustatytų reikalavimų:

    i)

    naminiai paukščiai – 60 dienų laikotarpį iki siuntos pakrovimo, siunčiant į Sąjungą, dienos;

    ii)

    periniai kiaušiniai – 60 dienų laikotarpį iki kiaušinių surinkimo dienos;

    e)

    vienadieniai paukščiukai ir periniai kiaušiniai, iš kurių gaunami vienadieniai paukščiukai, perykloje arba tuo metu, kai vežami į Sąjungą, negali turėti sąlyčio su naminiais paukščiais arba periniais kiaušiniais, neatitinkančiais a–d punktuose nustatytų reikalavimų.

    3.   GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI DĖL ŠVIEŽIOS PAUKŠTIENOS, KILUSIOS IŠ TREČIOSIOS ŠALIES AR TERITORIJOS ARBA JOS ZONOS, KURIOJE NAUDOJAMOS VAKCINOS NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS NEATITINKA 1 PUNKTE NUSTATYTŲ KONKREČIŲ KRITERIJŲ

    Iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kuriose naudojamos vakcinos nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos neatitinka 1.2 punkte nustatytų konkrečių kriterijų, kilusi šviežia paukštiena turi būti gauta iš naminių paukščių, atitinkančių šiuos sveikatos reikalavimus:

    a)

    naminiai paukščiai 30 dienų laikotarpiu iki skerdimo dienos nėra vakcinuoti gyvomis susilpnintomis vakcinomis, paruoštomis iš Niukaslo ligos viruso pirminio pasėlio, kurio patogeniškumas didesnis nei lentogeninių viruso padermių;

    b)

    naminiai paukščiai ištirti dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos atliekant viruso išskyrimo tyrimą oficialiojoje laboratorijoje, skerdimo metu atsitiktinės atrankos būdu iš kiekvieno atitinkamo paukščių pulko paėmus tirti ne mažiau kaip 60 paukščių kloakos tepinėlius, ir neaptikta paukščių paramiksovirusų, kurių ICPI indeksas aukštesnis nei 0,4;

    c)

    naminiai paukščiai 30 dienų laikotarpiu iki skerdimo dienos neturėjo sąlyčio su naminiais paukščiais, neatitinkančiais a ir b punktuose nustatytų sąlygų.

    4.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI, KAI NAMINIŲ PAUKŠČIŲ KILMĖS PULKAI, PERINIŲ KIAUŠINIŲ KILMĖS PULKAI IR PERINIAI KIAUŠINIAI YRA VAKCINUOTI NUO NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJOS

    Jei naminių paukščių kilmės pulkai, perinių kiaušinių kilmės pulkai ir periniai kiaušiniai yra vakcinuoti nuo Niukaslo ligos viruso infekcijos, turi būti pateikta ši informacija apie siuntą:

    a)

    naminių paukščių pulko identifikavimo duomenys;

    b)

    paukščių amžius;

    c)

    vakcinacijos data;

    d)

    naudotos viruso padermės pavadinimas ir tipas;

    e)

    vakcinos partijos numeris;

    f)

    vakcinos pavadinimas;

    g)

    vakcinos gamintojas.


    XVI PRIEDAS

    REIKALAVIMAI DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO ANT NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ IR PERINIŲ KIAUŠINIŲ KONTEINERIŲ

    1.

    Veisliniai naminiai paukščiai ir produkciniai naminiai paukščiai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

    a)

    kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

    b)

    naminių paukščių rūšis;

    c)

    gyvūnų skaičius;

    d)

    produkcijos, kuriai jie skirti, kategorija ir rūšis;

    e)

    kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

    f)

    paskirties valstybės narės pavadinimas.

    2.

    Skersti skirti naminiai paukščiai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

    a)

    kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

    b)

    naminių paukščių rūšis;

    c)

    gyvūnų skaičius;

    d)

    produkcijos, kuriai jie skirti, kategorija ir rūšis;

    e)

    kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir registracijos numeris;

    f)

    paskirties valstybės narės pavadinimas.

    3.

    Vienadieniai paukščiukai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

    a)

    kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

    b)

    naminių paukščių rūšis;

    c)

    gyvūnų skaičius;

    d)

    produkcijos, kuriai jie skirti, kategorija ir rūšis;

    e)

    vienadienių paukščiukų kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

    f)

    kilmės pulko kilmės ūkio patvirtinimo numeris;

    g)

    paskirties valstybės narės pavadinimas.

    4.

    Nelaisvėje laikomi paukščiai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

    a)

    kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

    b)

    gyvūnų skaičius;

    c)

    kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

    d)

    konkretus konteinerio identifikavimo numeris;

    e)

    paskirties valstybės narės pavadinimas.

    5.

    Naminių paukščių periniai kiaušiniai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

    a)

    žodis „periniai“;

    b)

    kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

    c)

    naminių paukščių rūšis;

    d)

    kiaušinių skaičius;

    e)

    produkcijos, kuriai jie skirti, kategorija ir rūšis;

    f)

    kiaušinių kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

    g)

    kilmės pulko kilmės ūkio patvirtinimo numeris, jei skiriasi nuo f punkte nurodyto numerio;

    h)

    paskirties valstybės narės pavadinimas.

    6.

    Nurodytais patogenais neužkrėsti kiaušiniai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

    a)

    žodžiai „Nurodytais patogenais neužkrėsti kiaušiniai, skirti tik diagnostikai, moksliniams tyrimams arba farmacijai“;

    b)

    kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

    c)

    kiaušinių skaičius;

    d)

    kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

    e)

    paskirties valstybės narės pavadinimas.

    7.

    Nelaisvėje laikomų paukščių periniai kiaušiniai turi būti vežami konteineriuose, ant kurių nurodyti šie duomenys:

    a)

    kilmės trečiosios šalies ar teritorijos pavadinimas ir ISO kodas;

    b)

    kiaušinių skaičius;

    c)

    kilmės ūkio pavadinimas; adresas ir patvirtinimo numeris;

    d)

    konkretus konteinerio identifikavimo numeris;

    e)

    paskirties valstybės narės pavadinimas.


    XVII PRIEDAS

    REIKALAVIMAI DĖL SIUNTŲ, KURIAS SUDARO MAŽIAU NEI 20 NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, IŠSKYRUS BEKETERIUS PAUKŠČIUS, IR MAŽIAU NEI 20 JŲ PERINIŲ KIAUŠINIŲ, TYRIMO PRIEŠ JAS ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ

    Siuntos, kurias sudaro mažiau nei 20 naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, arba mažiau nei 20 naminių paukščių (išskyrus beketerius paukščius) perinių kiaušinių, turi būti ištirtos dėl 49 straipsnio e punkte ir 110 straipsnio e punkto ii papunktyje nurodytų ligų ir gauti neigiami rezultatai, tyrimus atliekant tokia tvarka:

    a)

    veislinių naminių paukščių, produkcinių naminių paukščių ir skersti skirtų naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, atveju turi būti gauti neigiami rezultatai atliekant gyvūnų serologinius ir (arba) bakteriologinius tyrimus 30 dienų laikotarpiu iki siuntos pakrovimo, siunčiant į Sąjungą, dienos;

    b)

    naminių paukščių (išskyrus beketerius paukščius) perinių kiaušinių ir vienadienių paukščiukų, išskyrus beketerius paukščius, atveju turi būti gauti neigiami rezultatai atliekant kilmės pulko serologinius tyrimus ir (arba) bakteriologinius tyrimus 90 dienų laikotarpiu iki siuntos pakrovimo, siunčiant į Sąjungą, dienos, taip, kad būtų įmanoma 95 % patikimumu nustatyti infekciją esant jos 5 % paplitimui;

    c)

    kai gyvūnai yra vakcinuoti nuo bet kurio Salmonella ar Mycoplasma serologinio tipo infekcijos, turi būti atliekami tik bakteriologiniai tyrimai, tačiau pagal taikomą patvirtinimo metodą turi būti įmanoma skirti gyvas vakcinines padermes nuo laukinių padermių.


    XVIII PRIEDAS

    NAMINIŲ PAUKŠČIŲ, IŠSKYRUS BEKETERIUS PAUKŠČIUS, MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS ĮVEŽTUS JUOS Į SĄJUNGĄ

    1.

    Valstybinis veterinarijos gydytojas paima iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos į Sąjungą įvežtų veislinių naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, produkcinių naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius, ir vienadienių paukščiukų, išskyrus beketerius paukščius, mėginius virusologiniam tyrimui. Mėginiai turi būti imami taip:

    a)

    laikotarpiu nuo 7-os iki 15-os dienos po tos dienos, kurią gyvūnai perkelti į paskirties ūkius Sąjungoje, turi būti paimti kloakos tepinėliai taip, kad būtų įmanoma 95 % patikimumu nustatyti 5 % infekcijos paplitimą;

    b)

    turi būti atlikti mėginių tyrimai dėl:

    i)

    labai patogeniško paukščių gripo;

    ii)

    Niukaslo ligos viruso infekcijos.

    2.

    Į bendrą mėginį galima sudėti ne daugiau kaip penkis atskirų paukščių mėginius.

    XIX PRIEDAS

    GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI SUTEIKIANT NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ KILMĖS ŪKIO PATVIRTINIMĄ

    1.

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su biologinio saugumo priemonėmis, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

    a)

    į ūkį gali būti perkeliami tik gyvūnai iš kitų patvirtintų ūkių;

    b)

    paukščiai gali būti perkeliami į ūkį ne iš patvirtintų ūkių, o iš kitų šaltinių po to, kai tokį perkėlimą patvirtina trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija, su sąlyga, kad tokie gyvūnai būtų laikomi izoliuoti bent 30 dienų nuo perkėlimo į ūkį dienos, laikantis tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos nurodymų, prieš prijungiant juos prie kitų tame ūkyje laikomų paukščių.

    2.

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su ūkio patalpomis ir įranga, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

    a)

    ūkis turi būti aiškiai atribotas ir atskirtas nuo aplinkos;

    b)

    ūkyje turi būti reikiamos priemonės gyvūnams pagauti, uždaryti į aptvarą bei izoliuoti ir turi būti parengtos tinkamos patvirtintos karantino patalpos ir patvirtintos procedūros, skirtos gyvūnams, atvežtiems iš nepatvirtintų ūkių;

    c)

    ūkis turi būti sudaręs atitinkamus susitarimus arba vietoje turėti patalpas ir įrangą, kurias naudojant būtų tinkamai šalinami nuo ligos nugaišusių arba numarintų gyvūnų kūnai.

    3.

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su duomenų saugojimu, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

    a)

    už ūkį atsakingas veiklos vykdytojas turi nuolat atnaujinti duomenų įrašus, kuriuose nurodoma:

    i)

    kiekvienos rūšies gyvūnų, esančių ūkyje, skaičius ir tapatybės duomenys (amžius, lytis, rūšis ir atskira identifikacija, kai tai praktiškai tikslinga);

    ii)

    į ūkį atvežamų ar iš jo išvežamų gyvūnų skaičius ir tapatybės duomenys (amžius, lytis, rūšis ir atskira identifikacija, kai tai praktiškai tikslinga), kartu su informacija apie jų kilmės ar paskirties vietą, vežimą iš ūkio ar į ūkį ir tų gyvūnų sveikatos būklę;

    iii)

    kraujo tyrimų ar kitų diagnostinių procedūrų rezultatai;

    iv)

    ligos atvejai ir, kai tinka, skirtas gydymas;

    v)

    ūkyje nugaišusių gyvūnų, įskaitant gimusius negyvus gyvūnus, post mortem tyrimų rezultatai;

    vi)

    pastabos, pateiktos bet kuriuo izoliavimo arba karantino laikotarpiu;

    b)

    už ūkį atsakingas veiklos vykdytojas turi saugoti a punkte nurodytus duomenis bent 10 metų nuo patvirtinimo dienos.

    4.

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su darbuotojais, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

    a)

    už ūkį atsakingas asmuo turi turėti reikiamų gebėjimų ir žinių;

    b)

    už ūkį atsakingas veiklos vykdytojas turi sutartimi ar kitomis teisinėmis priemonėmis užtikrinti, kad būtų teikiamos veterinarijos gydytojo, patvirtinto ir kontroliuojamo tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos, paslaugos; tas veterinarijos gydytojas:

    i)

    užtikrina, kad būtų kompetentingos institucijos patvirtintos ir ūkyje taikomos reikiamos ligų priežiūros ir kontrolės priemonės, priklausomai nuo ligų padėties toje trečiojoje šalyje ar teritorijoje; tokios priemonės turi apimti:

    metinę ligų priežiūros programą, įskaitant tinkamą gyvūnų zoonozių kontrolę,

    įtariamų užkrėstų ligomis gyvūnų klinikinius, laboratorinius ir post mortem tyrimus,

    ligoms imlių gyvūnų tinkamą vakcinuojama nuo ligų, laikantis OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso ir Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo;

    ii)

    užtikrina, kad apie bet kokias įtartinas gyvūnų žūtis ar bet kokius kitus pasireiškiančius simptomus, rodančius labai patogenišką paukščių gripą, Niukaslo ligos viruso infekciją ar paukščių chlamidiozę, būtų nedelsiant pranešta tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai;

    iii)

    užtikrina, kad į ūkį perkeliami gyvūnai būtų izoliuojami taip, kaip būtina, ir laikantis 1 dalies b punkto reikalavimų ir bet kokių tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos nurodymų.

    5.

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su sveikatos būkle, kaip nurodyta 56 straipsnyje, yra tokie:

    a)

    ūkis turi būti neužkrėstas labai patogenišku paukščių gripu, Niukaslo ligos viruso infekcija ir paukščių chlamidioze; siekiant, kad ūkis būtų paskelbtas neužkrėstas tomis ligomis, trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija įvertina gyvūnų sveikatos būklės duomenis, saugomus ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį iki patvirtinimo paraiškos pateikimo dienos, ir to ūkio gyvūnų klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Tačiau nauji ūkiai turi būti patvirtinami remiantis tik gyvūnų klinikinių ir laboratorinių tyrimų, atliktų tuose ūkiuose, rezultatais;

    b)

    už ūkį atsakingas veiklos vykdytojas turi būti arba sudaręs sutartį su laboratorija, kurioje atliekami post mortem tyrimai, arba pačiame ūkyje turi būti viena ar daugiau tinkamų patalpų, kuriose tokius tyrimus galėtų atlikti kompetentingas asmuo, vadovaujamas veterinarijos gydytojo, kurį tuo tikslu patvirtino tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija.


    XX PRIEDAS

    NELAISVĖJE LAIKOMŲ PAUKŠČIŲ APŽIŪROS, MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMŲ DĖL LABAI PATOGENIŠKO PAUKŠČIŲ GRIPO IR NIUKASLO LIGOS PROCEDŪROS

    1.

    Karantino laikotarpiu kontroliniams paukščiams arba, jei kontroliniai paukščiai nenaudojami, nelaisvėje laikomiems paukščiams turi būti taikomos šios procedūros:

    a)

    tais atvejais, kai naudojami kontroliniai paukščiai:

    i)

    turi būti paimti visų kontrolinių paukščių kraujo mėginiai serologiniam tyrimui laikotarpiu praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo jų karantino pradžios dienos ir likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki karantino pabaigos dienos;

    ii)

    jei gaunami teigiami arba negalutiniai i punkte nurodytų kontrolinių paukščių mėginių serologinio tyrimo rezultatai:

    turi būti atliktas importuojamų paukščių virusologinis tyrimas,

    turi būti paimti kloakos tepinėliai (arba išmatų mėginiai) ir trachėjos arba burnos ir ryklės tepinėliai iš ne mažiau kaip 60 paukščių arba, jei siuntą sudaro mažiau nei 60 paukščių, – iš visų paukščių;

    b)

    tais atvejais, kai kontroliniai paukščiai nenaudojami:

    turi būti atlikti importuojamų paukščių virusologiniai tyrimai (serologiniai tyrimai netinka),

    pirmosiomis 7–15 karantino dienomis turi būti paimti trachėjos, burnos ir ryklės arba kloakos tepinėliai (arba išmatų mėginiai) iš ne mažiau kaip 60 paukščių arba, jei siuntą sudaro mažiau nei 60 paukščių, – iš visų paukščių.

    2.

    Atliekant 1 punkte nurodytus tyrimus, papildomai turi būti paimti šie mėginiai virusologiniam tyrimui:

    a)

    kloakos tepinėliai (arba išmatų mėginiai) ir trachėjos arba burnos ir ryklės tepinėliai, jei įmanoma, iš kliniškai sergančių paukščių arba sergančių kontrolinių paukščių;

    b)

    kuo greičiau po nugaišimo – žarnų turinio, smegenų, trachėjos, plaučių, kepenų, blužnies, inkstų ir kitų akivaizdžiai paveiktų organų mėginiai:

    i)

    iš negyvų kontrolinių paukščių ir iš visų paukščių, kurie nugaišo atvežant į karantino patalpas, bei tų paukščių, kurie nugaišo karantino metu, arba

    ii)

    iš bent 10 % negyvų paukščių tuo atveju, kai yra didelis gaištamumas didelėse smulkių paukščių siuntose.

    3.

    Virusologiniam tyrimui leidžiama sudaryti bendrą mėginį iš ne daugiau kaip penkių atskirų paukščių mėginių.

    Išmatų mėginys turi būti sudaromas atskirai nuo kitų organų ir audinių mėginių.


    XXI PRIEDAS

    KONKRETŪS REIKALAVIMAI DĖL ŠUNŲ, KAČIŲ IR ŠEŠKŲ, SKIRTŲ ĮVEŽTI Į SĄJUNGĄ

    1.   PASIUTLIGĖS ANTIKŪNŲ TITRAVIMO TYRIMO REIKALAVIMAI:

    a)

    tyrimas turi būti atliekamas naudojant mėginį, kompetentingos institucijos įgalioto veterinarijos gydytojo paimtą laikotarpiu, kuris prasideda praėjus ne mažiau kaip 30 dienų nuo pirminės vakcinacijos, vykdomos vakcinacijos laikotarpiu ir baigiasi likus 3 mėnesiams iki sertifikato išdavimo dienos;

    b)

    turi būti nustatytas pasiutligės virusą neutralizuojančių antikūnų titras, ne mažesnis kaip 0,5 TV/ml;

    c)

    tyrimo rezultatas turi būti patvirtintas oficialiosios laboratorijos oficialia ataskaita ir šios ataskaitos kopija turi būti pridėta prie gyvūnų sveikatos sertifikato, pridedamo siunčiant gyvūnus į Sąjungą;

    d)

    tyrimo nereikia kartoti, kai gyvūnas po pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo, per kurį gauti palankūs rezultatai, pakartotinai vakcinuotas nuo pasiutligės dar nesibaigus ankstesnio a punkte nurodytos pirminės vakcinacijos ir visų vėlesnių vakcinacijos programos dalių galiojimo laikotarpiui.

    2.   GYDYMAS NUO UŽSIKRĖTIMO ECHINOCCOCUS MULTILOCULARIS

    Prieš įvežant šunis į Sąjungą, jie turi būti gydomi nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis tokia tvarka:

    a)

    gydymas turi būti vykdomas skiriant patvirtintą veterinarinį vaistą, kurio sudėtyje yra atitinkama dozė prazikvantelio arba farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurios, kaip įrodyta, vartojant jas atskirai arba kartu mažina šių konkrečių šeimininkais tinkamų būti rūšių gyvūnų žarnyne parazituojančių subrendusių ir nesubrendusių Echinococcus multilocularis formų kiekį;

    b)

    produktas turi būti veterinarijos gydytojo skiriamas laikotarpiu, kuris prasideda likus ne daugiau kaip 48 valandų ir baigiasi likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki atvykimo į Sąjungą laiko;

    c)

    toliau nurodyti gydymo duomenys turi būti gydančiojo veterinarijos gydytojo veterinarijos sertifikate, nurodytame 3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje:

    i)

    šuns, katės ar šeško mikroschemos arba tatuiruotės raidinis skaitmeninis kodas;

    ii)

    gydymui nuo užsikrėtimo Echinococcus multilocularis skirto vaisto pavadinimas;

    iii)

    produkto gamintojo pavadinimas;

    iv)

    gydymo data ir laikas;

    v)

    gydančiojo veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, spaudas ir parašas.


    XXII PRIEDAS

    REIKALAVIMAI DĖL PERINIŲ KIAUŠINIŲ LAIKYMO LAIKOTARPIŲ PRIEŠ ĮVEŽANT Į SĄJUNGĄ

    Perinių kiaušinių kategorija

    Minimalus laikymo laikotarpis taikomas:

    Minimalus laikymo kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje laikotarpis, kaip nurodyta 98 straipsnio a punkte

    Minimalus laikymo kilmės ūkyje laikotarpis, kaip nurodyta 98 straipsnio b punkte

    Minimalus laikotarpis be sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės naminiais paukščiais ar periniais kiaušiniais arba su nelaisvėje laikomais paukščiais ar laukiniais paukščiais, kaip nurodyta 98 straipsnio c punkte

    Naminių paukščių periniai kiaušiniai

    Kilmės pulkas

    3 mėnesiai

    6 savaitės

    6 savaitės

    Siuntos, kurias sudaro mažiau nei 20 perinių kiaušinių, gautų iš naminių paukščių, išskyrus beketerius paukščius

    Kilmės pulkas

    3 mėnesiai

    3 savaitės

    3 savaitės


    XXIII PRIEDAS

    REIKALAVIMAI DĖL LAIKOMŲ KANOPINIŲ, IŠ KURIŲ GAUNAMA ŠVIEŽIA MĖSA, LAIKYMO LAIKOTARPIO PRIEŠ JUOS PASKERDŽIANT ARBA NUŽUDANT

    1.

    Laikotarpis, kuriuo kanopiniai turi būti laikyti kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje iki jų paskerdimo arba nužudymo dienos, kaip nurodyta 131 straipsnio 2 dalies a punkte, turi būti:

    a)

    bent 3 mėnesiai iki tos dienos arba

    b)

    mažiau nei 3 mėnesiai iki tos dienos, jei kanopiniai gyvūnai yra jaunesni nei 3 mėnesių.

    2.

    Laikomi kanopiniai turi būti laikyti kilmės ūkyje be sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės kanopiniais, kaip nurodyta 131 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, bent 40 dienų iki jų paskerdimo arba nužudymo dienos, jei tie gyvūnai:

    a)

    yra kilę iš trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos, kurioje taikoma viena arba daugiau iš XXIV priedo B dalyje nustatytų konkrečių sąlygų;

    b)

    jiems taikoma 132 straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata.


    XXIV PRIEDAS

    LIGOMIS NEUŽKRĖSTA GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ KILMĖS TREČIOJI ŠALIS ARBA TERITORIJA

    A DALIS

    Trumpiausi kilmės trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos neužkrėtimo liga laikotarpiai (mėnesiais) pagal 133 straipsnio 1 dalį:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

    Snukio ir nagų liga

    12 mėn. (*2)

    12 mėn. (*2)

    12 mėn. (*2)

    12 mėn. (*2)

    12 mėn. (*2)

    12 mėn. (*2)

    12 mėn. (*2)

    Galvijų maro viruso infekcija

    12 mėn.

    12 mėn.

    12 mėn.

    12 mėn.

    12 mėn.

    12 mėn.

    12 mėn.

    Afrikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    12 mėn.

    NT

    NT

    NT

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    12 mėn. (*2)

    NT

    NT

    NT

    NT =

    netaikoma.

    B DALIS

    Konkrečios sąlygos, kurias turi nustatyti kompetentinga institucija, kai trečioji šalis ar teritorija arba jos zona yra neužkrėsta atitinkama liga trumpiau nei 12 mėnesių, kaip numatyta pagal nukrypti leidžiančią nuostatą 133 straipsnio 1 dalyje:

    Snukio ir nagų liga

    Papildoma informacija, pateikiama siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta data, nuo kurios trečioji šalis ar teritorija arba jos zona laikoma neužkrėsta atitinkama liga

    Klasikinis kiaulių maras


    (*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*2)  Šis laikotarpis gali būti sutrumpintas, kai trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija nustato konkrečias sąlygas pagal B dalį.


    XXV PRIEDAS

    GYVŪNŲ, IŠ KURIŲ GAUTA ŠVIEŽIA MĖSA, VAKCINACIJA KILMĖS TREČIOJOJE ŠALYJE AR TERITORIJOJE ARBA JOS ZONOJE IR KILMĖS ŪKYJE

    A DALIS

    Gyvūnų sveikatos reikalavimai dėl kanopinių, iš kurių gauta šviežia mėsa, nevakcinavimo kilmės trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ir kilmės ūkyje:

     

    1.

    Galvijai

    2.

    Avys

    3.

    Ožkos

    4.

    Kiaulės

    5.

    Kupranugariniai

    6.

    Elniniai

    7.

    Kanopiniai, išskyrus nurodytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 skiltyse  (*1)

    Snukio ir nagų liga

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ (*2)

    Galvijų maro viruso infekcija

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ (*2)

    NSK/NSKŪ (*2)

    Afrikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    NSK/NSKŪ

    NT

    NT

    NT

    Klasikinis kiaulių maras

    NT

    NT

    NT

    NSK/NSKŪ

    NT

    NT

    NT

    NSK =

    bent 12 mėnesių iki jų išsiuntimo į Sąjungą dienos laikotarpiu nevykdyta jokia vakcinacija toje trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ir į tą trečiąją šalį, teritoriją ar zoną neįvežta jokių vakcinuotų gyvūnų.

    NSKŪ =

    vakcinuotų gyvūnų nebuvo kanopinių, iš kurių gauta šviežia mėsa, kilmės ūkyje.

    NT =

    netaikoma.

    B DALIS

    Konkrečios sąlygos, kurias turi nustatyti kompetentingos institucijos, kai vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje vykdoma trumpiau nei 12 mėnesių, kaip nurodyta 133 straipsnio 3 dalyje

    1.   IŠ TREČIOSIOS ŠALIES, TERITORIJOS AR JOS ZONOS, KURI NEUŽKRĖSTA SNUKIO IR NAGŲ LIGA IR KURIOJE VYKDOMA VAKCINACIJA NUO SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSO A, O AR C PADERMIŲ

    Kilmės trečiosios šalies arba teritorijos kompetentinga institucija turi suteikti papildomos informacijos, kad būtų užtikrinta, jog šviežioje mėsoje nėra snukio ir nagų ligos viruso ir laikomasi šių reikalavimų:

    a)

    kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija vykdo ir kontroliuoja laikomų galvijų vakcinacijos nuo snukio ir nagų ligos programą;

    b)

    ta šviežia mėsa yra arba:

    i)

    galvijų, avių ir ožkų atveju – gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuose ir kurių apylinkėse 25 km spinduliu nepranešta apie snukio ir nagų ligą ar galvijų marą 60 dienų iki išsiuntimo į skerdyklą dienos laikotarpiu;

    arba

    ii)

    laikomų kanopinių rūšių, išskyrus galvijus, avis, ožkas ir kiaules, atveju – gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuose ir kurių apylinkėse 50 km spinduliu nepranešta apie snukio ir nagų ligą ar galvijų marą 90 dienų iki išsiuntimo į skerdyklą dienos laikotarpiu;

    arba

    iii)

    laukiniai kanopiniai kurie atitinka 138 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

    c)

    mėsa yra šviežia mėsa be kaulų, išskyrus subproduktus, ir gauta iš skerdenų:

    i)

    iš kurių pašalinti svarbiausi prieinami limfmazgiai;

    ii)

    kurios prieš iškaulinėjimą pateiktos brandinti aukštesnėje nei +2 °C temperatūroje bent 24 valandas;

    iii)

    kurių mėsos pH vertė, tikrinant elektroninėmis priemonėmis longissimus-dorsi raumens viduryje po brandinimo ir prieš iškaulinėjimą, buvo žemesnė nei 6,0.

    2.   KILMĖ IŠ TREČIOSIOS ŠALIES, TERITORIJOS AR JOS ZONOS, KURI NEUŽKRĖSTA SNUKIO IR NAGŲ LIGA, KURIOJE VYKDOMA VAKCINACIJA NUO SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSO A, O AR C PADERMIŲ IR KURIAI TAIKOMOS PAPILDOMOS KONKREČIOS SĄLYGOS

    Trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija laikosi ne tik 1 punkte nustatytų reikalavimų, bet ir papildomų konkrečių sąlygų dėl vakcinacijos programos, kuriomis patvirtinama, kad šviežioje mėsoje, kilusioje iš tos zonos, nėra snukio ir nagų ligos viruso.

    3.   SNUKIO IR NAGŲ LIGA NEUŽKRĖSTOS ZONOS, KURIOSE NEVYKDOMA VAKCINACIJA

    3.1.   Snukio ir nagų ligos viruso SAT arba ASIA 1 padermės

    Jei šviežia mėsa yra kilusi iš snukio ir nagų liga neužkrėstos zonos, kurioje nevykdoma vakcinacija, tačiau ta zona yra trečiojoje šalyje ar teritorijoje, kurioje vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos (SNL) viruso SAT arba ASIA 1 padermių vykdoma kitose zonose arba tos padermės yra endeminės tos trečiosios šalies ar teritorijos dalyje (-yse) arba kaimyninėje valstybėje narėje ar trečiosiose šalyse, tos mėsos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos turi suteikti būtiną papildomą informaciją, kad būtų užtikrinta, jog šviežioje mėsoje nėra snukio ir nagų ligos viruso ir laikomasi šių gyvūnų sveikatos reikalavimų:

    a)

    ta šviežia mėsa yra arba:

    i)

    laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai yra kilę iš ūkių, kuriuose ir kurių apylinkėse 10 kilometrų spinduliu nepranešta apie snukio ir nagų ligą ar galvijų marą 12 mėnesių laikotarpiu iki skerdimo dienos;

    arba

    ii)

    laukiniai kanopiniai kurie atitinka 138 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

    b)

    mėsos neleidžiama eksportuoti į Sąjungą iki praeina 21 diena po skerdimo dienos;

    c)

    mėsa yra šviežia mėsa be kaulų, išskyrus subproduktus, ir gauta iš skerdenų:

    i)

    iš kurių pašalinti svarbiausi prieinami limfmazgiai;

    ii)

    kurios prieš iškaulinėjimą pateiktos brandinti aukštesnėje nei +2 °C temperatūroje mažiausiai 24 valandas.

    3.2.   Snukio ir nagų ligos viruso A, O arba C padermės

    Jei šviežia mėsa yra kilusi iš snukio ir nagų liga neužkrėstos zonos, kurioje vykdoma vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos, tačiau ta zona yra trečiojoje šalyje ar teritorijoje, kurioje vykdoma vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos viruso A, O ar C padermių, ir kai tos trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos suteikia papildomų garantijų dėl konkrečių tos trečiosios šalies ar teritorijos arba zonos sąlygų, kuriomis patvirtinama, kad šviežioje mėsoje iš tos zonos nėra snukio ir nagų ligos viruso, tos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos turi suteikti šią papildomą informaciją:

    a)

    garantijas, kad snukio ir nagų ligos priežiūros programa, taikytina neužkrėstoje zonoje, kuria įrodomas snukio ir nagų ligos nebuvimas, yra vykdoma ir kontroliuojama tos kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingų institucijų;

    b)

    1 punkto b ir c papunkčiuose nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų taikymo garantijas.


    (*1)  Taikoma tik į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedą.

    (*2)  Arba trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija nustato konkrečias sąlygas pagal B dalį.


    XXVI PRIEDAS

    MĖSOS GAMINIŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

    1.   RIZIKĄ MAŽINANTYS MĖSOS GAMINIŲ APDOROJIMO BŪDAI, IŠVARDYTI INTENSYVUMO MAŽĖJIMO TVARKA:

    B

    =

    apdorojimas sandarioje taroje iki pasiekiama Fo vertė, ne mažesnė kaip trys.

    C

    =

    perdirbant mėsos gaminį visame jame turi būti pasiekta mažiausiai 80 °C temperatūra.

    D

    =

    perdirbant mėsos gaminius ir apdorotus skrandžius, pūsles bei žarnas būtina, kad visa mėsa, skrandžiai, pūslės ir žarnos įkaistų iki ne žemesnės kaip 70 °C temperatūros, o žalio kumpio apdorojimo procedūrą sudaro natūrali fermentacija ir brandinimas, trunkantys ne trumpiau kaip devynis mėnesius, po kurių gaminys pasižymi tokiomis savybėmis:

    Aw (vandens aktyvumo) vertė ne didesnė kaip 0,93,

    pH vertė ne didesnė kaip 6,0.

    D1

    =

    mėsa, kuri prieš tai iškaulinėta ir iš kurios pašalinti riebalai, visiškai išverdama arba iškepama kaitinant tiek, kad būtų pasiekta ir ne trumpiau kaip 30 minučių išlaikyta ne žemesnė kaip 70 °C vidaus temperatūra.

    E

    =

    išdžiovintos mėsos tipo gaminių apdorojimas, po kurio gaminys pasižymi tokiomis savybėmis:

    Aw vertė ne didesnė kaip 0,93,

    pH vertė ne didesnė kaip 6,0.

    F

    =

    terminis apdorojimas užtikrinant, kad būtų pasiekta ne žemesnė kaip 65 °C vidaus temperatūra, kuri palaikoma tiek ilgai, kiek reikia, kad būtų pasiekta pasterizavimo vertė (Pv), lygi 40 arba didesnė.

    2.   ŽARNŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

    Apdorojimo būdas „Žarnos 1“

    =

    sūdymas natrio chloridu (NaCl) sausai arba prisotintame sūryme (aw < 0,80) nepertraukiamą 30 dienų ar ilgesnį laikotarpį 20 °C ar aukštesnėje temperatūroje.

    Apdorojimo būdas „Žarnos 2“

    =

    sūdymas druska, papildyta fosfatais, kurios sudėtyje yra 86,5 % NaCl, 10,7 % Na2HPO4 ir 2,8 % Na3PO4 (masės dalimis), sausai arba prisotintame sūryme (aw < 0,80) nepertraukiamą 30 dienų ar ilgesnį laikotarpį 20 °C arba aukštesnėje temperatūroje.

    Apdorojimo būdas „Žarnos 3“

    =

    sūdymas NaCl 30 dienų.

    Apdorojimo būdas „Žarnos 4“

    =

    balinimas.

    Apdorojimo būdas „Žarnos 5“

    =

    išdžiovinimas po nugrandymo.


    XXVII PRIEDAS

    PIENO IR PIENO GAMINIŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

     

    A

    B

    Pieno ir pieno gaminių kilmės gyvūnų rūšys

    Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius

    Kitos rūšys, išskyrus Bos taurus, Ovis aries, Capra hircus, Bubalus bubalis ir Camelus dromedarius

    Trečiosios šalies gyvūnų sveikatos būklė

    1.

    Trečiosios šalys nebuvo oficialiai neužkrėstos snukio ir nagų liga (SNL) per praėjusius 12 mėnesių

    2.

    Trečiosios šalys, kuriose vykdoma vakcinacija nuo SNL

    Bet kokia

    Sterilizavimo procesas pasiekiant Fo vertę, lygią 3 arba didesnę

    Taip

    Taip

    Apdorojimas ultraaukšta temperatūra (UAT), ne žemesne kaip 135 °C, tinkamą laikymo trukmę

    Taip

    Taip

    Trumpasis pasterizavimas aukštoje temperatūroje (TPAT), kai pienas, kurio pH vertė lygi 7,0 arba didesnė, du kartus po 15 sekundžių apdorojamas 72 °C temperatūroje ir iškart po terminio apdorojimo, jei taikytina, reakcija į šarminės fosfatazės testą yra neigiama

    Taip

    Ne

    Pieno, kurio pH vertė mažesnė nei 7,0 , TPAT apdorojimas

    Taip

    Ne

    taikant HTST kartu su kitu fiziniu apdorojimu:

    i)

    pH vertė bent vienai valandai sumažinama iki mažiau nei 6 arba

    ii)

    papildomas terminis apdorojimas 72 °C ar aukštesnėje temperatūroje, kartu išdžiovinant.

    Taip

    Ne

    Ne :

    apdorojimas neleidžiamas.

    Taip :

    priimtinas apdorojimas.


    XXVIII PRIEDAS

    KIAUŠINIŲ GAMINIŲ RIZIKĄ MAŽINANTIS APDOROJIMAS

    1.   KIAUŠINIŲ GAMINIŲ APDOROJIMAS NUKENKSMINANT LABAI PATOGENIŠKĄ PAUKŠČIŲ GRIPĄ

    Toliau nurodyti apdorojimo būdai, tinkami labai patogeniškam paukščių gripui nukenksminti nurodytuose kiaušinių gaminiuose:

    Kiaušinių gaminys

    Apdorojimas

    Vidaus temperatūra (Celsijaus laipsniais (°C))

    Apdorojimo trukmė (sekundėmis (s) arba valandomis (h))

    Skystas kiaušinio baltymas

    55,6  °C

    870 s

    56,7  °C

    232 s

    10 % pasūdytas trynys

    62,2  °C

    138 s

    Sausas kiaušinio baltymas

    67 °C

    20 h

    54,4  °C

    513 h

    Sveiki kiaušiniai

    60 °C

    188 s

    visiškai išverdami

    Viso kiaušinio mišiniai

    60 °C

    188 s

    61,1  °C

    94 s

    visiškai išverdami

    2.   KIAUŠINIŲ GAMINIŲ APDOROJIMAS NUKENKSMINANT NIUKASLO LIGOS VIRUSO INFEKCIJĄ

    Toliau nurodyti apdorojimo būdai, tinkami Niukaslo ligos viruso infekcijai nukenksminti nurodytuose kiaušinių gaminiuose:

    Kiaušinių gaminys

    Apdorojimas

    Vidaus temperatūra (Celsijaus laipsniais (°C))

    Apdorojimo trukmė (sekundėmis (s) arba valandomis (h))

    Skystas kiaušinio baltymas

    55 °C

    2 278  s

    57 °C

    986 s

    59 °C

    301 s

    10 % pasūdytas trynys

    55 °C

    176 s

    Sausas kiaušinio baltymas

    57 °C

    50,4 h

    Sveiki kiaušiniai

    55 °C

    2 521  s

    57 °C

    1 596  s

    59 °C

    674 s

    visiškai išverdami


    XXIX PRIEDAS

    RŪŠIŲ, IMLIŲ LIGOMS, DĖL KURIŲ VALSTYBĖS NARĖS IMASI NACIONALINIŲ PRIEMONIŲ PAGAL REGLAMENTO (ES) 2016/429 226 STRAIPSNĮ, SĄRAŠAS

    Liga

    Ligai imlios rūšys

    Pavasarinė karpių viremija (PKV)

    Margasis plačiakaktis(Aristichthys nobilis), sidabrinis karosas (Carassius auratus)), auksinis karosas (Carassius carassius), baltasis amūras (Ctenopharyngodon idellus), paprastasis karpis (Cyprinus carpio), baltasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix), paprastasis šamas (Silurus glanis), paprastasis lynas (Tinca tinca), paprastoji menkė (Leuciscus idus)

    Bakterinė inkstų liga (BIL)

    Šeima: lašišinės žuvys (Salmonidae)

    Infekcinė kasos nekrozė (IKN)

    Amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), margasis upėtakis (Salmo trutta), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir rytinės lašišos (Oncorhynchus spp.), sykas (Coregonus lavaretus)

    Lašišinių alfa viruso (LAV) infekcija

    Atlantinė lašiša (Salmo salar), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), margasis upėtakis (Salmo trutta)

    Gyrodactylus salaris (GS) infekcija

    Atlantinė lašiša (Salmo salar), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), arktinė lašiša (Salvelinus alpinus), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), europinis kiršlys (Thymallus thymallus), amerikinis ežerinis šalvis (Salvelinus namaycush), margasis upėtakis (Salmo trutta)

    Visos rūšys, turėjusios sąlytį su ligai imliomis rūšimis, taip pat laikomos imliomis tai ligai

    Austrių herpeso virusas 1 μvar (OsHV-1 μVar)

    Didžioji austrė (Crassostrea gigas)


    XXX PRIEDAS

    SĄLYGOS, KURIOMIS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTO (ES) 2018/1882 PRIEDO LENTELĖS 4 SKILTYJE IŠVARDYTOS GYVŪNŲ RŪŠYS LAIKOMOS UŽKRATO PERNEŠĖJOMIS

    Ligų sąrašas

    Užkrato pernešėjai

    Sąlygos, kuriomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelėje 4 skiltyje išvardytos vandens gyvūnų rūšys laikomos užkrato pernešėjomis

    Epizootinė hematopoetinė nekrozė

    Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

    Laikomos epizootinės hematopoetinės nekrozės užkrato pernešėjomis bet kokiomis sąlygomis.

    Virusinė hemoraginė septicemija

    Laikomos virusinės hemoraginės septicemijos užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo 3 skiltyje.

    Infekcinė hematopoetinė nekrozė

    Laikomos infekcinės hematopoetinės nekrozės užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

    Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcija

    Nėra nurodyta jokių infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcijos užkrato pernešėjų rūšių.

    Mikrocytos mackini infekcija

    Nėra nurodyta jokių Mikrocytos mackini infekcijos užkrato pernešėjų rūšių.

    Perkinsus marinus infekcija

    Laikomos Perkinsus marinus užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

    Bonamia ostreae infekcija

    Laikomos Bonamia ostreae užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

    Bonamia exitiosa infekcija

    Laikomos Bonamia exitiosa užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

    Marteilia refringens infekcija

    Laikomos Marteilia refringens užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

    Taura sindromo viruso infekcija

    Laikomos Taura sindromo viruso infekcijos užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

    Geltongalvių viruso infekcija

    Laikomos geltongalvių viruso infekcijos užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.

    Baltmės sindromo viruso infekcija

    Laikomos baltmės sindromo viruso užkrato pernešėjomis, kai dėl bendros buveinės ar naudojamų vandens išteklių turi sąlytį su rūšimis, išvardytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje.


    Top