21.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/1

(1)

šios direktyvos tikslas – nustatyti procesines garantijas, kuriomis užtikrinama, kad vaikai, tai yra jaunesni nei 18 metų asmenys, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, galėtų suprasti ir sekti tą procesą ir naudotis savo teise į teisingą bylos nagrinėjimą, ir užkirsti kelią naujiems vaikų nusikaltimams bei skatinti jų socialinę integraciją;

(2)

šia direktyva, kuria nustatomos bendros būtiniausios taisyklės dėl vaikų, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji, procesinių teisių apsaugos, siekiama stiprinti valstybių narių pasitikėjimą viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis ir taip pagerinti sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą. Tokiomis bendromis būtiniausiomis taisyklėmis taip pat turėtų būti pašalintos laisvo piliečių judėjimo visoje valstybių narių teritorijoje kliūtys;

(3)

nors valstybės narės yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir JT vaiko teisių konvencijos šalys, patirtis rodo, kad vien tai ne visada suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemomis;

(4)

2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (3) (toliau –veiksmų planas). Veiksmų plane raginama palaipsniui tvirtinti priemones, susijusias su teise į vertimą raštu ir žodžiu (A priemonė), teise į informaciją apie teises ir informaciją apie kaltinimus (B priemonė), teise į teisinę konsultaciją ir teisinę pagalbą (C priemonė), teise į giminių, darbdavių ir konsulinių įstaigų informavimą (D priemonė), taip pat su specialiomis pažeidžiamų įtariamųjų ar kaltinamųjų apsaugos priemonėmis (E priemonė). Veiksmų plane pabrėžiama, kad tvarka, kuria jame nurodytos teisės, yra orientacinė, o tai reiškia, kad ji gali būti keičiama, atsižvelgiant į prioritetus. Veiksmų planas parengtas taip, kad veiktų kaip visuma; jo visa nauda bus juntama tik įgyvendinus visus jo elementus;

(5)

2009 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino veiksmų planą ir įtraukė jį į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (4) (2.4 punktas). Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad veiksmų planas nėra baigtinis, ir paragino Komisiją išnagrinėti kitus įtariamųjų ir kaltinamųjų būtiniausių procesinių teisių aspektus ir įvertinti, ar reikia nagrinėti kitus klausimus, pavyzdžiui, nekaltumo prezumpciją, siekiant geriau bendradarbiauti toje srityje;

(6)

šiuo metu jau patvirtintos keturios priemonės dėl procesinių teisių baudžiamajame procese, būtent Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES (5), 2012/13/ES (6), 2013/48/ES (7) ir (ES) 2016/343 (8);

(7)

šia direktyva remiamos vaiko teisės, atsižvelgiant į Europos Tarybos gaires dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo;

(8)

kai vaikai yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese arba jiems taikoma Europos arešto orderio vykdymo procedūra pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR (9) (toliau – perduoti prašomi asmenys), valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pirmiausia visada būtų vadovaujamasi vaiko interesais pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalį;

(9)

vaikams, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad būtų išsaugotos jų galimybės vystytis ir vėl integruotis į visuomenę;

(10)

ši direktyva turėtų būti taikoma vaikams, kurie yra įtariamieji arba kaltinamieji baudžiamajame procese, ir vaikams, kurie yra perduoti prašomi asmenys. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos vaikams, kurie yra perduoti prašomi asmenys, nuo jų sulaikymo vykdančiojoje valstybėje narėje momento;

(11)

ši direktyva ar tam tikros jos nuostatos taip pat turėtų būti taikomos įtariamiesiems ar kaltinamiesiems baudžiamajame procese ir perduoti prašomiems asmenims, kai šie asmenys buvo vaikai tuo metu, kai jų atžvilgiu turėjo būti vykdomas procesas, tačiau kuriems vėliau suėjo 18 metų, ir kai tinkama taikyti šią direktyvą atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, įskaitant atitinkamo asmens brandą ir pažeidžiamumą;

(12)

jei asmuo tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju baudžiamajame procese jau sulaukęs 18 metų, tačiau nusikalstama veika padaryta, kai asmuo dar buvo vaikas, valstybės narės raginamos taikyti šia direktyva nustatytas procesines garantijas, kol tam asmeniui sukaks 21 metai, bent jau kiek tai susiję su nusikalstamomis veikomis, padarytomis to paties įtariamojo ar kaltinamojo, kai tos nusikalstamos veikos yra bendrai tiriamos ir už jas patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes jos yra neatsiejamai susijusios su baudžiamuoju procesu, prasidėjusiu prieš tam asmeniui sueinant 18 metų;

(13)

valstybės narės turėtų nustatyti vaiko amžių remdamosi paties vaiko pateikiama informacija, vaiko civilinės būklės patikrinimu, dokumentų analize, kitais įrodymais, o jei tokių įrodymų nėra arba jie negalutiniai, sveikatos patikrinimu. Sveikatos patikrinimas turėtų būti atliekamas tik kraštutiniu atveju ir griežtai gerbiant vaiko teises, fizinę neliečiamybę ir žmogaus orumą. Jei dėl asmens amžiaus lieka abejonių, šios direktyvos tikslais preziumuojama, kad tas asmuo yra vaikas;

(14)

ši direktyva neturėtų būti taikoma kai kurių nedidelių pažeidimų atvejais. Tačiau ji turėtų būti taikoma, kai iš vaiko, kuris yra įtariamasis ar kaltinamasis, atimta laisvė;

(15)

kai kuriose valstybėse narėse kita institucija nei jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintis teismas turi kompetenciją už palyginti nedidelius pažeidimus skirti kitas sankcijas nei laisvės atėmimas. Tai gali būti, pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie padaromi itin dažnai ir kurie gali būti nustatomi vykdant eismo kontrolę. Tokiais atvejais būtų neprotinga reikalauti, kad kompetentingos institucijos užtikrintų visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Kai valstybės narės teisėje numatyta, kad sankcijas už nedidelius pažeidimus skiria tokia institucija, ir jei numatyta apskundimo teisė jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme arba galimybė kitaip perduoti bylą tokiam teismui, ši direktyva turėtų būti taikoma tik procesui tame teisme pateikus tokį skundą arba perdavus jam bylą;

(16)

kai kuriose valstybėse narėse tam tikri nedideli pažeidimai, visų pirma nedideli kelių eismo taisyklių pažeidimai, nedideli savivaldybių nustatytų bendrų taisyklių pažeidimai ir nedideli viešosios tvarkos pažeidimai, laikomi nusikalstamomis veikomis. Tokiais atvejais būtų neprotinga reikalauti, kad kompetentingos institucijos užtikrintų visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Kai valstybės narės teisėje nustatyta, kad už nedidelius pažeidimus negali būti skiriama laisvės atėmimo sankcija, ši direktyva turėtų būti taikoma tik jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme vykstančiam procesui;

(17)

ši direktyva turėtų būti taikoma tik baudžiamajam procesui. Ji neturėtų būti taikoma kitų rūšių procesams, visų pirma procesams, kurie specialiai sukurti vaikams ir kuriems pasibaigus būtų galima skirti apsaugos, taisomąsias ar auklėjamojo poveikio priemones;

(18)

ši direktyva turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į direktyvų 2012/13/ES ir 2013/48/ES nuostatas. Šia direktyva suteikiama papildomų garantijų, susijusių su vaikams ir tėvų pareigų turėtojui teiktina informacija, kad būtų atsižvelgta į specialius vaikų poreikius ir pažeidžiamumą;

(19)

vaikai turėtų gauti informaciją apie bendrus proceso eigos aspektus. Tuo tikslu jiems visų pirma turėtų būti trumpai, tiek, kiek įmanoma vykdant baudžiamąjį procesą, paaiškinama apie kitas procedūrines proceso stadijas ir dalyvaujančių institucijų vaidmenį. Kokią informaciją pateikti turėtų priklausyti nuo bylos aplinkybių;

(20)

informacija, susijusi su teise į sveikatos patikrinimą, vaikams turėtų būti suteikiama kuo ankstesnėje proceso stadijoje, vėliausiai iki laisvės atėmimo, kai tokia priemonė taikoma vaikui;

(21)

kai vaiko laisvė yra atimta, raštiškame pranešime apie teises, kuris pateikiamas vaikui pagal Direktyvą 2012/13/ES, turėtų būti pateikiama aiški informacija apie pagal šią direktyvą suteikiamas vaiko teises;

(22)

valstybės narės raštu, žodžiu arba abiem būdais turėtų informuoti tėvų pareigų turėtoją apie taikytinas procesines teises. Informacija turėtų būti suteikiama kuo skubiau ir būti pakankamai išsami, kad būtų galima užtikrinti teisingą procesą ir veiksmingą vaiko naudojimąsi teisėmis;

(23)

tam tikromis aplinkybėmis, kurios taip pat gali būti susijusios tik su vienu iš asmenų-tėvų pareigų turėtojų, informacija turėtų būti teikiama kitam tinkamam vaiko nurodytam ir kompetentingos institucijos tokiu pripažintam suaugusiajam. Viena iš tokių aplinkybių yra padėtis, kai yra objektyvių ir faktinių pagrindų, nurodančių ar keliančių įtarimą, kad suteikus informaciją tėvų pareigų turėtojui galėtų būti iš esmės sukeltas pavojus baudžiamajam procesui, visų pirma, kai galėtų būti sunaikinti ar pakeisti įrodymai, padarytas poveikis liudytojams arba kai tėvų pareigų turėtojas galėtų būti dalyvavęs įtariamoje nusikalstamoje veikoje kartu su vaiku;

(24)

kai aplinkybės, dėl kurių kompetentingos institucijos informaciją suteikė tinkamam suaugusiajam, kuris nėra tėvų pareigų turėtojas, išnyksta, visa informacija, kuri vaikui suteikiama pagal šią direktyvą ir kuri išlieka aktuali proceso eigai, turėtų būti suteikiama tėvų pareigų turėtojui. Šis reikalavimas neturėtų bereikalingai pratęsti baudžiamojo proceso;

(25)

vaikai, kurie yra įtariamieji arba kaltinamieji, turi teisę turėti advokatą pagal Direktyvą 2013/48/ES. Kadangi vaikai yra pažeidžiami ir ne visada gali visiškai suprasti ir sekti baudžiamąjį procesą, šioje direktyvoje nurodytais atvejais jiems turėtų padėti advokatas. Tais atvejais valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad vaikui padėtų advokatas, jeigu vaikas ar tėvų pareigų turėtojas nepasirūpino tokia pagalba. Valstybės narės turėtų suteikti teisinę pagalbą, kai tai reikalinga siekiant užtikrinti, kad vaikas gautų veiksmingą advokato pagalbą;

(26)

teikiant šioje direktyvoje numatytą advokato pagalbą suponuojama, kad vaikas turi teisę turėti advokatą pagal Direktyvą 2013/48/ES. Taigi, jei taikant Direktyvos 2013/48/ES nuostatą būtų neįmanoma advokato pagalba vaikui pagal šią direktyvą, tokia nuostata neturėtų būti taikoma vaikų teisei turėti advokatą pagal Direktyvą 2013/48/ES. Kita vertus, šioje direktyvoje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir išimtys dėl advokato pagalbos neturėtų daryti poveikio teisei turėti advokatą pagal Direktyvą 2013/48/ES arba teisei į teisinę pagalbą pagal Chartiją bei EŽTK ir nacionalinę bei kitą Sąjungos teisę;

(27)

šioje direktyvoje numatytos nuostatos dėl advokato pagalbos turėtų būti taikomos nepagrįstai nedelsiant, kai vaikams pranešama, kad jie yra įtariamieji ar kaltinamieji. Šioje direktyvoje advokato pagalba reiškia, kad baudžiamajame procese teisinę pagalbą teikia ir atstovauja advokatas. Kai pagal šią direktyvą numatyta, kad advokato pagalba teikiama apklausos metu, advokatas turėtų privalėti dalyvauti. Nedarant poveikio vaiko teisei turėti advokatą pagal Direktyvą 2013/48/ES, teikiant advokato pagalbą nereikalaujama, kad advokatas dalyvautų atliekant visus tyrimo ar įrodymų rinkimo veiksmus;

(28)

su sąlyga, kad tai atitinka teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, valstybių narių pareiga suteikti vaikams, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji, advokato pagalbą pagal šią direktyvą neapima: vaiko tapatybės nustatymo; nustatymo, ar turėtų būti pradėtas tyrimas; patikrinimo, ar asmuo neturi ginklų, arba kitų panašių saugumo klausimų; kitų tiriamųjų ar įrodymų rinkimo veiksmų atlikimo, nei konkrečiai nurodyti šioje direktyvoje, kaip antai kūno apžiūrų, fizinių patikrinimų, kraujo tyrimų, tyrimų girtumui nustatyti ar kitų panašių tyrimų arba fotografavimo ar pirštų antspaudų ėmimo; arba vaiko pristatymo kompetentingai institucijai ar vaiko atidavimo tėvų pareigų turėtojui arba kitam tinkamam suaugusiajam pagal nacionalinę teisę;

(29)

kai vaikas, kuris pradžioje nebuvo įtariamuoju arba kaltinamuoju, pvz., buvo liudytoju, tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju, tas vaikas turėtų turėti teisę neduoti parodymų prieš save ir teisę tylėti pagal Sąjungos teisę ir EŽTK, kaip išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo. Todėl šioje direktyvoje pateikiama aiški nuoroda į praktinį atvejį, kai toks vaikas per policijoje ar kitoje teisėsaugos institucijoje atliekamą apklausą baudžiamajame procese tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju. Kai, vykstant tokiai apklausai, vaikas, kuris nėra įtariamasis ar kaltinamasis, tampa įtariamuoju ar kaltinamuoju, apklausa turėtų būti sustabdyta tol, kol vaikas informuojamas, kad jis yra įtariamasis ar kaltinamasis ir jam suteikiama advokato pagalba pagal šią direktyvą;

(30)

su sąlyga, kad tai atitinka teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, valstybės narės turėtų galėti nukrypti nuo pareigos suteikti advokato pagalbą, kai tai neproporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tačiau visuomet pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Bet kuriuo atveju vaikai turi gauti advokato pagalbą, kai jų bylą nagrinėja kompetentingas teismas ar teisėjas, kad būtų priimtas spendimas dėl sulaikymo bet kurioje proceso stadijoje pagal šios direktyvos taikymo sritį, taip pat sulaikymo metu. Be to, laisvės atėmimas neturėtų būti skiriamas kaip bausmė už nusikalstamą veiką, jeigu vaikas negavo tokios advokato pagalbos, kad jam būtų suteikta galimybė veiksmingai naudotis savo teisėmis į gynybą ir, bet kuriuo atveju, per teismo posėdžius. Valstybės narės turėtų galėti šioje srityje nustatyti praktines taisykles;

(31)

valstybės narės turėtų galėti laikinai nukrypti nuo pareigos teikti advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo stadijoje dėl įtikinamų priežasčių, būtent kai reikia skubiai išvengti sunkių neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei ar fiziniam neliečiamumui arba kai tyrimo institucijos privalo nedelsiant užkirsti kelią esminiam pavojui, kylančiam baudžiamajam procesui dėl sunkios nusikalstamos veikos, be kita ko, siekiant gauti informaciją apie įtariamus sunkios nusikalstamos veikos bendravykdytojus arba siekiant neprarasti svarbių sunkios nusikalstamos veikos įrodymų. Laikinai nukrypdamos dėl vienos iš tų įtikinamų priežasčių, kompetentingos institucijos turėtų galėti apklausti vaikus nedalyvaujant advokatui, su sąlyga, kad jiems pranešta apie jų teisę tylėti ir jie gali naudotis ta teise, ir kad vykdant tokią apklausą nedaromas poveikis teisėms į gynybą, įskaitant teisę neduoti parodymų prieš save. Turėtų būti galima vykdyti apklausą, kiek tai būtina, tik vieninteliu tikslu gauti informaciją, kuri yra svarbi siekiant išvengti sunkių neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei ar fiziniam neliečiamumui, arba siekiant užkirsti kelią esminiam pavojui, kylančiam baudžiamajam procesui. Bet koks šios laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos pažeidimas iš esmės reikštų nepataisomą teisių į gynybą pažeidimą;

(32)

valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose turėtų aiškiai išdėstyti tokios laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos priežastis ir kriterijus ir turėtų apriboti jos taikymą. Visos laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti proporcingos, griežtai ribotos trukmės, grindžiamos ne tik įtariamos nusikalstamos veikos rūšimi ar sunkumu ir jomis neturėtų būti daromas poveikis bendram proceso teisingumui. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tuo atveju, kai laikinai nukrypti leidžiančią nuostatą pagal šią direktyvą leidžia taikyti kompetentinga institucija, kuri nėra teisėjas arba teismas, teismas galėtų įvertinti sprendimą dėl leidimo taikyti laikinai nukrypti leidžiančią nuostatą bent bylos nagrinėjimo stadijoje;

(33)

vaikų bendravimo su savo advokatu konfidencialumas yra itin svarbus veiksnys siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi teisėmis į gynybą ir yra viena iš pagrindinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių. Todėl valstybės narės, kai pagal šią direktyvą teikiama advokato pagalba, be jokių išlygų turėtų laikytis posėdžių bei vaiko ir advokato kitų formų bendravimo konfidencialumo. Šia direktyva nedaromas poveikis procedūroms, taikomoms tais atvejais, kai esama objektyvių ir faktinių aplinkybių, leidžiančių įtarti, jog advokatas dalyvauja nusikalstamoje veikoje kartu su vaiku. Pagal šią direktyvą bet kokia advokato nusikalstama veika neturėtų būti laikoma teisėta pagalba vaikui. Pareiga laikytis konfidencialumo reiškia ne tik tai, kad valstybės narės turėtų susilaikyti nuo kišimosi į tokį bendravimą ar dalyvavimo jame, bet ir tai, kad, jei iš vaiko atimta laisvė arba jis kitaip atsiduria valstybės kontroliuojamoje vietoje, valstybės narės užtikrina, kad bendravimo reguliavimo priemonėmis būtų užtikrinamas ir saugomas toks konfidencialumas. Tuo nedaromas poveikis sulaikymo įstaigose įdiegtiems mechanizmams, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam daiktų perdavimui sulaikytiesiems, kaip antai korespondencijos skanavimui, jei tokiais mechanizmais kompetentingoms institucijoms nesudaromos sąlygos skaityti vaikų ir jų advokato susirašinėjimo. Šia direktyva taip pat nedaromas poveikis nacionalinėje teisėje nustatytoms procedūroms, pagal kurias gali būti atsisakyta leisti išsiųsti korespondenciją, jei siuntėjas nesutinka, kad korespondencija pirmiausia būtų pateikta kompetentingam teismui;

(34)

šia direktyva nedaromas poveikis konfidencialumo pažeidimui, kuris yra būdingas kompetentingų institucijų atliekamai teisėto sekimo veiklai. Be to, šia direktyva nedaromas poveikis darbui, vykdomam, pavyzdžiui, nacionalinių žvalgybos tarnybų siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnio 2 dalį arba kuris patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 72 straipsnio taikymo sritį, kuriuo, remiantis SESV Trečiosios dalies V antraštine dalimi dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, neturi būti daromas poveikis valstybių narių pareigoms palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą;

(35)

vaikams, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, turėtų būti suteikiama teisė į individualų vertinimą siekiant nustatyti jų specialius poreikius apsaugos, švietimo, mokymo ir socialinės integracijos srityje ir įvertinti, ar ir kokiu mastu baudžiamojo proceso metu jiems reikės taikyti specialias priemones, jų baudžiamosios atsakomybės mastą ir atitinkamos sankcijos ar auklėjamojo poveikio priemonės tinkamumą;

(36)

atliekant individualų vertinimą, visų pirma turėtų būti atsižvelgta į vaiko asmenybę ir brandą, vaiko ekonomines, socialines ir šeimos aplinkybes, įskaitant gyvenamąją aplinką, ir į vaiko konkretų pažeidžiamumą, kaip antai mokymosi sutrikimus ir bendravimo sunkumus;

(37)

turėtų būti galima pritaikyti individualaus vertinimo mastą ir išsamumą pagal bylos aplinkybes, atsižvelgiant į įtariamos nusikalstamos veikos sunkumą ir priemones, kurių būtų galima imtis nustačius, kad vaikas yra kaltas padaręs tokią nusikalstamą veiką. Būtų galima panaudoti neseniai atliktą to paties vaiko individualų vertinimą jį atnaujinus;

(38)

kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į per individualų vertinimą gautą informaciją nustatydamos, ar reikia imtis kokių nors specialių priemonių vaiko atžvilgiu, kaip antai suteikti praktinės pagalbos, vertindamos vaikui taikytinų atsargumo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą, pavyzdžiui, priimant sprendimus dėl laikino sulaikymo ar alternatyvių priemonių, ir, atsižvelgdamos į vaiko individualias savybes ir aplinkybes, kai priimamas sprendimas ar imamasi veiksmų vykstant baudžiamajam procesui, įskaitant nuosprendžio priėmimą. Kai individualus vertinimas dar neatliktas, tai neturėtų kliudyti kompetentingoms institucijoms imtis tokių priemonių ar priimti tokių sprendimų, jeigu laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų, įskaitant individualaus vertinimo atlikimą kuo ankstesnėje proceso stadijoje. Prieš atliekant individualų vertinimą priimamų priemonių ir sprendimų tinkamumas ir veiksmingumas galėtų būti iš naujo įvertintas, kai atliekamas individualus vertinimas;

(39)

individualus vertinimas turėtų būti atliekamas kuo ankstesnėje proceso stadijoje ir tinkamu laiku, kad į jį atlikus gautą informaciją galėtų atsižvelgti prokuroras, teisėjas ar kita kompetentinga institucija prieš pateikiant proceso kaltinamąjį aktą. Vis dėlto turėtų būti galima pateikti kaltinamąjį aktą neatlikus individualaus vertinimo, jei taip atsižvelgiama į vaiko interesus. Toks atvejis, pavyzdžiui, galėtų būti, kai vaikui taikomas kardomasis kalinimas ir laukiant individualaus vertinimo kiltų pavojus bereikalingai pratęsti tokį kalinimą;

(40)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nukrypti nuo pareigos atlikti individualų vertinimą, kai tokia nukrypti leidžianti nuostata pateisinama bylos aplinkybėmis, be kita ko, atsižvelgiant į įtariamos nusikalstamos veikos sunkumą ir priemones, kurių būtų galima imtis nustačius, kad vaikas yra kaltas padaręs tokią nusikalstamą veiką, su sąlyga, kad nukrypti leidžianti nuostata atitinka vaiko interesus. Tomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į visus susijusius elementus, įskaitant tai, ar buvo neseniai atliktas vaiko individualus vertinimas baudžiamajame procese arba ar atitinkamą bylą galima nagrinėti nepateikiant kaltinamojo akto;

(41)

vaikų, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, priežiūros pareiga sustiprinamas sąžiningas teisingumo administravimas, visų pirma, kai iš vaikų atimta laisvė ir todėl jų padėtis yra itin silpna. Siekiant užtikrinti vaiko, iš kurio atimta laisvė, asmens neliečiamumą, vaikas turėtų turėti teisę pasitikrinti sveikatą. Tokį sveikatos patikrinimą kompetentingų institucijų iniciatyva turėtų atlikti gydytojas ar kitas kvalifikuotas specialistas, visų pirma tais atvejais, kai tokį patikrinimą reikia atlikti dėl tam tikrų sveikatos būklės požymių, arba paprašius vaikui, tėvų pareigų turėtojui ar vaiko advokatui. Valstybės narės turėtų nustatyti praktines sveikatos patikrinimų, kurie turi būti atlikti pagal šią direktyvą, ir vaikų galimybės pasitikrinti sveikatą užtikrinimo taisykles. Tokiose taisyklėse, be kita ko, galėtų būti numatyti atvejai, kai per trumpą laikotarpį pateikiami du ar daugiau prašymų dėl to paties vaiko sveikatos patikrinimų;

(42)

vaikai, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, ne visada gali suprasti jų apklausų turinį. Siekiant užtikrinti tokių vaikų pakankamą apsaugą, turėtų būti daromas apklausos, kurią atlieka policija ar kitos teisėsaugos institucijos, garso ir vaizdo įrašas, kai tai daryti yra proporcinga, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, ar dalyvauja advokatas ir ar iš vaiko atimta laisvė, visuomet pirmiausia vadovaujantis vaiko interesais. Šia direktyva nereikalaujama, kad valstybės narės darytų vaikų apklausos, kurią atlieka teisėjas ar teismas, garso ir vaizdo įrašus;

(43)

kai pagal šią direktyvą turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, tačiau dėl neįveikiamų techninių problemų tokio įrašo padaryti neįmanoma, policija ar kitos teisėsaugos institucijos turėtų turėti galimybę apklausti vaiką nedarant garso ir vaizdo įrašo su sąlyga, kad dedamos pagrįstos pastangos siekiant išspręsti technines problemas, apklausą atidėti yra netinkama ir kad tai atitinka vaiko interesus;

(44)

nepaisant to, ar daromas vaikų apklausos garso ir vaizdo įrašas, apklausos bet kuriuo atveju turėtų būti atliekamos atsižvelgiant į atitinkamų vaikų amžių ir brandą;

(45)

vaikai, iš kurių atimta laisvė, yra itin pažeidžiami. Todėl dėl galimos rizikos vaikų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi ir dėl to, kad laisvės atėmimas galėtų sudaryti sunkumų jų reintegracijai į visuomenę, reikėtų dėti ypatingas pastangas, kad būtų išvengta vaikų laisvės atėmimo ir, visų pirma, jų sulaikymo bet kokioje proceso stadijoje prieš teismui galutinai nustatant, ar atitinkamas vaikas padarė nusikalstamą veiką. Valstybės narės galėtų nustatyti šio reikalavimo taikymo policijos areštinėse praktines taisykles, kaip antai policijos pareigūnams skirtas gaires ar nurodymus. Bet kuriuo atveju šis reikalavimas nedaro poveikio policijos pareigūnų ar kitų teisėsaugos institucijų galimybei sulaikyti vaiką tais atvejais, kai tai reikia padaryti prima facie, kaip antai in flagrante delicto atveju arba iš karto padarius nusikalstamą veiką;

(46)

kompetentingos institucijos visuomet turėtų apsvarstyti galimybę vietoj sulaikymo taikyti jam alternatyvias priemones (toliau – alternatyvios priemonės) ir, kai įmanoma, turėtų tokias priemones taikyti. Tokios alternatyvios priemonės galėtų būti draudimas vaikui būti tam tikrose vietose, įsipareigojimas vaikui gyventi konkrečioje vietoje, apribojimai dėl bendravimo su konkrečiais asmenimis, įsipareigojimas prisistatyti kompetentingoms institucijoms, dalyvavimas švietimo programose arba, jei vaikas su tuo sutinka, terapinio gydymo ar priklausomybės gydymo programose;

(47)

vaikų sulaikymą turėtų reguliariai peržiūrėti teismas, kurį galėtų sudaryti ir vienas posėdžiaujantis teisėjas. Turėtų būti galimybė tokią reguliarią peržiūrą atlikti ex officio teismui arba vaiko, vaiko advokato arba teisminės institucijos, kuri nėra teismas, visų pirma prokuroro, prašymu. Valstybės narės turėtų numatyti tos srities praktines taisykles, įskaitant dėl atvejo, kai teismas ex officio jau atliko reguliarią peržiūrą ir vaikas ar vaiko advokatas prašo atlikti tą kitą peržiūrą;

(48)

vaikų sulaikymo atveju jiems turėtų būti taikomos specialios apsaugos priemonės. Visų pirma jie turėtų būti laikomi atskirai nuo suaugusiųjų, nebent tai neatitiktų vaiko interesų, kaip nustatyta JT vaiko teisių konvencijos 37 straipsnio c punkte. Kai sulaikytam vaikui sukanka 18 metų, pagrįstais atvejais atsižvelgiant į atitinkamo asmens aplinkybes jam turėtų būti suteikta galimybė likti toje pačioje sulaikymo įstaigoje. Elgesiui su sulaikytais vaikais, turint omenyje jų pažeidžiamumą, reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Vaikams turėtų būti sudaromos jų poreikius atitinkančios sąlygos mokytis;

(49)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vaikai, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji ir kurie yra laikomi policijos areštinėje, būtų laikomi atskirai nuo suaugusiųjų, nebent tai neatitiktų vaiko interesų arba išskirtinėmis aplinkybėmis to padaryti praktiškai neįmanoma, su sąlyga, kad vaikai laikomi kartu su suaugusiais suderintu su vaiko interesais būdu. Pavyzdžiui, retai apgyvendintose teritorijose išimties atveju turėtų būti galima vaikus laikyti policijos areštinėje kartu su suaugusiaisiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Tokiais atvejais iš kompetentingų institucijų turėtų būti reikalaujama ypatingo budrumo, kad būtų apsaugotas vaiko fizinis neliečiamumas ir gerovė;

(50)

turėtų būti įmanoma, kad vaikai būtų sulaikomi su jaunais suaugusiaisiais, nebent tai prieštarauja vaiko interesams. Valstybės narės turi nustatyti, kurie asmenys laikomi jaunais suaugusiaisiais pagal jų nacionalinę teisę ir procedūras. Valstybės narės skatinamos nustatyti, kad vyresni nei 24 metų amžiaus asmenys nebūtų laikomi jaunais suaugusiaisiais;

(51)

vaikų sulaikymo atveju valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, nustatytų šioje direktyvoje. Tokiomis priemonėmis, be kita ko, turėtų būti užtikrinamas veiksmingas ir reguliarus teisės į šeimos gyvenimą taikymas. Vaikai turėtų turėti teisę išsaugoti nuolatinį ryšį su savo tėvais, šeima ir draugais juos lankant ir su jais susirašinėjant, išskyrus atvejus, kai siekiant užtikrinti vaiko ir teisingumo interesus reikalingi ypatingi suvaržymai;

(52)

valstybės narės taip pat turėtų imtis atitinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų gerbiama vaiko religijos ar tikėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės visų pirma turėtų susilaikyti nuo kišimosi į vaiko religiją ar tikėjimą. Vis dėlto nereikalaujama, kad valstybės narės imtųsi aktyvių veiksmų, kad padėtų vaikams dalyvauti religinėse apeigose;

(53)

prireikus valstybės narės taip pat turėtų imtis atitinkamų priemonių kitais laisvės atėmimo atvejais. Priemonės, kurių imtasi, turėtų būti proporcingos ir atitikti laisvės atėmimo pobūdį, kaip antai laikymas policijos areštinėje ar sulaikymas, ir jo trukmę;

(54)

tiesiogiai su vaikais bendraujantys specialistai turėtų atsižvelgti į konkrečius įvairių amžiaus grupių vaikų poreikius ir turėtų užtikrinti, kad procedūros būtų jiems pritaikytos. Tais tikslais tie specialistai turėtų būti specialiai parengti dirbti su vaikais;

(55)

su vaikais turėtų būti elgiamasi atsižvelgiant į jų amžių, brandą bei supratimo lygį, atsižvelgiant į bet kokius specialius poreikius, įskaitant bet kokius bendravimo sunkumus, kurių jie gali turėti;

(56)

atsižvelgiant į valstybių narių teisinių tradicijų ir sistemų skirtumus, vaikų privatumas vykstant baudžiamajam procesui turėtų būti kuo geriau užtikrintas siekiant, be kita ko, sudaryti palankesnes sąlygas vaikų reintegracijai į visuomenę. Valstybės narės turėtų numatyti, kad teismo posėdžiai, kuriuose dalyvauja vaikai, paprastai vyktų nedalyvaujant visuomenei arba leisti teismams ar teisėjams nuspręsti rengti tokius posėdžius nedalyvaujant visuomenei. Tai nedaro poveikio sprendimams, kurie pagal EŽTK 6 straipsnį skelbiami viešai;

(57)

vaikai turėtų turėti teisę būti lydimi tėvų pareigų turėtojo teismo posėdžiuose, kuriuose jie turi dalyvauti. Jei tėvų pareigas to paties vaiko atžvilgiu turi daugiau nei vienas asmuo, vaikui turėtų būti suteikta teisė būti lydimam jų visų, nebent tai praktiškai neįmanoma nepaisant kompetentingų institucijų pagrįstų pastangų. Valstybės narės turėtų nustatyti praktines vaikų naudojimosi teise būti lydimiems tėvų pareigų turėtojo teismo posėdžiuose, kuriuose jie turi dalyvauti, taisykles ir sąlygas, pagal kurias lydinčiam asmeniui gali būti laikinai neleidžiama dalyvauti teismo posėdžiuose. Tokiose taisyklėse, be kita ko, galėtų būti aptartas atvejis, kai tėvų pareigų turėtojas laikinai negali lydėti vaiko arba kai jis nenori pasinaudoti galimybe lydėti vaiką, su sąlyga, kad atsižvelgiama į vaiko interesus;

(58)

tam tikromis aplinkybėmis, kurios gali būti susijusios tik su vienu iš tėvų pareigų turėtojų, vaikas turėtų turėti teisę būti lydimas per teismo posėdžius kito nei tėvų pareigų turėtojas tinkamo suaugusiojo. Vienos iš tų aplinkybių yra atvejis, kai tai, kad tėvų pareigų turėtojas, lydintis vaiką, galėtų iš esmės kelti pavojų baudžiamajam procesui, visų pirma, kai objektyvios ir faktinės aplinkybės nurodo ar kelia įtarimą, kad galėtų būti sunaikinti ar pakeisti įrodymai, padarytas poveikis liudytojams arba kai tėvų pareigų turėtojas galėtų būti dalyvavęs įtariamoje nusikalstamoje veikoje kartu su vaiku;

(59)

pagal šią direktyvą vaikai taip pat turėtų turėti teisę būti lydimi tėvų pareigų turėtojo kitose proceso stadijose, kuriose jie dalyvauja, kaip antai per policijos apklausą;

(60)

kaip išaiškino Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kaltinamojo teisė asmeniškai dalyvauti teismo procese yra grindžiama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri numatyta Chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje. Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių paskatinti vaikus dalyvauti savo teismo procese, įskaitant jų šaukimą į teismą asmeniškai ir šaukimo kopijos nusiuntimą tėvų pareigų turėtojui arba, jei tai prieštarautų vaiko interesams, kitam tinkamam suaugusiajam. Valstybės narės turėtų numatyti praktines vaiko dalyvavimo teismo procese taisykles. Tos taisyklės galėtų apimti nuostatas dėl galimo vaiko laikino pašalinimo iš teismo posėdžio sąlygų;

(61)

šia direktyva nustatytos tam tikros teisės turėtų būti taikomos vaikams, kurie yra perduoti prašomi asmenys, nuo jų sulaikymo vykdančiojoje valstybėje narėje momento;

(62)

Europos arešto orderio vykdymo procedūra yra svarbus valstybių narių bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose elementas. Vykdant tokį bendradarbiavimą labai svarbu laikytis Pagrindų sprendime 2002/584/TVR nustatytų terminų. Todėl siekiant užtikrinti, kad vaikai, kurie yra perduoti prašomi asmenys, galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis pagal šią direktyvą vykdant Europos arešto orderio vykdymo procedūrą, turėtų būti laikomasi tų terminų;

(63)

valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad teisėjai ir prokurorai, kurie vykdo baudžiamąjį procesą, kuriame dalyvauja vaikai, turėtų specialią kompetenciją toje srityje arba turėtų realią galimybę dalyvauti specialiuose mokymuose, visų pirma apie vaikų teises, tinkamus apklausos būdus, vaikų psichologiją ir bendravimą vaikams pritaikyta kalba. Valstybės narės taip pat turėtų imtis atitinkamų priemonių siekdamos skatinti rengti tokius specialius mokymus advokatams, kurie susiję su baudžiamuoju procesu, kuriame dalyvauja vaikai;

(64)

siekiant stebėti ir įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, reikia, kad iš turimų duomenų būtų renkami atitinkami duomenys, susiję su šioje direktyvoje nustatytų teisių įgyvendinimu. Tokie duomenys yra, be kita ko, teisminių ir teisėsaugos institucijų registruoti duomenys ir, kiek įmanoma, administraciniai duomenys, kuriuos kaupia sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės tarnybos, kiek tai susiję su šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis, visų pirma susiję su vaikų, kuriems skirtas advokatas, individualių vertinimų, apklausų garso ir vaizdo įrašų ir vaikų, kurių laisvė yra apribota, skaičiumi;

(65)

valstybės narės turėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų teisių ir jas užtikrinti be jokios diskriminacijos, ypač dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, tautinės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, negalios ar gimimo;

(66)

šia direktyva puoselėjamos Chartijoje ir EŽTK pripažįstamos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant draudimą kankinti ir kitaip nežmoniškai ar žeminančiai elgtis, teisę į laisvę ir saugumą, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į asmens fizinę neliečiamybę, vaiko teises, neįgaliųjų integraciją, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teises į gynybą. Šią direktyvą reikėtų įgyvendinti remiantis tomis teisėmis ir principais;

(67)

šioje direktyvoje nustatomos būtiniausios taisyklės. Valstybės narės turėtų galėti išplėsti šioje direktyvoje nustatytas teises, kad užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą. Tokia aukštesnio lygio apsauga neturėtų sudaryti kliūčių teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui, kurį tomis būtiniausiomis taisyklėmis siekiama palengvinti. Valstybių narių nustatytas apsaugos lygis niekada neturėtų būti žemesnis už Chartijoje arba EŽTK nustatytus standartus, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo;

(68)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti bendrus būtiniausius procesinių garantijų standartus vaikams, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(69)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra joms privaloma ar taikoma;

(70)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(71)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (10) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

a)

kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese arba

b)

kuriems taikoma Europos arešto orderio vykdymo procedūra pagal Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR (toliau – perduoti prašomi asmenys), tam tikrų teisių.

a)

kai valstybės narės teisėje numatyta, kad sankciją skiria kita valdžios institucija nei jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintis teismas, o tokios sankcijos skyrimas gali būti apeliacine tvarka apskųstas ar perduotas tokiam teismui, arba

b)

kai kaip sankcija negali būti skirtas laisvės atėmimas,

a)

nedelsiant, kai vaikams pranešama, kad jie yra įtariamieji arba kaltinamieji, apie:

b)

anksčiausioje tinkamoje proceso stadijoje apie:

c)

atimant laisvę – apie teisę į specialias sąlygas laisvės atėmimo metu, kaip numatyta 12 straipsnyje.

a)

prieštarautų vaiko interesams;

b)

yra neįmanomas, kadangi dėjus pagrįstas pastangas su tėvų pareigų turėtoju nėra galimybės susisiekti arba jo asmens tapatybė yra nežinoma;

c)

remiantis objektyviomis ir faktinėmis aplinkybėmis galėtų iš esmės pakenkti baudžiamajam procesui.

a)

prieš juos apklausiant policijoje ar kitoje teisėsaugos ar teisminėje institucijoje;

b)

tyrimo arba kitoms kompetentingoms institucijoms atliekant tyrimo ar kitus įrodymų rinkimo veiksmus pagal 4 dalies c punktą;

c)

nepagrįstai nedelsiant nuo laisvės atėmimo momento;

d)

kai jie šaukiami atvykti į teismą, turintį jurisdikciją baudžiamosiose bylose, deramu laiku prieš jiems atvykstant į tą teismą.

a)

valstybės narės užtikrina, kad vaikai turėtų teisę be pašalinių susitikti ir bendrauti su jiems atstovaujančiu advokatu, be kita ko, prieš apklausą policijoje ar kitoje teisėsaugos ar teisminėje institucijoje;

b)

valstybės narės užtikrina, kad vaikai gautų advokato pagalbą per apklausą ir kad advokatas galėtų veiksmingai dalyvauti apklausoje. Toks dalyvavimas vykdomas laikantis nacionalinės teisės procedūrų, jei tokiomis procedūromis nedaromas poveikis veiksmingam naudojimuisi atitinkama teise ar tos teisės esmei. Jei advokatas dalyvauja apklausoje, tokio dalyvavimo faktas pažymimas laikantis dokumentavimo tvarkos pagal nacionalinę teisę;

c)

valstybės narės užtikrina, kad vaikai gautų bent advokato pagalbą atliekant nurodytus tyrimo ar įrodymų rinkimo veiksmus, kai tie veiksmai numatyti pagal nacionalinę teisę ir jei reikalaujama ar leidžiama, kad įtariamasis ar kaltinamasis atitinkamame veiksme dalyvautų; šie veiksmai yra:

a)

kai jie pristatomi kompetentingam teismui ar teisėjui, kad būtų priimtas spendimas dėl sulaikymo bet kurioje proceso stadijoje pagal šios direktyvos taikymo sritį, ir

b)

per sulaikymą.

a)

kai yra neatidėliotina būtinybė išvengti sunkių neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei arba fizinei neliečiamybei;

b)

kai tyrimo institucijos turi skubiai imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias dėl sunkios nusikalstamos veikos pradėtam baudžiamajam procesui kylančiam dideliam pavojui.

a)

nustatant, ar reikia imtis kokios nors konkrečios priemonės, kuri būtų naudinga vaikui;

b)

įvertinant vaikui taikomų visų atsargumo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą;

c)

priimant sprendimą ar imantis veiksmų baudžiamajame procese, įskaitant bausmės skyrimą.

a)

vaikui;

b)

tėvų pareigų turėtojui arba kitam tinkamam suaugusiajam, kaip nurodyta 5 ir 15 straipsniuose;

c)

vaiko advokatui.

a)

laikoma, kad tai neatitiktų vaiko interesų, arba

b)

išskirtinėmis aplinkybėmis to padaryti praktiškai neįmanoma, nes vaikai laikomi kartu su suaugusiais suderintu su vaiko interesais būdu.

a)

užtikrintų ir išsaugotų jų sveikatą ir jų fizinį bei protinį vystymąsi;

b)

užtikrintų jų, įskaitant vaikus, turinčius psichinę, sensorinę ar mokymosi negalią, teisę į švietimą ir mokymąsi;

c)

užtikrintų veiksmingą ir reguliarų jų teisės į šeimos gyvenimą taikymą;

d)

užtikrintų galimybę dalyvauti programose, kuriomis skatinamas jų vystymasis ir jų reintegracija į visuomenę, ir

e)

užtikrintų pagarbą jų religijos ar tikėjimo laisvei.

a)

prieštarauja vaiko interesams;

b)

yra neįmanomas, kadangi dėjus pagrįstas pastangas su tėvų pareigų turėtoju nėra galimybės susisiekti arba jo asmens tapatybė yra nežinoma, arba

c)

remiantis objektyviomis ir faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės pakenktų baudžiamajam procesui.

a)

tai, kad vaikas būtų lydimas to asmens, atitinka vaiko interesus, ir

b)

to asmens dalyvavimas nedarys poveikio baudžiamajam procesui.