Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008L0008

2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta

OL L 44, 2008 2 20, p. 11–22 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/8/oj

20.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 44/11


TARYBOS DIREKTYVA 2008/8/EB

2008 m. vasario 12 d.

iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Įgyvendinant vidaus rinkos tikslus, vykstant globalizacijai, naikinant reguliavimą ir keičiantis technologijoms susiduriama su dideliais prekybos paslaugomis apimties ir būdų pasikeitimais. Atsiranda vis daugiau galimybių kai kurias paslaugas teikti nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai, pastaraisiais metais buvo imtasi dalinių veiksmų ir daugelis apibrėžtų paslaugų šiuo metu faktiškai yra apmokestinamos remiantis paskirties vietos principu.

(2)

Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą reikia iš dalies keisti 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (3) nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta, atsižvelgiant į Komisijos strategiją dėl bendros PVM sistemos veikimo modernizavimo ir supaprastinimo.

(3)

Visais paslaugų teikimo atvejais apmokestinimo vieta iš esmės turėtų būti ta vieta, kur paslaugomis faktiškai naudojamasi. Jei bendra paslaugų teikimo vietos taisyklė būtų tokiu būdu pakeista, dėl administracinių ir politinių priežasčių vis dėlto reikėtų tam tikrų šios bendros taisyklės išimčių.

(4)

Paslaugų teikimo apmokestinamiesiems asmenims atveju bendra paslaugų teikimo vietos taisyklė turėtų būti nustatoma pagal vietą, kur įsisteigęs paslaugos gavėjas, o ne pagal vietą, kur įsisteigęs paslaugos teikėjas. Siekiant nustatyti paslaugų teikimo vietos taisykles ir sumažinti naštą verslui, turėtų būti laikoma, kad apmokestinamieji asmenys, kurie vykdo ir neapmokestinamąją veiklą, turėtų būti laikomi apmokestinamaisiais asmenimis visų jiems suteiktų paslaugų atžvilgiu. Taip pat neapmokestinamieji juridiniai asmenys, kurie yra įregistruoti PVM mokėtojais, turėtų būti laikomi apmokestinamaisiais asmenimis. Pagal įprastines taisykles šios nuostatos neturėtų būti taikomos apmokestinamojo asmens gautų paslaugų, kurias jis arba jo personalas naudoja asmeniniais tikslais, teikimui.

(5)

Teikiant paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, reikėtų ir toliau taikyti bendrą taisyklę, kad paslaugų teikimo vieta yra ten, kur teikėjas yra įsteigęs savo verslą.

(6)

Tam tikromis aplinkybėmis bendros taisyklės, susijusios su paslaugų teikimo tiek apmokestinamiesiems, tiek neapmokestinamiesiems asmenims vieta, nėra taikytinos, tačiau turėtų būti taikomos konkrečios išimtys. Šios išimtys turėtų būti iš esmės grindžiamos esamais kriterijais ir atspindėti apmokestinimo pagal vartojimo vietą principą, kartu tam tikriems prekybininkams neužkraunant neproporcingos administracinės naštos.

(7)

Kai apmokestinamajam asmeniui paslaugas teikia asmuo, kuris nėra įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje, tam tikrais atvejais turėtų būti privaloma taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, pagal kurį apmokestinamasis asmuo turėtų pats apskaičiuoti atitinkamą PVM sumą už įsigytą paslaugą.

(8)

Siekiant supaprastinti prievoles įmonėms, vykdančioms veiklą valstybėse narėse, kuriose jos nėra įsisteigusios, reikėtų įvesti schemą, pagal kurią jos galėtų naudotis vienu naudojantis elektroniniu ryšiu veikiančiu punktu tam, kad jos būtų įregistruojamos PVM mokėtojomis ir galėtų teikti deklaracijas. Kol tokia schema kuriama, reikėtų naudotis schema, įvesta siekiant sudaryti palankesnes Bendrijoje neįsisteigusių apmokestinamųjų asmenų mokestinių prievolių vykdymo sąlygas.

(9)

Siekiant toliau teisingai taikyti šią direktyvą, kiekvienas PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo turėtų pateikti sumuojančią ataskaitą, nurodydamas apmokestinamuosius asmenis ir neapmokestinamuosius juridinius asmenis, įregistruotus PVM mokėtojais, kuriems jis teikė apmokestinamąsias paslaugas, kurioms taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas.

(10)

Kai kurie paslaugų teikimo vietai padaryti pakeitimai gali ženkliai paveikti valstybių narių biudžetą. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, šie pakeitimai yra įvedami palaipsniui.

(11)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (4) 34 punktą, valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesais parengti lenteles, kurios kuo geriau atspindėtų direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimą, ir viešai jas paskelbti.

(12)

Todėl Direktyvą 2006/112/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Nuo 2009 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)

56 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   1 dalies j ir k punktai bei 2 dalis taikomi iki 2009 m. gruodžio 31 d.“;

2)

57 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   1 dalis taikoma iki 2009 m. gruodžio 31 d.“;

3)

59 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Iki 2009 m. gruodžio 31 d. valstybės narės 58 straipsnio b punktą taiko 56 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytoms radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms, kurias valstybėje narėje įsisteigusiems arba joje nuolatinę gyvenamąją vietą turintiems ar paprastai gyvenantiems neapmokestinamiesiems asmenims teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikia paslaugas, už Bendrijos ribų, arba kuris, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena už Bendrijos ribų.“;

4)

357 straipsnis pakeičiamas taip:

„357 straipsnis

Šis skyrius taikomas iki 2014 m. gruodžio 31 d.“

2 straipsnis

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)

V antraštinės dalies 3 skyrius pakeičiamas taip:

„3   SKYRIUS

Paslaugų teikimo vieta

1   skirsnis

Sąvokų apibrėžtys

43 straipsnis

Taikant su paslaugų teikimo vieta susijusias taisykles:

1)

laikoma, kad apmokestinamasis asmuo, kuris taip pat vykdo veiklą ar sandorius, kurie nėra apmokestinamasis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas pagal 2 straipsnio 1 dalį, yra apmokestinamasis asmuo visų jam suteiktų paslaugų atžvilgiu;

2)

laikoma, kad neapmokestinamasis juridinis asmuo, kuris yra įregistruotas PVM mokėtoju, yra apmokestinamasis asmuo.

2   skirsnis

Bendrosios taisyklės

44 straipsnis

Paslaugų teikimo apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip toks, vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsteigęs savo verslą. Tačiau, jei tos paslaugos yra teikiamos apmokestinamojo asmens nuolatiniam padaliniui, esančiam kitoje vietoje nei ta, kur jis yra įsteigęs savo verslą, šių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur yra tas nuolatinis padalinys. Nesant tokios verslo ar nuolatinio padalinio vietos, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur apmokestinamasis asmuo, kuris gauna tas paslaugas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

45 straipsnis

Paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo verslą. Tačiau, jei tos paslaugos yra teikiamos iš paslaugų teikėjo nuolatinio padalinio, esančio kitoje vietoje nei ta, kur jis yra įsteigęs savo verslą, šių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur yra tas nuolatinis padalinys. Nesant tokios verslo ar nuolatinio padalinio vietos, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur paslaugų teikėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

3   skirsnis

Specialios nuostatos

1   poskirsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikimas

46 straipsnis

Paslaugų, kurias tarpininkas, veikdamas kito asmens vardu ir jo naudai, teikia neapmokestinamajam asmeniui, teikimo vieta yra ten, kur pagal šios direktyvos nuostatas vykdomas pagrindinis sandoris.

2   poskirsnis

Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimas

47 straipsnis

Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų, įskaitant ekspertų ir nekilnojamojo turto agentų paslaugas, apgyvendinimo paslaugas viešbučiuose ar panašią veiklą vykdančiose įstaigose, pavyzdžiui, poilsiavietėse ar stovyklauti įrengtose vietose, teisės naudoti nekilnojamąjį turtą suteikimą ir statybos darbų parengimo bei koordinavimo paslaugas, pavyzdžiui, architektų ir statybos vietoje priežiūrą vykdančių firmų paslaugas, teikimo vieta yra ta vieta, kur yra nekilnojamasis turtas.

3   poskirsnis

Transporto paslaugų teikimas

48 straipsnis

Keleivių vežimo paslaugų teikimo vieta yra ten, kur atliekamas keleivių vežimas, proporcingai nuvažiuotiems atstumams.

49 straipsnis

Prekių gabenimo, išskyrus prekių gabenimą Bendrijos viduje, paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims vieta yra ten, kur atliekamas prekių gabenimas, proporcingai nuvažiuotiems atstumams.

50 straipsnis

Prekių gabenimo Bendrijos viduje paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims vieta yra maršruto pradžia.

51 straipsnis

Prekių gabenimas Bendrijos viduje – prekių gabenimas, kai maršrutas prasideda vienos valstybės narės teritorijoje ir baigiasi kitos valstybės narės teritorijoje.

Maršruto pradžia – vieta, kur faktiškai prasideda prekių gabenimas, neatsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą iki prekių buvimo vietos, o maršruto pabaiga – vieta, kur faktiškai baigiasi prekių gabenimas.

52 straipsnis

Valstybės narės neprivalo apmokestinti PVM tos prekių gabenimo Bendrijos viduje neapmokestinamiesiems asmenims dalies, kuri vykdoma Bendrijos teritorijai nepriklausančiais vandenimis.

4   poskirsnis

Kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ir panašių paslaugų, papildomų transporto paslaugų teikimas ir kilnojamojo turto vertinimas bei aptarnavimas

53 straipsnis

Paslaugų ir papildomų paslaugų, susijusių su kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašia veikla, pavyzdžiui, mugėmis ir parodomis, įskaitant tokios veiklos organizatorių teikiamas paslaugas, teikimo vieta yra ta vieta, kur ši veikla fiziškai vykdoma.

54 straipsnis

Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims vieta yra ta vieta, kur paslaugos yra fiziškai suteikiamos:

a)

papildoma transporto veikla, pavyzdžiui, pakrovimo, iškrovimo, krovinių tvarkymo ir panaši veikla;

b)

kilnojamojo materialiojo turto vertinimas ir aptarnavimas.

5   poskirsnis

Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimas

55 straipsnis

Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų, išskyrus tas, kurios fiziškai teikiamos laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, teikimo vieta yra ten, kur paslaugos yra fiziškai suteikiamos.

6   poskirsnis

Transporto priemonių nuoma

56 straipsnis

1.   Transporto priemonių trumpalaikės nuomos paslaugų teikimo vieta yra ten, kur transporto priemonė faktiškai perduodama klientui.

2.   Taikant 1 dalį, „trumpalaikė“ reiškia nepertraukiamą transporto priemonės valdymą ar naudojimą ne ilgiau kaip trisdešimt dienų, o laivų atveju – ne daugiau kaip devyniasdešimt dienų.

7   poskirsnis

Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimas vartojimui laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose

57 straipsnis

1.   Maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų, kurios fiziškai teikiamos laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, teikimo vieta yra keleivių vežimo maršruto pradžia.

2.   Taikant 1 dalį, keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalis – vežimo maršruto, atlikto be tarpinio sustojimo už Bendrijos ribų, dalis nuo keleivių vežimo maršruto pradžios iki pabaigos.

Keleivių vežimo maršruto pradžia – pirmoji pagal tvarkaraštį keleivių įlaipinimo Bendrijoje vieta, tam tikrais atvejais po tarpinio sustojimo už Bendrijos ribų.

Keleivių vežimo maršruto pabaiga – paskutinė pagal tvarkaraštį Bendrijoje įlaipintų keleivių išlaipinimo Bendrijoje vieta, tam tikrais atvejais prieš tarpinį sustojimą už Bendrijos ribų.

Kelionės į abi puses atveju kelionė atgal laikoma atskiru vežimo maršrutu.

8   poskirsnis

Elektroninių paslaugų teikimas neapmokestinamiesiems asmenims

58 straipsnis

Kai valstybėje narėje įsisteigusiems ar joje nuolatinį adresą turintiems ar paprastai gyvenantiems neapmokestinamiesiems asmenims elektroniniu būdu paslaugas, visų pirma tas paslaugas, kurios nurodytos II priede, teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikia paslaugas, už Bendrijos ribų, arba kuris, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena už Bendrijos ribų, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur neapmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, arba ten, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

Jeigu paslaugos teikėjas ir paslaugas įsigyjantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai savaime nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu teikiama paslauga.

9   poskirsnis

Paslaugų teikimas neapmokestinamiesiems asmenims už Bendrijos ribų

59 straipsnis

Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs arba turi nuolatinį adresą, ar paprastai gyvena už Bendrijos ribų, vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinį adresą ar paprastai gyvena:

a)

autorių teisių, patentų, licencijų, prekių ženklų bei panašių teisių perdavimas ir suteikimas;

b)

reklamos paslaugos;

c)

konsultantų, inžinierių, konsultacinių firmų, teisininkų, apskaitininkų paslaugos ir kitos panašios paslaugos, taip pat duomenų apdorojimas ir informacijos teikimas;

d)

įsipareigojimai visiškai ar iš dalies susilaikyti nuo bet kurios šiame straipsnyje nurodytos komercinės veiklos arba pasinaudojimo bet kuria šiame straipsnyje nurodyta teise;

e)

bankiniai, finansiniai ir draudimo sandoriai, įskaitant perdraudimą, išskyrus seifų nuomą;

f)

aprūpinimas personalu;

g)

materialiojo kilnojamojo turto, išskyrus visas transporto priemones, nuoma;

h)

teisės naudotis gamtinių dujų ir elektros paskirstymo sistemomis ir transportuoti bei perduoti elektros energiją ir gamtines dujas šiomis sistemomis suteikimas ir kitų tiesiogiai susijusių paslaugų teikimas;

i)

telekomunikacijų paslaugos;

j)

radijo ir televizijos transliavimo paslaugos;

k)

elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, visų pirma nurodytos II priede.

Jeigu paslaugos teikėjas ir paslaugas įsigyjantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai savaime nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu teikiama paslauga.

10   poskirsnis

Dvigubo apmokestinimo ar neapmokestinimo prevencija

59a straipsnis

44, 45, 56 ir 59 straipsniais reglamentuojamo paslaugų teikimo vietos atžvilgiu valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, neapmokestinimui ar konkurencijos iškraipymui, gali laikyti, kad:

a)

vienos ar visų šių paslaugų teikimo vieta yra už Bendrijos ribų tais atvejais, jei paslaugų, kurių teikimo vieta yra jų teritorijoje, faktinis vartojimas ir naudojimas vyksta už Bendrijos ribų;

b)

vienos ar visų šių paslaugų teikimo vieta yra jų teritorijoje tais atvejais, jei paslaugų, kurių teikimo vieta yra už Bendrijos ribų, faktinis vartojimas ir naudojimas vyksta jų teritorijoje.

Tačiau ši nuostata netaikoma elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, kai tos paslaugos yra teikiamos Bendrijoje neįsisteigusiems neapmokestinamiesiems asmenims.

59b straipsnis

Valstybės narės 59a straipsnio b punktą taiko telekomunikacijų paslaugoms ir 59 straipsnio pirmos pastraipos j punkte nurodytoms radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms, kurias valstybėje narėje įsisteigusiems ar joje turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą, ar paprastai gyvenantiems neapmokestinamiesiems asmenims teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikia paslaugas, už Bendrijos ribų, arba kuris, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena už Bendrijos ribų.“;

2)

98 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Lengvatiniai tarifai netaikomi elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms.“;

3)

170 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Visi apmokestinamieji asmenys, kurie, kaip nurodyta Direktyvos 86/560/EEB (5) 1 straipsnyje, Direktyvos 2008/9/EB (6) 2 straipsnio 1 punkte ir 3 straipsnyje ir šios direktyvos 171 straipsnyje, nėra įsisteigę valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, turi teisę susigrąžinti šį PVM, jei prekės ir paslaugos naudojamos šiais tikslais:

4)

171 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   PVM grąžinamas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, bet yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, pagal Direktyvoje 2008/9/EB nustatytas išsamias taisykles“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Direktyva 86/560/EEB netaikoma:

a)

PVM sumoms, kurios pagal PVM grąžinančios valstybės narės teisės aktus buvo neteisingai nurodytos sąskaitose faktūrose;

b)

sąskaitose faktūrose nurodytoms PVM sumoms už prekių tiekimą, kuris yra arba gali būti neapmokestinamas pagal 138 straipsnį arba 146 straipsnio 1 dalies b punktą.“;

5)

įterpiamas 171a straipsnis:

„171a straipsnis

Valstybės narės gali leisti atskaityti PVM mokestį 168 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne Direktyvoje 86/560/EEB arba Direktyvoje 2008/9/EB nustatyta tvarka apmokestinamajam asmeniui grąžinti PVM už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, už kurį apmokestinamajam asmeniui tenka prievolė sumokėti mokestį pagal 194–197 arba 199 straipsnius. Galima taikyti pagal Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį galiojančius apribojimus.

Todėl apmokestinamajam asmeniui, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, valstybės narės gali netaikyti PVM grąžinimo tvarkos pagal Direktyvą 86/560/EEB arba Direktyvą 2008/9/EB.“;

6)

į XI antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnį įterpiamas šis 192a straipsnis:

„192a straipsnis

Taikant šį skirsnį, apmokestinamasis asmuo, kurio nuolatinis padalinys yra valstybės narės, kurioje atsiranda prievolė mokėti PVM, teritorijoje, laikomas apmokestinamuoju asmeniu, kuris nėra įsisteigęs toje valstybėje narėje, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)

tos valstybės narės teritorijoje jis atlieka apmokestinamąjį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą;

b)

tiekėjo (teikėjo) padalinys, esantis tos valstybės narės teritorijoje, nedalyvauja tokiame tiekime ar teikime.“;

7)

196 straipsnis pakeičiamas taip:

„196 straipsnis

PVM moka bet kuris apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo, įregistruotas PVM mokėtoju, kuriam teikiamos 44 straipsnyje nurodytos paslaugos, jei jas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybės narės teritorijoje.“;

8)

214 straipsnis papildomas šiais punktais:

„d)

kiekvienas apmokestinamasis asmuo, kuriam jų atitinkamoje teritorijoje suteikiamos paslaugos, už kurias jis privalo sumokėti PVM pagal 196 straipsnį;

e)

kiekvienas apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs jų atitinkamoje teritorijoje, kuris kitos valstybės narės teritorijoje teikia paslaugas, už kurias PVM moka tik paslaugų gavėjas pagal 196 straipsnį.“;

9)

262 straipsnis pakeičiamas taip:

„262 straipsnis

Kiekvienas PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo pateikia sumuojančią ataskaitą, kurioje nurodo:

a)

PVM mokėtojais įregistruotus prekes įsigyjančius asmenis, kuriems jis tiekė prekes 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies c punkte nurodytomis sąlygomis;

b)

PVM mokėtojais įregistruotus asmenis, kuriems jis tiekė Bendrijos viduje įsigytas prekes, kaip nurodyta 42 straipsnyje;

c)

apmokestinamuosius asmenis ir neapmokestinamuosius juridinius asmenis, įregistruotus PVM mokėtojais, kuriems jis teikė paslaugas, išskyrus PVM neapmokestinamas paslaugas valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas, ir už kurias paslaugos gavėjas privalo sumokėti mokestį pagal 196 straipsnį.“;

10)

264 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

kodas, kuriuo apmokestinamasis asmuo yra įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje turi būti pateikta sumuojanti ataskaita ir kurį jis nurodė tiekdamas prekes 138 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir kurį jis nurodė atlikdamas apmokestinamąjį paslaugų teikimą 44 straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

b)

kodas, kuriuo prekes įsigyjantis arba paslaugas gaunantis asmuo yra įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje turi būti pateikta sumuojanti ataskaita, ir kuris buvo nurodytas jam tiekiant prekes ar teikiant paslaugas;“;

b)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

kiekvieno prekes įsigijusio ar paslaugas gavusio asmens atžvilgiu – apmokestinamojo asmens atlikto prekių tiekimo bendra vertė ir atlikto paslaugų teikimo bendra vertė;“;

11)

358 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

elektroninės paslaugos ir elektroniniu būdu teikiamos paslaugos – 59 straipsnio pirmos pastraipos k punkte nurodytos paslaugos;“;

b)

4 punktas pakeičiamas taip:

„4.

vartojimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje laikoma, kad teikiamos elektroninės paslaugos pagal 58 straipsnį;“;

12)

II priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

„58 STRAIPSNYJE IR 59 STRAIPSNIO PIRMOS DALIES K PUNKTE NURODYTŲ ELEKTRONINIU BŪDU TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS“.

3 straipsnis

Nuo 2011 m. sausio 1 d. Direktyvos 2006/112/EB 53 ir 54 straipsniai pakeičiami taip:

„53 straipsnis

Apmokestinamajam asmeniui teikiamų įėjimo į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, pavyzdžiui, muges ir parodas, bei papildomų su įėjimu susijusių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur šie renginiai faktiškai vyksta.

54 straipsnis

1.   Neapmokestinamajam asmeniui teikiamų paslaugų ir papildomų paslaugų, susijusių su kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašia veikla, pavyzdžiui, mugėmis ir parodomis, įskaitant tokios veiklos organizatorių teikiamas paslaugas, teikimo vieta yra ten, kur ši veikla faktiškai vyksta.

2.   Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur paslaugos yra fiziškai suteikiamos:

a)

papildoma transporto veikla, pavyzdžiui, pakrovimo, iškrovimo, krovinių tvarkymo ir panaši veikla;

b)

kilnojamojo materialiojo turto vertinimas ir aptarnavimas.“.

4 straipsnis

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Direktyvos 2006/112/EB 56 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Transporto priemonių nuomos, išskyrus trumpalaikę nuomą, paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur klientas yra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena.

Tačiau pramoginio laivo nuomos, išskyrus trumpalaikę nuomą, paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur pramoginis laivas faktiškai perduodamas klientui, kai paslaugų teikėjas šią paslaugą faktiškai teikia iš savo ten esančios verslo vietos arba nuolatinio padalinio.

3.   Taikant 1 ir 2 dalis, „trumpalaikė“ reiškia nepertraukiamą transporto priemonės valdymą ar naudojimą ne ilgiau kaip trisdešimt dienų, o laivų atveju – ne daugiau kaip devyniasdešimt dienų.“

5 straipsnis

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)

V antraštinės dalies 3 skyriaus 3 skirsnio 8 poskirsnis pakeičiamas taip:

„8   poskirsnis

Telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų teikimas neapmokestinamiesiems asmenims

58 straipsnis

Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinį adresą arba paprastai gyvena:

a)

telekomunikacijų paslaugos;

b)

radijo ir televizijos transliavimo paslaugos;

c)

elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, visų pirma nurodytos II priede.

Jeigu paslaugos teikėjas ir paslaugas įsigijantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai savaime nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu teikiama paslauga.“;

2)

59 straipsnio pirmos dalies i, j ir k punktai bei antra dalis išbraukiami;

3)

59a straipsnis pakeičiamas taip:

„59a straipsnis

Paslaugų, kurių teikimo vieta reglamentuojama 44, 45, 56, 58 ir 59 straipsniais, atžvilgiu valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, neapmokestinimui ar konkurencijos iškraipymui, gali laikyti, kad:

a)

vienos ar visų šių paslaugų teikimo vieta yra už Bendrijos ribų tais atvejais, jei paslaugų, kurių teikimo vieta yra jų teritorijoje, faktinis vartojimas ir naudojimas vyksta už Bendrijos ribų;

b)

vienos ar visų šių paslaugų teikimo vieta yra jų teritorijoje tais atvejais, jei paslaugų, kurių teikimo vieta yra už Bendrijos ribų, faktinis vartojimas ir naudojimas vyksta jų teritorijoje.“;

4)

59b straipsnis išbraukiamas;

5)

204 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau valstybės narės negali taikyti antroje pastraipoje nurodytos galimybės Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kaip apibrėžta 358a straipsnio 1 punkte, kuris pasirinko specialią telekomunikacijų, transliavimo arba elektroninėms paslaugoms skirtą schemą.“;

6)

XII antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

 

„Specialios schemos neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims“;

7)

357 straipsnis išbraukiamas;

8)

358 straipsnis pakeičiamas taip:

„358 straipsnis

Taikant šį skyrių ir nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, naudojamos šios sąvokos:

1)

telekomunikacijų paslaugos ir transliavimo paslaugos – 58 straipsnio pirmos dalies a ir b punktuose nurodytos paslaugos;

2)

elektroninės paslaugos ir elektroniniu būdu teikiamos paslaugos – 58 straipsnio pirmos dalies c punkte nurodytos paslaugos;

3)

vartojimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje laikoma, kad teikiamos telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninės paslaugos pagal 58 straipsnį;

4)

PVM deklaracija – ataskaita, kurioje pateikiama būtina informacija, pagal kurią galima nustatyti kiekvienoje valstybėje narėje mokėtino PVM sumą.“;

9)

XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

 

„Speciali schema telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėms paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys“;

10)

į XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 skirsnį įterpiamas šis straipsnis:

„358a straipsnis

Taikant šį skirsnį ir nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, naudojamos šios sąvokos:

1)

Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo – apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio Bendrijos teritorijoje bei kuris neprivalo registruotis PVM mokėtoju;

2)

registravimosi valstybė narė – valstybė narė, į kurią Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pasirenka kreiptis, kad pagal šio skirsnio nuostatas praneštų, kada prasideda jo, kaip apmokestinamojo asmens, veikla Bendrijos teritorijoje.“;

11)

359–365 straipsniai pakeičiami taip:

„359 straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs valstybėje narėje ar turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba paprastai gyvena valstybėje narėje. Ši schema taikoma visoms toms Bendrijoje teikiamoms paslaugoms.

360 straipsnis

Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ar baigia vykdyti veiklą kaip apmokestinamasis asmuo, arba pakeičia tą veiklą taip, kad jis nebeatitinka sąlygų, būtinų norint naudotis šia specialia schema. Šią informaciją jis perduoda elektroniniu būdu.

361 straipsnis

1.   Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo, pradėdamas apmokestinamąją veiklą, registravimosi valstybei narei privalo pateikti šią informaciją:

a)

vardą, pavardę ar pavadinimą;

b)

pašto adresą;

c)

elektroninius adresus, įskaitant tinklaviečių adresus;

d)

nacionalinį mokesčio mokėtojo kodą, jei toks yra;

e)

pranešimą, kad asmuo nėra įregistruotas PVM mokėtoju Bendrijoje.

2.   Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, jei pasikeičia pateikta informacija.

362 straipsnis

Registravimosi valstybė narė suteikia Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui atskirą PVM mokėtojo kodą ir praneša jam šį kodą elektroninėmis priemonėmis. Remdamosi šiam registravimui naudojama informacija, vartojimo valstybės narės gali naudoti savo registravimo sistemas.

363 straipsnis

Registravimosi valstybė narė Bendrijoje neįsisteigusį apmokestinamąjį asmenį išbraukia iš mokėtojų registro toliau nurodytais atvejais:

a)

jeigu jis tai valstybei narei praneša, kad jis toliau nebeteikia telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninių paslaugų;

b)

jeigu galima manyti, kad jo apmokestinama veikla yra nutraukta;

c)

jeigu jis nebeatitinka sąlygų, būtinų norint naudotis šia specialia schema;

d)

jeigu jis nuolatos nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių.

364 straipsnis

Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, neatsižvelgiant į tai, ar buvo teikiamos telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninės paslaugos. PVM deklaracija pateikiama per 20 dienų po mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pasibaigimo.

365 straipsnis

PVM deklaracijoje nurodomas PVM mokėtojo kodas ir, pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje priklauso sumokėti PVM, telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų, suteiktų per mokestinį laikotarpį, bendra vertė be PVM ir bendra atitinkamo PVM suma, suskirstyta pagal tarifus. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.“;

12)

366 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   PVM deklaracijoje sumos nurodomos eurais.

Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad PVM deklaracijoje sumos būtų nurodomos jų nacionaline valiuta. Jei už tiekimus buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pildo PVM deklaraciją atsižvelgdamas į paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutų keitimo kursą.“;

13)

367 ir 368 straipsniai pakeičiami taip:

„367 straipsnis

Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo PVM, nurodydamas atitinkamą PVM deklaraciją, moka pateikdamas PVM deklaraciją, tačiau ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Mokestis pervedamas į registravimosi valstybės narės nurodytą banko sąskaitą eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad mokestis būtų pervestas į banko sąskaitą jų valiuta.

368 straipsnis

Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris naudojasi šia specialia schema, negali būti taikoma PVM atskaita pagal šios direktyvos 168 straipsnį. Nukrypstant nuo Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 dalies, šiam apmokestinamajam asmeniui PVM grąžinamas pagal minėtą direktyvą. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 4 straipsnio 2 dalis netaikomos grąžinant PVM, susijusį su telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėmis paslaugomis, kurioms taikoma ši speciali schema.“;

14)

369 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo tvarko apskaitos registrus sandoriams, kuriems taikoma ši speciali schema. Šie apskaitos registrai privalo būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.“;

15)

Į XII antraštinės dalies 6 skyrių įterpiamas šis skirsnis:

„3   skirsnis

Speciali schema telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėms paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, o ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys.

369a straipsnis

Taikant šį skirsnį ir nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, naudojamos šios sąvokos:

1)

vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo – apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį Bendrijos teritorijoje, tačiau nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio vartojimo valstybės narės teritorijoje;

2)

registravimosi valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą arba, jei jis nėra įsteigęs savo verslo Bendrijoje, kurioje jis turi nuolatinį padalinį.

Kai apmokestinamasis asmuo nėra įsteigęs savo verslo Bendrijoje, tačiau joje turi daugiau negu vieną nuolatinį padalinį, registravimosi valstybė narė yra valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurioje apmokestinamasis asmuo nurodo, kad naudosis šia specialia schema. Apmokestinamajam asmeniui šis sprendimas privalomas atitinkamiems kalendoriniams metams ir dvejiems po jų einantiems kalendoriniams metams.

369b straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam vartojimo valstybėje narėje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs ar turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba paprastai gyvena toje valstybėje narėje. Ši speciali schema taikoma visoms toms Bendrijoje teikiamoms paslaugoms.

369c straipsnis

Vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ir nutraukia apmokestinamą veiklą, kuriai taikoma ši speciali schema, arba pakeičia tą veiklą taip, kad jis nebeatitinka sąlygų, būtinų norint naudotis šia specialia schema. Šią informaciją jis perduoda elektroniniu būdu.

369d straipsnis

Apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi šia specialia schema, dėl pagal šią schemą vykdomų apmokestinamųjų sandorių įregistruojamas PVM mokėtoju tik registravimosi valstybėje narėje. Tuo tikslu valstybė narė naudoja atskirą PVM mokėtojo kodą, kuris jau yra suteiktas apmokestinamajam asmeniui jam vykdant prievoles pagal vidaus sistemą.

Remdamosi šiam registravimui naudojama informacija, vartojimo valstybės narės gali naudoti savo registravimo sistemas.

369e straipsnis

Registravimosi valstybė narė pašalina vartojimo valstybėje narėje neįsisteigusį apmokestinamąjį asmenį iš šios specialios schemos bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

jeigu jis praneša, kad jis toliau nebeteikia telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninių paslaugų;

b)

jeigu galima manyti, kad jo apmokestinama veikla, kuriai taikoma ši speciali schema, yra nutraukta;

c)

jeigu jis nebeatitinka sąlygų, būtinų norint naudotis šia specialia schema;

d)

jeigu jis nuolatos nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių.

369f straipsnis

Vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybei narei elektroninėmis priemonėmis pateikia kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nepaisant to, ar buvo teikiamos telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninės paslaugos. PVM deklaracija pateikiama per 20 dienų po mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pasibaigimo.

369g straipsnis

PVM deklaracijoje nurodomas PVM mokėtojo kodas, nurodytas 369d straipsnyje, ir, kiekvienos vartojimo valstybės narės, kurioje priklauso sumokėti PVM, telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninių paslaugų, suteiktų per mokestinį laikotarpį, bendra vertė be PVM ir bendra atitinkamo PVM suma, suskirstyta pagal tarifus. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.

Jeigu be registravimosi valstybėje narėje esančių nuolatinių padalinių apmokestinamasis asmuo turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių, iš kurių teikiamos paslaugos, be pirmoje dalyje nurodytos informacijos PVM deklaracijoje turi būti nurodyta suteiktų telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninių paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema, bendra vertė pagal kiekvieną valstybę narę, kurioje jis turi padalinį, suskirstyta pagal vartojimo valstybes nares, ir to padalinio individualus PVM mokėtojo kodas ar mokesčių mokėtojo registracijos kodas.

369h straipsnis

1.   PVM deklaracijoje sumos nurodomos eurais.

Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad PVM deklaracijoje sumos būtų nurodomos jų nacionaline valiuta. Jei už tiekimus buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pildo PVM deklaraciją atsižvelgdamas į paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutų keitimo kursą.

2.   Valiutos perskaičiuojamos pagal tos dienos Europos centrinio banko paskelbtus valiutų keitimo kursus arba, jei tą dieną kursai neskelbiami, pagal kitą dieną paskelbtus valiutų keitimo kursus.

369i straipsnis

Vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo PVM, nurodydamas atitinkamą PVM deklaraciją, moka pateikdamas PVM deklaraciją, tačiau ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Mokestis pervedamas į registravimosi valstybės narės nurodytą banko sąskaitą eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad mokestis būtų pervestas į banko sąskaitą jų valiuta.

369j straipsnis

Apmokestinamajam asmeniui, kuris nėra įsisteigęs vartojimo valstybėje narėje ir naudojasi šia specialia schema, negali būti taikoma PVM atskaita pagal šios direktyvos 168 straipsnį apmokestinamos veiklos, kuriai taikoma ši schema, atžvilgiu. Nepaisant Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio, šiam apmokestinamajam asmeniui PVM grąžinamas pagal minėtą direktyvą.

Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs vartojimo valstybėje narėje ir naudojasi šia specialia schema, vartojimo valstybėje narėje vykdo ir tokią veiklą, kuriai netaikoma ši schema ir kurią vykdydamas jis privalo užsiregistruoti PVM mokėtoju, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal 250 straipsnį, jis atskaito PVM už savo apmokestinamą veiklą, kuriai taikoma ši schema.

369k straipsnis

1.   Vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo tvarko apskaitos registrus sandoriams, kuriems taikoma ši speciali schema. Šie apskaitos registrai privalo būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.

2.   Vartojimo valstybei narei ir registravimosi valstybei narei turi būti sudaryta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodytais apskaitos registrais, joms to pareikalavus.

Šie apskaitos registrai privalo būti saugomi dešimt metų, skaičiuojant nuo tų metų, kuriais buvo įvykdytas sandoris, gruodžio 31 d.“;

16)

II priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

„58 STRAIPSNIO PIRMOS DALIES C PUNKTE NURODYTŲ ELEKTRONINIU BŪDU TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS“.

6 straipsnis

Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, ar telekomunikacijų paslaugų, radijo ir televizijos transliavimo paslaugų ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims srityje galima veiksmingai taikyti 5 straipsnyje nustatytą taisyklę ir ar ta taisyklė dar atitinka tuo metu nustatytą bendrą politiką, susijusią su paslaugų teikimo vieta.

7 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie yra būtini siekiant laikytis šios direktyvos 1–5 straipsnių nuo atitinkamų jų nuostatose nurodytų datų.

Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Valstybės narės, priimdamos tokias nuostatas, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

8 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

9 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. BAJUK


(1)  OL C 104 E, 2004 4 30, p. 143 ir 2006 m. gegužės 16 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 117, 2004 4 30, p. 15 ir OL C 195, 2006 8 18, p. 54.

(3)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/75/EB (OL L 346, 2007 12 29, p. 13).

(4)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(5)  1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos (OL L 326, 1986 11 21, p. 40).

(6)  2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL L 44, 2008 2 20, p. 23).“;


Top