This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02013R0575-20210930
Regulation (EU) No 575/2013 of the European Parliament and of the Council of 26 June 2013 on prudential requirements for credit institutions and amending Regulation (EU) No 648/2012 (Text with EEA relevance)Text with EEA relevance
Consolidated text: 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
02013R0575 — LT — 30.09.2021 — 011.002
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 575/2013 2013 m. birželio 26 d. dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176 2013.6.27, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
Pataisytas:
Klaidų ištaisymas, OL L 321, 30.11.2013, p. 6 (Nr. 575/2013) |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 575/2013
2013 m. birželio 26 d.
dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012
(Tekstas svarbus EEE)
PIRMA DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kurių įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES, turi laikytis šių punktų atžvilgiu:
nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos, atsiskaitymo rizikos ir sverto elementais;
dideles pozicijas ribojančių reikalavimų;
likvidumo reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos elementais;
informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su a, b ir c punktais;
viešo atskleidimo reikalavimų.
Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kurių privalo laikytis pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba G-SII dalis ir ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės.
Šiuo reglamentu nereglamentuojami kompetentingoms institucijoms keliami informacijos skelbimo reikalavimai įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityje, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES.
2 straipsnis
Priežiūros įgaliojimai
3 straipsnis
Griežtesnių reikalavimų taikymas įstaigose
Šiuo reglamentu įstaigoms nedraudžiama turėti daugiau nuosavų lėšų ir didesnes jų sudedamąsias dalis, nei reikalaujama šiame reglamente, arba taikyti griežtesnes priemones, nei reikalaujama šiame reglamente.
4 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi bet kuria iš šių veiklų:
indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš visuomenės ir paskolų teikimas savo sąskaita;
bet kurios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 6 ) I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytos veiklos vykdymas, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų, tačiau įmonė nėra prekiautoja biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, kolektyvinio investavimo subjektas arba draudimo įmonė:
įmonės visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR;
įmonės visa turto vertė yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, o įmonė, kurios visa turto vertė individualiai yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR ir kuri vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, priklauso grupei, kurios visų įmonių visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, arba
įmonės visa turto vertė yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, o įmonė priklauso grupei, kurios visų įmonių, kurios vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, kai taip nusprendžia konsoliduotos priežiūros institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija, kad atsižvelgtų į galimą reikalavimų apėjimo riziką ir galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui;
taikant b punkto ii ir iii papunkčius, kai įmonė priklauso trečiosios valstybės grupei, kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, kuriam suteiktas veiklos leidimas Sąjungoje, visas turtas įtraukiamas į visų grupės įmonių bendrą viso turto vertę;
investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriam suteiktas veiklos leidimas pagal tą direktyvą, išskyrus kredito įstaigas;
įstaiga – kredito įstaiga, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, arba tos direktyvos 8a straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė;
▼M9 —————
draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ( 7 ) 13 straipsnio 1 punkte;
perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;
viešojo sektoriaus subjektas – nekomercinė administracinė įstaiga, pavaldi centrinei, regioninei ar vietos valdžiai, arba institucijoms, kurios vykdo tas pačias funkcijas kaip regioninės vyriausybės ir vietos valdžios institucijos, arba nekomercinė įmonė, kuri priklauso centrinei, regioninei arba vietos valdžiai arba yra įsteigta ir finansuojama centrinės, regioninės ar vietos valdžios, ir kuri yra sudariusi specialius garantijų susitarimus, įskaitant įstatymais reglamentuojamas savivaldos įstaigas, kurioms taikoma viešoji priežiūra;
valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte;
vyresnioji vadovybė – vyresnioji vadovybė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte;
sisteminė rizika – sisteminė rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte;
modelio rizika – modelio rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte;
iniciatorius – iniciatorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 ( 10 ) 2 straipsnio 3 punkte;
rėmėjas – rėmėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 5 punkte;
pirminis skolintojas – pirminis skolintojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 20 punkte;
patronuojančioji įmonė:
patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;
Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 3 ir 4 skyrių II skirsnyje ir VIII antraštinėje dalyje bei šio reglamento penktoje dalyje – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kuri įmonė, kuri faktiškai daro lemiamą poveikį kitai įmonei;
patronuojamoji įmonė:
patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;
patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, ir bet kuri įmonė, kuriai patronuojančioji įmonė faktiškai daro lemiamą poveikį.
Patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis;
filialas – veiklos vieta, kuri yra juridiškai priklausoma įstaigos dalis ir kurioje tiesiogiai atliekami visi ar kai kurie įstaigų veiklai būdingi sandoriai;
papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas arba panaši veikla, papildanti vienos arba kelių įstaigų pagrindinę veiklą;
turto valdymo bendrovė – turto valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 punkte, arba AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, įskaitant, jei nenumatyta kitaip, trečiųjų valstybių subjektus, kurie vykdo panašią veiklą ir kuriems taikomi trečiosios valstybės įstatymai;
finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė; finansų įstaigos patronuojamosios įmonės yra daugiausia įstaigos arba finansų įstaigos, kai bent viena iš jų yra įstaiga ir kai didesnė kaip 50 % finansų įstaigos nuosavo kapitalo, konsoliduoto turto, pajamų, personalo ar kito rodiklio, kurį kompetentinga institucija laiko svarbiu, dalis yra susijusi su patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos;
mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte;
mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar įstaiga arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra įstaiga;
trečiosios valstybės draudimo įmonė – trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 3 punkte;
trečiosios valstybės perdraudimo įmonė – trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 6 punkte;
pripažinta trečiųjų valstybių investicinė įmonė – įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:
kuri, jeigu būtų įsteigta Sąjungoje, atitiktų investicinės įmonės apibrėžtį;
kuriai veiklos leidimas išduotas trečiojoje valstybėje;
kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės ir kuri laikosi tų riziką ribojančių taisyklių, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, griežtumu atitinka bent šiame reglamente arba Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas taisykles;
finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga ir nėra vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant investicinę įmonę, finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2366 ( 11 ), ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose;
finansų sektoriaus subjektas – bet kuris iš šių subjektų:
įstaiga;
finansų įstaiga;
papildomas paslaugas teikianti įmonė, įtraukta į įstaigos konsoliduotą finansinę būklę;
draudimo įmonė;
trečiosios valstybės draudimo įmonė;
perdraudimo įmonė;
trečiosios valstybės perdraudimo įmonė;
draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f punkte;
į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį neįtraukta bendrovė;
trečiosios valstybės įmonė, kurios pagrindinė veikla yra panaši į bet kurio iš a–k punktuose nurodytų subjektų veiklą;
patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje – įstaiga valstybėje narėje, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga, finansų įstaiga ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, arba dalyvaujanti valdant įstaigos, finansų įstaigos ar papildomas paslaugas teikiančios įmonės kapitalą ir pati nesanti kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;
ES patronuojančioji įstaiga – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;
patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje – valstybėje narėje esanti patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;
ES patronuojančioji investicinė įmonė – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;
patronuojančioji kredito įstaiga valstybėje narėje – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri yra kredito įstaiga;
ES patronuojančioji kredito įstaiga – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra kredito įstaiga;
patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;
ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;
patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;
ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;
pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;
dalyvavimas valdant įmonės kapitalą – dalyvavimas, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių ( 12 ) 17 straipsnio pirmame sakinyje, arba 20 % ar daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo tiesioginė ar netiesioginė nuosavybė;
kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui;
kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiai, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba papildant šį kriterijų apskaitos standartais, kurie taikomi įstaigai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai;
glaudūs ryšiai – padėtis, kai du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų yra susiję kuriuo nors iš šių būdų:
dalyvauja valdant kapitalą, tiesiogiai turėdami arba kontroliuodami 20 % arba daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo;
kontrolės ryšiais;
nuolatiniais abiejų arba visų tų asmenų santykiais su tuo pačiu trečiuoju asmeniu dėl kontrolės ryšių;
susijusių klientų grupė – bet kuri iš šių grupių:
du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie, jeigu nenurodyta kitaip, kelia vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus asmenis;
du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra susiję a punkte apibūdintais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti keliančiais vieną riziką, nes jie taip tarpusavyje susiję, kad, jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, ypač finansavimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti greičiausiai taip pat susidurtų su finansavimo arba grąžinimo sunkumais.
Nepaisant a ir b punktų, tais atvejais, kai centrinės valdžios institucija tiesiogiai kontroliuoja daugiau nei vieną fizinį ar juridinį asmenį arba yra tiesiogiai susijusi su daugiau nei vienu fiziniu ar juridiniu asmeniu, grupė, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai ji kontroliuoja pagal a punktą, arba kurie yra susiję su ja pagal b punktą, gali būti laikoma nesusijusių klientų grupe. Vietoj to susijusių klientų grupės, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, egzistavimas gali būti vertinamas atskirai kiekvieno iš asmenų, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja centrinės valdžios institucija pagal a punktą arba kurie yra tiesiogiai susiję su ja pagal b punktą, ir visų fizinių bei juridinių asmenų, kuriuos tas asmuo kontroliuoja pagal a punktą arba su kuriuo jie yra susiję pagal b punktą, įskaitant centrinės valdžios instituciją, atžvilgiu. Tas pats taikytina regioninėms arba vietos institucijoms, kurioms taikoma 115 straipsnio 2 dalis.
Du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie atitinka a arba b punkte nustatytas sąlygas dėl savo tiesioginės tos pačios pagrindinės sandorio šalies pozicijos tarpuskaitos veiklos tikslais, nelaikomi susijusių klientų grupe;
kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba įstaiga, kuri yra įgaliota pagal nacionalinę teisę prižiūrėti įstaigas, tokiu būdu priklausydama atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai;
konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotos priežiūros vykdymą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį;
veiklos leidimas – institucijų išduotas bet kokios formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė verstis tam tikra veikla;
buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga yra gavusi veiklos leidimą;
priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga turi filialą arba teikia paslaugas;
ECBS centriniai bankai – nacionaliniai centriniai bankai, kurie yra Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, ir Europos centrinis bankas (ECB);
centriniai bankai – ECBS centriniai bankai ir trečiųjų valstybių centriniai bankai;
konsoliduota būklė – padėtis, kuri susidaro tuo atveju, kai šio reglamento reikalavimai pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių taikomi įstaigai taip, lyg ta įstaiga kartu su vienu arba daugiau subjektų būtų viena įstaiga;
konsoliduotai – remiantis konsoliduota būkle;
iš dalies konsoliduotai – remiantis patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, išskyrus subjektų pogrupį, konsoliduota būkle arba patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuri nėra pagrindinė patronuojančioji įstaigą, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduota būkle;
finansinė priemonė – bet kuri iš šių priemonių:
sutartis, dėl kurios viena iš šalių įgyja finansinio turto, o kita – finansinį įsipareigojimą arba kitos šalies nuosavybės priemonę;
bet kuri Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodyta priemonė;
išvestinė finansinė priemonė;
pirminė finansinė priemonė;
grynųjų pinigų priemonė.
Visos a, b ir c punktuose nurodytos priemonės yra finansinės priemonės tik tada, jei jų vertė kyla iš pagrindinės finansinės priemonės arba kito pagrindinio straipsnio kainos, normos arba indekso;
pradinis kapitalas – Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnyje nurodyti nuosavų lėšų dydžiai ir rūšys;
operacinė rizika – nuostolio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių sukelta rizika, įskaitant teisinę riziką;
gautinų sumų sumažėjimo rizika – rizika, kad gautinos sumos sumažės dėl kreditų įsipareigojančiajam asmeniui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais;
įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė arba PD – tikimybė, kad per vienų metų laikotarpį sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų;
nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba LGD – pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėtos įsipareigojimų sumos santykis;
perskaičiavimo koeficientas – einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos, kuri galėtų būti panaudota ir todėl būtų nesumokėta įsipareigojimų neįvykdymo metu, ir einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis; įsipareigojimų mastas nustatomas pagal rekomenduojamą ribą, išskyrus atvejus, kai nerekomenduojama riba yra didesnė;
kredito rizikos mažinimas – įstaigos naudojamas kredito rizikos, susijusios su įstaigos tebeturima pozicija arba pozicijomis, mažinimo būdas;
tiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama įstaigai turint teisę, – sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atveju – panaikinti, įpareigoti perduoti, paimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir reikalavimo įstaigai sumos;
netiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama trečiosios šalies prievole sumokėti sumą skolininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų kredito įvykių atveju;
grynųjų pinigų atitikmens priemonė – indėlio sertifikatas, obligacija, įskaitant padengtą obligaciją, arba bet kuri kita nesubordinuotoji priemonė, kurią yra išleidusi įstaiga arba investicinė įmonė, už kurią įstaigai ar investicinei įmonei jau yra visiškai sumokėta ir kurios nominaliąją vertę įstaiga ar investicinė įmonė turi besąlygiškai apmokėti;
pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 1 punkte;
pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 19 punkte;
pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 4 punkte;
pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais;
kredito vertės padidinimas – sutartyje įformintas susitarimas, pagal kurį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybė yra pagerinama, palyginti su ta, kokia ji būtų buvusi, jei kredito vertė nebūtų padidinta, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių kredito užtikrinimas;
specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 2 punkte;
segmentas – segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 6 punkte;
vertinimas rinkos kainomis – pozicijų vertinimas remiantis turimomis iš nepriklausomų šaltinių gautomis uždarymo kainomis, įskaitant biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas;
vertinimas pagal modelį – bet kuris vertinimas, kurį atliekant vertė nustatoma taikant palyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu remiantis vienu ar keliais rinkos įvesties duomenimis;
nepriklausoma kainų patikra – procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar vertinant pagal modelį naudojamų įvesties duomenų tikslumas ir nepriklausomumas;
reikalavimus atitinkantis kapitalas:
antros dalies III antraštinės dalies tikslais – šio kapitalo suma:
1 lygio kapitalo, kaip nurodyta 25 straipsnyje, netaikant 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktyje numatyto atskaitymo;
2 lygio kapitalo, kaip nurodyta 71 straipsnyje, kuris yra lygus vienam trečdaliui 1 lygio kapitalo, apskaičiuoto pagal šio punkto i papunktį, arba mažesnis;
pripažinta birža – birža, kuri atitinka visas šias sąlygas:
ji yra reguliuojama rinka arba trečiosios valstybės rinka, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą;
ji turi tarpuskaitos mechanizmą, pagal kurį II priede išvardytoms sutartims taikomas kasdienės garantinės įmokos reikalavimas, kuriuo, kompetentingų institucijų nuomone, suteikiamas tinkamas užtikrinimas;
savo nuožiūra sukauptos pensijų išmokos – didesnės pensijų išmokos, kurias darbuotojui savo nuožiūra moka įstaiga kaip to darbuotojo kintamojo atlygio paketo dalį, į kurias neįtraukiamos darbuotojui mokamos pagal bendrovės pensijų sistemą sukauptos išmokos;
hipotekinė vertė – nekilnojamojo turto vertė, kuri nustatoma atlikus apdairų būsimos turto paklausos rinkoje vertinimą atsižvelgiant į turto ilgalaikio tvarumo aspektus, įprastas ir vietos rinkos sąlygas bei dabartinę ir alternatyvią tinkamą turto paskirtį;
gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – gyvenamoji vieta, kurioje gyvena gyvenamosios vietos savininkas arba nuomininkas, įskaitant teisę gyventi bute, priklausančiame gyvenamųjų namų kooperatyvui Švedijoje;
nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal įprastomis rinkos sąlygomis nesusijusių šalių sudarytą sandorį, kai kiekviena iš šalių veikia sąmoningai, apdairiai ir niekieno neverčiama;
taikytina apskaitos sistema – apskaitos standartai, kurie įstaigai taikomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 arba Direktyvą 86/635/EEB;
vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis – įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičiaus per laikotarpį, kuris prasideda prieš vienerius metus iki T datos, ir įsipareigojančiųjų asmenų, kurie prieš vienerius metus iki tos datos buvo priskirti prie to rango arba grupės, skaičiaus santykis;
spekuliacinis nekilnojamojo turto finansavimas – paskolos, skirtos su nekilnojamuoju turtu susijusios žemės įsigijimui, plėtojimui arba statybai joje, arba tokio turto ar su juo susijusiam įsigijimui, plėtojimui arba statybai, ketinant pelningai parduoti;
prekybos finansavimas – finansavimas, įskaitant garantijas, susijęs su prekių ir paslaugų mainais, naudojant nustatytos trumpos trukmės, paprastai trumpesnio negu vienų metų termino, finansinius produktus, jų automatiškai nepratęsiant;
oficialiai remiamo eksporto kreditai – paskolos arba kreditai, skirti prekių ir paslaugų eksportui finansuoti, kuriems oficiali eksporto kreditų agentūra suteikia garantijų, draudimą arba tiesioginį finansavimą;
atpirkimo sandoris arba atvirkštinio atpirkimo sandoris – bet kokia sutartis, pagal kurią įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises, susijusias su vertybinių popierių ar biržos prekių nuosavybės teise, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teisių į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal sutartį įstaiga negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių arba biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos atpirkti, arba su tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalais už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, kurią pardavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys; vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiai įstaigai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai įstaigai – atvirkštinio atpirkimo sandoris;
atpirkimo sandoris – bet kuris sandoris, kuriam taikoma atpirkimo sandorio arba atvirkštinio atpirkimo sandorio apibrėžtis;
paprastasis atpirkimo sandoris – pavienio turto arba panašaus, nesudėtingo turto, palyginti su turto krepšeliu, atpirkimo sandoris;
prekybos tikslais laikomos pozicijos – bet kuri iš šių pozicijų:
savos pozicijos ir pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo ir įvertintos rinkos kainomis;
pozicijos, kurias ketinama per trumpą laiką perparduoti;
pozicijos, kuriose ketinama gauti pelno dėl dabartinių arba tikėtinų trumpalaikių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų;
prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga turi prekybos tikslais arba kuriomis siekia apdrausti nuo rizikos prekybos tikslais turimas pozicijas pagal 104 straipsnį;
daugiašalė prekybos sistema – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 punkte;
reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kuriai buvo suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri buvo pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį;
įsipareigojimų neįvykdymo fondas – fondas, kurį įsteigė pagrindinė sandorio šalis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį ir kuris naudojamas pagal to reglamento 45 straipsnį;
iš anksto finansuojamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įstaigos mokamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą;
prekybos pozicija – dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinė garantinė įmoka;
reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 punkte;
svertas – įstaigos turto, nebalansinių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų sumokėti, įvykdyti įsipareigojimą arba pateikti užtikrinimo priemonę, įskaitant prievoles dėl gauto finansavimo, prisiimtų įsipareigojimų, išvestinių finansinių priemonių arba atpirkimo sandorių, bet neįskaitant prievolių, kurių vykdymas gali būti užtikrintas tik įstaigą likviduojant, ir tos įstaigos nuosavų lėšų santykis;
pernelyg didelio sverto rizika – rizika, kylanti dėl įstaigos pažeidžiamumo, susijusio su svertu arba sąlyginiu svertu, dėl kurios gali prireikti nenumatytų ištaisomųjų priemonių jos verslo plane, įskaitant skubų turto pardavimą, dėl kurio gali atsirasti nuostolių arba prireikti jos likusio turto vertės koregavimo;
kredito rizikos koregavimas – specifinių ir bendrų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti dėl kredito rizikos suma, kuri yra pripažinta įstaigos finansinėse ataskaitose pagal taikytiną apskaitos sistemą;
vidinis apsidraudimas – pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos pozicija ir viena ar daugiau ne prekybos knygos pozicijų arba su dviem prekybos operacijų sąrašais;
išvestinės finansinės priemonės pagrindinė pozicija – įsipareigojimas, naudojamas kredito išvestinės finansinės priemonės atsiskaitymo grynaisiais vertei nustatyti;
išorinė kredito rizikos vertinimo institucija arba ECAI – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų ( 13 ), arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas;
paskirtoji ECAI – įstaigos paskirtoji ECAI;
sukauptos kitos bendrosios pajamos – reiškia tą patį, kaip nurodyta 1-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS), taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;
pagrindinės nuosavos lėšos – pagrindinės nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 88 straipsnyje;
1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį;
papildomi 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį, ir tų straipsnių įskaitymas ribojamas deleguotaisiais aktais, priimtais pagal tos direktyvos 99 straipsnį;
2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 2 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 2 dalį;
3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų draudimo straipsniai, kurie priskiriami prie 3 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 3 dalį;
atidėtųjų mokesčių turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;
atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo – atidėtųjų mokesčių turtas, kurio būsima vertė gali būti realizuota tik tada, jei įstaiga ateityje uždirbs apmokestinamojo pelno;
atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;
nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas – nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo ar sistemos turtas, apskaičiuotas iš jo atėmus to fondo arba pagal tą sistemą prisiimtus įsipareigojimus;
paskirstymas – dividendų arba palūkanų bet kuria forma mokėjimas;
finansų įmonė – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d papunkčiuose;
atidėjiniai bendrai banko rizikai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje;
prestižas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;
netiesiogiai turima kapitalo dalis – pozicija tarpininkaujančio subjekto atžvilgiu, kuris turi kapitalo priemonių, išleistų finansų sektoriaus subjekto, poziciją, kai finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių visiško nurašymo atveju nuostolis, kurį dėl to patirtų įstaiga, iš esmės nesiskirtų nuo nuostolio, kurį patirtų įstaiga dėl tiesiogiai turimų tų kapitalo priemonių, kurias išleido finansų sektoriaus subjektas;
nematerialusis turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, ir apima prestižą;
kitos kapitalo priemonės – finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 arba 2 lygio priemonių arba 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių, papildomų 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių, 2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių arba 3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių;
kiti rezervai – rezervai, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, kuriuos reikia atskleisti pagal taikytiną apskaitos standartą, neįskaitant jokių sumų, kurios jau įskaitytos į sukauptas kitas bendrąsias pajamas arba nepaskirstytąjį pelną;
nuosavos lėšos – 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma;
nuosavų lėšų priemonės – įstaigos išleistos kapitalo priemonės, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 arba 2 lygio kapitalo priemonių;
mažumos dalis – įstaigos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma, priskirtina fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus asmenis, įtrauktus į rizikos ribojimu pagrįstą įstaigos konsolidavimą;
pelnas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;
abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė – įstaigos turimos nuosavų lėšų priemonės arba finansų sektoriaus subjektų išleistos kitos kapitalo priemonės, kai tie subjektai taip pat turi tos įstaigos išleistų nuosavų lėšų priemonių;
nepaskirstytasis pelnas – į kitą laikotarpį perkeliamas pelnas ir nuostoliai, likę po galutinio pelno arba nuostolių paskirstymo pagal taikytiną apskaitos sistemą;
akcijų priedai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;
laikinieji skirtumai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;
dirbtinai turima kapitalo dalis – įstaigos investicija į finansinę priemonę, kurios vertė yra tiesiogiai susijusi su finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių verte;
kryžminių garantijų sistema – sistema, kuri atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai arba nuolat priklauso centrinės įstaigos tinklui;
įstaigos yra visiškai konsoliduotos pagal Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punktus arba 2 dalį, jų atžvilgiu įstaiga, kuri yra patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, vykdo konsoliduotą priežiūrą pagal šio reglamento pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių ir joms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas;
patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje ir patronuojamosios įmonės yra įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje ir joms leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo ta pati kompetentinga institucija;
patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje ir patronuojamosios įmonės yra sudariusios sutartį arba įstatuose nustatyta tvarka dėl įsipareigojimų, kurie apsaugo tas įstaigas ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, prisiėmimo, jei to prireikia;
yra nustatyta tvarka, pagal kurią užtikrinamas skubus finansinių išteklių teikimas kapitalui ir likvidumui užtikrinti, jei to reikalaujama pagal d punkte nurodytą sudarytą sutartį ar įstatuose nustatytą įsipareigojimų prisiėmimo tvarką;
kompetentinga institucija reguliariai stebi d–e punktuose nurodytų susitarimų tinkamumą;
minimalus patronuojamosios įmonės pranešimo apie susitarimo prisiimti įsipareigojimus savanorišką nutraukimą laikotarpis yra 10 metų;
kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai uždrausti patronuojamajai įmonei savanoriškai nutraukti susitarimą prisiimti įsipareigojimus;
paskirstomi straipsniai – pelno paskutinių finansinių metų pabaigoje ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno bei tam tikslui skirtų rezervų suma prieš paskirstymą nuosavų lėšų priemonių turėtojams, atėmus visą praėjusių metų nepaskirstytą nuostolį, visą pelną, kuris yra neskirstytinas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę arba pagal įstaigos įstatus, ir visas sumas, pervestas į nepaskirstytinus rezervus pagal nacionalinę teisę arba įstaigos statutą, kiekvienu atveju konkrečios nuosavų lėšų priemonių kategorijos, kuriai taikoma Sąjungos ar nacionalinė teisė, įstaigos įstatai ar statutas, atžvilgiu; tas pelnas, nuostoliai ir rezervai nustatomi remiantis ne konsoliduotomis ataskaitomis, o įstaigos individualiomis ataskaitomis;
valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 13 punkte;
pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;
pertvarkytinas subjektas – pertvarkytinas subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83a punkte;
pertvarkytina grupė – pertvarkytina grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte;
pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) – G-SII, nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 2 dalis;
ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII) – pasaulinės sisteminės svarbos bankų grupė arba bankas (G-SIB), kurie nėra G-SII ir kurie yra įtraukti į Finansinio stabilumo tarybos paskelbtą reguliariai atnaujinamą G-SIB sąrašą;
reikšminga patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri individualiai arba konsoliduotai tenkina bet kurią iš šių sąlygų:
patronuojamajai įmonei priklauso daugiau kaip 5 % konsoliduoto pagal riziką įvertinto jos pirminės patronuojančiosios įmonės turto;
patronuojamoji įmonė sukuria daugiau kaip 5 % visų savo pirmosios patronuojančiosios įmonės veiklos pajamų;
bendras patronuojamosios įmonės bendras pozicijų matas, nurodytas šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, sudaro daugiau kaip 5 % jos pirmosios patronuojančiosios įmonės konsoliduoto bendro pozicijų mato;
siekiant nustatyti reikšmingą patronuojamąją įmonę, kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, dvi tarpinės ES patronuojančiosios įmonės laikomos viena patronuojamąja įmone remiantis konsoliduota jų būkle;
G-SII subjektas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, kuris yra G-SII arba yra G-SII ar ne ES G-SII dalis;
gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 57 punkte;
grupė – įmonių, iš kurių bent viena yra įstaiga, grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba įmonės, viena su kita susijusios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 14 ) 22 straipsnyje nustatytais ryšiais;
vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris – atpirkimo sandoris, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoris arba garantinės įmokos skolinimo sandoris;
pradinė garantinė įmoka (PGĮ) – bet kokia užtikrinimo priemonė, išskyrus kintamąją garantinę įmoką, gauta iš subjekto arba pateikta subjektui esamai ir galimai būsimai sandorio ar sandorių portfelio pozicijai padengti laikotarpiu, kuris reikalingas tiems sandoriams realizuoti arba pakartotinai apsidrausti nuo jų rinkos rizikos, pagrindinei sandorio ar sandorių portfelio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų;
rinkos rizika – rizika patirti nuostolių dėl rinkos kainų pokyčių, įskaitant užsienio valiutų kursų ar biržos prekių kainų pokyčius;
užsienio valiutos kurso rizika – rizika patirti nuostolių dėl užsienio valiutų kursų pokyčių;
biržos prekių kainos rizika – rizika patirti nuostolių dėl biržos prekių kainų pokyčių;
prekybos operacijų sąrašas – aiškiai nustatyta įstaigos sudaryta ir pagal tą pačią rizikos valdymo sistemą veikianti prekiautojų grupė, kurios tikslas yra pagal aiškiai nustatytą ir nuoseklią verslo strategiją drauge valdyti prekybos knygos pozicijų portfelį;
maža ir nesudėtinga įstaiga – įstaiga, kuri atitinka visas toliau išvardytas sąlygas:
tai nėra didelė įstaiga;
bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, konsoliduotai pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES per ketverių metų laikotarpį, ėjusį iš karto prieš einamąjį metinį ataskaitinį laikotarpį, vidutiniškai lygi 5 mlrd. EUR ribai arba yra mažesnė; valstybės narės gali tą ribą sumažinti;
jai netaikomos jokios pareigos arba taikomos supaprastintos pareigos gaivinimo ir pertvarkymo planavimo kontekste pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį;
jos prekybos knygoje apskaitoma veikla kvalifikuojama kaip smulki pagal 94 straipsnio 1 dalį;
bendra jos išvestinių finansinių priemonių, turimų prekybos tikslais, pozicijų vertė neviršija 2 % viso balansinio ir nebalansinio turto, o bendra jos visų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertė neviršija 5 %, abi vertes apskaičiuojant pagal 273a straipsnio 3 dalį;
daugiau nei 75 % įstaigos konsoliduoto viso turto ir įsipareigojimų, abiem atvejais neįtraukiant grupės vidaus pozicijų, yra susiję su veikla, vykdoma kartu su Europos ekonominėje erdvėje esančiomis sandorio šalimis;
įstaiga nenaudoja vidaus modelių prudenciniams reikalavimams pagal šį reglamentą vykdyti, išskyrus patronuojamųjų įmonių, naudojančių grupės lygmeniu parengtus vidaus modelius, atvejus, su sąlyga, kad grupei konsoliduotai taikomi 433a arba 433c straipsnyje nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai;
įstaiga nėra pareiškusi kompetentingai institucijai prieštaravimo dėl jos priskyrimo prie mažos ir nesudėtingos įstaigos;
kompetentinga institucija nėra nusprendusi, kad įstaiga, remiantis jos dydžio, veiklos tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar rizikos pobūdžio analize, negali būti laikoma maža ir nesudėtinga įstaiga;
didelė įstaiga – įstaiga, kuri tenkina bet kurią iš šių sąlygų:
ji yra G-SII;
ji buvo nustatyta kaip kita sisteminės svarbos įstaiga (O-SII) pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 3 dalis;
valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal bendrą turto vertę ji yra viena iš trijų didžiausių įstaigų;
bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, remiantis jos konsoliduota būkle pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES yra lygi 30 mlrd. EUR arba yra didesnė;
didelė patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri atitinka didelės įstaigos kriterijus;
nebiržinė įstaiga – įstaiga, kuri nėra išleidusi vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti kurios nors valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;
finansinė atskaitomybė – aštuntos dalies tikslais tai finansinė atskaitomybė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB ( 15 ) 4 ir 5 straipsniuose;
prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – įmonė, kurios pagrindinę veiklą sudaro vien tik investicinių paslaugų teikimas arba investicinė veikla, susijusi su Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose nurodytomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartimis, 4 punkte nurodytomis apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba 11 punkte nurodytais apyvartiniais taršos leidimais.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
5 straipsnis
Apibrėžtys, specialiai skirtos su kredito rizikos padengimu susijusiems kapitalo reikalavimams
Trečios dalies II antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
pozicija – turtas arba nebalansinis straipsnis; |
2) |
nuostolis – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką ir reikšmingas tiesiogines bei netiesiogines išlaidas, susijusias su išieškojimu pagal priemonę; |
3) |
tikėtinas nuostolis – dėl galimo sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba gautinų sumų sumažėjimo per vienų metų laikotarpį tikėtinos prarasti pozicijos dalies ir įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėtos sumos santykis. |
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
REIKALAVIMŲ TAIKYMO LYGIS
1
SKYRIUS
Individualus reikalavimų taikymas
6 straipsnis
Bendrieji principai
Ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės individualiai laikosi 92b straipsnio, jei jos tenkina visas šias sąlygas:
jos nėra pertvarkytini subjektai;
jos neturi patronuojamųjų įmonių;
jos nėra ES patronuojančiosios įstaigos patronuojamosios įmonės.
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1a dalyje nurodytos įstaigos 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi individualiai.
Įstaigos individualiai vykdo šio reglamento šeštoje dalyje ir 430 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas prievoles.
Toliau nurodytos įstaigos neprivalo laikytis šio reglamento 413 straipsnio 1 dalies ir susijusių pranešimo apie likvidumą reikalavimų, nustatytų šio reglamento septintos dalies A skirsnyje:
įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį;
įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 ( *1 ) 16 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalies a punktą, su sąlyga, kad jos neatlieka jokių reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų, ir
įstaigos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą, su sąlyga, kad:
jų veikla apsiriboja bankinio tipo paslaugų, kaip nurodyta to reglamento priedo C skirsnyje, teikimu centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, turintiems veiklos leidimus pagal to reglamento 16 straipsnį, ir
jos neatlieka jokių reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų.
7 straipsnis
Nuo individualaus rizikos ribojimo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata
Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti kuriai nors įstaigos patronuojamajai įmonei, jeigu atitinkama valstybė narė ir patronuojamajai įmonei, ir įstaigai išduoda veiklos leidimą bei vykdo jų priežiūrą ir jeigu patronuojamoji įmonė yra įtraukta į įstaigos, kuri yra patronuojančioji įmonė, konsoliduotą priežiūrą ir įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės:
šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių jos patronuojančiajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;
patronuojančioji įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo patronuojamąją įmonę ir, kompetentingai institucijai leidus, yra pareiškusi, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;
patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;
patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.
Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje, jeigu atitinkama valstybė narė tai įstaigai išduoda veiklos leidimą bei vykdo jos priežiūrą ir jeigu ji yra įtraukta į konsoliduotą priežiūrą bei įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamųjų įmonių:
šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;
patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje yra įtraukta į konsoliduotai priežiūrai svarbaus rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras.
Kompetentinga institucija, kuri pasinaudoja šios dalies nuostatomis, informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.
8 straipsnis
Nuo individualaus likvidumo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata
Kompetentingos institucijos gali leisti šeštos dalies visai arba iš dalies netaikyti įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms Sąjungoje ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį tol, kol jos atitinka visas šias sąlygas:
patronuojančioji įstaiga konsoliduotai, o patronuojamoji įstaiga – iš dalies konsoliduotai vykdo šeštoje dalyje nustatytas prievoles;
patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama nesilaikyti reikalavimų, likvidumo pozicijas, stebi ir visą laiką prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų lėšų pozicijas, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimo nesilaikoma, ir užtikrina visų tų įstaigų atžvilgiu pakankamą likvidumo lygį ir pastovaus finansavimo lygį, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;
įstaigos yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų joms suteikiant galimybę suėjus jų terminui įvykdyti individualias ir bendras prievoles;
šiuo metu nėra arba nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti.
Komisija iki 2014 m. sausio 1 d. praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie bet kokias teisines kliūtis, dėl kurių būtų neįmanoma taikyti pirmos pastraipos c punkto, o iki 2015 m. gruodžio 31 d., prireikus, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nustatančio, kurios iš tų kliūčių turėtų būti pašalintos.
Jeigu vieno likvidumo pogrupio įstaigos veiklos leidimus turi keliose valstybėse narėse, 1 dalis taikoma tik po to, kai įvykdoma 21 straipsnyje nustatyta procedūra, ir tik toms įstaigoms, kurių kompetentingos institucijos sutaria dėl šių aspektų:
jų vykdomo organizacinės struktūros ir likvidumo rizikos vertinimo atitikties Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnyje nustatytoms sąlygoms viename likvidumo pogrupyje vertinimo;
viename bendrame likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės, kai 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) reikalavimo nesilaikoma, ir viename bendrame likvidumo pogrupyje turimo pastovaus finansavimo sumų paskirstymo ir vietos, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;
įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto LCR reikalavimo, reikalaujamų turėti minimalių likvidžiojo turto sumų nustatymo ir įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo, reikalaujamo turėti minimalių turimo pastovaus finansavimo sumų nustatymo;
poreikio nustatyti griežtesnius parametrus, nei nustatyta šeštoje dalyje;
neribojamo kompetentingų institucijų keitimosi išsamia informacija;
visiško tokio netaikymo pasekmių supratimo.
9 straipsnis
Individualus konsolidavimo metodas
10 straipsnis
Reikalavimų netaikymas centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms
Kompetentingos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje esančiai vienai ar kelioms kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kuri jas prižiūri ir yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, jei įvykdomos šios sąlygos:
centrinės įstaigos ir kontroliuojamų įstaigų įsipareigojimai yra bendri, o centrinė įstaiga visiškai garantuoja kelias savo kontroliuojamų įstaigų pareigas arba įsipareigojimus;
centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumas bei likvidumas yra prižiūrimi bendrai, remiantis konsoliduotosiomis šių įstaigų ataskaitomis;
centrinės įstaigos vadovybė turi įgaliojimus duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovybei.
Valstybės narės gali toliau laikytis galiojančių nacionalinės teisės aktų, susijusių su pirmoje pastraipoje nurodytos išimties taikymu, ir juos taikyti tik tuo atveju, ►C2 jei jie neprieštarauja šiam reglamentui arba Direktyvai 2013/36/ES. ◄
2
SKYRIUS
Rizikos ribojimu pagrįstas konsolidavimas
1
10a straipsnis
Konsoliduotas riziką ribojančių reikalavimų taikymas, kai investicinės įmonės yra patronuojančiosios bendrovės
Taikant šį skyrių, investicinės įmonės laikomos patronuojančiosiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiosiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, kai, taikant šį reglamentą, tokios investicinės įmonės yra įstaigos arba investicinės įmonės patronuojančiosios įmonės, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ar 5 dalyje.
11 straipsnis
Bendrosios sąlygos
Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų taikomi konsoliduotai, terminai „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ atitinkamai taip pat reiškia:
finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, patvirtintą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnį;
paskirtąją įstaigą, kontroliuojamą patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kai tokiai patronuojančiajai bendrovei netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį;
finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba įstaigą, paskirtą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 6 dalies d punktą.“;
Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos b punkte, konsoliduota būklė yra patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuriai netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį, konsoliduota būklė. Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos c punkte, konsoliduota būklė yra jos patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būklė.
▼M8 —————
Šio reglamento 92b straipsnio konsoliduotai laikosi tik ES patronuojančiosios įmonės, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir nėra pertvarkytini subjektai, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje. Kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, kiekviena iš dviejų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių, kurios yra kartu laikomos reikšminga patronuojamąja įmone, laikosi šio reglamento 92b straipsnio remdamasi konsoliduota savo būkle.
ES patronuojančiosios įstaigos laikosi šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto remdamosi savo konsoliduota būkle, kai tai grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą užsiimti Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų teikimu ir veiklos vykdymu.
Kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 8 straipsnio 1–5 dalis, įstaigos ir, kai taikytina, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios likvidumo pogrupiui, laikosi šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai tame likvidumo pogrupyje.
Pirmoje pastraipoje nustatyto metodo taikymu negali būti daromas poveikis konsoliduotai vykdomai veiksmingai priežiūrai ir negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis nei visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba Sąjungoje apskritai, nei sudaromos ar sukuriamos kliūtys vidaus rinkos veikimui.
▼M8 —————
12a straipsnis
Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai
Jeigu bent du G-SII subjektai, priklausantys tai pačiai G-SII, yra pertvarkytini subjektai, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą. Tas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle, tarsi ji būtų vienintelis pertvarkytinas tos G-SII subjektas.
Jeigu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą apskaičiuota suma yra mažesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos veikia pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 4 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.
Jeigu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą apskaičiuota suma yra didesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos gali veikti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 4 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.
13 straipsnis
Konsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas
ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451, 451a ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai taikytina pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai.
1 dalies antra pastraipa taikoma trečiojoje valstybėje įsteigtų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jeigu tos patronuojamosios įmonės atitinka reikalavimus, kad būtų laikomos didelėmis patronuojamosiomis įmonėmis.
14 straipsnis
Konsoliduotas Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio reikalavimų taikymas
▼M9 —————
2
18 straipsnis
Prudencinio konsolidavimo metodai
11 straipsnio 3a dalies tikslais įstaigos, kurios turi konsoliduotai laikytis 92a arba 92b straipsnyje nurodytų reikalavimų, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės atitinkamose pertvarkytinose grupėse.
Kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:
kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių, ir
kai dvi ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.
Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse numatytas metodas. Tačiau to metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms tokioms patronuojamosioms įmonėms ar tokiam dalyvavimui taikyti kitokį metodą, įskaitant metodą, kurio reikalaujama pagal taikomą apskaitos sistemą, arba reikalauti, kad jos tai darytų, jeigu:
2020 m. gruodžio 28 d. įstaiga dar netaiko nuosavybės metodo;
nuosavybės metodo taikymas būtų nepagrįsta našta arba nuosavybės metodas nepakankamai atspindi pirmoje pastraipoje nurodytos įmonės įstaigai keliamą riziką ir
taikomu metodu nepavyksta visiškai arba proporcingai konsoliduoti tos įmonės.
Kompetentingos institucijos gali reikalauti visiško ar proporcingo patronuojamosios įmonės arba įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja, kai tokia patronuojamoji įmonė ar įmonė nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, konsolidavimo ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
įmonė nėra draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė ar įmonė, pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnį nepatenkanti į jos taikymo sritį;
egzistuoja didelė rizika, kad įstaiga nuspręs teikti finansinę paramą tai įmonei esant nepalankioms sąlygoms, nesant sutartinių įsipareigojimų teikti tokią paramą arba juos viršijant.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
3
19 straipsnis
Subjektai, kurie neįtraukiami į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą
Įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė arba įmonė, kurios kapitalo valdyme dalyvaujama, neturi būti konsoliduojama, jeigu atitinkamos įmonės bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma yra mažesnė už mažesniąją iš šių dviejų sumų:
10 mln. EUR;
1 % bendro patronuojančiosios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, turto ir nebalansinių straipsnių sumos.
Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį, kiekvienu atveju atskirai gali nuspręsti, kad įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikiančios įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė arba kurios kapitalą valdant dalyvaujama, neturi būti konsoliduojama šiais atvejais:
kai atitinkama įmonė yra trečiojoje valstybėje, kurioje esama teisinių kliūčių reikalingai informacijai perduoti;
kai atitinkama įmonė nėra svarbi tik įstaigų stebėsenos tikslų atžvilgiu;
kai, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, atitinkamos įmonės finansinės būklės konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis, atsižvelgiant į įstaigų priežiūros tikslus.
20 straipsnis
Bendri sprendimai dėl rizikos ribojimo reikalavimų
Kompetentingos institucijos visapusiškai konsultuodamosi bendradarbiauja:
kai atitinkamai ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės kartu pateikia prašymus dėl 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje ir 363 straipsnyje nurodytų leidimų, siekdamos nuspręsti, ar išduoti prašomą leidimą, ir prireikus nustatyti sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui;
siekdamos nustatyti, ar įvykdyti 422 straipsnio 9 dalyje ir 425 straipsnio 5 dalyje nurodyti konkretaus grupių vidaus vertinimo kriterijai, kuriuos papildo 422 straipsnio 10 dalyje ir 425 straipsnio 6 dalyje nurodyti EBI techniniai reguliavimo standartai.
Prašymai teikiami tik konsoliduotos priežiūros institucijai.
Į 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą įtraukiamas operacinės rizikos kapitalo paskirstymo tarp įvairių grupės subjektų metodikos aprašymas. Prašyme nurodoma, ar ir kaip ketinama įvertinti diversifikacijos poveikį rizikos vertinimo sistemai.
Kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi per šešis mėnesius priimti bendrą sprendimą dėl:
1 dalies a punkte nurodyto prašymo;
1 dalies b punkte nurodytų kriterijų įvertinimo ir konkretaus vertinimo nustatymo.
Šis bendras sprendimas išdėstomas dokumente, kuriame pateikiamas visapusiškas sprendimo pagrindimas ir kurį 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija pateikia pareiškėjui.
2 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda:
tą dieną, kai konsoliduotos priežiūros institucija gauna išsamų 1 dalies a punkte nurodytą prašymą. Konsoliduotos priežiūros institucija šį išsamų prašymą nedelsdama perduoda kitoms kompetentingoms institucijoms;
tą dieną, kai kompetentingos institucijos gauna konsoliduotos priežiūros institucijos parengtą ataskaitą, kurioje išnagrinėjami grupės vidaus įsipareigojimai grupėje.
Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį pareikštas nuomones ir išlygas.
Konsoliduotos priežiūros institucija sprendimą pateikia ES patronuojančiajai įstaigai, ES patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba ES patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir kitoms kompetentingoms institucijoms.
Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies a punkto ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį dėl jos sprendimo, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.
Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį pareikštas nuomones ir išlygas.
Sprendimas pateikiamas konsoliduotos priežiūros institucijai, kuri apie jį informuoja ES patronuojančiąją įstaigą, ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba ES patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę.
Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos konsoliduotos priežiūros institucija klausimą perdavė EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, už individualią patronuojamosios įstaigos priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija atideda savo sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies b punkto ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį dėl jos sprendimo, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
21 straipsnis
Bendri sprendimai dėl likvidumo reikalavimų taikymo lygio
Bendras sprendimas priimamas per šešis mėnesius nuo tada, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą, kurioje nurodo vieną likvidumo pogrupį remiantis 8 straipsnyje nustatytais kriterijais. Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį susitarimo pasiekti nepavyksta, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.
Bendrame sprendime taip pat gali būti nustatyti likvidžiojo turto vietos ir nuosavybės apribojimai ir reikalaujama, kad įstaigos, kurioms netaikoma šešta dalis, turėtų būtiniausią likvidžiojo turto kiekį.
Bendras sprendimas išdėstomas dokumente, kuriame pateikiamas visapusiškas sprendimo pagrindimas ir kurį konsoliduotos priežiūros institucija pateikia atitinkamo likvidumo pogrupio patronuojančiajai įstaigai.
Tačiau bet kuri susijusi kompetentinga institucija per šešių mėnesių laikotarpį gali kreiptis į EBI su klausimu, ar įvykdytos 8 straipsnio 1 dalies a–d punktų sąlygos. Tokiu atveju EBI gali vykdyti neprivalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą, ir visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus užbaigta neprivaloma tarpininkavimo procedūra. Jeigu vykstant šiam tarpininkavimui kompetentingos institucijos per tris mėnesius nepasiekia susitarimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą, atsižvelgdama į naudos ir rizikos proporcingumą patronuojančiosios įstaigos valstybės narės lygiu ir naudos ir rizikos proporcingumą patronuojamosios įmonės valstybės narės lygiu. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.
1 dalyje nurodytas bendras sprendimas ir šios dalies antroje pastraipoje nurodyti sprendimai yra privalomi.
22 straipsnis
Trečiųjų valstybių subjektų konsolidavimas iš dalies
23 straipsnis
Įmonės trečiosiose valstybėse
Konsoliduotos priežiūros taikymo pagal šį skyrių tikslais terminai „investicinė įmonė“, „kredito įstaiga“, „finansų įstaiga“ ir „įstaiga“ taip pat reiškia trečiosiose valstybėse įsteigtas įmones, kurios, jei būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų 4 straipsnyje pateiktas tų terminų apibrėžtis.
24 straipsnis
Turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas
ANTRA DALIS
NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSAVŲ LĖŠŲ SUDEDAMOSIOS DALYS
1
SKYRIUS
1 lygio kapitalas
25 straipsnis
1 lygio kapitalas
Įstaigos 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo suma.
2
SKYRIUS
Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas
1
26 straipsniai
Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai
Įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius sudaro:
kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos;
akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis;
nepaskirstytasis pelnas;
sukauptos kitos bendrosios pajamos;
kiti rezervai;
atidėjiniai bendrai banko rizikai.
c–f punktuose nurodyti straipsniai pripažįstami kaip bendras 1 lygio nuosavas kapitalas tik tuo atveju, jei įstaiga gali nevaržomai ir nedelsdama juo pasinaudoti rizikai ar nuostoliams, vos tik jiems atsiradus, padengti.
1 dalies c punkto tikslais įstaigos tarpinį arba metų pabaigos pelną gali įtraukti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, kol nepriėmė oficialaus sprendimo, kuriuo patvirtinamas galutinis įstaigos metinis pelnas arba nuostolis, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą. Kompetentinga institucija suteikia leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
pelną patikrino nuo įstaigos nepriklausantys asmenys, atsakingi už tos įstaigos sąskaitų auditą;
įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad visi numatomi mokesčiai arba dividendai buvo atskaityti iš to pelno sumos.
Atliekant įstaigos tarpinio arba metų pabaigos pelno patikrinimą tinkamai užtikrinama, kad tas pelnas buvo įvertintas pagal taikytinoje apskaitos sistemoje nustatytus principus.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos gali prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių priskirti vėlesnį tokios formos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išleidimą, kurioms jos jau yra gavusios tą leidimą, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
tą vėlesnį išleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės yra tokios pačios kaip ir nuostatos, reglamentuojančios tą išleidimą, kurioms įstaigos jau yra gavusios leidimą;
įstaigos apie tą vėlesnį išleidimą kompetentingoms institucijoms yra pranešusios pakankamai iš anksto iki jų priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.
Prieš suteikdamos leidimą dėl naujų formų kapitalo priemonių, kurios turi būti priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI. Kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į EBI nuomonę, o jei nusprendžia nuo jos nukrypti, per tris mėnesius nuo EBI nuomonės gavimo dienos praneša apie tai EBI raštu, išdėstydamos nukrypimo nuo atitinkamos nuomonės pagrindimą. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.
Remdamasi iš kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI sudaro, tvarko ir paskelbia visų formų kapitalo priemonių, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, sąrašą kiekvienoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnį EBI gali rinkti bet kokią informaciją, susijusią su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, kurią ji laiko reikalinga nustatyti, ar laikomasi šio reglamento 28 straipsnyje, ir kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, ir šioje pastraipoje nurodyto sąrašo tvarkymo ir atnaujinimo tikslu.
Užbaigus 80 straipsnyje nustatytą tikrinimo procesą ir esant pakankamai įrodymų, kad atitinkamos kapitalo priemonės neatitinka arba nebeatitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, EBI gali nuspręsti neįtraukti tų priemonių į ketvirtoje pastraipoje nurodytą sąrašą arba išbraukti jas iš to sąrašo. EBI tuo tikslu paskelbia pranešimą, kuriame taip pat nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos pozicija šiuo klausimu. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
27 straipsnis
Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų arba panašių įstaigų kapitalo priemonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniuose
Prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių priskiriamos įstaigos jos įstatuose nustatyta tvarka išleistos bet kurios kapitalo priemonės, jei įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga yra tos rūšies, kokia yra apibrėžta taikytinoje nacionalinėje teisėje, ir kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra priskiriama prie vienos iš šių rūšių:
savidraudos įmonės;
kooperatinės bendrovės;
taupymo įstaigos;
panašios įstaigos;
kredito įstaiga, kuri nuosavybės teise visiškai priklauso vienai iš i–iv papunkčiuose nurodytų įstaigų ir kuri yra gavusi atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad gali naudotis šio straipsnio nuostatomis, su sąlyga ir tol, kol ji bus vykdoma, kad 100 % kredito įstaigos išleistų paprastųjų akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso tuose papunkčiuose nurodytai įstaigai;
įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Tos savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės arba taupymo įstaigos, laikomos tokiomis pagal taikytiną nacionalinę teisę iki 2012 m. gruodžio 31 d., šios dalies tikslais toliau priskiriamos šioms rūšims, jei jos toliau atitinka tokio pripažinimo kriterijus.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
28 straipsniai
Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės
Kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
priemones įstaiga išleido tiesiogiai, gavusi įstaigos savininkų arba, jeigu tai leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, įstaigos valdymo organo išankstinį sprendimą;
priemonės yra visiškai apmokėtos, o tų priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;
priemonės atitinka visas šias jų klasifikavimo sąlygas:
jos gali būti priskiriamos prie kapitalo, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje;
jos priskiriamos prie nuosavų lėšų, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;
nustatant nemokumą, balansinėje ataskaitoje jos priskiriamos prie nuosavų lėšų, jei taikytina pagal nacionalinę nemokumo teisę;
priemonių duomenys aiškiai ir atskirai atskleidžiami įstaigos finansinių ataskaitų balansinėje ataskaitoje;
priemonės yra nuolatinės;
priemonių pagrindinės sumos negalima sumažinti arba grąžinti, išskyrus bet kurį iš šių atvejų:
kai įstaiga likviduojama;
kai priemonės savo nuožiūra atperkamos arba kapitalas savo nuožiūra kitaip mažinamas, įstaigai gavus kompetentingos institucijos išankstinį leidimą pagal 77 straipsnį;
priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad priemonių pagrindinė suma būtų arba galėtų būti mažinama arba grąžinama kitais atvejais, nei tik įstaigą likviduojant, ir įstaiga kitais būdais to nenurodo prieš išleisdama arba išleisdama šias priemones, išskyrus 27 straipsnyje nurodytas priemones, kai įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti tas priemones pagal taikytiną nacionalinę teisę;
priemonės atitinka šias su paskirstomomis sumomis susijusias sąlygas:
paskirstomos sumos mokamos netaikant pirmumo teisių į paskirstomas sumas sąlygų, taip pat kai jos susijusios su kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, o tas priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos pirmumo teisės į paskirstomas sumas;
paskirstomos sumos priemonių turėtojams gali būti sumokėtos tik iš paskirstomų straipsnių;
priemones reglamentuojančiose sąlygose nėra nustatyta paskirstomų sumų dydžio aukščiausia riba arba kitas apribojimas, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;
paskirstomų sumų dydis nėra nustatomas remiantis suma, už kurią priemonės buvo nupirktos jas išleidus, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;
priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos įstaigos prievolės mokėti paskirstomas sumas priemonių turėtojams ir įstaigai tokia prievolė netaikoma jokiu kitu pagrindu;
jeigu paskirstomos sumos nemokamos, tai nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;
paskirstomų sumų anuliavimas nenustato apribojimų įstaigai;
palyginti su visomis įstaigos išleistomis kapitalo priemonėmis, šiomis priemonėmis padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis, o kiekviena priemone nuostoliai padengiami tiek pat, kiek visomis kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis;
įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju reikalavimai dėl šių priemonių yra mažesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai;
priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies, kuri įstaigos likvidavimo atveju ir apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus yra proporcinga tų išleistų priemonių sumai, nėra fiksuota ir kuriai nenustatyta jokia riba, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų kapitalo priemonių atveju;
priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:
įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;
įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;
patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;
mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;
mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių;
įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;
priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas.
Laikoma, kad pirmos pastraipos j punkte išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nepaisant to, ar priemonės įtrauktos į papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą vadovaujantis 484 straipsnio 3 dalimi, jei jos yra to paties rango.
Pirmos pastraipos b punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės.
Laikoma, kad 1 dalies f punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar kapitalo priemonės pagrindinė suma sumažinama per pertvarkymo procedūrą arba kapitalo priemonės nurašomos už įstaigą atsakingos pertvarkymo institucijos reikalavimu.
Laikoma, kad 1 dalies g punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar kapitalo priemonę reglamentuojančiose nuostatose tiesiogiai arba netiesiogiai nurodoma, kad priemonės pagrindinė suma būtų arba galėtų būti sumažinta per pertvarkymo procedūrą arba kapitalo priemones nurašant už įstaigą atsakingos pertvarkymo institucijos reikalavimu.
Laikoma, kad 1 dalies pirmos pastraipos h punkto v papunktyje nustatyta sąlyga yra tenkinama nepaisant to, kad patronuojamajai įmonei taikomas jos su patronuojančiąja įmone sudarytas pelno ir nuostolio perdavimo susitarimas, pagal kurį patronuojamoji įmonė, parengusi savo metines finansines ataskaitas, yra įpareigota perduoti patronuojančiajai įmonei savo metinį veiklos rezultatą, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
patronuojančiajai įmonei priklauso 90 % arba daugiau tos patronuojamosios įmonės balsavimo teisių ir kapitalo;
patronuojančioji įmonė ir patronuojamoji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje;
susitarimas buvo sudarytas teisėtais apmokestinimo tikslais;
rengdama metinę finansinę ataskaitą patronuojamoji įmonė, prieš atlikdama mokėjimus savo patronuojančiajai įmonei, gali savo nuožiūra sumažinti paskirstomas sumas, perkeldama dalį savo pelno ar jį visą į savo nuosavus rezervus arba atidėjinius bendrai banko rizikai;
pagal susitarimą patronuojančioji įmonė yra įpareigota visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus jos nuostolius;
susitarimui taikomas įspėjimo laikotarpis; laikantis jo susitarimas gali būti nutrauktas tik ne vėliau kaip iki ataskaitinių metų pabaigos, tokiam nutraukimui įsigaliojant ne anksčiau kaip kitų ataskaitinių metų pradžioje, išlaikant patronuojančiosios įmonės prievolę visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus einamaisiais ataskaitiniais metais patirtus nuostolius.
Jeigu įstaiga sudarė pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą, ji apie tai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai ir pateikia jai to susitarimo kopiją. Be to, įstaiga nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie visus pelno ir nuostolio perdavimo susitarimo pakeitimus ir apie jo nutraukimą. Įstaiga negali sudaryti daugiau nei vieną pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
taikomas nuosavų lėšų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;
tai, ar dėl keliagubo paskirstymo būtų neproporcinga našta nuosavoms lėšoms, ir kada tai įvyktų;
ką reiškia paskirstymas atsižvelgiant į pirmumo teises.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
29 straipsnis
Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės
Šios kapitalo priemonės išperkamos tik įvykdžius šias sąlygos:
įstaiga turi turėti galimybę atsisakyti išpirkti priemones, išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę;
jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti priemones, priemones reglamentuojančiose nuostatose įstaigai turi būti suteikta galimybė apriboti jų išpirkimą;
atsisakymas išpirkti priemones arba atitinkamais atvejais priemonių išpirkimo apribojimas negali būti laikomas įstaigos įsipareigojimų neįvykdymu.
Pirmoje pastraipoje nustatyta sąlyga nedaro poveikio savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo įstaigos ar panašios įstaigos galimybei pripažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kuriomis jų turėtojui nesuteikiamos balsavimo teisės ir kurios atitinka visas šias sąlygas:
balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių turėtojų reikalavimas įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju yra proporcingas visų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurias sudaro šios balsavimo teisių nesuteikiančios priemonės, daliai;
kitu atveju šios priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
30 straipsnis
Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės
Jeigu nebevykdomos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:
ta priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;
su ta priemone susiję akcijų priedai nedelsiant nebepriskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.
31 straipsnis
Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės
Kritinės padėties atveju kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti kapitalo priemones, kurios atitinka bent 28 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nustatytas sąlygas, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
kapitalo priemonės yra išleistos po 2014 m. sausio 1 d.;
kapitalo priemones Komisija laiko valstybės pagalba;
kapitalo priemonės yra išleistos vykdant rekapitalizavimo priemones, vadovaujantis tuometinėmis valstybės pagalbos taisyklėmis;
kapitalo priemonės yra visiškai pasirašytos ir turimos valstybės ar atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto;
kapitalo priemonėmis gali būti padengiami nuostoliai;
išskyrus atvejus, susijusius su 27 straipsnyje nurodytomis kapitalo priemonėmis, likvidavimo atveju kapitalo priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus;
esama atitinkamų valstybės arba, jei taikytina, atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto pasitraukimo mechanizmų;
kompetentinga institucija yra išdavusi išankstinį leidimą ir paskelbusi savo sprendimą kartu su to sprendimo išaiškinimu.
2
32 straipsnis
Vertybiniais popieriais pakeistas turtas
Įstaiga į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia nuosavo kapitalo padidėjimo pagal taikytiną apskaitos sistemą, kuris susidaro dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto, įskaitant šiuos atvejus:
kai toks padidėjimas yra susijęs su būsimomis pajamomis iš maržos, dėl kurios susidarys įstaigos pelnas iš pardavimų;
kai įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynojo pelno, gaunamo iš ateities pajamų, kurių duoda vertybiniais popieriais pakeistas turtas, didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę, kapitalizacijos.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
33 straipsnis
Pinigų srautų apsidraudimas ir nuosavų įsipareigojimų vertės pokyčiai
Įstaigos į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia šių straipsnių:
tikrosios vertės rezervų, susijusių su pelnu arba nuostoliais iš finansinių priemonių, kurios nėra vertinamos tikrąja verte, pinigų srautų apsidraudimo, įskaitant prognozuojamus pinigų srautus;
pelno arba nuostolių iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;
tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, susijusių su įstaigos įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių.
Nedarydama poveikio 1 dalies b punktui, įstaigos gali pelno ir nuostolių, susidariusių dėl jų įsipareigojimų, sumą įtraukti į nuosavas lėšas, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
įsipareigojimus sudaro obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje;
įstaigos turto ir įsipareigojimų vertės pokyčiai susidarė dėl tokių pačių pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;
obligacijų, nurodytų a punkte, vertė ir įstaigos turto vertė yra glaudžiai susijusios;
galima išpirkti hipotekos paskolas superkant obligacijas, kuriomis finansuojamos paskolos, rinkos arba nominaliąja verte.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
34 straipsnis
Papildomi vertės koregavimai
Įstaigos, apskaičiuodamos nuosavų lėšų sumą, 105 straipsnio reikalavimus taiko visam savo turtui, kuris įvertintas tikrąja verte, ir iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atskaito visų reikalingų papildomų vertės koregavimų sumą.
35 straipsnis
Tikrąja verte vertinamas nerealizuotas pelnas ir nuostoliai
Išskyrus 33 straipsnyje nurodytus straipsnius, įstaigos nekoreguoja skaičiavimų, kad iš nuosavų lėšų atimtų nerealizuotą savo turto arba įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, pelną arba nuostolius.
3
1
36 straipsnis
Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių
Įstaigos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių atskaito šias sumas:
einamųjų finansinių metų nuostolius;
nematerialųjį turtą, išskyrus apdairiai vertinamą programinę įrangą kaip turtą, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas neturi neigiamo poveikio;
atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo;
įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas), atveju – neigiamas sumas, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas, nurodytas 158 ir 159 straipsniuose;
nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtą įstaigos balanse;
įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, dėl kurių įstaiga turi faktinių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų pirkti pagal esamą sutartinį įsipareigojimą;
tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines finansų sektoriaus subjektų, kurie su įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;
taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;
taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;
straipsnių, kuriuos reikalaujama atskaityti iš papildomų 1 lygio straipsnių pagal 56 straipsnį, sumą, kuri viršija įstaigos papildomus 1 lygio straipsnius;
toliau nurodytų straipsnių, kuriems taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, pozicijos sumą, kai įstaiga tą pozicijos sumą atskaito iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos kaip alternatyvą 1 250 % rizikos koeficiento taikymui:
akcijų paketo, turimo ne finansų sektoriaus įmonėse;
pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal 244 straipsnio 1 dalies b punktą, 245 straipsnio 1 dalies b punktą ir 253 straipsnį;
pristatymo be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pagal 379 straipsnio 3 dalį;
į krepšelį įtrauktų pozicijų, kurių rizikos koeficiento pagal IRB metodą įstaiga negali nustatyti pagal 153 straipsnio 8 dalį;
nuosavybės vertybinių popierių pozicijų pagal vidaus modelių metodą pagal 155 straipsnio 4 dalį;
visų su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniais susijusių skaičiavimo metu numatomų mokesčių, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti;
taikytiną nepakankamo neveiksnių pozicijų padengimo sumą;
132c straipsnio 2 dalyje nurodyto minimalios vertės įsipareigojimo atveju, bet kokią sumą, kuria esama KIS investicinių vienetų ar akcijų rinkos vertė, kuria grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, neatitinka dabartinės minimalios vertės įsipareigojimo vertės ir kuria įstaiga dar nepripažino bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumažinimo.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato finansų įstaigų ir, pasikonsultavusi su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 16 ), trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir įmonių, taip pat įmonių, kurios nepatenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį, kapitalo priemonių, kurios atskaitomos iš toliau išvardytų nuosavų lėšų sudedamųjų dalių, rūšis:
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;
papildomų 1 lygio straipsnių;
2 lygio straipsnių.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
37 straipsnis
Nematerialiojo turto atskaitymas
Įstaigos nustato nematerialiojo turto sumą, kuri turi būti atskaityta, pagal šias nuostatas:
atskaitytina suma mažinama susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nematerialiojo turto vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą;
į atskaitytiną sumą įskaičiuojamas prestižas, įtrauktas į įstaigos reikšmingų investicijų vertinimą;
atskaitytina suma sumažinama suma, gauta apskaitoje perkainojus patronuojamųjų įmonių nematerialųjį turtą, gautą konsoliduojant patronuojamąsias įmones ir priskirtiną kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.
38 straipsnis
Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymas
Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma gali būti mažinama susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, jei įvykdomos šios sąlygos:
subjektas turi pagal taikytiną nacionalinę teisę teisiškai vykdytiną teisę užskaityti tą ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą ataskaitinio laikotarpio mokestiniu įsipareigojimu;
atidėtųjų mokesčių turtas ir atidėtieji mokestiniai įsipareigojimai susiję su mokesčiais, kuriais tą patį subjektą apmokestina tas pats mokesčių administratorius.
4 dalyje nurodytų susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma paskirstoma tarp:
atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, kurie neatskaitomi 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;
viso kito atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo.
Įstaigos paskirsto susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus pagal atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalis, kurias sudaro a ir b punktuose nurodyti straipsniai.
39 straipsnis
Mokesčių permokos, perkelti mokestiniai nuostoliai ir atidėtųjų mokesčių turtas, kurie nepriklauso nuo būsimo pelningumo
Toliau išvardyti straipsniai neiškaitomi iš nuosavų lėšų ir jiems atitinkamai taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius:
įstaigos einamųjų metų mokesčių permokos;
įstaigos einamųjų metų mokestiniai nuostoliai, perkelti į ankstesnius metus, dėl kurių susidaro reikalavimai centrinės ar regioninės valdžios institucijai arba vietos mokesčių administratoriui arba iš jų gautinos sumos.
►M8 Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris buvo sukurtas anksčiau nei 2016 m. lapkričio 23 d. ir kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, jei tenkinamos visos šios sąlygos: ◄
jis automatiškai privaloma tvarka nedelsiant pakeičiamas mokesčių kreditu, tuo atveju, kai įstaiga praneša apie nuostolį, kai formaliai patvirtinamos įstaigos metinės finansinės ataskaitos, arba įstaigos likvidavimo arba nemokumo atveju;
įstaiga pagal taikytiną nacionalinę mokesčių teisę gali padengti a punkte nurodytą mokesčių kreditą įstaigos arba kitų įmonių, kurios yra konsoliduojamos kaip ir įstaiga mokesčių tikslais pagal tą teisę, mokesčių įsipareigojimais arba kitų įmonių, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, mokesčių įsipareigojimais;
kai b punkte nurodytų mokesčių kreditų suma viršija tame punkte nurodytus mokesčių įsipareigojimus, bet koks toks perviršis nedelsiant pakeičiamas tiesioginiu reikalavimu valstybės narės, kurioje įstaiga yra įsteigta, centrinės valdžios institucijai.
Tais atvejais, kai įvykdomos a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos, atidėtųjų mokesčių turtui įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą.
40 straipsnis
Neigiamų sumų, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas, atskaitymas
Sumos, kuri turi būti atskaityta pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą, negalima mažinti padidėjusia atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalimi arba dėl kito papildomo mokesčių poveikio, kuris galėtų atsirasti, ►C2 jeigu atidėjiniai būtų padidinti iki trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 3 skirsnyje nurodytų tikėtinų nuostolių lygio. ◄
41 straipsnis
Nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto atskaitymas
36 straipsnio 1 dalies e punkto tikslais nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto suma, kuri turi būti atskaityta, mažinama šiomis sumomis:
visų susijusių atidėtųjų mokestinių įsipareigojimų, kuriuos būtų galima anuliuoti, jeigu sumažėtų turto vertė arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą, suma;
nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto, kurį įstaiga gali neribotai naudoti, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, suma.
Tam turtui, kuris naudojamas atskaitomai sumai mažinti, atitinkamais taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrių.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
42 straipsnis
Turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas
36 straipsnio 1 dalies f punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosis šių išimčių:
įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:
ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;
ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;
įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pagrindinę poziciją;
įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:
ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;
ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.
43 straipsnis
Reikšmingos investicijos į finansų sektoriaus subjektą
Atskaitymo tikslais įstaigos reikšminga investicija į finansų sektoriaus subjektą susidaro, kai įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:
įstaigai priklauso daugiau kaip 10 % to subjekto išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;
įstaiga yra susijusi su tuo subjektu glaudžiais ryšiais ir jai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės;
įstaigai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, o tas subjektas nėra konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bet finansinės atskaitomybės tikslais pagal taikytiną apskaitos sistemą įtraukiamas į tą patį apskaitos konsolidavimą kaip ir ta įstaiga.
44 straipsnis
Turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas
Įstaigos 36 straipsnio 1 dalies g, h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:
turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės ir kitos kapitalo priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;
1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis.
45 straipsnis
Turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas
Įstaigos 36 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:
jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:
trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;
ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;
įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.
46 straipsnis
Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte
36 straipsnio 1 dalies h punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:
bendrą sumą, kuria įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendros sumos, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams pritaikius šias nuostatas:
32–35 straipsnius;
36 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, k punkto ii–v papunkčiuose ir l punkte nurodytus atskaitymus, išskyrus sumą, kuri turi būti atskaityta atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;
44 ir 45 straipsnius;
iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą ►C2 padalijus iš bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos. ◄
Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės sumą, kuri ◄ atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:
turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;
bendra tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumos proporcija, atitinkanti kiekvieną turimą bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę.
Įstaigos nustato kiekvienos turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:
turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;
proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.
47 straipsnis
Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte
36 straipsnio 1 dalies i punkto tikslais į sumą, kuri turi būti atskaityta iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, neįtraukiamos penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimos pasirašytos platinamos pozicijos, ir ji apskaičiuojama pagal 44 ir 45 straipsnius bei 2 poskirsnį.
47a straipsnis
Neveiksnios pozicijos
36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais terminas „pozicija“ apima visus šiuos straipsnius, jeigu jie nėra įtraukti į įstaigos prekybos knygą:
skolos priemonę, įskaitant skolos vertybinį popierių, paskolą, išankstinį mokėjimą ir indėlį iki pareikalavimo;
suteiktą kreditavimo įsipareigojimą, suteiktą finansinę garantiją ar kitą suteiktą įsipareigojimą, nepriklausomai nuo to, ar jis atšaukiamas, ar ne, išskyrus nepanaudotas kredito priemones, kurias galima besąlygiškai atšaukti bet kuriuo metu ir be išankstinio pranešimo arba kuriomis iš esmės numatomas automatinis atšaukimas dėl skolininko kreditingumo pablogėjimo.
36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais į skolos priemonės, kuri buvo įsigyta už mažesnę kainą nei skolininko mokėtina suma, pozicijos vertę įtraukiamas pirkimo kainos ir skolininko mokėtinos sumos skirtumas.
36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais suteikto kreditavimo įsipareigojimo, suteiktos finansinės garantijos ar bet kurio kito pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą suteikto įsipareigojimo pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atitinkanti įstaigos didžiausią kredito rizikos poziciją, neatsižvelgiant į jokį tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą. Suteiktų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji vertė – tai nepanaudota suma, kurią įstaiga įsipareigojo paskolinti, ir suteiktos finansinės garantijos nominalioji vertė – didžiausia galima suma, kurią subjektui tektų sumokėti, jeigu būtų pareikalauta garantijos.
Šios dalies trečioje pastraipoje nurodyta nominalioji vertė apskaičiuojama neatsižvelgiant į jokį specifinės kredito rizikos koregavimą, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ar kitus su pozicija susijusius nuosavų lėšų sumažinimus.
36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais neveiksnių pozicijų klasei priskiriamos šios pozicijos:
pozicija, kurios atžvilgiu laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymo atvejis pagal 178 straipsnį;
pozicija, pagal taikytiną apskaitos sistemą laikoma nuvertėjusia;
pozicija, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis pagal 7 dalį, kai taikomos papildomos restruktūrizavimo priemonės arba kai pozicija tampa pradelsta daugiau nei 30 dienų;
pozicija, kurią sudaro įsipareigojimas, kurio įvykdymo arba kito panaudojimo atveju visa suma greičiausiai nebūtų grąžinta nerealizavus užtikrinimo priemonės;
pozicija, kurią sudaro finansinė garantija, kurią garantijos gavėjas greičiausiai pareikalautų įvykdyti, be kita ko, tuo atveju, kai pagrindinė garantuota pozicija atitinka priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei kriterijus.
Minėto a punkto tikslais tais atvejais, kai įstaiga turi balansinių pozicijų įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų ir sudaro daugiau nei 20 % visų balansinių pozicijų to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, visos balansinės ir nebalansinės pozicijos to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu laikomos esančios neveiksniomis.
Pozicijos, kurioms restruktūrizavimo priemonė nebuvo taikoma, neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais nebepriskiriamos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
pozicija atitinka įstaigos taikomus panaikinimo kriterijus, pagal kuriuos panaikinamas priskyrimas nuvertėjusių pozicijų klasei pagal taikytiną apskaitos sistemą ir neįvykdytų pozicijų klasei pagal 178 straipsnį;
įsipareigojančiojo asmens padėtis pagerėjo tiek, kad įstaiga yra įsitikinusi, kad galimai visiškas grąžinimas bus atliktas laiku;
įsipareigojantysis asmuo neturi jokių sumų, pradelstų daugiau nei 90 dienų.
Neveiksnios pozicijos, kurioms taikomos restruktūrizavimo priemonės, neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais nebepriskiriamos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
pozicijų padėtis pasikeitė taip, kad nebėra pagrindo jų priskirti neveiksnių pozicijų klasei pagal 3 dalį;
praėjo bent vieni metai nuo datos, kai buvo pradėtos taikyti restruktūrizavimo priemonės, ir nuo datos, kai pozicijos buvo priskirtos neveiksnių pozicijų klasei, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dviejų datų yra vėlesnė;
po restruktūrizavimo priemonių taikymo nebeliko pradelstų sumų, ir įstaiga, išanalizavusi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, yra įsitikinusi visiško pozicijos apmokėjimo laiku tikimybe.
Visiškas pozicijos apmokėjimas laiku gali būti laikomas tikėtinu, jei įsipareigojantysis asmuo reguliariai ir laiku mokėjo įmokas, kurių sumos yra lygios kuriai nors iš šių:
sumai, kuri buvo pradelsta iki restruktūrizavimo priemonės taikymo pradžios, kai pradelstų sumų buvo;
sumai, kuri buvo nurašyta pagal pradėtas taikyti restruktūrizavimo priemones, kai pradelstų sumų nebuvo.
Kai neveiksni pozicija nustoja būti priskiriama neveiksnių pozicijų klasei pagal 6 dalį, tokiai pozicijai taikomas bandomasis laikotarpis tol, kol bus tenkinamos visos šios sąlygos:
nuo datos, kai pozicija, kuriai taikomos restruktūrizavimo priemonės, vėl priskirta veiksnių pozicijų klasei, praėjo bent dveji metai;
bent pusę laikotarpio, kurį pozicijai būtų taikomas bandomasis laikotarpis, įmokos mokėtos reguliariai ir laiku, taip grąžinant reikšmingą agreguotos pagrindinės sumos ar palūkanų dalį;
nė viena iš pozicijų įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu nėra pradelsta daugiau nei 30 dienų.
47b straipsnis
Restruktūrizavimo priemonės
Restruktūrizavimo priemonė yra lengvata, kurią įstaiga suteikia įsipareigojančiajam asmeniui, kuris, vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus, susiduria su sunkumais arba, tikėtina, su jais susidurs. Dėl lengvatos skolintojas gali patirti nuostolių ir ji reiškia bet kurį iš šių veiksmų:
skolinio įsipareigojimo sąlygų pakeitimą, kuris nebūtų buvęs atliktas, jei įsipareigojantysis asmuo nebūtų susidūręs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;
skolinio įsipareigojimo visišką ar dalinį refinansavimą, kuris nebūtų buvęs taikomas, jei įsipareigojantysis asmuo nebūtų susidūręs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus.
Restruktūrizavimo priemonėmis laikomos bent šios aplinkybės:
naujos sutarties sąlygos yra palankesnės įsipareigojančiajam asmeniui nei ankstesnės sutarties sąlygos, kai įsipareigojantysis asmuo susiduria arba, tikėtina, susidurs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;
naujos sutarties sąlygos yra palankesnės įsipareigojančiajam asmeniui nei tos pačios įstaigos tuo metu siūlomos sutarties sąlygos įsipareigojantiesiems asmenims, kurių rizikos profilis yra panašus, kai įsipareigojantysis asmuo susiduria arba, tikėtina, susidurs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;
iki sutarties sąlygų pakeitimo pozicija pagal pradines sutarties sąlygas buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei arba ji būtų buvusi tokiai klasei priskirta jei sutarties sąlygos nebūtų keičiamos;
dėl priemonės skolinis įsipareigojimas yra visiškai ar iš dalies panaikinamas;
įstaiga patvirtina leidimą naudoti išlygas, pagal kurias įsipareigojantysis asmuo gali keisti sutarties sąlygas, ir prieš tų išlygų panaudojimą pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei arba būtų tokiai klasei priskirta nepanaudojus tų išlygų;
tuo pat arba beveik tuo pat metu, kai suteikta paskola, įsipareigojantysis asmuo atliko pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimus tai pačiai įstaigai pagal kitą skolinį įsipareigojimą, kuris buvo priskirtas neveiksnių pozicijų klasei arba būtų buvęs tokiai klasei priskirtas tų įmokų nesumokėjus;
sutarties sąlygų pakeitimas yra susijęs su sumomis, grąžintomis perimant užtikrinimo priemonę, kai tas pakeitimas yra lengvata.
Toliau nurodytos aplinkybės rodo, kad restruktūrizavimo priemonės galėjo būti priimtos:
pradinė sutartis buvo pradelsta daugiau nei 30 dienų bent kartą per tris mėnesius iki jos pakeitimo arba būtų daugiau nei 30 dienų pradelsta nepadarius pakeitimo;
tuo pat arba beveik tuo pat metu, kai sudaryta kredito sutartis, įsipareigojantysis asmuo atliko pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimus tai pačiai įstaigai pagal kitą skolinį įsipareigojimą, kuris buvo pradelstas 30 dienų bent kartą per tris mėnesius iki naujos paskolos suteikimo;
įstaiga patvirtina leidimą naudoti išlygas, pagal kurias įsipareigojantysis asmuo gali pakeisti sutarties sąlygas, ir pozicija yra pradelsta 30 dienų arba nepanaudojus tų išlygų būtų pradelsta 30 dienų.
47c straipsnis
Su neveiksniomis pozicijomis susijęs atskaitymas
36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais įstaigos atskirai kiekvienos neveiksnios pozicijos atžvilgiu apskaičiuoja taikytiną nepakankamo padengimo sumą, atskaitytiną iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, iš pagal šios dalies a punktą apskaičiuotos sumos atimdamos pagal šios dalies b punktą apskaičiuotą sumą, jei a punkte nurodyta suma viršija b punkte nurodytą sumą:
suma, kurią sudaro:
neužtikrinta kiekvienos neveiksnios pozicijos dalis (jei yra), padauginta iš 2 dalyje nurodyto taikytino koeficiento;
užtikrinta kiekvienos neveiksnios pozicijos dalis (jei yra), padauginta iš 3 dalyje nurodyto taikytino koeficiento;
suma, kurią sudaro šie straipsniai, jeigu jie yra susiję su ta pačia neveiksnia pozicija:
specifinės kredito rizikos koregavimai;
papildomi vertės koregavimai pagal 34 ir 105 straipsnius;
kiti nuosavų lėšų sumažinimai;
įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą, atveju – sumų, atskaitytų pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą ir susijusių su neveiksniomis paskolomis, absoliučioji vertė, kai kiekvienai neveiksniai pozicijai priskirtina absoliučioji vertė yra apskaičiuojama padauginant pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą atskaitytas sumas iš procentinio dydžio, kurį atitinka neveiksnios pozicijos tikėtino nuostolio suma, palyginti su bendra neįvykdytų pozicijų arba įvykdytų pozicijų (priklausomai nuo to, kas taikoma) tikėtino nuostolio suma;
jei neveiksni pozicija įsigyjama už mažesnę kainą nei skolininko mokėtina suma – pirkimo kainos ir skolininko mokėtinos sumos skirtumas;
įstaigos nurašytos sumos nuo tada, kai pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei.
Neveiksnios pozicijos užtikrinta dalis – tai tokios pozicijos dalis, kuri, siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus pagal trečios dalies II antraštinę dalį, laikoma padengta tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu arba visapusiškai ir visiškai užtikrinta hipotekomis.
Neveiksnios pozicijos neužtikrinta dalis atitinka pozicijos vertės, kaip nurodyta 47a straipsnio 1 dalyje, ir pozicijos užtikrintos dalies skirtumą (jei yra).
1 dalies a punkto i papunkčio tikslais taikomi šie koeficientai:
0,35 – neveiksnios pozicijos neužtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės trečių metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
1 – neveiksnios pozicijos neužtikrintai daliai, taikytinas nuo pirmos ketvirtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos.
1 dalies a punkto ii papunkčio tikslais taikomi šie koeficientai:
0,25 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės ketvirtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
0,35 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės penktų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
0,55 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės šeštų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
0,70 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės septintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
0,80 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai kitu tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės septintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
0,80 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
1 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai kitu tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, taikytinas nuo pirmos aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
0,85 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės devintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;
1 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kaip numatyta 201 straipsnyje, taikytinas nuo pirmos dešimtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos.
Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, toliau nurodyti koeficientai taikomi neveiksnios pozicijos daliai, kuri yra užtikrinta arba apdrausta oficialios eksporto kreditų agentūros ar užtikrinta arba netiesiogiai užtikrinta 201 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kurio neužtikrintoms pozicijoms būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių:
0 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp vienų ir septynerių metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei, ir
1 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas nuo pirmos aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos.
Tos gairės skelbiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.
Nukrypstant nuo 3 dalies, jei pozicijai laikotarpiu tarp dvejų ir šešerių metų nuo jos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei buvo pritaikyta restruktūrizavimo priemonė, koeficientas, taikytinas pagal 3 dalį nuo tos datos, kai restruktūrizavimo priemonė buvo pradėta taikyti, galioja papildomą vienų metų laikotarpį.
Ši dalis taikoma tik pirmosios restruktūrizavimo priemonės, kuri buvo pritaikyta nuo pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei, atžvilgiu.
2
48 straipsnis
Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių ribinės išimtys
Atliekant 36 straipsnio 1 dalies c ir i punktuose reikalaujamus atskaitymus, iš įstaigų nereikalaujama atskaityti šios dalies a ir b punktuose nurodytų straipsnių sumų, kurių bendra suma yra lygi 2 dalyje nurodytai ribinei sumai arba už ją mažesnė:
atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius:
32–35 straipsnius;
36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;
jeigu įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai tos įstaigos turimų tų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos turimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius šias nuostatas:
32–35 straipsnius;
36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų.
Taikant 1 dalį ribinė suma yra lygi šios dalies a punkte nurodytai sumai, padaugintai iš šios dalies b punkte nurodytos procentinės dalies:
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių likutinė suma, gauta visiškai pritaikius 32–36 straipsniuose numatytus koregavimus ir netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių dėl ribinės sumos;
17,65 %.
1 dalies tikslais bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendrą sumą, sudarančią atidėtųjų mokesčių turto dalį, kurios nereikalaujama atskaityti, įstaiga nustato šios dalies a punkte nurodytą sumą padalydama iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:
atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, suma;
šių verčių suma:
a punkte nurodyta suma;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonių suma, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį.
Bendrą straipsnių sumą, kurios nereikalaujama atskaityti, sudarančių reikšmingų investicijų proporcija yra lygi daliai, iš kurios atimta pirmoje pastraipoje nurodyta proporcija.
49 straipsnis
Reikalavimas, taikomas atskaitymams, kai taikomas konsolidavimas, arba papildoma priežiūra arba institucinės užtikrinimo sistemos
Apskaičiuojant nuosavas lėšas individualiu, iš dalies konsoliduotu arba konsoliduotu būdu, kai kompetentingos institucijos reikalauja arba leidžia, kad įstaigos taikytų Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodytus 1, 2 arba 3 metodus, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti finansų sektoriaus subjekto, kuriame patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba įstaiga turi reikšmingų investicijų, turimų nuosavų lėšų priemonių, jei įvykdomos šios dalies a–e punktuose nustatytos sąlygos:
finansų sektoriaus subjektas yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė;
tai draudimo įmonei, perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai bendrovei taikoma tokia pati papildoma priežiūra pagal Direktyvą 2002/87/EB kaip ir patronuojančiajai įstaigai, patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba įstaigai, kuri turi kapitalo dalį;
įstaiga gavo išankstinį kompetentingų institucijų leidimą;
prieš išduodamos c punkte nurodytą leidimą kompetentingos institucijos nuolat turi tikrinti, ar subjektų, kurie turėtų būti konsoliduojami pagal 1, 2 arba 3 metodą, integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas;
subjekto turimos kapitalo dalys priklauso vienam iš šių subjektų:
patronuojančiajai kredito įstaigai;
patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;
patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;
įstaigai;
vieno iš i–iv punktuose nurodytų subjektų patronuojamajai įmonei, kuri konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.
Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.
Taikant pirmoje pastraipoje nurodytą metodą negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, sudarant ar sukeliant kliūtį vidaus rinkos veikimui.
Ši dalis netaikoma apskaičiuojant nuosavas lėšas 92a ir 92b straipsniuose išdėstytų reikalavimų tikslais; jos apskaičiuojamos pagal 72e straipsnio 4 dalyje nustatytą atskaitymo sistemą.
Kompetentingos institucijos gali leisti, kad apskaičiuodamos nuosavas lėšas individualiu ir iš dalies konsoliduotu būdu įstaigos neatskaitytų turimų nuosavų lėšų priemonių šiais atvejais:
kai įstaiga turi kapitalo dalį kitoje įstaigoje ir yra įvykdytos i–v papunkčiuose nurodytos sąlygos;
įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai;
kompetentingos institucijos išdavė 113 straipsnio 7 dalyje nurodytą leidimą;
įvykdytos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos;
institucinė užtikrinimo sistema parengia 113 straipsnio 7 dalies e punkte nurodytą konsoliduotą balansą arba, kai jai netaikomas reikalavimas parengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę, atlieka išplėstą apibendrintą skaičiavimą kompetentingai institucijai priimtinu būdu, kuris atitinka Direktyvos 86/635/EEB, į kurią įtrauktos tam tikros patikslintos Direktyvos 83/349/EEB arba Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 nuostatos, nuostatas, kuriomis reglamentuojama kredito įstaigų grupių konsoliduota finansinė atskaitomybė. Išorės auditorius patikrina tokio išplėsto apibendrinto skaičiavimo atitiktį, ypač tai, kad atliekant skaičiavimą pakartotinai nenaudojamos sudedamosios dalys, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, ir netinkamais būdais nekaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių. ►M8 Konsoliduotas balansas arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatas kompetentingoms institucijoms pateikiamas ne rečiau kaip nustatyta įgyvendinimo techniniuose standartuose, nurodytuose 430 straipsnio 7 dalyje; ◄
įstaigos, įtrauktos į institucinę užtikrinimo sistemą, teikdamos konsoliduotą balansą arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatą kartu laikosi 92 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir praneša apie šių reikalavimų laikymąsi pagal 430 straipsnį. ◄ Institucinėje užtikrinimo sistemoje nereikalaujama atskaityti kooperatyvinių narių ar juridinių asmenų, kurie nėra institucinės užtikrinimo sistemos nariais, turimų dalių, jeigu pakartotinai nenaudojamos sudedamosios dalys, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, ir netinkamais būdais nekaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių ir smulkiojo akcininko, kai jis yra įstaiga;
jeigu regioninė kredito įstaiga kapitalo dalį turi savo centrinėje arba kitoje regioninėje kredito įstaigoje ir jeigu įvykdomos a punkto i–v papunkčiuose nustatytos sąlygos.
EBI, EDPPI ir EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
4
50 straipsniai
Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas
Įstaigos bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, pritaikius 32–35 straipsniuose nustatytus koregavimus, atskaitymus pagal 36 straipsnį ir 48, 49 bei 79 straipsniuose nurodytas išimtis ir alternatyvas.
3
SKYRIUS
Papildomas 1 lygio kapitalas
1
51 straipsnis
Papildomi 1 lygio straipsniai
Papildomus 1 lygio straipsnius sudaro:
kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;
akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.
Priemonės, įtrauktos į a punktą, prie bendro 1 arba 2 lygio nuosavo kapitalo straipsnių nepriskiriamos.
52 straipsnis
Papildomos 1 lygio priemonės
Kapitalo priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių tik tuomet, jei įvykdomos šios sąlygos:
priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos;
priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:
įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;
įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;
priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;
įstaigos nemokumo atveju šios priemonės yra mažesnio prioriteto nei 2 lygio priemonės;
priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:
įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;
įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;
patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;
mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;
mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;
įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;
priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimo pagal priemones prioritetas;
priemonės yra nuolatinės ir jas reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta paskatų įstaigoms, kad jas išpirktų;
jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;
priemonių gali būti pareikalauta, jos gali būti išpirktos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu įvykdomos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;
priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai pareikalautų, išpirktų arba atpirktų priemones, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;
įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad kompetentinga institucija duotų sutikimą prašymui priemonių pareikalauti, jas išpirkti arba atpirkti;
pagal priemones paskirstomos sumos atitinka šias sąlygas:
jos sumokamos iš paskirstomų straipsnių;
paskirstomų sumų pagal priemones dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;
priemones reglamentuojančiomis nuostatomis įstaigai suteikiama visiška veiksmų laisvė bet kuriuo metu anuliuoti sumų paskirstymą pagal priemones neribotam laikotarpiui, netaikant kaupimo sąlygos, ir įstaiga gali šiuos anuliuotus mokėjimus be apribojimų panaudoti savo įsipareigojimams įvykdyti suėjus jų terminui;
paskirstomų sumų anuliavimas nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;
dėl paskirstomų sumų anuliavimo nenustatoma apribojimų įstaigai;
priemonės nėra įskaičiuojamos nustatant, ar įstaigos įsipareigojimai viršija jos turtą, kai toks skaičiavimas sudaro nemokumo kriterijų dalį pagal taikytiną nacionalinę teisę;
priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama, kad, įvykus tam tikram įvykiui, būtų visiškai arba laikinai nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;
priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra jokio reikalavimo, kuris užkirstų kelią įstaigos rekapitalizavimui;
kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;
kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;
kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės pagal trečiosios valstybės teisės aktus gali būti išleidžiamos arba kitaip jais reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;
priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.
Laikoma, kad 1 dalies d punkte išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nepaisant to, ar priemonės įtrauktos į papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą vadovaujantis 484 straipsnio 3 dalimi, jei jos yra to paties rango.
Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie papildomos 1 lygio priemonės.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato visus šiuos aspektus:
paskatų išpirkti formą ir pobūdį;
visų papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo atvejų pobūdį po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;
šių veiksmų tvarką ir laiką:
nustatymo, ar įvyko tam tikras įvykis;
papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;
priemonių požymius, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimui;
specialiosios paskirties subjektų naudojimą netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
53 straipsnis
Paskirstymo pagal papildomas 1 lygio priemones anuliavimo apribojimai ir požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimu
52 straipsnio 1 dalies l punkto v ir o papunkčių tikslais papildomas 1 lygio priemones reglamentuojančios nuostatos visų pirma, neapima:
reikalavimo dėl paskirstymo pagal priemones, kuris turi būti atliekamas tuo atveju, kai paskirstoma pagal įstaigos išleistą priemonę, kuri yra tokio paties arba mažesnio prioriteto kaip ir papildoma 1 lygio priemonė, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;
reikalavimo anuliuoti paskirstymą pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jeigu paskirstymai pagal tas papildomas 1 lygio priemones neatliekami;
prievolės vietoj palūkanų arba dividendų mokėti kitos formos mokėjimus. Įstaigai ši prievolė kitu atveju netaikoma.
54 straipsnis
Papildomų 1 lygio priemonių nurašymas arba konvertavimas
52 straipsnio 1 dalies n punkto tikslais papildomoms 1 lygio priemonėms taikomos šios nuostatos:
tam tikras įvykis įvyksta, kai 92 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:
5,125 %;
ribą, aukštesnę už 5,125 %, jei taip nustato įstaiga ir taip nurodoma priemonę reglamentuojančiose nuostatose;
be a punkte nurodytų įvykių priemonę reglamentuojančiose nuostatose įstaigos gali nurodyti vieną ar daugiau tam tikrų įvykių;
jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jas konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įvykus tam tikram įvykiui, šiose nuostatose nurodoma viena iš šių sąlygų:
tokio konvertavimo koeficientas ir leidžiamos konvertuoti sumos limitas;
priemonių konvertavimo į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones intervalas;
jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jų pagrindines sumas nurašyti įvykus tam tikram įvykiui, nurašymu mažinami visi šie straipsniai:
priemonės turėtojo reikalavimai įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;
suma, kurią reikalaujama sumokėti priemonės pareikalavimo arba išpirkimo atveju;
pagal priemonę paskirstomos sumos;
jei papildomos 1 lygio priemonės yra išleistos trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojamosios įmonės, 5,125 % dydžio arba didesnio dydžio koeficientas įvykus tam tikram įvykiui, nurodytam a punkte, apskaičiuojamas pagal priemones reglamentuojančią tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę ar sutarčių nuostatas, jeigu ta kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EBI, įsitikina, kad tos nuostatos yra bent jau lygiavertės šiame straipsnyje išdėstytiems reikalavimams.
Bendra papildomų 1 lygio priemonių suma, kurią reikalaujama nurašyti arba konvertuoti įvykus tam tikram įvykiui, yra ne mažesnė už mažesniąją iš šių sumų:
sumą, kuri būtina siekiant visiškai iki 5,125 % atstatyti įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientą;
visą priemonės pagrindinę sumą.
Įvykus tam tikram įvykiui įstaigos:
nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas;
informuoja papildomų 1 lygio priemonių turėtojus;
nurašo priemonių pagrindinę sumą arba konvertuoja priemones į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
55 straipsnis
Papildomoms 1 lygio priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės
Jeigu nebevykdomos papildomai 1 lygio priemonei taikomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:
priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie papildomų 1 lygio priemonių;
su ta priemone susijusi akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie papildomo 1 lygio straipsnio.
2
56 straipsnis
Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių
Įstaigos iš papildomų 1 lygio straipsnių atskaito:
įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, papildomas 1 lygio priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;
atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą, kuri apskaičiuojama pagal 60 straipsnį;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimas finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, papildomas 1 lygio priemones, išskyrus penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas;
straipsnių sumą, kurią reikalaujama atskaityti iš 2 lygio straipsnių pagal 66 straipsnį ir kuri viršija įstaigos 2 lygio straipsnius;
visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius, susijusius su papildomais 1 lygio straipsniais, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja papildomus 1 lygio straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.
57 straipsnis
Turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymai
56 straipsnio a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosi šių išimčių:
įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:
ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;
ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;
įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pagrindinę poziciją;
įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:
ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;
ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;
58 straipsnis
Turimų finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas
Įstaigos 56 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:
turimos papildomos 1 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;
papildomi 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis papildomomis 1 lygio priemonėmis.
59 straipsnis
Turimų finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas
Įstaigos 56 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:
jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:
trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;
ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;
įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.
60 straipsnis
Turimų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga finansų sektoriaus subjekte neturi reikšmingų investicijų
56 straipsnio c punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:
bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:
32–35 straipsnius;
36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;
44 ir 45 straipsnius;
iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą padalijus iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.
Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms papildomoms 1 lygio priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos papildomos 1 lygio priemonės sumą, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:
turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių proporcija pagal kiekvieną turimą papildomą 1 lygio priemonę.
Įstaigos nustato kiekvienos turimos papildomos 1 lygio priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:
turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;
proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.
3
61 straipsnis
Papildomas 1 lygio kapitalas
Įstaigos papildomą 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos papildomi 1 lygio straipsniai, atlikus 56 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymus ir pritaikius 79 straipsnį.
4
SKYRIUS
2 lygio kapitalas
1
62 straipsnis
2 lygio straipsniai
2 lygio straipsnius sudaro:
kapitalo priemonės, jeigu tenkinamos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir tiek, kiek nurodyta 64 straipsnyje;
akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.
jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bendros kredito rizikos koregavimai, neatėmus mokesčių, kurie sudaro iki 1,25 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, teigiamos sumos, neatėmus mokesčių, gautos atlikus 158 ir 159 straipsniuose nustatytus skaičiavimus, kurios sudaro iki 0,6 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių.
Straipsniai, įtraukti į a punktą, prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba papildomų 1 lygio straipsnių nepriskiriami.
63 straipsnis
2 lygio priemonės
Kapitalo priemonės priskiriamos prie 2 lygio priemonių, jei tenkinamos šios sąlygos:
priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos;
priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:
įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;
įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;
priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;
atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu bet koks reikalavimas pagal tinkamų įsipareigojimų priemones;
priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:
įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;
įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;
patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;
mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;
mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;
įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;
priemonėms netaikomi jokie susitarimai, kuriais kitais būdais padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas;
pradinis priemonių terminas yra bent penkeri metai;
priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad prieš sueinant jų terminui įstaiga atitinkamai išpirktų arba grąžintų jų pagrindinę sumą;
jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;
priemonių gali būti prieš laiką pareikalauta, jos gali būti prieš laiką išpirktos, grąžintos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu tenkinamos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai tenkinamos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;
priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai prieš laiką pareikalautų priemonių, jas prieš laiką išpirktų, grąžintų arba atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;
priemones reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;
pagal priemones mokėtinų atitinkamai palūkanų arba dividendų sumų dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;
kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;
kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;
kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai jis yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;
priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.
Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie 2 lygio priemonės.
64 straipsnis
2 lygio priemonių amortizavimas
Tai, kokia apimtimi 2 lygio priemonės priskiriamos prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginus iš b punkte nurodyto skaičiaus:
balansinė priemonių vertė pirmąją penkerių metų jų sutarties termino galutinio laikotarpio dieną, padalyta iš to laikotarpio dienų skaičiaus;
priemonių sutarties termino likusių dienų skaičius.
65 straipsnis
2 lygio priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės
Jeigu nebevykdomos 2 lygio priemonei taikomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:
priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio priemonių;
su ta priemone susijusių akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio straipsnių.
2
66 straipsnis
Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių
Iš 2 lygio straipsnių atskaitomos:
įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, įskaitant nuosavas 2 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, 2 lygio priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;
atitinkama tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, kuri apskaičiuojama pagal 70 straipsnį;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonės, išskyrus trumpiau nei penkias darbo dienas turimas platinamas pozicijas;
straipsnių suma, kurią reikalaujama atskaityti iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių pagal 72e straipsnį, kuri viršija įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsnius.
67 straipsnis
Turimų nuosavų 2 lygio priemonių atskaitymai
66 straipsnio a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas kapitalo dalis remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, laikydamosi šių išimčių:
įstaigos gali apskaičiuoti turimų kapitalo dalių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:
ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;
ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;
įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų 2 lygio priemonių pagrindinę poziciją;
įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, su sąlyga, kad įvykdomos abi šios sąlygos:
ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindiniai indeksai yra tie patys;
ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.
68 straipsnis
Turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas
Įstaigos 66 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:
turimos 2 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;
turimi 2 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai ir 3 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis 2 lygio priemonėmis.
69 straipsnis
Turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių atskaitymas
Įstaigos 66 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:
jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:
trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;
ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;
jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.
70 straipsnis
2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų atitinkamame subjekte
66 straipsnio c punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:
bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:
32–35 straipsnius;
36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;
44 ir 45 straipsnius;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, padalyta iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.
Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms 2 lygio priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos 2 lygio priemonės sumą, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:
turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių proporcija pagal kiekvieną turimą 2 lygio priemonę.
Įstaigos nustato kiekvienos turimos 2 lygio priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:
turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;
proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.
3
71 straipsnis
2 lygio kapitalas
Įstaigos 2 lygio kapitalą sudaro įstaigos 2 lygio straipsniai, atlikus 66 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir pritaikius 79 straipsnį.
5
SKYRIUS
Nuosavos lėšos
72 straipsnis
Nuosavos lėšos
Įstaigos nuosavas lėšas sudaro 1 ir 2 lygio kapitalo suma.
5a
SKYRIUS
Tinkami įsipareigojimai
72a straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų straipsniai
Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, 72c straipsnyje nurodytu mastu sudaro:
tinkamų įsipareigojimų priemonės, jeigu tenkinamos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos tiek, kiek jos nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ar 2 lygio straipsnių;
2 lygio priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, tiek, kiek jos nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 64 straipsnį.
Prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:
apdraustieji indėliai;
indėliai iki pareikalavimo ir trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra trumpesnis negu vieni metai;
fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija kompensacijos sumą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES ( 18 ) 6 straipsnyje;
fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kurie būtų reikalavimus atitinkantys indėliai, jeigu nebūtų laikomi Sąjungoje įsteigtų įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;
užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kuriuos sudaro apsidraudimo tikslais naudojamos finansinės priemonės, kurios yra neatskiriama užtikrinamojo turto grupės dalis ir kurios pagal nacionalinę teisę užtikrinamos panašiai kaip ir padengtos obligacijos, jeigu visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užtikrinamojo turto grupe, lieka nepaveiktas, atskirtas ir pakankamai finansuojamas bei neapima jokios užtikrinto įsipareigojimo ar įsipareigojimo, dėl kurio įkeista užtikrinimo priemonė, dalies, viršijančios to turto, įkaito, reikalavimo teisės ar užtikrinimo priemonės, kuriuo tas turtas užtikrinamas, vertę;
bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl kliento turto ar kliento pinigų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų vardu laikomą kliento turtą arba kliento pinigus, laikymo su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;
bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl pasitikėjimo santykių tarp pertvarkytino subjekto ar bet kurios iš jo patronuojamųjų įmonių (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;
įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai grupei priklausantiems subjektams, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;
įsipareigojimai, kurių likęs galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos, prisiimti:
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB ( 19 ) paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų atžvilgiu;
sistemos, nustatytos pagal Direktyvą 98/26/EB, dalyvių atžvilgiu ir kylantys dėl dalyvavimo tokioje sistemoje arba
trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį;
įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių:
darbuotojui, kiek tai susiję su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi, ir išskyrus kintamąją atlygio dalį reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje;
komerciniam ar prekybos kreditoriui, kai įsipareigojimas atsiranda dėl įstaigai arba patronuojančiajai įmonei teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei tos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą;
mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jeigu tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę;
indėlių garantijų sistemoms, kai įsipareigojimas atsiranda dėl mokėtinų įmokų pagal Direktyvą 2014/49/ES;
įsipareigojimai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių priemonių;
įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Pirmos pastraipos l punkto tikslais skolos priemonės, apimančios išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, vykdomus emitento arba turėtojo nuožiūra, ir skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę normą, tokią kaip EURIBOR arba LIBOR, tik dėl tų požymių nelaikomos skolos priemonėmis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
72b straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų priemonės
Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
įsipareigojimai yra įstaigos atitinkamai tiesiogiai išleisti arba gauti ir yra visiškai apmokėti;
įsipareigojimai nepriklauso nė vienam iš šių subjektų:
tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančiai įstaigai arba subjektui;
įmonei, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai, tiesiogiai turėdama arba kontroliuodama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;
įsipareigojimų nuosavybės įsigijimo pertvarkytinas subjektas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;
reikalavimas dėl pagrindinės įsipareigojimų sumos pagal priemones reglamentuojančias nuostatas yra visiškai subordinuotas reikalavimams, atsirandantiems dėl 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų. Tas subordinavimo reikalavimas laikomas įvykdytu bet kuriomis iš šių aplinkybių:
įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;
taikytinais teisės aktais nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;
priemonės yra išleistos pertvarkytino subjekto, savo balanse neturinčio jokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tinkamų įsipareigojimų priemonės;
įsipareigojimai nėra užtikrinti toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai jiems netaiko garantijos ar jokio kokio kito susitarimo, kuriuo būtų padidintas reikalavimo prioritetas:
įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;
įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;
bet kokios įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i ir ii papunkčiuose nurodytais subjektais;
įsipareigojimams netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius pertvarkymo atveju;
įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jų pagrindinės sumos atitinkamai pareikalautų, ją išpirktų ar atpirktų iki termino arba prieš laiką grąžintų, išskyrus 72c straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;
priemonių turėtojai įsipareigojimų negali išpirkti prieš terminą, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;
taikant 72c straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu įsipareigojimai apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;
įsipareigojimų gali būti prieš laiką pareikalauta, jie gali būti prieš laiką išpirkti, grąžinti arba atpirkti tik jeigu tenkinamos 77 ir 78a straipsniuose nustatytos sąlygos;
įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad pertvarkytinas subjektas atitinkamai prieš laiką pareikalautų įsipareigojimų, juos prieš laiką išpirktų, grąžintų ar atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;
įsipareigojimus reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus pertvarkytino subjekto nemokumo arba likvidavimo atveju;
pagal įsipareigojimus atitinkamai mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nekeičiamas remiantis pertvarkytino subjekto arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;
priemonių, išleistų po 2021 m. birželio 28 d., atveju atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikytina, prospekte, susijusiuose su išleidimu, aiškiai nurodomas galimas naudojimasis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnį;
Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik tos įsipareigojimų dalys, kurios yra visiškai apmokėtos, yra tinkamos priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.
Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto tikslais, jei kai kurie 72a straipsnio 2 punkte nurodyti neįtraukti įsipareigojimai yra subordinuoti įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, inter alia, dėl to, kad juos turi kreditorius, kurį su skolininku sieja glaudus ryšys dėl to, kad jis yra arba buvo akcininku, yra susaistytas kontrolės arba grupės ryšiais, yra valdymo organo narys arba yra susijęs su bet kuriuo iš tų asmenų, subordinacija negali būti vertinama remiantis reikalavimais, atsirandančiais dėl tokių neįtrauktų įsipareigojimų.
Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu:
tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;
įsipareigojimai yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip ir mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, ir
dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.
Pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:
įstaigai neleidžiama į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti 3 dalyje nurodytų įsipareigojimų;
tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;
įsipareigojimai yra tokio pat (pari passu) arba didesnio prioriteto negu mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje;
72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų, kurie nemokumo atveju yra tokio pat (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tie įsipareigojimai, suma įstaigos balanse neviršija 5 % įstaigos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos;
dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
taikomas tinkamų įsipareigojimų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;
paskatų išpirkti, siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g punkte ir 72c straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą, formą ir pobūdį.
Tie techninių reguliavimo standartų projektai turi būti visiškai suderinti su 28 straipsnio 5 dalies a punkte ir 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu deleguotuoju aktu.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
72c straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas
Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.
72d straipsnis
Tinkamumo sąlygų nebetenkinimo pasekmės
Jeigu tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.
72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.
72e straipsnis
Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių
Įstaigos, kurioms taikomas 92a straipsnis, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:
įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones, įskaitant nuosavus įsipareigojimus, kuriuos ta įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;
įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, tinkamų įsipareigojimų priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą;
atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumą, kuri nustatoma pagal 72i straipsnį;
įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemones, išskyrus penkias darbo dienas ar trumpiau turimas platinamas pozicijas.
Šio skirsnio tikslais turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:
čia:
h |
= |
turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma; |
i |
= |
įstaigos emitentės indeksas; |
Hi |
= |
bendra i įstaigos emitentės turimų tinkamų įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma; |
li |
= |
įsipareigojimų, i įstaigos emitentės įtrauktų į tinkamų įsipareigojimų straipsnius iki 72b straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, suma pagal naujausią įstaigos emitentės atskleistą informaciją ir |
Li |
= |
bendra neįvykdytų i įstaigos emitentės įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma pagal naujausią emitento atskleistą informaciją. |
Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:
i |
= |
patronuojamosios įmonės indeksas; |
OPi |
= |
i patronuojamosios įmonės išleistų nuosavų išteklių priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma; |
LPi |
= |
i patronuojamosios įmonės išleistų tinkamų įsipareigojimų priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma; |
β |
= |
i patronuojamosios įmonės išleistų bei tinkamų įsipareigojimų priemonių ir patronuojančiosios įmonės turimų nuosavų išteklių priemonių procentinė dalis, apskaičiuojama taip
|
Oi |
= |
i patronuojamosios įmonės nuosavų išteklių suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį; |
Li |
= |
i patronuojamosios įmonės tinkamų įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį; |
ri |
= |
koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą ir |
aRWAi |
= |
bendra i G-SII subjekto rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, atsižvelgiant į 12a straipsnyje nustatytus koregavimus. |
Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų išteklių priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą.
72f straipsnis
Turimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas
72e straipsnio 1 dalies a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, taikant šias išimtis:
įstaigos gali apskaičiuoti turimų priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;
arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;
įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją;
įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant atvejus, kai tose trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;
arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą.
72g straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas
72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų tikslais įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas, taikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytas išimtis.
72h straipsnis
Turimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas
Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:
jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas tinkamų įsipareigojimų priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;
arba ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;
jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, nagrinėdamos į tuos indeksus įtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją.
72i straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų G-SII subjektuose
72e straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikytiną atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:
bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonės, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:
32–35 straipsnius;
36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;
44 ir 45 straipsnius;
tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, padalyta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kai pertvarkytinas subjektas neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, bendros sumos.
Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:
turimų priemonių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;
bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos proporcija pagal kiekvieną įstaigos turimą tinkamų įsipareigojimų priemonę.
72j straipsnis
Atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis
Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
turimos priemonės yra įtrauktos į prekybos knygą;
tinkamų įsipareigojimų priemonės turimos ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.
72k straipsnis
Tinkami įsipareigojimai
Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų.
72l straipsnis
Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai
Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma.
6
SKYRIUS
Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai
73 straipsnis
Paskirstymas pagal priemones
Kompetentingos institucijos išduoda 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei, jų nuomone, tenkinamos visos šios sąlygos:
1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos įstaigos galimybei anuliuoti mokėjimus pagal priemonę;
1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos kapitalo priemonės ar įsipareigojimo pajėgumui padengti nuostolius;
dėl 1 dalyje nurodytos laisvės spręsti savo nuožiūra arba galimos paskirstomų sumų mokėjimo formos kitaip nebūtų sumažinta kapitalo priemonės ar įsipareigojimo kokybė.
Kompetentinga institucija prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija dėl įstaigos atitikties šioms sąlygoms.
4 dalis netaikoma tais atvejais, kai įstaiga yra referencinis subjektas tame bendrajame rinkos indekse, išskyrus atvejus, kai įvykdomos abi šios sąlygos:
įstaigos nuomone, to bendrojo rinkos indekso svyravimai nėra reikšmingai susiję su įstaigos, jos patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės kreditingumu;
kompetentinga institucija dar nenustatė kitokio skaičiavimo, nei nurodytas a punkte.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
74 straipsnis
Reguliuojamų finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nėra priskiriamos prie reguliuojamojo kapitalo
Įstaigos iš jokios tiesiogiai, netiesiogiai ar dirbtinai turimų reguliuojamo finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių nuosavų lėšų sudedamosios dalies, kuri nepriskiriama prie to subjekto reguliuojamojo kapitalo, negali daryti jokių atskaitymų. Tokioms turimoms kapitalo dalims įstaigos taiko rizikos koeficientus pagal trečios dalies II antraštinės dalies atitinkamai 2 arba 3 skyrių.
75 straipsnis
Pozicijoms taikomi atskaitymo ir terminų reikalavimai
Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra tenkinami, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
įstaiga turi sutartinę teisę konkrečią dieną ateityje draudimą teikiančiai sandorio šaliai parduoti draudžiamąją ilgąją poziciją;
įstaigai draudimą teikianti sandorio šalis pagal sutartį yra įpareigota iš įstaigos konkrečią dieną ateityje nupirkti a punkte paminėtą ilgąją poziciją.
76 straipsnis
Turimi kapitalo priemonių ir įsipareigojimų indeksai
42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto, 69 straipsnio a punkto, 72f straipsnio a punkto ir 72h straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ar įsipareigojimo ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
arba ir draudžiamoji ilgoji pozicija, ir indekso, naudojamo tai ilgajai pozicijai apdrausti, trumpoji pozicija yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;
a punkte nurodytos pozicijos tikrąja verte yra įtrauktos į įstaigos balansą;
a punkte nurodyta trumpoji pozicija laikoma veiksmingu apsidraudimu pagal įstaigos vidaus kontrolės procesus;
kompetentingos institucijos bent kartą per metus įvertina c punkte nurodytų vidaus kontrolės procesų tinkamumą ir įsitikina, kad jų tinkamumas yra nuolatinis.
Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra davusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvų į indeksus įtrauktų įstaigos kapitalo priemonių ar įsipareigojimų pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą viename arba keliuose iš šių punktų nurodytų straipsnių pozicijos apskaičiavimui:
nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus;
finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, įtrauktų į indeksus;
įstaigų tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
kokiu atveju sąmata, kuri naudojama kaip alternatyva 2 dalyje nurodytai pagrindinei pozicijai apskaičiuoti, yra pakankamai konservatyvi;
ką reiškia 3 dalyje nurodytas sudėtingumas veiklos požiūriu.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
77 straipsnis
Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų mažinimo sąlygos
Įstaiga turi gauti kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį iš šių veiksmų:
sumažinti, išpirkti arba atpirkti įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones leidžiamu pagal taikytiną nacionalinę teisę būdu;
sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti kaip kitą nuosavų lėšų straipsnį akcijų priedus, susijusius su nuosavų išteklių priemonėmis;
pareikalauti papildomų 1 arba 2 lygio priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.
78 straipsnis
Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas
Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jų pareikalauti, jas išpirkti, grąžinti ar atpirkti arba sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti susijusius akcijų priedus, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones arba susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;
įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES bei 2014/59/ES nustatytus reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią kompetentinga institucija laiko reikalinga.
Jei įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas sumas, kompetentinga institucija gali suteikti tai įstaigai bendrą išankstinį leidimą atlikti bet kuriuos iš šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų laikantis kriterijų, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik konkrečiam – ne ilgesniam negu vienų metų – laikotarpiui; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato kompetentinga institucija, atžvilgiu. ►C8 Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 3 % atitinkamos emisijos ir neviršija 10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija šiame reglamente, direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų sumą ir tokią dalį, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga. ◄ Papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 10 % atitinkamos emisijos ir neviršija 3 % visos likusių nepanaudotų atitinkamai papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių sumos.
Kompetentingos institucijos suteiktą bendrą išankstinį leidimą panaikina, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.
Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pareikalauti papildomų 1 lygio ar 2 lygio priemonių arba susijusių akcijų priedų, gali leisti juos išpirkti, grąžinti arba atpirkti per penkerius metus po jų išleidimo datos, jeigu tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir viena iš šių sąlygų:
pasikeičia tų priemonių reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio, tikėtina, jos nebebūtų įtrauktos į nuosavas lėšas arba būtų perklasifikuotos kaip žemesnės kokybės nuosavos lėšos, ir yra tenkinamos abi šios sąlygos:
kompetentinga institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikėtinas;
įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad šių priemonių reguliavimo klasifikavimo pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu;
pasikeičia toms priemonėms taikomas mokestinis režimas ir įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad jis yra esminis ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti tų priemonių išleidimo metu;
priemonės ir susiję akcijų priedai lieka galioti pagal 494b straipsnį;
anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ar susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų, ir kompetentinga institucija yra leidusi atlikti tą veiksmą remdamasi išvada, kad tai būtų naudinga vertinant prudenciniu požiūriu ir pateisinama išimtinėmis aplinkybėmis;
papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“;
tinkamus 3 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;
tvarką, įskaitant apribojimus ir procedūras, pagal kurią kompetentingos institucijos duoda išankstinį sutikimą 77 straipsnio 1 dalyje nurodytam veiksmui atlikti, ir su duomenimis susijusius reikalavimus, taikomus kompetentingai institucijai įstaigos teikiamam prašymui leisti atlikti toje dalyje nurodytą veiksmą, įskaitant tvarką, kurios turi būti laikomasi išperkant kooperatinių bendrovių nariams išduotas akcijas, ir tokio prašymo nagrinėjimo terminus.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
78a straipsnis
Leidimas mažinti tinkamų įsipareigojimų priemones
Pertvarkymo institucija duoda įstaigai leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:
anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka bet kurį iš 77 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia tinkamų įsipareigojimų priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavomis lėšomis arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;
įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią pertvarkymo institucija, pritarus kompetentingai institucijai, laiko reikalinga;
įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad dalinis ar visiškas tinkamų įsipareigojimų pakeitimas nuosavų lėšų priemonėmis yra būtinas siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems nuosavų lėšų reikalavimams, kad leidimas būtų pratęstas.
Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, kurių suma viršija sumą, privalomą pagal šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus reikalavimus, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali tai įstaigai suteikti bendrą išankstinį leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet koks toks būsimas veiksmas atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik apibrėžtam laikotarpiui, kuris turi būti ne ilgesnis negu vieni metai; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato pertvarkymo institucija. Pertvarkymo institucijos kompetentingoms institucijoms praneša apie visus suteiktus bendrus išankstinius leidimus.
Pertvarkymo institucija panaikina bendrą išankstinį leidimą, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiavimo tvarką;
procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant leidimą pagal 1 dalies pirmą pastraipą;
procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant bendrą išankstinį leidimą pagal 1 dalies antrą pastraipą;
ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“.
Taikant šios dalies pirmos pastraipos d punktą, techninių reguliavimo standartų projektai visapusiškai suderinami su 78 straipsnyje nurodytu deleguotuoju aktu.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
79 straipsnis
Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų netaikymas
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
79a straipsnis
Atitikties nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sąlygoms vertinimas
Vertindamos atitiktį antroje dalyje nustatytiems reikalavimams, įstaigos atsižvelgia ne tik į priemonių teisinę formą, bet ir į jų esminius ypatumus. Vertinant esminius priemonės ypatumus atsižvelgiama į visus su priemonėmis susijusius susitarimus, net jei jie nėra aiškiai išdėstyti pačių priemonių sąlygose, siekiant nustatyti, ar bendras tokių susitarimų ekonominis poveikis atitinka atitinkamų nuostatų tikslą.
80 straipsnis
Nuolatinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės tikrinimas
EBI prašymu kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda EBI visą informaciją, kurią EBI laiko svarbia, susijusią su išleistomis naujomis kapitalo priemonėmis arba naujų rūšių įsipareigojimais, kad EBI galėtų vykdyti visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną.
Pranešime pateikiama ši informacija:
išsamus nustatyto trūkumo pobūdžio ir masto paaiškinimas;
techninės rekomendacijos dėl veiksmų, kurių, EBI manymu, turi imtis Komisija;
EBI nustatytos įstaigų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos reikšmingi pokyčiai.
EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl visų svarbių termino nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai apibrėžties pakeitimų, kuriuos, jos manymu, reikia padaryti dėl kurios nors iš toliau nurodytų aplinkybių:
atitinkamų rinkos standartų arba praktikos pokyčių;
atitinkamų teisės arba apskaitos standartų pokyčių;
EBI nustatytos įstaigų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos reikšmingų pokyčių.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
MAŽUMOS DALIS IR PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ IŠLEISTOS PAPILDOMOS 1 IR 2 LYGIO PRIEMONĖS
81 straipsnis
Mažumos dalys, kurios gali būti priskirtos prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo
Mažumos dalį sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:
įstaiga;
įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;
tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba tarpinė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai dalinai konsoliduotai taikomi šio reglamento reikalavimai, arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuriai konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimai;
investicinė įmonė;
tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kai tai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomi tokie patys griežti riziką ribojantys reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, su sąlyga, kad Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu yra nustačiusi, kad tie riziką ribojantys reikalavimai yra bent lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;
patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, nurodyti šios dalies įvadinėje dalyje, priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.
82 straipsnis
Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos
Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 arba 2 lygio priemonės, priklausomai nuo to, kas taikytina, taip pat susiję akcijų priedai, jei tenkinamos šios sąlygos:
patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:
įstaiga;
įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;
tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba tarpinė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai dalinai konsoliduotai taikomi šio reglamento reikalavimai, arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuriai konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimai;
investicinė įmonė;
tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kai tai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomi tokie patys griežti riziką ribojantys reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, su sąlyga, kad Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu yra nustačiusi, kad tie riziką ribojantys reikalavimai yra bent lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;
patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
šios dalies įžangoje nurodyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, papildomi 1 lygio ir 2 lygio straipsniai priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamoms įmonėms.
83 straipsnis
Specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis papildomas 1 ir 2 lygio kapitalas
Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 ar 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas, priklausomai nuo to, kas taikytina, tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:
šias priemones išleidęs specialiosios paskirties subjektas yra visiškai konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
priemonės ir susiję akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;
priemonės ir susiję akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį 2 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos;
vienintelis specialiosios paskirties subjekto turtas yra jo investicija į patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamosios įmonės, kuri yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, nuosavas lėšas, kurių forma atitinka atitinkamas sąlygas, nustatytas atitinkamai 52 straipsnio 1 dalyje arba 63 straipsnyje.
Jeigu kompetentinga institucija mano, kad specialiosios paskirties subjekto turtas, išskyrus jo investiciją į patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamosios įmonės, kuri yra konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, nuosavas lėšas, yra minimalus ir nereikšmingas tokiam subjektui, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti pirmos pastraipos d punkte nustatytos sąlygos.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
84 straipsnis
Į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukiamos mažumos dalys
Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės mažumos dalies sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, iš tos įmonės mažumos dalies atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:
suma, gauta iš patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:
tos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, reikalingą pasiekti:
su ta patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumai;
patronuojamosios įmonės mažumos dalis, išreikšta visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių procentine dalimi.
Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės mažumos dalis negali būti įtraukta į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti šio straipsnio patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, kuri tenkina visas šias sąlygas:
jos pagrindinė veikla yra kapitalo dalių įsigijimas;
jai taikoma konsoliduota rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra;
ji konsoliduoja patronuojamąją įstaigą, kurioje ji turi tik mažumos dalį, remdamasi kontrolės ryšiais, kaip apibrėžta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje;
daugiau kaip 90 % konsoliduoto reikalaujamo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sudaro kapitalas iš c punkte nurodytos patronuojamosios įstaigos, kuris apskaičiuojamas iš dalies konsoliduotai.
►C1 Tais atvejais, kai po 2013 m. birželio 28 d. pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinanti patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė ◄ tampa patronuojančiąja mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja bendrove, kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei nesilaikyti toje pastraipoje nurodytų reikalavimų, jei ji tenkina toje pastraipoje nustatytas sąlygas.
85 straipsnis
Į konsoliduotą 1 lygio kapitalą įtraukiamos kvalifikuotosios 1 lygio priemonės
Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:
suma, gauta iš patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:
patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo sumą, reikalingą pasiekti:
su patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto 1 lygio kapitalo sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumai;
patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, išreikštas visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomų 1 lygio straipsnių procentine dalimi.
Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas negali būti įtrauktas į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.
86 straipsnis
Kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, įtraukiamas į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą
Nedarydamos poveikio 84 straipsnio 5 ir 6 dalims, įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą, iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo, įtraukto į konsoliduotą 1 lygio kapitalą, atimdamos tos įmonės mažumos dalis, įtrauktas į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.
87 straipsnis
Kvalifikuotosios nuosavos lėšos, įtraukiamos į konsoliduotas nuosavas lėšas
Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:
suma, gauta iš patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų atėmus mažesniąją iš šių sumų:
patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų sumą, reikalingą pasiekti:
su patronuojamąja įmone susijusių nuosavų lėšų sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kurio papildomo vietos priežiūros nuosavų lėšų reikalavimo trečiosiose valstybėse sumai;
įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos, išreikštos visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio straipsnių ir 2 lygio straipsnių sumos, atėmus 62 straipsnio c ir d punktuose nurodytas sumas, procentine dalimi.
Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos negali būti įtrauktos į konsoliduotas nuosavas lėšas.
88 straipsnis
Kvalifikuotosios nuosavų lėšų priemonės, įtraukiamos į konsoliduotą 2 lygio kapitalą
Nedarydamos poveikio 84 straipsnio 5 ir 6 dalims, įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą 2 lygio kapitalą, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų, įtrauktų į konsoliduotas nuosavas lėšas, atimdamos tos įmonės kvalifikuotąjį 1 lygio kapitalą, įtrauktą į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.
88a straipsnis
Priskirtinos tinkamų įsipareigojimų priemonės
Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuri priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip tas pertvarkytinas subjektas, išleisti įsipareigojimai priskiriami prie įtrauktinų į įstaigos, kuriai taikomas 92a straipsnis, konsoliduotų tinkamų įsipareigojimų priemones, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
jie yra išleisti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies a punktą;
juos nupirko esamas akcininkas, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, jeigu naudojimasis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius nedaro poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;
jie neviršija sumos, nustatytos atimant i punkte nurodytą sumą iš ii punkte nurodytos sumos:
suma, gauta sudėjus įsipareigojimus, išleistus pertvarkytinam subjektui ir jo tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančius subjektus nupirktus įsipareigojimus, ir nuosavų lėšų priemonių, išleistų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies b punktą, suma;
suma, reikalaujama pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 1 dalį.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
NE FINANSŲ SEKTORIAUS ĮMONĖSE TURIMOS KVALIFIKUOTOSIOS AKCIJŲ PAKETO DALYS
89 straipsnis
Ne finansų sektoriaus įmonėse turimų akcijų paketų rizikos vertinimas ir draudimas jų turėti
Akcijų paketui, kurio suma yra didesnė už 15 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, turimam įmonėje, kuri nėra nė vienas iš toliau išvardytų subjektų, taikomos 3 dalyje nustatytos sąlygos:
finansų sektoriaus subjektas;
įmonė, kuri nėra finansų sektoriaus subjektas ir verčiasi veikla, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra kuri nors iš šių veiklos rūšių:
tiesioginis bankininkystės veiklos išplėtimas;
papildomos bankininkystės paslaugos;
išperkamoji nuoma, faktoringas, investicinių fondų valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas ar kita panaši veikla.
Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų akcijų paketams taiko a arba b punkte nustatytus reikalavimus:
apskaičiuodamos kapitalo poreikį pagal trečią dalį įstaigos 1 250 % rizikos koeficientą taiko didesnei iš šių sumų:
1 dalyje nurodytai akcijų paketų sumai, kuri viršija 15 % reikalavimus atitinkančio kapitalo;
2 dalyje nurodytai akcijų paketų bendrai sumai, kuri viršija 60 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo;
kompetentingos institucijos draudžia įstaigoms turėti 1 ir 2 dalyse nurodytų akcijų paketų, kurių suma viršija tose dalyse nurodytas reikalavimus atitinkančio kapitalo procentines dalis.
Kompetentingos institucijos paskelbia apie tai, kad pasirinko a arba b punktą.
1 dalies b punkto tikslais EBI paskelbia gaires, kuriose tiksliai nurodo šiuos aspektus:
veiklą, kuri yra tiesioginis bankininkystės veiklos išplėtimas;
veiklą, kuri yra papildomos bankininkystės paslaugos;
panašią veiklą.
Tos gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.
90 straipsnis
Alternatyva 1 250 % rizikos koeficientui
Kaip alternatyvą 1 250 % rizikos koeficiento taikymui sumoms, kurios viršija 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas, įstaigos gali šias sumas atskaityti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių laikydamosi 36 straipsnio 1 dalies k punkto.
91 straipsnis
Išimtys
89 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nenurodytų įmonių akcijos neįskaitomos apskaičiuojant tame straipsnyje nustatytas reikalavimus atitinkančio kapitalo ribas, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:
tos akcijos turimos laikinai, vykdant finansinės paramos teikimą, kaip nurodyta 79 straipsnyje;
tos akcijos turimos kaip platinama pozicija penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį;
tos akcijos turimos įstaigos vardu, bet kitų subjektų naudai.
TREČIA DALIS
KAPITALO POREIKIS
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI, VERTINIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS
1
SKYRIUS
Reikalaujamas nuosavų lėšų lygis
1
92 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas
Įstaigos savo kapitalo pakankamumo koeficientus apskaičiuoja taip:
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi;
1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos 1 lygio kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi;
bendras kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos nuosavos lėšos, išreikštos bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi.
Bendra rizikos pozicijos suma apskaičiuojama sudedant šios dalies a–f punktuose nurodytas reikšmes, atsižvelgus į 4 dalyje nustatytas nuostatas:
pagal kredito riziką ir vertės sumažėjimo riziką įvertintų pozicijų sumas, apskaičiuotas pagal II antraštinę dalį ir 379 straipsnį visos įstaigos veiklos atžvilgiu, išskyrus pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios susidaro iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos;
prekybos knygoje apskaitomos įstaigos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus:
rinkos rizikai, kaip nustatyta pagal šios dalies IV antraštinę dalį, išskyrus tos antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytus metodus;
didelėms pozicijoms, kurios viršija 395–401 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama tas ribas viršyti, kaip nustatyta pagal ketvirtą dalį;
nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai, nustatomus pagal šios dalies IV antraštinę dalį, išskyrus tos antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytus metodus, visai verslo veiklai, kurią vykdant kyla užsienio valiutos kurso ar biržos prekių kainos rizika;
nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuojamus pagal šios dalies V antraštinę dalį, išskyrus 379 straipsnį dėl atsiskaitymų rizikos;
pagal VI antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą, skirtą ne biržos išvestinių finansinių priemonių, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip mažinančios pagal riziką įvertintų kredito rizikos pozicijų sumas, kredito vertinimo koregavimo rizikai;
pagal III antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą, skirtą operacinei rizikai;
pagal II antraštinę dalį apskaičiuotas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, skirtas sandorio šalies rizikai, kuri kyla iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos, vykdant šių rūšių sandorius ir susitarimus:
II priede išvardintus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones;
atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius;
garantinės įmokos skolinimo sandorius, kurių pagrindą sudaro vertybiniai popieriai arba biržos prekės;
ilgalaikius atsiskaitymo sandorius.
Apskaičiuojant 3 dalyje nurodytą bendrą rizikos pozicijos sumą taikomos šios nuostatos:
į tos dalies c, d ir e punktuose nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą įskaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas, kylantis iš visų įstaigos veiklos sričių;
tos dalies b–e punktuose nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą įstaigos daugina iš 12,5.
92a straipsnis
G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai
Taikant 93 ir 94 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios yra G-SII, turi visada atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:
18 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;
6,75 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.
1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi šiais atvejais:
trejus metus po tos dienos, kurią įstaiga arba grupė, kuriai priklauso įstaiga, tapo nustatyta G-SII;
dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkymo institucija taikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Direktyvą 2014/59/ES;
dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ėmė taikyti alternatyvią privačiojo sektoriaus priemonę, nurodytą Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią taikant kapitalo priemonės ir kiti įsipareigojimai buvo nurašyti arba konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius siekiant rekapitalizuoti pertvarkytiną subjektą netaikant pertvarkymo priemonių.
92b straipsnis
Ne ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas
Tinkamų įsipareigojimų priemonė, siekiant laikytis 1 dalies, įskaitoma tik tada, kai ji tenkina visas toliau išdėstytas papildomas sąlygas:
įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas, atsiradęs dėl to įsipareigojimo, yra mažesnio prioriteto nei reikalavimai, atsiradę dėl įsipareigojimų, kurie netenkina šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir kurie nepriskiriami prie nuosavų lėšų;
jai taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius.
93 straipsnis
Pradinio kapitalo poreikis veiklos tęstinumo sąlygomis
▼M9 —————
94 straipsnis
Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos
Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies b punkto, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tų įstaigų balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydis yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis, remiantis kas mėnesį paskutinės mėnesio dienos duomenimis atliekamu vertinimu:
5 % viso tos įstaigos turto;
50 mln. EUR.
Jeigu tenkinamos abi 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą tokia tvarka:
II priedo 1 punkte išvardytų sutarčių, su to priedo 3 punkte nurodytomis nuosavybės priemonėmis susijusių sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių atvejais įstaigos gali netaikyti toms pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimo, kuris nurodytas 92 straipsnio 3 dalies b punkte;
prekybos knygos pozicijoms, išskyrus tas, kurios nurodytos šios dalies a punkte, įstaigos gali pakeisti 92 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą reikalavimu, kuris apskaičiuojamas pagal 92 straipsnio 3 dalies a punktą.
Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydį remdamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis 1 dalies tikslais laikydamosi šių reikalavimų:
skaičiuojant įskaitomos visos pozicijos, kurios įtrauktos į prekybos knygą pagal 104 straipsnį, išskyrus:
užsienio valiutos ir biržos prekių pozicijas;
kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų ar sandorio šalies rizikos pozicijų, ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurie visiškai padengia to vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką, kaip nurodyta 106 straipsnio 3 dalyje;
visos į skaičiavimą pagal a punktą įtraukiamos pozicijos įvertinamos pagal jų rinkos vertę tą konkrečią datą; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė konkrečią dieną nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;
ilgųjų pozicijų absoliuti vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučia verte.
Įstaiga liaujasi skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį per tris mėnesius vienu iš šių atvejų:
įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų;
įstaiga daugiau kaip 6 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų.
2
95 straipsnis
Investicinių įmonių, turinčių ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, nuosavų lėšų reikalavimai
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos įmonės, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, nurodytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja kaip didesnę iš šių sumų:
92 straipsnio 3 dalies a–d ir f punktuose nurodytų straipsnių sumą, pritaikius 92 straipsnio 4 dalį;
sumą, gautą 97 straipsnyje nurodytą sumą padauginus iš 12,5.
4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos įmonės, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, laikosi 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, remiantis pirmoje pastraipoje nurodyta bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma.
Kompetentingos institucijos gali 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytoms įmonėms, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, kurie būtų toms įmonėms privalomi pagal 2013 m. gruodžio 31 d. galiojančias direktyvų 2006/49/EB ir 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones.
96 straipsnis
Investicinių įmonių, kurių pradinis kapitalas yra toks, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 28 straipsnio 2 dalyje, nuosavų lėšų reikalavimai
92 straipsnio 3 dalies tikslais toliau išvardytų kategorijų investicinės įmonės, kurios turi pradinį kapitalą, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES * 28 straipsnio 2 dalyje, taiko šio straipsnio 2 dalyje nurodytą bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos skaičiavimo tvarką:
investicinės įmonės, kurios veikia savo sąskaita tik tam, kad įvykdytų kliento pavedimą, arba siekia galimybės naudotis tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistema arba pripažinta birža, kai veikia kaip tarpininkės arba vykdo kliento pavedimą;
investicinės įmonės, kurios atitinka visas šias sąlygas:
kurios nelaiko klientų pinigų ar vertybinių popierių;
kurios veikia tik savo sąskaita;
kurios neturi išorės klientų;
už kurių sandorių įvykdymą ir apmokėjimą atsako tarpuskaitos įstaiga ir kurių sandorius garantuoja ta tarpuskaitos įstaiga.
1 dalyje nurodytos investicinės įmonės bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma apskaičiuojama sudedant šias sumas:
92 straipsnio 3 dalies a–d punktuose ir f punkte nurodytų straipsnių sumą, pritaikius 92 straipsnio 4 dalį;
sumą, gautą 97 straipsnyje nurodytą sumą padauginus iš 12,5.
97 straipsnis
Nuosavos lėšos, nustatomos pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas
EBI, pasikonsultavusi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
reikalavimo turėti reikalavimus atitinkantį kapitalą, kuris sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, apskaičiavimo būdą;
sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali koreguoti reikalavimą turėti reikalavimus atitinkantį kapitalą, kuris sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų;
prognozuojamų pastoviųjų pridėtinių išlaidų apskaičiavimo būdą tuo atveju, kai investicinė įmonė dar nėra baigusi vienerių metų veiklos.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. kovo 1 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
98 straipsnis
Investicinių įmonių konsoliduotos nuosavos lėšos
Jeigu 95 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės sudaro grupę, bet į tą grupę kredito įstaigos neįeina, patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje 92 straipsnį konsoliduotai taiko taip:
bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja pagal 95 straipsnio 2 dalį;
nuosavas lėšas apskaičiuoja remdamasi konsoliduota patronuojančiosios investicinės įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kaip taikytina, būkle.
Jeigu 96 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės sudaro grupę, bet į tą grupę kredito įstaigos neįeina, patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje ir finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojama investicinė įmonė 92 straipsnį konsoliduotai taiko taip:
bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja pagal 96 straipsnio 2 dalį;
ji naudoja nuosavas lėšas, apskaičiuotas remiantis konsoliduota patronuojančiosios investicinės įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kaip taikytina, būkle ir laikydamasi pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus.
▼M8 —————
3
SKYRIUS
Prekybos knyga
102 straipsnis
Prekybos knygai taikomi reikalavimai
103 straipsnis
Prekybos knygos tvarkymas
Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Ta politika ir procedūromis turi būti nustatyti bent šie aspektai:
kurią veiklą įstaiga laiko prekybos veikla ir sudedamąja prekybos knygos dalimi, į kurią atsižvelgiama nuosavų lėšų reikalavimų tikslais;
kokiu mastu pozicija gali būti kasdien vertinama rinkos verte esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;
kaip įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:
nustatyti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis;
apdrausti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką;
nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;
kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimus, kurie gali būti nuosekliai tvirtinami išorės subjektų;
kokiu mastu teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;
kokiu mastu įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybos veiklą;
kokiu mastu įstaiga gali perklasifikuoti riziką arba pozicijas iš ne prekybos į prekybos knygą arba atvirkščiai, ir tokiems perklasifikavimams taikomus reikalavimus, kaip nurodyta 104a straipsnyje.
Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų portfelius įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:
įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vyresniosios vadovybės patvirtintą prekybos knygos pozicijai arba portfeliams skirtą prekybos veiklos strategiją, kurioje nurodytas numatomas prekybinių pozicijų laikymo laikotarpis;
įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyvaus prekybos knygos pozicijų arba portfelių tvarkymo politiką ir procedūras; ta politika ir procedūros apima šiuos aspektus:
kokias pozicijas arba pozicijų portfelius galima įrašyti į kiekvieną prekybos operacijų sąrašą arba kuriuos, prireikus, gali prisiimti paskirti prekiautojai;
pozicijų ribų nustatymą ir jų tinkamumo stebėseną;
užtikrinimą, kad prekiautojai turi teisę savarankiškai prisiimti ir tvarkyti poziciją neviršydami sutartų ribų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;
užtikrinimą, kad informacijos apie pozicijas teikimas vyresniajai vadovybei yra neatsiejama įstaigos rizikos valdymo proceso dalis;
užtikrinimą, kad pozicijos yra aktyviai stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir pozicijos ar ją sudarančios rizikos sudedamųjų dalių paklausos rinkoje arba galimybės jas apdrausti vertinimą, įskaitant rinkos informacijos vertinimo proceso, kokybės ir prieinamumo, rinkos apyvartos ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydžių įvertinimą;
aktyviai taikomas kovos su sukčiavimu procedūras ir kontrolės priemones;
įstaiga taiko aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, skirtas stebėti, ar pozicijos atitinka įstaigos prekybinės veiklos strategiją, taip pat stebėti apyvartą ir pozicijas, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta.
104 straipsnis
Įtraukimas į prekybos knygą
▼M8 —————
104b straipsnis
Prekybos operacijų sąrašui keliami reikalavimai
Įstaigų prekybos operacijų sąrašai visada turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu turi būti nustatyta aiški ir konkreti verslo strategija bei pagal tą verslo strategiją tinkama rizikos valdymo sistema;
turi būti nustatyta aiški kiekvieno prekybos operacijų sąrašo organizacinė struktūra; konkretaus prekybos operacijų sąrašo pozicijos turi būti tvarkomos paskirtų tos įstaigos prekiautojų; kiekvienas prekiautojas turi atlikti jam pavestas su prekybos operacijų sąrašu susijusias pareigas; kiekvienas prekiautojas priskiriamas tik vienam prekybos operacijų sąrašui;
kiekvieno prekybos operacijų sąrašo pozicijų ribos nustatomos pagal to prekybos operacijų sąrašo verslo strategiją;
prekybos operacijų sąrašo lygmens veiklos, pelningumo, rizikos valdymo ir reguliavimo reikalavimų ataskaitos rengiamos bent kas savaitę ir reguliariai pateikiamos valdymo organui;
turi būti nustatytas aiškus kiekvieno prekybos operacijų sąrašo metinis veiklos planas, įskaitant aiškiai nustatytą atlygio politiką, remiantis patikimais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais;
kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu kas mėnesį parengiamos ataskaitos apie besibaigiančio termino pozicijas, einamosios paros prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus, kasdienių prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus ir veiksmus, kurių įstaiga ėmėsi reaguodama į tuos pažeidimus, taip pat parengiami rinkos likvidumo įvertinimai, ir visa ši informacija pateikiama kompetentingoms institucijoms.
105 straipsnis
Riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai
Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės mechanizmus, kurių pakaktų riziką ribojančiais principais pagrįstiems ir patikimiems įverčiams gauti. Į šias sistemas ir kontrolės mechanizmus įtraukiami bent šie aspektai:
dokumentuose apibrėžta vertinimo proceso politika ir procedūros, be kita ko, aiškiai apibrėžta atsakomybė už įvairias su vertinimu susijusias sritis, rinkos informacijos šaltiniai, jų tinkamumo įvertinimas, nestebimų duomenų, kurie atspindi įstaigos prielaidas dėl to, kuo remdamiesi rinkos dalyviai nustato pozicijos kainą, naudojimo gairės, nepriklausomo vertinimo periodiškumas, prekybos dienos pabaigos kainų nustatymo laikas, įverčių koregavimo procedūros, mėnesio pabaigoje ir ad hoc atliekamo tikrinimo procedūros;
už vertinimo procesą atsakingo padalinio atskaitomybės ryšiai, kurie turi būti aiškūs ir nepriklausomi nuo sandorius sudarančio padalinio, ir kurių galutinė grandis yra valdymo organas.
Vertindamos pagal modelį, įstaigos laikosi šių reikalavimų:
vyresnioji vadovybė žino, kurios prekybos knygos arba kitų tikrąja verte vertinamų pozicijų sudedamosios dalys vertinamos pagal modelį, ir supranta taip sukuriamo netikrumo dėl duomenų apie riziką / veiklos rezultatus reikšmingumą;
įstaigos naudoja rinkos duomenis, jei įmanoma, atitinkančius rinkos kainas, ir dažnai vertina rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumą ir modelio parametrus;
jei įmanoma, įstaigos naudoja vertinimo metodikas, kurios yra pripažintos rinkos praktikoje tam tikroms finansinėms priemonėms ar biržos prekėms vertinti;
jei modelį sukūrė pati įstaiga, jis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino jį kuriant nedalyvavę tinkamos kvalifikacijos asmenys;
įstaigos yra nustačiusios formalias pokyčių kontrolės procedūras, o vertinimams patikrinti turi ir periodiškai naudoja patikimą modelio kopiją;
už rizikos valdymą atsakingas padalinys žino naudojamų modelių trūkumus ir vertinimo rezultatus aiškina atsižvelgdamas į tuos trūkumus; ir
įstaigų modeliai periodiškai peržiūrimi, siekiant nustatyti jų veiklos rezultatų tikslumą; be kita ko, įvertinama, ar visada pasitvirtina prielaidos, atliekama pelno ir nuostolio palyginti su rizikos veiksniais analizė, o tikrosios uždarymo vertės palyginamos su rezultatais, gautais naudojant modelį.
pirmos pastraipos d punkto tikslais modelis kuriamas arba tvirtinamas nepriklausomai nuo prekybos operacijų sąrašų ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, įskaitant matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumo įvertinimą.
Įstaigos nustato ir taiko procedūras, skirtas dabartinio bet kurių mažiau likvidžių pozicijų, kurios visų pirma gali susidaryti dėl rinkos įvykių arba su įstaiga susijusių situacijų, pavyzdžiui, koncentruotų pozicijų ir (arba) pozicijų, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta, vertinimo koregavimui nustatyti. Jei reikia, įstaigos daro tokius koregavimus šalia kitų pozicijos vertės, kuri yra naudojama finansinės atskaitomybės tikslais, pakeitimų, ir tokie koregavimai sudaromi taip, kad rodytų pozicijos nelikvidumą. Taikydamos tokias procedūras ir priimdamos sprendimą, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertinimą, įstaigos atsižvelgia į keletą veiksnių. Prie šių veiksnių priskiriama:
papildomo laiko, kurio prireiktų pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti po likvidumo terminų, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pozicijos rizikos veiksniams, trukmė;
pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo kintamumas ir vidurkis;
kotiruojama rinkos kaina (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė) ir prekybos apimčių kintamumas ir vidurkis, įskaitant prekybos apimtis nepalankiausiomis rinkos aplinkybėmis;
rinkos koncentracija;
pozicijų kitimas;
apimtis, kuria vertinimas yra grindžiamas vertinimu pagal modelį;
kitų modelio rizikos rūšių poveikis.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
106 straipsnis
Vidaus apsidraudimas
Vidaus apsidraudimo pozicijos visų pirma atitinka šiuos reikalavimus:
jomis neturi būti pirmiausia siekiama išvengti nuosavų lėšų reikalavimų ar šiuos reikalavimus sumažinti;
jų naudojimas tinkamai įforminamas dokumentais ir jam taikomos konkrečios vidinio patvirtinimo ir audito procedūros;
jos tvarkomos rinkos sąlygomis;
vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis dinamiškai valdoma kaip prekybos knygos rizika, neviršijant leistinų ribų;
jos atidžiai stebimos pagal tinkamas procedūras.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIS
1
SKYRIUS
Bendrieji principai
107 straipsnis
Kredito rizikos vertinimo būdai
Prekybos pozicijoms ir įmokoms į pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaigos, norėdamos 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktų tikslais apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, taiko 6 skyriaus 9 skirsnyje nustatytą tvarką. Visų kitų rūšių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms įstaigos taiko šią tvarką:
kitų rūšių reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijos – kaip įstaigos pozicijos;
kitų rūšių reikalavimus neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijos – kaip įmonių pozicijos.
108 straipsnis
Kredito rizikos mažinimo būdo naudojimas pagal standartizuotą metodą ir pagal IRB metodą
109 straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimas
Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą pagal 5 skyrių.
110 straipsnis
Kredito rizikos koregavimo tvarka
Šio straipsnio ir 2 bei 3 skyrių tikslais atliekant bendruosius ir specifinius kredito rizikos koregavimus atidėjiniai bendrai banko rizikai neįskaitomi.
IRB metodą taikančios įstaigos, kurios daliai savo pozicijų konsoliduotai arba individualiai taiko standartizuotą metodą, pagal 148 ir 150 straipsnius nustato bendrojo kredito rizikos koregavimo dalį, kuri turi būti priskirta prie bendrojo kredito rizikos koregavimo pagal standartizuotą metodą ir prie bendrojo kredito rizikos koregavimo pagal IRB metodą taip:
kai konsoliduojama įstaiga taiko tik IRB metodą, esant tokiam atvejui, šios įstaigos bendrajam kredito rizikos koregavimui taikoma 2 dalyje nustatyta tvarka;
kai konsoliduojama įstaiga taiko tik standartizuotą metodą, esant tokiam atvejui, šios įstaigos bendrajam kredito rizikos koregavimui taikoma 1 dalyje nustatyta tvarka;
likęs kredito rizikos koregavimas paskirstomas proporcingai pagal pozicijų, įvertintų pagal riziką, sumas, kurioms taikomas standartizuotas metodas, ir sumas, kurioms taikomas IRB metodas.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip apskaičiuoti specifinius ir bendruosius kredito rizikos koregavimus laikantis taikytinos apskaitos sistemos, šiais atvejais:
kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 111 straipsnyje nurodytą standartizuotą metodą;
kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 166–168 straipsniuose nurodytą IRB metodą;
kai vertinamos tikėtinų nuostolių sumos, nurodytos 159 straipsnyje;
kai skaičiuojama pozicijos vertė, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumas, nurodytas 246 ir 266 straipsniuose;
nustatant įsipareigojimų neįvykdymą pagal 178 straipsnį.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
2
SKYRIUS
Standartizuotas metodas
1
111 straipsnis
Pozicijos vertė
Turto straipsnio pozicijos vertė yra jo apskaitinė vertė, likusi atlikus specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ir kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su tuo turto straipsniu. I priede išvardytų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė yra toliau nurodyta jų nominaliosios vertės, ją sumažinus specifinės kredito rizikos koregavimais ir atskaitymais pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, procentinė dalis:
100 %, jei tai didelės rizikos straipsnis;
50 %, jei tai vidutinės rizikos straipsnis;
20 %, jei tai vidutinės / mažos rizikos straipsnis;
0 %, jei tai mažos rizikos straipsnis.
Pirmos pastraipos antrame sakinyje nurodyti nebalansiniai straipsniai priskiriami prie I priede nurodytų rizikos kategorijų.
Jeigu įstaiga taiko 223 straipsnyje nurodytą išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, pagal atpirkimo sandorį ar pagal vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo sandorius parduotų, pateiktų ar paskolintų vertybinių popierių ar biržos prekių pozicijos vertė padidinama atitinkamu kintamumo koregavimo dydžiu, taikytinu tokiems vertybiniams popieriams ar biržos prekėms, kaip numatyta 223–225 straipsniuose.
112 straipsnis
Pozicijų klasės
Kiekviena pozicija priskiriama prie vienos iš šių pozicijų klasių:
centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijoms;
regioninės arba vietos valdžios pozicijoms;
viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms;
daugiašalių plėtros bankų pozicijoms;
tarptautinių organizacijų pozicijoms;
įstaigų pozicijoms;
įmonių pozicijoms;
mažmeninėms pozicijoms;
nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms;
pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui;
pozicijoms, susijusioms su ypač didele rizika;
padengtų obligacijų pozicijoms;
pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;
trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijoms;
pozicijoms, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos;
nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;
kitoms pozicijoms.
113 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas
Išskyrus pozicijas, dėl kurių susidaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tos įstaigos pozicijoms su sandorio šalimi, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba įmonė, susijusi ryšiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos turi teisę duoti leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
sandorio šalis yra įstaiga, finansų įstaiga ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai;
sandorio šaliai yra taikomas toks pat visiškas konsolidavimas kaip ir įstaigai;
sandorio šaliai taikomos tokios pačios rizikos vertinimo, apskaičiavimo ir kontrolės procedūros kaip ir įstaigai;
sandorio šalis įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir įstaiga;
šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis skubiai pervestų nuosavas lėšas ar įvykdytų įsipareigojimus įstaigai.
Jeigu įstaigai pagal šią dalį leidžiama netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji gali priskirti 0 % rizikos koeficientą.
Išskyrus pozicijas, dėl kurių susidaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pozicijoms su sandorio šalimis, su kuriomis įstaiga yra sukūrusi institucinę užtikrinimo sistemą, kuri reiškia pagal sutartį arba įstatuose nustatytą susitarimą prisiimti įsipareigojimus saugoti tas įstaigas, ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, jei tai tampa reikalinga. Kompetentingos institucijos turi teisę duoti leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
įvykdyti 6 dalies a, d ir e punktuose nustatyti reikalavimai;
šiais susitarimais užtikrinama, kad taikant institucinę užtikrinimo sistemą pagal įsipareigojimus būtų galima suteikti reikiamą paramą nuosavomis disponuojamomis lėšomis;
institucinėje užtikrinimo sistemoje naudojamos tinkamos ir vienodai nustatytos rizikos stebėsenos ir klasifikavimo sistemos, kuriomis visapusiškai atskleidžiama visų atskirų sistemos narių ir visos institucinės užtikrinimo sistemos rizikos padėtis, ir joje yra atitinkamų įtakos panaudojimo galimybių; remiantis 178 straipsnio 1 dalimi, pagal šias sistemas vykdoma tinkama neįvykdytų pozicijų stebėsena;
pagal institucinę užtikrinimo sistemą nustatoma pačios sistemos rizika ir apie ją pranešama atskiriems sistemos nariams;
pagal institucinę užtikrinimo sistemą kartą per metus sudaromas ir skelbiamas konsoliduotas pranešimas, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką, arba pranešimas, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos apibendrintą balansą, apibendrintą pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką;
jei institucinės užtikrinimo sistemos nariai nori išeiti iš sistemos, jie privalo įspėti apie tai mažiausiai prieš 24 mėnesius;
pašalinamas pakartotinis sudedamųjų dalių, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, naudojimas (toliau – daugybinis panaudojimas) ir bet koks netinkamas nuosavų lėšų sudarymas tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių;
institucinės užtikrinimo sistemos dauguma narių yra kredito įstaigos, kurių veikla daugiausia yra vienarūšė;
sistemų, paminėtų c ir d punktuose, tinkamumą tvirtina atitinkamos kompetentingos institucijos, kurios taip pat vykdo šių sistemų reguliarią stebėseną.
Jeigu įstaiga pagal šią dalį nusprendžia netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji gali priskirti 0 % rizikos koeficientą.
2
114 straipsnis
Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos
Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.
1 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Rizikos koeficientas |
0 % |
20 % |
50 % |
100 % |
100 % |
150 % |
▼M10 —————
Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiosios valstybės centrinės valdžios arba centrinio banko pozicijoms, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.
115 straipsnis
Regioninės arba vietos valdžios pozicijos
EBI tvarko viešai prieinamą regioninės ir vietos valdžios Sąjungoje, kurios pozicijas atitinkamos kompetentingos institucijos laiko savo centrinės valdžios pozicijomis, duomenų bazę.
Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.
116 straipsnis
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos
Viešojo sektoriaus subjektų, kurie neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal toliau pateiktą 2 lentelę priskiriamos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje tas viešojo sektoriaus subjektas yra įsteigtas, pozicijos:
2 lentelė
Kredito kokybės žingsnis, kuriam priskiriamos atitinkamos centrinės valdžios pozicijos |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Rizikos koeficientas |
20 % |
50 % |
100 % |
100 % |
100 % |
150 % |
Viešojo sektoriaus subjektų, įsteigtų šalyse, kurių centrinė valdžia nereitinguota, pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.
Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka šios tvarkos taikymo reikalavimus.
117 straipsnis
Daugiašalių plėtros bankų pozicijos
Daugiašaliais plėtros bankais laikoma Amerikos investicijų korporacija, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros bankas, Vidurio Amerikos ekonominės integracijos bankas ir Lotynų Amerikos plėtros bankas (CAF).
0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms:
Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko;
Tarptautinės finansų korporacijos;
Amerikos plėtros banko;
Azijos plėtros banko;
Afrikos plėtros banko;
Europos Tarybos plėtros banko;
Šiaurės šalių investicijų banko;
Karibų plėtros banko;
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko;
Europos investicijų banko;
Europos investicijų fondo;
Daugiašalės investicijų garantijų agentūros;
Tarptautinės imunizacijos finansavimo institucijos;
Islamo plėtros banko;
Tarptautinės plėtros asociacijos;
Azijos infrastruktūros investicijų banko.
Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, būtų iš dalies keičiamas pirmoje pastraipoje nurodytas daugiašalių plėtros bankų sąrašas.
118 straipsnis
Tarptautinių organizacijų pozicijos
0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių tarptautinių organizacijų pozicijoms:
Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos;
Tarptautinio valiutos fondo;
Tarptautinių atsiskaitymų banko;
Europos finansinio stabilumo fondo;
Europos stabilumo mechanizmo;
dviejų arba daugiau valstybių narių įsteigtos tarptautinės finansų įstaigos, kurios tikslas – telkti finansavimą ir teikti finansinę paramą savo nariams, kurie patiria didelių finansinių problemų arba kuriems jos gresia.
119 straipsnis
Įstaigų pozicijos
Jeigu įstaigos pozicija susidarė dėl ECB ar valstybės narės centrinio banko reikalavimo įstaigai laikyti minimalias atsargas, šiai pozicijai galima priskirti rizikos koeficientą, kuris būtų priskirtas tos valstybės narės centrinio banko pozicijoms, jei:
atsargos laikomos, atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo ( 20 ) arba į nacionalinius reikalavimus, kurie visais reikšmingais aspektais atitinka tą reglamentą;
įstaigos, kurioje laikomos atsargos, bankroto arba nemokumo atveju atsargos laiku ir visiškai grąžinamos įstaigai ir nenaudojamos kitiems įstaigos įsipareigojimams padengti.
Finansų įstaigų, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurias prižiūri kompetentingos institucijos bei kurioms taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie patikimumo požiūriu yra panašūs į įstaigoms taikomus riziką ribojančius reikalavimus, pozicijos vertinamos kaip įstaigų pozicijos.
Taikant šią dalį, Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti riziką ribojantys reikalavimai patikimumo požiūriu laikomi panašiais į įstaigoms taikomus riziką ribojančius reikalavimus.
120 straipsnis
Reitinguotų įstaigų pozicijos
Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms, kurių likęs terminas yra ilgesnis nei trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 3 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.
3 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Rizikos koeficientas |
20 % |
50 % |
50 % |
100 % |
100 % |
150 % |
Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 4 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.
4 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Rizikos koeficientas |
20 % |
20 % |
20 % |
50 % |
50 % |
150 % |
Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų pozicijų įvertinimas pagal 131 straipsnį ir 2 dalyje nurodytas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas yra tarpusavyje susiję šiais aspektais:
įstaigų, kurios neturi trumpalaikio kredito rizikos vertinimo, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;
įstaigų, kurios turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, ir pagal tokį vertinimą numatoma taikyti palankesnį arba lygiavertį rizikos koeficientą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, pozicijoms šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą atitinkantis rizikos koeficientas taikomas tik tai konkrečiai pozicijai. Kitoms trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;
įstaigų, kurios turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, ir pagal tokį vertinimą numatoma taikyti mažiau palankų rizikos koeficientą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, pozicijoms bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas neturi būti naudojamas, ir šių įstaigų trumpalaikėms pozicijoms bei jų visoms nereitinguotoms trumpalaikėms pozicijoms priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, kuris atitinka tą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą.
121 straipsnis
Nereitinguotų įstaigų pozicijos
Įstaigų, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal 5 lentelę priskiriamos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje ta įstaiga yra įsteigta, pozicijos.
5 lentelė
Kredito kokybės žingsnis, kuriam priskiriamos atitinkamos centrinės valdžios pozicijos |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Pozicijos rizikos koeficientas |
20 % |
50 % |
100 % |
100 % |
100 % |
150 % |
122 straipsnis
Įmonių pozicijos
Įmonių, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.
6 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Rizikos koeficientas |
20 % |
50 % |
100 % |
100 % |
150 % |
150 % |
123 straipsnis
Mažmeninės pozicijos
Pozicijoms, kurios atitinka toliau nurodytus kriterijus, priskiriamas 75 % rizikos koeficientas:
pozicija yra fizinio asmens arba asmenų arba mažosios ar vidutinės įmonės (MVĮ) pozicija;
pozicija yra viena iš daugelio pozicijų, turinčių panašias savybes, dėl kurių su šiuo skolinimu susijusi rizika yra gerokai mažesnė;
visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi įstaigai, patronuojančiosioms įmonėms ir jų patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią pozicijos vertę esant įsipareigojimų neįvykdymui, bet neįskaitant visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų, kurios buvo priskirtos prie 112 straipsnio i punkte nustatytos pozicijų klasės, remiantis įstaigos turima informacija, neviršija 1 mln. EUR. Įstaiga imasi pagrįstų priemonių, kad šią informaciją gautų.
Vertybiniai popieriai prie mažmeninių pozicijų klasės nepriskiriami.
Pozicijos, kurios neatitinka pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų kriterijų, prie mažmeninių pozicijų klasės nepriskiriamos.
Minimalių mažmeninės finansinės nuomos įmokų dabartinę vertę galima priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės.
Pozicijoms, susijusioms su paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
tam, kad išmokėtų paskolą, skolininkas besąlygiškai leidžia pensijų fondui ar darbdaviui pervesti tai kredito įstaigai tiesiogines įmokas, nuskaičiuojant mėnesines paskolos įmokas nuo skolininko mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;
rizika dėl skolininko mirties, nedarbingumo, nedarbo ar grynojo mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio sumažėjimo yra tinkamai apdrausta pagal draudimo liudijimą, skolininko pasirašytą kredito įstaigos naudai;
skolininko mokėtina visų paskolų, atitinkančių a ir b punktuose nustatytas sąlygas, mėnesinių įmokų agreguota suma neviršija 20 % jo grynosios mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;
maksimalus pradinis paskolos grąžinimo terminas yra 10 metų arba mažiau;
124 straipsnis
Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos
Pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta nekilnojamuoju turtu, vertė negali būti didesnė negu įkeisto turto rinkos vertė arba – tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė, – hipotekinė atitinkamo nekilnojamojo turto vertė.
Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 2 dalį.
Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam pagal šį straipsnį paskirtai institucijai nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.
Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis ir bet kokiais kitais svarbiais rodikliais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, įvertina, ar 35 % rizikos koeficientas, taikomas 125 straipsnyje nurodytoms vieno ar daugiau segmentų turto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje ar keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipoteka, ir 50 % rizikos koeficientas, taikomas 126 straipsnyje nurodytoms pozicijoms, užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, yra tinkamai pagrįsti:
ankstesne nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų nuostolių patirtimi;
nekilnojamojo turto rinkų raidos perspektyvomis.
Jei, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje nurodyti rizikos koeficientai nepakankamai atspindi faktinę riziką, susijusią su vieno ar daugiau segmentų turto pozicijomis, visapusiškai užtikrintomis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipotekomis, ir jeigu ji mano, kad dėl rizikos koeficientų nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji gali padidinti toms pozicijoms taikytinus rizikos koeficientus laikydamasi šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų intervalų arba nustatyti griežtesnius kriterijus, nei nustatytieji 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje.
Pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija praneša EBI ir ESRV apie visus rizikos koeficientų ir kriterijų taikomų pagal šią dalį patikslinimus. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV skelbia 125, 126 straipsniuose ir 199 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pozicijų rizikos koeficientus ir kriterijus, kaip juos nustatė atitinkama institucija.
Šios dalies antros pastraipos tikslais pagal 1a dalį paskirta institucija gali nustatyti rizikos koeficientus laikantis tokių intervalų:
35 %–150 % – gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms;
50 %–150 % – komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:
veiksnių, kurie galėtų daryti „neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui“, kaip nurodyta 2 dalies antroje pastraipoje,
orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnius rizikos koeficientus turi atsižvelgti pagal 1a dalį paskirta institucija.
125 straipsnis
Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka visapusiškai ir visiškai užtikrintos pozicijos
Jeigu kompetentingos institucijos pagal 124 straipsnio 2 dalį nenusprendžia kitaip, visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms taikoma tokia tvarka:
pozicijoms arba jų dalims, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuriame savininkas ar savininkas naudos gavėjas asmeninio investavimo įmonių atveju apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo, hipoteka, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas;
nuomininko pozicijoms, susidariusioms dėl turto išperkamosios nuomos sandorių, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, pagal kuriuos įstaiga yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įstaigos pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta nekilnojamojo turto nuosavybės teise.
Įstaigos laiko, kad pozicija arba pozicijos dalis yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta 1 dalies tikslais, tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo skolininko kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;
skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo užtikrinamojo turto ar projekto vykdymo rezultatų, o nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo jokių užtikrinamojo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, sukuriamų pinigų srautų. Tų kitų šaltinių atžvilgiu įstaigos, laikydamosi savo skolinimo politikos, nustato didžiausius paskolos ir pajamų santykius ir suteikdamos paskolą surenka tinkamus duomenis apie atitinkamas pajamas;
įvykdyti 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir laikomasi 229 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių;
jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, paskolos dalis, kuriai priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, neviršija 80 % atitinkamo turto rinkos vertės arba 80 % atitinkamo turto hipotekinės vertės tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė.
Įstaigos gali nukrypti nuo 2 dalies b punkto, jei pozicijos yra visapusiškai ir visiškai užtikrintos gyvenamosios paskirties turto hipoteka, o tas turtas yra valstybės narės, kurios kompetentinga institucija yra paskelbusi duomenis, rodančius, kad jos teritorijoje veikia gerai išsivysčiusi ir ilgalaikes tradicijas turinti gyvenamosios paskirties turto rinka ir kad joje patiriami nuostoliai neviršija toliau nurodytų limitų, toje teritorijoje:
nuostoliai, patiriami dėl skolinimo, užtikrinto gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu iki 80 % rinkos vertės arba 80 % hipotekinės vertės, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip;
bendri nuostoliai dėl skolinimo, užtikrinto gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų.
126 straipsnis
Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka visapusiškai ir visiškai užtikrintos pozicijos
Jeigu kompetentingos institucijos pagal 124 straipsnio 2 dalį nenusprendžia kitaip, visapusiškai ir visiškai komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms taikoma tokia tvarka:
pozicijoms arba jų dalims, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms biurų ar kitų komercinių patalpų hipoteka, gali būti priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;
pozicijoms, susidariusioms dėl turto išperkamosios nuomos sandorių, susijusių su biurais arba kitomis komercinėmis patalpomis, pagal kuriuos įstaiga yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, gali būti priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, jeigu įstaigos pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta to turto nuosavybės teise.
Įstaigos laiko, kad pozicija arba pozicijos dalis yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta 1 dalies tikslais, tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo skolininko kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;
skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo užtikrinamojo turto ar projekto vykdymo rezultatų, o nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo jokių užtikrinamojo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, sukuriamų pinigų srautų;
įvykdyti 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir laikomasi 229 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių;
50 % rizikos koeficientas, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, priskiriamas tai paskolos daliai, kuri neviršija 50 % turto rinkos vertės arba, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, 60 % atitinkamo turto hipotekinės vertės tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė.
Įstaigos gali nukrypti nuo 2 dalies b punkto, jei pozicijos yra visapusiškai ir visiškai užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka, ◄ o tas turtas yra valstybėje narėje, kurios kompetentinga institucija yra paskelbusi duomenis, rodančius, kad jos teritorijoje veikia gerai išsivysčiusi ir ilgalaikes tradicijas turinti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka, taikant nuostolių normas, neviršijančias šių ribų:
nuostoliai, patiriami dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu iki 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, neviršija 0,3 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų, jeigu pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip;
bendri nuostoliai dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršija 0,5 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų.
127 straipsnis
Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui
Bet kurio straipsnio neužtikrintai daliai, kai įsipareigojantysis asmuo neįvykdė įsipareigojimų pagal 178 straipsnį, arba mažmeninių pozicijų atveju neužtikrintai bet kurios kredito priemonės daliai, kurios atžvilgiu įsipareigojimai neįvykdyti pagal 178 straipsnį, priskiriamas toks rizikos koeficientas:
150 % – kai specifinės kredito rizikos koregavimų ir atskaitymų pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą suma yra mažesnė nei 20 % pozicijos neužtikrintos dalies vertės, jei tie specifinės kredito rizikos koregavimai ir atskaitymai nebūtų taikomi;
100 % – kai specifinės kredito rizikos koregavimų ir atskaitymų pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą suma yra ne mažesnė nei 20 % pozicijos neužtikrintos dalies vertės, jei tie specifinės kredito rizikos koregavimai ir atskaitymai nebūtų taikomi.
128 straipsnis
Su ypač didele rizika susiję straipsniai
Šio straipsnio tikslais įstaigos bet kurias toliau išvardytas pozicijas laiko su ypač didele rizika susijusiomis pozicijomis:
investicijas į rizikos kapitalo įmones, išskyrus atvejus, kai toms investicijoms taikoma tvarka laikantis 132 straipsnio;
investicijas į privatų akcinį kapitalą, išskyrus atvejus, kai toms investicijoms taikoma tvarka laikantis 132 straipsnio;
spekuliacinį nekilnojamojo turto finansavimą.
Vertindamos, ar pozicija, išskyrus 2 dalyje nurodytas pozicijas, yra susijusi su ypač didele rizika, įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos ypatumus:
yra didelė nuostolių rizika dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo;
neįmanoma pakankamai tiksliai įvertinti, ar pozicija atitinka a punktą.
EBI paskelbia gaires, kuriose nurodo, kokių rūšių pozicijos ir kokiomis aplinkybėmis būna susijusios su ypač didele rizika.
Tos gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.
129 straipsnis
Padengtų obligacijų pozicijos
Kad būtų galima taikyti 4 ir 5 dalyse nustatytą lengvatinį vertinimą, padengtos obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, turi atitikti 5a dalyje išdėstytus reikalavimus ir būti užtikrintos bet kuriuo tuos reikalavimus atitinkančiu turtu:
Sąjungos centrinės valdžios, ECBS centrinių bankų, viešojo sektoriaus subjektų, regioninės ar vietos valdžios pozicijos arba tų subjektų garantuotos pozicijos;
trečiosios valstybės centrinės valdžios institucijų, trečiosios valstybės centrinių bankų, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų pozicijos arba jų garantuotos pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, ir trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektų, trečiosios valstybės regioninės valdžios ar trečiosios valstybės vietos valdžios pozicijos arba jų garantuotos pozicijos, jei tokioms pozicijoms rizikos koeficientai suteikiami kaip įstaigų arba centrinės valdžios bei centrinių bankų pozicijoms atitinkamai pagal 115 straipsnio 1 arba 2 dalis, 116 straipsnio 1, 2 arba 4 dalis ir jei jos priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, ir pozicijos, kaip apibrėžta šiame punkte, jei jos priskiriamos bent 2 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, su sąlyga, kad jos neviršija 20 % obligacijas išleidžiančių įstaigų dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos;
įstaigų pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje. Tokios rūšies pozicijų bendra suma neturi viršyti 15 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos. Sąjungos įstaigų pozicijos, kurių terminas neviršija 100 dienų, apskaičiuojant 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimą neįskaitomos, bet tos įstaigos turi būti priskiriamos bent 2 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje.
paskolos, užtikrintos:
gyvenamosios paskirties turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 80 % įkeisto turto vertės; arba
aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami valstybės narės teisės reglamentuojami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijas. Jeigu kaip užtikrinimo priemonė naudojami tokie aukščiausiojo reitingo investiciniai vienetai, taikant specialią valstybinę priežiūrą, skirtą apsaugoti obligacijų savininkus, kaip numatyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, turi būti užtikrinta, kad bent 90 % tų vienetų turto bet kuriuo metu, kol turtas yra įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę, sudarytų gyvenamosios paskirties turto hipoteka, susieta su bet kuriomis ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, įgytų pagal tuos vienetus, sumų, pagrindinės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumos ir 80 % įkeisto turto vertės, o vienetai atitiktų 1 kredito kokybės žingsnį, kaip nurodyta šiame skyriuje, ir neviršytų 10 % neišpirktos emisijos nominaliosios vertės.
būsto paskolos, visapusiškai užtikrintos 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kurios atitinka 2 arba aukštesnį kredito kokybės žingsnį, kaip išdėstyta šiame skyriuje, kai kiekviena paskolų dalis, kuri yra naudojama šioje dalyje nustatyto padengtų obligacijų užtikrinimo lygio reikalavimui patenkinti, neviršija 80 % atitinkamo Prancūzijoje esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės ir kai paskolos ir pajamų santykis, suteikus paskolą, siekia ne daugiau kaip 33 %. Suteikiant paskolą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atžvilgiu hipotekos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės netaikomos, o nuo 2014 m. sausio 1 d. suteiktų paskolų atvejų skolininkas pagal sutartį įsipareigoja be paskolą suteikusios kredito įstaigos sutikimo neteikti tokių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių. Paskolos ir pajamų santykis yra skolininko bendrųjų pajamų dalis, iš kurios mokama paskola, įskaitant palūkanas. Užtikrinimo teikėjas yra finansų įstaiga, kuriai veiklos leidimą išduoda ir kurią prižiūri kompetentingos institucijos bei kuriai taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, kurie yra panašūs į įstaigoms taikomus rizikos ribojimo reikalavimus patikimumo požiūriu, arba įstaiga arba draudimo įmonė. Jis įsteigia savitarpio garantijų fondą arba nustato lygiavertę apsaugą, kad draudimo įmonės padengtų nuostolius dėl kredito rizikos, kurios dydį kompetentingos institucijos nuolat peržiūri. Ir kredito įstaiga, ir užtikrinimo teikėjas atlieka skolininko kreditingumo vertinimą;
paskolos, užtikrintos:
komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu , neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 60 % įkeisto turto vertės; arba
aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami valstybės narės teisės reglamentuojami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas. Jeigu kaip užtikrinimo priemonė naudojami tokie aukščiausiojo reitingo investiciniai vienetai, taikant specialią valstybinę priežiūrą, skirtą apsaugoti obligacijų savininkus, kaip numatyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, turi būti užtikrinta, kad bent 90 % tų vienetų turto bet kuriuo metu, kol turtas yra įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę, sudarytų komercinės paskirties turto hipoteka, susieta su bet kuriomis ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, įgytų pagal tuos vienetus, sumų, pagrindinės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių sumos ir 60 % įkeisto turto vertės, o vienetai atitiktų 1 kredito kokybės žingsnį, kaip nurodyta šiame skyriuje, ir neviršytų 10 % neišpirktos emisijos nominaliosios vertės.
Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos atitinka reikalavimus, jei paskolos ir turto vertės 60 % santykis viršijamas ne daugiau kaip iki 70 %, jei bendra turto, kuris yra įkeistas kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė, vertė viršija neišpirktą padengtos obligacijos nominaliąją vertę bent 10 % ir jei obligacijų savininkų reikalavimai atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo reikalavimus. Obligacijų savininkų reikalavimai yra didesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai į užtikrinimo priemonę;
paskolos, užtikrintos jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis į laivus, neviršijant 60 % įkeisto laivo vertės, atėmus visų ankstesnių jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių vertę.
Pirmos pastraipos c punkto, d punkto ii papunkčio ir f punkto ii papunkčio tikslais pozicijos, kurios atsiranda dėl to, kad įsipareigojantieji asmenys perduoda ir valdo mokėjimus ar likvidavimo pajamas, susijusias su paskolomis, užtikrintomis įkeistu aukščiausiojo reitingo investicinių vienetų turtu arba skolos vertybiniais popieriais, apskaičiuojant tuose punktuose nurodytas ribas neįskaitomos.
Kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su EBI, gali iš dalies netaikyti pirmos pastraipos c punkto ir leisti 2 kredito kokybės žingsniui priskirti iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų bendros nominaliosios vertės pozicijos, jeigu dėl tame punkte nurodyto 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamoje valstybėje narėje.
Padengtoms obligacijoms, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6a lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.
6a lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Rizikos koeficientas |
10 % |
20 % |
20 % |
50 % |
50 % |
100 % |
Padengtoms obligacijoms, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, rizikos koeficientas priskiriamas remiantis rizikos koeficientu, skiriamu tas obligacijas leidžiančių įstaigų didesnio prioriteto neužtikrintoms pozicijoms. Rizikos koeficientai tarpusavyje susiję taip:
jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 10 % rizikos koeficientas;
jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas;
jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;
jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 150 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.
Padengtų obligacijų pozicijoms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas, jeigu į padengtas obligacijas investuojanti įstaiga kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad:
ji gauna bent šią informaciją apie portfelį:
užtikrinamojo turto grupės ir neapmokėtų padengtų obligacijų vertė;
geografinis pasiskirstymas ir užtikrinamojo turto rūšis, paskolos dydis, palūkanų norma ir valiutos rizika;
užtikrinamojo turto ir padengtų obligacijų terminų struktūra; ir
daugiau kaip devyniasdešimt dienų pradelstų paskolų procentinė dalis;
emitentas a punkte nurodytą informaciją įstaigai pateikia bent kas pusę metų.
130 straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos
Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.
131 straipsnis
Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos
Įstaigų ir įmonių, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 7 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.
7 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Rizikos koeficientas |
20 % |
50 % |
100 % |
150 % |
150 % |
150 % |
132 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos
Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo arba įgaliojimais grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250 % rizikos koeficientą (atsarginis metodas).
Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos šių metodų taikymo sąlygos.
Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
KIS yra vienas iš šių subjektų:
kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), reglamentuojamas Direktyva 2009/65/EB;
AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį registruotas ES AIFV;
AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį veiklos leidimą gavęs ES AIFV;
AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 37 straipsnį veiklos leidimą gavęs ne ES AIFV;
ne ES AIF, kurį valdo ne ES AIFV ir kurio investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnį;
ne ES AIF, kurio investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Sąjungoje, kurį valdo trečiojoje valstybėje įsisteigęs ne ES AIFV ir kuriam taikomas deleguotasis aktas, nurodytas Direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 6 dalyje;
KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:
turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;
jeigu taikomi investavimo apribojimai – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;
KIS arba KIS valdymo įmonės informaciją įstaigai teikia laikydamiesi šių reikalavimų:
apie KIS pozicijas informacija pateikiama bent tokiu dažnumu kaip apie įstaigos pozicijas;
finansinės informacijos išsamumas yra pakankamas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal įstaigos pasirinktą metodą;
jei įstaiga taiko peržiūros metodą, informaciją apie pagrindines pozicijas tikrina nepriklausoma trečioji šalis.
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos a punkto, daugiašaliai ir dvišaliai plėtros bankai ir kitos įstaigos, kurios su daugiašaliais ir dvišaliais plėtros bankais bendrai investuoja į KIS, gali nustatyti pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų sumą taikydami 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei yra įvykdytos šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytos sąlygos ir jei KIS investavimo įgaliojimai riboja turto, į kurį KIS gali investuoti, rūšis ir jis gali investuoti tik į turtą, kuriuo skatinamas besivystančių šalių darnus vystymasis.
Įstaigos informuoja savo kompetentingą instituciją apie KIS, kuriems jos taiko antroje pastraipoje nurodytą tvarką.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto i papunkčio, jeigu įstaiga nustato KIS pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydama įgaliojimais grindžiamą metodą, KIS arba KIS valdymo įmonės informacijos teikimas įstaigai gali būti ribotas, informuojant tik apie KIS investavimo įgaliojimus ir su tais įgaliojimais susijusius pokyčius, o informacija gali būti teikiama tik kai įstaiga pirmą kartą susiduria su KIS pozicija ir kai pakinta KIS investavimo įgaliojimai.
Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:
KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;
KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą;
trečioji šalis atlieka skaičiavimus atitinkamai pagal 132a straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytus metodus;
išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.
Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant tuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.
Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliekamais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.
), apskaičiuoto pagal 132c straipsnyje nustatytą formulę, jei tenkinamos šios sąlygos:
įstaigos įvertina savo turimų KIS investicinių vienetų arba akcijų vertę pagal įsigijimo savikainą, tačiau KIS pagrindinio turto vertę jos įvertina tikrąja verte, jeigu taiko peržiūros metodą;
investicinių vienetų ar akcijų, kurių vertę įstaigos įvertina pagal įsigijimo savikainą, rinkos vertės pokytis nekeičia nei tų įstaigų nuosavų lėšų sumos, nei su tais turimais investiciniais vienetais arba akcijomis siejamos pozicijų vertės.
132a straipsnis
Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodai
Įstaigos atlieka pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus darydamos prielaidą, kad KIS pirmiausia prisiima didžiausias pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamas pozicijas, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas, ir tuomet toliau prisiima pozicijas mažėjimo tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra pozicijų riba, ir kad KIS taiko didžiausią pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamą svertą, kai taikytina.
Pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus įstaigos atlieka pagal šiame skyriuje, šios antraštinės dalies 5 skyriuje ir 6 skyriaus 3, 4, arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
132b straipsnis
Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodų išimtys
132c straipsnis
KIS nebalansinėms pozicijoms taikoma tvarka
Įstaigos apskaičiuoja savo nebalansinių straipsnių pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios gali būti perskaičiuotos į pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą, padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš šių rizikos koeficientų:
visos pozicijos, kurioms įstaigos taiko vieną iš 132a straipsnyje nustatytų metodų:
čia:
|
= |
rizikos koeficientas |
i |
= |
KIS indeksas; |
RWAEi |
= |
suma, apskaičiuota pagal 132a straipsnį dėl KISi; |
|
= |
KISi pozicijų pozicijos vertė; |
Ai |
= |
KISi turto balansinė vertė ir |
EQi |
= |
KISi nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė; |
.
Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos apskaičiuoja sudaugindamos tų pozicijų pozicijos vertę, 20 % perskaičiavimo koeficientą ir rizikos koeficientą, nustatytą pagal 132 arba 152 straipsnius.
Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimais pagal 2 dalį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos nustato, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
įstaigos nebalansinė pozicija yra minimalios vertės įsipareigojimas, taikomas investicijoms į vieno ar daugiau KIS investicinius vienetus arba akcijas, pagal kurį įstaiga privalo atlikti mokėjimus tik tuo atveju, jei vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais yra mažesnė už iš anksto nustatytą ribą;
KIS yra bet kuris iš šių subjektų:
KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, arba
AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris investuoja tik į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba į kitą likvidųjį finansinį turtą, nurodytą Direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalyje, kai AIF įgaliojimuose neleidžiamas didesnis svertas nei leistinas pagal Direktyvos 2009/65/EB 51 straipsnio 3 dalį;
KIS pagrindinių pozicijų, kuriomis grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, esama rinkos vertė, neatsižvelgiant į nebalansinių straipsnių minimalios vertės įsipareigojimų poveikį, atitinka arba viršija esamą ribinę vertę, nurodytą minimalios vertės įsipareigojime;
kai vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertės perviršis, palyginti su minimalios vertės įsipareigojimo dabartine verte, mažėja, įstaiga arba kita įmonė tiek, kiek vadovaujantis šiuo reglamentu ir Direktyva 2013/36/ES arba Direktyva 2002/87/EB vykdoma konsoliduota priežiūra, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šią įmonę, gali daryti poveikį vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų sudėčiai arba kitais būdais apriboti tolesnio perviršio mažinimo galimybes;
galutinis tiesioginis arba netiesioginis minimalios vertės įsipareigojimo naudos gavėjas paprastai yra mažmeninis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.
133 straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis laikomos šios pozicijos:
ne skolos pozicijos, kuriose išreiškiami subordinuoti, likutiniai reikalavimai į emitento turtą arba pajamas;
skolos pozicijos ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystės, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų.
134 straipsnis
Kiti straipsniai
3
1
135 straipsnis
ECAI nustatytų kredito rizikos vertinimų naudojimas
2
136 straipsnis
ECAI kredito rizikos vertinimų priskyrimas
EBI, EDPPi ir EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. liepos 1 d. ir prireikus pateikia patikslintus techninių įgyvendinimo standartų projektus.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus atitinkamai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.
Priimdamos sprendimą dėl kredito rizikos vertinimų priskyrimo, EBI, EDPPI ir EVPRI laikosi šių reikalavimų:
siekdamos atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, EBI, EDPPI ir EVPRI atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, ilgalaikį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, susijusį su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas. EBI, EDPPI ir EVPRI reikalauja, kad neseniai įsteigtos ECAI ir tos, kurios sukaupė tik nedaug duomenų apie įsipareigojimų neįvykdymą, įvertintų tai, ką jos laiko ilgalaikiu įsipareigojimų neįvykdymo rodikliu, susijusiu su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas;
siekdamos atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, EBI, EDPPI ir EVPRI atsižvelgia į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, į emitentų, kuriuos apima ECAI, grupę, ECAI priskiriamų kredito rizikos vertinimų diapazoną, kiekvieno kredito rizikos vertinimo reikšmę ir ECAI pateiktą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį;
EBI, EDPPI ir EVPRI lygina įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius kiekvieno konkrečios ECAI pateikto kredito rizikos vertinimo atžvilgiu ir juos lygina su palyginimo dydžiu, nustatytu remiantis įsipareigojimų neįvykdymo rodikliais, kuriuos kitos ECAI užregistravo emitentų grupėms, kurioms būdingas lygiavertis kredito rizikos lygis;
jei tam tikros ECAI užregistruoti įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai kredito rizikos vertinimui yra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui EBI, EDPPI ir EVPRI priskiria aukštesnį kredito kokybės žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę;
jei tam tikros ECAI kredito rizikos vertinimui EBI, EDPPI ir EVPRI padidino susijusį rizikos koeficientą ir jei su tos ECAI pateiktu kredito rizikos vertinimu susiję įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai nebėra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, EBI, EDPPI ir EVPRI gali ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui atkurti pradinį kredito kokybės žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę.
EBI, EDPPI ir EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus atitinkamai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.
3
137 straipsnis
Eksporto kreditų agentūrų pateiktų kredito rizikos vertinimų naudojimas
114 straipsnio tikslais įstaigos gali naudoti įstaigos paskirtos eksporto kreditų agentūros pateiktus kredito rizikos vertinimus, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
tai yra susitarimo pagrindu pasiekta rizikos vertė, kurią pateikė eksporto kreditų agentūros (EKA), dalyvaujančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams;
eksporto kreditų agentūra skelbia savus kredito rizikos vertinimus ir laikosi EBPO patvirtintos metodikos, o kredito rizikos vertinimas siejamas su viena iš aštuonių minimalių eksporto draudimo įmokų, kurios nustatytos EBPO patvirtinta metodika. Įstaiga gali atsisakyti savo paskirtos eksporto kreditų agentūros. Įstaiga turi pagrįsti tą atsisakymą, jei esama konkrečių požymių, kad tuo atsisakymu ketinama sumažinti kapitalo pakankamumo reikalavimus.
Pozicijoms, kurių turimas eksporto kreditų agentūros pateiktas kredito rizikos vertinimas pripažįstamas rizikos vertinimo tikslais, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 9 lentelę.
9 lentelė
MEIP |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
Rizikos koeficientas |
0 % |
0 % |
20 % |
50 % |
100 % |
100 % |
100 % |
150 % |
4
138 straipsnis
Bendrieji reikalavimai
Įstaiga gali pripažinti vieną ar daugiau ECAI, kurių paslaugomis galėtų naudotis nustatant turtui ir nebalansiniams straipsniams priskirtinus rizikos koeficientus. Įstaiga gali atsisakyti savo pripažintos ECAI. Įstaiga turi pagrįsti tą atsisakymą, jei esama konkrečių požymių, kad tuo atsisakymu ketinama sumažinti kapitalo pakankamumo reikalavimus. Kredito rizikos vertinimai neturi būti naudojami pasirinktinai. Įstaiga naudoja užsakomuosius kredito rizikos vertinimus. Tačiau ji gali naudoti neužsakomuosius kredito rizikos vertinimus, jei EBI patvirtina, kad ECAI neužsakomieji kredito rizikos vertinimai savo kokybe nesiskiria nuo šios ECAI užsakomųjų kredito rizikos vertinimų. EBI nepriima šio patvirtinimo arba jį panaikina visų pirma tais atvejais, jei ECAI naudojo neužsakomąjį kredito rizikos vertinimą siekdama daryti spaudimą reitinguojamam subjektui, kad gautų užsakymą kredito rizikos vertinimui atlikti ar kitoms paslaugoms teikti. Naudodamos kredito rizikos vertinimą įstaigos laikosi šių reikalavimų:
įstaiga, kuri nusprendžia ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus naudoti tam tikrai pozicijų klasei, turi nuosekliai taikyti tuos kredito rizikos vertinimus visoms tai klasei priskirtoms pozicijoms;
įstaiga, kuri nusprendžia naudoti ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, turi juos nepertraukiamai ir nuosekliai taikyti visą laiką;
įstaiga turi taikyti tik tuos ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, kuriuose atsižvelgiama į visas sumas: tiek pagrindinę sumą, tiek su ja susijusias palūkanas;
jei reitinguojama pozicija turi tik vieną pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, šis kredito rizikos vertinimas naudojamas nustatant tos pozicijos rizikos koeficientą;
jei reitinguojama pozicija turi du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus ir jie abu atitinka skirtingus rizikos koeficientus, priskiriamas aukštesnis rizikos koeficientas;
jei reitinguojama pozicija turi daugiau nei du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus, remiamasi dviem vertinimais, kuriais nustatomi du mažiausi rizikos koeficientai. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai skiriasi, priskiriamas didesnysis. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai sutampa, tas rizikos koeficientas ir priskiriamas.
139 straipsnis
Emitento ir emisijos kredito rizikos vertinimas
Jei tam tikram straipsniui tiesiogiai taikomo kredito rizikos vertinimo nėra, bet yra tam tikros emisijos programos ar priemonės, kurioms poziciją sudarantis straipsnis nepriklauso, kredito rizikos vertinimas arba bendras emitento kredito rizikos vertinimas, tas kredito rizikos vertinimas naudojamas bet kuriuo iš šių atvejų:
pagal jį nustatytas didesnis rizikos koeficientas, negu būtų nustatyta kitu atveju, ir atitinkamos pozicijos reitingas yra visais atžvilgiais lygiavertis arba žemesnis už tam tikros emisijos programos ar priemonės arba atitinkamai to emitento didesnio reitingo neužtikrintų pozicijų reitingą;
pagal jį nustatytas mažesnis rizikos koeficientas ir atitinkamos pozicijos reitingas visais atžvilgiais yra lygiavertis arba didesnis už tam tikros emisijos programos ar priemonės arba atitinkamai to emitento didesnio reitingo neužtikrintų pozicijų reitingą.
Visais kitais atvejais pozicijos laikomos nereitinguotomis.
140 straipsnis
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai
Bet kuris trumpalaikis kredito rizikos vertinimas taikomas tik tam straipsniui, su kuriuo jis yra susijęs, ir negali būti naudojamas jokių kitų straipsnių rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus šiuos atvejus:
jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 150 % rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms to įsipareigojančiojo asmens pozicijoms taip pat priskiriamas 150 % rizikos koeficientas;
jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, jokiai nereitinguotai trumpalaikei pozicijai negali būti priskirtas mažesnis kaip 100 % rizikos koeficientas.
141 straipsnis
Straipsniai nacionaline ir užsienio valiutomis
Įsipareigojančiojo asmens nacionaline valiuta išreikštam straipsniui taikomas kredito rizikos vertinimas negali būti naudojamas kitos to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientui nustatyti.
Kai pozicija atsiranda dėl įstaigos dalyvavimo daugiašalio plėtros banko, kurio kaip privilegijuoto kreditoriaus statusas pripažįstamas rinkoje, suteiktoje paskoloje, rizikos koeficientui nustatyti gali būti naudojamas straipsnio, išreikšto įsipareigojančiojo asmens nacionaline valiuta, kredito rizikos vertinimas.
3
SKYRIUS
Vidaus reitingais pagrįstas metodas
1
142 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
reitingų sistema – visi metodai, procesai, kontrolės priemonės, duomenų rinkimo ir IT sistemos, kuriais užtikrinamas kredito rizikos vertinimas, pozicijų priskyrimas reitingų rangams ar grupėms ir tam tikros rūšies pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių įverčių kiekybinis įvertinimas; |
2) |
pozicijų rūšis – vienodai valdomų pozicijų grupė, kuri susidarė dėl tam tikros rūšies priemonių ir gali būti skirta tik vienam subjektui arba vienam tam tikros grupės subjektų pogrupiui, jeigu kitų tos grupės subjektų tos rūšies pozicijos valdomos kitaip; |
3) |
verslo padalinys – bet kuris organizaciniu arba teisiniu požiūriu atskiras subjektas, verslo linija, geografinė vieta; |
4) |
stambus finansų sektoriaus subjektas – bet kuris finansų sektoriaus subjektas, atitinkantis šias sąlygas:
a)
jo bendras turtas, apskaičiuotas remiantis individualiu arba konsoliduotu pagrindu, yra 70 mlrd. EUR arba didesnis, kai turto dydžiui nustatyti naudojama naujausia audituota finansinė ataskaita arba konsoliduota finansinė ataskaita; ir
b)
jam pačiam arba vienai iš jo patronuojamųjų įmonių taikomas prudencinis reglamentavimas Sąjungoje arba trečiosios valstybės, kurioje taikomi rizikos ribojimo priežiūros ir reguliavimo reikalavimai yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams, kompetentingų institucijų įstatymai; |
►C2 5) |
nereguliuojamasis finansų sektoriaus subjektas – bet kuris kitas subjektas, kuris nėra reguliuojamas finansų sektoriaus subjektas, ◄ bet jo pagrindinė veikla yra vienos ar daugiau rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priede arba Direktyvos 2004/39/EB I priede; |
6) |
įsipareigojančiojo asmens rangas – rizikos kategorija reitingų sistemos įsipareigojančiojo asmens reitingų skalėje, kuriai, remiantis tiksliai apibrėžtais ir aiškiais reitingų kriterijais, priskiriami įsipareigojantieji asmenys ir pagal kurią apskaičiuojami įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD) įverčiai; |
7) |
priemonės rangas – rizikos kategorija reitingų sistemos priemonių reitingų skalėje, kuriai, remiantis tiksliai apibrėžtais ir aiškiais reitingų kriterijais, priskiriamos pozicijos ir pagal kurią apskaičiuojami savi LGD įverčiai. |
▼M5 —————
143 straipsnis
Leidimas naudoti IRB metodą
Įstaigos turi gauti išankstinį kompetentingų institucijų leidimą dėl:
reikšmingų reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurį naudoti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto pokyčių;
reikšmingų reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurį naudoti įstaiga yra gavusi leidimą, pokyčių.
Reitingų sistema turi būti taikoma visoms atitinkamos rūšies pozicijoms, kurioms ta reitingų sistema buvo sukurta.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojama teisė priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
144 straipsnis
Kompetentingų institucijų atliekamas prašymo leisti naudoti IRB metodą vertinimas
Kompetentinga institucija pagal 143 straipsnį duoda leidimą įstaigai naudoti IRB metodą, taip pat taikyti savus LDG įverčius ir perskaičiavimo koeficientus tik tuomet, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad šiame skyriuje, visų pirma 6 skirsnyje, nustatyti reikalavimai įvykdyti ir kad įstaigos naudojamos kredito rizikos pozicijų valdymo ir reitingavimo sistemos yra patikimos ir sąžiningai įgyvendinamos, be to, visų pirma, kad ta įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad tenkinami šie standartai:
pagal įstaigos reitingų sistemas prasmingai įvertinamos įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybės, prasmingai diferencijuojama rizika, pateikiami tikslūs ir nuoseklūs kiekybiniai rizikos įverčiai;
vidaus reitingai bei įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio įverčiai, naudojami nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti, taip pat susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį įstaigoje valdant riziką ir priimant sprendimus, tvirtinant kreditus, paskirstant kapitalą viduje ir atliekant įmonių valdymo funkcijas;
įstaiga turi kredito rizikos kontrolės padalinį, atsakingą už jos reitingų sistemas, kuris yra pakankamai nepriklausomas ir jam nedaroma netinkama įtaka;
įstaiga renka ir kaupia visus svarbius duomenis, kad veiksmingai palaikytų savo kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesą;
įstaiga dokumentais patvirtina savo reitingų sistemas, jų struktūros loginį pagrindą ir vertina jų patikimumą;
f) įstaiga patvirtino kiekvieną reitingų sistemą ir kiekvieną vidaus modelių metodą, taikomą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, per tinkamą laikotarpį, prieš gaudama leidimą šią reitingų sistemą arba vidaus modelių metodą naudoti nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, per šį laikotarpį įvertino, ar reitingų sistema arba vidaus modelių metodai, taikomi nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, atitinka reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, taikymo mastą, ir remdamasi jų įvertinimu atliko reikiamus šių reitingų sistemų arba vidaus modelių metodų, taikomų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, pakeitimus;
įstaiga naudodama IRB metodą apskaičiavo nuosavų lėšų reikalavimus, atsižvelgdama į rizikos parametrų įverčius, ir gali pateikti ataskaitą, kaip reikalaujama pagal 430 straipsnį;
įstaiga priskyrė ir toliau priskiria kiekvieną poziciją, kuriai taikoma reitingų sistema, tos reitingų sistemos reitingų rangui arba grupei; įstaiga priskyrė ir toliau priskiria kiekvieną poziciją, kuriai taikomas nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms taikomas metodas, šiam vidaus modelių metodui.
Reikalavimai dėl IRB metodo, taip pat savų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų naudojimo taip pat taikomi, kai įstaiga yra įdiegusi reitingų sistemą arba reitingų sistemoje naudojamą modelį, kurį ji nupirko iš pardavėjo, kuris yra trečioji šalis.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10-14 straipsnius.
145 straipsnis
Ankstesnė IRB metodų naudojimo patirtis
146 straipsnis
Priemonių, kurių reikia imtis, kai nustojama laikytis šiame skyriuje nustatytų reikalavimų
Jeigu įstaiga nebesilaiko šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir imasi vienos iš šių priemonių:
kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikia atitikties reikalavimams atkūrimo tinkamu laiku planą ir per laikotarpį sutartą su kompetentinga institucija šį planą įgyvendina;
kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad reikalavimų nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas.
147 straipsnis
Pozicijos priskyrimo pozicijų klasėms metodika
Kiekviena pozicija priskiriama prie vienos iš šių pozicijų klasių:
centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms;
įstaigų pozicijoms;
įmonių pozicijoms;
mažmeninėms pozicijoms;
nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;
pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas atitinkantiems straipsniams;
kitam ne kreditinių įsipareigojimų turtui.
Prie 2 dalies a punkte nurodytos pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:
regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijos arba viešojo sektoriaus subjektų pozicijos, kurios pagal 115 ir 116 straipsnius priskiriamos prie centrinės valdžios institucijų pozicijų;
daugiašalių plėtros bankų pozicijos, nurodytos 117 straipsnio 2 dalyje;
tarptautinių organizacijų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 118 straipsnį yra 0 %.
Prie 2 dalies b punkte nurodytos pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:
regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijos, kurios pagal 115 straipsnio 2 ir 4 dalis nėra vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos;
viešojo sektoriaus subjektų pozicijos, kurios pagal 116 straipsnio 4 dalį nėra vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos;
daugiašalių plėtros bankų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 117 straipsnį nėra 0 %; ir
finansų įstaigų pozicijos, kurios pagal 119 straipsnio 5 dalį yra vertinamos kaip įstaigų pozicijos.
Tam, kad pozicijas būtų galima priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės, kuri nustatyta 2 dalies d punkte, jos turi atitikti šiuos kriterijus:
tai turi būti viena iš šių pozicijų:
vieno ar daugiau fizinių asmenų pozicijos;
MVĮ pozicijos, su sąlyga, kad tokiu atveju visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi įstaigai ir patronuojančiosioms įmonėms bei jos patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią pradelstą poziciją, bet neįskaitant įkeistu nekilnojamuoju gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų pozicijų, neturi viršyti 1 mln. EUR, remiantis įstaigos, kuri turėjo imtis reikiamų veiksmų tai patvirtinti, turima informacija;
įstaiga, valdydama savo riziką, šias pozicijas visuomet vertina nuosekliai ir vienodai;
jos nevaldomos taip individualiai, kaip tai daroma su pozicijomis, priklausančiomis įmonių pozicijų klasei;
kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų.
Be pirmoje pastraipoje išvardytų pozicijų, minimalių finansinės nuomos įmokų dabartinę vertę reikia priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės.
Prie 2 dalies e punkte nurodytos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:
ne skolos pozicijos, kuriose išreiškiami subordinuoti, likutiniai reikalavimai į emitento turtą arba pajamas;
skolos pozicijos ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystės, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų.
2 dalies c punkte nurodytoje įmonių pozicijų klasėje įstaigos turi išskirti specializuoto skolinimo pozicijas, kurioms būdingi šie požymiai:
tai yra subjekto, kuris buvo specialiai sukurtas materialiajam turtui finansuoti arba valdyti, pozicija arba ekonominiu požiūriu panaši pozicija;
pagal sutarties sąlygas skolintojui suteikiama pakankamai teisių kontroliuoti turtą ir jo sukuriamas pajamas;
pirminis įsipareigojimo grąžinimo šaltinis – pajamos iš finansuojamo turto, o ne platesnės komercinės veiklos savarankiškos galimybės.
148 straipsnis
IRB metodo taikymo įvairioms pozicijų klasėms ir verslo padaliniams sąlygos
Gavus kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, IRB metodą galima nuosekliai taikyti įvairioms 147 straipsnyje nurodytoms pozicijų klasėms tame pačiame verslo padalinyje, įvairiuose tos pačios grupės verslo padaliniuose arba savų LGD įverčių arba perskaičiavimo koeficientų naudojimui įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų rizikos koeficientams apskaičiuoti.
Vertinant 147 straipsnio 5 dalyje nurodytą mažmeninių pozicijų klasę, IRB galima nuosekliai taikyti pozicijų kategorijoms, kurioms taikomos skirtingos koreliacijos, nurodytos 154 straipsnyje.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
149 straipsnis
Grįžimo prie paprastesnių metodų naudojimo sąlygos
Įstaiga, kuri IRB metodą taiko konkrečiai pozicijų klasei arba pozicijų rūšiai, nenustoja naudoti to metodo ir vietoj jo nenaudoja standartizuoto metodo pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, nebent įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad standartizuoto metodo naudoti nesiūloma dėl to, kad siekiama sumažinti įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą, ir dėl to, kad šis metodas yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos visų šios rūšies pozicijų pobūdį bei sudėtingumą ir kad tai neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti riziką;
įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.
Įstaigos, pagal 151 straipsnio 9 dalį gavusios leidimą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus, negali sugrįžti prie 151 straipsnio 8 dalyje nurodytų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų naudojimo, nebent įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad konkrečiai pozicijų klasei arba pozicijų rūšiai taikyti 151 straipsnio 8 dalyje nustatytų LGD ir perskaičiavimo koeficientų nesiūloma dėl to, kad siekiama sumažinti įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą, ir dėl to, kad šis metodas yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos visų šios rūšies pozicijų pobūdį bei sudėtingumą ir kad tai neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti riziką;
įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.
150 straipsnis
Nuolatinio dalinio taikymo sąlygos
Jei įstaigos yra gavusios kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, tos įstaigos, kurioms leista naudoti IRB metodą apskaičiuojant vienos ar daugiau pozicijų klasių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, standartizuotą metodą gali taikyti šioms pozicijoms:
147 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;
147 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;
pozicijoms sistemiškai nereikšminguose verslo padaliniuose, taip pat pozicijų klasėms arba pozicijų rūšims, kurių dydis ir numanomos rizikos pobūdis yra nereikšmingi;
valstybių narių centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų bei jų regioninės ir vietos valdžios institucijų bei administracinių įstaigų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms su sąlyga, kad:
dėl specifinės valstybinės santvarkos nėra rizikos skirtumų tarp tos centrinės valdžios institucijos ir centrinio banko pozicijų ir tų kitų pozicijų; ir
centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 114 straipsnio 2 arba 4 dalį;
įstaigos sandorio šalies, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė ar patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė, pozicijoms, su sąlyga, kad ši sandorio šalis yra įstaiga ar finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai, arba įmonė, susijusi su ja santykiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje;
įstaigų, kurios atitinka 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, pozicijoms;
subjektų, kurių kreditiniams įsipareigojimams pagal 2 skyrių yra priskirtas 0 % rizikos koeficientas (įskaitant tuos valstybės remiamus subjektus, kuriems galima taikyti 0 % rizikos koeficientą), nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;
nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, susidariusioms pagal teisės aktuose numatytas programas, skirtas remti konkrečius ekonomikos sektorius, pagal kurias įstaigai suteikiamos didelės subsidijos investicijoms ir kuriose numatyta tam tikros formos investicijų į nuosavybės vertybinius popierius valstybinė priežiūra ir apribojimai, o IRB metodo tokioms pozicijoms galima netaikyti tik tol, kol jų bendra vertė neviršija 10 % nuosavų lėšų limito;
119 straipsnio 4 dalyje nurodytoms pozicijoms, atitinkančioms joje nurodytas sąlygas;
valstybės garantijoms ir valstybės perdraustoms garantijoms, nurodytoms 215 straipsnio 2 dalyje.
Kompetentingos institucijos standartizuotą metodą leidžia taikyti pirmos pastraipos g ir h punktuose nurodytoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurioms tokią tvarką leista taikyti kitose valstybėse narėse. EBI savo interneto svetainėje paskelbia ir reguliariai atnaujina tuose punktuose nurodytų pozicijų, kurioms turi būti taikomas standartizuotas metodas, sąrašą.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
Tos gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.
2
1
151 straipsnis
Pagal pozicijų klasę taikoma tvarka
152 straipsnis
Pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, taikoma tvarka
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas būtų netaikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.
Peržiūros metodą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis taikančios ir nuolatinio dalinio taikymo sąlygas pagal 150 straipsnį tenkinančios arba šiame skyriuje nustatytų metodų arba 5 skyriuje nustatytų vieno ar daugiau metodų taikymo visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims sąlygų netenkinančios įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja vadovaudamosi šiais principais:
pozicijoms, kurios priskirtos 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, įstaigos taiko 155 straipsnio 2 dalyje nustatytą paprastąjį rizikos koeficientų metodą;
pozicijoms, kurios priskirtos straipsniams, atitinkantiems pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų klasę, nurodytą 147 straipsnio 2 dalies f punkte, įstaigos taiko veiksmus, nustatytus 254 straipsnyje, tarytum tos institucijos tas pozicijas turėtų tiesiogiai;
visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms įstaigos taiko šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą.
Pirmos pastraipos a punkto tikslais, jei įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji tokias pozicijas laiko kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis.
Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintą KIS sumą taikydamos 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:
KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;
KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta KIS valdymo įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;
kitų nei šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal 132a straipsnio 1 dalyje nustatytą peržiūros metodą;
4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal juose nustatytus metodus;
išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.
Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumas, gautas atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.
Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliktais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.
2
153 straipsnis
Pagal riziką įvertintų įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų sumos
Laikantis 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos specialios tvarkos, pagal riziką įvertintų įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:
čia rizikos koeficientas RW apskaičiuojamas taip:
jei PD = 0, RW yra 0;
jei PD = 1, t. y. neįvykdytoms pozicijoms:
;
kai tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas (toliau – ELBE) yra įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas neįvykdytai pozicijai pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą;
jei 0 < PD < 1
čia:
N(x) |
= |
standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x); |
G(Z) |
= |
standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo atvirkštinė kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tokia x vertė, kad N(x) = z); |
R |
= |
žymi koreliacijos koeficientą ir apibrėžiamas formule:
|
b |
= |
termino veiksnys, kuris apibrėžiamas pagal formulę: . |
Pagal riziką įvertinta kiekvienos 202 ir 217 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančios pozicijos suma gali būti pakoreguota pagal šią formulę:
čia:
PDpp |
= |
užtikrinimo teikėjo PD. |
RW (rizikos koeficiento funkcija) turi būti skaičiuojama pagal 1 punkte nurodytą atitinkamą rizikos koeficiento formulę pozicijai, įsipareigojančiojo asmens PD (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę) bei palyginamos tiesioginės pozicijos LGD (nuostolį įsipareigojimų neįvykdymo atveju) užtikrinimo teikėjui. Termino veiksnys b skaičiuojamas naudojantis žemesniąja verte iš užtikrinimo teikėjo PD ir įsipareigojančiojo asmens PD.
Įmonių pozicijoms, kai konsoliduotos įmonių grupės, kurios narė yra ta įmonė, bendra metinių pardavimų suma yra mažesnė kaip 50 mln. EUR, įstaigos gali taikyti šią 1 dalies iii punkte nurodytą koreliacijos formulę įmonių pozicijų rizikos koeficientams apskaičiuoti. Šioje formulėje S reiškia bendrą metinių pardavimų sumą milijonais eurų, kai 5 mln. EUR ≤ S ≤ 50 mln. EUR. Kai apskaitytų metinių pardavimų suma yra mažesnė už 5 mln. EUR, laikoma, kad ji lygi 5 mln. EUR. Įsigytoms gautinoms sumoms bendra metinių pardavimų suma yra svertinis individualių grupės pozicijų vidurkis.
Kai bendra metinių pardavimų suma nėra reikšmingas įmonės dydžio rodiklis, o bendra turto suma yra reikšmingesnis rodiklis už bendrą metinių pardavimų sumą, įstaigos visą metinių pardavimų sumą pakeičia konsoliduotos įmonių grupės bendra turto suma.
Specializuoto skolinimo pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų, įstaiga rizikos koeficientus toms pozicijoms priskiria pagal 1 lentelę:
1 lentelė
Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
4 kategorija |
5 kategorija |
Mažiau kaip 2,5 metų |
50 % |
70 % |
115 % |
250 % |
0 % |
2,5 metų arba daugiau |
70 % |
90 % |
115 % |
250 % |
0 % |
Priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, įstaigos atsižvelgia į šiuos veiksnius: finansinį stiprumą, politinę ir teisinę aplinką, sandorio ir (arba) turto ypatybes, rėmėjo ir vykdytojo stiprumą, įskaitant bet kurio viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjekto pajamų srautą, ir užtikrinimo priemonių visumą.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
154 straipsnis
Pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų sumos
Pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:
čia rizikos koeficientas RW apskaičiuojamas taip:
jei PD – 1, t. y. neįvykdytų pozicijų atveju RW apskaičiuojamas pagal šią formulę:
;
čia ELBE yra įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio dėl neįvykdytos pozicijos įvertis pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą;
jei 0 < PD < 1, t. y. bet kurios galimos PD vertės atveju, išskyrus pagal i punktą,
čia
N(x) |
= |
standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x); |
G(Z) |
= |
standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo atvirkštinė kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tokia x vertė, kad N(x) = z); |
R |
= |
koreliacijos koeficientas, apskaičiuojamas taip:
|
Pozicijos laikomos reikalavimus atitinkančiomis atnaujinamomis mažmeninėmis pozicijomis, jei jos atitinka šias sąlygas:
tai fizinių asmenų pozicijos;
pozicijos yra atnaujinamos, neužtikrintos ir joms taikoma sąlyga, kad tiek, kiek jos nėra panaudojamos iš karto ir besąlygiškai, yra įstaigos anuliuojamos. Šiomis aplinkybėmis atnaujinamos pozicijos apibrėžiamos kaip pozicijos, kai klientų neapmokėtiems likučiams leidžiama svyruoti atsižvelgiant į jų sprendimą skolintis ir skolą grąžinti, laikantis įstaigos nustatyto limito. Nepanaudoti įsipareigojimai gali būti laikomi besąlygiškai anuliuojamais, jei sąlygos leidžia įstaigai juos visiškai anuliuoti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;
portfelio sudėtinėje dalyje maksimali pozicija vienam fiziniam asmeniui yra ne didesnė kaip 100 000 EUR;
šioje dalyje pateikta koreliacijos formulė taikoma tik tiems portfeliams, kuriems buvo būdingas mažas nuostolių lygio kintamumas, palyginti su jų vidutiniu nuostolių lygiu, ypač mažų PD intervaluose;
pozicijos laikymas reikalavimus atitinkančia atnaujinama mažmenine pozicija yra suderinamas su portfelio sudėtinės dalies pagrindinėmis rizikos ypatybėmis.
Užtikrintų kredito priemonių, susijusių su sąskaita, į kurią pervedamas atlygis, atveju nukrypstama nuo b punkte apibrėžtos sąlygos, jog pozicija turi būti neužtikrinta. Šiuo atveju, atliekant LGD įvertinimą, neatsižvelgiama į atgautas iš užtikrinimo priemonės sumas.
Kompetentingos institucijos peržiūri santykinį nuostolių lygio kintamumą reikalavimus atitinkančiose atnaujinamose mažmeninėse portfelio sudėtinėse dalyse bei visą reikalavimus atitinkantį atnaujinamą mažmeninį portfelį ir su kitomis valstybėmis narėmis dalijasi informacija apie reikalavimus atitinkančių atnaujinamų mažmeninių portfelių nuostolių lygių tipines ypatybes.
Įsigytos gautinos sumos gali būti laikomos mažmeninėmis pozicijomis, jei atitinka 184 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šias sąlygas:
gautinas sumas įstaiga įsigijo iš nesusijusių pardavėjų, kurie yra trečioji šalis, o jos įsipareigojančiojo asmens pozicija gautinos sumos atžvilgiu neapima pozicijų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai inicijuoja pati įstaiga;
įsigytos gautinos sumos nustatomos taikant sandorių įprastomis rinkos sąlygomis tarp pardavėjo ir įsipareigojančiojo asmens principą. Todėl įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavyje gautinos sumos bei sumos, gautinos pagal tarpusavio užskaitos principus tarp įmonių, kurios perka ir parduoda viena kitai, šių kriterijų neatitinka;
įsigyjančioji įstaiga turi reikalavimą į visas įplaukas iš įsigytų gautinų sumų arba proporcingą jų dalį; ir
įsigytų gautinų sumų portfelis yra pakankamai diversifikuotas.
155 straipsnis
Pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumos
Papildomas paslaugas teikiančių įmonių nuosavybės vertybinių popierių pozicijas įstaigos gali įvertinti atsižvelgdamos į tai, kaip vertinamas kitas nekreditinių įsipareigojimų turtas.
Taikant paprastąjį rizikos koeficientų metodą, pagal riziką įvertintų pozicijų suma apskaičiuojama taikant formulę:
,
čia:
Rizikos koeficientas (RW) = 190 % privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.
Rizikos koeficientas (RW) = 290 % nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.
Rizikos koeficientas (RW) = 370 % visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.
Ne prekybos knygoje apskaitomoms trumposiomis piniginėms pozicijoms ir išvestinėms finansinėms priemonėms leidžiama padengti ilgąsias tų pačių individualių vertybinių popierių pozicijas su sąlyga, kad šios priemonės aiškiai yra tam tikrų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų apdraudimo priemonės ir kad jos suteikia apdraudimą dar bent vieneriems metams. Kitos trumposios pozicijos vertintinos kaip ilgosios pozicijos, priskiriant atitinkamą rizikos koeficientą kiekvienos pozicijos absoliučiajai vertei. Jei nesutampa pozicijų terminai, taikomas 162 straipsnio 5 dalyje nustatytas įmonių pozicijų metodas.
Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai, remdamosi 4 skyriuje aptartais metodais.
Atskirų pozicijų lygmeniu dydis, gautas sudėjus tikėtino nuostolio sumą, padaugintą iš 12,5, ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, neturi viršyti pozicijos vertės, padaugintos iš 12,5.
Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai, remdamosi 4 skyriuje aptartais metodais. Tokiu atveju taikomas draudimo teikėjo pozicijos LGD yra 90 %. Privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose gali būti taikomas 65 % LGD. Tuo tikslu M yra penkeri metai.
Kai taikomas vidaus modelių metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų suma lygi galimam nuostoliui iš įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, nustatytam naudojant vertės pokyčio rizikos vidaus modelius pagal 99 % kvantilio pasikliautinąjį intervalą, taikomą skirtumui tarp ketvirčio pajamų ir atitinkamo nerizikingo lygio, apskaičiuoto per ilgalaikės imties laikotarpį, padaugintam iš 12,5. Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos nuosavybės vertybinių popierių portfelio lygmeniu negali būti mažesnės už bendrą šių reikšmių sumą:
pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, reikalaujamų pagal PD/LGD metodą; ir
atitinkamų tikėtino nuostolio sumų, padaugintų iš 12,5.
a ir b punktuose nurodytos sumos apskaičiuojamos pagal 165 straipsnio 1 dalyje nurodytas PD vertes ir atitinkamas 165 straipsnio 2 dalyje nurodytas LGD vertes.
Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai.
156 straipsnis
Pagal riziką įvertintų kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų sumos
Pagal riziką įvertintų kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:
,
išskyrus šiuos atvejus:
pinigų kasoje ir pinigų ekvivalentų straipsnių, taip pat aukso lydinių, laikomų nuosavose saugyklose pozicijoms arba pozicijoms, užtikrintoms lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;
kai poziciją sudaro likutinė turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, vertė, ji apskaičiuojama taip:
čia t yra didesnis nei 1 ir artimiausias likusios finansinės nuomos trukmės visų metų skaičius.
3
157 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti
3
158 straipsnis
Vertinimas pagal pozicijos rūšį
Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų bei centrinių bankų pozicijų ir mažmeninių pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) ir tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojami pagal šias formules:
Tikėtino nuostolio suma |
= |
EL [padauginto iš] pozicijos vertė. |
Kai įstaigos taiko savus LGD įverčius neįvykdytoms pozicijoms (PD=100 %), EL yra ELBE, įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertis neįvykdytai pozicijai pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą.
Pozicijoms, kurioms taikoma 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, EL yra 0 %.
EL vertės specializuoto skolinimo pozicijoms, kai įstaigos taiko 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo metodus, priskiriamos pagal 2 lentelę.
2 lentelė
Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
4 kategorija |
5 kategorija |
Mažiau kaip 2,5 metų |
0 % |
0,4 % |
2,8 % |
8 % |
50 % |
2,5 metų ar daugiau |
0,4 % |
0,8 % |
2,8 % |
8 % |
50 % |
Tikėtino nuostolio sumos nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kai pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą, apskaičiuojamos pagal šią formulę:
EL vertės yra tokios:
Tikėtinas nuostolis (EL) = 0,8 % privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.
Tikėtinas nuostolis (EL) = 0,8 % nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.
Tikėtinas nuostolis (EL) = 2,4 % visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.
Tikėtinas nuostolis ir tikėtino nuostolio sumos nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kai pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal PD/LGD metodą, apskaičiuojamos pagal tokias formules:
Tikėtino nuostolio sumos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti apskaičiuojamos pagal šią formulę:
159 straipsnis
Tikėtino nuostolio sumų vertinimas
Įstaigos atima pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis apskaičiuotas tikėtino nuostolio sumas iš bendrosios bei specifinės kredito rizikos koregavimų pagal 110 straipsnį ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 bei 105 straipsnius ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų, susijusių su tomis pozicijomis, išskyrus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą padarytus atskaitymus. Įsigytų balansinių pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal 166 straipsnio 1 dalį vertinami taip pat kaip specifinės kredito rizikos koregavimai. Su pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, verte susiję specifinės kredito rizikos koregavimai nenaudojami kitų pozicijų tikėtino nuostolio sumoms padengti. Tikėtino nuostolio sumos pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms ir su tomis pozicijomis susiję bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimai į tą skaičiavimą neįtraukiami.
4
1
160 straipsnis
Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD)
Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje išdėstytų reikalavimų, šių pozicijų PD nustatoma pagal tokius metodus:
didesnio prioriteto pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD yra lygi įstaigos EL įverčiui, padalytam iš LGD toms gautinoms sumoms;
subordinuotoms pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD yra lygi įstaigos EL įverčiui;
įstaiga, kuriai kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms pagal 143 straipsnį ir kuri gali išskaidyti savo EL įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, gali taikyti taip išskaidžius gautą PD įvertį.
Įstaigos gali atsižvelgti į netiesioginį kredito užtikrinimą PD vertėje pagal 4 skyriaus nuostatas. Esant gautinų sumų sumažėjimo rizikai, kartu su 201 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais užtikrinimo teikėjais gali būti pripažintas įsigytų gautinų sumų pardavėjas, jei tenkinamos šios sąlygos:
įmonė turi ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;
kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja taikydamos IRB metodą, įmonė neturi pripažintos ECAI atlikto kredito rizikos vertinimo ir pagal vidaus reitingą laikoma įmone, kuriai būdinga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD), lygiavertė tikimybei, siejamai su ECAI pateiktais kredito rizikos vertinimais, kuriuos EBI nustatė kaip sietinus su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje.
Įstaiga, kuriai pagal 143 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą pakoreguodama PD pagal 161 straipsnio 3 dalį.
161 straipsnis
Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)
Įstaigos taiko šias LGD vertes:
didesnio prioriteto pozicijoms be reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės – 45 %;
subordinuotoms pozicijoms be reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės – 75 %;
įstaigos gali pripažinti tiesioginį ir netiesioginį kredito užtikrinimą LGD vertėje pagal 4 skyrių;
padengtoms obligacijoms, kurios atitinka reikalavimus 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytai tvarkai taikyti, gali būti priskirta 11,25 % LGD vertė;
didesnio prioriteto įsigytų įmonių gautinų sumų pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų – 45 %;
subordinuotoms įsigytų įmonių gautinų sumų pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų – 100 %;
įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai – 75 %.
162 straipsnis
Terminas
Kitu atveju, kai kompetentingos institucijos suteikia 143 straipsnyje nurodytą leidimą, jos nusprendžia, ar įstaiga privalo taikyti kiekvienai pozicijai tokį M, kaip nurodyta 2 dalyje.
Įstaigos, kurioms kompetentinga institucija leido taikyti įmonių, įstaigų ar centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms savus LGD ir savus perskaičiavimo koeficientus pagal 143 straipsnį, kiekvienai iš šių pozicijų apskaičiuoja M taip, kaip nurodyta šios dalies a–e papunkčiuose ir laikydamosi šio straipsnio 3–5 dalių. M neviršija penkerių metų, išskyrus 384 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kuriais bus taikomas ten nurodytas M:
priemonei pagal pinigų srautų planą M apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia CFt žymi pinigų srautus (pagrindinius, palūkanų mokėjimus ir įmokas), kuriuos įsipareigojantysis asmuo įsipareigoja mokėti t laikotarpiu;
išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus pozicijos termino iki sandorio galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 1 metai, o įvertinant terminą naudojama kiekvienos pozicijos tariamoji suma;
pozicijoms, kurios atsiranda dėl visiškai ar beveik visiškai užtikrintų II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių ir dėl visiškai ar beveik visiškai užtikrintų garantinės įmokos skolinimo sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 10 dienų;
pozicijoms, kurios atsiranda dėl atpirkimo sandorių, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 5 dienos. Įvertinant terminą naudojama kiekvieno sandorio tariamoji suma;
jei įstaigai pagal 143 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus PD įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, panaudotų sumų M turi būti lygus įsigytų gautinų sumų pozicijos termino svertiniam vidurkiui ir turi būti bent 90 dienų. Ta pati M vertė taip pat taikoma nepanaudotoms sumoms pagal įsipareigotą pirkimo priemonę, kai ta priemonė apima galiojančias sąlygas, priežastis taikyti išankstinę amortizaciją ar kitas ypatybes, kurios apsaugo įsigyjančiąją įstaigą nuo reikšmingo būsimų gautinų sumų, kurias reikalaujama įsigyti per priemonės terminą, kokybės pablogėjimo. Jei nėra tokios veiksmingos apsaugos, nepanaudotų sumų M apskaičiuojamas kaip anksčiausios datos pagal pirkimo sutartį galimos gautinos sumos termino ir pirkimo priemonės termino iki sandorio galiojimo pabaigos suma ir yra bent 90 dienų;
bet kuriai kitai šiame punkte nepaminėtai priemonei arba kai įstaiga negali apskaičiuoti M, kaip nurodyta a punkte, M yra ilgiausias likęs laikotarpis (metais), per kurį įsipareigojančiajam asmeniui leidžiama visiškai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ir yra bent 1 metai;
įstaigų, pozicijų vertėms skaičiuoti naudojančių vidaus modelių metodą, kuris nurodytas 6 skyriaus 6 skirsnyje, pozicijų, kurioms jos taiko šį metodą ir kurių anksčiausios datos sandorio užskaitos grupėje terminas yra ilgesnis nei vieni metai, M skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę:
čia:
|
= |
fiktyvus kintamasis, kurio vertė ateities laikotarpiu tk yra lygi 0, jei tk > 1 metai, arba 1, jei tk ≤ 1 metai; |
|
= |
tikėtina pozicija ateities laikotarpiu tk; |
|
= |
faktinė tikėtina pozicija ateities laikotarpiu tk; |
|
= |
nerizikingas diskonto koeficientas ateities laikotarpiui tk; |
;
įstaiga, naudojanti vidaus modelį vienpusio kredito vertinimo koregavimui (CVA) apskaičiuoti, kompetentingoms institucijoms leidus, kaip M gali naudoti pagal vidaus modelį apskaičiuotą faktinę kredito trukmę.
Pagal 2 punktą užskaitos grupėms, kurių pradinis visų sandorių terminas yra mažesnis nei vieni metai, taikoma a papunktyje nurodyta formulė;
įstaigų, pozicijų vertėms skaičiuoti naudojančių vidaus modelių metodą, nurodytą 6 skyriaus 6 skirsnyje, kurioms leista taikyti vidaus modelį skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijų specifinei rizikai pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių, M yra 1 metai pagal 153 straipsnio 1 dalyje nurodytą formulę, jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad jos vidaus modelis, taikomas skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijų specifinei rizikai pagal 383 straipsnį, apima reitingų pasikeitimo poveikį;
153 straipsnio 3 dalies tikslais M yra kredito užtikrinimo efektyvusis terminas, kuris trunka ne trumpiau kaip 1 metus.
Kai dokumentuose reikalaujama kasdienio garantinės įmokos perskaičiavimo ir kasdienio perkainojimo ir kai juose numatytos nuostatos, leidžiančios nedelsiant realizuoti ar sumažinti užtikrinimo priemonę įsipareigojimų neįvykdymo atvejais arba neperskaičiavus garantinės įmokos, M yra bent viena diena:
II priede išvardytoms visiškai ar beveik visiškai užtikrintoms išvestinėms finansinėms priemonėms;
visiškai ar beveik visiškai užtikrintiems garantinės įmokos skolinimo sandoriams;
atpirkimo, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams.
Be to, kriterijus atitinkančių trumpalaikių pozicijų, kai įstaigos nuolat nefinansuoja įsipareigojančiojo asmens, M yra mažiausiai viena diena. Kriterijus atitinkančios trumpalaikės pozicijos apima:
įstaigų arba investicinių įmonių pozicijas, atsirandančias įvykdžius įsipareigojimus užsienio valiuta;
savaime pasibaigiančius trumpalaikio prekybos finansavimo sandorius, susijusius su prekių ar paslaugų mainais, iki kurių galiojimo pabaigos liko ne daugiau kaip metai, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies 80 punkte;
pozicijas, atsirandančias atsiskaičius už perkamus ir parduodamus vertybinius popierius per įprastą įvykdymo laikotarpį arba dvi darbo dienas;
pozicijas, atsirandančias dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais elektroniniu pavedimu ir atsiskaitymų pagal elektroninio mokėjimo sandorius bei išankstinio išlaidų apmokėjimo, įskaitant kredito perviršius dėl žlugusių sandorių, kurie galioja ne ilgiau kaip trumpą nustatytą laikotarpį – sutartą darbo dienų skaičių.
2
163 straipsnis
Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė
164 straipsnis
Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)
Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis neturi būti mažesnis nei 15 %.
Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 6 dalį.
Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam paskirtajai institucijai šiuo straipsniu nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.
Jeigu, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal 5 dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra netinkamos, ir jei ji mano, kad dėl LGD verčių nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji toms pozicijoms vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse gali nustatyti didesnes mažiausias LGD vertes. Tos didesnės mažiausios vertės taip pat gali būti taikomos vieno ar daugiau tokių pozicijų turto segmentų lygmeniu.
Prieš priimdama šioje dalyje nurodytą sprendimą, pagal 5 dalį paskirta institucija informuoja EBI ir ESRV. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV paskelbia šias LGD vertes.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:
veiksnių, kurie galėtų padaryti neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui, kaip nurodyta 6 dalyje, ir
orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnes mažiausias LGD vertes turi atsižvelgti pagal 5 dalį paskirta institucija.
3
165 straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas PD/LGD metodas
Taikomos šios minimalios PD vertės:
0,09 % – nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, kai investicija yra ilgalaikio bendradarbiavimo su klientu rezultatas;
0,09 % – nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis neprekiaujama biržoje, kai investicijų grąža grindžiama reguliariais ir periodiniais pinigų srautais, kurių šaltiniai yra kiti nei kapitalo prieaugis;
0,40 % – nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, įskaitant kitas trumpąsias pozicijas, kaip nurodyta 155 straipsnio 2 dalyje;
1,25 % – visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, įskaitant kitas trumpąsias pozicijas, kaip nurodyta 155 straipsnio 2 dalyje.
5
166 straipsnis
Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijos ir mažmeninės pozicijos
Ši taisyklė taip pat taikoma turtui, įsigytam už kitokią kainą nei grąžintina suma.
Įsigyto turto atveju grąžintinos sumos ir įstaigų balanse perkant turtą parodytos apskaitinės vertės, gautos pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimus, skirtumas yra laikomas diskontu, jei grąžintina suma yra didesnė, ir priemoka, jei ta suma yra mažesnė.
Pozicijos vertė šiems straipsniams apskaičiuojama kaip įsipareigota, bet nepanaudota suma, padauginta iš perskaičiavimo koeficiento. Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms įstaigos taiko šiuos perskaičiavimo koeficientus pagal 151 straipsnio 8 dalį:
kredito linijoms, kurias įstaiga gali bet kuriuo metu besąlygiškai anuliuoti be išankstinio perspėjimo arba kuriose faktiškai numatytas automatinis anuliavimas dėl skolininko kreditingumo pablogėjimo, taikomas 0 % perskaičiavimo koeficientas. Kad galėtų taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, įstaigos aktyviai stebi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, o jų vidaus kontrolės sistemomis užtikrinama galimybė iš karto pastebėti įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimą. Nepanaudotos kredito linijos gali būti laikomos besąlygiškai anuliuojamomis, jei sąlygos leidžia įstaigai jas visiškai anuliuoti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;
trumpalaikiams akredityvams, atsirandantiems dėl prekių judėjimo, ir juos išduodančios, ir patvirtinančios įstaigos taiko 20 % perskaičiavimo koeficientą;
nepanaudotiems pirkimo įsipareigojimams, skirtiems atnaujinamoms įsigytoms gautinoms sumoms, kurie gali būti besąlygiškai anuliuojami arba kuriais faktiškai numatyta, kad juos įstaiga gali bet kuriuo metu anuliuoti automatiniu būdu be išankstinio perspėjimo, taikomas 0 % perskaičiavimo koeficientas. Kad galėtų taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, įstaigos aktyviai stebi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, o jų vidaus kontrolės sistemomis užtikrinama galimybė iš karto pastebėti įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimą;
kitoms kredito linijoms, trumpalaikio skolinimosi eurovekselių rinkoje priemonėms (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje priemonėms (RUF) taikomas 75 % perskaičiavimo koeficientas.
Įstaigos, kurios atitinka 6 skirsnyje aprašytus reikalavimus, taikomus perskaičiavimo koeficientų savų įverčių naudojimui, kompetentingoms institucijoms leidus, perskaičiavimo koeficientų savus įverčius gali taikyti įvairioms produktų grupėms, kaip numatyta a–d punktuose.
Visų kitų 1–8 dalyse nepaminėtų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė sudaro tokią jos vertės procentinę dalį:
100 %, jei tai didelės rizikos straipsnis;
50 %, jei tai vidutinės rizikos straipsnis;
20 %, jei tai vidutinės / mažos rizikos straipsnis;
0 %, jei tai mažos rizikos straipsnis.
Šios dalies tikslais nebalansiniai straipsniai priskiriami prie rizikos kategorijų, kaip nurodyta I priede.
167 straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos
168 straipsnis
Kitas nekreditinio įsipareigojimo turtas
Kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, gauta pakoregavus pagal specifinę kredito riziką.
6
1
169 straipsnis
Bendrieji principai
170 straipsnis
Reitingų sistemų struktūra
Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų reitingų sistemų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus:
reitingų sistemoje atsižvelgiama į įsipareigojančiojo asmens ir sandorio rizikos ypatybes;
reitingų sistemoje taikoma įsipareigojančiojo asmens reitingų skalė, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Įsipareigojančiojo asmens reitingų skalę sudaro mažiausiai 7 rangai įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir vienas rangas įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims;
įstaiga dokumentais patvirtina ryšį tarp įsipareigojančiojo asmens rangų, atsižvelgdama į įsipareigojimų neįvykdymo riziką pagal kiekvieną rangą, ir kriterijų, naudojamų tam įsipareigojimų neįvykdymo rizikos lygiui atskirti;
įstaigos, kurių portfeliai sutelkti tam tikrame rinkos segmente ir tam tikrame įsipareigojimų neįvykdymo rizikos intervale, turi būti numačiusios pakankamai įsipareigojančiųjų asmenų rangų tame intervale, kad išvengtų tam tikro rango įsipareigojančiųjų asmenų pernelyg didelės koncentracijos. Reikšmingos vieno rango koncentracijos pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad įsipareigojančiojo asmens rangas apima pagrįstai siaurą PD intervalą ir kad visų tam rangui priskiriamų įsipareigojančiųjų asmenų įsipareigojimo neįvykdymo rizika patenka į tą intervalą;
kad kompetentinga institucija leistų naudoti savus LGD įverčius nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti, reitingų sistemoje turi būti atskira priemonių reitingų skalė, pagal kurią išreiškiamos tik su LGD susijusios sandorio ypatybės. Priemonės rango apibrėžtį turi sudaryti aprašymas, kaip pozicijos priskiriamos rangui, ir kriterijų, taikomų rizikos pagal rangus lygiams atskirti, aprašymas;
reikšmingos vieno priemonės rango koncentracijos turi būti pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad priemonės rangas apima pagrįstai siaurą atitinkamą LGD intervalą ir kad visų to rango pozicijų keliama rizika patenka į tą intervalą.
Mažmeninių pozicijų reitingų sistemų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus:
reitingų sistemos parodo ir įsipareigojančiojo asmens, ir sandorio riziką bei apima visas susijusias įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes;
rizikos diferenciacijos lygiu užtikrinama, kad tam tikro rango ar grupės pozicijų skaičius būtų pakankamas, kad būtų galima prasmingai kiekybiškai išreikšti nuostolio ypatybes ir vertinti jų patikimumą rango ar grupės lygmeniu. Pozicijų ir įsipareigojančiųjų asmenų pasiskirstymas pagal rangus ar grupes yra toks, kad būtų išvengta per didelių koncentracijų;
pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese numatoma prasminga rizikos diferenciacija, numatomas pakankamai homogeniškų pozicijų grupavimas ir galima tiksliai bei nuosekliai įvertinti nuostolio ypatybes rango ar grupės lygmeniu. Įsigytoms gautinoms sumoms grupavimas atspindi pardavėjo kreditavimo praktiką ir klientų įvairovę.
Priskirdamos pozicijas rangams ar grupėms, įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos veiksnius:
įsipareigojančiojo asmens rizikos ypatybes;
sandorio rizikos ypatybes, įskaitant produkto arba užtikrinimo priemonės rūšis arba abu šiuos dalykus. Įstaigos aiškiai nurodo atvejus, kai kelioms pozicijoms naudojama ta pati užtikrinimo priemonė;
mokėjimo termino praleidimą, išskyrus atvejus, kai įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad mokėjimo termino praleidimas nėra reikšmingas rizikos veiksnys tai pozicijai.
171 straipsnis
Priskyrimas rangams ar grupėms
Įstaiga nustato specialias apibrėžtis, procesus ir kriterijus, kuriais remiantis pozicijos priskiriamos reitingų sistemos rangams ar grupėms, atitinkančius šiuos reikalavimus:
rango ar grupės apibrėžtys ir kriterijai yra pakankamai išsamūs, kad už reitingų priskyrimą atsakingi asmenys galėtų panašia rizika pasižyminčius įsipareigojančiuosius asmenis arba priemones nuosekliai priskirti tam pačiam rangui arba grupei. Tokio nuoseklumo laikomasi verslo linijų, departamentų ir geografinių vietovių lygmeniu;
reitingų proceso patvirtinimas dokumentais leidžia trečiosioms šalims suprasti pozicijų priskyrimą rangams arba grupėms, atkartoti priskyrimą rangui ar grupei bei įvertinti priskyrimo rangui arba grupei tinkamumą;
kriterijai taip pat yra nuosekliai suderinti su įstaigos vidaus skolinimo standartais ir jos politika problemiškų įsipareigojančiųjų asmenų ir priemonių atžvilgiu.
172 straipsnis
Pozicijų priskyrimas
Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų ir tų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms įstaiga taiko 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD / LGD metodą, priskyrimas atliekamas pagal šiuos kriterijus:
kredito suteikimo procese kiekvienas įsipareigojantysis asmuo priskiriamas įsipareigojančiojo asmens rangui;
tų pozicijų, kurių atveju įstaiga gavo kompetentingos institucijos leidimą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus pagal 143 straipsnį, kiekviena pozicija taip pat priskiriama priemonės rangui kredito suteikimo procese;
įstaigos, taikančios 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo specializuoto skolinimo pozicijoms metodus, kiekvieną šių pozicijų priskiria tam tikram rangui pagal 170 straipsnio 2 dalį;
kiekvienas atskiras juridinis asmuo, dėl kurio įstaiga patiria riziką, reitinguojamas atskirai. Įstaiga vykdo tinkamą atskirų įsipareigojančiųjų asmenų klientų ir susijusių klientų grupių vertinimo politiką;
atskiros to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos priskiriamos tam pačiam įsipareigojančiojo asmens rangui neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus sandorio skirtingą pobūdį. Tačiau, kai to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingoms pozicijoms leidžiama suteikti kelis rangus, taikomos šios nuostatos:
šalies perleidimo rizika, kuri priklauso nuo to, ar pozicijos išreikštos vietos, ar užsienio valiuta;
susijusių pozicijos garantijų vertinimas gali atsispindėti pakoreguotame priskyrime įsipareigojančiojo asmens rangui;
pagal vartotojų apsaugos taisykles, banko konfidencialumo nuostatas ir kitus teisės aktus draudžiama keistis duomenimis apie klientą.
173 straipsnis
Priskyrimo proceso vientisumas
Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų ir tų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms įstaiga taiko 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD/LGD metodą, priskyrimas atliekamas pagal šiuos vientisumo kriterijus:
nepriklausoma šalis, kuri tiesiogiai neturi jokios naudos iš sprendimų pratęsti ar suteikti kreditą, užbaigia arba patvirtina priskyrimus ir reguliariai juos peržiūri;
įstaigos bent kartą per metus peržiūri priskyrimus ir patikslina priskyrimą, jei peržiūros rezultatai nepateisina dabartinio priskyrimo perkėlimo. Didele rizika pasižymintys įsipareigojantieji asmenys ir probleminės pozicijos peržiūrimi dažniau. Įstaigos pradeda naują priskyrimo procesą, jei gaunama reikšmingos informacijos apie įsipareigojantįjį asmenį arba poziciją;
įstaiga taiko veiksmingą procesą, per kurį gauna ir atnaujina susijusią informaciją apie įsipareigojančiojo asmens ypatybes, kurios turi įtakos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms (PD), ir sandorio ypatybes, kurios turi įtakos LGD ar perskaičiavimo koeficientams.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
174 straipsnis
Modelių taikymas
Jeigu įstaiga taiko statistinius modelius ir kitus mechaninius metodus, pagal kuriuos pozicijas priskiria įsipareigojančiųjų asmenų ar priemonių rangams ar grupėms, tenkinami šie reikalavimai:
modelis pasižymi gera prognozavimo galia ir taikant tokį modelį kapitalo poreikiai nėra iškraipomi. Įvesties kintamieji sudaro pagrįstą ir veiksmingą ekonominį pagrindą prognozėms. Modelis neturi reikšmingų nukrypimų;
įstaiga numato modelio įvesties duomenų patikrinimo procesą, kuris apima duomenų tikslumo, išsamumo ir tinkamumo įvertinimą;
modeliui sukurti naudojami duomenys yra reprezentatyvūs įstaigos faktinių įsipareigojančiųjų asmenų ar pozicijų grupės atžvilgiu;
įstaiga turi reguliarų modelio patikimumo vertinimo ciklą, kurį sudaro modelio veikimo ir stabilumo stebėsena, modelio specifikacijos peržiūra ir modelio rezultatų testavimas, lyginant juos su pasekmėmis;
įstaiga statistinį modelį papildo žmogaus sprendimais ir priežiūra, siekdama peržiūrėti modeliu pagrįstus priskyrimus ir užtikrinti, kad modeliai būtų tinkamai taikomi. Peržiūros procedūromis siekiama aptikti su modelio trūkumais siejamas paklaidas ir sumažinti jų skaičių. Žmogaus sprendimai priimami atsižvelgiant į visą svarbią informaciją, kurios neapima modelis. Įstaiga patvirtina dokumentais, kaip turi būti derinami žmogaus sprendimai ir modelio rezultatai.
175 straipsnis
Reitingų sistemų patvirtinimas dokumentais
Jei reitingavimo procese įstaiga taiko statistinius metodus, ji turi aprašyti atitinkamas metodikas. Tokiame aprašyme reikia:
išsamiai apibūdinti teoriją, prielaidas ir matematinį bei empirinį pagrindą, taikomą priskiriant įverčius rangams, atskiriems įsipareigojantiesiems asmenims, pozicijoms arba grupėms, taip pat duomenų šaltinį (-ius), naudojamą (-us) modeliui įvertinti;
nustatyti tikslų statistinį procesą, įskaitant nereglamentuoto laiko ir imčiai nepriskiriamos veiklos testus, modelio patikimumui vertinti;
nurodyti aplinkybes, kuriomis modelis nėra veiksmingas.
176 straipsnis
Duomenų tvarkymas
Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų ir tų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms įstaiga taiko 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD/LGD metodą, atveju įstaigos renka ir saugo:
įsipareigojančiųjų asmenų ir pripažintų garantų išsamias reitingų bylas;
reitingų priskyrimo datas;
pagrindinius duomenis ir metodiką, kuriais remiamasi nustatant reitingą;
už reitingų priskyrimą atsakingo asmens duomenis;
duomenis apie įsipareigojančiųjų asmenų tapatybę ir pozicijas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;
duomenis apie tokių įsipareigojimų neįvykdymo datą ir aplinkybes;
duomenis apie įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes (PD) ir patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius, susijusius su reitingų rangais ir reitingų pasikeitimu.
Įstaigos, kurios taiko savus LGD ir perskaičiavimo koeficientų įverčius, renka ir saugo tokius duomenis:
išsamias bylas, kuriose surašyti duomenys apie priemonių reitingus ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius, susijusius su kiekviena reitingų skale;
reitingų priskyrimo ir įverčių nustatymo datas;
pagrindinius duomenis ir metodiką, kuria remiamasi nustatant priemonės reitingą ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius;
priemonės reitingą priskyrusio asmens ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius pateikusio asmens duomenis;
duomenis apie apskaičiuotus ir patirtus LGD ir perskaičiavimo koeficientus, susijusius su kiekviena neįvykdyta pozicija;
duomenis apie pozicijos LGD prieš garantijos ir (arba) kredito išvestinės finansinės priemonės poveikio įvertinimą ir po tokio įvertinimo. Šiuos duomenis turi pateikti įstaigos, kurios atsižvelgia į garantijų ar kredito išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos mažinimo įtaką LGD;
duomenis apie nuostolio komponentus, tenkančius kiekvienai neįvykdytai pozicijai.
Įstaigos renka ir saugo tokius duomenis apie mažmenines pozicijas:
duomenis, naudojamus pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese;
duomenis apie apskaičiuotus PD, LGD ir perskaičiavimo koeficientus, susijusius su pozicijų rangais ar grupėmis;
duomenis apie įsipareigojančiųjų asmenų tapatybę ir pozicijas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;
neįvykdytoms pozicijoms – duomenis apie rangus arba grupes, kuriems pozicijos buvo priskirtos per metus iki įsipareigojimų neįvykdymo, ir patirtus LGD bei perskaičiavimo koeficientų rezultatus;
duomenis apie kriterijus atitinkančių atnaujinamųjų mažmeninių pozicijų nuostolio lygius.
177 straipsnis
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant kapitalo pakankamumą
2
178 straipsnis
Įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymas
Laikoma, kad konkretus įsipareigojantysis asmuo neįvykdė įsipareigojimų, jei įvyko kuris nors iš šių įvykių arba abu šie įvykiai:
įstaiga mano, kad tikėtina, jog įsipareigojantysis asmuo iki galo neįvykdys savo kreditinių įsipareigojimų įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių, jeigu įstaiga nesiims tokių veiksmų, kaip užtikrinimo priemonės realizavimas;
įsipareigojantysis asmuo daugiau kaip 90 dienų vėluoja įvykdyti kokį nors reikšmingą kreditinį įsipareigojimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių. Kompetentingos institucijos 90 dienų laikotarpį gali pakeisti 180 dienų laikotarpiu tuo atveju, jei pozicijos užtikrintos gyvenamosios paskirties arba MVĮ komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu mažmeninių pozicijų klasėje, ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų atveju. 180 dienų laikotarpis netaikomas 36 straipsnio 1 dalies m punkto arba 127 straipsnio tikslais.
Mažmeninių pozicijų atveju įstaigos gali taikyti pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytą „įsipareigojimų neįvykdymo“ apibrėžtį individualios kredito priemonės lygiu, o ne visų skolininko įsipareigojimų atžvilgiu.
1 dalies b punkto tikslais laikomasi šių reikalavimų:
kredito perviršio atveju vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti, kai įsipareigojantysis asmuo pažeidė rekomenduojamą limitą, kai jam buvo nustatytas mažesnis už šiuo metu neapmokėtas sumas limitas arba jei jis be leidimo pasinaudojo kreditu, o aptariamoji suma yra reikšminga;
a punkto tikslais rekomenduojamas limitas apima bet kokį įstaigos nustatytą kredito limitą, apie kurį įstaiga pranešė įsipareigojančiajam asmeniui;
vėlavimo dienos kredito kortelėms pradedamos skaičiuoti minimalaus mokėjimo dieną;
pradelsto kreditinio įsipareigojimo reikšmingumas įvertinamas pagal ribinę vertę, kurią nustato kompetentingos institucijos. Ši ribinė vertė atitinka rizikos lygį, kurį kompetentinga institucija laiko pagrįstu;
įstaigos skaičiuoja vėlavimo dienas pagal savo dokumentais patvirtintą politiką, ypač kai jos peržiūri priemonių laikotarpius ir taiko pratęsimus, pakeitimus arba atidėjimus, atnaujinimus ir esamų sąskaitų užskaitas. Ši politika nuosekliai taikoma visą laiką ir atitinka įstaigos vidaus rizikos valdymo bei sprendimų priėmimo procesus.
1 dalies a punkto tikslais elementai, kurie turi būti laikomi tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo požymiais, yra šie:
įstaiga kreditiniam įsipareigojimui suteikia nekaupiamo statusą;
įstaiga pripažįsta specifinės kredito rizikos koregavimą dėl reikšmingo pastebėto kredito kokybės pablogėjimo po to, kai įstaiga prisiėmė šią poziciją;
įstaiga parduoda kreditinį įsipareigojimą patirdama reikšmingą su kreditu susijusį ekonominį nuostolį;
įstaiga pritaria būtinam kreditinio įsipareigojimo restruktūrizavimui, kai tikėtina, kad finansinis įsipareigojimas sumažės dėl reikšmingo pagrindinės sumos grąžinimo įmokų, palūkanų arba (kai tinka) susijusių mokesčių panaikinimo ar atidėjimo. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, vertinamų pagal PD / LGD metodą, atveju tai apima ir būtiną pačių akcijų restruktūrizavimą;
įstaiga prašo skelbti įsipareigojantįjį asmenį bankrutuojančiu ar reikalauja panašaus jo statuso dėl įsipareigojančiojo asmens kreditinio įsipareigojimo įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių;
įsipareigojantysis asmuo prašė suteikti arba jam buvo suteiktas bankrutuojančio asmens statusas ar panaši apsauga, kad jis galėtų išvengti arba atidėti kreditinio įsipareigojimo grąžinimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
179 straipsnis
Bendrieji įverčių nustatymo reikalavimai
Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos taiko šiuos reikalavimus:
įstaigos savi rizikos parametrų PD, LGD, perskaičiavimo koeficiento ir EL įverčiai nustatomi pagal visus tinkamus duomenis, informaciją ir metodus. Įverčiai nustatomi remiantis ankstesnių laikotarpių patirtimi bei empiriniais įrodymais ir nėra grindžiami tik subjektyvių nuomonių vertinimais. Įverčiai yra tikėtini ir intuityvūs bei pagrįsti reikšmingais atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Kuo mažiau duomenų turi įstaiga, tuo konservatyviau ji nustato įverčius;
įstaiga geba pateikti savo nuostolių patirties analizę pagal įsipareigojimų neįvykdymo dažnį, LGD, perskaičiavimo koeficientą arba nuostolį, kai taikomi EL įverčiai, ir pagal veiksnius, kuriuos ji laiko atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Įstaigos įverčiai atitinka jos ilgalaikę patirtį;
atsižvelgiama į bet kokius skolinimo praktikos ar sumų susigrąžinimo proceso pokyčius per 180 straipsnio 1 dalies h punkte ir 2 dalies e punkte, 181 straipsnio 1 dalies j punkte ir 2 dalyje, 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus stebėjimo laikotarpius. Įstaigos įverčiai atitinka techninės pažangos, naujų duomenų ir kitos informacijos, kai tik jie tampa prieinami, poveikį. Įstaigos peržiūri savo įverčius, kai paaiškėja nauja informacija, bet ne rečiau kaip kartą per metus;
pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė, skolinimo standartai, naudoti gaunant tuos duomenis, ir kitos atitinkamos ypatybės palyginami su atitinkamomis įstaigos pozicijų ir standartų ypatybėmis. Ekonomikos arba rinkos sąlygos, kuriomis grindžiami duomenys, atitinka esamas ir numatomas sąlygas. Pozicijų skaičiaus imtyje ir duomenų laikotarpio, naudojamo kiekybiniam vertinimui, pakanka, kad įstaiga galėtų būti įsitikinusi savo įverčių tikslumu ir patikimumu;
įsigytų gautinų sumų atveju įverčiai atitinka visą reikiamą įsigyjančiajai įstaigai prieinamą informaciją apie pagrindinių gautinų sumų kokybę, įskaitant pirkėjo, įsigyjančios įstaigos arba išorės šaltinių pateiktus duomenis apie panašias grupes. Įsigyjančioji įstaiga įvertina visus iš pardavėjo gautus duomenis, kuriais ji remiasi;
įstaiga prie savo įverčių prideda konservatyvumo atsargą, kuri siejama su tikėtinu skaičiavimo paklaidų intervalu. Kai metodai ir duomenys laikomi ne tokiais patenkinamais, tikėtinas klaidų intervalas yra didesnis, o konservatyvumo atsarga yra didesnė.
Jei įstaigos rizikos koeficientams apskaičiuoti ir savo vidaus tikslais taiko skirtingus įverčius, tai patvirtinama dokumentais ir tai turi būti pagrįsta. Jei įstaigos savo kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad buvo atlikti iki 2007 m. sausio 1 d. surinktų duomenų reikiami koregavimai, siekiant bendros atitikties įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai, išdėstytai 178 straipsnyje, arba nuostolio apibrėžčiai, kompetentingos institucijos gali suteikti įstaigoms šiek tiek lankstumo taikant duomenims privalomus standartus.
Jeigu įstaiga naudoja kelių įstaigų bendrus duomenis, ji turi tenkinti šiuos reikalavimus:
kitų įstaigų taikomos reitingų sistemos ir kriterijai yra panašūs į jos reitingų sistemas ir kriterijus;
bendri duomenys yra reprezentatyvūs portfelio, kuriam jie naudojami, duomenų atžvilgiu;
įstaiga ilgainiui nuosekliai naudoja bendrus duomenis savo įverčiams nustatyti;
įstaiga atsako už savo reitingų sistemų vientisumą;
įstaiga turi pakankamą vidinį savo reitingų sistemų supratimą, įskaitant gebėjimą veiksmingai stebėti reitingų procesą ir atlikti jo auditą.
180 straipsnis
PD vertinimui taikomi reikalavimai
Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos taiko toliau nurodytus reikalavimus, keliamus įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų pozicijų ir tų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms įstaiga taiko 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD / LGD metodą, PD įverčiams:
įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą, nustatomą pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius. Daug skolintų lėšų naudojančių įsipareigojančiųjų asmenų arba įsipareigojančiųjų asmenų, kurių turto didžiąją dalį sudaro parduodamas turtas, PD įverčiai atitinka pagrindinio turto rezultatus, remiantis laikotarpiais, kai yra kintamumas nepalankiausiomis sąlygomis;
įsigytoms įmonių gautinoms sumoms įstaigos gali nustatyti EL įverčius pagal įsipareigojančiojo asmens rangą pagal ilgalaikius metinių patirtų įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius;
jei įsigytų įmonių gautinų sumų atveju ilgalaikius vidutinius PD ir LGD įverčius įstaiga nustato iš EL įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip aprašyta 181 straipsnio 1 dalies a punkte;
įstaigos PD įverčių skaičiavimo metodus taiko tik kartu su juos pagrindžiančia analize. Įstaigos pripažįsta subjektyvių nuomonių svarbą derinant pagal įvairius metodus gautus rezultatus ir atliekant koregavimus dėl metodų ir informacijos ribotumo;
jei PD įverčiams nustatyti įstaiga naudoja savo vidaus patirties, susijusios su įsipareigojimų neįvykdymu, duomenis, įverčiai turi atitikti kreditavimo standartus ir bet kokius skirtumus tarp reitingų sistemos, iš kurios gauti duomenys, ir dabartinės reitingų sistemos. Jei pasikeitė kreditavimo standartai arba reitingų sistemos, savo PD įvertyje įstaiga prideda didesnę konservatyvumo atsargą;
jei įstaiga sieja arba priskiria savo vidaus rangus pagal ECAI arba panašių organizacijų taikomą skalę ir po to pagal išorės organizacijos rangus nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo lygį taiko kredito įstaigos rangams, tokie priskyrimai grindžiami vidaus reitingų kriterijų palyginimu su išorės organizacijos taikomais kriterijais ir bet kurių bendrų įsipareigojančiųjų asmenų vidaus ir išorės reitingų palyginimu. Pagal vertinimų priskyrimo metodą ar jį pagrindžiančiuose duomenyse vengiama nuokrypių ar nesuderinamumų. Išorės organizacijos kriterijai, kuriais grindžiami kiekybiniam vertinimui naudojami duomenys, orientuoti tik į įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir neatspindi sandorio ypatybių. Įstaigos analizė apima įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčių palyginimą pagal 178 straipsnio reikalavimus. Įstaiga dokumentais patvirtina vertinimų priskyrimo pagrindą;
kai įstaiga taiko statistinius įsipareigojimų neįvykdymo prognozavimo modelius, jai leidžiama nustatyti PD įverčius kaip paprastą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių įverčių vidurkį tam tikro rango atskiriems įsipareigojantiesiems asmenims. Įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių modelių taikymas šiuo tikslu atitinka 174 straipsnyje nurodytus standartus;
neatsižvelgiant į tai, ar savo PD įverčiams nustatyti įstaiga taiko išorinius, vidinius ar bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamo ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimo trukmė bent vienam šaltiniui turi būti bent penkeri metai. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Šis punktas taip pat taikomas, kai PD/LGD metodas taikomas nuosavybės vertybiniams popieriams. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, kurioms kompetentinga institucija nėra leidusi pagal 143 straipsnį naudoti savų LGD arba perskaičiavimo koeficientų įverčių, įgyvendindamos IRB metodą gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.
Mažmeninėms pozicijoms taikomi šie reikalavimai:
įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius;
PD įverčiai taip pat gali būti nustatomi pagal patirtų bendrų nuostolių įvertį ir atitinkamus LGD įverčius;
įstaigos vidaus duomenis, naudojamus pozicijas priskiriant rangams arba grupėms, laiko pagrindiniu informacijos šaltiniu nuostolio charakteristikų skaičiavimui. Įstaigos kiekybiniam vertinimui gali naudoti išorės duomenis (įskaitant bendrus duomenis) arba statistinius modelius, jei egzistuoja šie abu tvirti ryšiai:
tarp įstaigos pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms proceso ir išorės duomenų šaltinio taikomo proceso; ir
tarp įstaigos vidaus rizikos pobūdžio ir išorės duomenų sandaros;
jei mažmeninių pozicijų ilgalaikius vidutinius PD ir LGD įverčius įstaiga nustato iš bendrųjų nuostolių įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip nustatyta 181 straipsnio 1 dalies a punkte;
neatsižvelgiant į tai, ar savo nuostolio charakteristikų skaičiavimui įstaiga taiko išorinius, vidinius ar bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamo ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimo trukmė bent vienam šaltiniui turi būti bent penkeri metai. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Įstaiga neturi teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, kai naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti nuostolio lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį;
įstaigos nustato ir analizuoja tikėtinus rizikos parametrų pokyčius per kredito pozicijų laikotarpį (sezoniškumo efektas).
Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms įstaigos gali taikyti išorės ir vidaus referencinius duomenis. Įstaigos remiasi visais tinkamais duomenų šaltiniais juos lygindamos.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:
sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos gali suteikti 1 dalies h punkte ir 2 dalies e punkte nurodytus leidimus;
metodiką, pagal kuriuos kompetentingos institucijos vertina įstaigos PD įverčių nustatymo metodiką, kaip nustatyta 143 straipsnyje.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
181 straipsnis
Saviems LGD įverčiams taikomi reikalavimai
Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos saviems LGD įverčiams taiko šiuos reikalavimus:
įstaigos vertina LGD pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi patirtų LGD vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, atsižvelgdamos į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus (įsipareigojimų neįvykdymo svertinis vidurkis);
įstaigos naudoja LGD įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistemoje bus galima nustatyti laiko atžvilgiu nekintančius patirtus LGD pagal rangą arba grupę, įstaigos atlieka savo rizikos parametrų įverčių koregavimus pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti ekonominio nuosmukio įtaką kapitalui;
įstaiga atsižvelgia į bet kokios įsipareigojančiojo asmens rizikos priklausomybės nuo užtikrinimo priemonės arba jos teikėjo laipsnį. Atvejai, kai yra reikšmingo laipsnio priklausomybė, sprendžiami konservatyviu būdu;
įstaigai vertinant LGD, pagrindinės pozicijos ir jos užtikrinimo priemonės valiutų nesutapimas vertinamas konservatyviu būdu;
jei, nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės buvimą, šie įverčiai neturi būti grindžiami tik užtikrinimo priemonės nustatyta rinkos verte. Nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į galimą įstaigų nesugebėjimą operatyviai perimti užtikrinimo priemonių kontrolę ir jas realizuoti;
jei, nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės buvimą, įstaigos parengia užtikrinimo priemonės valdymo, teisinio tikrumo ir rizikos valdymo vidaus reikalavimus, kurie iš esmės atitiktų 4 skyriaus 3 skirsnio reikalavimus;
kai įstaiga pripažįsta užtikrinimo priemonę, nustatydama sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertę pagal 6 skyriaus 5 arba 6 skirsnį, skaičiuojant LGD neturi būti atsižvelgiama į jokią sumą, kurią tikimasi susigrąžinti pagal šią užtikrinimo priemonę;
specialiais pozicijų, jau esant įsipareigojimų neįvykdymui, atvejais įstaiga kiekvienai pozicijai taiko savo tiksliausio numatyto nuostolio įvertinimo sumą, atsižvelgdama į dabartines ekonomines aplinkybes bei pozicijos statusą ir dėl galimų papildomų nenumatytų nuostolių susigrąžinimo laikotarpiu, t. y. tarp įsipareigojimų neįvykdymo dienos ir galutinio pozicijos realizavimo, padidėjusios nuostolio normos įvertį;
jei nesumokėtos vėluojančios įmokos kapitalizuotos įstaigos pelno ir nuostolio atskaitoje, jos pridedamos prie įstaigos pozicijos ir nuostolio įvertinimo;
įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų LGD įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis, po įgyvendinimo kasmet pridedant vienus metus, kol pasiekiamas minimalus septynerių metų laikotarpis. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.
Mažmeninių pozicijų atžvilgiu įstaigos gali atlikti tokius veiksmus:
nustatyti LGD įverčius pagal patirtus nuostolius ir atitinkamus PD įverčius;
savo perskaičiavimo koeficientų arba LGD įverčiuose atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą;
įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms taikyti išorės ir vidaus referencinius duomenis LGD įverčiams nustatyti.
Mažmeninių pozicijų LGD įverčiai grindžiami mažiausiai penkerių metų stebėjimo duomenimis. Įstaiga neturi teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, jei naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti nuostolių lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:
1 dalyje nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdį, dydį ir trukmę;
sąlygas, pagal kurias, įstaigai įgyvendinant IRB metodą, kompetentinga institucija gali leisti jai pagal 2 dalį naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
182 straipsnis
Saviems perskaičiavimo koeficientų įverčiams taikomi reikalavimai
Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos saviems perskaičiavimo koeficientų įverčiams taiko šiuos reikalavimus:
įstaigos vertina perskaičiavimo koeficientus pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi patirtų perskaičiavimo koeficientų vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, naudodamosi įsipareigojimų neįvykdymo svertiniu vidurkiu, gautu atsižvelgiant į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus;
įstaigos taiko perskaičiavimo koeficientų įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistema leis nustatyti laiko atžvilgiu nekintančius patirtus perskaičiavimo koeficientus pagal rangą arba grupę, įstaigos pakoreguoja savo rizikos parametrų įverčius pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti kapitalo įtaką ekonominio nuosmukio atveju;
įstaigos perskaičiavimo koeficientų įverčiai atspindi galimybę, kad įsipareigojantysis asmuo iki įsipareigojimų neįvykdymo atvejo ir po jo papildomai pasinaudos kreditu. Nustatant perskaičiavimo koeficiento įvertį, numatoma didesnė konservatyvumo atsarga, kai galima pagrįstai tikėtis didesnės teigiamos koreliacijos tarp įsipareigojimų neįvykdymo dažnio ir perskaičiavimo koeficiento dydžio;
nustatydamos perskaičiavimo koeficientų įverčius, įstaigos atsižvelgia į savo konkrečią apskaitos stebėsenos ir mokėjimų vykdymo politiką ir strategiją. Įstaigos taip pat atsižvelgia į savo gebėjimą ir pasirengimą užkirsti kelią tolesniam kredito panaudojimui dar nesusidarius mokėjimo neįvykdymo aplinkybėms, pavyzdžiui, pažeidus sutarties sąlygas arba kitais techninio pobūdžio įsipareigojimų neįvykdymo atvejais;
įstaigos taiko tinkamas sistemas ir procedūras, skirtas stebėti priemonių sumoms, dabartiniu metu neapmokėtoms sumoms, lyginant jas su įsipareigotomis kredito linijomis, ir neapmokėtų sumų pokyčiams pagal įsipareigojusiuosius asmenis ir rangus. Įstaiga turi gebėti kasdien stebėti nesumokėtų sumų likučius;
jeigu įstaigos pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti ir vidaus tikslais taiko skirtingus perskaičiavimo koeficientų įverčius, tai turi būti patvirtinta dokumentais ir tinkamai pagrįsta.
Mažmeninių pozicijų atveju perskaičiavimo koeficientų įverčiai grindžiami ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, įstaiga neprivalo teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, jei naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti panaudojimo lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:
1 dalyje nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdį, dydį ir trukmę;
sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija gali leisti įstaigai, pirmą kartą įgyvendinančiai IRB metodą, naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
183 straipsnis
Garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių poveikio vertinimo reikalavimai, skirti įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms, kurioms taikomi savi LGD įverčiai, ir mažmeninėms pozicijoms
Reikalavimus atitinkantiems garantams ir garantijoms taikomi šie reikalavimai:
įstaigos turi turėti aiškiai suformuluotus kriterijus garantų, pripažįstamų skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, rūšims nustatyti;
pripažintiems garantams turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir įsipareigojantiesiems asmenims, kaip nurodyta 171, 172 ir 173 straipsniuose;
garantija turi būti suteikiama raštu, garantas jos negali anuliuoti, ji turi galioti tol, kol galutinai įvykdomas įsipareigojimas (atsižvelgiant į garantijos sumą ir pradinį terminą), ir yra teisiškai įvykdoma garanto atžvilgiu tai jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, kurioje garantas turi turto, kurį galima susieti su sprendimo vykdymu. Sąlyginės garantijos, numatančios sąlygas, pagal kurias garantas negali būti įpareigotas veikti, gali būti pripažįstamos kompetentingoms institucijoms leidus. Priskyrimo kriterijai turi deramai atitikti bet kokį galimą rizikos mažinimo poveikio sumažinimą.
Kriterijai turi būti tikėtini ir intuityvūs. Jais atsižvelgiama į garanto galimybę ir pasirengimą veikti pagal garantiją, bet kurių garanto mokamų įmokų tikėtiną mokėjimo grafiką, sąsajos tarp garanto gebėjimo veikti pagal garantiją ir įsipareigojančiojo asmens mokėjimo galimybių laipsnį ir įsipareigojančiajam asmeniui tenkančios likutinės rizikos dydį.
Kriterijais atsižvelgiama į kredito išvestinės finansinės priemonės išmokų struktūrą ir konservatyviai įvertinamas jos poveikis grąžinimų lygiui ir grafikui. Įstaiga įvertina kitų likutinės rizikos formų išlikimo laipsnį.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
184 straipsnis
Įsigytoms gautinoms sumoms taikomi reikalavimai
Įstaiga stebi įsigytų gautinų sumų kokybę ir pardavėjo bei valdymo įmonės finansinę padėtį. Taikomi šie reikalavimai:
įstaiga turi vertinti sąsają tarp įsigytų gautinų sumų kokybės ir pardavėjo bei valdymo įmonės finansinės padėties, taip pat turi turėti vidaus politiką ir procedūras, numatančias veiksmingas apsaugos priemones, galinčias apsaugoti nuo bet kokios nepaprastosios padėties, įskaitant vidaus rizikos reitingų priskyrimą kiekvienam pardavėjui ir valdymo įmonei;
įstaiga turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias nustatyti pardavėjo ir valdymo įmonės atitiktį reikalavimams. Įstaiga ar jos atstovas turi reguliariai atlikti pardavėjų ir valdymo įmonių peržiūrą, siekdami patikrinti pardavėjo ir valdymo įmonės informacijos tikslumą, aptikti apgaulės atvejus ir veiklos trūkumus bei patikrinti pardavėjo kredito politikos kokybę ir valdymo įmonės išieškojimo politiką bei procedūras. Šių peržiūrų rezultatai patvirtinami dokumentais;
įstaiga turi vertinti įsigytų gautinų sumų grupių ypatybes, įskaitant viršytus išankstinius mokėjimus; pardavėjo pradelstų skolų istoriją, blogas skolas ir blogų skolų atidėjinius; mokėjimo sąlygas ir galimas priešpriešines sąskaitas;
įstaiga turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias stebėti kaupimo pagrindu vieno įsipareigojančiojo asmens koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų grupių viduje, ir tarp grupių;
įstaiga turi užtikrinti, kad iš valdymo įmonės ji gautų laiku parengtą ir pakankamai išsamią informaciją apie gautinų sumų senėjimą ir sumažėjimą, taip užtikrinant atitiktį įstaigos pripažinimo kriterijams ir išankstinių mokėjimų formavimo politikai, kuria reglamentuojamos įsigytos gautinos sumos, ir turi pateikti veiksmingas priemones, pagal kurias būtų stebimos ir tvirtinamos pardavėjo pardavimo sąlygos ir sumų sumažėjimas.
3
185 straipsnis
Vidaus įverčių patikimumo vertinimas
Įstaigos įvertina savo vidaus įverčių patikimumą pagal šiuos reikalavimus:
įstaigos turi turėti tvirtas sistemas, skirtas reitingų sistemų, procesų ir visų tinkamų rizikos parametrų tikslumo ir nuoseklumo patikimumui vertinti. Patikimumo vertinimo vidaus procesas turi būti toks, kad įstaiga nuosekliai ir prasmingai vertintų vidaus reitingų ir rizikos vertinimo sistemų veikimą;
įstaigos turi reguliariai lyginti patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius su kiekvieno rango PD įverčiais, o kai patirti įsipareigojimų neįvykdymo lygiai nepatenka į tam rangui tikėtiną intervalą, įstaigos turi konkrečiai analizuoti tokio nuokrypio priežastis. Savus LGD ir perskaičiavimo koeficientų įverčius naudojančios įstaigos turi atlikti analogišką šių įverčių analizę. Tokie palyginimai turi remtis kuo ilgesnių ankstesnių laikotarpių duomenimis. Įstaiga turi patvirtinti dokumentais tokiems palyginimams naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai turi būti atnaujinami bent kartą per metus;
įstaigos taip pat turi naudoti kitas kiekybinio patikimumo vertinimo priemones ir palyginimus su atitinkamais išorės duomenų šaltiniais. Analizė turi būti grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Įstaigų atliekami jų reitingų sistemų veikimo vidaus vertinimai turi būti grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu;
kiekybiniam patikimumo vertinimui naudojami metodai ir duomenys turi būti ilgainiui nuosekliai taikomi. Skaičiavimo ir patikimumo vertinimo metodų ir duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pokyčiai turi būti patvirtinami dokumentais;
įstaigos turi turėti patikimus vidaus standartus, taikytinus tokiais atvejais, kai patirtų PD, LGD ir perskaičiavimo koeficientų bei bendrųjų nuostolių, taikant EL, nuokrypiai nuo prognozuojamų dydžių tampa pakankamai reikšmingi, kad tenka vertinti šių įverčių patikimumą. Šiais standartais atsižvelgiama į verslo ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio kintamumą įsipareigojimų nevykdymo praktikoje. Kai patirtos vertės išlieka didesnės už tikėtinas vertes, įstaigos padidina įverčius, siekdamos atsižvelgti į savo įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių patirtį.
4
186 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas ir kiekybinis rizikos vertinimas
Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus, įstaigos atitinka šiuos standartus:
galimo nuostolio įvertis turi būti atsparus nepalankiems rinkos pokyčiams, susijusiems su įstaigos specifinių akcijų paketų ilgalaikės rizikos pobūdžiu. Duomenys, kuriais parodomas grąžos paskirstymas, turi apimti ilgiausią imties laikotarpį, kuriam turima duomenų, prasmingai parodančių įstaigos specifinių nuosavybės vertybių popierių pozicijų ilgalaikės rizikos pobūdį. Naudojamų duomenų turi pakakti, kad būtų galima nustatyti konservatyvius, statistiškai patikimus ir tikslius nuostolio įverčius, pagrįstus ne tik subjektyviais svarstymais ar nuomonėmis. Testuojant nepalankiausiomis sąlygomis turi būti gautas konservatyvus galimų nuostolių per atitinkamą ilgalaikį rinkos ar veiklos ciklą įvertis. Siekdama gauti modelio rezultatus, pasižyminčius reikiamu realumo ir konservatyvumo lygiu, įstaiga turimų duomenų empirinę analizę turi derinti su koregavimais, grindžiamais veiksnių įvairove. Kurdamos vertės pokyčio rizikos (VaR) modelius, kuriais įvertinami galimi ketvirčio nuostoliai, įstaigos gali remtis ketvirčio duomenimis arba perskaičiuoti trumpesnio laikotarpio duomenis į ketvirčio duomenis, taikydamos analitiškai tinkamą, empiriniais įrodymais pagrįstą metodą ir pasitelkdamos gerai parengtus ir dokumentais patvirtintus procesus bei analizę. Toks metodas ilgainiui taikomas konservatyviai ir nuosekliai. Kai turimi tik riboti duomenys, įstaiga turi pridėti tinkamas konservatyvumo atsargas;
taikomi modeliai turi tinkamai aprėpti visas reikšmingas rizikos rūšis, būdingas nuosavybės vertybinių popierių grąžai, įskaitant įstaigos nuosavybės vertybinių popierių portfelio tiek bendrąją rinkos riziką, tiek specifinę riziką. Vidaus modeliais tinkamai paaiškinami ankstesnių laikotarpių kainų svyravimai, šie modeliai turi aprėpti galimų koncentracijų dydį bei jų sudėties pokyčius ir turi būti atsparūs nepalankiai rinkos aplinkai. Rizikos pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė turi būti glaudžiai suderinta arba bent palyginama su įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis;
vidaus modelis turi atitikti rizikos pobūdį ir įstaigos nuosavybės vertybinių popierių portfelio sudėtingumą. Kai įstaiga turi reikšmingų akcijų paketų, kurių vertės yra daugiausia nelinijinio pobūdžio, vidaus modeliai turi būti kuriami taip, kad tinkamai aprėptų su tokiomis priemonėmis siejamą riziką;
atskirų pozicijų priskyrimas tarpinėms pozicijoms, rinkos indeksams ir rizikos veiksniams turi būti patikimas, intuityvus ir konceptualiai tvirtas;
atlikdamos empirinę analizę įstaigos turi įrodyti rizikos veiksnių tinkamumą, įskaitant jų gebėjimą aprėpti tiek bendrąją, tiek specifinę riziką;
nuosavybės vertybinių popierių pozicijų grąžos kintamumo įverčiai turi būti nustatyti taikant reikiamus ir turimus duomenis, informaciją ir metodus. Turi būti naudojami nepriklausomai patikrinti vidaus duomenys arba iš išorės šaltinių gauti duomenys, įskaitant bendrus grupių duomenis;
įstaigoje turi būti parengiama tiksli ir išsami testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa.
187 straipsnis
Rizikos valdymo procesas ir kontrolės procedūros
Siekdamos kurti vidaus modelius ir juos naudoti nuosavų lėšų reikalavimams, įstaigos nustato politiką, procesus ir kontrolės procedūras, kuriomis užtikrinamas modelių ir modeliavimo proceso vientisumas. Ši politika, procesai ir kontrolės procedūros apima:
visišką vidaus modelio integravimą į įstaigos bendrąsias valdymo informacijos sistemas ir ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių portfelio valdymą. Vidaus modeliai turi būti visiškai integruoti į įstaigos rizikos valdymo infrastruktūrą, jei jie taikomi visų pirma nustatant ir vertinant nuosavybės vertybinių popierių portfelio padėtį, taip pat pagal riziką pakoreguotą padėtį, paskirstant ekonominį kapitalą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms ir vertinant bendrą kapitalo pakankamumo bei investicijų valdymo procesą;
įdiegtas valdymo sistemas, procedūras ir kontrolės funkcijas, kuriomis užtikrinama visų vidaus modeliavimo proceso elementų reguliari ir nepriklausoma peržiūra, įskaitant modelio pakeitimų patvirtinimą, kruopštų modelio įvesties duomenų patikrinimą ir modelio rezultatų peržiūrą, pavyzdžiui, tiesioginį rizikos apskaičiavimų patikrinimą. Tokių peržiūrų metu turi būti vertinamas modelio įvesties duomenų tikslumas, išsamumas bei tinkamumas ir skiriamas dėmesys galimų klaidų, susijusių su žinomais trūkumais, aptikimui ir jų skaičiaus sumažinimui bei dar nežinomų modelio trūkumų nustatymui. Tokias peržiūras gali atlikti nepriklausomas vidaus padalinys arba nepriklausoma išorės trečioji šalis;
tinkamas sistemas ir procedūras investicijų limitams ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų rizikai stebėti;
už modelio kūrimą ir taikymą atsakingi padaliniai turi funkciškai nepriklausyti nuo padalinių, atsakingų už individualių investicijų valdymą;
už bet kurį modeliavimo proceso aspektą atsakingos šalys turi būti tinkamos kvalifikacijos. Modeliavimo užduočiai atlikti vadovybė turi skirti pakankamai reikiamų įgūdžių turinčių ir kompetentingų specialistų.
188 straipsnis
Patikimumo vertinimas ir patvirtinimas dokumentais
Įstaigos turi patikimas sistemas, pagal kurias vertina savo vidaus modelių ir modeliavimo procesų tikslumą bei nuoseklumą. Visi reikšmingi vidaus modelių ir modeliavimo procesų bei jų patikimumo vertinimo elementai patvirtinami dokumentais.
Vertinant įstaigų vidaus modelių bei modeliavimo procesų patikimumą ir patvirtinant juos dokumentais taikomi šie reikalavimai:
įstaigos turi naudoti patikimumo vertinimo vidaus procesą, kad galėtų prasmingai ir nuosekliai įvertinti savo vidaus modelių ir procesų veikimą;
kiekybiniam patikimumo vertinimui naudojami metodai ir duomenys turi būti ilgainiui nuosekliai taikomi. Skaičiavimo ir patikimumo vertinimo metodų ir duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pasikeitimai turi būti patvirtinami dokumentais;
įstaigos turi reguliariai lyginti faktines nuosavybės vertybinių popierių grąžas, apskaičiuotas remiantis realizuotu ir nerealizuotu pelnu bei nuostoliais, su modelio įverčiais. Tokie palyginimai turi remtis kuo ilgesnių ankstesnių laikotarpių duomenimis. Įstaiga turi patvirtinti dokumentais tokiems palyginimams naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai turi būti atnaujinami bent kartą per metus;
įstaigos turi naudoti kitas kiekybinio patikimumo vertinimo priemones ir palyginimus su atitinkamais išorės duomenų šaltiniais. Analizė turi būti grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Įstaigų atliekami jų modelių veikimo vidaus vertinimai turi būti grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu;
įstaigos turi turėti patikimus vidaus standartus, taikytinus tokiais atvejais, kai faktinės nuosavybės vertybinių popierių grąžos palyginimas su modelių įverčiais verčia abejoti įverčių arba pačių modelių patikimumu. Šiais standartais atsižvelgiama į verslo ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio nuosavybės vertybinių popierių grąžos kintamumą. Visi vidaus modelių koregavimai, atlikti atsižvelgiant į modelių peržiūras, turi būti patvirtinami dokumentais ir turi atitikti įstaigos modelių peržiūros standartus;
vidaus modelis ir modeliavimo procesas, įskaitant modeliuojant dalyvaujančių šalių atsakomybę ir modelio patvirtinimo bei modelio peržiūros procesus, turi būti patvirtinami dokumentais.
5
189 straipsnis
Įmonių valdymas
Vyresniajai vadovybei keliami šie reikalavimai:
ji valdymo organui arba jo paskirtam komitetui turi pranešti apie reikšmingus pokyčius ar nustatytos politikos išimtis, kurie turės reikšmingą poveikį įstaigos reitingų sistemų veiklai;
ji turi gerai išmanyti reitingų sistemų sandarą ir veiklą;
ji turi nenutrūkstamai užtikrinti, kad reitingų sistemos tinkamai veiktų.
Kredito rizikos kontrolės skyriai turi reguliariai informuoti vyresniąją vadovybę apie reitingų procesų eigą, tobulintinas sritis ir dedamas pastangas ištaisyti anksčiau nustatytus trūkumus.
190 straipsnis
Kredito rizikos kontrolė
Kredito rizikos kontrolės skyriaus arba skyrių atsakomybės sritys apima:
rangų ir grupių testavimą ir stebėseną;
suvestinių ataskaitų iš įstaigos reitingų sistemų parengimą ir analizę;
procedūrų, kuriomis siekiama patikrinti, ar rango ir grupės apibrėžtys nuosekliai taikomos departamentuose ir geografiniuose regionuose, įgyvendinimą;
bet kurių reitingų proceso pokyčių, įskaitant pokyčių priežastis, peržiūrėjimą ir patvirtinimą dokumentais;
reitingų kriterijų peržiūrėjimą, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką rodikliai. Reitingų proceso, kriterijų ar atskirų reitingų parametrų pokyčiai patvirtinami dokumentais ir išsaugomi;
aktyvų dalyvavimą kuriant ar parenkant, taip pat įgyvendinant reitingų procese naudojamus modelius ir vertinant jų patikimumą;
reitingų procese naudojamų modelių priežiūrą ir stebėjimą;
nuolatinę reitingų procese naudojamų modelių peržiūrą ir pakeitimus.
Bendrus duomenis pagal 179 straipsnio 2 dalį naudojančios įstaigos gali pavesti kitiems subjektams šias užduotis:
parengti rangų ir grupių testavimui ir stebėsenai reikalingą informaciją;
parengti suvestines ataskaitas iš įstaigos reitingų sistemų;
parengti informaciją, susijusią su reitingų kriterijų peržiūrėjimu, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką rodikliai;
dokumentais patvirtinti reitingų proceso, kriterijų ar atskirų reitingų parametrų pokyčius;
parengti informaciją, susijusią su nuolatine reitingų procese taikomų modelių peržiūra ir pakeitimais.
191 straipsnis
Vidaus auditas
Vidaus audito skyrius ar lygiavertis nepriklausomas auditorius bent kartą per metus peržiūri įstaigos reitingų sistemas ir jų veikimą, įskaitant kredito funkcijos operacijas ir PD, LGD, EL ir perskaičiavimo koeficientų vertinimą. Vertinama, kaip laikomasi visų taikytinų reikalavimų.
4
SKYRIUS
Kredito rizikos mažinimas
1
192 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
(1) |
skolinančioji įstaiga – įstaiga, turinti atitinkamą poziciją; |
(2) |
užtikrintasis skolinimo sandoris – bet koks sandoris, dėl kurio susidaro užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija, bet kuris nesuteikia įstaigai teisės bent kartą per dieną gauti garantinių įmokų; |
(3) |
kapitalo rinkos veikiamas sandoris – bet koks sandoris, dėl kurio susidaro užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija ir kuris suteikia įstaigai teisę bent kartą per dieną gauti garantines įmokas; |
(4) |
pagrindinis KIS – KIS, į kurio akcijas arba investicinius vienetus yra investavęs kitas KIS. |
193 straipsnis
Kredito rizikos mažinimo metodų poveikio pripažinimo principai
Kai įstaiga, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas skaičiuojanti pagal standartizuotą metodą, vienai pozicijai yra numačiusi daugiau kaip vieną kredito rizikos mažinimo formą, ji turi atlikti abu šiuos veiksmus:
išskaidyti tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama tik vienos rūšies kredito rizikos mažinimo priemone;
atskirai apskaičiuoti pagal riziką įvertintos pozicijos sumą kiekvienai pagal a punktą nustatytai daliai, laikydamasi 2 skyriaus ir šio skyriaus nuostatų.
Kai įstaiga, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas skaičiuojanti pagal standartizuotą metodą, vienai pozicijai yra numačiusi vieno užtikrinimo teikėjo teikiamą kredito užtikrinimą ir tas užtikrinimas turi skirtingus terminus, ji turi atlikti abu šiuos veiksmus:
išskaidyti tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama atskira kredito rizikos mažinimo priemone;
atskirai apskaičiuoti pagal riziką įvertintos pozicijos sumą kiekvienai pagal a punktą nustatytai daliai, laikydamasi 2 skyriaus ir šio skyriaus nuostatų.
194 straipsnis
Principai, pagal kuriuos nustatomas kredito rizikos mažinimo metodų atitikimas reikalavimams
Skolinančioji įstaiga kompetentingos institucijos prašymu raštu pateikia naujausią nepriklausomos, pagrįstos teisinės nuomonės arba nuomonių redakciją, kurią ji naudojo, kad nustatytų, ar jos susitarimas ar susitarimai dėl kredito užtikrinimo atitinka pirmoje pastraipoje išdėstytą sąlygą.
Įstaigos gali pripažinti tiesioginį kredito užtikrinimą apskaičiuojant kredito rizikos mažinimo poveikį tik tuo atveju, jei garantui naudojamas turtas atitinka abi šias sąlygas:
jis yra įtrauktas į reikalavimus atitinkančio turto sąrašą, atitinkamai pateiktą 197–200 straipsniuose;
yra pakankamai likvidus ir jo vertė laikui bėgant yra pakankamai stabili, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį.
Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, užtikrinimo sutartis laikoma reikalavimus atitinkančia užtikrinimo sutartimi tik kai ji atitinka abi šias sąlygas:
yra įtraukta į reikalavimus atitinkančių užtikrinimo sutarčių sąrašą, pateiktą 203 straipsnyje ir 204 straipsnio 1 dalyje;
yra teisiškai veiksminga ir įgyvendinama atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį;
užtikrinimo teikėjas atitinka 5 dalyje nustatytus kriterijus.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. rugsėjo 30 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
2
1
195 straipsnis
Balansiniai užskaitos sandoriai
Įstaiga gali naudoti savo pačios ir savo sandorio šalies tarpusavio pretenzijų balansinius užskaitos sandorius kaip reikalavimus atitinkančią kredito rizikos mažinimo formą.
Nedarant poveikio 196 straipsniui, reikalavimus atitinkančia laikoma tik abipusių įstaigos ir jos sandorio šalies pinigų likučių užskaita. Įstaigos gali pakoreguoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumas tik savo paskoloms ir gautiems indėliams pagal balansinį užskaitos sandorį.
196 straipsnis
Pagrindiniai užskaitos sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius
Įstaigos, taikančios 223 straipsnyje nustatytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, gali atsižvelgti į dvišalių užskaitos sandorių sutarčių, apimančių atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius su sandorio šalimi, rezultatus. Nedarant poveikio 299 straipsniui, gauta užtikrinimo priemonė ir pagal tokias sutartis ar sandorius pasiskolinti vertybiniai popieriai arba biržos prekės turi atitikti 197 ir 198 straipsniuose nustatytus užtikrinimo priemonėms taikomus reikalavimus.
197 straipsnis
Užtikrinimo priemonės atitikimas reikalavimams pagal visus požiūrius ir metodus
Įstaigos gali pripažinti toliau nurodytus straipsnius reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone pagal visus požiūrius ir metodus:
indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės skolinančiojoje įstaigoje;
centrinės valdžios institucijų arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams ECAI ar eksporto kreditų agentūra, pripažinta atitinkančia reikalavimus 2 skyriaus tikslais, suteikė kredito rizikos vertinimą ir jei EBI nustatė, kad toks vertinimas sietinas su 4 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;
įstaigų ar investicinių įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams ECAI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;
kitų emitentų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams ECAI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;
skolos vertybiniai popieriai, kuriems ECAI suteikė trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;
į pagrindinį indeksą įtrauktos akcijos arba konvertuojamosios obligacijos;
auksą;
pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurios nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir kurioms taikomas 100 % arba mažesnis rizikos koeficientas pagal 261–264 straipsnius.
1 dalies b punkto tikslais „centrinės valdžios institucijų arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:
regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje jos yra įsteigtos, pozicijos;
viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį;
daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 117 straipsnio 2 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;
tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
1 dalies c punkto tikslais „įstaigų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:
regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, išskyrus 2 dalies a punkte nurodytus skolos vertybinius popierius;
viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos pagal 116 straipsnio 1 ir 2 dalis;
daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems nepriskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 117 straipsnio 2 dalį.
Įstaiga gali naudoti kitų įstaigų arba investicinių įmonių išleistus skolos vertybinius popierius, kurie neturi ECAI kredito rizikos vertinimo, kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei tie skolos vertybiniai popieriai atitinka visus šiuos kriterijus:
jie yra įtraukti į pripažintos biržos sąrašą;
jie gali būti laikomi pirmaeile skola;
visos kitos įstaigos išleistos tos pačios eilės reitinguotos emisijos turi ECAI suteiktą kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų arba trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;
skolinančioji įstaiga neturi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad emisijai turėtų būti suteikiamas blogesnis, nei nurodyta c punkte, kredito rizikos vertinimas;
priemonės rinkos likvidumas yra pakankamas šiais tikslais.
Įstaigos gali naudoti KIS investicinius vienetus arba akcijas kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
investicinių vienetų arba akcijų kaina kasdien viešai kotiruojama;
KIS investuoja tik į priemones, kurios gali būti pripažintos pagal 1 ir 4 dalis;
KIS atitinka 132 straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas.
Kai KIS investuoja į kito KIS akcijas arba investicinius vienetus, pirmos pastraipos a–c punktuose nustatytos sąlygos vienodai taikomos kiekvienam tokiam pagrindiniam KIS.
Jei KIS naudoja išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto investiciniai vienetai arba akcijos gali būti reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė.
Jei kuris nors pagrindinis KIS pats turi pagrindinių KIS, įstaigos pirminio KIS investicinius vienetus ar akcijas gali naudoti kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei jos taiko pirmoje pastraipoje nurodytą metodiką.
Kai reikalavimų neatitinkančio turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su to turto nuosavybe, įstaigos atlieka abu šiuos veiksmus:
apskaičiuoja bendrąją reikalavimų neatitinkančio turto vertę;
kai taikant a punktą gaunama neigiama suma, atima tos sumos absoliučiąją vertę iš reikalavimus atitinkančio turto bendrosios vertės.
EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo:
pagrindinius indeksus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies f punkte, 198 straipsnio 1 dalies a punkte, 224 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 299 straipsnio 2 dalies e punkte;
pripažintas biržas, nurodytas šio straipsnio 4 dalies a punkte, 198 straipsnio 1 dalies a punkte, 224 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 299 straipsnio 2 dalies e punkte, 400 straipsnio 2 dalies k punkte, 416 straipsnio 3 dalies e punkte, 428 straipsnio 1 dalies c punkte ir III priedo 12 punkte, laikantis 4 straipsnio 1 dalies 72 punkte nustatytų sąlygų.
EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.
198 straipsnis
Papildomos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą
Be 197 straipsnyje nurodytų užtikrinimo priemonių, kai įstaiga taiko išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą pagal 223 straipsnį, ta įstaiga gali naudoti toliau nurodytus straipsnius kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę:
akcijos arba konvertuojamosios obligacijos, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, tačiau kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje;
KIS investiciniai vienetai arba akcijos, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
investicinių vienetų arba akcijų kaina kasdien viešai kotiruojama;
KIS investuoja tik į priemones, kurios gali būti pripažintos pagal 197 straipsnio 1 ir 4 dalis, ir į šios pastraipos a punkte išvardytus straipsnius.
Tuo atveju, kai KIS investuoja į kito KIS investicinius vienetus arba akcijas, šios dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos vienodai taikomos kiekvienam tokiam pagrindiniam KIS.
Jei KIS naudoja išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto investiciniai vienetai arba akcijos gali būti reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė.
Kai reikalavimų neatitinkančio turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su to turto nuosavybe, įstaigos atlieka abu šiuos veiksmus:
apskaičiuoja bendrąją reikalavimų neatitinkančio turto vertę;
kai taikant a punktą gaunama neigiama suma, atima tos sumos absoliučiąją vertę iš reikalavimus atitinkančio turto bendrosios vertės.
199 straipsnis
Papildomos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės pagal IRB metodą
Be 197 ir 198 straipsniuose nurodytų užtikrinimo priemonių, kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja taikydamos IRB metodą, jos taip pat gali naudoti šių formų užtikrinimo priemones:
užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonę pagal 2, 3 ir 4 dalis;
gautinas sumas pagal 5 dalį;
kitas fizines užtikrinimo priemones pagal 6 ir 8 dalis;
išperkamąją nuomą pagal 7 dalį.
Jei 124 straipsnio 2 dalyje nenustatyta kitaip, įstaigos kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę gali naudoti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kuriame savininkas (arba savininkas naudos gavėjas asmeninio investavimo įmonių atveju) apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo ar ketina išnuomoti, ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, įskaitant biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;
skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo pagrindinio turto ar projekto realizavimo rezultatų, o labiau priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, taigi kredito grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo pinigų srautų, gaunamų iš pagrindinio turto, kuris naudojamas kaip užtikrinimo priemonė.
Įstaigos gali netaikyti 2 dalies b punkto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybės narės teritorijoje, jei tos valstybės narės kompetentinga institucija yra paskelbusi įrodymų, kad tos valstybės teritorijoje veikia išplėtota ir ilgalaikes tradicijas turinti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurios nuostolių lygis neviršija šių ribų:
nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu iki 80 % rinkos vertės arba 80 % hipotekinės vertės, jei 124 straipsnio 2 dalyje nenustatyta kitaip, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos;
bendrieji nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos.
Kai tam tikrais metais netenkinama bet kuri iš pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų, įstaigos netaiko toje pastraipoje nustatyto vertinimo, kol abi sąlygos bus patenkintos kitais metais.
Įstaigos gali netaikyti 2 dalies b punkto komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, esančiam valstybės narės teritorijoje, jei tos valstybės narės kompetentinga institucija turi paskelbtų įrodymų, kad tos valstybės teritorijoje veikia išplėtota ir ilgalaikes tradicijas turinti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurios nuostolių lygis neviršija šių ribų:
nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu iki 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos;
bendrieji nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos.
Kai tam tikrais metais netenkinama bet kuri iš pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų, įstaigos netaiko toje pastraipoje nustatyto vertinimo, kol abi sąlygos bus patenkintos kitais metais.
Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai kaip reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones naudoti kitų, nei išvardyta 2, 3 ir 4 6 dalyse, rūšių fizines užtikrinimo priemones, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
yra likvidžių rinkų, kurių likvidumą rodo dažni sandoriai atsižvelgiant į turto rūšį, kuriose užtikrinimo priemonė perleidžiama sparčiai ir ekonomiškai veiksmingu būdu. Įstaigos reguliariai, taip pat gavusios informacijos apie reikšmingus rinkos pokyčius, vertina, ar tenkinama ši sąlyga;
yra nusistovėjusios ir viešai žinomos užtikrinimo priemonių rinkos kainos. Įstaigos gali laikyti rinkos kainas nusistovėjusiomis, kai jos sužinomos iš patikimų informacijos šaltinių, kaip antai viešųjų indeksų, ir atitinka sandorių kainą normaliomis sąlygomis. Įstaigos gali laikyti rinkos kainas viešai žinomomis, jei šios kainos yra atskleidžiamos, lengvai prieinamos ir gaunamos reguliariai ir nepatiriant nepagrįstos administracinės ar finansinės naštos;
įstaiga išanalizuoja užtikrinimo priemonės realizavimo rinkos kainas, laiką ir išlaidas, taip pat pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės;
įstaiga įrodo, kad daugiau kaip 10 % visų atitinkamos rūšies užtikrinimo priemonės realizavimo atvejų užtikrinimo priemonės realizavimo pajamos yra ne mažesnės kaip 70 % užtikrinimo priemonės vertės. Kai rinkos kainos reikšmingai svyruoja, įstaiga kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad jos užtikrinimo priemonės vertinimas yra pakankamai konservatyvus.
Įstaigos dokumentais patvirtina, kad tenkinamos pirmos pastraipos a–d punktuose ir 210 straipsnyje nustatytos sąlygos.
200 straipsnis
Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas
Įstaigos kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę gali naudoti šias kitas tiesioginio kredito užtikrinimo priemones:
trečiosios šalies įstaigose pagal įkeitimo nenumatančius susitarimus laikomi ir skolinančiajai įstaigai įkeisti indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės;
skolinančiajai įstaigai įkeisti gyvybės draudimo liudijimai;
trečiosios šalies įstaigos arba investicinės įmonės išleistos priemonės, kurios turi būti tos įstaigos arba tos investicinės įmonės atperkamos pagal pareikalavimą.
2
201 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai pagal visus metodus
Įstaigos reikalavimus atitinkančiais netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjais gali pripažinti šias šalis:
centrinės valdžios institucijas ir centrinius bankus;
regionines arba vietos valdžios institucijas;
daugiašalius plėtros bankus;
tarptautines organizacijas, kai jų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 117 straipsnį;
viešojo sektoriaus subjektus, kai pretenzijos jų atžvilgiu vertinamos pagal 116 straipsnį;
įstaigas ir finansų įstaigas, kurių pozicijos finansų įstaigoje laikomos įstaigų pozicijomis pagal 119 straipsnio 5 dalį;
kitas įmones, įskaitant įstaigos patronuojančiąsias įmones, patronuojamąsias ir susijusias įmones, ◄ kai tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
tos kitos įmonės turi ECAI kredito rizikos vertinimą;
tuo atveju, jei įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja pagal IRB metodą, tos kitos įmonės neturi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo ir joms nustatomas įstaigos vidaus reitingas;
reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis.
Kompetentingos institucijos paskelbia ir tvarko tų finansų įstaigų, kurios yra reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo pagal 1 dalies f punktą teikėjai, arba kriterijų, pagal kuriuos nustatomi tie reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, sąrašą kartu su taikytinų rizikos ribojimo reikalavimų aprašymu, ir perduoda tą sąrašą kitoms kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvos 2013/36/ES 117 straipsnį.
202 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai, kuriems galima taikyti 153 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą tvarką, pagal IRB metodą
Įstaiga gali pripažinti įstaigas, investicines įmones, draudimo ir perdraudimo įmones bei eksporto kreditų agentūras reikalavimus atitinkančiomis netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjomis, kurioms galima taikyti 153 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą tvarką, jei jos tenkina visas šias sąlygas:
jos turi pakankamai netiesioginio kredito užtikrinimo teikimo patirties;
joms taikomos šio reglamento taisykles atitinkančios nuostatos arba jos kredito užtikrinimo suteikimo metu turėjo pripažintos ECAI suteiktą kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;
jos kredito užtikrinimo suteikimo metu arba bet kuriuo vėlesniu metu turėjo vidaus reitingą, kurio PD buvo lygi arba mažesnė už PD, sietiną su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;
jos turi vidaus reitingą, kurio PD yra lygi arba mažesnė už PD, sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje.
Šio straipsnio tikslais, jei centrinės valdžios institucija eksporto kreditų agentūrai suteikia raštišką garantiją, tai nesuteikia pastarajai pranašumo eksporto kreditų agentūros, kuriai centrinės valdžios institucijos nėra suteikusios garantijos, atžvilgiu.
203 straipsnis
Garantijų, kaip netiesioginio kredito užtikrinimo, atitikimas reikalavimams
Kaip reikalavimus atitinkantį netiesioginį kredito užtikrinimą įstaigos gali naudoti garantijas.
3
204 straipsnis
Reikalavimus atitinkančios kredito išvestinių finansinių priemonių rūšys
Įstaigos gali naudoti toliau išvardytų rūšių kredito išvestines finansines priemones ir priemones, kurios gali būti sudarytos iš tokių kredito išvestinių finansinių priemonių, arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertes priemones, kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą:
kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai;
apsikeitimo grąžomis sandoriai;
su kreditu susiję vekseliai neviršijant jų užtikrinimo pinigais dydžio.
Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus.
Kai vidaus apsidraudimas atliekamas pagal pirmą pastraipą ir tenkinami šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, taiko 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti.
3
1
205 straipsnis
Reikalavimai, taikomi balansiniams užskaitos sandoriams, išskyrus 206 straipsnyje nurodytus pagrindinius užskaitos sandorius
Balansiniai užskaitos sandoriai, išskyrus 206 straipsnyje nurodytus pagrindinius užskaitos sandorius, laikomi reikalavimus atitinkančios formos kredito rizikos mažinimo priemone, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
tie sandoriai, taip pat sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;
įstaigos gali bet kuriuo metu nustatyti turtą ir įsipareigojimus, kuriems taikomi tie susitarimai;
įstaigos nuolat stebi ir kontroliuoja riziką, susijusią su kredito užtikrinimo nutraukimu;
įstaigos nuolat stebi ir kontroliuoja visų susijusių pozicijų grynąją vertę.
206 straipsnis
Reikalavimai, taikomi pagrindiniams užskaitos sandoriams, apimantiems atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius
Pagrindiniai užskaitos sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, laikomi reikalavimus atitinkančios formos kredito rizikos mažinimo priemone, kai pagal tuos sandorius suteikta užtikrinimo priemonė atitinka visus 207 straipsnio 2–4 dalyse nustatytus reikalavimus ir tenkinamos visos šios sąlygos:
jie, taip pat ir sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;
įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įskaitant sandorio šalies bankrotą ar nemokumą, įsipareigojimų nepažeidžiančiai šaliai jie suteikia teisę nutraukti ir laiku užbaigti visus pagal sutartį numatytus sandorius;
juose yra numatyta pajamų ir nuostolių tarpusavio užskaita, taikoma pagal sutartį užbaigus sandorius, kad viena šalis būtų skolinga kitai šaliai tik vieną grynąją sumą.
207 straipsnis
Finansinėms užtikrinimo priemonėms taikomi reikalavimai
Įsipareigojančiojo asmens arba bet kurio su juo susijusios grupės subjekto išleisti vertybiniai popieriai nelaikomi reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone. Nepaisant to, paties įsipareigojančiojo asmens leidžiamos padengtos obligacijos, kurioms taikomos 129 straipsnio nuostatos, laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, kai jos pateikiamos kaip užtikrinimo priemonė vykdant atpirkimo sandorį, su sąlyga, kad jos atitinka pirmoje pastraipoje nustatytą sąlygą.
Įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtintų tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdomumą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose. Prireikus jos pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų tolesnį įvykdymą.
Įstaigos vykdo visus šiuos jų veiklai taikomus reikalavimus:
jos tinkamai patvirtina dokumentais susitarimus dėl užtikrinimo priemonių ir taiko aiškias bei patikimas užtikrinimo priemonės realizavimo laiku procedūras;
jos taiko patikimas procedūras ir procesus dėl užtikrinimo priemonės naudojimo atsirandančiai rizikai kontroliuoti, įskaitant nepavykusio arba sumažėjusio kredito užtikrinimo riziką, vertinimo riziką, su kredito užtikrinimo nutraukimu susijusią riziką ir koncentracijos riziką, atsirandančią dėl užtikrinimo priemonės naudojimo ir sąveikos su bendru kredito įstaigos rizikos pobūdžiu;
jos taiko dokumentais patvirtintą politiką ir praktiką dėl priimtinų užtikrinimo priemonių rūšių ir vertės;
jos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės rinkos vertę ir atitinkamai perkainoja ją bent kartą per šešis mėnesius ir kai tik jos turi pagrindo manyti, kad tos užtikrinimo priemonės rinkos vertė reikšmingai sumažėjo;
kai užtikrinimo priemonę turi trečioji šalis, įstaigos imasi pagrįstų priemonių užtikrinti, kad trečioji šalis tą užtikrinimo priemonę atskirtų nuo savo turto;
jos užtikrina, kad pakaktų išteklių tvarkingai vykdyti susitarimus dėl garantinės įmokos su ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalimis, vertinant pagal reikalavimų vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę pateikimą laiku bei tikslumą ir atsakymo į gautus reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę laiką;
jos taiko užtikrinimo priemonių valdymo politiką, pagal kurią kontroliuoja, stebi ir praneša apie:
susitarimų dėl garantinės įmokos keliamą riziką;
konkrečių rūšių užtikrinamojo turto koncentracijos riziką;
pakartotinį užtikrinimo priemonės panaudojimą, įskaitant galimus likvidumo trūkumus dėl užtikrinimo priemonių, gautų iš sandorio šalių, pakartotinio panaudojimo;
teisių į sandorio šalims pateiktą užtikrinimo priemonę praradimą.
208 straipsnis
Užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonėms taikomi reikalavimai
Turi būti tenkinami šie reikalavimai dėl teisinio tikrumo:
hipoteka arba įkeitimas yra įvykdomi visose kredito sutarties sudarymo metu svarbiose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose ir tinkamai bei laiku pateikiami;
yra įvykdyti visi teisiniai turto įkeitimo reikalavimai;
užtikrinimo sutartis ir ją pagrindžiantis teisinis procesas įstaigai suteikia galimybę per pagrįstą laikotarpį realizuoti užtikrinimo vertę.
Turi būti tenkinami šie turto verčių stebėsenos ir turto vertinimo reikalavimai:
įstaigos reguliariai stebi nekilnojamojo turto vertę: komercinės paskirties nekilnojamojo turto – ne rečiau kaip kartą per metus, o gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – kartą per trejus metus. Įstaigos stebėseną atlieka dažniau, kai reikšmingai pasikeičia rinkos sąlygos;
nekilnojamojo turto vertinimas peržiūrimas, kai iš įstaigoms prieinamos informacijos galima spręsti, kad turto vertė galėjo reikšmingai sumažėti, palyginti su bendromis rinkos kainomis, ir tą peržiūrą atlieka vertintojas, turintis reikiamą kvalifikaciją, gebėjimų ir patirties, kad galėtų atlikti vertinimą, ir nepriklausomas nuo kredito sprendimų priėmimo proceso. Kai paskolos vertė viršija 3 mln. EUR arba 5 % įstaigos nuosavų lėšų, toks vertintojas turto vertinimą peržiūri bent kartą per trejus metus.
Nekilnojamojo turto vertei stebėti ir nekilnojamajam turtui, kurį reikia perkainoti, nustatyti įstaigos gali taikyti statistinius metodus.
209 straipsnis
Gautinoms sumoms taikomi reikalavimai
Turi būti tenkinami šie reikalavimai dėl teisinio tikrumo:
a) teisinis mechanizmas, pagal kurį skolinančiajai įstaigai suteikiama užtikrinimo priemonė, yra patikimas ir veiksmingas bei užtikrina, kad ta įstaiga turėtų aiškių teisių į užtikrinimo priemonę, įskaitant teisę į įplaukas iš užtikrinimo priemonės pardavimo;
įstaigos imasi visų reikiamų priemonių, kad įvykdytų vietos reikalavimus, taikomus kreditoriaus teisių į turtą, kurio įkeitimu užtikrinama prievolė, įgyvendinamumui. Skolinančiųjų įstaigų pretenzijoms į užtikrinimo priemonę teikiama pirmumo teisė, nors tokios pretenzijos gali būti laikomos pirmumo teisę turinčių kreditorių pretenzijomis, numatytomis teisės aktų nuostatose;
įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtintų tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdymą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;
įstaigos tinkamai dokumentais patvirtina savo susitarimus dėl užtikrinimo priemonių ir taiko aiškias bei patikimas užtikrinimo priemonės perėmimo laiku procedūras;
įstaigos taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad, skelbiant skolininko įsipareigojimų neįvykdymą ir laiku perimant užtikrinimo priemonę, būtų laikomasi visų teisinių sąlygų;
jei skolininkas susiduria su finansiniais sunkumais ar neįvykdo įsipareigojimų, įstaigos turi teisę gautinas sumas parduoti ar perleisti kitoms šalims be joms skolingo asmens sutikimo.
Turi būti tenkinami šie rizikos valdymo reikalavimai:
įstaiga taiko patikimą procesą su gautinomis sumomis siejamai kredito rizikai nustatyti. Toks procesas apima skolininko veiklos ir sektoriaus bei klientų, su kuriais skolininkas turi verslo ryšių, rūšių analizę. Kai įstaiga pasikliauja savo skolininkais nustatant klientų kredito riziką, įstaiga peržiūri skolininkų kreditavimo praktiką, kad įsitikintų jos pastovumu ir patikimumu;
skirtumas tarp pozicijos sumos ir gautinų sumų vertės nustatomas atsižvelgiant į visus tinkamus veiksnius, įskaitant išieškojimo sąnaudas, koncentraciją atskiro skolininko įkeistų gautinų sumų grupėje ir galimą koncentracijos riziką visų įstaigos pozicijų, kurių neapima bendroji įstaigos metodika, atžvilgiu. Įstaigos užtikrina gautinoms sumoms tinkamą nenutrūkstamą stebėsenos procesą. Jos taip pat reguliariai tikrina, kaip laikomasi paskolos sutartyje nustatytų sąlygų, aplinkosaugos apribojimų ir kitų teisinių reikalavimų;
skolininko įkeistos gautinos sumos yra diversifikuojamos ir nėra per daug susijusios su tuo skolininku. Esant reikšmingai teigiamai koreliacijai, nustatydamos skirtumą visai užtikrinimo priemonių grupei, įstaigos atsižvelgia į susijusios rizikos rūšis;
įstaigos nenaudoja iš asmenų ir subjektų, įskaitant patronuojamąsias įmones ir darbuotojus, susijusių su skolininku, gautinų sumų kaip reikalavimus atitinkančios kredito užtikrinimo priemonės;
įstaiga taiko dokumentais patvirtintą procesą, pagal kurį atgauna gautinas sumas kritiniais atvejais. Įstaigos turi reikiamų priemonių šioms sumoms atgauti, net jei jos paprastai patiki šią užduotį skolininkams.
210 straipsnis
Kitoms fizinėms užtikrinimo priemonėms taikomi reikalavimai
Fizinė užtikrinimo priemonė, kuri nėra nekilnojamasis turtas, laikoma reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone pagal IRB metodą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
susitarimai dėl užtikrinimo priemonių, pagal kuriuos įstaigai suteikiama fizinė užtikrinimo priemonė, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose ir suteikia galimybę tai įstaigai per pagrįstą laikotarpį realizuoti užtikrinimo priemonės vertę;
išskyrus tik 209 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas leidžiamas pirmojo prioriteto reikalavimo teises, reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone laikomas tik toks įkeitimas, kai įgyjama kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė į užtikrinimo priemonę ir įstaiga turi pirmumo teisę visų kitų skolintojų atžvilgiu į pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės;
įstaigos stebi užtikrinimo priemonės vertę reguliariai ir bent kartą per metus. Įstaigos atlieka stebėseną dažniau, kai reikšmingai pasikeičia rinkos sąlygos;
į paskolos sutartį įtraukti išsamūs užtikrinimo priemonės aprašymai ir išsamūs nurodymai dėl perkainojimo būdo bei dažnio;
įstaigos savo vidaus kredito politikos ir procedūrų dokumentuose, kuriuos galima patikrinti, aiškiai nurodo pripažįstamas fizinių užtikrinimo priemonių rūšis ir savo politiką bei praktiką dėl kiekvienos rūšies užtikrinimo priemonės tinkamo dydžio, palyginti su pozicijos suma;
įstaigų kredito politikoje, taikomoje sandorių struktūrai, nurodomi šie aspektai:
tinkami reikalavimai užtikrinimo priemonėms, atsižvelgiantį pozicijos sumą;
gebėjimas lengvai realizuoti užtikrinimo priemonę;
gebėjimas objektyviai nustatyti kainą arba rinkos vertę;
kaip dažnai galima nesunkiai nustatyti tą vertę, įskaitant specialisto vertinimą;
užtikrinimo priemonės vertės kintamumas arba kintamumo koeficientas;
atlikdamos vertinimą ir perkainojimą, įstaigos visapusiškai atsižvelgia į bet kokį užtikrinimo priemonės būklės pablogėjimą ar nusidėvėjimą, ypač daug dėmesio skirdamos laiko poveikiui užtikrinimo priemonėms, kurios kinta atsižvelgiant į tendencijas ar laiką;
įstaigos turi teisę fiziškai tikrinti užtikrinimo priemonę. Jos taip pat turi taikyti politiką ir procedūras, skirtas jų teisei atlikti fizinį patikrinimą įgyvendinti;
suteikta užtikrinimo priemonė turi būti tinkamai apdrausta nuo galimos žalos ir įstaigos turi turėti tinkamų procedūrų tam stebėti.
211 straipsnis
Reikalavimai, kad išperkamosios nuomos pozicijas būtų galima laikyti užtikrintomis
Įstaigos dėl išperkamosios nuomos sandorių atsirandančias pozicijas laiko užtikrintomis atitinkamu įkeistu išnuomotu turtu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
tenkinamos atitinkamai 208 arba 210 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl tam tikrų rūšių išnuomoto turto laikymo reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone;
nuomotojas patikimai valdo riziką, susijusią su nuomojamo turto panaudojimu, jo vieta, amžiumi ir planuojama naudojimo trukme, įskaitant deramą užtikrinimo priemonės vertės stebėseną;
nuomotojas turi nuosavybės teisę į turtą ir geba laiku pasinaudoti savo, kaip savininko, teisėmis;
jei tai nebuvo nustatyta skaičiuojant LGD dydį, skirtumas tarp neapmokėtos sumos ir užtikrinimo priemonės rinkos vertės nėra toks didelis, kad pernelyg padidintų išnuomotam turtui priskiriamą kredito rizikos mažėjimą.
212 straipsnis
Kitam tiesioginiam kredito užtikrinimui taikomi reikalavimai
Indėliams grynaisiais arba grynųjų pinigų atitikmens priemonėms trečiosios šalies įstaigoje 232 straipsnio 1 dalyje išdėstyta tvarka taikoma, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
skolininko pretenzija trečiosios šalies įstaigai yra atvirai įkeista arba perleista skolinančiajai įstaigai ir šis įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose atitinkamose jurisdikcijose ir yra besąlyginis ir neatšaukiamas;
trečiosios šalies įstaigai yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą;
gavusi pranešimą, trečiosios šalies įstaiga gali mokėti įmokas tik skolinančiajai įstaigai arba kitoms šalims, bet tik gavusi išankstinį skolinančiosios įstaigos sutikimą.
Skolinančiajai įstaigai įkeisti gyvybės draudimo liudijimai laikomi reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
gyvybės draudimo liudijimas yra atvirai įkeistas arba perleistas skolinančiajai įstaigai;
įmonei, teikiančiai gyvybės draudimo paslaugas, yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą, ir dėl šio pranešimo be išankstinio skolinančiosios įstaigos sutikimo ji negali mokėti pagal sutartį mokėtinų sumų;
skolininkui nevykdant įsipareigojimų, skolinančioji įstaiga turi teisę anuliuoti liudijimą ir gauti išperkamąją sumą;
skolinančiajai įstaigai pranešama apie visus atvejus, kai liudijimo turėtojas nemoka įmokų pagal liudijimą;
kredito užtikrinimas yra numatytas visam paskolos terminui. Kai tai neįmanoma, nes draudimo teisiniai santykiai baigiasi dar prieš pasibaigiant paskolos teisiniams santykiams, įstaiga užtikrina, kad pagal draudimo sutartį gaunama suma iki kredito sutarties termino pabaigos būtų naudojama kaip užtikrinimo priemonė įstaigai;
įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kurios yra svarbios kredito sutarties sudarymo metu;
išperkamąją sumą deklaruoja įmonė, teikianti gyvybės draudimo paslaugas, ir jos negalima sumažinti;
gavusi prašymą gyvybės draudimo paslaugas teikianti įmonė turi laiku sumokėti išperkamąją sumą;
išperkamosios sumos negalima prašyti be išankstinio įstaigos sutikimo;
gyvybės draudimo paslaugas teikiančiai įmonei taikoma Direktyva 2009/138/EB arba jos veiklą prižiūri trečiosios valstybės kompetentinga institucija, kurios taikoma priežiūros ir reguliavimo tvarka yra bent lygiavertė Sąjungos taikomai tvarkai.
2
213 straipsnis
Garantijoms ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi bendri reikalavimai
Atsižvelgiant į 214 straipsnio 1 dalį, kredito užtikrinimas, atsirandantis iš garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės, laikomas reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
kredito užtikrinimas yra tiesioginis;
kredito užtikrinimo apimtis yra aiškiai apibrėžta ir neginčijama;
kredito užtikrinimo sutartyje nėra nė vienos sąlygos, kurios vykdymo skolintojas negalėtų tiesiogiai kontroliuoti ir kuri:
užtikrinimo teikėjui leistų vienašališkai anuliuoti užtikrinimą;
padidintų galiojančią užtikrinimo savikainą dėl užtikrintos pozicijos kredito kokybės sumažėjimo;
galėtų trukdyti užtikrinimo teikėjui būti įsipareigojusiam laiku sumokėti išmoką, jei pradinis įsipareigojantysis asmuo laiku nesumoka bet kokių mokėtinų įmokų arba kai baigiasi išperkamosios nuomos sutartis ir pripažįstama garantuota likutinė vertė pagal 134 straipsnio 7 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį;
galėtų leisti, kad užtikrinimo teikėjas sutrumpintų kredito užtikrinimo terminą;
sutartis dėl kredito garantijos yra teisiškai veiksminga ir įgyvendinama visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kurios yra svarbios kredito sutarties sudarymo metu.
Įstaiga turi būti atlikusi pakankamai teisinių patikrinimų, patvirtinančių netiesioginio kredito užtikrinimo įvykdymą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose. Prireikus ji pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų nuolatinį įvykdomumą.
214 straipsnis
Centrinės valdžios ir kitos viešojo sektoriaus netiesioginės garantijos
Įstaigos gali vertinti 2 dalyje nurodytas pozicijas kaip užtikrintas garantija, suteikta toje dalyje nurodytų subjektų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
netiesioginė garantija apima visus pretenzijos kredito rizikos elementus;
ir pradinė garantija, ir netiesioginė garantija atitinka 213 straipsnyje ir 215 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus garantijoms, išskyrus tai, kad netiesioginė garantija neturi būti tiesioginė;
netiesioginė garantija yra patikima ir nėra jokių ankstesnių laikotarpių įrodymų, kad jos suma yra mažesnė už lygiavertę to subjekto tiesioginės garantijos sumą.
1 dalyje nustatytas vertinimas taikomas pozicijoms, užtikrintoms garantija, kuri pati yra netiesiogiai užtikrinta bet kurio iš šių subjektų garantija:
centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai;
regioninės arba vietos valdžios institucijos;
viešojo sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu vertinamos kaip pretenzijos centrinės valdžios institucijoms pagal 116 straipsnio 4 dalį;
daugiašalio plėtros banko arba tarptautinės organizacijos, kuriems atitinkamai pagal 117 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;
viešojo sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu vertinamos pagal 116 straipsnio 1 ir 2 dalis.
215 straipsnis
Papildomi reikalavimai garantijoms
Garantijos laikomos reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos 213 straipsnyje nustatytos sąlygos ir šios sąlygos:
tam tikro nustatyto sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokėjimo atveju skolinančioji įstaiga turi teisę tinkamu laiku reikalauti, kad garantas sumokėtų bet kokias sumas, mokėtinas pagal pretenziją, kuriai suteiktas užtikrinimas, o garanto atliekamas mokėjimas neturi priklausyti nuo skolinančiosios įstaigos pirminio pareikalavimo, kad įsipareigojantysis asmuo sumokėtų.
Kai netiesioginėmis kredito užtikrinimo priemonėmis užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekinės paskolos, 213 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio ir šio punkto pirmos pastraipos reikalavimus reikia atitikti tik per 24 mėnesių laikotarpį;
garantija yra aiškiai dokumentais patvirtintas garanto prisiimtas įsipareigojimas;
tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
garantija apima visų rūšių mokėjimus, kuriuos įsipareigojantysis asmuo turėtų sumokėti pagal pretenziją;
kai į garantiją neįtraukiami tam tikrų rūšių mokėjimai, skolinančioji įstaiga yra pakoregavusi garantijos vertę, kad ši atitiktų užtikrinimo priemonės sumos ribą.
Esant garantijoms, kurios suteikiamos pagal abipusės garantijos programas arba suteikiamos ar netiesiogiai garantuojamos 214 straipsnio 2 dalyje išvardytų subjektų, šio straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jei tenkinama kuri nors iš toliau nurodytų sąlygų:
skolinančioji įstaiga turi teisę laiku gauti išankstinį mokėjimą iš garanto, atitinkantį abi šias sąlygas:
jis atitinka patikimą nuostolių sumos įvertį, įskaitant nuostolius, kurių atsiranda dėl palūkanų ar kitų įmokų, kurias skolininkas yra įsipareigojęs mokėti, nemokėjimo, kai tikėtina, kad skolinančioji įstaiga gali patirti tokių nuostolių;
jis yra proporcingas garantijos draudimo sumai;
skolinančioji įstaiga gali kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodyti, kad garantijos, kuri taip pat apima nuostolius, atsirandančius dėl to, kad skolininkas nesumokėjo privalomų sumokėti palūkanų ir kitų įmokų, poveikis pateisina tokį vertinimą.
216 straipsnis
Papildomi kredito išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi reikalavimai
Kredito išvestinė finansinė priemonė laikoma reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos 213 straipsnyje nustatytos sąlygos ir visos šios sąlygos:
sutartyje dėl kredito išvestinės finansinės priemonės numatyti kredito įvykiai apima:
nesugebėjimą sumokėti sumų, mokėtinų pagal pagrindinės pozicijos sutarties sąlygas, galiojančias tuo metu, kai nesugebama sumokėti sumų, numatant lengvatinį laikotarpį, kuris yra lygus pagrindinės pozicijos sutarties lengvatiniam laikotarpiui arba trumpesnis;
įsipareigojančiojo asmens bankrotą, nemokumą ar negalėjimą grąžinti savo skolų ar jo veiklos sutrikimus arba raštišką prisipažinimą, kad jis iš esmės negali grąžinti savo skolų atėjus grąžinimo terminui, ir panašius įvykius;
pagrindinės pozicijos restruktūrizavimą, apimantį atleidimą nuo pagrindinės sumos, palūkanų arba įmokų mokėjimo ar atidėjimą, dėl kurio patiriama kredito nuostolių;
jei sutartyje dėl kredito išvestinės finansinės priemonės numatytas atsiskaitymas grynaisiais pinigais:
įstaigos taiko patikimą nuostolių vertinimo procesą;
aiškiai nurodomas laikotarpis, per kurį galima gauti pagrindinės pozicijos įvertinimą po kredito įvykio;
jei atsiskaitymui reikia, kad būtų numatyta užtikrinimo pirkėjo teisė ir galimybė perleisti pagrindinę poziciją užtikrinimo teikėjui, pagrindinės pozicijos sąlygose numatoma, kad negalima nepagrįstai sulaikyti jokio tokiam perleidimui reikiamo sutikimo;
aiškiai nurodoma šalių, atsakingų už nustatymą, ar įvyko kredito įvykis, tapatybė;
už kredito įvykio nustatymą atsako ne tik užtikrinimo teikėjas;
užtikrinimo pirkėjas turi teisę arba galimybę informuoti užtikrinimo teikėją apie kredito įvykį.
Kai kredito įvykiai neapima pagrindinės pozicijos restruktūrizavimo, kaip aprašyta a punkto iii papunktyje, kredito užtikrinimas vis tiek gali būti atitinkantis reikalavimus sumažinus jo vertę, kaip nurodyta 233 straipsnio 2 dalyje.
Nesutapimas tarp pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos arba tarp pagrindinės pozicijos ir įsipareigojimo, naudojamo nustatant, ar įvyko kredito įvykis, leistinas tik tada, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinė pozicija arba įsipareigojimas, naudojamas nustatant, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, vertinami taikant vienodą (pari passu) arba mažesnį prioritetą nei pagrindinė pozicija;
pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo nustatant, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, įsipareigojantysis asmuo yra tas pats, taip pat yra taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo ir priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis.
217 straipsnis
Reikalavimai, kurie turi būti tenkinami, kad būtų taikoma 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka
Kad kredito užtikrinimui, kylančiam iš garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės, būtų galima taikyti 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, jis turi tenkinti šias sąlygas:
pagrindinė pozicija yra viena iš šių pozicijų:
įmonės pozicija, kaip nurodyta 147 straipsnyje, išskyrus draudimo ir perdraudimo įmonių pozicijas;
regioninės ar vietos valdžios institucijos arba viešojo sektoriaus subjekto pozicija, kuri pagal 147 straipsnį nelaikoma centrinės valdžios institucijų arba centrinio banko pozicija;
MVĮ pozicija, priskiriama mažmeninėms pozicijoms pagal 147 straipsnio 5 dalį;
įstaigai įsipareigojantys asmenys nėra tos pačios grupės, kaip užtikrinimo teikėjas, nariai;
pozicija yra apdrausta viena iš šių priemonių:
vieno pavadinimo netiesioginės kredito išvestinės finansinės priemonės arba vieno pavadinimo garantijos;
pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio produktai;
pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio produktai;
kredito užtikrinimas atitinka taikomus 213, 215 ir 216 straipsnių reikalavimus;
nustatant rizikos koeficientą, susietą su pozicija prieš pradedant taikyti 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, nebuvo atsižvelgta į jokį kredito užtikrinimo aspektą;
įstaiga turi teisę ir tikisi gauti išmokas iš užtikrinimo teikėjo nesiimdama jokių teisinių veiksmų ir nereikalaudama, kad sandorio šalis sumokėtų. Kiek tai įmanoma, įstaiga imasi priemonių, kad įsitikintų, jog užtikrinimo teikėjas ketina sumokėti nedelsdamas, jei įvyktų kredito įvykis;
įsigytas kredito užtikrinimas padengia visus apdraustos pozicijos dalies kredito nuostolius, kurie patiriami dėl sutartyje numatytų kredito įvykių;
jeigu kredito užtikrinimo išmokėjimo schemoje yra numatytas fizinis atsiskaitymas, yra teisinis tikrumas dėl paskolos, obligacijų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų perleidimo;
jeigu įstaiga ketina perleisti kitokią prievolę negu pagrindinė pozicija, ji turi užtikrinti, kad toji perleidžiama prievolė būtų pakankamai likvidi, kad įstaiga galėtų ją nupirkti, siekdama atsiskaityti pagal sutartį;
užtikrinimo teikėjas ir įstaiga teisiškai raštu patvirtina kredito užtikrinimo sutarties sąlygas;
įstaigos yra nustačiusios procesą, pagal kurį aptinka pernelyg dideles sąsajas tarp užtikrinimo teikėjo ir pagrindinės pozicijos įsipareigojančiojo asmens kreditingumo, atsirandančias dėl to, kad jų veikla priklauso nuo bendrų veiksnių, kurių neapima sisteminės rizikos veiksnys;
užtikrinimo nuo gautinų sumų sumažėjimo rizikos atveju įsigytų gautinų sumų pardavėjas nėra tos pačios grupės, kaip užtikrinimo teikėjas, narys.
4
1
218 straipsnis
Su kreditu susiję vekseliai
Investicijos į skolinančiosios įstaigos išleistus su kreditu susijusius vekselius gali būti laikomos piniginėmis užtikrinimo priemonėmis apskaičiuojant tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal šį poskirsnį, jei kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, numatytas su kreditu susijusiame vekselyje, gali būti reikalavimus atitinkantis netiesioginis kredito užtikrinimas. Nustatydama, ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, numatytas su kreditu susijusiame vekselyje, yra reikalavimus atitinkantis netiesioginis kredito užtikrinimas, įstaiga gali atsižvelgti į tai, ar įvykdyta 194 straipsnio 6 dalies c punkte nustatyta sąlyga.
219 straipsnis
Balansiniai užskaitos sandoriai
Paskolos skolinančiajai įstaigai ir indėliai joje, kuriems taikomi balansiniai užskaitos sandoriai, toje įstaigoje turi būti laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis apskaičiuojant tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį, kai toms paskoloms ir indėliams skolinančiojoje įstaigoje taikomi ta pačia valiuta išreikšti balansiniai užskaitos sandoriai.
220 straipsnis
Priežiūrinių kintamumo koregavimų metodo arba savų įverčių kintamumo koregavimų metodo taikymas pagrindiniams užskaitos sandoriams
Taikant savų įverčių metodą galioja tos pačios sąlygos ir reikalavimai kaip ir pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.
Apskaičiuodamos E*, įstaigos:
apskaičiuoja kiekvienos vertybinių popierių grupės arba kiekvienos biržos prekių rūšies grynąją poziciją ii papunktyje nurodytą sumą atimdamos iš i papunktyje nurodytos sumos:
pagal pagrindinį užskaitos sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų tos pačios grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių bendroji vertė;
pagal pagrindinį užskaitos sandorį pasiskolintų, nupirktų arba gautų tos pačios grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių bendroji vertė;
apskaičiuoja grynąją poziciją kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio užskaitos sandorio atsiskaitymo valiutą, ii papunktyje nurodytą sumą atimdamos iš i papunktyje nurodytos sumos:
pagal pagrindinį užskaitos sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų vertybinių popierių, išreikštų ta valiuta, bendrosios vertės ir pagal tą sandorį paskolintos arba perleistos pinigų sumos, išreikštos ta valiuta, suma;
pagal pagrindinį užskaitos sandorį pasiskolintų, nupirktų arba gautų vertybinių popierių, išreikštų ta valiuta, bendrosios vertės ir pagal tą sandorį pasiskolintos arba gautos pinigų sumos, išreikštos ta valiuta, suma;
taiko tam tikros grupės vertybinių popierių arba pinigų pozicijos tinkamą kintamumo koregavimą teigiamai arba neigiamai tos grupės vertybinių popierių grynajai pozicijai;
taiko užsienio valiutos kurso rizikos (fx) kintamumo koregavimą grynajai teigiamai arba neigiamai pozicijai kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio užskaitos sandorio atsiskaitymo valiutą.
Įstaigos apskaičiuoja E* pagal šią formulę:
čia:
Ei |
= |
pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai i pagal sandorį, kuris būtų taikomas nesant kredito užtikrinimo, kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą arba kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas, taikydamos IRB metodą; |
Ci |
= |
pasiskolintų, nupirktų arba gautų kiekvienos grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių vertė arba pasiskolintų ar gautų pinigų vertė kiekvienos tokios pozicijos i atžvilgiu; |
|
= |
grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija atitinkamoje vertybinių popierių j grupėje; |
|
= |
grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija tam tikra k valiuta, išskyrus sandorio atsiskaitymo valiutą, kaip apskaičiuojama pagal 2 dalies b punktą; |
|
= |
konkrečios vertybinių popierių j grupės tinkamas kintamumo koregavimas; |
|
= |
užsienio valiutos k kurso kintamumo koregavimas. |
221 straipsnis
Vidaus modelių metodo taikymas pagrindiniams užskaitos sandoriams
►C2 Įstaigos, kurioms leista taikyti vidaus rizikos vertinimo modelį pagal IV antraštinės dalies 5 skyrių, gali ◄ taikyti vidaus modelių metodą. Tokio leidimo negavusi įstaiga vis tiek gali prašyti kompetentingų institucijų leisti šio straipsnio tikslais taikyti vidaus modelių metodą.
Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai taikyti vidaus modelių metodą tik kai jos įsitikina, kad įstaigos sistema, skirta valdyti rizikai, atsirandančiai dėl sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, yra iš esmės patikima bei nuosekliai įgyvendinama, ir kai laikomasi šių kokybės standartų:
vidaus rizikos vertinimo modelis, taikomas galimam sandorių kainos kintamumui apskaičiuoti, yra glaudžiai integruotas į įstaigos kasdienio rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas teikti informaciją įstaigos vyresniajai vadovybei apie rizikos pozicijas;
įstaigoje veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:
yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei;
atsako už įstaigos rizikos valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą;
kasdien rengia ir analizuoja informaciją apie rizikos vertinimo modelio rezultatus ir atitinkamas priemones, taikytinas atsižvelgiant į pozicijų apribojimus;
rizikos kontrolės skyriaus kasdien parengtą informaciją peržiūri atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamai įgaliojimų sumažinti prisiimtas pozicijas ir bendrą rizikos poziciją;
įstaigos rizikos kontrolės skyriuje yra pakankamai darbuotojų, kvalifikuotų taikyti sudėtingus modelius;
įstaiga yra nustačiusi procedūras stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose nustatytos vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su bendruoju rizikos vertinimo sistemos veikimu;
turima įrodymų, kad taikant įstaigos modelius pakankamai tiksliai vertinama rizika, ir tai galima pademonstruoti atliekant jos rezultatų grįžtamąjį patikrinimą naudojant bent vienų metų duomenis;
įstaiga dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą; vyresnioji vadovybė peržiūri tokių tikrinimų rezultatus ir atsižvelgia į juos nustatydama politiką ir apribojimus;
įstaiga atlieka nepriklausomą savo rizikos vertinimo sistemos auditą, kuris yra jos nuolatinio vidaus audito proceso dalis. Tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla;
bent kartą per metus įstaiga atlieka savo rizikos valdymo sistemos patikrinimą;
vidaus modelis atitinka 292 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 294 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Įstaiga gali naudoti empirines koreliacijas tarp rizikos kategorijų ir tarp veiksnių tam tikroje kategorijoje, jeigu jų koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.
Įstaigos, taikančios vidaus modelių metodą, apskaičiuoja E* pagal tokią formulę:
čia:
Ei |
= |
pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai i pagal sandorį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo, kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą arba kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas taikydamos IRB metodą; |
Ci |
= |
pasiskolintų, nupirktų arba gautų vertybinių popierių vertė arba pasiskolintų ar gautų pinigų vertė kiekvienos tokios pozicijos i atžvilgiu. |
Įstaigos, apskaičiuodamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos vidaus modelius, šiuo tikslu naudoja prieš tai buvusios darbo dienos modelių rezultatus.
Galimam vertės pokyčiui apskaičiuoti, kaip nurodyta 6 dalyje, taikomi visi toliau nurodyti standartai:
jis apskaičiuojamas bent kartą per dieną;
taikomas 99 % procentilio vienpusis pasikliautinasis intervalas;
taikomas 5 dienų lygiavertis realizavimo laikotarpis, išskyrus sandorius, kurie nėra vertybinių popierių atpirkimo sandoriai arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriai; pastariesiems nustatomas 10 dienų lygiavertis realizavimo laikotarpis;
taikomas ne trumpesnis kaip vienų metų duomenų efektyvusis stebėjimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai dėl labai sustiprėjusio kainų svyravimo gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis;
skaičiuojant naudojamas duomenų rinkinys atnaujinamas kas trys mėnesiai.
Kai įstaiga yra sudariusi atpirkimo sandorį, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo arba panašų sandorį arba užskaitos grupę, kurie atitinka 285 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus, trumpiausias laikymo laikotarpis suderinamas su garantinės įmokos rizikos laikotarpiu, kuris būtų taikomas pagal tas dalis, kartu taikant 285 straipsnio 5 dalį.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
kas sudaro nereikšmingą portfelį 3 dalies tikslais;
kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar vidaus modelis yra patikimas ir nuosekliai įgyvendinamas 4 ir 5 dalių bei pagrindinių užskaitos sandorių tikslais.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
222 straipsnis
Paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas
Užtikrintai daliai taikomas rizikos koeficientas yra mažiausiai 20 %, išskyrus 4–6 dalyse numatytus atvejus. Likusiai pozicijos vertės daliai įstaigos taiko tokį rizikos koeficientą, kokį jos priskirtų neužtikrintai pozicijai sandorio šalies atžvilgiu pagal 2 skyrių.
Atsižvelgdamos į užtikrinimo laipsnį, įstaigos priskiria 10 % rizikos koeficientą tokių sandorių pozicijų vertėms, užtikrintoms centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleistais skolos vertybiniais popieriais, kuriems pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
Kitiems 4 ir 5 dalyse nenurodytiems sandoriams įstaigos gali priskirti 0 % rizikos koeficientą, kai pozicija ir užtikrinimo priemonė yra išreikštos ta pačia valiuta ir tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
užtikrinimo priemonė yra indėlis arba pinigų atitikmens priemonė;
užtikrinimo priemonė yra centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal 114 straipsnį galima taikyti 0 % rizikos koeficientą, ir jos rinkos vertė diskontuota 20 %.
5 ir 6 dalių tikslais centrinės valdžios institucijų arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai apima:
regioninės arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 115 straipsnį vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje tos institucijos yra įsteigtos, pozicijos;
daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 117 straipsnio 2 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;
tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;
viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį.
223 straipsnis
Išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas
Kai užtikrinimo priemonė yra išreikšta valiuta, kuri skiriasi nuo pagrindinės pozicijos valiutos, įstaigos prideda valiutos kintamumą atspindintį koregavimą prie kintamumo koregavimo, atitinkančio užtikrinimo priemonę, kaip nustatyta 224–227 straipsniuose.
Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, įeinančių į užskaitos sandorius, kompetentingų institucijų pripažįstamus pagal 6 skyrių, atveju įstaigos taiko valiutos kintamumą atspindintį kintamumo koregavimą tada, kai yra nesutapimas tarp užtikrinimo priemonės valiutos ir atsiskaitymo valiutos. Net tais atvejais, kai pagal sandorius, įeinančius į užskaitos sandorį, naudojamos kelios valiutos, įstaigos taiko tik vieną kintamumo koregavimą.
Įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės, į kurią turi atsižvelgti, pagal kintamumą pakoreguotą vertę (CVA) taip:
čia:
C |
= |
užtikrinimo priemonės vertė; |
HC |
= |
užtikrinimo priemonei tinkamas kintamumo koregavimas, apskaičiuotas pagal 224 ir 227 straipsnius; |
Hfx |
= |
tinkamas kintamumo koregavimas dėl valiutų nesutapimo, apskaičiuotas pagal 224 ir 227 straipsnius. |
Įstaigos taiko šioje dalyje nurodytą formulę skaičiuodamos pagal kintamumą pakoreguotą užtikrinimo priemonės vertę visiems sandoriams, išskyrus sandorius, kuriems taikomi pripažinti pagrindiniai užskaitos sandoriai, atitinkantys 220 ir 221 straipsnių nuostatas.
Įstaigos apskaičiuoja pozicijos, į kurią turi atsižvelgti, pagal kintamumą pakoreguotą vertę (EVA) taip:
čia:
E |
= |
pozicijos vertė, kuri būtų nustatyta atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, jei pozicija nebūtų užtikrinta; |
HE |
= |
poziciją atitinkantis kintamumo koregavimas, kaip apskaičiuota pagal 224 ir 227 straipsnius. |
Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą metodą, EVA apskaičiuoja taip:
Apskaičiuojant E pagal 3 dalį taikomos šios nuostatos:
kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą, I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra 100 % to straipsnio vertės, o ne 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta pozicijos vertė;
kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos IRB metodą, jos apskaičiuoja 166 straipsnio 8–10 dalyse nurodytų straipsnių pozicijos vertę taikydamos 100 % perskaičiavimo koeficientą, o ne tose dalyse nurodytus perskaičiavimo koeficientus arba procentinius dydžius.
Įstaigos, atsižvelgdamos ir į užtikrinimo priemonės kintamumą, ir į jos rizikos mažinimo poveikį, apskaičiuoja visiškai koreguotą pozicijos vertę (E*) taip:
čia:
EVA |
= |
pagal kintamumą pakoreguota pozicijos vertė, apskaičiuota pagal 3 dalį; |
CVAM |
= |
CVA, papildomai koreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų pagal 5 skirsnio nuostatas. |
Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, atsižvelgia į užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikį pagal 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose išdėstytas nuostatas, jei taikytina.
Įstaiga gali pasirinkti taikyti priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą neatsižvelgdama į tai, ar ji pasirinko taikyti standartizuotą metodą, ar IRB metodą pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms skaičiuoti.
Tačiau kai įstaiga taiko savų įverčių metodą, ji turi taikyti jį visų rūšių priemonėms, išskyrus nereikšmingus portfelius, kuriems ji gali taikyti priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą.
Kai užtikrinimo priemonė sudaryta iš kelių reikalavimus atitinkančių straipsnių, įstaigos apskaičiuoja kintamumo koregavimą (H) taip:
čia:
ai |
= |
reikalavimus atitinkančio straipsnio i vertės dalis bendroje užtikrinimo priemonės vertėje; |
Hi |
= |
reikalavimus atitinkančiam straipsniui i taikomas kintamumo koregavimas. |
224 straipsnis
Priežiūrinis kintamumo koregavimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą
Kintamumo koregavimai, įstaigų taikomi pagal priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą, jei perkainojimas atliekamas kasdien, yra tokie, kaip nustatyta šios dalies 1–4 lentelėse.
KINTAMUMO KOREGAVIMAI
1 lentelė
Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas |
Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos |
Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies b punkte aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams |
Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams |
Kintamumo koregavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms 197 straipsnio 1 dalies h punkto kriterijus |
||||||
|
|
20 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
10 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
5 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
20 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
10 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
5 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
20 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
10 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
5 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
1 |
≤ 1 metai |
0,707 |
0,5 |
0,354 |
1,414 |
1 |
0,707 |
2,829 |
2 |
1,414 |
|
>1 ≤ 5 metai |
2,828 |
2 |
1,414 |
5,657 |
4 |
2,828 |
11,314 |
8 |
5,657 |
|
> 5 metai |
5,657 |
4 |
2,828 |
11,314 |
8 |
5,657 |
22,628 |
16 |
11,313 |
2-3 |
≤ 1 metai |
1,414 |
1 |
0,707 |
2,828 |
2 |
1,414 |
5,657 |
4 |
2,828 |
|
>1 ≤ 5 metai |
4,243 |
3 |
2,121 |
8,485 |
6 |
4,243 |
16,971 |
12 |
8,485 |
|
> 5 metai |
8,485 |
6 |
4,243 |
16,971 |
12 |
8,485 |
33,942 |
24 |
16,970 |
4 |
≤ 1 metai |
21,213 |
15 |
10,607 |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
|
>1 ≤ 5 metai |
21,213 |
15 |
10,607 |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
|
> 5 metai |
21,213 |
15 |
10,607 |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
Netaikoma |
2 lentelė
Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas trumpalaikio skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas |
Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies b punkte aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais |
Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais |
Kintamumo koregavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms 197 straipsnio 1 dalies h punkto kriterijus |
||||||
|
20 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
10 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
5 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
20 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
10 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
5 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
20 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
10 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
5 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
1 |
0,707 |
0,5 |
0,354 |
1,414 |
1 |
0,707 |
2,829 |
2 |
1,414 |
2-3 |
1,414 |
1 |
0,707 |
2,828 |
2 |
1,414 |
5,657 |
4 |
2,828 |
3 lentelė
Kiti užtikrinimo priemonių ar pozicijų tipai
|
20 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
10 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
5 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
Pagrindinio indekso akcijos, pagrindinio indekso konvertuojamosios obligacijos |
21,213 |
15 |
10,607 |
Kitos akcijos ar konvertuojamosios obligacijos, įtrauktos į pripažintos biržos sąrašus |
35,355 |
25 |
17,678 |
Grynieji pinigai |
0 |
0 |
0 |
Auksas |
21,213 |
15 |
10,607 |
4 lentelė
Kintamumo koregavimas esant valiutų nesutapimui
20 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
10 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
5 dienų realizavimo laikotarpis (%) |
11,314 |
8 |
5,657 |
Apskaičiuojant kintamumo koregavimus pagal 1 dalį taikomos šios sąlygos:
užtikrintiesiems skolinimo sandoriams taikomas 20 darbo dienų realizavimo laikotarpis;
atpirkimo sandoriams, išskyrus atvejus, kai tokie sandoriai apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taikomas 5 darbo dienų realizavimo laikotarpis;
kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams taikomas 10 darbo dienų realizavimo laikotarpis.
Kai įstaiga yra sudariusi sandorį arba užskaitos grupę, kurie atitinka 285 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus, trumpiausias laikymo laikotarpis suderinamas su garantinės įmokos rizikos laikotarpiu, kuris būtų taikomas pagal tas dalis.
Nustatant kredito kokybės žingsnį, su kuriuo turi būti siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taip pat taikoma 197 straipsnio 7 dalis.
Jei turtas, į kurį subjektas investavo, įstaigai nėra žinomas, kintamumo koregavimas apskaičiuojamas kaip didžiausia kintamumo koregavimo suma, taikytina bet kuriam turtui, į kurį subjektas turi teisę investuoti.
225 straipsnis
Savi kintamumo koregavimų įverčiai pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą
Kai skolos vertybiniai popieriai turi ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis investiciniam reitingui arba geresnis, įstaigos gali apskaičiuoti kintamumo įvertį kiekvienai vertybinių popierių kategorijai.
Kai skolos vertybiniai popieriai turi ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis neinvesticiniam reitingui, taip pat kitų reikalavimus atitinkančių užtikrinimo priemonių atvejais įstaigos apskaičiuoja kintamumo koregavimus kiekvienam atskiram straipsniui.
Savų įverčių metodą taikančios įstaigos įvertina užtikrinimo priemonių arba užsienio valiutų keitimo kursų nesutapimų kintamumą, neatsižvelgdamos į jokias koreliacijas tarp neužtikrintos pozicijos, užtikrinimo priemonės arba keitimo kursų.
Nustatydamos atitinkamas kategorijas, įstaigos atsižvelgia į vertybinių popierių emitento rūšį, vertybinių popierių kredito rizikos išorės vertinimą, jų terminą iki sandorio galiojimo pabaigos ir jų modifikuotą trukmę. Kintamumo įverčiai turi būti reprezentatyvūs vertybinių popierių, įstaigos priskirtų atitinkamai kategorijai, įverčiai.
Kintamumo koregavimai apskaičiuojami pagal visus šiuos kriterijus:
įstaigos skaičiuodamos taiko 99 % procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą;
įstaigos skaičiuodamos taiko šiuos realizavimo laikotarpius:
užtikrintiesiems skolinimo sandoriams – 20 darbo dienų;
atpirkimo sandoriams, išskyrus atvejus, kai jie apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir biržos prekių bei vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams – 5 darbo dienų;
kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams – 10 darbo dienų;
atitinkamai sandorio rūšiai įstaigos gali taikyti kintamumo koregavimo dydžius, apskaičiuotus pagal ilgesnius arba trumpesnius realizavimo laikotarpius, pailgintus arba sutrumpintus iki b punkte nurodyto realizavimo laikotarpio, taikydamos laiko kvadratinės šaknies formulę:
čia:
TM |
= |
atitinkamas realizavimo laikotarpis; |
HM |
= |
kintamumo koregavimas, pagrįstas realizavimo laikotarpiu TM; |
HN |
= |
kintamumo koregavimas, pagrįstas realizavimo laikotarpiu TN. |
įstaigos atsižvelgia į prastesnės kokybės turto nelikvidumą. Jos pailgina realizavimo laikotarpį tais atvejais, kai yra abejonių dėl užtikrinimo priemonės likvidumo. Jos taip pat nustato atvejus, kai ankstesnių laikotarpių duomenys gali sumenkinti galimą kintamumą. Tokie atvejai sprendžiami taikant nepalankiausių sąlygų scenarijų;
apskaičiuojant kintamumo koregavimus, ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimo trukmė yra bent vieni metai. Įstaigoms, kurios taiko koeficientų schemą arba kitus metodus ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimui, efektyvusis stebėjimo laikotarpis yra mažiausiai vieni metai. Kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaiga savo kintamumo koregavimus skaičiuotų taikydama trumpesnį duomenų stebėjimo laikotarpį, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, tai galima pateisinti dėl labai išaugusio kainų svyravimo;
įstaigos savo duomenų rinkinius atnaujina ir kintamumo koregavimus apskaičiuoja bent kartą per tris mėnesius. Jos taip pat iš naujo įvertina savo duomenų rinkinius, kai tik reikšmingai pasikeičia rinkos kainos.
Kintamumo koregavimų vertinimas turi atitikti visus šiuos kokybės kriterijus:
įstaigos naudoja kintamumo įverčius kasdieniame rizikos valdymo procese, įskaitant su jos vidaus pozicijų ribomis susijusius aspektus;
jei kasdieniame įstaigos rizikos valdymo procese tam tikros rūšies sandoriui taikomas realizavimo laikotarpis yra ilgesnis, nei nustatyta šiame skirsnyje, įstaiga atitinkamai padidina savo kintamumo koregavimo dydžius pagal laiko kvadratinės šaknies formulę, nustatytą 2 dalies c punkte;
įstaiga yra nustačiusi procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose nustatytos politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su jos kintamumo koregavimų vertinimo sistemos veikimu ir tokių įverčių integravimu į įstaigos rizikos valdymo procesą;
kaip įstaigos vidaus audito proceso dalis, reguliariai atliekamas nepriklausomas įstaigos kintamumo koregavimų vertinimo sistemos patikrinimas. Visa kintamumo koregavimų vertinimo ir šių koregavimų integravimo į įstaigos rizikos valdymo procesą sistema patikrinama bent kartą per metus. Būtina patikrinti bent šiuos dalykus:
įvertintų kintamumo koregavimų integravimas į kasdienį rizikos valdymą;
kintamumo koregavimų vertinimo proceso reikšmingų pakeitimų pripažinimas galiojančiais;
duomenų šaltinių, naudojamų kintamumo koregavimų vertinimo sistemoje, nuoseklumo, pateikimo laiku ir patikimumo, taip pat tokių duomenų šaltinių nepriklausomumo patikrinimas;
kintamumo prielaidų tikslumas ir tinkamumas.
226 straipsnis
Kintamumo koregavimo padidinimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą
224 straipsnyje nurodyti kintamumo koregavimai – tai kintamumo koregavimai, kuriuos įstaiga taiko tuo atveju, jei kasdien atliekamas perkainojimas. Taip pat kai įstaiga taiko savus kintamumo koregavimų įverčius pagal 225 straipsnį, ji juos pirmiausia apskaičiuoja remdamasi kasdieniu perkainojimu. Kai perkainojimas atliekamas ne kiekvieną dieną, įstaigos taiko didesnius kintamumo koregavimus. Įstaigos apskaičiuoja šiuos koregavimus padidindamos kasdienius perkainojimo kintamumo koregavimus pagal šią laiko kvadratinės šaknies formulę:
čia:
H |
= |
taikytinas kintamumo koregavimas; |
HM |
= |
kintamumo koregavimas, kai perkainojimas atliekamas kasdien; |
NR |
= |
faktinis darbo dienų skaičius tarp perkainojimų; |
TM |
= |
atitinkamos sandorio rūšies realizavimo laikotarpis. |
227 straipsnis
0 % kintamumo koregavimo taikymo sąlygos pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą
Įstaigos gali taikyti 0 % kintamumo koregavimą, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė yra grynieji pinigai arba centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, apibrėžti 197 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriems pagal 2 skyrių gali būti priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;
ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė išreikštos ta pačia valiuta;
arba sandorio terminas yra ne ilgesnis kaip viena diena, arba kasdien įvertinamos ir pozicijos, ir užtikrinimo priemonės rinkos kainomis ar kasdien koreguojama jų garantinė įmoka;
laikotarpis tarp paskutinio įvertinimo rinkos kainomis prieš tai, kai sandorio šalis nesugebėjo pakoreguoti garantinės įmokos, ir užtikrinimo priemonės realizavimo yra ne ilgesnis kaip keturios darbo dienos;
už sandorį atsiskaitoma tai sandorio rūšiai tinkamoje patikrintoje atsiskaitymo sistemoje;
sutarties arba sandorio dokumentai yra standartiniai dokumentai, rinkoje taikomi atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriams tais vertybiniais popieriais;
sandoris reglamentuojamas dokumentais, kuriuose nurodoma, kad sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimo pateikti pinigus ar vertybinius popierius arba garantinę įmoką arba kitais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais sandoris nedelsiant nutraukiamas;
kompetentingos institucijos sandorio šalį laiko pagrindiniu rinkos dalyviu.
2 dalies h punkte nurodytais pagrindiniais rinkos dalyviais laikomi šie subjektai:
197 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti subjektai, kurių pozicijoms pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;
įstaigos;
investicinės įmonės;
kitos finansų įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d punktuose, kurių pozicijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą arba kurios (jei įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas pagal IRB metodą) neturi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo ir joms nustatomas įstaigos vidaus reitingas;
reguliuojami KIS, kuriems taikomi kapitalo arba sverto reikalavimai;
reguliuojami pensijų fondai;
pripažintos tarpuskaitos organizacijos.
228 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą
Taikydamos IRB metodą 3 skyriaus tikslais įstaigos kaip LGD naudoja faktinę LGD vertę (LGD*). Įstaigos apskaičiuoja LGD* taip:
čia:
LGD |
= |
LGD, kuris būtų taikomas pozicijai pagal 3 skyrių, jei pozicija nebūtų užtikrinta; |
E |
= |
pozicijos vertė pagal 223 straipsnio 3 dalį; |
E* |
= |
visiškai koreguota pozicijos vertė pagal 223 straipsnio 5 dalį. |
229 straipsnis
Kitų reikalavimus atitinkančių užtikrinimo priemonių vertinimo principai taikant IRB metodą
►C2 Valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, nepriklausomas vertintojas gali įvertinti nekilnojamąjį turtą hipotekine arba mažesne verte. ◄ Įstaigos reikalauja, kad nepriklausomas vertintojas, nustatydamas hipotekinę vertę, neatsižvelgtų į spekuliacinius elementus ir skaidriai bei aiškiai nurodytų tą vertę dokumentuose.
Užtikrinimo priemonės vertė yra rinkos vertė arba hipotekinė vertė, atitinkamai sumažinta, ►C2 kad atitiktų pagal 208 straipsnio 3 dalį reikalaujamos stebėsenos rezultatus ir būtų atsižvelgta į bet kokias pirmumo reikalavimo teises į nekilnojamąjį turtą. ◄
230 straipsnis
Kitų reikalavimus atitinkančių užtikrinimo priemonių pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant IRB metodą
Kai užtikrinimo priemonės vertės (C) ir pozicijos vertės (E) santykis yra mažesnis už minimalų reikalaujamą pozicijos užtikrinimo lygį C*, kaip nustatyta 5 lentelėje, LGD* yra lygus LGD, nurodytam 3 skyriuje neužtikrintoms pozicijoms sandorio šalies atžvilgiu. Šiuo tikslu įstaigos apskaičiuoja 166 straipsnio 8–10 dalyse nurodytų straipsnių pozicijos vertę taikydamos 100 % perskaičiavimo koeficientą arba procentinį dydį, o ne tose dalyse nurodytus perskaičiavimo koeficientus ar procentinius dydžius.
Kai užtikrinimo priemonės vertės ir pozicijos vertės santykis yra didesnis už antrąją, didesniąją C** ribinę vertę, kaip nustatyta 5 lentelėje, LGD* yra lygus 5 lentelėje nurodytam dydžiui.
Kai pozicijos, kaip visumos, atžvilgiu nepasiekiamas reikalaujamas užtikrinimo lygis C**, įstaigos laiko tokią poziciją susidedančia iš dviejų pozicijų: viena pozicija – tai ta dalis, kuriai pasiekiamas reikalaujamas užtikrinimo lygis C**, o kita – likusioji dalis.
Šios dalies 5 lentelėje nurodyti taikytini LGD* ir reikalaujamo užtikrinimo lygiai užtikrintoms pozicijų dalims.
5 lentelė
Minimalus LGD užtikrintoms pozicijų dalims
|
LGD * didesnio prioriteto pozicijai |
LGD * subordinuotoms pozicijoms |
Minimalus reikalaujamas pozicijos užtikrinimo lygis (C*) |
Minimalus reikalaujamas pozicijos užtikrinimo lygis (C**) |
Gautinos sumos |
35 % |
65 % |
0 % |
125 % |
Gyvenamosios ir (arba) komercinės paskirties nekilnojamasis turtas |
35 % |
65 % |
30 % |
140 % |
Kitos užtikrinimo priemonės |
40 % |
70 % |
30 % |
140 % |
231 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas mišrių užtikrinimo priemonių grupių atveju
Įstaiga apskaičiuoja LGD* vertę, kurią ji naudoja kaip LGD 3 skyriaus tikslais, pagal 2 ir 3 dalis, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
įstaiga taiko IRB metodą pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms nustatyti;
pozicija yra užtikrinta ir finansine užtikrinimo priemone, ir kita reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone.
232 straipsnis
Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas
Kai tenkinamos 212 straipsnio 2 dalies sąlygos, įstaigos vertina pozicijos dalį, užtikrintą skolinančiajai įstaigai įkeistų gyvybės draudimo liudijimų dabartine išperkamąja suma, šia tvarka:
kai pozicijai taikomas standartizuotas metodas, ji įvertinama pagal riziką taikant 3 dalyje nustatytus rizikos koeficientus;
kai pozicijai taikomas IRB metodas, bet jai įstaiga netaiko savų LGD įverčių, jai priskiriamas 40 % LGD.
Valiutų nesutapimo atveju įstaigos sumažina dabartinę išperkamąją sumą pagal 233 straipsnio 3 dalį, šiuo atveju kredito užtikrinimo vertė yra lygi gyvybės draudimo liudijimo dabartinei išperkamajai sumai.
Taikydamos 2 dalies a punktą įstaigos priskiria tokius rizikos koeficientus, remdamosi rizikos koeficientu, priskiriamu gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintoms pozicijoms:
20 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas;
35 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;
70 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 100 % rizikos koeficientas;
150 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.
Pagal pareikalavimą atperkamas priemones, kurios atitinka reikalavimus pagal 200 straipsnio c punktą, įstaigos gali laikyti tas priemones išleidžiančios įstaigos garantija. Reikalavimus atitinkančio kredito užtikrinimo vertė yra lygi:
kai priemonė bus atperkama jos nominaliąja verte, užtikrinimo vertė yra lygi tai vertei;
kai priemonė bus atperkama rinkos verte, užtikrinimo vertė yra lygi vertei priemonės, kuri vertinama taip pat kaip skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys 197 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas.
2
233 straipsnis
Vertės nustatymas
Kredito išvestinių finansinių priemonių atveju, kai pagrindinės pozicijos restruktūrizavimas, apimantis pagrindinės paskolos sumos, palūkanų arba mokesčių atidėjimą arba atsisakymą, dėl kurių patiriama kredito nuostolių, nėra laikomas kredito įvykiu, taikomos šios nuostatos:
jei suma, kurią mokėti įsipareigojo užtikrinimo teikėjas, neviršija pozicijos vertės, įstaigos 40 % sumažina kredito užtikrinimo vertę, apskaičiuotą pagal 1 dalį;
jei suma, kurią mokėti įsipareigojo užtikrinimo teikėjas, viršija pozicijos vertę, kredito užtikrinimo vertė neturi būti didesnė kaip 60 % pozicijos vertės.
Kai netiesioginis kredito užtikrinimas nurodomas kita nei pozicijos valiuta, įstaigos sumažina kredito užtikrinimo vertę taikydamos kintamumo koregavimą, kaip aprašyta toliau:
čia:
G* |
= |
kredito užtikrinimo suma, pakoreguota pagal valiutos kurso riziką, |
G |
= |
kredito užtikrinimo nominalioji vertė; |
Hfx |
= |
kintamumo koregavimas dėl valiutų nesutapimo tarp kredito užtikrinimo ir pagrindinės pozicijos, nustatytas pagal 4 dalį. |
Kai nėra valiutų nesutapimo, Hfx yra lygus nuliui.
234 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas dalinio užtikrinimo ir segmentavimo atveju
Kai įstaiga perleidžia pagal vieną ar kelis segmentus segmentuotos paskolos rizikos dalį, taikomos 5 skyriaus taisyklės. Įstaigos gali laikyti mokėjimo reikšmingumo ribines vertes, pagal kurias nustatoma, kada nuostolių atveju nedaroma jokių įmokų, lygiavertėmis neperleistoms pirmojo nuostolio pozicijoms ir didinančiomis segmentų perleidimo riziką.
235 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų skaičiavimas taikant standartizuotą metodą
113 straipsnio 3 dalies tikslais įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šią formulę:
čia:
E |
= |
pozicijos vertė pagal 111 straipsnį; šiuo tikslu I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra lygi 100 % straipsnio vertės, o ne pozicijos vertei, nurodytai 111 straipsnio 1 dalyje; |
GA |
= |
kredito rizikos užtikrinimo suma, apskaičiuota pagal 233 straipsnio 3 dalį (G*) ir papildomai pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų, kaip nustatyta 5 skirsnyje; |
r |
= |
rizikos koeficientas, priskirtinas įsipareigojančiojo asmens pozicijoms, kaip nustatyta 2 skyriuje; |
g |
= |
rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms, kaip nustatyta 2 skyriuje. |
236 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas taikant IRB metodą
5
237 straipsnis
Terminų nesutapimas
Kai yra terminų nesutapimas, kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
užtikrinimo pradinis terminas yra trumpesnis kaip 1 metai;
pozicija yra trumpalaikė pozicija, kai kompetentingos institucijos nurodo, kad pagal 162 straipsnio 3 dalį jos termino vertei (M) taikytina vienos dienos, o ne vienų metų žemiausia riba.
238 straipsnis
Kredito užtikrinimo terminas
239 straipsnis
Užtikrinimo vertės nustatymas
Sandorių, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, atveju įstaigos atsižvelgia į kredito užtikrinimo terminą ir pozicijos terminą, pakoreguodamos užtikrinimo priemonės vertę pagal šią formulę:
čia:
CVA |
= |
mažesnioji iš šių verčių: užtikrinimo priemonės pagal kintamumą pakoreguota vertė, kaip nurodyta 223 straipsnio 2 dalyje, arba pozicijos vertė; |
t |
= |
mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos dienos, skaičius arba T vertė; |
T |
= |
mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos dienos, skaičius arba penkeri metai; |
t* |
= |
0,25. |
Įstaigos taiko CVAM kaip CVA, papildomai pakoreguotą dėl terminų nesutapimų pagal visiškai koreguotos pozicijos vertės (E*) apskaičiavimo formulę, nustatytą 223 straipsnio 5 dalyje.
Sandorių, kuriems taikomas netiesioginis kredito užtikrinimas, atveju įstaigos atsižvelgia į kredito užtikrinimo terminą ir pozicijos terminą pakoreguodamos kredito užtikrinimo vertę pagal šią formulę:
čia:
GA |
= |
G*, pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų; |
G* |
= |
užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų nesutapimų; |
t |
= |
mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos dienos, skaičius arba T vertė; |
T |
= |
mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos dienos, skaičius arba penkeri metai; |
t* |
= |
0,25. |
233–236 straipsnių tikslais kaip užtikrinimo vertę įstaigos naudoja GA.
6
240 straipsnis
Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės
Kai įstaiga gauna kredito užtikrinimą kelioms pozicijoms su sąlyga, kad kurios nors iš tų pozicijų pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl šio kredito įvykio sutartis bus nutraukta, įstaiga gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiavimą ir, kai tinka, tikėtino nuostolio sumos apskaičiavimą tai pozicijai, kurios atveju, jei nebūtų kredito užtikrinimo priemonės, būtų gauta mažiausia pagal riziką įvertintų pozicijų suma pagal šio skyriaus nuostatas:
įstaigų, naudojančių standartizuotą metodą, atveju pagal riziką įvertintų pozicijų suma yra taikant standartizuotą metodą apskaičiuota suma;
įstaigų, naudojančių IRB metodą, atveju pagal riziką įvertintų pozicijų suma yra taikant IRB metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų pozicijų suma, pridėjus tikėtino nuostolio sumą, padaugintą iš 12,5.
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma tik tais atvejais, kai pozicijų vertė yra lygi kredito užtikrinimo priemonės vertei arba mažesnė.
241 straipsnis
N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės
Kai n-asis pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo pagal kredito užtikrinimą priežastis, užtikrinimą įsigyjanti įstaiga gali pripažinti užtikrinimą tik pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti, jei užtikrinimas taip pat buvo gautas 1–n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejams arba kai jau įvyko n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejai. Tokiais atvejais įstaiga gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiavimą ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumos apskaičiavimą tai pozicijai, kurios atveju, jei nebūtų kredito užtikrinimo priemonės, būtų gauta n-toji mažiausia pagal riziką įvertintų pozicijų suma pagal šio skyriaus nuostatas. Įstaigos apskaičiuoja n-tąją mažiausią sumą, kaip nurodyta 240 straipsnio a ir b punktuose.
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma tik tais atvejais, kai pozicijų vertė yra lygi kredito užtikrinimo priemonės vertei arba mažesnė.
Visos krepšelio pozicijos turi atitikti reikalavimus, nustatytus 204 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalies d punkte.
5
SKYRIUS
Pakeitimas vertybiniais popieriais
1
242 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
1. |
pasirinkimo panaikinti sandoris – sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama sutartinė teisė atšaukti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš visų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimą, atperkant grupėje likusias pagrindines pozicijas tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba nutraukiant kredito apsaugą sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, abiem atvejais, kai likusi neapmokėtų pagrindinių pozicijų suma sumažėja iki tam tikro nustatyto dydžio arba tampa už jį mažesnė; |
2. |
kredito vertės didinimo palūkanomis elementas – į balansą įtrauktas turtas, atitinkantis pinigų srautų, susijusių su būsimomis pajamomis iš maržos, vertę, kuris yra subordinuotas pakeitimo vertybiniais popieriais segmentas; |
3. |
likvidumo priemonė – likvidumo priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 14 punkte; |
4. |
nereitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo pagal 4 skirsnį; |
5. |
reitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą pagal 4 skirsnį; |
6. |
didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, padengta arba užtikrinta pirmu reikalavimu iš visų pagrindinių pozicijų, šiuo tikslu neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius ar kitus panašius mokėjimus, ir nepaisant visų su terminais susijusių skirtumų, palyginti su vienu ar daugiau kitų didesnio prioriteto segmentų, su kuriais ta pozicija proporcingai dalijasi nuostoliais; |
7. |
IRB metodo grupė – tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir visų šių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių; |
8. |
mišri grupė – tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir kai kurių, tačiau ne visų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių; |
9. |
įkaito perviršis – bet kokios formos kredito vertės padidinimas, kai pagrindinės pozicijos pateikiamos verte, kuri yra didesnė už pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę; |
10. |
paprastas, skaidrus ir standartizuotas pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, atitinkantis Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus; |
11. |
turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa – turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 7 punkte; |
12. |
turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris – turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 8 punkte; |
13. |
tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais – tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 9 punkte; |
14. |
sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais – sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 10 punkte; |
15. |
atnaujinamoji pozicija – atnaujinamoji pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 15 punkte; |
16. |
išankstinės amortizacijos nuostata – išankstinės amortizacijos nuostata, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 17 punkte; |
17. |
pirmojo nuostolio segmentas – pirmojo nuostolio segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 18 punkte; |
18. |
tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, kuri yra subordinuota didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu ir kuri yra didesnio prioriteto nei pirmojo nuostolio segmentas, kuriai taikomas mažesnis nei 1 250 %, tačiau didesnis nei 25 % rizikos koeficientas pagal 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius; |
19. |
skatinamojo finansavimo subjektas – valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios įsteigta įmonė arba subjektas, kuris teikia skatinamąsias paskolas arba suteikia skatinamąsias garantijas ir kurio pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas ar rinkos dalies padidinimas, o valdžios viešosios politikos tikslų propagavimas, jei pagal valstybės pagalbos taisykles ta valdžia yra įpareigota apsaugoti įmonės ar subjekto ekonominį pagrindą ir išlaikyti jo gyvybingumą viso jų veikimo metu, arba jei valstybės narės centrinė, regioninė arba vietos valdžia yra tiesiogiai ar netiesiogiai garantavusi bent 90 % jų pradinio kapitalo ar finansavimo arba jų teikiamos skatinamosios paskolos; |
20. |
sintetinis kainų skirtumo perviršissintetinis kainų skirtumo perviršis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 29 punkte. |
243 straipsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus, kriterijai
ABCP programos arba sandorio pozicijoms, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:
pagrindinės pozicijos jų įtraukimo į ABCP programą metu, kiek iniciatoriui arba pirminiam skolintojui gerai žinoma, tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kurį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas 75 % arba mažesnis rizikos koeficientas, vertinant individualios pozicijos pagrindu, jeigu pozicija yra mažmeninė pozicija, arba 100 % visų kitų pozicijų atveju; ir
bendra visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui pagal ABCP programą vertė neviršija 2 % bendros visų ABCP programos pozicijų vertės tuo metu, kai pozicijos buvo įtrauktos į ABCP programą. Atliekant šį skaičiavimą, susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba išperkamosios nuomos sutartys, kiek rėmėjui garai žinoma, laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.
Iš prekybos gautinų sumų atveju pirmos pastraipos b punktas netaikomas, kai tų iš prekybos gautinų sumų kredito rizika yra visiškai padengta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu pagal 4 skyrių, jei tokiu atveju užtikrinimo teikėjas yra įstaiga, investicinė įmonė, draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė.
Pirmos pastraipos b punktas netaikomas toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, kai įstaiga taiko 248 straipsnio 3 dalį arba kai jai buvo suteiktas leidimas taikyti vidinį vertinimo metodą pagal 265 straipsnį, rizikos koeficientas, kurį ta įstaiga priskirtų likvidumo priemonei, kuri visiškai padengia pagal ABCP programą išleistus turtu užtikrintus komercinius vekselius, yra lygus 100 % arba mažesnis.
Kitoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nei ABCP programos arba sandorio pozicijos, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:
jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu bendra visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui grupėje vertė neviršija 2 % bendros pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtų pozicijų vertės. Atliekant šį skaičiavimą, susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba išperkamosios nuomos sutartys laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.
Šio punkto pirma pastraipa netaikoma toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją;
jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu, pagrindinės pozicijos tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kurį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas toliau nurodyto dydžio arba už jį mažesnis rizikos koeficientas:
40 %, vertinant pagal pozicijos vertę įvertinto svertinio vidurkio pagrindu – portfeliui, kai pozicijos yra būsto hipoteka užtikrintos paskolos arba visiškai užtikrintos būsto paskolos, nurodytos 129 straipsnio 1 dalies e punkte;
50 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra komercine hipoteka užtikrinta paskola;
75 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra mažmeninė pozicija;
visoms kitoms pozicijoms – 100 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu;
kai taikomi b punkto i ir ii papunkčiai, paskolos, užtikrintos mažesnio prioriteto užstato teisėmis į konkretų turtą, į pakeitimą vertybiniais popieriais įtraukiamos tik tuo atveju, jeigu į tą pakeitimą vertybiniais popieriais taip pat yra įtrauktos visos paskolos, užtikrintos didesnio prioriteto užstato teisėmis į tą turtą;
kai taikomas šios dalies b punkto i papunktis, nė vienos paskolos, priklausančios pagrindinių pozicijų grupei, paskolos ir turto vertės santykis įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu nėra didesnis nei 100 %, vertinant pagal 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktį ir 229 straipsnio 1 dalį.
2
244 straipsnis
Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais
Įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuodama savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, gali neįtraukti pagrindinių pozicijų, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
reikšminga kredito rizika, susijusi su pagrindinėmis pozicijomis, buvo perleista trečiosioms šalims;
įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias ji turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.
Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:
pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertintų pozicijų sumų;
įstaiga iniciatorė turi ne daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijų vertės, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
įstaiga iniciatorė gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijų vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;
nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.
Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų pakeitimu vertybiniais popieriais pagal a arba b punktą, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.
Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:
kredito rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;
įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir savo vidaus kapitalo paskirstymo tikslais.
Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:
sandorio dokumentuose atspindimas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;
pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nesudaro įstaigos iniciatorės mokėjimo prievolių;
pagrindinės pozicijos yra nepasiekiamos įstaigai iniciatorei ir jos kreditoriams tokiu būdu, kuris atitinka Reglamento (ES) 2017/2402 20 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;
įstaiga iniciatorė neišlaiko pagrindinių pozicijų kontrolės. Laikoma, kad pagrindinių pozicijų kontrolė išlaikoma, kai iniciatorius turi teisę atpirkti iš subjekto, kuriam perleidžiama, anksčiau perleistas pozicijas, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu jis kitaip yra įpareigotas perimti perleidžiamą riziką. Pats savaime įstaigos iniciatorės pagrindinių pozicijų valdymo teisių arba prievolių išlaikymas nelaikomas pozicijų kontrole;
pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:
įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindines pozicijas, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba
padidinamas pelnas, mokamas pozicijų turėtojams, arba kitaip padidinama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė reaguojant į pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą;
kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);
kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis taip pat tenkina visas šias sąlygas:
jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;
jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;
jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;
įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies c punkte išdėstytas sąlygas.
EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant tradicinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:
reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;
sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto 2 dalies antroje pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais;
kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalį, vertinimo reikalavimus.
EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.
245 straipsnis
Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais
Įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus pagrindinių pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
reikšminga kredito rizika buvo perleista trečiosioms šalims per tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą;
įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms išlaikomoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.
Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:
pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų, įvertintų pagal riziką;
įstaiga iniciatorė neturi daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertės, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
iniciatorius gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;
nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.
Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.
Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:
rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;
įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir savo vidaus kapitalo paskirstymo tikslais.
Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:
sandorio dokumentuose parodomas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;
kredito užtikrinimas, pagal kurį kredito rizika perleidžiama, atitinka 249 straipsnyje nustatytas sąlygas;
pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:
nustatomos didelio reikšmingumo ribinės vertės, žemiau kurių kredito užtikrinimas įvykus kredito įvykiui neteikiamas;
leidžiama nutraukti užtikrinimo teikimą dėl pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;
įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindinių pozicijų sudėtį, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba
padidinama įstaigos kredito užtikrinimo kaina arba pelnas, mokamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, reaguojant į pagrindinės grupės kredito kokybės pablogėjimą;
kredito užtikrinimo vykdymas užtikrinamas visais atitinkamais jurisdikcijos atvejais;
kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);
kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis turi atitikti visas šias sąlygas:
jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;
jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;
jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;
įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies d punkte išdėstytas sąlygas.
EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:
reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;
sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto 2 dalies antroje pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais ir
kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalį, vertinimo reikalavimus.
EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.
246 straipsnis
Veiklai taikomi reikalavimai dėl išankstinės amortizacijos nuostatų
Kai į pakeitimą vertybiniais popieriais yra įtrauktos atnaujinamosios pozicijos ir išankstinės amortizacijos nuostatos ar panašios nuostatos, laikoma, kad įstaiga iniciatorė perleidžia reikšmingą kredito riziką, tik jeigu laikomasi 244 ir 245 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pritaikius išankstinės amortizacijos nuostatą, ji neturi tokio poveikio:
įstaigos didesnio prioriteto ar lygiaverčio reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų nesubordinuoja kitų investuotojų reikalavimų atžvilgiu;
įstaigos reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų daugiau nesubordinuoja kitų šalių reikalavimų atžvilgiu arba
kitaip nepadidina įstaigos pozicijos nuostolių, susijusių su pagrindinėmis atnaujinamosiomis pozicijomis, atžvilgiu.
3
1
247 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas
Kai įstaiga iniciatorė yra perleidusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis siejamą reikšmingą kredito riziką pagal 2 skirsnį, ta įstaiga gali:
tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas, neįtraukti pagrindinių pozicijų;
sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuoti pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius.
Kai įstaiga iniciatorė nėra perleidusi reikšmingos kredito rizikos arba yra nusprendusi netaikyti 1 dalies, jai nereikia apskaičiuoti jokių turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, tačiau ji, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, toliau įtraukia pagrindines pozicijas taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.
248 straipsnis
Pozicijos vertė
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pozicijos vertė apskaičiuojama taip:
balansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, likusi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikius bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį;
nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atėmus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikytus bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, padauginta iš šiame punkte nustatyto susijusio perskaičiavimo koeficiento. Jei tai nėra grynųjų pinigų avanso priemonės, perskaičiavimo koeficientas yra 100 %. Nustatant grynųjų pinigų avanso priemonių nepanaudotos dalies pozicijų vertes, likvidumo priemonės, kuri yra besąlygiškai anuliuojama, nominaliajai vertei galima taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, jeigu panaudotų sumų pagal priemonę grąžinimas yra didesnio prioriteto nei bet kokie kiti reikalavimai pinigų srautų, susidarančių dėl pagrindinių pozicijų atžvilgiu, o įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad ji taiko pakankamai konservatyvų metodą nepanaudotos dalies sumai nustatyti;
pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuri atsiranda dėl II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės, sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių;
įstaiga iniciatorė iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas pagal 3 poskirsnį arba kurių vertė yra atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, vertės gali atskaityti pagrindinių pozicijų specifinės kredito rizikos koregavimų pagal 110 straipsnį sumą ir bet kuriuos negrąžintino pirkimo kainos diskontus, susijusius su tokiomis pagrindinėmis pozicijomis, tiek, kiek dėl tokių diskontų sumažėjo nuosavos lėšos.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, koks yra pakankamai konservatyvus metodas nepanaudotos dalies sumai nustatyti, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
Kai pozicijos sutampa iš dalies, įstaiga gali suskaidyti poziciją į dvi dalis ir sutapimą pripažinti tik vienai daliai pagal pirmą pastraipą. Kitu atveju įstaiga pozicijas gali vertinti tarsi jos būtų visiškai sutampančios, kapitalo apskaičiavimo tikslais atsižvelgdama į tą poziciją, kuri lemia didesnes pagal riziką įvertintų pozicijų sumas.
Įstaiga taip pat gali pripažinti sutapimą tarp nuosavų lėšų reikalavimo pozicijoms, esant specifinei rizikai, prekybos knygoje ir nuosavų lėšų reikalavimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje, jei įstaiga gali apskaičiuoti ir palyginti su atitinkamomis pozicijomis susijusius nuosavų lėšų reikalavimus.
Taikant šią dalį dvi pozicijos laikomos sutampančiomis, kai jos tarpusavyje yra užskaitomos tokiu būdu, kad įstaiga gali išvengti nuostolių, atsirandančių dėl vienos pozicijos, vykdydama prievoles, kurių reikalaujama pagal kitą poziciją.
249 straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimo pripažinimas
Reikalavimus atitinkantis yra tik toks netiesioginis kredito užtikrinimas ir tokie netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kurie atitinka reikalavimus pagal 4 skyrių, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.
Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti IRB metodą užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, gali įvertinti atitiktį reikalavimams pagal šios dalies pirmą pastraipą, remdamosi užtikrinimo teikėjo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, kuri siejama su 136 straipsnyje nurodytais kredito kokybės žingsniais, lygiavertiškumu.
Nukrypstant nuo 2 dalies, SPPVPS laikomi reikalavimus atitinkančiais užtikrinimo teikėjais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
SPPVPS turi nuosavo turto, kuris gali būti laikomas reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone pagal 4 skyrių;
a punkte nurodyto turto atžvilgiu nėra reikalavimų ar neapibrėžtųjų reikalavimų, kurių prioritetas būtų didesnis už netiesioginį kredito užtikrinimą gaunančios įstaigos reikalavimo arba neapibrėžtojo reikalavimo prioritetą arba jam lygiavertis, ir
laikomasi visų 4 skyriaus reikalavimų dėl finansinės užtikrinimo priemonės pripažinimo.
Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai proporcingai taikomas visiškas kredito užtikrinimas arba dalinis kredito užtikrinimas, taikomi šie reikalavimai:
kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalies, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, tarsi tą pozicijos dalį ji turėtų tiesiogiai;
kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos dalies pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.
Visais atvejais, kuriems netaikoma 6 dalis, taikomi šie reikalavimai:
kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pozicijos dalį, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, vertina kaip pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, tarsi tą poziciją, vadovaujantis 3 poskirsniu, ji turėtų tiesiogiai, taikant 8, 9 ir 10 dalis;
kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos pozicijos dalies, nurodytos a punkte, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalį, kuriai netaikomas kredito užtikrinimas, įstaiga vertina kaip atskirą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, taikant 8, 9 ir 10 dalis.
Įstaigos, pradinei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai naudojančios išorės reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-ERBA metodas) pagal 3 poskirsnį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms, gautoms pagal 7 dalį, apskaičiuoja taip:
jeigu gauta pozicija yra didesnio prioriteto, jai priskiriamas pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientas;
jeigu gauta pozicija yra mažesnio prioriteto, jai gali būti priskirtas numanomas reitingas pagal 263 straipsnio 7 dalį. Tokiu atveju segmento dydžio įvesties duomuo T apskaičiuojamas tik remiantis gauta pozicija. Jeigu reitingo negalima numanyti, įstaiga taiko didesnį iš šių rizikos koeficientų, gautų arba:
pritaikius SEC-SA metodą pagal 8 dalį ir 3 poskirsnį arba
pritaikius pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal SEC-ERBA metodą.
250 straipsnis
Netiesioginė parama
Sandoris nelaikomas parama taikant 1 dalį, jeigu į sandorį buvo tinkamai atsižvelgta reikšmingos kredito rizikos perleidimo vertinime ir abi šalys sandorį įvykdė veikdamos savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis). Šiais tikslais įstaiga vykdo visapusišką su sandoriu susijusių kredito aspektų patikrinimą ir atsižvelgia bent jau į visus šiuos dalykus:
atpirkimo kainą;
įstaigos kapitalo ir likvidumo padėtį prieš atpirkimą ir po jo;
pagrindinių pozicijų veiksnumą;
pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų veiksnumą;
paramos poveikį su investuotojais susijusiems tikėtiniems iniciatoriaus nuostoliams.
Jeigu įstaiga iniciatorė arba įstaiga rėmėja nesilaiko 1 dalies nuostatų, taikomų pakeitimui vertybiniais popieriais, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įtraukia visas to pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir atskleidžia šią informaciją:
kad ji suteikė paramą pakeitimui vertybiniais popieriais pažeisdama 1 dalį ir
suteiktos paramos poveikį nuosavų lėšų reikalavimams.
251 straipsnis
Įstaigų iniciatorių atliekamas pagal riziką įvertintų pozicijų, pakeistų vertybiniais popieriais taikant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, sumų apskaičiavimas
252 straipsnis
Terminų nesutapimo vertinimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju
Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 251 straipsnį, bet koks kredito užtikrinimo, pagal kurį rizika perleidžiama, ir pagrindinių pozicijų terminų nesutapimas apskaičiuojamas taip:
pagrindinių pozicijų terminas turi būti ilgiausias bet kurios iš tų pozicijų terminas, bet daugiausia penkeri metai. Kredito užtikrinimo terminas nustatomas pagal 4 skyrių;
apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį skirsnį taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaiga iniciatorė neatsižvelgia į jokį terminų nesutapimą. Visoms kitoms pozicijoms 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimas taikomas pagal šią formulę:
čia:
RW* |
= |
pagal riziką įvertintų pozicijų sumos 92 straipsnio 3 dalies a punkto tikslais; |
RWAss |
= |
pagal riziką įvertintų pozicijų sumos pagrindinėms pozicijoms, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, apskaičiuojamos proporcingai; |
RWSP |
= |
pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuojamos pagal 251 straipsnį tarsi nebūtų terminų nesutapimo; |
T |
= |
pagrindinių pozicijų terminas, išreikštas metais; |
t |
= |
kredito užtikrinimo terminas, išreikštas metais; |
t* |
= |
0,25. |
253 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas
2
254 straipsnis
Metodų hierarchija
Kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaigos naudoja vieną iš 3 poskirsnyje nustatytų metodų laikydamosi šios hierarchijos:
kai tenkinamos 258 straipsnyje nustatytos sąlygos, įstaiga naudoja SEC-IRBA metodą pagal 259 ir 260 straipsnius;
kai SEC-IRBA metodo naudoti negalima, įstaiga naudoja SEC-SA metodą pagal 261 ir 262 straipsnius;
kai SEC-SA metodo naudoti negalima, įstaigos reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, naudoja SEC-ERBA metodą pagal 263 ir 264 straipsnius.
Įstaiga reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, vietoj SEC-SA metodo naudoja SEC-ERBA metodą kiekvienu iš toliau nurodytų atvejų:
kai pozicijoms, atitinkančioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, pritaikius SEC-SA metodą gaunamas rizikos koeficientas yra didesnis nei 25 %;
kai pozicijoms, neatitinkančioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, pritaikius SEC-SA metodą gaunamas rizikos koeficientas yra didesnis nei 25 % arba pritaikius SEC-ERBA metodą rizikos koeficientas yra didesnis nei 75 %;
pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, užtikrintų paskolų automobiliams, išperkamosios automobilių nuomos sutarčių ir įrangos išperkamosios nuomos sutarčių grupėmis, atveju.
Taikant pirmą pastraipą įstaiga apie savo sprendimą praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 17 d.
Įstaiga apie bet kokį vėlesnį sprendimą papildomai keisti visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikytą metodą iki lapkričio 15 d., iš karto po to sprendimo priėmimo, praneša kompetentingai institucijai.
Kompetentingai institucijai nepareiškus jokių prieštaravimų iki gruodžio 15 d., iš karto po antroje arba trečioje pastraipoje nurodyto termino, atitinkamais atvejais, sprendimas, apie kurį įstaiga praneša, įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. ir galioja tol, kol įsigalioja vėlesnis sprendimas, apie kurį pranešama. Įstaiga tais pačiais metais nenaudoja skirtingų metodų.
255 straipsnis
KIRB ir KSA nustatymas
Apskaičiuojant KIRB, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, kurios būtų apskaičiuotos pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyrių, apima:
tikėtinų nuostolių, siejamų su visomis pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios vis dar yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą ir
nenumatytų nuostolių, siejamų su visomis pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą.
Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nuostoliai dėl įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos yra vertinami bendrai, įstaigos, taikydamos 3 poskirsnį, atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia į vieną KIRB vertę. Tai, kad nuostoliams dėl kredito rizikos arba gautinų sumų sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba papildomu užtikrinimu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos vertinamos bendrai.
Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika ir kredito rizika nėra vertinamos bendrai, įstaigos pakeičia antroje pastraipoje nustatytą vertinimą ir atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia laikydamosi rizikos ribojimo principo.
Taikydamos šią dalį įstaigos pagrindinių pozicijų vertę apskaičiuoja neužskaitydamos jokių specifinių kredito rizikos koregavimų ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 ir 110 straipsnius, taip pat kitų nuosavų lėšų sumažinimų.
Finansuojamo sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju bet kokios reikšmingos pajamos, gautos išleidus su kreditu susijusius vekselius arba dėl kitų finansuojamų SPPVPS prievolių, kurios naudojamos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimo užtikrinimo priemonė, įtraukiamos į KIRB arba KSA apskaičiavimą, jeigu užtikrinimo priemonės kredito rizikai taikomas segmentuotas nuostolių paskirstymas.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos išsamesnės sąlygos, kurių laikydamosi įstaigos gali apskaičiuoti pagrindinių pozicijų grupių KIRB pagal 4 dalį, visų pirma dėl:
vidaus kreditų politikos ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų KIRB apskaičiavimo modelių;
įvairių rizikos veiksnių, susijusių su pagrindinių pozicijų grupe, taikymo, o tais atvejais, kai pakankamai tikslių ar patikimų duomenų apie tą grupę nėra – pakaitinių duomenų taikymo nustatant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčius, ir
išsamaus patikrinimo reikalavimų siekiant vykdyti gautinų sumų pardavėjų arba kitų iniciatorių veiksmų ir taikomos politikos stebėseną.
EBI tų reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 d. sausio 18 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
256 straipsnis
Nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) nustatymas
Nuostolių priskyrimo riba (A) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, įskaitant pačią poziciją, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.
Nuostolių atskyrimo riba (D) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.
257 straipsnis
Segmento termino (MT) nustatymas
Taikydamos 3 poskirsnį ir pagal 2 dalį įstaigos segmento termino (MT) reikšmę gali nustatyti kaip vieną iš šių reikšmių:
sutartinių mokėjimų, mokėtinų pagal segmentą, vidutinį svertinį terminą, pagal šią formulę:
čia CFt žymi visus sutartinius mokėjimus (pagrindines sumas, palūkanas ir mokesčius), kuriuos skolininkas turi mokėti t laikotarpiu, arba
segmento galutinį išpirkimo terminą pagal šią formulę:
čia ML yra segmento galutinis išpirkimo terminas.
3
258 straipsnis
Vidaus reitingais pagrįsto metodo (SEC-IRBA) naudojimo sąlygos
Įstaigos naudoja SEC-IRBA metodą, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, susijusias su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
pozicija yra užtikrinta IRB metodo grupe arba mišria grupe, jeigu pastaruoju atveju įstaiga gali apskaičiuoti KIRB pagal 3 skirsnį mažiausiai 95 % pagrindinės pozicijos sumos;
turima pakankamai informacijos apie pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti KIRB, ir
įstaigai nėra neleista naudoti SEC-IRBA metodo konkrečios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu pagal 2 dalį.
Kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali neleisti naudoti SEC-IRBA metodo, jeigu pakeitimas vertybiniais popieriais pasižymi labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis. Šiais tikslais, labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis gali būti laikoma:
kredito vertės didinimas, kuris gali būti neigiamai paveiktas dėl su portfeliu nesusijusių nuostolių;
pagrindinių pozicijų grupės, kurioms būdinga didelio laipsnio vidaus koreliacija, kurią lemia pozicijų koncentracija viename sektoriuje ar geografinėje vietovėje;
sandoriai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimas labai priklauso nuo rizikos veiksnių, kurie neatsispindi KIRB, arba
labai sudėtingas nuostolių paskirstymas tarp segmentų.
259 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant SEC-IRBA metodą
Taikant SEC-IRBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:
RW = 1 250 % |
kai D ≤ KIRB |
|
kai A ≥ KIRB |
|
kai A < KIRB < D |
čia:
KIRB |
yra pagrindinių pozicijų grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje, |
D |
yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį, |
A |
yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį |
čia:
a |
= |
– (1/(p * KIRB)) |
u |
= |
D – KIRB |
l |
= |
max (A – KIRB; 0) |
čia:
čia:
N |
yra faktinis pozicijų skaičius pagrindinių pozicijų grupėje, apskaičiuotas pagal 4 dalį; |
LGD |
yra pagrindinių pozicijų grupės pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis nuostolis dėl įsipareigojimo neįvykdymo, apskaičiuotas pagal 5 dalį; |
MT |
yra segmento terminas, nustatytas pagal 257 straipsnį. |
A, B, C, D, ir E parametrai nustatomi pagal šią informacinę lentelę:
|
A |
B |
C |
D |
E |
|
Nemažmeninės pozicijos |
Didesnio prioriteto, detali (N ≥ 25) |
0 |
3,56 |
-1,85 |
0,55 |
0,07 |
Didesnio prioriteto, nedetali (N < 25) |
0,11 |
2,61 |
-2,91 |
0,68 |
0,07 |
|
Ne didesnio prioriteto, detali (N ≥ 25) |
0,16 |
2,87 |
-1,03 |
0,21 |
0,07 |
|
Ne didesnio prioriteto, nedetali (N < 25) |
0,22 |
2,35 |
-2,46 |
0,48 |
0,07 |
|
Mažmeninės pozicijos |
Didesnio prioriteto |
0 |
0 |
-7,48 |
0,71 |
0,24 |
Ne didesnio prioriteto |
0 |
0 |
-5,78 |
0,55 |
0,27 |
Faktinis pozicijų skaičius (N) apskaičiuojamas taip:
čia EADi yra pozicijos vertė, susijusi su i-tąja pozicija grupėje.
Sudėtinės pozicijos tam pačiam įsipareigojančiajam asmeniui konsoliduojamos ir vertinamos kaip viena pozicija.
Pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis LGD apskaičiuojamas taip:
čia LGDi yra LGD vidurkis, susijęs su visomis pozicijomis i-tajam įsipareigojančiajam asmeniui.
Kai atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais kredito ir įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra valdomos bendrai, LGD įvestis aiškinama kaip svertinis LGD vidurkis kredito rizikai ir 100 % LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Koeficientai yra atskiri kapitalo reikalavimai pagal IRB metodą atitinkamai kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Šiais tikslais tai, kad nuostoliams dėl kredito arba sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba įkaito perviršiu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos valdomos bendrai.
Jeigu didžiausios grupei priklausančios pagrindinės pozicijos dalis (C1) yra ne didesnė nei 3 %, įstaigos N vertei ir pagal poziciją įvertintiems vidutiniams svertiniams LGD apskaičiuoti gali naudoti šį supaprastintą metodą:
LGD = 0,50
čia:
Cm |
žymi grupės dalį, atitinkančią didžiausių m pozicijų sumą, ir |
m |
nustato įstaiga. |
Jeigu žinoma tik C1 reikšmė, ir ji yra ne didesnė nei 0,03, tada įstaiga gali nustatyti, kad LGD reikšmė yra 0,50, o N – 1/C1.
Kai pozicija yra užtikrinta mišria grupe ir įstaiga gali apskaičiuoti KIRB bent 95 % pagrindinių pozicijų sumų pagal 258 straipsnio 1 dalies a punktą, įstaiga kapitalo poreikio koeficientą pagrindinių pozicijų grupei apskaičiuoja kaip:
čia:
d yra pagrindinių pozicijų, kurioms įstaiga gali apskaičiuoti KIRB, pozicijos sumos dalis, palyginti su visų pagrindinių pozicijų pozicijos suma.
Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.
260 straipsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-IRBA metodą
Taikant SEC-IRBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 259 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:
rizikos koeficientų apatinė riba didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms = 10 %
261 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant standartizuotą metodą (SEC-SA metodą)
Taikant SEC-SA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:
RW = 1 250 % |
kai D ≤ KA |
|
kai A ≥ KA |
|
kai A < KA < D |
čia:
D |
yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį; |
A |
yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį; |
KA |
yra parametras, apskaičiuotas pagal 2 dalį; |
čia:
a |
= |
– (1/(p · KA)) |
u |
= |
D – KA |
l |
= |
max (A – KA; 0) |
p |
= |
1 pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuri nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. |
Taikant 1 dalį, KA apskaičiuojamas taip:
čia:
KSA yra pagrindinės grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje;
W = santykis tarp:
pagrindinių pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nominaliųjų verčių sumos ir
visų pagrindinių pozicijų nominaliųjų verčių sumos.
Šiais tikslais pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia pagrindinę poziciją, kuri: i) yra pradelsta 90 arba daugiau dienų; ii) jos atžvilgiu taikomos bankroto arba nemokumo procedūros; iii) jos atžvilgiu taikoma nuosavybės teisės netekimo arba panaši procedūra arba iv) jos atžvilgiu neįvykdyti įsipareigojimai pagal pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentus.
Kai įstaiga nežino 5 % arba mažesnės dalies grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, įstaiga gali naudoti SEC-SA metodą, KA apskaičiavimą pakoreguodama taip:
Kai įstaiga nežino daugiau nei 5 % grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turi būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas.
Taikant šią dalį, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.
262 straipsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-SA metodą
Taikant SEC-SA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 261 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:
263 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą)
Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:
1 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
Visi kiti reitingai |
Rizikos koeficientas |
15 % |
50 % |
100 % |
1 250 % |
Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal šio straipsnio 7 dalį, taikomi 2 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, pakoreguoti, kai taikoma, pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal šio straipsnio 5 dalį:
2 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
Didesnio prioriteto segmentas |
Ne didesnio prioriteto (nedidelis) segmentas |
||
Segmento terminas (MT) |
Segmento terminas (MT) |
|||
1 metai |
5 metai |
1 metai |
5 metai |
|
1 |
15 % |
20 % |
15 % |
70 % |
2 |
15 % |
30 % |
15 % |
90 % |
3 |
25 % |
40 % |
30 % |
120 % |
4 |
30 % |
45 % |
40 % |
140 % |
5 |
40 % |
50 % |
60 % |
160 % |
6 |
50 % |
65 % |
80 % |
180 % |
7 |
60 % |
70 % |
120 % |
210 % |
8 |
75 % |
90 % |
170 % |
260 % |
9 |
90 % |
105 % |
220 % |
310 % |
10 |
120 % |
140 % |
330 % |
420 % |
11 |
140 % |
160 % |
470 % |
580 % |
12 |
160 % |
180 % |
620 % |
760 % |
13 |
200 % |
225 % |
750 % |
860 % |
14 |
250 % |
280 % |
900 % |
950 % |
15 |
310 % |
340 % |
1 050 % |
1 050 % |
16 |
380 % |
420 % |
1 130 % |
1 130 % |
17 |
460 % |
505 % |
1 250 % |
1 250 % |
Visi kiti |
1 250 % |
1 250 % |
1 250 % |
1 250 % |
Siekdamos atsižvelgti į segmento dydį, įstaigos ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientą apskaičiuoja taip:
čia:
T = segmento dydis, išmatuotas kaip D – A
čia:
D |
yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį, |
A |
yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį |
Siekdamos naudoti numanomus reitingus, įstaigos nereitinguotajai pozicijai priskiria numanomą reitingą, lygiavertį kredito rizikos vertinimui, kuris suteiktas reitinguotajai orientacinei pozicijai, tenkinančiai visas šias sąlygas:
orientacinė pozicija yra pozicija, kurios prioritetas visais atžvilgiais yra lygiavertis nereitinguotajai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, arba, jeigu tokios lygiaverčio prioriteto pozicijos nėra, orientacinė pozicija pagal subordinaciją yra artimiausia nereitinguotajai pozicijai;
orientacinė pozicija neturi jokios trečiosios šalies garantijos arba jai nenaudojamos kitos kredito vertės didinimo priemonės, kurių negalima naudoti nereitinguotajai pozicijai;
orientacinės pozicijos terminas turi būti lygus atitinkamos nereitinguotosios pozicijos terminui arba ilgesnis;
numanomi reitingai turi būti nuolat atnaujinami, kad atspindėtų visus orientacinės pozicijos kredito rizikos vertinimo pakeitimus.
Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.
264 straipsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-ERBA metodą
Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:
3 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
Visi kiti reitingai |
Rizikos koeficientas |
10 % |
30 % |
60 % |
1 250 % |
Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, rizikos koeficientai nustatomi pagal 4 lentelę, pakoreguojant pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir 263 straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal 263 straipsnio 5 dalį:
4 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
Didesnio prioriteto segmentas |
Ne didesnio prioriteto (nedidelis) segmentas |
||
Segmento terminas (MT) |
Segmento terminas (MT) |
|||
1 metai |
5 metai |
1 metai |
5 metai |
|
1 |
10 % |
10 % |
15 % |
40 % |
2 |
10 % |
15 % |
15 % |
55 % |
3 |
15 % |
20 % |
15 % |
70 % |
4 |
15 % |
25 % |
25 % |
80 % |
5 |
20 % |
30 % |
35 % |
95 % |
6 |
30 % |
40 % |
60 % |
135 % |
7 |
35 % |
40 % |
95 % |
170 % |
8 |
45 % |
55 % |
150 % |
225 % |
9 |
55 % |
65 % |
180 % |
255 % |
10 |
70 % |
85 % |
270 % |
345 % |
11 |
120 % |
135 % |
405 % |
500 % |
12 |
135 % |
155 % |
535 % |
655 % |
13 |
170 % |
195 % |
645 % |
740 % |
14 |
225 % |
250 % |
810 % |
855 % |
15 |
280 % |
305 % |
945 % |
945 % |
16 |
340 % |
380 % |
1 015 % |
1 015 % |
17 |
415 % |
455 % |
1 250 % |
1 250 % |
Visi kiti |
1 250 % |
1 250 % |
1 250 % |
1 250 % |
265 straipsnis
Vidinio vertinimo metodo taikymo sritis ir veiklos reikalavimai
Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal šio straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.
Kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal aiškiai apibrėžtą taikymo sritį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
visos pagal ABCP programą išleisto komercinio vekselio pozicijos yra reitinguotosios pozicijos;
atliekant pozicijos kredito kokybės vidinį vertinimą laikomasi vienos arba kelių ECAI viešai paskelbtų vertinimo metodikų, skirtų pakeitimo vertybinių popierių pozicijų, pagrįstų to paties tipo pakeitimu pagrindinėmis pozicijomis, reitingui nustatyti;
pagal ABCP programą išleisti komerciniai vekseliai daugiausia yra išduoti trečiųjų šalių investuotojams;
įstaigos vidinio vertinimo procesas yra bent toks pat konservatyvus kaip ir viešai paskelbti tų ECAI, kurios suteikė išorės reitingą pagal ABCP programą išleistam komerciniam vekseliui, vertinimai, visų pirma, kiek tai susiję su nepalankiais veiksniais ir kitais kiekybiniais aspektais;
įstaigos vidinio vertinimo metodika atsižvelgiama į visas atitinkamas viešai paskelbtas ECAI, kurios suteikia reitingus ABCP programos komerciniams vekseliams, reitingavimo metodikas ir apima reitingų rangus, kurie atitinka ECAI kredito rizikos vertinimus. Įstaiga savo vidaus registruose dokumentais patvirtina aiškinamąjį pareiškimą, kuriame aprašoma, kaip buvo laikytasi šiame punkte nustatytų reikalavimų, ir reguliariai tokį pareiškimą atnaujina;
įstaiga naudoja vidinio vertinimo metodiką vidaus rizikos valdymui, įskaitant sprendimų priėmimo, informacijos valdymo ir vidaus kapitalo paskirstymo procesus;
vidaus ar išorės auditoriai, ECAI arba už kredito vidaus peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi įstaigos darbuotojai reguliariai tikrina vidinio vertinimo procesą ir įstaigos ABCP programos arba ABCP sandorių pozicijų kredito kokybės vidinio vertinimo kokybę;
siekdama įvertinti savo vidinio vertinimo metodikos taikymo rezultatus įstaiga nuolat stebi savo vidaus reitingų rezultatus ir prireikus šią metodiką koreguoja, jei pozicijų veiksnumas reguliariai nukrypsta nuo to, ką rodo vidaus reitingai;
ABCP programa apima kreditavimo ir įsipareigojimų valdymo standartus, pateikiamus programos administratoriui skirtose gairėse, kuriose nustatomi bent šie dalykai:
turto atitikimo reikalavimams kriterijai pagal j punktą;
pozicijų, susidarančių dėl likvidumo priemonių suteikimo ir kredito vertės didinimo, rūšys ir piniginė vertė;
nuostolių paskirstymas ABCP programos arba ABCP sandorio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;
teisinė bei ekonominė perduoto turto izoliacija nuo turtą parduodančio subjekto;
pagal ABCP programos turto atitikimo reikalavimams kriterijus numatomi bent šie dalykai:
negalimas reikšmingai pradelsto turto arba turto su neįvykdytais įsipareigojimais įsigijimas;
ribojama pernelyg didelė koncentracija vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu; ir
ribojamas įsigyjamo turto pradinis terminas;
atliekama turto pardavėjo kredito rizikos ir veiklos pobūdžio analizė, kurioje bent įvertinama pardavėjo:
ankstesni ir tikėtini būsimi finansinės veiklos rezultatai;
dabartinė rinkos padėtis ir tikėtinas konkurencingumas ateityje;
svertai, pinigų srautai, palūkanų padengimas ir skolos reitingavimas; ir
kreditavimo standartai, valdymo pajėgumai ir išieškojimo procesai;
ABCP programoje nustatoma išieškojimo politika ir procesai, kuriuose atsižvelgiama į valdymo įmonės veiklos pajėgumą bei kredito kokybę ir kurie apima su pardavėjo ir valdymo įmonės veiklos rezultatais susijusios rizikos mažinimo aspektus. Taikant šį punktą, su veiklos rezultatais susijusi rizika gali būti mažinama pardavėjo arba valdymo įmonės dabartine kredito kokybe pagrįstais priežastiniais veiksniais, kad būtų užkirstas kelias bendram lėšų naudojimui pardavėjo ar valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo atveju;
bendras pagal ABCP programą galimo įsigyti turto grupės nuostolio įvertis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus galimos rizikos šaltinius, pvz., į kredito ir gautinų sumų sumažėjimo riziką;
jeigu pardavėjo teikiamo kredito vertės padidinimo dydis nustatomas atsižvelgiant tik į su kreditu susijusius nuostolius, o gautinų sumų sumažėjimo rizika tai konkrečiai turto grupei yra reikšminga, ABCP programai sudaromas atskiras rezervas gautinų sumų sumažėjimo rizikai;
reikiamas vertės padidinimo dydis ABCP programoje apskaičiuojamas atsižvelgiant į ankstesnio laikotarpio kelerių metų duomenis, įskaitant informaciją apie nuostolius, mokėjimo terminų praleidimus, gautinų sumų sumažėjimus ir gautinų sumų apyvartumą;
perkant pozicijas, kad būtų sumažintas galimas pagrindinio portfelio kredito kokybės pablogėjimas, į ABCP programą įtraukiami struktūriniai aspektai. Tokie aspektai gali apimti pozicijų grupei būdingus laipsniško likvidavimo priežastinius veiksnius;
įstaiga įvertina pagrindinio turto grupės ypatybes, pavyzdžiui, jo vidutinį svertinį kreditų vertinimo balą, ir nustato visus koncentracijos vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu atvejus, taip pat turto grupės detalumo lygį.
Įstaigos, kurioms leista taikyti vidinio vertinimo metodą, negali vėl imti taikyti kitų metodų pozicijoms, kurioms taikomas vidinio vertinimo metodas, nebent tenkinamos abi šios sąlygos:
įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad įstaiga tam turi rimtą priežastį;
įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.
266 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant vidinio vertinimo metodą
4
267 straipsnis
Didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Skaidrumo metodas
Mišrių grupių atveju didžiausias rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:
kai įstaiga taiko SEC-IRBA metodą, pagrindinės grupės daliai, kuriai taikomas standartizuotas metodas, ir tai daliai, kuriai taikomas IRB metodas, atskirai priskiriamas atitinkamas rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą ir atitinkamas rizikos koeficientas pagal IRB metodą;
kai įstaiga taiko SEC-SA metodą arba SEC-ERBA metodą, didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pozicijoms yra lygus pagrindinių pozicijų vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui pagal standartizuotą metodą.
Taikant šį straipsnį, rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas pagal IRB metodą pagal 3 skyrių apima:
tikėtinų nuostolių, padaugintų iš 12,5, ir
pagrindinių pozicijų vertės santykį.
268 straipsnis
Maksimalaus kapitalo reikalavimai
Maksimalaus kapitalo reikalavimas gaunamas sumą, apskaičiuotą pagal 1 arba 2 dalį, padauginus iš didžiausios turto dalies, kurią įstaiga turi atitinkamuose segmentuose (V), išreikštos procentine dalimi ir apskaičiuotos taip:
įstaigos, kuri viename segmente turi vieną ar daugiau pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju V yra lygi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga turi tame konkrečiame segmente, nominaliosios sumos ir to segmento nominaliosios sumos santykiui;
įstaigos, kuri turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skirtinguose segmentuose, atveju, V yra lygi didžiausiai turimo turto daliai visuose segmentuose. Šiais tikslais kiekviename skirtingame segmente turimo turto dalis apskaičiuojama, kaip nustatyta a punkte.
5
269 straipsnis
Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais
Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį su šiais pakeitimais:
W = 0 bet kurio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos segmento atžvilgiu pagrindinių pozicijų grupėje;
p = 1,5;
gautam rizikos koeficientui taikoma 100 % rizikos koeficientų apatinė riba.
269a straipsnis
Neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma tvarka
Šiame straipsnyje:
neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais – neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 25 punkte;
reikalavimus atitinkantis tradicinis neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais – tradicinis neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kai negrąžintinas pirkimo kainos diskontas yra lygus bent 50 % pagrindinių pozicijų neapmokėtos vertės jų perleidimo SPPVPS.
Įstaigos atlieka skaičiavimą pagal šią formulę:
Čia:
CRmax |
= |
didžiausias kapitalo poreikis reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju; |
RWEAIRB |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma; |
ELIRB |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, tikėtinų nuostolių sudėtinė suma; |
NRPPD |
= |
negrąžintinas pirkimo kainos diskontas; |
EVIRB |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijų verčių suma; |
EVPool |
= |
visų pagrindinių pozicijų, kurios yra grupėje, pozicijų verčių suma; |
SCRAIRB |
= |
įstaigos iniciatorės atliekami specifinės kredito rizikos koregavimai tų pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, atžvilgiu, tik jei negrąžintinas pirkimo kainos diskontas (NRPPD) viršija tą koregavimą, ir tik tokiu mastu; įstaigų investuotojų atveju ši suma lygi nuliui; |
RWEASA |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma. |
Taikant pirmą pastraipą SEC-IRBA metodą pozicijai taikanti įstaiga iniciatorė, kuriai leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus visų pagrindinių pozicijų, kurioms pagal 3 skyrių taikomas IRB metodas, atžvilgiu, reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju atskaito negrąžintiną pirkimo kainos diskontą ir, kai taikoma, visus papildomus specifinės kredito rizikos koregavimus iš tikėtinų nuostolių ir pagrindinių pozicijų, susijusių su didesnio prioriteto pozicijomis, pozicijos vertės pagal šią formulę:
Čia:
RWmax |
= |
reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju didesnio prioriteto pozicijai taikomas rizikos koeficientas, prieš taikant žemiausią koeficiento ribą, kai taikomas skaidrumo metodas; |
RWEAIRB |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma; |
RWEASA |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma; |
ELIRB |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, tikėtinų nuostolių sudėtinė suma; |
NRPPD |
= |
negrąžintinas pirkimo kainos diskontas; |
EVIRB |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijų verčių suma; |
EVpool |
= |
visų pagrindinių pozicijų, kurios yra grupėje, pozicijų verčių suma; |
EVSA |
= |
pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pozicijų verčių suma; |
SCRAIRB |
= |
įstaigos iniciatorės atlikti specifinės kredito rizikos koregavimai tų pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, atžvilgiu, tik jei negrąžintinas pirkimo kainos diskontas (NRPPD) viršija tą koregavimą ir tik tokiu mastu; |
Šiame straipsnyje negrąžintinas pirkimo kainos diskontas apskaičiuojamas atimant b punkte nurodytą sumą iš a punkte nurodytos sumos:
neapmokėta neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų suma tuo metu, kai tos pozicijos buvo perleistos SPPVPS;
šių verčių suma:
pradinė neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų arba, kai taikoma, segmentų dalių, parduotų investuotojams, kurie yra tretieji asmenys, pardavimo kaina ir
neapmokėta iniciatoriaus turimų to pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų arba, kai taikoma, segmentų dalių neapmokėtos vertės pagrindinių pozicijų suma tuo metu, kai tos pozicijos buvo perleistos SPPVPS.
Taikant 5 ir 6 dalis, per sandorio laikotarpį apskaičiuojamas negrąžintinas pirkimo kainos diskontas patikslinamas jį sumažinant, atsižvelgiant į realizuotus nuostolius. Bet koks pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos sumažinimas dėl realizuotų nuostolių sumažina negrąžintiną pirkimo kainos diskontą taikant žemiausią ribą, lygią nuliui.
Jeigu diskonto struktūra yra tokia, kad visas diskontas arba jo dalis gali būti grąžinti iniciatoriui, toks diskontas taikant šį straipsnį nelaikomas negrąžintinu pirkimo kainos diskontu.
270 straipsnis
Didesnio prioriteto pozicijos PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais
Įstaiga iniciatorė gali apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kai atliekamas PSS balansinis pakeitimas vertybiniais popieriais, nurodytas Reglamento (ES) 2017/2402 26a straipsnio 1 dalyje, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kai taikoma, pagal šio reglamento 260, 262 arba 264 straipsnį, jeigu ta pozicija atitinka abi šias sąlygas:
pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina 243 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;
pozicija laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.
EBI stebi, kaip taikoma 1 dalis, visų pirma atsižvelgdama į:
PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kurio atžvilgiu įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį, rinkos apimtį ir rinkos dalį pagal įvairias turto klases;
stebimą nuostolių paskirstymą didesnio prioriteto segmentui ir kitiems PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, kai įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį tokio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto pozicijos atžvilgiu;
1 dalies taikymo poveikį įstaigų svertui;
PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kurio atžvilgiu įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį, naudojimo poveikį kapitalo priemonių emisijai, kurią vykdo atitinkamos įstaigos iniciatorės.
270a straipsnis
Papildomas rizikos koeficientas
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.
4
270b straipsnis
ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas
Įstaigos gali naudoti kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal šį skyrių, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino ECAI.
270c straipsnis
Reikalavimai, kuriuos turi tenkinti ECAI kredito rizikos vertinimai
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti pagal 3 skirsnį įstaigos naudoja tik ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
nėra mokėjimų, įtrauktų į kredito rizikos vertinimą, ir mokėjimų, į kuriuos įstaiga turi teisę pagal sutartį, pagal kurią atsiranda atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rūšių nesutapimo;
ECAI skelbia kredito rizikos vertinimus ir informaciją apie nuostolių ir pinigų srautų analizę, reitingų priklausomybę nuo pagrindinių reitingavimo prielaidų, įskaitant pagrindinių pozicijų veiksnumą, pasikeitimų, taip pat apie procedūras, metodikas, prielaidas ir pagrindinius elementus, kuriais grindžiami kredito rizikos vertinimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009. Taikant šį punktą informacija laikoma viešai paskelbta, jeigu ji yra paskelbta prieinamu formatu. Tik ribotam subjektų skaičiui prieinama informacija nelaikoma viešai paskelbta;
kredito rizikos vertinimai yra įtraukti į ECAI kredito rizikos vertinimų pasikeitimo tikimybių matricą;
kredito rizikos vertinimai nėra pagrįsti ar iš dalies pagrįsti netiesiogine parama, kurią teikia pati įstaiga. Kai pozicija yra pagrįsta ar iš dalies pagrįsta netiesiogine parama, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas tai pozicijai pagal 3 skirsnį, į tą poziciją atsižvelgia tarsi jį būtų nereitinguotoji pozicija;
ECAI yra įsipareigojusi skelbti paaiškinimus, kaip pagrindinių pozicijų veiksnumas veikia kredito rizikos vertinimą.
270d straipsnis
Kredito rizikos vertinimų naudojimas
Įstaiga savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos vertinimus naudoja nuosekliai ir neselektyviai ir siekdama tų tikslų laikosi šių reikalavimų:
įstaiga negali taikyti vienos ECAI kredito rizikos vertinimų savo pozicijoms kai kuriuose segmentuose ir kitos ECAI kredito rizikos vertinimų to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio pozicijoms kituose segmentuose, kurios gali turėti pirmosios ECAI nustatytą reitingą arba jo neturėti;
kai pozicija turi du paskirtųjų ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, įstaiga naudoja mažiau palankų kredito rizikos vertinimą;
kai pozicija turi tris ar daugiau paskirtųjų ECAI nustatytų kredito rizikos vertinimų, naudojami du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai. Jeigu du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, iš jų turi būti naudojamas mažiau palankus kredito rizikos vertinimas;
įstaiga negali aktyviai prašyti panaikinti mažiau palankius reitingus.
270e straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais priskyrimas
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad šiame skyriuje nustatyti kredito kokybės žingsniai būtų objektyviai ir nuosekliai priskirti atitinkamiems visų ECAI kredito rizikos vertinimams. Taikant šį straipsnį, EBI visų pirma:
atskiria skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu;
atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo arba nuostolių lygius ir kiekvienos ECAI kredito rizikos vertinimų ankstesnių laikotarpių duomenis įvairiose turto klasėse;
atsižvelgia į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, ECAI vertinamų sandorių įvairovę, jos metodiką ir kredito rizikos vertinimų reikšmę, visų pirma į tai, ar tokiuose vertinimuose atsižvelgiama į tikėtiną nuostolį arba pirmąjį nuostolį eurais ir į laiku sumokamas palūkanas arba galutinai sumokamas palūkanas;
siekia užtikrinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms, remiantis ECAI atliktais kredito rizikos vertinimais, taikomas tas pats rizikos koeficientas, būtų taikomi atitinkami kredito rizikos laipsniai.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.
6
SKYRIUS
Sandorio šalies kredito rizika
1
271 straipsnis
Pozicijos vertės nustatymas
272 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje ir šios dalies VI antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
sandorio šalies kredito rizika arba CCR – rizika, kad sandorio šalis gali neįvykdyti savo įsipareigojimų iki pabaigos neatsiskaičius už sandoryje numatytus pinigų srautus; |
2) |
ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai – sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis įsipareigoja už grynuosius pinigus, kitas finansines priemones arba biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes arba užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) per sutartyje nurodytą atsiskaitymo ar pristatymo laikotarpį, kuris yra ilgesnis už rinkoje įprastą tokios rūšies sandorio įvykdymo laikotarpį arba yra penkiomis darbo dienomis vėlesnis už įstaigos sandorio sudarymo dieną, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų datų ankstesnė; |
3) |
garantinės įmokos skolinimo sandoriai – sandoriai, pagal kuriuos įstaiga suteikia kreditą prekiauti vertybiniais popieriais, jiems įsigyti, parduoti ar platinti. Prie garantinės įmokos skolinimo sandorių nepriskiriamos kitos paskolos, užtikrintos vertybiniais popieriais; |
4) |
užskaitos grupė – įstaigos su viena sandorio šalimi sudaromų sandorių grupė, kuriai taikoma pagal 7 skirsnį ir 4 skyrių pripažįstama teisinėmis priemonėmis vykdoma dvišalės užskaitos tvarka. Kiekvienas sandoris, kuriam netaikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma ir pagal 7 skirsnį pripažįstama dvišalės užskaitos tvarka, šio skyriaus tikslais laikomas atskira užskaitos grupe. Pagal 6 skirsnyje nustatytą vidaus modelio metodą visos užskaitos grupės su vienintele sandorio šalimi gali būti laikomos viena užskaitos grupe, jeigu vertinant tikėtiną poziciją (toliau – EE) atskirų užskaitos grupių neigiamos modeliuotos rinkos vertės prilyginamos 0; |
5) |
rizikos pozicija – rizikos lygis, kuriam pagal 5 skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą taikant nustatytą algoritmą priskiriamas sandoris; |
6) |
apsidraudimo grupė – vienos užskaitos grupės sandorių grupė, kuriai, nustatant galimą būsimą poziciją pagal šio skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nustatytus metodus, leidžiama taikyti visišką arba dalinę užskaitą; |
7) |
susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas arba susitarimo nuostatos, pagal kurias viena sandorio šalis turi pateikti užtikrinimo priemonę kitai sandorio šaliai, jeigu tos kitos šalies pirmajai šaliai keliama pozicijos rizika viršija nustatytą lygį; |
7a) |
vienos krypties susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas dėl garantinės įmokos, pagal kurį įstaiga yra įpareigota pateikti kintamąsias garantines įmokas sandorio šaliai, bet neturi teisės gauti kintamosios garantinės įmokos iš tos sandorio šalies, arba atvirkščiai; |
8) |
garantinės įmokos riba – didžiausia pozicijos suma, kuri lieka neapdrausta tol, kol viena šalis turi teisę pareikalauti užtikrinimo priemonės; |
9) |
garantinės įmokos rizikos laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio pasikeitimo užtikrinimo priemone, kuria užtikrinami užskaitos grupės sandoriai su įsipareigojimų nevykdančia sandorio šalimi, iki tol, kol sandoriai likviduojami, o atitinkama rinkos rizika apdraudžiama iš naujo; |
►C2 10) |
faktinis terminas (taikant vidaus modelio metodą užskaitos grupei, kurios terminas ilgesnis nei vieneri metai) – santykis, ◄ apskaičiuojamas nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumą per visą užskaitos grupės sandorių laikotarpį padalinus iš nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumos per vienerius užskaitos grupės sandorių metus. Šis faktinis terminas gali būti pakoreguotas taip, kad atspindėtų perkėlimo riziką, kuri kyla keičiant tikėtiną poziciją faktine tikėtina pozicija, siekiant pateikti prognozę trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui; |
11) |
kryžminė produktų užskaita – skirtingų produktų kategorijų sandorių įtraukimas į tą pačią užskaitos grupę pagal šiame skyriuje nustatytas kryžminės produktų užskaitos taisykles; |
12) |
dabartinė rinkos vertė (toliau – CMV) – visų užskaitos grupės sandorių grynoji rinkos vertė kartu su bet kokia turima arba suteikta užtikrinimo priemone, kai teigiamos ir neigiamos rinkos vertės yra užskaitomos apskaičiuojant CMV; |
12a) |
grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma (toliau – NICA) – atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios užtikrinimo priemonės, kuri skirta užskaitos grupei ir kuri nėra kintamoji garantinė įmoka, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma; |
13) |
rinkos verčių pasiskirstymas – užskaitos grupės sandorių grynosios rinkos vertės tikimybinio pasiskirstymo prognozė tam tikrai ateities dienai (prognozavimo horizontas), atsižvelgiant į realią tų sandorių rinkos vertę prognozės sudarymo dieną; |
14) |
pozicijų pasiskirstymas – rinkos verčių pasiskirstymo, nustačius nulinį prognozuojamų neigiamų grynųjų rinkos verčių lygį, prognozė, esant tam tikrai tikimybei; |
15) |
neutralus rizikos atžvilgiu pasiskirstymas – rinkos verčių arba pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas naudojant teorines rinkos vertes, pvz., numanomus svyravimus; |
16) |
faktinis pasiskirstymas – rinkos verčių arba pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas naudojant istorines arba realias vertes, pvz., pagal istorinius duomenis apskaičiuoti kainos svyravimai ar kurso pokyčiai; |
17) |
dabartinė pozicija – pozicija, lygi nuliui arba sandorio ar užskaitos grupės sandorių su konkrečia sandorio šalimi portfelio rinkos vertei, kuri būtų prarasta, jei sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, darant prielaidą, kad jokios šių sandorių vertės nepavyktų atgauti taikant nemokumo ar likvidavimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių yra didesnė; |
18) |
didžiausia pozicija – pozicijų pasiskirstymo didžiausia procentinė dalis tam tikrą dieną ateityje prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą; |
19) |
tikėtina pozicija (toliau – EE) – pozicijų pasiskirstymo vidurkis tam tikrą dieną ateityje prieš sueinant ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminui; |
20) |
konkrečios dienos faktinė tikėtina pozicija (toliau – faktinė EE) – didžiausia tikėtina tos arba bet kurios ankstesnės dienos pozicija. Ją taip pat galima apibrėžti kaip didesnę tos dienos tikėtiną poziciją arba bet kurios ankstesnės dienos faktinę tikėtiną poziciją; |
21) |
tikėtina teigiama pozicija (toliau – EPE) – tam tikro laikotarpio tikėtinų pozicijų svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis. Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą įstaigos naudoja pirmųjų metų vidurkį arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei vieneri metai, taikomas ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio vidurkis; |
22) |
faktinė tikėtina teigiama pozicija (toliau – faktinė EPE) – faktinės tikėtinos pozicijos pirmųjų metų arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei vieneri metai, – ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis; |
23) |
perkėlimo rizika – tikimybė, kad tikėtina teigiama pozicija yra neįvertinta tam tikra suma, kai manoma, kad ateities sandoriai su sandorio šalimi bus sudaromi nuolat. Apskaičiuojant EPE neatsižvelgiama į šių ateities sandorių keliamą papildomą riziką; |
24) |
sandorio šalis – 7 skirsnio tikslais yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris sudaro užskaitos sandorį ir turi tam sutartinius įgaliojimus; |
25) |
įpareigojantis kryžminės produktų užskaitos susitarimas – dvišalis įpareigojantis įstaigos ir sandorio šalies susitarimas, kuriuo sukuriamas bendras teisinis įsipareigojimas (pagrįstas apdraustų sandorių užskaita), apimantis visus dvišalius pagrindinius susitarimus ir sandorius, priskiriamus prie skirtingų į susitarimą įtrauktų produktų kategorijų. Šioje apibrėžtyje „skirtingos produktų kategorijos“ yra:
a)
atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriai;
b)
garantinės įmokos skolinimo sandoriai;
c)
II priede išvardytos sutartys; |
26) |
mokėjimo sudėtinė dalis – mokėjimas, sutartas sudarant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorį su linijiniu rizikos pobūdžiu, pagal kurį numatyta finansinę priemonę pakeisti tam tikru mokėjimu. Sandorių, kuriuos sudarant nustatytas vieno mokėjimo keitimas kitu mokėjimu, atveju tas dvi mokėjimo sudėtines dalis sudaro bendra sutartyje numatytų mokėjimų pozicija, įskaitant sandorio tariamąją poziciją. |
2
273 straipsnis
Pozicijos vertės apskaičiavimo metodai
273a straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 4 skirsnyje nustatyto metodo. 273a straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 5 skirsnyje nustatyto metodo.
Grupėje įstaigos gali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytus metodus. Viena įstaiga negali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.
Kompetentingoms institucijoms leidus pagal 283 straipsnio 1 ir 2 dalis, toliau nurodytų straipsnių pozicijų vertę įstaiga gali nustatyti taikydama 6 skirsnyje nustatytą vidaus modelio metodą:
II priede išvardytiems sandoriams;
atpirkimo sandoriams;
vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams;
garantinės įmokos skolinimo sandoriams;
ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams.
Kai įstaiga įsigyja kredito išvestinių finansinių priemonių norėdama užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, ji gali apdraustos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimą apskaičiuoti bet kuriuo iš šių būdų:
pagal 233–236 straipsnius;
pagal 153 straipsnio 3 dalį arba, pagal 143 straipsnį gavusi leidimą, pagal 183 straipsnį.
Tokiais atvejais tų kredito išvestinių finansinių priemonių CCR pozicijos vertė prilyginama nuliui, išskyrus atvejus, kai įstaiga taiko 299 straipsnio 2 dalies h punkto ii papunktyje apibrėžtą metodą.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai vienas susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelių užskaitos grupių sandoriams, sudarytiems su ta sandorio šalimi, ir įstaiga tų užskaitos grupių pozicijos vertei apskaičiuoti taiko vieną iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal atitinkamą skirsnį.
Konkrečios sandorio šalies atveju konkrečios II priede išvardytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių užskaitos grupės pozicijos vertė, apskaičiuojama pagal šį skyrių, yra didesnioji iš šių verčių: nulis arba visų užskaitos grupių sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, pozicijų verčių sumos ir tos sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo sumos, įstaigos pripažintos kaip nukainavimo sumos, skirtumas. Kredito vertinimo koregavimo suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į užskaitomą debetinę vertės koregavimo sumą, priskiriamą pačios įmonės kredito rizikai, kuri jau buvo atskaityta iš nuosavų lėšų pagal 33 straipsnio 1 dalies c punktą.
Pirmos pastraipos tikslais dvi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra identiškos, jei tenkina visas šias sąlygas:
jų rizikos pozicijos yra priešingos;
jų savybės, išskyrus sandorio dieną, yra vienodos;
jų pinigų srautai visiškai padengia vieni kitus.
273a straipsnis
Supaprastintų pozicijos vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygos
Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal 4 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:
10 % viso tos įstaigos turto;
300 mln. EUR.
Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 5 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:
5 % viso tos įstaigos turto;
100 mln. EUR.
1 ir 2 dalių tikslais įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį remdamosi kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenimis, laikydamosi šių reikalavimų:
išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos jų rinkos verte tą konkrečią dieną; kai tos dienos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;
ilgųjų išvestinių finansinių priemonių pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų išvestinių finansinių priemonių pozicijų absoliučiąja verte;
įtraukiamos visos išvestinių finansinių priemonių pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų.
273b straipsnis
Neatitiktis supaprastintų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygoms
Įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių:
įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų;
įstaiga per paskutinius 12 mėnesių daugiau nei šešis mėnesius netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų.
274 straipsnis
Pozicijos vertė
Įstaiga gali skaičiuoti visų sandorių, kuriems taikoma sutartinės užskaitos sutartis, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
užskaitos susitarimas priklauso vienai iš 295 straipsnyje nurodytų sutartinės užskaitos sutarčių rūšių;
užskaitos susitarimą yra pripažinusios kompetentingos institucijos pagal 296 straipsnį;
įstaiga yra įvykdžiusi 297 straipsnyje nustatytas su užskaitos susitarimu susijusias prievoles.
Jeigu kuri nors iš pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų netenkinama, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.
Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:
RC |
= |
pagal 275 straipsnį apskaičiuotos pakeitimo išlaidos ir |
PFE |
= |
pagal 278 straipsnį apskaičiuota galima būsima pozicija; |
α |
= |
1,4. |
Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
užskaitos grupę sudaro vien parduoti pasirinkimo sandoriai;
užskaitos grupės dabartinė rinkos vertė visada yra neigiama;
visų į užskaitos grupę įtrauktų pasirinkimo sandorių priedą įstaiga yra gavusi iš anksto, kad būtų galima užtikrinti sutarčių vykdymą;
užskaitos grupei netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.
275 straipsnis
Pakeitimo išlaidos
Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas RC pagal šią formulę:
Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:
RC |
= |
pakeitimo išlaidos; |
VM |
= |
pagal kintamumą pakoreguota gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) grynosios kintamosios garantinės įmokos, reguliariai skiriamos užskaitos grupei, siekiant mažinti užskaitos grupės CMV pokyčius, vertė; |
TH |
= |
užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės ir |
MTA |
= |
užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma. |
Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas tas pats susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:
čia:
RC |
= |
pakeitimo išlaidos; |
i |
= |
indeksas, žymintis užskaitos grupes, kurioms taikomas bendras susitarimas dėl garantinės įmokos; |
CMVi |
= |
užskaitos grupės „i“ CMV; |
VMMA |
= |
gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, reguliariai skiriamos kelioms užskaitos grupėms, siekiant mažinti jų CMV pokyčius, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma ir |
NICAMA |
= |
gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, skiriamos kelioms užskaitos grupėms, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma, išskyrus VMMA. |
Pirmos pastraipos tikslais NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.
276 straipsnis
Užtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas
Šio skirsnio tikslais įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA, NICA ir NICAMA sumas, laikydamosi visų šių reikalavimų:
jei visi į užskaitos grupę įtraukti sandoriai priklauso prekybos knygai, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 ir 299 straipsnius atitinkanti užtikrinimo priemonė;
jei į užskaitos grupę įtrauktas bent vienas ne prekybos knygai priklausantis sandoris, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;
iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama su teigiamu, o sandorio šaliai suteikta užtikrinimo priemonė – su neigiamu ženklu;
pagal kintamumą pakoreguota bet kurios rūšies gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 223 straipsnį; to skaičiavimo tikslais įstaigos netaiko 225 straipsnyje nustatyto metodo;
tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VM, ir į NICA;
tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VMMA, ir į NICAMA;
apskaičiuojant NICA ir NICAMA, nepripažįstamos sandorio šaliai suteiktos užtikrinimo priemonės, kurios yra atskirtos nuo šios sandorio šalies turto ir todėl yra neliečiamos bankroto atveju, kai ši sandorio šalis negali įvykdyti įsipareigojimų arba tampa nemoki.
Apskaičiuodamos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:
1 dalies d punkto tikslais įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:
vieni metai 275 straipsnio 1 dalyje nurodytų užskaitos grupių atveju;
garantinės įmokos rizikos laikotarpis, nustatytas pagal 279c straipsnio 1 dalies b punktą, 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų užskaitos grupių atveju.
277 straipsnis
Sandorių priskyrimas rizikos kategorijoms
Nustatydamos 278 straipsnyje nurodytą galimą būsimą užskaitos grupės poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria vienai iš šių rizikos kategorijų:
palūkanų normos rizikos;
užsienio valiutos kurso rizikos;
kredito rizikos;
nuosavybės vertybinių popierių rizikos;
biržos prekių kainos rizikos;
kitos rizikos.
Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalis, įstaigos, priskirdamos sandorius 1 dalyje išvardytoms rizikos kategorijoms, taiko šiuos reikalavimus:
jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, įstaigos sandorį priskiria palūkanų normos rizikos kategorijai;
jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra klimato sąlygų kintamasis, įstaigos sandorį priskiria biržos prekių kainos rizikos kategorijai.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
sandorių, turinčių vienintelį reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo metodą;
sandorių, turinčių daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo ir reikšmingiausio iš tų rizikos veiksnių nustatymo 3 dalies tikslais metodą.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
277a straipsnis
Apsidraudimo grupės
Įstaigos nustato atitinkamas apsidraudimo grupes kiekvienos užskaitos grupės rizikos kategorijos atveju ir priskiria kiekvieną sandorį toms apsidraudimo grupėms laikydamosi šių reikalavimų:
palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta;
užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra grindžiamas ta pačia valiutų pora;
visi kredito rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;
visi nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;
biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, remiantis svarbiausio jų rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pobūdžiu, priskiriami vienai iš šių apsidraudimo grupių:
energetikos;
metalų;
žemės ūkio prekių;
kitų biržos prekių;
klimato sąlygų;
kitos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.
Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami atskiroms apsidraudimo grupėms, išskyrus apsidraudimo grupes, nustatytas palūkanų normos rizikos kategorijai priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys nėra infliacijos kintamasis. Tie sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas pats reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta.
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:
sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra numanomas rinkos kintamumas, patirtas rizikos veiksnio kintamumas arba dviejų rizikos veiksnių koreliacija;
sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra tai pačiai rizikos kategorijai priskirtų dviejų rizikos veiksnių skirtumas, arba sandoriams, kuriuos sudaro dvi ta pačia valiuta išreikštos mokėjimo sudėtinės dalys ir kurių rizikos veiksnys iš tos pačios svarbiausio rizikos veiksnio rizikos kategorijos yra ne toje mokėjimo sudėtinėje dalyje, kurioje yra svarbiausias rizikos veiksnys.
Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.
Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei pirmos pastraipos b punkte nurodyta tų sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius vienai iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių remdamosi tik vienu iš dviejų pirmos pastraipos b punkte nurodytų rizikos veiksnių.
278 straipsnis
Galima būsima pozicija
Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją taip:
čia:
PFE |
= |
galima būsima pozicija; |
a |
= |
indeksas, žymintis rizikos kategorijas, įtrauktas apskaičiuojant užskaitos grupės galimą būsimą poziciją; |
AddOn(a) |
= |
pagal atitinkamai 280a–280f straipsnius apskaičiuotas rizikos kategorijos „a“ papildomas mokestis ir |
daugiklis |
= |
pagal 3 dalyje nurodytą formulę apskaičiuotas dauginimo koeficientas. |
Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas šiai rizikos kategorijai.
1 dalies tikslais daugiklis apskaičiuojamas taip:
čia:
z = |
|
CMV – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 1 dalyje |
|
CMV – VM – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 2 dalyje |
|||
CMVi – NICAi užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 3 dalyje |
NICAi |
= |
grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma, apskaičiuota tik dėl sandorių, įtrauktų į užskaitos grupę „i“. NICAi apskaičiuojama prekybos lygmeniu arba užskaitos grupės lygmeniu, atsižvelgiant į susitarimą dėl garantinės įmokos. |
279 straipsnis
Rizikos pozicijų apskaičiavimas
280a–280f straipsniuose nurodytų rizikos kategorijos papildomų mokesčių apskaičiavimo tikslais įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:
δ |
= |
pagal 279a straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuota sandorio priežiūrinė delta; |
AdjNot |
= |
pagal 279b straipsnį apskaičiuota pakoreguota tariamoji sandorio suma ir |
MF |
= |
pagal 279c straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuotas sandorio termino veiksnys. |
279a straipsnis
Priežiūrinė delta
Įstaigos priežiūrinę deltą apskaičiuoja taip:
pasirinkimo pirkti ir parduoti sandoriams, kuriais pasirinkimo sandorio pirkėjui suteikiama teisė pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę už teigiamą kainą vienintelę datą arba kelias datas ateityje, išskyrus atvejus, kai šie pasirinkimo sandoriai priskirti palūkanų normos rizikos kategorijai, įstaigos taiko šią formulę:
čia:
δ |
= |
įstaigos priežiūrinė delta |
sign |
= |
-1, jeigu sandoris yra parduotas pasirinkimo pirkti arba nupirktas pasirinkimo parduoti sandoris; |
sign |
= |
+1, jei sandoris yra nupirktas pasirinkimo pirkti arba parduotas pasirinkimo parduoti sandoris; |
type |
= |
-1, jei sandoris yra pasirinkimo parduoti sandoris; |
type |
= |
+1, jei sandoris yra pasirinkimo pirkti sandoris; |
N(x) |
= |
standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis už „x“ arba jam lygus; |
P |
= |
pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės neatidėliotino arba išankstinio sandorio kaina; pasirinkimo sandorių, kurių pinigų srautai priklauso nuo pagrindinės finansinės priemonės kainos vidutinės vertės, atveju P yra lygu vidutinei vertei apskaičiavimo dieną; |
K |
= |
pasirinkimo sandorio vykdymo kaina; |
T |
= |
periodas tarp pasirinkimo sandorio pabaigos datos (Texp) ir ataskaitų rengimo datos; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti vienintelę dieną ateityje, Texp yra ta diena; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti kelias dienas ateityje, atveju Texp yra vėliausia iš tų dienų; T išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną, ir |
Σ |
= |
pasirinkimo sandorio priežiūrinis kintamumas, nustatytas pagal 1 lentelę remiantis sandorio rizikos kategorija ir pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžiu. |
1 lentelė
Rizikos kategorija |
Pagrindinė finansinė priemonė |
Priežiūrinis kintamumas |
Užsienio valiutos kursas |
Visos |
15 % |
Kreditas |
Vieno pavadinimo finansinė priemonė |
100 % |
Kelių pavadinimų finansinė priemonė |
80 % |
|
Nuosavybės vertybiniai popieriai |
Vieno pavadinimo finansinė priemonė |
120 % |
Kelių pavadinimų finansinė priemonė |
75 % |
|
Biržos prekės |
Elektros energija |
150 % |
Kitos biržos prekės (išskyrus elektros energiją) |
70 % |
|
Kitos |
Visos |
150 % |
Pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės išankstinio sandorio kainą taikančios įstaigos užtikrina, kad:
išankstinio sandorio kaina derėtų su pasirinkimo sandorio ypatybėmis;
išankstinio sandorio kaina būtų apskaičiuojama taikant atitinkamą palūkanų normą, esančią ataskaitinę datą;
į išankstinio sandorio kainą būtų įtraukti pagrindinės finansinės priemonės tikėtini pinigų srautai prieš pasibaigiant pasirinkimo sandorio galiojimui;
sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms įstaigos taiko šią formulę:
čia:
sign= |
|
+1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas kartu su sandoriu |
|
-1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas sandoriu |
A |
= |
segmento priskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – A = (n-1)/k ir |
D |
= |
segmento atskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – D = n/k; |
a arba b punkte nenurodytiems sandoriams įstaigos taiko šią priežiūrinę deltą:
δ = |
|
+ 1 „kai sandoris yra ilgoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“ |
|
– 1 „kai sandoris yra trumpoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“ |
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
atsižvelgiant į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius – formulę, kurią įstaigos taiko apskaičiuodamos pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių, priskirtų su rinkos sąlygomis, kuriomis palūkanų normos gali būti neigiamos, suderintai palūkanų normos rizikos kategorijai, priežiūrinę deltą, ir šiai formulei tinkamą priežiūrinį kintamumą;
metodą, pagal kurį nustatoma, ar sandoris yra ilgoji ar trumpoji svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pozicija.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
279b straipsnis
Pakoreguota tariamoji suma
Įstaigos apskaičiuoja pakoreguotą tariamąją sumą taip:
palūkanų normos rizikos kategorijai arba kredito rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamosios sumos ir priežiūrinio trukmės veiksnio rezultatą pagal tokią formulę:
čia:
R |
= |
priežiūrinė diskonto norma; R = 5 %; |
S |
= |
laikotarpis tarp sandorio pradžios datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; |
E |
= |
laikotarpis tarp sandorio pabaigos datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; ir |
OneBusinessYear |
= |
vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną. |
Sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš datų, kurią bent jau nustatomas sutartinis mokėjimas pagal sandorį arba kurią juo pasikeičiama (įstaigai arba iš įstaigos), išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone. Jeigu pagal sandorį jau buvo nustatomi arba atliekami mokėjimai ataskaitinę datą, sandorio pradžios data yra lygi 0.
Jeigu sandoryje nustatyta viena arba kelios būsimos sutartinės datos, kuriomis įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį prieš jo sutartinį terminą, sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš šių datų:
data arba anksčiausioji iš kelių būsimų datų, kurią įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau nei suėjus jo sutartiniam terminui;
data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone.
Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pradžios data nustatoma remiantis anksčiausia data, kurią pagal pagrindinę finansinę priemonę pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus.
Sandorio pabaigos data yra vėliausia data, kurią pasikeičiama arba galima pasikeisti sutartiniu mokėjimu pagal sandorį (įstaigai arba iš įstaigos).
Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pabaigos data nustatoma remiantis sandorio pagrindinės finansinės priemonės paskutiniu sutartiniu mokėjimu.
Jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, neapmokėtos pozicijos apmokėjimas tomis nustatytomis datomis laikomas sutartiniu mokėjimu pagal tą patį sandorį;
užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja taip:
jei sandorį sudaro viena mokėjimo sudėtinė dalis, pakoreguota tariamoji suma yra išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamoji suma;
jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir vienos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma yra išreikšta įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra kitos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma;
jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir kiekvienos sudėtinės mokėjimo dalies tariamoji suma yra išreikšta kita nei įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra didžiausioji iš šių dviejų mokėjimo sudėtinių dalių tariamųjų sumų po to, kai šios sumos konvertuojamos į įstaigos ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą;
nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip sandorio pagrindinės finansinės priemonės vieno vieneto rinkos kainos ir sandoryje nurodytos pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus rezultatą;
jeigu nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtas sandoris sutartyje išreikštas tariamąja suma, įstaigos kaip pakoreguotą tariamąją sumą naudoja ne pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičių, bet sandorio tariamąją sumą;
kitos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja remdamosi tinkamiausiu iš a, b ir c punktuose nurodytų metodų, priklausomai nuo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžio ir ypatybių.
Apskaičiuodamos 1 dalyje nurodytą pakoreguotą tariamąją sandorio sumą, įstaigos pagrindinės finansinės priemonės tariamąją sumą arba vienetų skaičių nustato taip:
jeigu sandorio pagrindinės finansinės priemonės tariamoji suma arba vienetų skaičius iki sutartyje nustatyto jo termino nenustatytas:
pagrindinės finansinės priemonės deterministinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra atitinkamai visų deterministinių pagrindinės finansinės priemonės tariamųjų sumų verčių arba vienetų skaičiaus svertinis vidurkis iki sutartyje nustatyto sandorio termino, kai koeficientai yra laikotarpio, kuriuo taikoma kiekviena tariamosios sumos vertė, proporcinė dalis;
pagrindinės finansinės priemonės tikimybinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra suma, nustatyta nustatant dabartines rinkos vertes formulėje, pagal kurią apskaičiuojamos būsimos rinkos vertės;
sutarčių su daugkartiniais pasikeitimais tariamąja suma atveju tariamoji suma dauginama iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sutartis, skaičiaus;
sutarčių, kuriose numatoma padidinti mokėjimo grynaisiais pinigais srautą arba išvestinių finansinių priemonių sutarties pagrindinę finansinę priemonę, tariamąją sumą įstaiga pakoreguoja taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo poveikį tų sutarčių rizikos struktūrai.
279c straipsnis
Termino veiksnys
Įstaigos apskaičiuoja termino veiksnį taip:
į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktiems sandoriams įstaigos taiko šią formulę:
čia:
MF |
= |
termino veiksnys; |
M |
= |
likęs sandorio terminas, lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems sandorio sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti; tuo tikslu visos išvestinės finansinės priemonės sutarties šalutinės aplinkybės laikomos sutartiniu įsipareigojimu; likęs sandorio terminas išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; jeigu sandorio pagrindinė finansinė priemonė yra kita išvestinės finansinės priemonės sutartis, dėl kurios, be sandorio sutartinių įsipareigojimų, gali susidaryti papildomų sutartinių įsipareigojimų, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems pagrindinės finansinės priemonės sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti; jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos, ir |
OneBusinessYear |
= |
vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; |
į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių termino veiksnys nustatomas kaip:
čia:
MF |
= |
termino veiksnys; |
MPOR |
= |
pagal 285 straipsnio 2–5 dalis nustatytas užskaitos grupės garantinės įmokos rizikos laikotarpis ir |
OneBusinessYear |
= |
vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; |
Nustatydama kliento ir tarpuskaitos nario sandorių garantinės įmokos rizikos laikotarpį įstaiga, atliekanti kliento arba tarpuskaitos nario vaidmenį, 285 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą minimalų laikotarpį pakeičia į penkias darbo dienas.
280 straipsnis
Apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas
Apskaičiuojant 280a–280f straipsniuose nurodytus apsidraudimo grupių papildomus mokesčius, apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas „є“ yra toks:
є = |
|
1 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 1 dalį |
|
5 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 2 dalies a punktą |
|||
0,5 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 2 dalies b punktą |
280a straipsnis
Palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis
278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės palūkanų normos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
AddOnIR |
= |
palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
j |
= |
indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies a punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės palūkanų normos rizikos apsidraudimo grupes ir |
|
= |
pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis. |
Palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
єj |
= |
pagal 280 straipsnyje nurodytą taikomą vertę nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas; |
SFIR |
= |
vertės palūkanų normos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys ir |
|
= |
pagal 3 dalį apskaičiuota apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma. |
Skaičiuodamos apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą, įstaigos kiekvieną apsidraudimo grupės sandorį pirmiausia priskiria atitinkamai 2 lentelėje nurodytai grupei. Jos jį priskiria remdamosi pagal 279b straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kiekvieno sandorio pabaigos data:
2 lentelė
Grupė |
Pabaigos data (metais) |
1. |
>0 ir <=1 |
2 |
>1 ir <= 5 |
3 |
> 5 |
Po to įstaigos apskaičiuoja apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą pagal šią formulę:
čia:
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma ir |
Dj,k |
= |
apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:
|
čia:
l |
= |
indeksas, žymintis rizikos poziciją. |
280b straipsnis
Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis
278 straipsnio tikslais užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
AddOnFX |
= |
užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
j |
= |
indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies b punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo grupes ir |
|
= |
pagal 2 dalį apskaičiuotas užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis. |
Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
єj |
= |
pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas; |
SFFX |
= |
4 % vertės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys; |
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip: |
čia:
l |
= |
indeksas, žymintis rizikos poziciją. |
280c straipsnis
Kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis
2 dalies tikslais atitinkamus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:
kiekvienam orientacinės skolos finansinės priemonės, kuria grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam kredito pagrindiniam subjektui tik jei tų sandorių pagrindinę orientacinę skolos finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;
kiekvienai orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinių orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.
278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:
čia:
AddOnCredit |
= |
kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis |
j |
= |
indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies c punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes ir |
|
= |
pagal 3 dalį apskaičiuotas kredito rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis. |
Apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
єj |
= |
pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas; |
k |
= |
indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus; |
|
= |
kredito pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys, jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, . Jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, . |
AddOn(Entityk) |
= |
pagal 4 dalį nustatytas kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis ir |
Kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
|
= |
kredito pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:
čia:
|
Kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytiną priežiūrinį veiksnį įstaigos apskaičiuoja taip:
priskiriamas vienam iš šešių šios dalies 3 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis paskirtosios ECAI atliktu atitinkamo atskiro emitento išoriniu kredito rizikos vertinimu; tuo atveju, kai paskirtoji ECAI nėra atlikusi atskiro emitento kredito rizikos vertinimo:
įstaiga, taikanti 3 skyriuje nurodytą metodą, atskiro emitento vidaus reitingą priskiria vienam iš išorinių kredito rizikos vertinimų;
; vis dėlto, jei įstaiga to atskiro emitento sandorio šalies kredito rizikos pozicijų rizikos koeficientui apskaičiuoti taiko 128 straipsnį, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiriamas
;
pagal 1 dalies b punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju:
priskiriamas vienam iš dviejų šios dalies 4 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis daugumos jo pavienių sudedamųjų dalių kredito kokybe;
yra pagal a punkte nustatytą metodą kiekvienai sudedamajai daliai priskirtų priežiūrinių veiksnių svertinis vidurkis, kai koeficientai nustatomi pagal proporcinę tos pozicijos sudedamųjų dalių tariamosios sumos dalį.
3 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
Vieno pavadinimo sandorių priežiūrinis veiksnys |
1 |
0,38 % |
2 |
0,42 % |
3 |
0,54 % |
4 |
1,06 % |
5 |
1,6 % |
6 |
6,0 % |
4 lentelė
Dominuojanti kredito kokybė |
Kotiruojamų indeksų priežiūrinis veiksnys |
Investicinis reitingas |
0,38 % |
Neinvesticinis reitingas |
1,06 % |
280d straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis
2 dalies tikslais užskaitos grupės atitinkamus nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:
kiekvienam orientacinės nuosavybės finansinės priemonės, kuria grindžiamas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam nuosavybės vertybinių popierių pagrindiniam subjektui tik jei šių sandorių pagrindinę orientacinę nuosavybės finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;
kiekvienai orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Kelių pavadinimų sandoriai priskiriami tam pačiam nuosavybės vertybinių popierių pagrindiniam subjektui tik tuo atveju jei, priklausomai nuo to, kas taikoma, tų sandorių pagrindinių orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.
278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
AddOnEquity |
= |
nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
j |
= |
indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies d punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos apsidraudimo grupes ir |
|
= |
pagal 3 dalį apskaičiuotas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis. |
Apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
єj |
= |
pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas; |
k |
= |
indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus; |
|
= |
nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys; jeigu nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ; jeigu nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ir |
AddOn(Entityk) |
= |
pagal 4 dalį nustatytas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis. |
Nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
AddOn(Entityk) |
= |
nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis; |
|
= |
nuosavybės vertybinių popierių subjektui „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys; jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ; jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ir |
|
= |
nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:
čia:
|
280e straipsnis
Biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis
278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
AddOnCom |
= |
biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
j |
= |
indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies e punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupes ir |
|
= |
pagal 4 dalį apskaičiuotas biržos prekių kainos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis. |
Apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
єj |
= |
pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas; |
ρCom |
= |
40 % vertės biržos prekių kainos rizikos kategorijos koreliacijos veiksnys; |
k |
= |
indeksas, žymintis pagal 2 dalį nustatytas užskaitos grupės orientacines biržos prekių rūšis ir |
|
= |
pagal 5 dalį apskaičiuotas orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis. |
Orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
|
= |
orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis; |
|
= |
orientacinei biržos prekių rūšiai „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys. Jeigu orientacinė biržos prekių rūšis „k“ atitinka sandorius, priskirtus 277a straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai apsidraudimo grupei, išskyrus su elektros energija susijusius sandorius, ; su elektros energija susijusių sandorių atveju |
|
= |
orientacinės biržos prekių rūšies „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:
čia:
|
280f straipsnis
Kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis
278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
AddOnOther |
= |
kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
j |
= |
indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies f punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kitos rizikos apsidraudimo grupes ir |
|
= |
pagal 2 dalį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ biržos kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis. |
Apsidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
|
= |
a psidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis; |
єj |
= |
pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas ir |
SFOther |
= |
8 % vertės kitos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys; |
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:
čia:
|
281 straipsnis
Pozicijos vertės apskaičiavimas
Užskaitos grupės pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis šių reikalavimų:
įstaigos netaiko 274 straipsnio 6 dalyje nurodytos tvarkos;
nukrypstant nuo 275 straipsnio 1 dalies, 275 straipsnio 2 dalyje nenurodytų užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:
RC=max{CMV,0}
čia:
RC |
= |
pakeitimo išlaidos ir |
CMV |
= |
dabartinė rinkos vertė. |
nukrypstant nuo šio reglamento 275 straipsnio 2 dalies, sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių; sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, užskaitos grupių; arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:
RC=TH+MTA
čia:
RC |
= |
pakeitimo išlaidos; |
TH |
= |
užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės, ir |
MTA |
= |
užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma; |
nukrypstant nuo 275 straipsnio 3 dalies, kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja kaip pagal 1 dalį apskaičiuotos kiekvienos atskiros užskaitos grupės pakeitimo išlaidų sumą, lyg jų garantinė įmoka nebūtų buvusi nustatyta;
visos apsidraudimo grupės nustatomos pagal 277a straipsnio 1 dalį;
278 straipsnio 1 dalyje taikomoje formulėje, naudojamoje galimai būsimai pozicijai apskaičiuoti, įstaigos daugiklį prilygina 1 taip:
čia:
PFE |
= |
galima būsima pozicija ir |
AddOn(a) |
= |
papildomas mokestis už a kategorijos riziką; |
nukrypstant nuo 279a straipsnio 1 dalies, visų sandorių priežiūrinę deltą įstaigos apskaičiuoja taip:
δ = |
|
+1 'where the transaction is a long position in the primary risk driver' |
|
-1 'where the transaction is a short position in the primary risk driver' |
čia:
δ |
= |
priežiūrinė delta; |
279b straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta formulė, naudojama priežiūriniam trukmės veiksniui apskaičiuoti, yra tokia:
supervisory duration factor=E-S
čia:
E |
= |
laikotarpis tarp sandorio pabaigos datos ir pranešimo datos ir |
S |
= |
laikotarpis tarp sandorio pradžios datos ir pranešimo datos; |
279c straipsnio 1 dalyje nurodytas termino veiksnys apskaičiuojamas taip:
275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 1;
į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 0,42;
280a straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ efektyviai tariamai sumai apskaičiuoti, yra tokia:
čia:
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariama suma ir |
Dj,k |
= |
apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariama suma; |
280c straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:
čia:
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis ir |
AddOn(Entityk) |
= |
kredito pagrindinio subjekto k papildomas mokestis; |
280d straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:
čia:
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis ir |
AddOn(Entityk) |
= |
kredito pagrindinio subjekto k papildomas mokestis; |
280e straipsnio 4 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:
čia:
|
= |
apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis ir |
|
= |
biržos prekių kainos referencinio tipo k papildomas mokestis; |
282 straipsnis
Pozicijos vertės apskaičiavimas
2 dalyje nurodytos dabartinės pakeitimo išlaidos apskaičiuojamos taip:
sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių; sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, užskaitos grupių; arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių atveju įstaigos naudoja šią formulę:
RC = TH + MTA
čia:
RC |
= |
pakeitimo išlaidos; |
TH |
= |
užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės, ir |
MTA |
= |
užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma; |
visų kitų užskaitos grupių arba atskirų sandorių atveju įstaigos naudoja šią formulę:
RC = max{CMV,0}
čia:
RC |
= |
pakeitimo išlaidos ir |
CMV |
= |
dabartinė rinkos vertė. |
Kad galėtų apskaičiuoti dabartines pakeitimo išlaidas, dabartines rinkos vertes įstaigos atnaujina bent kas mėnesį.
2 dalyje nurodytą galimą būsimą poziciją įstaigos apskaičiuoja taip:
užskaitos grupės galima būsima pozicija yra pagal b punktą apskaičiuota visų į užskaitos grupę įtrauktų sandorių galimos būsimos pozicijos suma;
vieno sandorio galima būsima pozicija yra jo tariamoji suma, padauginta iš:
išvestinių finansinių priemonių sutarčių dėl palūkanų normos atveju – 0,5 % ir sandorio likusio termino, išreikšto metais, sandaugos;
kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 6 % ir sandorio likusio termino, išreikšto metais, sandaugos;
užsienio valiutos kurso išvestinių finansinių priemonių atveju – 4 %;
aukso ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, išskyrus elektros energijos išvestines finansines priemones, atveju – 18 %;
elektros energijos išvestinių finansinių priemonių atveju – 40 %;
nuosavybės vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių atveju – 32 %;
visų šios dalies b punkte išvardytų išvestinių finansinių priemonių atveju tame punkte nurodyta tariamoji suma nustatoma pagal 279b straipsnio 2 ir 3 dalis; be to, šios dalies b punkto iii–vi papunkčiuose nurodytų išvestinių finansinių priemonių atveju tariamoji suma nustatoma pagal 279b straipsnio 1 dalies b ir c punktus;
3 dalies a punkte nurodytų užskaitos grupių galima būsima pozicija padauginama iš 0,42.
Apskaičiuodama palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių ir kredito išvestinių finansinių priemonių galimą poziciją pagal b punkto i ir ii papunkčius, įstaiga gali pasirinkti taikyti ne likusį, bet pradinį sutarčių terminą.
6
283 straipsnis
Leidimas naudoti vidaus modelių metodą
Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad įstaiga įvykdė 2 dalyje nustatytą reikalavimą, jos leidžia tai įstaigai taikyti vidaus modelio metodą (IMM) toliau nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti:
273 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų sandorių;
273 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytų sandorių;
273 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytų sandorių.
Jeigu įstaigai leidžiama taikyti IMM pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti, ji taip pat gali taikyti IMM 273 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytiems sandoriams.
Nepaisant 273 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, įstaiga gali nuspręsti šio metodo netaikyti nereikšmingo dydžio ir rizikos pozicijoms. Tokiu atveju įstaiga šioms pozicijoms taiko vieną iš 3–5 skirsniuose nustatytų metodų, kai tenkinami atitinkami kiekvienam metodui taikomi reikalavimai.
Jeigu įstaiga nebeatitinka šiame skirsnyje apibrėžtų reikalavimų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir atlieka vieną iš šių veiksmų:
pateikia kompetentingai institucijai palaipsnio grįžimo planą;
kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad reikalavimų nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas.
284 straipsnis
Pozicijos vertė
Taikant šiuo tikslu įstaigos naudojamą modelį:
tiksliai apibūdinamas prognozuojamas užskaitos grupės rinkos vertės pokyčių, atsirandančių dėl bendros atitinkamų rinkos kintamųjų, pvz., palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, pokyčių įtakos, pasiskirstymas;
apskaičiuojama užskaitos grupės pozicijos vertė bet kurią dieną ateityje, atsižvelgiant į rinkos kintamųjų pokyčius.
Su sandorio šalies kredito rizika susijęs nuosavų lėšų reikalavimas dėl CCR pozicijų, kurioms įstaiga taiko IMM, yra didesnis iš šių dviejų poreikių:
su tomis pozicijomis susijęs nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuotas remiantis faktine EPE ir naudojantis dabartiniais rinkos duomenimis;
su tomis pozicijomis susijęs nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuotas remiantis faktine EPE ir atlikus bendrą nuoseklų visų CCR pozicijų, kurioms taikomas IMM, koregavimą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas.
Išskyrus sandorio šalims, kurioms, kaip nustatyta, būdinga specifinė klaidingų sprendimų rizika ir kurios patenka į 291 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo sritį, įstaigos apskaičiuoja pozicijos vertę kaip alfa (α) ir faktinės EPE sandaugą:
čia:
α |
= |
1,4, nebent kompetentingos institucijos reikalauja aukštesnio α koeficiento arba leidžia įstaigoms naudoti savus įverčius pagal 9 dalį. |
Faktinė EPE apskaičiuojama įvertinant tikėtiną poziciją (EEt) kaip vidutinę poziciją bet kurią dieną t ateityje, kai vidurkis nustatomas pagal atitinkamų rinkos rizikos veiksnių galimas būsimąsias vertes.
Pagal modelį apskaičiuojama būsimų datų (t1, t2, t3...) EE.
Faktinė EE apskaičiuojama grįžtamuoju būdu:
čia:
Faktinė EPE yra faktinės EE vidurkis per pirmuosius ateities pozicijos metus. Jei visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi anksčiau nei per vienerius metus, EPE yra EE vidurkis per visą laikotarpį, kol visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi. Faktinė EPE apskaičiuojama kaip faktinės EE svertinis vidurkis:
kai koeficientus
galima taikyti tais atvejais, kai būsima pozicija skaičiuojama laiko požiūriu netolygiai pasiskirsčiusiais laikotarpiais.
Nepaisant 4 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms naudoti savus alfa įverčius, kai:
alfa lygi vidaus kapitalo, gauto visiškai sumodeliavus visų sandorio šalių CCR vertę (skaitiklis), ir vidaus kapitalo, nustatyto pagal EPE (vardiklis), santykiui;
vardiklyje EPE naudojama taip, lyg ji būtų nekintama neapmokėta suma.
Skaičiuojant alfa vertę pagal šią dalį, ji turi būti ne mažesnė nei 1,2.
285 straipsnis
Užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė
Jeigu užskaitos grupei taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos ir kasdienis vertinimas rinkos verte, įstaiga apskaičiuoja faktinę EPE kaip nustatyta šioje dalyje. Jeigu, vertinant EE, modelis apima garantinės įmokos nustatymo poveikį, įstaiga gali, kompetentingai institucijai leidus, modelio EE vertę tiesiogiai panaudoti 284 straipsnio 5 dalyje nurodytoje formulėje. Kompetentingos institucijos tokį leidimą suteikia tik įsitikinusios, kad modelis tinkamai apima garantinės įmokos nustatymo poveikį, vertinant EE. Tokio leidimo neturinti įstaiga naudoja vieną iš šių faktinės EPE įverčių:
faktinę EPE, apskaičiuotą neatsižvelgiant į užtikrinimo priemonę, gautą ar suteiktą naudojant garantinę įmoką, pridėjus bet kokią sandorio šaliai neatsižvelgiant į kasdienį vertinimo ir garantinės įmokos nustatymo procesą ar dabartinę poziciją suteiktą užtikrinimo priemonę;
faktinę EPE, apskaičiuotą kaip galimą pozicijos padidėjimą per visą garantinės įmokos rizikos laikotarpį, pridėjus didesnę iš šių verčių:
dabartinę poziciją, įskaitant visas šiuo metu turimas arba suteiktas užtikrinimo priemones, išskyrus užtikrinimo priemones, kurių atžvilgiu reikalaujama vykdyti jų vertės išlaikymo prievolę arba dėl kurių ginčijamasi;
didžiausią grynąją poziciją, įskaitant užtikrinimo priemonę pagal susitarimą dėl garantinės įmokos, kuriai esant nebūtų pareikalauta vykdyti užtikrinimo priemonės vertės išlaikymo prievolės. Ši suma apima visas pagal susitarimą dėl garantinės įmokos numatytas taikytinas ribas, mažiausias pervedamas sumas, nepriklausomas sumas ir pradines garantines įmokas.
Taikant b punktą, įstaigos apskaičiuoja papildomą mokestį kaip sandorių rinkos vertės numatomą teigiamą pokytį garantinės įmokos rizikos laikotarpiu. Į užtikrinimo priemonės vertės pokyčius atsižvelgiama taikant priežiūrinius kintamumo koregavimus pagal 4 skyriaus 4 skirsnį arba savus kintamumo koregavimų įverčius pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, tačiau garantinės įmokos rizikos laikotarpiu negalima įsipareigoti mokėti užtikrinimo priemonės įmokų. Garantinės įmokos rizikos laikotarpiui taikomi 2–5 dalyse nustatyti trumpiausi laikotarpiai.
Sandorių, kurių atžvilgiu reikia kasdien koreguoti garantinę įmoką ir atlikti rinkos vertės vertinimą, garantinės įmokos rizikos laikotarpis, naudojamas siekiant sumodeliuoti pozicijos vertę atsižvelgiant į susitarimus dėl garantinės įmokos, yra ne mažesnis nei:
5 darbo dienos užskaitos grupėms, kurias sudaro tik atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoriai ir garantinės įmokos skolinimo sandoriai;
10 darbo dienų visoms kitoms užskaitos grupėms.
2 dalies a ir b punktams taikomos šios išimtys:
visų užskaitos grupių, kuriose sandorių skaičius bet kurią ketvirčio dieną yra didesnis kaip 5 000 , kito ketvirčio garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra ne trumpesnis nei 20 darbo dienų. Ši išimtis netaikoma įstaigų prekybos pozicijoms;
užskaitos grupių, kurias sudaro vienas arba keli sandoriai, susiję su nelikvidžia užtikrinimo priemone arba ne biržos išvestine finansine priemone, kurios neįmanoma lengvai pakeisti, garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra ne trumpesnis nei 20 darbo dienų.
Įstaiga nustato, ar užtikrinimo priemonė yra nelikvidi, arba ar ne biržos išvestinių finansinių priemonių neįmanoma lengvai pakeisti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, t. y. nesant nuolat aktyvios rinkos, kai sandorio šaliai per dvi dienas ar mažiau būtų pasiūlyta daug kainų, kurios neturėtų poveikio rinkai arba kurioms nebūtų taikoma rinkos diskonto norma (užtikrinimo priemonės atveju) ar premija (ne biržos išvestinės finansinės priemonės atveju).
Įstaiga apsvarsto, ar didžioji dalis sandorių arba vertybinių popierių, kuriuos ji laiko kaip užtikrinimo priemonę, nėra gauti iš vienos konkrečios sandorio šalies ir ar, tai sandorio šaliai skubotai pasitraukus iš rinkos, įstaiga galėtų tuos sandorius ar vertybinius popierius pakeisti.
Koreguojant garantinę įmoką kas N dienų, garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra bent lygus 2 ir 3 dalyse nustatytam laikotarpiui F, pridėjus N dienų skaičių ir atėmus vieną dieną. Tai yra:
286 straipsnis
CCR valdymas. Politika, procedūros ir sistemos
Įstaiga įdiegia ir palaiko CCR valdymo sistemą, kurią sudaro:
politika, procedūros ir sistemos, kurių paskirtis – užtikrinti CCR nustatymą, vertinimą, valdymą, patvirtinimą ir informacijos teikimą įstaigos viduje;
procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi tos politikos, procedūrų ir sistemų reikalavimų.
Ta politika, procedūros ir sistemos turi būti patikimos, nuosekliai įgyvendinamos ir patvirtintos dokumentais. Dokumentuose turi būti paaiškinti CCR nustatyti taikomi empiriniai metodai.
Pagal 1 dalį reikalaujama CCR valdymo sistema apima su CCR susijusią rinkos, likvidumo, teisinę ir operacinę riziką. Visų pirma, šia sistema užtikrinama, kad įstaiga laikytųsi šių principų:
nevykdytų operacijų su sandorio šalimi, kurios kreditingumo ji nėra įvertinusi;
deramai atsižvelgtų į kredito riziką, kuri kyla prieš atsiskaitymą ir atsiskaitant;
šią riziką ji valdytų kuo visapusiškiau sandorio šalies (sujungdama CCR pozicijas su kitomis kredito pozicijomis) ir įmonės lygmenyse.
IMM taikanti įstaiga užtikrina, kad jos CCR valdymo sistemoje kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu būtų atsižvelgta į su toliau nurodytais veiksniais susijusią likvidumo riziką:
galimi reikalavimai vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę esant rinkos sukrėtimui, kai apsikeista kintamosiomis garantinėmis įmokomis ar kitų rūšių, pvz., pradinėmis ar nepriklausomomis, garantinėmis įmokomis;
galimi reikalavimai grąžinti sandorio šalių suteiktos užtikrinimo priemonės perviršį;
reikalavimai, pateikiami dėl galimo prastesnio išorinio pačios įstaigos kredito kokybės vertinimo.
Įstaiga užtikrina, kad užtikrinimo priemonės pakartotinio panaudojimo pobūdis ir laikotarpis atitiktų jos likvidumo poreikius ir nekeltų pavojaus jos gebėjimui laiku suteikti ar grąžinti užtikrinimo priemonę.
287 straipsnis
CCR valdymo organizacinės struktūros
IMM taikanti įstaiga įsteigia ir palaiko:
2 dalies reikalavimus atitinkantį rizikos kontrolės skyrių;
3 dalies reikalavimus atitinkantį užtikrinimo priemonių valdymo skyrių.
Rizikos kontrolės skyrius atsako už CCR valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą, įskaitant pradinį ir nuolatinius modelio tikrinimus, ir vykdo šias funkcijas bei laikosi šių reikalavimų:
atsako už įstaigos CCR valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą;
rengia kasdienes ataskaitas apie įstaigos rizikos vertinimo modelio taikymo rezultatus ir tuos rezultatus analizuoja. Ši analizė apima CCR pozicijų verčių ir sandorių ribų tarpusavio priklausomybės vertinimą;
tikrina įvesties duomenų vientisumą ir rengia bei analizuoja ataskaitas apie įstaigos rizikos vertinimo modelio taikymo rezultatus, taip pat pateikia pozicijos rizikos ir kredito bei prekybos operacijų sandorių ribų tarpusavio priklausomybės vertinimą;
yra nepriklausomas nuo skyrių, kuriuose pozicijos nustatomos ir atnaujinamos arba jomis prekiaujama, ir nepasiduoda nederamai įtakai;
jame dirba pakankamai darbuotojų;
atsiskaito tiesiogiai įstaigos vyresniajai vadovybei;
jo darbas glaudžiai susietas su kasdieniu įstaigos kredito rizikos valdymo procesu;
jo darbo rezultatai yra neatsiejama įstaigos kredito ir bendro rizikos planavimo, stebėsenos ir kontrolės proceso dalis.
Užtikrinimo priemonių valdymo skyrius atlieka šias užduotis ir funkcijas:
įvertina ir teikia reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, sprendžia su reikalavimais vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę susijusius ginčus ir kasdien tiksliai informuoja apie nepriklausomų sumų, pradinių ir kintamųjų garantinių įmokų dydį;
kontroliuoja duomenų, kuriais naudojamasi teikiant reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, vientisumą ir užtikrina, kad šie duomenys būtų nuoseklūs ir reguliariai suderinami su visais įstaigos turimais susijusiais duomenų šaltiniais;
stebi pakartotinio užtikrinimo priemonės naudojimo mastą ir visus įstaigos teisių į jos suteiktą užtikrinimo priemonę ir su ja susijusių teisių pokyčius;
atitinkamo lygio vadovybei teikia informaciją apie tai, kokių rūšių užtikrinimo priemonės naudojamos pakartotinai, ir apie tokio pakartotinio naudojimo sąlygas, įskaitant priemonę, kredito kokybę ir grąžinimo terminą;
stebi atskirų įstaigos priimamų užtikrinimo priemonių rūšių koncentraciją;
reguliariai, bet ne rečiau kaip kas ketvirtį, vyresniajai vadovybei teikia informaciją apie užtikrinimo priemonės valdymą, įskaitant informaciją apie gautos ir suteiktos užtikrinimo priemonės rūšį, dydį, kitimą ir su reikalavimais vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę susijusių ginčų priežastis. Taip vidaus lygiu teikiant informaciją taip pat atsižvelgiama į šių duomenų kitimo tendencijas.
288 straipsnis
CCR valdymo sistemos patikrinimas
Vykdydama vidaus auditą įstaiga reguliariai atlieka nepriklausomą savo CCR valdymo sistemos patikrinimą. Per šį patikrinimą tikrinama pagal 287 straipsnį reikalaujamų kontrolės ir užtikrinimo priemonių valdymo skyrių veikla, konkrečiai bent šie aspektai:
pagal 286 straipsnį reikalaujamos CCR valdymo sistemos ir proceso dokumentų tinkamumas;
pagal 287 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamo CCR kontrolės skyriaus organizacinė struktūra;
pagal 287 straipsnio 1 dalies b punktą reikalaujamo užtikrinimo priemonių valdymo skyriaus organizacinė struktūra;
CCR priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą;
rizikos vertinimo modelio ir vertinimo sistemų, naudojamų sandorius sudarančiuose ir operacijas vykdančiuose padaliniuose, tvirtinimo procesas;
visų reikšmingų CCR vertinimo proceso pakeitimų tvirtinimas;
CCR, kuriai taikomas rizikos vertinimo modelis, apimtis;
vadovybės informavimo sistemos vientisumas;
CCR duomenų tikslumas ir visuma;
tikslus užtikrinimo priemonės pateikimo ir užskaitos susitarimų teisinių sąlygų taikymas nustatant pozicijos vertę;
modeliui naudojamų duomenų šaltinių nuoseklumo, pateikimo laiku ir patikimumo, įskaitant tokių duomenų šaltinių nepriklausomumą, tikrinimas;
svyravimų ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas;
vertinimo ir rizikos transformacijų apskaičiavimo tikslumas;
modelio tikslumo tikrinimas dažnai atliekant grįžtamąjį testavimą, kaip nustatyta 293 straipsnio 1 dalies b–e punktuose;
CCR kontrolės skyriaus ir užtikrinimo priemonių valdymo skyriaus atitiktis atitinkamiems teisės aktų reikalavimams.
289 straipsnis
Naudojimo patikrinimas
290 straipsnis
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
Įstaiga bent kartą per ketvirtį taiko daugelio veiksnių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus ir vertina reikšmingą nekryptinę (netiesioginę) riziką, įskaitant pelningumo kreivės riziką ir bazinę riziką. Atliekant daugelio veiksnių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nagrinėjami bent šie scenarijai:
įvyko rimti ekonominiai arba rinkos įvykiai;
gerokai sumažėjo bendrasis rinkos likvidumas;
stambus finansinis tarpininkas likviduoja pozicijas.
291 straipsnis
Klaidingų sprendimų rizika
Šiame straipsnyje:
a) |
„bendroji klaidingų sprendimų rizika“ – rizika, kai tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, ir bendrų rinkos rizikos veiksnių tarpusavio koreliacija yra teigiama; |
b) |
„specifinė klaidingų sprendimų rizika“ – rizika, kai būsimos pozicijos su konkrečia sandorio šalimi ir PD, atsirandančios dėl sandorių su sandorio šalimi pobūdžio, tarpusavio koreliacija yra teigiama. Laikoma, kad įstaiga susiduria su specifine klaidingų sprendimų rizika, jei tikėtina, kad konkrečios sandorio šalies būsima pozicija bus didelė esant didelei sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybei. |
Įstaigos apskaičiuoja su CCR susijusį nuosavų lėšų reikalavimą sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, ir tuo atveju, kai tarp sandorio šalies ir ne biržos išvestinės finansinės priemonės pagrindinės priemonės arba 273 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytų sandorių pagrindinės priemonės emitento yra teisinis ryšys, pagal šiuos principus:
finansinės priemonės, susijusios su specifine klaidingų sprendimų rizika, neįtraukiamos į tą pačią užskaitos grupę kaip kiti sandoriai su ta sandorio šalimi ir kiekviena iš jų laikoma atskira užskaitos grupe;
kiekvienoje tokioje atskiroje užskaitos grupėje vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos vertė yra lygi visai pagrindinių finansinių priemonių likutinės tikrosios vertės tikėtino sumažėjimo sumai, remiantis prielaida, kad pagrindinis emitentas yra likviduojamas;
3 skyriuje apibrėžtą metodą taikančios įstaigos LGD tokių apsikeitimo sandorių atveju yra lygus 100 %;
2 skyriuje apibrėžtą metodą taikančiai įstaigai taikomas neapdrausto sandorio rizikos koeficientas;
visų kitų tokiai atskirai užskaitos grupei priklausančių vieno pavadinimo sandorių atveju pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis staigaus tų pagrindinių pozicijų neįvykdymo prielaidos, kai emitentas yra teisiniais ryšiais susijęs su sandorio šalimi. Sandorių, nurodančių pavadinimų krepšelį arba indeksą, atveju taikoma staigaus atitinkamų pagrindinių pozicijų neįvykdymo prielaida, kai emitentas yra teisiniais ryšiais susijęs su sandorio šalimi, jei tai reikšminga;
tiek, kiek esamos rinkos rizikos skaičiavimai, į kuriuos jau įtraukta LGD prielaida, naudojami siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimą IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsnyje nustatytai papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai ir pasikeitimų rizikai padengti, LGD taikomoje formulėje yra lygus 100 %.
292 straipsnis
Modeliavimo proceso vientisumas
Įstaiga užtikrina 284 straipsnyje apibrėžto modeliavimo proceso vientisumą taikydama bent šias priemones:
modelyje laiku, išsamiai ir nuosaikiai atsižvelgiama į sandorio sąlygas bei ypatybes;
šios sąlygos apima bent tariamąsias sandorių sumas, terminus, orientacinį turtą, susitarimus dėl garantinės įmokos ir susitarimus dėl užskaitos;
šios sąlygos ir ypatybės įrašomos duomenų bazėje, kuri oficialiai ir reguliariai audituojama;
susitarimų dėl užskaitos pripažinimo procedūra, pagal kurią teisininkai turi patikrinti, ar užskaita pagal tuos susitarimus teisiškai galima;
nepriklausomas padalinys d punkte nustatyto patikrinimo rezultatus įtraukia į c punkte nurodytą duomenų bazę;
atliekamas sandorio sąlygų ir ypatybių duomenų įtraukimo į EPE modelį vidaus auditas;
nustatomos modelio ir duomenų šaltinių sistemų oficialaus derinimo procedūros, kad būtų nuolat tikrinama, ar skaičiuojant EPE tinkamai ar bent nuosaikiai atsižvelgiama į sandorio sąlygas ir ypatybes.
Kad apskaičiuotų faktinę EPE atlikdama koregavimą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas, įstaiga koreguoja faktinę EPE panaudodama trejų metų duomenis, kurie apima jos sandorio šalių kredito įsipareigojimų neįvykdymo kainų skirtumų atžvilgiu nepalankų laikotarpį arba tokio nepalankaus laikotarpio teorinius rinkos duomenis.
Šiuo tikslu įstaiga taiko 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.
Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaiga patikslintų koregavimą, atliktą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas, jeigu tų lyginamųjų portfelių pozicijos gerokai skiriasi.
Įstaiga taiko modelio patvirtinimo procedūrą, kuri aiškiai reglamentuojama įstaigos politikoje ir procedūrose. Taikant tą patvirtinimo procedūrą:
nurodomas testavimo tipas, reikalingas modelio vientisumui užtikrinti, ir nustatomos sąlygos, kurioms esant prielaidos, kuriomis grindžiamas modelis, yra netinkamos, ir dėl to gali būti nustatyta per maža EPE;
atliekamas modelio išsamumo patikrinimas.
Įstaiga stebi atitinkamą riziką ir taiko procedūras, pagal kurias gali koreguoti savo faktinės EPE skaičiavimus, jeigu tokia rizika taptų svarbesnė. Laikydamasi šios dalies įstaiga:
nustato ir valdo savo pozicijas įvertindama pagal 291 straipsnio 1 dalies b punktą kylančią specifinę klaidingų sprendimų riziką ir pagal 291 straipsnio 1 dalies a punktą kylančią bendrąją klaidingų sprendimų riziką;
pozicijoms, kurioms būdinga po vienerių metų didėjančios rizikos tendencija, nuolat atlieka vienerių metų trukmės atitinkamos pozicijos įvertinimo ir tos pačios pozicijos įvertinimo per visą jos laikymo laikotarpį palyginimą;
nuolat lygina pozicijų, iki kurių laikymo pabaigos liko mažiau nei vieneri metai, pakeitimo išlaidas (dabartinė pozicija) ir realizuotas pozicijas bei saugo duomenis, kurie leistų atlikti tokį palyginimą.
293 straipsnis
Rizikos valdymo sistemai taikomi reikalavimai
Įstaiga laikosi šių reikalavimų:
atitinka trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytus kokybinius reikalavimus;
reguliariai vykdo grįžtamąjį testavimą, lygindama taikant modelį gautus rizikos įverčius su realiais rizikos įverčiais ir spėjamus pokyčius, nustatytus remiantis statinėmis pozicijomis, su realiais įverčiais;
atlieka pradinį CCR pozicijų modelio ir jį taikant gautų rizikos įverčių patvirtinimą ir nuolatinę reguliarią jų peržiūrą. Patvirtinimas ir peržiūra turi būti su modelio kūrimu nesusiję procesai;
valdymo organas ir vyresnioji vadovybė dalyvauja rizikos kontrolės procese ir užtikrina, kad kredito ir sandorio šalies kredito rizikos kontrolei vykdyti būtų skiriama pakankamai išteklių. Šiuo atžvilgiu pagal 287 straipsnio 1 dalies a punktą įsteigto nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus kasdien rengiamas ataskaitas peržiūri atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus sumažinti atskirų prekybinių operacijų vykdytojų pozicijas ir bendrąją įstaigos pozicijos riziką;
vidaus rizikos vertinimo modelis integruojamas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą;
rizikos vertinimo sistema taikoma kartu su vidaus sandorių ir pozicijų ribomis. Šiuo atžvilgiu pozicijų ribos su įstaigos rizikos vertinimo modeliu siejamos nuosekliai ir prekybinių operacijų vykdytojams, kreditų valdytojams ir vyresniajai vadovybei suprantamu būdu;
įstaiga užtikrina, kad jos rizikos valdymo sistema būtų tinkamai patvirtinta dokumentais. Visų pirma, ji taiko dokumentais patvirtintą vidaus politiką, kontrolės priemones ir procedūras, susijusias su rizikos vertinimo sistemos veikimu, ir tvarką, kuria užtikrinama, kad šios politikos būtų laikomasi;
atlikdama vidaus auditą įstaiga reguliariai atlieka nepriklausomą rizikos vertinimo sistemos patikrinimą. Per šį patikrinimą tikrinama verslu užsiimančių (operacijos vykdančių) skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla. Viso rizikos valdymo proceso patikrinimas vykdomas reguliariai (ir ne rečiau nei kartą per metus) ir jo metu konkrečiai įvertinami bent visi 288 straipsnyje nurodyti aspektai;
nuolatinį sandorio šalių kredito rizikos modelio patvirtinimą, įskaitant grįžtamąjį testavimą, reguliariai atlieka atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus nuspręsti, kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalinti modelių trūkumai.
294 straipsnis
Patvirtinimo reikalavimai
Per pradinį ir nuolatinį savo CCR pozicijų modelio ir jo rizikos įverčių patvirtinimą įstaiga užtikrina, kad būtų tenkinami šie reikalavimai:
įstaiga atlieka grįžtamąjį testavimą naudodama ankstesnių laikotarpių duomenis apie rinkos rizikos veiksnių pokyčius prieš tai, kai kompetentingos institucijos suteikia leidimą pagal 283 straipsnio 1 dalį. Atliekant tą grįžtamąjį testavimą apsvarstomi keli atskiri prognozavimo laikotarpiai bent vieneriems metams, su įvairiomis pradžios datomis ir apimantys labai įvairias rinkos sąlygas;
285 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą metodą taikanti įstaiga reguliariai tvirtina savo modelį siekdama patikrinti, ar realizuotos dabartinės pozicijos atitinka prognozes visais garantinės įmokos laikotarpiais per vienerius metus. Jei kai kurių užskaitos grupės sandorių terminas yra trumpesnis kaip vieneri metai ir be šių sandorių užskaitos grupei būdingas didesnis jautrumas rizikos veiksniams, į tai atsižvelgiama per patvirtinimą;
įstaiga atlieka savo CCR pozicijų modelio veikimo, modelio atitinkamų rizikos įverčių ir rinkos rizikos veiksnių prognozių grįžtamąjį patikrinimą. Užtikrintų sandorių atveju prognozavimo laikotarpiai, į kuriuos atsižvelgiama, apima tipinius prekybos, kai naudojamos užtikrinimo priemonės arba garantinės įmokos, garantinės įmokos rizikos laikotarpius;
jei patvirtinant modelį paaiškėja, kad faktinė EPE yra nepakankamai įvertinta, įstaiga imasi reikiamų veiksmų, kad pašalintų modelio netikslumą;
įstaiga pradinio ir nuolatinio modelio patvirtinimo procese patikrina kainų nustatymo modelius, naudojamus CCR pozicijai apskaičiuoti pagal tam tikrą rinkos rizikos veiksnių būsimų sukrėtimų scenarijų. Pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modeliu turi būti įvertinti šių sandorių vertės pokyčiai, atsižvelgiant į rinkos rizikos veiksnius;
CCR pozicijų modelis apima informaciją apie konkrečius sandorius, kuri yra būtina, kad būtų galima susumuoti pozicijas užskaitos grupės mastu. Įstaiga užtikrina, kad taikant modelį sandoriai būtų priskirti tinkamai užskaitos grupei;
CCR pozicijų modelis apima informaciją apie konkrečius sandorius, kad būtų galima įvertinti garantinės įmokos poveikį. Atsižvelgiama į dabartinį garantinės įmokos dydį ir dydį, kuris sandorio šalių bus naudojamas ateityje. Pagal tokį modelį atsižvelgiama į susitarimų dėl garantinės įmokos rūšį (vienašalis ar dvišalis), reikalavimų vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę dažnį, garantinės įmokos rizikos laikotarpį, mažiausią įstaigai priimtiną ribą, iki kurios pozicija gali būti be garantinės įmokos, ir mažiausią pervedamą sumą. Pagal tokį modelį vertinamas pateiktos užtikrinimo priemonės rinkos vertės pokytis arba taikomos 4 skyriuje nustatytos taisyklės;
modelio patvirtinimo procesas apima statinį istorinį tipinių sandorio šalių portfelių grįžtamąjį testavimą. Įstaiga reguliariai atlieka keleto tipinių (faktiškų ar hipotetiškų) sandorio šalių portfelių grįžtamuosius testavimus. Tie tipiniai portfeliai pasirenkami remiantis jų jautrumu reikšmingiems įstaigos patiriamos rizikos veiksniams ir šių veiksnių deriniams;
įstaiga atlieka grįžtamąjį testavimą, kurio tikslas – patikrinti pagrindines CCR pozicijų modelio prielaidas ir atitinkamus rizikos įverčius, įskaitant pagal modelį nustatytą ryšį tarp to paties rizikos veiksnio pradinių terminų ir nustatytus ryšius tarp rizikos veiksnių;
CCR pozicijų modelių veikimas ir atitinkamų rizikos įverčių rezultatai vertinami pagal tinkamą grįžtamojo testavimo praktiką. Pagal grįžtamojo testavimo planą turi būti galima nustatyti nepatenkinamus EPE modelio rizikos įverčių rezultatus;
įstaiga patvirtina laikotarpiams taikomus CCR pozicijų modelius ir visus rizikos įverčius, atsižvelgdama į sandorių, dėl kurių pozicija apskaičiuojama taikant IMM pagal 283 straipsnį, terminus;
įstaiga nuolatinio modelio patvirtinimo procese reguliariai tikrina kainų nustatymo modelius, taikomus apskaičiuojant sandorio šalies poziciją, pagal tinkamus nepriklausomus lyginamuosius dydžius;
nuolatinis įstaigos CCR pozicijų modelio ir atitinkamų rizikos įverčių patvirtinimas apima nesenų rezultatų tinkamumo vertinimą;
įstaiga pradinio ir nuolatinio patvirtinimo procese vertina CCR pozicijų modelio parametrų atnaujinimo dažnį;
atliekant pradinį ir nuolatinį CCR pozicijų modelių patvirtinimą vertinama, ar pozicijų apskaičiavimai sandorio šalių lygmeniu ir užskaitos grupėse yra tinkami.
7
295 straipsnis
Sutartinės užskaitos pripažinimas rizika mažinančia užskaita
Įstaigos mažinančiomis riziką sutartimis pagal 298 straipsnį gali laikyti tik toliau išvardytų rūšių sutartinės užskaitos sutartis, kai užskaitos sutartis yra pripažinta kompetentingų institucijų pagal 296 straipsnį ir įstaiga atitinka 297 straipsnyje nustatytus reikalavimus:
įstaigos ir kitos sandorio šalies dvišalės novacijos sutartys, pagal kurias priešpriešiniai reikalavimai ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą, kai yra taikoma novacija, ir taip sudaroma viena nauja šalims privaloma sutartis, pakeičianti visas ankstesnes sutartis ir visus šalių tarpusavio įsipareigojimus pagal tas sutartis;
kitos įstaigos ir jos sandorio šalies dvišalės užskaitos sutartys;
sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimai, kai patvirtinimą gavusios įstaigos taiko 6 skirsnyje nustatytą metodą sandoriams, kuriems tas metodas taikytinas. Kompetentingos institucijos praneša EBI patvirtintų sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimų sąrašą.
Skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą, užskaitos sandoriai, kuriuose dalyvauja vienai grupei priklausantys atskiri juridiniai subjektai, nepripažįstami.
296 straipsnis
Sutartinės užskaitos sutarčių pripažinimas
Visos sutartinės užskaitos sutartys, kuriomis remdamasi įstaiga nustato pozicijos vertę pagal šią dalį, turi tenkinti šias sąlygas:
įstaiga su kita sandorio šalimi yra sudariusi sutartinės užskaitos sutartį, kuria sukuriamas vienas visus įtrauktus sandorius apimantis teisinis įsipareigojimas, pagal kurį, jei sandorio šalis neįvykdo savo įsipareigojimų, įstaiga turėtų teisę gauti arba būtų įpareigota sumokėti tik grynąją įtrauktų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą;
įstaiga kompetentingoms institucijoms raštu pateikė pagrįstą teisinę nuomonę, kad užskaitos susitarimo teisinio užginčijimo atveju įstaigos reikalavimai ir įsipareigojimai neviršys a punkte nurodytų reikalavimų ir įsipareigojimų. Teisinė nuomonė pagrindžiama taikytina teise:
šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymais;
jeigu tai susiję su įmonės filialu, esančiu kitoje šalyje nei ta, kurioje įmonė yra įsisteigusi – šalies, kurioje veikia filialas, įstatymais;
šalies, kurios įstatymai reglamentuoja atskirus užskaitos susitarimo sandorius, įstatymais;
šalies, kurios įstatymai reglamentuoja bet kokias sutartis arba susitarimus, būtinus sutartinei užskaitai vykdyti, įstatymais;
kiekvienos sandorio šalies kredito rizika susumuojama ir visuose sandoriuose su kiekviena sandorio šalimi sudaro vieną bendrą teisiškai galiojančią poziciją. Į šią visumą atsižvelgiama nustatant kredito limitą ir vidaus kapitalą;
sutartyje negali būti sąlygos, pagal kurią, jei kuri nors sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, įsipareigojimus vykdanti sandorio šalis galėtų mokėti tik dalį sumos arba visai nemokėti įsipareigojimų nevykdančiai šaliai, net jei įsipareigojimų nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius (t. y. atsisakymo sąlyga).
Jei kurios nors kompetentingos institucijos nėra įsitikinusios, kad sutartinė užskaita pagal kiekvienos iš b punkte nurodytų šalių teisę yra teisiškai galiojanti ir vykdytina, sutartinės užskaitos sutartis nė vienos iš sandorio šalių atžvilgiu nepripažįstama riziką mažinančia. Kompetentingos institucijos viena kitą atitinkamai informuoja.
Teisinės nuomonės, nurodytos b punkte, gali būti parengtos remiantis sutartinės užskaitos rūšimis. Sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimai turi atitikti šias papildomas sąlygas:
2 dalies a punkte nurodyta grynoji suma yra kiekvieno įtraukto atskiro dvišalio pagrindinio susitarimo teigiamų bei neigiamų uždarųjų pozicijų verčių ir atskirų sandorių teigiamų bei neigiamų rinkos verčių grynoji suma (produktų grynoji suma);
2 dalies b punkte nurodytose teisinėse nuomonėse nagrinėjamas viso sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimo galiojimas ir įgyvendinimo galimybės vadovaujantis jame nurodytomis sąlygomis bei užskaitos sutarčių poveikis bet kurio įtraukto atskiro dvišalio pagrindinio susitarimo reikšmingoms nuostatoms.
297 straipsnis
Įstaigų prievolės
Atsižvelgdama į sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimą, įstaiga ir toliau laikosi reikalavimų dėl abipusės užskaitos pripažinimo ir 4 skyriaus reikalavimų dėl kredito rizikos sumažinimo pripažinimo, kai tinka, taikydama šiuos reikalavimus kiekvienam įtrauktam atskiram abipusiam pagrindiniam susitarimui ir sandoriui.
298 straipsnis
Užskaitos pripažinimo riziką mažinančia užskaita poveikis
Užskaita 3–6 skirsnių tikslais pripažįstama taip, kaip išdėstyta tuose skirsniuose.
8
299 straipsnis
Prekybos knygos straipsniai
Apskaičiuodamos prekybos knygos straipsnių sandorio šalies rizikos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas įstaigos laikosi šių principų:
▼M8 —————
įstaigos netaiko paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, nustatyto 222 straipsnyje, finansinės užtikrinimo priemonės poveikiui pripažinti;
atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, įtrauktų į prekybos knygą, atveju įstaigos gali pripažinti reikalavimus atitinkančiomis užtikrinimo priemonėmis visas finansines priemones ir biržos prekes, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą;
kai pozicijos yra susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, įtrauktomis į prekybos knygą, įstaigos gali pripažinti biržos prekes, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone;
kintamumo koregavimams apskaičiuoti, kai tokios finansinės priemonės arba biržos prekės, nelaikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal 4 skyrių, yra skolinamos arba pasiskolinamos, parduodamos arba perkamos, pateikiamos arba gaunamos kaip užtikrinimo priemonė arba kitu būdu pagal tokį sandorį, o įstaiga taiko priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą pagal 4 skyriaus 3 skirsnį, įstaigos vertina tokias priemones ir biržos prekes taip pat kaip nuosavybės vertybinius popierius, neįtrauktus į pagrindinį indeksą, bet įtrauktus į pripažintos biržos sąrašus;
kai įstaiga finansinėms priemonėms arba biržos prekėms, nelaikomoms atitinkančiomis reikalavimus pagal 4 skyrių, taiko savų kintamumo koregavimo įverčių metodą pagal 4 skyriaus 3 skirsnį, ji apskaičiuoja kiekvieno atskiro straipsnio kintamumo koregavimus. Kai įstaiga yra gavusi patvirtinimą 4 skyriuje apibrėžtam vidaus modelių metodui taikyti, ji taip pat gali taikyti šį metodą prekybos knygos straipsniams;
pripažindamos pagrindinius užskaitos sandorius, apimančius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, įstaigos pripažįsta prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijų užskaitą tik tais atvejais, kai užskaitos sandoriai atitinka šias sąlygas:
visi sandoriai kiekvieną dieną vertinami rinkos kainomis;
visi pagal minėtus sandorius pasiskolinti, pirkti ar gauti vienetai gali būti pripažįstami reikalavimus pagal 4 skyrių atitinkančiomis finansinėmis užtikrinimo priemonėmis netaikant šios dalies c–f punktų;
jeigu į prekybos knygą įtraukta kredito išvestinė finansinė priemonė yra vidaus apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šį reglamentą vadovaujantis 204 straipsniu, įstaigos taiko vieną iš šių metodų:
vertina ją taip, tarsi nebūtų sandorio šalies rizikos, susijusios su tos kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija;
apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą sandorio šalies kredito rizikai padengti, nuosekliai įtraukia visas prekybos knygos kredito išvestines finansines priemones, įeinančias į vidaus apsidraudimo pozicijas arba perkamas kaip užtikrinimo priemonės CCR pozicijoms, kai kredito užtikrinimas pripažįstamas atitinkančiu reikalavimus pagal 4 skyrių.
9
300 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skirsnyje ir septintoje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
neliečiamas bankroto atveju – toks kliento turtas, kurio pagal galiojančius susitarimus pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario nemokumo atveju atitinkamai tos pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario kreditoriai gauti negalėtų, arba turtas, kurio tarpuskaitos narys negalės gauti, kad padengtų nuostolius, kurių patyrė dėl kliento ar klientų, išskyrus tą turtą pateikusius klientus, įsipareigojimų nevykdymo; |
2) |
su pagrindine sandorio šalimi susijęs sandoris – 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta kliento ir tarpuskaitos nario sutartis arba sandoris, tiesiogiai susiję su toje dalyje nurodyta to tarpuskaitos nario ir pagrindinės sandorio šalies sutartimi arba sandoriu; |
3) |
tarpuskaitos narys – tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 punkte; |
4) |
klientas – klientas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 15 punkte, arba įmonė, kuri su tarpuskaitos nariu nustatė netiesiogines tarpuskaitos priemones pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį; |
5) |
piniginis sandoris – sandoris pinigais, skolos finansinėmis priemonėmis ar nuosavybės vertybiniais popieriais, neatidėliotinas užsienio valiutos keitimo sandoris arba neatidėliotinas biržos prekių sandoris; tačiau atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi sandoriai nėra piniginiai sandoriai; |
6) |
netiesioginė tarpuskaitos priemonė – priemonė, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas; |
7) |
aukštesnės pakopos klientas – subjektas, teikiantis tarpuskaitos paslaugas žemesnės pakopos klientui; |
8) |
žemesnės pakopos klientas – subjektas, besinaudojantis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą; |
9) |
daugiapakopė klientų struktūra – netiesioginė tarpuskaitos priemonė, pagal kurią tarpuskaitos paslaugas įstaigai teikia subjektas, kuris yra ne tarpuskaitos narys, bet tarpuskaitos nario klientas arba aukštesnės pakopos kliento klientas; |
10) |
nefinansuojama įmoka į įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įmoka, kurią tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga sutartyje įsipareigojo suteikti pagrindinei sandorio šaliai po to, kai pagrindinė sandorio šalis išnaudoja savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo lėšas nuostoliams, kuriuos ji patyrė, vienam arba keliems savo tarpuskaitos nariams neįvykdžius įsipareigojimų, padengti; |
11) |
visiškai garantuotas indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoris – visiškai užtikrintas pinigų rinkos sandoris, kai dvi sandorio šalys pasikeičia indėliais, o pagrindinė sandorio šalis tampa jų tarpininke, užtikrinančia šių sandorio šalių mokėjimo prievolių vykdymą. |
301 straipsnis
Materialinė taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas toliau nurodytoms sutartims ir sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta su pagrindine sandorio šalimi:
II priede išvardytoms išvestinių finansinių priemonių sutartims ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms;
vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams ir visiškai garantuotiems indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir
ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams.
Šis skirsnis netaikomas pozicijoms, atsirandančioms dėl atsiskaitymo pagal piniginius sandorius. Įstaigos taiko V antraštinėje dalyje nustatytą tvarką prekybos pozicijoms, atsirandančioms dėl šių sandorių, ir 0 % rizikos koeficientą įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis padengiami tik tie sandoriai. Įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis, be piniginių sandorių, padengiama bet kuri iš šios dalies pirmoje pastraipoje išvardytų sutarčių, įstaigos taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką.
Šio skirsnio tikslais taikomi šie reikalavimai:
į pradinę garantinę įmoką neįtraukiamos įmokos pagrindinei sandorio šaliai už nuostolių pasidalijimo paskirstant juos tarpusavyje susitarimus;
į pradinę garantinę įmoką įtraukiama tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos arba kliento atiduota saugoti užtikrinimo priemonė, viršijanti atitinkamai pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos reikalaujamą minimalią sumą, jei pagrindinė sandorio šalis arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga atitinkamais atvejais gali neleisti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančiai įstaigai arba klientui atsiimti šį užtikrinimo priemonės perviršį;
jei pagrindinė sandorio šalis naudoja pradinę garantinę įmoką tarpusavyje paskirstydama nuostolius savo tarpuskaitos nariams, tarpuskaitos narių vaidmenį atliekančios įstaigos šią pradinę garantinę įmoką vertina kaip įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.
302 straipsnis
Pagrindinių sandorio šalių pozicijų stebėsena
303 straipsnis
Tarpuskaitos narių turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimas
Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį savoms reikmėms arba kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė, nuosavų lėšų reikalavimus turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms apskaičiuoja taip:
savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms ji taiko 306 straipsnyje nustatytą tvarką;
savo įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą tai pagrindinei sandorio šaliai ji taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką.
304 straipsnis
Kliringo narių turimų klientų pozicijų vertinimas
Jei tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga nuosavų lėšų reikalavimui turimoms pozicijoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 3 arba 6 skirsnyje nustatytus metodus, taikomos šios nuostatos:
nukrypstant nuo 285 straipsnio 2 dalies, įstaiga turimoms kliento pozicijoms gali taikyti bent penkių darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;
įstaiga turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms taiko bent dešimties darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;
nukrypstant nuo 285 straipsnio 3 dalies, kai į skaičiavimus įtraukta užskaitos grupė atitinka tos dalies a punkte nustatytą sąlygą, įstaiga gali nepaisyti tame punkte nustatyto apribojimo, jei užskaitos grupė neatitinka tos dalies b punkte nustatytos sąlygos ir į ją neįtraukta užginčytų sandorių ar egzotinių pasirinkimo sandorių;
kai pagrindinė sandorio šalis išlaiko kintamąją garantinę įmoką sandoriui ir įstaigos užtikrinimo priemonė nėra apsaugota nuo pagrindinės sandorio šalies nemokumo, įstaiga taiko trumpesnįjį iš šių dviejų garantinės įmokos rizikos laikotarpių: vienų metų laikotarpį arba likusį sandorio terminą, taikydama dešimties darbo dienų žemiausią ribą.
Daugiapakopės klientų struktūros atveju pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka gali būti taikoma kiekvienoje tos struktūros pakopoje.
305 straipsnis
Klientų pozicijų vertinimas
Nedarant poveikio 1 dalyje nurodytam metodui, įstaiga, kuri yra klientė, gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą savo su pagrindine sandorio šalimi susijusių sandorių, sudarytų su tarpuskaitos nariu, prekybos pozicijoms pagal 306 straipsnį, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
su tais sandoriais susijusios tos įstaigos pozicijos ir turtas yra ir tarpuskaitos nario, ir pagrindinės sandorio šalies lygmeniu atriboti ir atskirti nuo tarpuskaitos nario ir kitų to tarpuskaitos nario klientų pozicijų bei turto, ir dėl šio atribojimo ir atskyrimo šios pozicijos bei turtas yra neliečiami bankroto atveju, jei tarpuskaitos narys arba vienas ar keli kiti jo klientai neįvykdytų įsipareigojimų arba taptų nemokūs;
įstatymais ir kitais teisės aktais, taisyklėmis bei sutarčių nuostatomis, kurie yra taikomi tai įstaigai arba pagrindinei sandorio šaliai arba kurių ta įstaiga ar pagrindinė sandorio šalis privalo laikytis, sudaromos palankesnės sąlygos tam, kad pirminio tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju su tomis sutartimis ir sandoriais susijusios kliento pozicijos bei atitinkama užtikrinimo priemonė būtų perleidžiamos kitam tarpuskaitos nariui per taikytiną garantinės įmokos rizikos laikotarpį. Tokiomis aplinkybėmis kliento pozicijos ir užtikrinimo priemonė perleidžiamos rinkos verte, išskyrus atvejus, kai klientas paprašo uždaryti poziciją rinkos verte;
klientas yra atlikęs pakankamai išsamią teisinę peržiūrą (kurią jis nuolat atnaujindavo), kuria pagrindžiama, kad susitarimai, kuriais užtikrinama, kad būtų įvykdyta b punkte nustatyta sąlyga, yra teisėti, galiojantys, privalomi ir vykdytini pagal atitinkamus susijusios jurisdikcijos ar jurisdikcijų teisės aktus;
pagrindinė sandorio šalis yra reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis.
Įstaiga, vertindama savo atitiktį pirmos pastraipos b punkte nustatytai sąlygai, gali atsižvelgti į bet kokį aiškų kliento pozicijų ir atitinkamos užtikrinimo priemonės perleidimo pagrindinėje sandorio šalyje precedentą ir į bet kokį sektoriaus ketinimą tęsti šią praktiką.
306 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas prekybos pozicijoms
Įstaiga taiko tokią tvarką savo prekybos pozicijoms su pagrindinėmis sandorio šalimis:
ji visų savo prekybos pozicijų su reikalavimus atitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis vertėms taiko 2 % rizikos koeficientą;
ji taiko rizikos koeficientą, naudojamą kredito rizikai taikomo standartizuoto metodo atveju, kaip išdėstyta 107 straipsnio 2dalies b punkte, visoms savo prekybos pozicijoms su reikalavimų neatitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis;
kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos nereikalaujama atlyginti klientui nuostolių, patirtų dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ta įstaiga gali nustatyti, kad pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, vertė yra lygi nuliui;
kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos reikalaujama atlyginti klientui nuostolius, patirtus dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ta įstaiga pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijai, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, taiko atitinkamai a arba b punkte nustatytą tvarką.
307 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai įmokoms į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą
Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį, savo pozicijoms, atsirandančioms dėl jos įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taiko šią tvarką:
ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 308 straipsnyje nustatytą metodą;
ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms ir nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 309 straipsnyje nustatytą metodą;
ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 310 straipsnyje nustatytą tvarką.
308 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą
Nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamos įmokos pozicijai padengti įstaiga apskaičiuoja taip:
čia:
Ki |
= |
nuosavų lėšų reikalavimas; |
i |
= |
indeksas, kuriuo žymimas tarpuskaitos narys; |
KCCP |
= |
reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, apie kurį reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį; |
DFi |
= |
iš anksto finansuojamos įmokos; |
DFCCP |
= |
iš anksto finansuojami pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai, apie kuriuos pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį, ir |
DFCM |
= |
visų reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių iš anksto finansuojamų įmokų suma, apie kurią reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį. |
▼M8 —————
309 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir nefinansuojamoms įmokoms reikalavimų neatitinkančiai pagrindinei sandorio šaliai
Įstaiga taiko toliau nurodytą formulę, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms, atsiradusioms dėl jos iš anksto finansuojamų įmokų į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir dėl nefinansuojamų įmokų tokiai pagrindinei sandorio šaliai:
K |
= |
nuosavų lėšų reikalavimas; |
DF |
= |
iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir |
UC |
= |
nefinansuojamos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą. |
310 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą
Savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaiga taiko 0 % rizikos koeficientą.
311 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių, kurios nebetenkina tam tikrų sąlygų, pozicijoms
Jei tenkinama 1 dalyje nustatyta sąlyga, įstaigos per tris mėnesius nuo tada, kai sužino apie toje dalyje nurodytą aplinkybę, arba anksčiau, jei taip reikalauja tų įstaigų kompetentingos institucijos, turimų tos pagrindinės sandorio šalies pozicijų atžvilgiu atlieka šiuos veiksmus:
taiko 306 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą tvarką savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms;
taiko 309 straipsnyje nustatytą tvarką savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į tos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir savo nefinansuojamoms įmokoms tai pagrindinei sandorio šaliai;
turimas tos pagrindinės sandorio šalies pozicijas, kurios nėra išvardytos šios dalies a ir b punktuose, vertina kaip įmonių pozicijas pagal 2 skyriuje nustatytą standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS OPERACINEI RIZIKAI PADENGTI
1
SKYRIUS
Bendrieji skirtingų metodų taikymo principai
312 straipsnis
Leidimas ir pranešimas
Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms taikyti atitinkamą alternatyvų rodiklį mažmeninės bankininkystės ir komercinės bankininkystės verslo linijoms, jeigu įvykdomos 319 straipsnio 2 dalyje ir 320 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Įstaigos taip pat turi kreiptis į savo kompetentingas institucijas dėl leidimo, jeigu jos nori iš esmės išplėsti ir pakeisti šiuos pažangiuosius vertinimo metodus. Kompetentingos institucijos suteikia leidimą tik tuo atveju, jeigu iš esmės išplėtus ir pakeitus pažangiuosius vertinimo metodus įstaigos toliau atitiks pirmoje pastraipoje nurodytus standartus.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:
vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti pažangiuosius vertinimo metodus;
pažangiųjų vertinimo metodų išplėtimų ir pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas;
pagal 3 dalį reikalaujamo pranešimo sąlygas.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
313 straipsnis
Grįžimas prie paprastesnių metodų naudojimo
Įstaiga gali grįžti prie paprastesnio operacinės rizikos vertinimo metodo naudojimo tik tuo atveju, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad paprastesnio metodo naudojimas nėra siūlomas siekiant sumažinti su operacine rizika susijusį įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą, kad jis yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos pobūdį ir sudėtingumą ir kad jis nedarys reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti operacinę riziką;
įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.
314 straipsnis
Skirtingų metodų derinimas
Įstaiga gali taikyti pažangųjį vertinimo metodą kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba su standartizuotu metodu, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
įstaigos naudojamas metodų derinys apima visą įstaigos operacinę riziką, o kompetentingas institucijas tenkina metodika, kurią įstaiga naudoja siekdama apimti skirtingą veiklą, geografines vietoves, juridinius vienetus arba kitus atitinkamus padalinius, apibrėžtus pagal vidaus tvarką;
ta veiklos dalis, kuriai atitinkamai taikomas standartizuotas metodas ir pažangusis vertinimo metodas, atitinka 320 straipsnyje nustatytus kriterijus bei 321 ir 322 straipsniuose nustatytus standartus.
Įstaigoms, kurios nori pažangųjį vertinimo metodą taikyti kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba standartizuotu metodu, kompetentingos institucijos taiko šias papildomas leidimo suteikimo sąlygas:
pažangiojo vertinimo metodo įgyvendinimo metu reikšminga įstaigos operacinės rizikos dalis vertinama tuo metodu;
įstaiga įsipareigoja taikyti pažangųjį vertinimo metodą reikšmingai savo veiklos daliai pagal kompetentingoms institucijoms pateiktą ir jų patvirtintą tvarkaraštį.
Kompetentinga institucija tokį leidimą suteikia tik tuo atveju, jeigu įstaiga įsipareigoja taikyti standartizuotą metodą pagal kompetentingai institucijai pateiktą ir jos patvirtintą tvarkaraštį.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
sąlygas, kuriomis vadovaudamosi kompetentingos institucijos vertina 2 dalies a punkte nurodytą metodiką;
sąlygas, kuriomis vadovaudamosi kompetentingos institucijos nusprendžia, ar taikyti 3 dalyje nurodytas papildomas sąlygas.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
2
SKYRIUS
Bazinio indikatoriaus metodas
315 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas
Atitinkamo rodiklio trejų metų vidurkį įstaigos apskaičiuoja pagal paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus, kurie vykdomi finansinių metų pabaigoje. Jeigu nėra audito patvirtintų duomenų, įstaigos gali naudoti neaudituotus duomenis.
316 straipsnis
Atitinkamas rodiklis
Remiantis apskaitos kategorijomis įstaigų pelno (nuostolio) ataskaitose pagal Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnį, įstaigų, taikančių toje direktyvoje nustatytus apskaitos standartus, atveju atitinkamas rodiklis yra elementų, išvardytų šios dalies 1 lentelėje, suma. Kiekvieną elementą įstaigos įtraukia į sumą su teigiamu arba neigiamu ženklu.
1 lentelė
1 Gautinos palūkanos ir panašios pajamos
2 Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos
3 Pajamos iš akcijų ir kitų neduodančių pastovių palūkanų / duodančių pastovias palūkanas vertybinių popierių
4 Gautinos paslaugų ir komisinių pajamos
5 Mokėtinos paslaugų ir komisinių išlaidos
6 Grynasis pelnas arba grynasis nuostolis iš finansinių operacijų
7 Kitos veiklos pajamos
Šiuos elementus įstaigos pakoreguoja, kad būtų atsižvelgta į šias sąlygas:
atitinkamą rodiklį įstaigos apskaičiuoja prieš atidėjinių ir veiklos išlaidų atskaitymą. Į veiklos išlaidas įstaigos įskaičiuoja sumokėtus mokesčius už trečiųjų šalių, kurios nėra nei patronuojančioji, nei patronuojamoji įstaigos įmonė, nei patronuojančiosios įmonės, kuri kartu yra ir įstaigos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė, teikiamų įstaigos veiklą papildančių paslaugų pirkimą. Įstaigos gali sumažinti atitinkamą rodiklį trečiųjų šalių teikiamų įstaigos veiklą papildančių paslaugų pirkimo išlaidų suma tuo atveju, kai išlaidos patiriamos dėl įmonės, kuriai taikomi reikalavimai pagal šį reglamentą arba jam lygiaverčiai reikalavimai;
apskaičiuodamos atitinkamą rodiklį, įstaigos neįtraukia šių elementų:
realizuoto pelno / nuostolių iš straipsnių, neįtrauktų į prekybos knygą, pardavimo;
pajamų iš neįprastų arba nebūdingų straipsnių;
pajamų iš draudimo;
kai prekybos straipsnių perkainojimas yra pelno ir nuostolio ataskaitos dalis, įstaigos gali įtraukti perkainojimą. Kai įstaigos taiko Direktyvos 86/635/EEB 36 straipsnio 2 dalį, jos įtraukia perkainojimą, įrašytą į pelno ir nuostolio ataskaitą.
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, įstaigos gali nuspręsti apskaitos kategorijų įstaigų pelno (nuostolio) ataskaitose pagal Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnį atitinkamo rodiklio apskaičiavimo tikslais netaikyti finansinei ir veiklos nuomai ir vietoj to gali:
įtraukti finansinės ir veiklos nuomos pajamas iš palūkanų ir nuomojamo turto pelną į 1 lentelės 1 punkte nurodytą kategoriją;
įtraukti finansinės ir veiklos nuomos palūkanų sąnaudas, nuostolius, veiklai naudojamo nuomojamo turto nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą į 1 lentelės 2 punkte nurodytą kategoriją.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
3
SKYRIUS
Standartizuotas metodas
317 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas
Jeigu įstaiga savo kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad dėl susijungimo, įsigijimo arba dėl subjektų ar veiklos perleidimo, nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti būtų neobjektyviai įvertintas naudojant trejų metų vidurkį atitinkamam rodikliui apskaičiuoti, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai pakeisti skaičiavimą tokiu būdu, kad būtų atsižvelgta į tokius įvykius, ir apie tai tinkamai informuoja EBI. Tokiomis aplinkybėmis kompetentinga institucija savo iniciatyva taip pat gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų skaičiavimą.
Jeigu įstaiga veikia trumpiau nei trejus metus, apskaičiuodama atitinkamą rodiklį ji gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis, su sąlyga, kad ji pradės naudoti faktinius ankstesnių laikotarpių duomenis, kai tik jų bus.
2 lentelė
Verslo linija |
Veiklos rūšių sąrašas |
Rizikos koeficientas (beta koeficientas) |
Įmonių finansai |
Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas arba finansinių priemonių platinimas rinkoje prisiimant tvirtus įsipareigojimus pirkti Paslaugos, susijusios su emisijos organizavimu ir vykdymu Investicinės konsultacijos Įmonėms teikiamos konsultacijos dėl kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių susijungimais ir pirkimu Investavimo tyrimai ir finansų analizė bei kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios su finansinių priemonių sandoriais |
18 % |
Prekyba ir pardavimai |
Pirkimas (pardavimas) savo sąskaita Tarpininkavimas pinigų rinkoje Nurodymų dėl vienos ar kelių finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas Nurodymų vykdymas klientų vardu Finansinių priemonių platinimas rinkoje be tvirto įsipareigojimo pirkti Daugiašalių prekybos priemonių operacija |
18 % |
Tarpininkavimo (brokerio) paslaugos mažmeniniams klientams (Veikla su fiziniais asmenimis arba MVĮ, kurie tenkina 123 straipsnyje mažmeninių pozicijų klasei nustatytus kriterijus) |
Nurodymų dėl vienos ar kelių finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas Nurodymų vykdymas klientų vardu Finansinių priemonių platinimas rinkoje be tvirto įsipareigojimo pirkti |
12 % |
Komercinė bankininkystė |
Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas Skolinimas Finansinė nuoma Garantijos ir laidavimai |
15 % |
Mažmeninė bankininkystė (Veikla su fiziniais asmenimis arba MVĮ, kurie tenkina 123 straipsnyje mažmeninių pozicijų klasei nustatytus kriterijus) |
Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas Skolinimas Finansinė nuoma Garantijos ir laidavimai |
12 % |
Mokėjimai ir atsiskaitymai |
Pinigų pervedimo paslaugos Mokėjimo priemonių išleidimas ir tvarkymas |
18 % |
Tarpininkavimo (agento) paslaugos |
Finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita, įskaitant tų finansinių priemonių pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus nurodymus bei su tuo susijusią veiklą, pavyzdžiui, grynųjų pinigų ir (arba) užtikrinimo priemonių valdymą |
15 % |
Turto valdymas |
Portfelio valdymas KIPVPS valdymas Kitos turto valdymo formos |
12 % |
318 straipsnis
Verslo linijos priskyrimo principai
Verslo linijų priskyrimui įstaigos taiko šiuos principus:
visą veiklą įstaigos priskiria verslo linijoms taip, kad būtų išvengta tarpusavio dubliavimosi ir bendrai būtų užtikrintas išsamumas;
bet kokią veiklą, kurios negalima iš karto priskirti verslo linijų sistemai, bet kuri yra veikla, papildanti į sistemą įtrauktą veiklą, įstaigos priskiria tai verslo linijai, kurią ji palaiko. Jeigu pasitelkiant papildomą veiklą palaikoma daugiau negu viena verslo linija, įstaigos taiko objektyvų priskyrimo kriterijų;
jeigu veiklos negalima priskirti konkrečiai verslo linijai, įstaigos naudoja tą verslo liniją, kurios rizikos koeficientas yra didžiausias. Tai pačiai verslo linijai priskiriama bet kokia su ta veikla susijusi papildoma veikla;
įstaigos gali taikyti kainodaros vidaus metodus, kad paskirstytų atitinkamą rodiklį tarp verslo linijų. Vienoje verslo linijoje susidariusios išlaidos, kurios gali būti priskirtos kitai verslo linijai, gali būti perkeliamos į tą kitą verslo liniją;
veiklos priskyrimas verslo linijoms operacinės rizikos kapitalo poreikio nustatymo tikslais turi būti suderinamas su kategorijomis, kurias įstaigos naudoja kredito ir rinkos rizikai;
vyresnioji vadovybė yra atsakinga už priskyrimo politiką, kurią kontroliuoja įstaigos valdymo organas;
įstaigos turi atlikti nepriklausomą priskyrimo verslo linijoms proceso patikrinimą.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
319 straipsnis
Alternatyvus standartizuotas metodas
Pagal alternatyvų standartizuotą metodą mažmeninės bankininkystės ir komercinės bankininkystės verslo linijoms įstaigos taiko šias sąlygas:
atitinkamas rodiklis yra sunormintas pajamų rodiklis, lygus paskolų ir avansų nominaliajai vertei, padaugintai iš 0,035;
paskolas ir avansus sudaro atitinkamuose kredito portfeliuose panaudotų sumų bendra suma. Į komercinės bankininkystės verslo liniją įstaigos į paskolų ir avansų nominaliąja vertę įskaito ir vertybinius popierius, kurie įtraukti į ne prekybos knygą.
Kad įstaigai būtų leista taikyti alternatyvų standartizuotą metodą, ji turi tenkinti visas šias sąlygas:
iš mažmeninės arba komercinės bankininkystės veiklos ji gauna ne mažiau kaip 90 % pajamų;
svarbią jos mažmeninės arba komercinės bankininkystės veiklos dalį sudaro paskolos, susijusios su didele PD;
alternatyvus standartizuotas metodas yra tinkamas pagrindas siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą operacinei rizikai padengti.
320 straipsnis
Standartizuoto metodo kriterijai
312 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti kriterijai yra šie:
įstaiga turi būti įdiegusi tinkamai dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą su aiškia šiai sistemai priskirta atsakomybe. Ji nustato savo operacinės rizikos pozicijas ir fiksuoja atitinkamus operacinės rizikos duomenis, įskaitant reikšmingų nuostolių duomenis. Vykdoma reguliari nepriklausoma šios sistemos peržiūra, kurią vykdo vidaus arba išorės subjektas, turintis tokiai peržiūrai atlikti būtinų žinių;
įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistema glaudžiai integruojama į įstaigos rizikos valdymo procesus. Jos rezultatai turi būti neatskiriama įstaigos operacinės rizikos pobūdžio stebėsenos ir kontrolės proceso dalis;
įstaiga įgyvendina informacijos teikimo vyresniajai vadovybei sistemą, pagal kurią atitinkamas įstaigos funkcijas atliekantiems asmenims teikiamos operacinės rizikos ataskaitos. Įstaiga turi būti nustačiusi procedūras, kurias taikant būtų imamasi atitinkamų veiksmų remiantis vadovybei pateiktose ataskaitose išdėstyta informacija.
4
SKYRIUS
Pažangieji vertinimo metodai
321 straipsnis
Kokybiniai standartai
312 straipsnio 2 dalyje nurodyti kokybiniai standartai yra šie:
įstaigos vidaus operacinės rizikos vertinimo sistema glaudžiai integruojama į jos kasdienius rizikos valdymo procesus;
įstaiga turi turėti nepriklausomą operacinės rizikos valdymo funkciją;
įstaiga nustato reguliarią informacijos teikimo apie operacinės rizikos pozicijas ir patirtus nuostolius teikimo tvarką ir procedūras, kurias taikant būtų imamasi tinkamų taisomųjų veiksmų;
įstaigos rizikos valdymo sistema tinkamai pagrindžiama dokumentais. Įstaiga taiko nusistovėjusią tvarką, pagal kurią užtikrinama atitiktis, ir neatitikimų traktavimo politiką;
įstaiga užtikrina savo operacinės rizikos valdymo procesų ir vertinimo sistemų reguliarią peržiūrą, kurią atlieka vidaus arba išorės auditoriai;
įstaigos vidaus patikimumo vertinimo procesai turi vykti patikimai ir veiksmingai;
duomenų srautai ir procesai, siejami su įstaigos rizikos vertinimo sistema, turi būti skaidrūs ir prieinami.
322 straipsnis
Kiekybiniai standartai
Su procesu susiję šie standartai:
įstaiga apskaičiuoja savo nuosavų lėšų reikalavimą, kurį sudaro ir tikėtini nuostoliai, ir nenumatyti nuostoliai, nebent tikėtini nuostoliai tinkamai fiksuojami jų vidaus verslo praktikoje. Operacinės rizikos vertinimas apima galimus didelių nuokrypių zonos įvykius, galinčius lemti ypač rimtus nuostolius, pasiekdamas patikimumo standartą, prilyginamą 99,9 % pasitikėjimo intervalui per vienų metų laikotarpį;
įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistema apima vidaus duomenų, išorės duomenų, scenarijaus analizės ir veiksnių, susijusių su verslo aplinka bei vidaus kontrolės sistemomis, kaip nustatyta 3–6 dalyse, naudojimą. Įstaiga taiko tinkamai dokumentais pagrįstą metodą dėl šių keturių elementų santykinio svorio pasirinkimo jos bendroje operacinės rizikos vertinimo sistemoje;
įstaigos rizikos vertinimo sistemoje fiksuojami pagrindiniai rizikos veiksniai, darantys poveikį didelių nuokrypių zonos nustatyto nuostolio paskirstymo dydžiui;
įstaiga gali pripažinti operacinės rizikos nuostolių koreliacijas atskiruose operacinės rizikos įverčiuose tik tuo atveju, jeigu jos koreliacijų vertinimo sistemos yra patikimos, įgyvendintos išlaikant vientisumą ir jose atsižvelgta į tokių koreliacijos įverčių neapibrėžtumą, ypač nepalankiausiais laikotarpiais. Įstaiga įvertina savo koreliacinių prielaidų patikimumą taikydama tinkamus kiekybinius ir kokybinius metodus;
įstaigos rizikos įvertinimo sistema turi būti nuosekli ir joje turi būti vengiama kokybinių įvertinimų arba rizikos mažinimo metodų, pripažintų kitose šio reglamento srityse, pasikartojančio skaičiavimo.
Su vidaus duomenimis susiję šie standartai:
vidaus sistemoje generuojamus operacinės rizikos įverčius įstaiga grindžia minimaliu penkerių metų istoriniu stebėjimo laikotarpiu. Jeigu įstaiga pirmą kartą pradeda taikyti pažangųjį vertinimo metodą, ji gali taikyti trejų metų istorinį stebėjimo laikotarpį;
įstaiga gali priskirti savo ankstesnių laikotarpių vidaus nuostolių duomenis verslo linijoms, apibrėžtoms 317 straipsnyje, ir įvykių rūšims, apibrėžtoms 324 straipsnyje, ir teikti šiuos duomenis kompetentingoms institucijoms jų prašymu. Išskirtinėmis aplinkybėmis įstaiga gali priskirti nuostolio įvykius, kurie turi įtakos visai įstaigai, papildomai verslo linijai „įmonių straipsniai“. Įstaiga taiko dokumentais pagrįstus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos nuostoliai priskiriami nurodytoms verslo linijoms ir įvykių rūšims. Operacinės rizikos nuostolius, kurie yra susiję su kredito rizika ir kuriuos įstaiga ankstesniais laikotarpiais įtraukė į kredito rizikos vidaus duomenų bazes, įstaiga įrašo į operacinės rizikos duomenų bazes ir atskirai juos nustato. Tokiems nuostoliams neskaičiuojamas kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti, su sąlyga, kad įstaiga yra įpareigota ir toliau juos laikyti kredito rizika apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą. Operacinės rizikos nuostolius, susijusius su rinkos rizika, įstaiga įtraukia į nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti skaičiavimą;
įstaigos vidaus nuostolių duomenys turi būti tiek išsamūs, kad fiksuotų visą reikšmingą veiklą ir visų atitinkamų posistemių ir geografinių vietovių pozicijas. Įstaiga turi turėti galimybę pagrįsti, kad bet kurios neįtrauktos veiklos rūšys arba pozicijos ir atskirai, ir kartu neturės reikšmingo poveikio bendriems rizikos įverčiams. Įstaiga nustato tinkamas minimalias nuostolių ribines vertes vidaus nuostolių duomenims rinkti;
be informacijos apie bendrąsias nuostolio sumas, įstaiga renka informaciją apie nuostolio įvykio datą, bendrųjų nuostolio sumų grąžinimą ir aprašomojo pobūdžio informaciją apie nuostolio įvykio veiksnius arba priežastis;
įstaiga nustato specifinius kriterijus, pagal kuriuos atliekamas nuostolių, atsiradusių dėl nuostolio įvykio centralizuotoje funkcijoje, arba veiklos, kuri apima daugiau nei vieną verslo liniją, taip pat dėl laiko požiūriu tarpusavyje susijusių nuostolio įvykių, duomenų priskyrimas;
įstaiga įdiegia dokumentais pagrįstas ankstesnių laikotarpių nuostolių duomenų nuolatinės svarbos vertinimo procedūras, įskaitant tuos atvejus, kai gali būti atliekamas sprendimų peržiūrėjimas, skalės nustatymas arba kiti koregavimai, nurodant, kiek juos galima naudoti ir kas yra įgaliotas priimti tokius sprendimus.
Su išorės duomenimis susiję šie kvalifikaciniai standartai:
įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistemoje naudojami atitinkami išorės duomenys, ypač kai yra pagrindo manyti, kad įstaiga gali patirti retai pasitaikančių galimai didelių nuostolių. Įstaiga nustato sisteminį procesą situacijoms, kurioms esant išorės duomenys turi būti naudojami, nustatyti ir metodikas, naudojamas duomenims įtraukti į savo vertinimo sistemą;
įstaiga reguliariai peržiūri išorės duomenų naudojimo sąlygas bei praktiką, pagrindžia jas dokumentais ir periodiškai atlieka nepriklausomą jų peržiūrą.
Su verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniais susiję šie kvalifikaciniai standartai:
bendroje įstaigos rizikos vertinimo metodikoje fiksuojama pagrindinė verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniai, dėl kurių gali pasikeisti įstaigos operacinės rizikos pobūdis;
kiekvieno veiksnio pasirinkimą įstaiga pagrindžia kaip reikšmingą rizikos veiksnį, remdamasi konkrečios verslo srities patirtimi ir eksperto sprendimu;
įstaiga turi turėti galimybę kompetentingoms institucijoms pagrįsti rizikos įverčių jautrumą veiksnių pokyčiams ir santykinį įvairių veiksnių svorį. Fiksuojami rizikos pokyčiai dėl rizikos kontrolės patobulinimų, be to, įstaigos rizikos vertinimo sistemoje taip pat fiksuojamas galimas rizikos padidėjimas dėl didesnio veiklos sudėtingumo arba padidėjusios verslo apimties;
savo rizikos vertinimo sistemą įstaiga pagrindžia dokumentais ir užtikrina, kad įstaigoje ir kompetentingų institucijų būtų atliekama jos nepriklausoma peržiūra. Ilgainiui įstaiga patvirtina ir iš naujo įvertina procesą ir rezultatus palygindama juos su faktiniais vidaus nuostoliais ir atitinkamais išorės duomenimis.
323 straipsnis
Draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų poveikis
Draudimo įstaigos ir įstaigos draudimo sistema turi atitikti visas šias sąlygas:
pradinis draudimo liudijimo terminas yra ne trumpesnis negu vieni metai. Liudijimų, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, atveju įstaiga atlieka atitinkamus sumos sumažinimus, atspindinčius trumpėjantį liudijimo likusį terminą, – iki 100 % sumos sumažinimą liudijimų, kurių likęs terminas yra 90 arba mažiau dienų, atveju;
draudimo liudijimo minimalus pranešimo apie sutarties nutraukimą laikotarpis yra 90 dienų;
draudimo liudijimui netaikomos išimtys arba apribojimai, kuriuos lemia priežiūros veiksmai arba, įstaigos bankroto atveju, kurie neleidžia bankrutavusios įstaigos administratoriui arba likvidatoriui atgauti patirtus nuostolius arba įstaigos patirtas išlaidas, išskyrus įvykius po bankrutavusios įstaigos administratoriaus paskyrimo arba likvidavimo proceso įstaigai inicijavimo. Tačiau draudimo liudijime gali būti nustatyta, kad negali būti skiriama bauda, sankcija ar piniginės žalos atlyginimas dėl kompetentingų institucijų veiksmų;
apskaičiuojant rizikos mažinimą skaidriai ir nuosekliai atspindimas draudimo padengimas atsižvelgiant į faktinę nuostolio tikimybę ir poveikį, naudojamą nustatant bendrą operacinės rizikos kapitalą;
draudimą teikia trečioji šalis. Draudimo per priklausomas ir susijusias bendroves atveju pozicijos turi būti patikėtos nepriklausomai trečiajai šaliai, kuri atitinka 2 dalyje nustatytus atitikties reikalavimams kriterijus;
draudimo pripažinimo sistema yra tinkamai pagrįsta ir patvirtinta dokumentais.
Taikant draudimo pripažinimo metodiką visi toliau nurodyti elementai fiksuojami pasitelkiant draudimo pripažinimo sumos diskontą arba sumažinimą:
likęs draudimo liudijimo galiojimo terminas, kai jis yra trumpesnis nei vieneri metai;
liudijimo nutraukimo terminai, kai jie yra trumpesni nei vieni metai;
išmokų neapibrėžtumas ir draudimo liudijimų padengimo neatitikimai.
324 straipsnis
Nuostolio įvykių rūšių klasifikacija
322 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų nuostolio įvykių rūšys yra šios:
3 lentelė
Įvykio rūšis |
Apibrėžtis |
Sukčiavimas įstaigoje |
Nuostoliai dėl pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba apeiti reglamentus, įstatymus arba bendrovės politiką, išskyrus diversifikavimo ir (arba) diskriminavimo atvejus, kurie susiję su bent viena šalimi įstaigoje |
Sukčiavimas už įstaigos ribų |
Nuostoliai dėl trečiosios šalies pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba apeiti įstatymus |
Darbo praktika ir darbo vietos sauga |
Nuostoliai, atsiradę dėl nesuderinamumo su darbo, sveikatos arba saugos įstatymais arba susitarimais, dėl išmokų, susijusių su reikalavimais atlyginti žalą asmens sužalojimo atveju, arba dėl diversifikavimo ir (arba) diskriminavimo atvejų |
Klientai, produktai ir verslo praktika |
Nuostoliai, atsiradę dėl netyčinio arba neapdairaus profesinių pareigų nevykdymo konkrečių klientų atžvilgiu (įskaitant tarpusavio pasitikėjimo ir tinkamumo reikalavimus) arba dėl produkto pobūdžio ar sudėties |
Žala materialiajam turtui |
Nuostoliai, atsiradę dėl materialiojo turto praradimo arba sugadinimo dėl stichinės nelaimės arba kitų įvykių |
Verslo sutrikdymas ir sistemos trikdžiai |
Nuostoliai, atsiradę dėl verslo sutrikdymo arba sistemos trikdžių |
Vykdymas, pristatymas ir proceso valdymas |
Nuostoliai dėl nesėkmingo sandorio tvarkymo arba proceso valdymo, dėl santykių su prekybos partneriais ir pardavėjais |
IV
ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS RINKOS RIZIKAI PADENGTI REIKALAVIMAI
1
SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
325 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimo metodai
Nuosavų lėšų reikalavimus visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja pagal šiuos metodus:
2 dalyje nurodytą standartizuotą metodą;
šios antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą supaprastintą vidaus modelių metodą toms rizikos kategorijoms, dėl kurių įstaigai pagal 363 straipsnį leista taikyti šį metodą.
Pagal 1 dalies a punkte nurodytą standartizuotą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti – tai atitinkamai toliau nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų suma:
nuosavų lėšų reikalavimų 2 skyriuje nurodytai pozicijų rizikai padengti;
nuosavų lėšų reikalavimų 3 skyriuje nurodytai užsienio valiutos kurso rizikai padengti;
nuosavų lėšų reikalavimų 4 skyriuje nurodytai biržos prekių kainos rizikai padengti.
Įstaiga, kuriai netaikoma 430b straipsnyje išdėstytų informacijos teikimo reikalavimų išimtis pagal 325a straipsnį, praneša apie skaičiavimus pagal 430b straipsnį visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, atžvilgiu, vadovaudamasi šiais metodais:
1a skyriuje nustatytu alternatyviu standartizuotu metodu;
1b skyriuje nustatytu alternatyviu vidaus modelių metodu.
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka visus toliau nurodytus kriterijus, įtraukiamos į alternatyviam koreliacinės prekybos portfelį:
pozicijos nėra nei pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei pasirinkimo sandoriai pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, nei kokios nors kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais segmento įplaukų pro rata dalis;
visos jų pagrindinės priemonės yra:
vieno pavadinimo finansinės priemonės, įskaitant vieno pavadinimo kredito išvestines finansines priemones, kurių atveju egzistuoja likvidi grįžtamoji rinka;
indeksai, kuriais įprastai prekiaujama, pagrįsti i punkte nurodytomis priemonėmis.
Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei nepriklausomi sąžiningi pasiūlymai pirkti ir parduoti pateikiami taip, kad kaina, pagrįstai atitinkanti paskutinio pardavimo kainą arba esamą sąžiningą konkurencingą kainos pasiūlymą, gali būti nustatyta per vieną dieną ir dėl tos kainos susitarta per palyginti trumpą, prekyboje įprastą laiką.
Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukiamos pozicijos, susietos su kuria nors iš toliau nurodytų pagrindinių priemonių:
pagrindinėmis priemonėmis, kurios priskiriamos 112 straipsnio h arba i punkte nurodytoms pozicijų klasėms;
reikalavimas specialiosios paskirties subjektui, tiesiogiai ar netiesiogiai užtikrintas pozicija, kuri pagal 6 dalį pati nebūtų tinkama įtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325a straipsnis
Konkrečių informacijos teikimo reikalavimų rinkos rizikos atveju išimtys
Įstaigai netaikomas 430b straipsnyje nustatytas informacijos teikimo reikalavimas, jeigu įstaigos balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus kiekvienai iš toliau nurodytų ribinių verčių arba yra už jas mažesnis:
10 % viso tos įstaigos turto;
500 mln. EUR.
Savo balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydį įstaigos apskaičiuoja naudodamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis laikydamosi šių reikalavimų:
įtraukiamos visos prekybos knygai priskirtos pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų, ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandoriai, kurie visiškai padengia to vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką, kaip nurodyta 106 straipsnio 3 dalyje;
įtraukiamos visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika;
visos pozicijos, išskyrus b punkte nurodytas pozicijas, vertinamos pagal jų rinkos vertę tą dieną; jeigu tos dienos prekybos knygos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos prekybos knygos pozicijos tikrąją vertę; jeigu tam tikros dienos prekybos knygos pozicijos tikroji vertė ir rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;
visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika, laikomos bendromis grynosiomis užsienio valiutos pozicijomis ir vertinamos pagal 352 straipsnį;
visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla biržos prekių kainos rizika, vertinamos pagal 357 ir 358 straipsnius;
ilgųjų pozicijų absoliuti vertė pridedama prie trumpųjų pozicijų absoliučios vertės.
430b straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų išimtis nustoja galioti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių:
įstaiga tris mėnesius iš eilės neatitinka 1 dalies a punkte arba b punkte išdėstytos sąlygos arba
įstaiga daugiau nei 6 iš paskutiniųjų 12 mėnesių neatitinka 1 dalies a punkte arba b punkte išdėstytos sąlygos.
325b straipsnis
Konsoliduotų reikalavimų leidimas
Įstaigos 1 dalį gali taikyti tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
grupės įstaigų nuosavos lėšos yra tinkamai paskirstomos;
reguliavimo, teisine ar sutarčių sistema, kurioje veikia įstaigos, užtikrinama finansinė tarpusavio parama grupėje.
Kai įmonės yra trečiosiose valstybėse, be 2 dalyje išdėstytų sąlygų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:
tokios įmonės yra gavusios veiklos leidimus trečiojoje valstybėje ir atitinka kredito įstaigų apibrėžtį arba yra pripažintos trečiosios valstybės investicinės įmonės;
tokios įmonės individualiai laikosi nuosavų lėšų reikalavimų, lygiaverčių nustatytiesiems šiame reglamente;
atitinkamose trečiosiose valstybėse nėra teisės aktų, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos lėšų perdavimui grupėje.
1A
SKYRIUS
Alternatyvus standartizuotas metodas
325c straipsnis
Alternatyvaus standartizuoto metodo taikymo sritis ir struktūra
Prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso arba biržos prekių kainos rizika, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal alternatyvų standartizuotą metodą kaip šių trijų sudedamųjų dalių sumą:
nuosavų lėšų reikalavimo pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą;
5 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kuris taikomas tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms;
4 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti, kuris taikomas tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms.
325d straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
rizikos klasė – viena iš šių septynių kategorijų:
i)
bendroji palūkanų normos rizika;
ii)
pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizika;
iii)
neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika;
iv)
įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika;
v)
nuosavybės vertybinių popierių rizika;
vi)
biržos prekių kainos rizika;
vii)
užsienio valiutos kurso rizika; |
2) |
jautrumas – santykinis pozicijos vertės pokytis, atsiradęs pakitus vieno iš svarbių pozicijos rizikos veiksnių vertei, apskaičiuotas pagal įstaigos kainodaros modelį pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį; |
3) |
grupė – vienos panašaus rizikos pobūdžio rizikos klasės pozicijų pakategorė, kuriai priskirtas 3 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtas rizikos koeficientas. |
325e straipsnis
Jautrumu grindžiamo metodo sudedamosios dalys
Nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal jautrumu grindžiamą metodą, susumuodamos šiuos tris nuosavų lėšų reikalavimus pagal 325h straipsnį:
nuosavų lėšų reikalavimus delta rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;
nuosavų lėšų reikalavimus vega rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu susijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;
nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos pagrindinių su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką, kurios neapima nuosavų lėšų reikalavimai delta rizikai padengti.
Atliekant 1 dalyje nurodytus skaičiavimus:
visoms finansinių priemonių pozicijoms su šalutinėmis aplinkybėmis taikomi 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai rizikai, išskyrus finansinių priemonių egzotines pagrindines pozicijas, nurodytas 325u straipsnio 2 dalies a punkte, padengti;
visoms finansinių priemonių pozicijoms be šalutinių aplinkybių taikomi 1 dalies a punkte nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai rizikai, išskyrus finansinių priemonių egzotines pagrindines pozicijas, nurodytas 325u straipsnio 2 dalies a punkte, padengti.
Šio skyriaus tikslais finansines priemones su šalutinėmis aplinkybėmis, be kita ko, sudaro: pasirinkimo pirkti sandoriai, pasirinkimo parduoti sandoriai, viršutinės palūkanų normos ribos pasirinkimo sandoriai (angl. caps), apatinės palūkanų normos ribos pasirinkimo sandoriai (angl. floors), pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, barjero pasirinkimo sandoriai ir egzotiniai pasirinkimo sandoriai. Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įterptieji pasirinkimo sandoriai, pvz., išankstinio mokėjimo arba elgesiu grindžiami pasirinkimo sandoriai, laikomi atskiromis pasirinkimo sandorių pozicijomis.
Šio skyriaus tikslais finansinės priemonės, kurių pinigų srautus galima užrašyti kaip pagrindinės finansinės priemonės tariamosios sumos linijinę funkciją, laikomos finansinėmis priemonėmis be šalutinių aplinkybių.
Įstaiga, kuri nusprendžia taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą metodą, praneša apie tai savo kompetentingai institucijai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki metodo taikymo pradžios. Jeigu kompetentinga institucija tam neprieštarauja, po tų trijų mėnesių įstaiga gali taikyti tą metodą tol, kol kompetentinga institucija nepraneša įstaigai, kad to daryti nebeleidžiama.
Įstaiga, kuri nebenori taikyti pirmoje pastraipoje nurodyto metodo, praneša apie tai savo kompetentingai institucijai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki metodo taikymo pabaigos. Įstaiga gali nebetaikyti to metodo, jeigu kompetentinga institucija tam nepaprieštarauja per tą trijų mėnesių laikotarpį.
325f straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai delta ir vega rizikai padengti
Grynasis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui kiekvienoje grupėje padauginamas iš 6 skirsnyje nustatytų atitinkamų rizikos koeficientų – taip nustatomas svertinis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui toje grupėje pagal šią formulę:
WSk |
= |
svertinis jautrumas; |
RWk |
= |
rizikos koeficientai,ir |
sk |
= |
rizikos veiksnys. |
Svertinis jautrumas įvairiems rizikos veiksniams kiekvienoje grupėje susumuojamas pagal toliau pateiktą formulę, kurioje žemiausia kiekio riba kvadratinės šaknies funkcijoje yra nulis, – taip nustatomas grupei būdingas jautrumas. Taikomos 6 skirsnyje nustatytos atitinkamos svertinio jautrumo toje pačioje grupėje koreliacijos (ρkl).
Kb |
= |
grupei būdingas jautrumas ir |
WS |
= |
svertinis jautrumas. |
Kiekvienos grupės rizikos klasėje grupei būdingas jautrumas apskaičiuojamas pagal 5, 6 ir 7 dalis. Apskaičiavus visų grupių joms būdingą jautrumą, pagal toliau pateiktą formulę susumuojamas svertinis jautrumas visiems rizikos veiksniams visose grupėse, taikant atitinkamas 6 skirsnyje nustatytas svertinio jautrumo įvairiose grupėse koreliacijas γbc, – taip nustatomas rizikos klasei būdingas nuosavų lėšų reikalavimas delta arba vega rizikai padengti:
čia:
Sb |
= |
Σk WSk visų rizikos veiksnių grupėje b ir Sb=Σk WSk grupėje c; jei dėl tų Sb ir Sc verčių gaunamas neigiamas bendros sumos skaičius , įstaigos apskaičiuoja rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta arba vega rizikai padengti taikydamos alternatyvią specifikaciją, pagal kurią. |
Sb |
= |
max [min (Σk WSk, Kb), – Kb] visų rizikos veiksnių grupėje b ir |
Sc |
= |
max [min (Σk WSk, Kc), – Kc] visų rizikos veiksnių grupėje c. |
Nuosavų lėšų reikalavimai pagal kiekvieną rizikos klasę delta arba vega rizikai padengti apskaičiuojami pagal 1–8 dalis.
325g straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti
Konkretaus rizikos veiksnio atžvilgiu įstaigos atlieka tuos skaičiavimus pagal visų finansinių priemonių pozicijų, kurioms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas kreivumo rizikai padengti ir kurioms būdingas tas rizikos veiksnys, grynąsias vertes.
čia:
i |
= |
indeksas, kuriuo žymimos visos 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių pozicijos, kurioms būdingas rizikos veiksnys k; |
xk |
= |
rizikos veiksnio k dabartinė vertė; |
Vi (xk ) |
= |
finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k dabartine verte; |
|
= |
finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k vertės poslinkiu į viršų; |
|
= |
finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k vertės poslinkiu į apačią; |
|
= |
rizikos koeficientas, taikytinas rizikos veiksniui k, apskaičiuotas pagal 6 skirsnį; |
sik |
= |
finansinės priemonės i jautrumas delta rizikai rizikos veiksnio k atžvilgiu, apskaičiuotas pagal 325r straipsnį. |
Atliekant 2 dalyje nurodytą skaičiavimą, kai xk yra rizikos veiksnių, priskirtų bendros palūkanų normos rizikos, kredito maržos rizikos ir biržos prekių kainos rizikos klasėms, kreivė, sik yra jautrumų kreivės delta rizikos veiksniui visais kreivės laikotarpiais suma.
čia:
b |
= |
indeksas, kuriuo žymima tam tikros rizikos klasės grupė; |
Kb |
= |
nuosavų lėšų reikalavimai grupės b kreivumo rizikai padengti; |
pkl |
= |
koreliacija grupės viduje tarp rizikos veiksnių k ir l, kaip nurodyta 6 skirsnyje; |
k, l |
= |
indeksai, kuriais žymimi visi 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių rizikos veiksniai, priskirti prie grupės b; |
() |
= |
didėjanti grynoji kreivumo rizikos pozicija; |
() |
= |
mažėjanti grynoji kreivumo rizikos pozicija. |
čia:
b, c |
= |
indeksai, kuriais žymimos visos rizikos grupės, sudarančios tam tikrą rizikos klasę, atitinkančią 1 dalyje nurodytas finansines priemones; |
Kb |
= |
nuosavų lėšų reikalavimai grupės b kreivumo rizikai padengti; |
γbc |
= |
koreliacija grupės viduje tarp grupių b ir c, kaip nurodyta 6 skirsnyje. |
325h straipsnis
Rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų delta, vega ir kreivumo rizikai padengti sumavimas
325f ir 325g straipsniuose aprašytas delta, vega ir kreivumo rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo procesas kiekvienos rizikos klasės atveju atliekamas tris kartus, kaskart taikant skirtingą koreliacijos parametrų ρkl (koreliacijos tarp rizikos veiksnių grupėje) ir γbc (koreliacijos tarp grupių rizikos klasėje) rinkinį. Kiekvienas iš tų trijų rinkinių turi atitikti šiuos skirtingus scenarijus:
vidutinių koreliacijų scenarijų, pagal kurį koreliacijos parametrai ρkl ir γbc lieka nepakeisti, t. y. liks tokie, kokie nurodyti 6 skirsnyje;
didelių koreliacijų scenarijų, pagal kurį 6 skirsnyje nurodyti koreliacijos parametrai ρkl ir γbc vienodai padauginami iš 1,25, ρkl ir γbc taikoma 100 % aukščiausia riba;
mažų koreliacijų scenarijus, pagal kurį koreliacijos parametrai ρkl ir γbc, nurodyti 6 skirsnyje, pakeičiami atitinkamai ir .
325i straipsnis
Indekso finansinių priemonių ir kitų daugybinių pagrindinių finansinių priemonių vertinimas
Įstaigos vertina indekso ir kitas daugybines pagrindines finansines priemones pagal skaidrumo metodą tokia tvarka:
apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir kreivumo rizikai padengti, įstaigos daro prielaidą, kad turi indekso arba kitų daugybinių pagrindinių finansinių priemonių pagrindinių sudedamųjų dalių individualias pozicijas tiesiogiai, išskyrus indekso pozicijas, įtrauktas į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kurio atžvilgiu jos apskaičiuoja bendrą jautrumą indeksui;
įstaigoms leidžiama atlikti jautrumų tam tikros indekso finansinės priemonės arba kitos daugybinės pagrindinės finansinės priemonės sudedamosios dalies rizikos veiksniui ir jautrumų to paties pavadinimo finansinių priemonių tos pačios sudedamosios dalies rizikos veiksniui užskaitą, išskyrus pozicijas, įtrauktas į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį;
apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus vega rizikai padengti, įstaigos gali daryti prielaidą, kad turi indekso arba kitos daugybinės pagrindinės finansinės priemonės pagrindinių sudedamųjų dalių individualias pozicijas tiesiogiai, arba apskaičiuoti tos finansinės priemonės pagrindinės pozicijos bendrą jautrumą. Antruoju atveju įstaigos bendrą jautrumą priskiria prie atitinkamos grupės, kaip nurodyta 6 skirsnio 1 poskirsnyje, tokia tvarka:
jeigu, atsižvelgus į to indekso koeficientus, daugiau kaip 75 % to indekso sudedamųjų dalių būtų priskirtos prie tos pačios grupės, įstaigos priskiria jautrumą tai grupei ir vertina jį kaip vieno pavadinimo jautrumą toje grupėje;
visais kitais atvejais įstaigos priskiria jautrumą prie atitinkamos indekso grupės.
Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir kreivumo rizikai padengti įstaigos gali apskaičiuoti bendrą jautrumą į biržos sąrašus įtraukto nuosavybės vertybinio popieriaus arba kredito indekso pozicijai, jeigu į biržos sąrašus įtrauktas nuosavybės vertybinis popierius arba kredito indeksas atitinka 3 dalyje nustatytas sąlygas. Tokiu atveju įstaigos bendrą jautrumą priskiria prie atitinkamos grupės, kaip nurodyta 6 skirsnio 1 poskirsnyje, tokia tvarka:
jeigu, atsižvelgus į to biržos sąrašus įtraukto indekso koeficientus, daugiau kaip 75 % to į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamųjų dalių būtų priskirtos prie tos pačios grupės, įstaigos priskiria jautrumą tai grupei ir vertina jį kaip vieno pavadinimo jautrumą toje grupėje;
visais kitais atvejais įstaigos priskiria jautrumą prie atitinkamos į biržos sąrašus įtraukto indekso grupės.
2 dalyje išdėstytą metodą įstaigos gali taikyti finansinėms priemonėms, susietoms su į biržos sąrašus įtrauktais nuosavybės vertybiniais popieriais arba kredito indeksu, jeigu yra įvykdytos visos šios sąlygos:
į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamosios dalys ir atitinkami jų koeficientai tame indekse yra žinomi;
į biržos sąrašus įtrauktą indeksą sudaro ne mažiau kaip 20 sudedamųjų dalių;
nė viena į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamųjų dalių nesudaro daugiau kaip 25 % bendros to indekso rinkos kapitalizacijos;
nė vienas rinkinys, sudarantis vieną dešimtąją dalį visų į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamųjų dalių, suapvalinus iki artimiausio sveiko skaičiaus, nesudaro daugiau kaip 60 % visos to indekso rinkos kapitalizacijos;
bendra visų į biržos sąrašus įtraukto indekso sudedamųjų dalių rinkos kapitalizacija yra ne mažesnė kaip 40 mlrd. EUR.
325j straipsnis
Kolektyvinio investavimo subjektų vertinimas
KIS pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja vienu iš šių metodų:
jeigu įstaiga gali gauti pakankamai informacijos apie KIS individualias pagrindines pozicijas, skaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus tos KIS pozicijos rinkos rizikai padengti ji apskaičiuoja KIS pagrindines pozicijas taip, lyg jas turėtų tiesiogiai;
jeigu įstaiga negali gauti pakankamai informacijos apie KIS individualias pagrindines pozicijas, tačiau KIS įgaliojimo turinys jai yra žinomas ir ji gali gauti KIS dienos kainų kotiruotes, ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus tos KIS pozicijos rinkos rizikai padegti vienu iš šių metodų:
įstaiga gali daryti prielaidą, kad KIS pozicija yra viena nuosavybės vertybinių popierių pozicija, priskirta 325ap straipsnio 1 dalies 8 lentelėje nurodytai grupei „Kiti sektoriai“;
gavusi savo kompetentingos institucijos leidimą, įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus KIS rinkos rizikai padengti pagal KIS įgaliojime ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytas ribas;
jeigu įstaiga neatitinka nei a, nei b punktuose nurodytų sąlygų, ji priskiria KIS prie ne prekybos knygos.
Jeigu įstaiga taiko vieną iš b punkte nurodytų metodų, nuosavų lėšų reikalavimą įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, nurodytą šio skyriaus 5 skirsnyje, ir likutinės rizikos papildomą mokestį, nurodytą šio skyriaus 4 skirsnyje, ji taiko, jeigu pagal KIS įgaliojimą yra nustatyta, kad tam tikroms KIS pozicijoms yra taikomi tie nuosavų lėšų reikalavimai.
Jeigu įstaiga taiko b punkto ii papunktyje nurodytą metodą, apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų sandorio šalies kredito rizikai padengti ir kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti ji gali taikyti 132a straipsnio 3 dalyje išdėstytą supaprastintą metodą.
Tačiau jeigu turimi ne visi paskutiniųjų 12 mėnesių duomenys, įstaiga, gavusi kompetentingos institucijos leidimą, gali naudoti trumpesnio negu 12 mėnesių laikotarpio metinės grąžos skirtumą.
Pagal 1 dalies b punktą atlikdama skaičiavimus, įstaiga remiasi tokiomis nuostatomis:
apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus pagal šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą, KIS pirmiausia tenka didžiausia pagal jo įgaliojimą arba atitinkamą teisės aktą leidžiama pozicija, kuriai taikomi didžiausi pagal tą skirsnį nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, o paskui jam tenka pozicijos mažėjančia tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendro nuostolio riba;
apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, nustatytus šio skyriaus 5 skirsnyje, KIS pirmiausia tenka didžiausia pagal jo įgaliojimą arba atitinkamą teisės aktą leidžiama pozicija, kuriai taikomi didžiausi pagal tą skirsnį nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, o paskui jam tenka pozicijos mažėjančia tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendro nuostolio riba;
jei taikoma, KIS taiko finansinį svertą didžiausiu pagal jo įgaliojimą arba atitinkamą teisės aktą leidžiamu mastu.
Nuosavų lėšų reikalavimai visoms to paties KIS pozicijoms, dėl kurių atliekami pirmoje pastraipoje nurodyti skaičiavimai, apskaičiuojami atskirai, kaip atskiras portfelis, pagal šiame skyriuje išdėstytą metodą.
325k straipsnis
Platinamos pozicijos
Įstaigos taiko vieną iš atitinkamų 1 lentelėje nurodytų dauginimo koeficientų visų kiekvieno atskiro emitento platinamų pozicijų grynajam jautrumui, išskyrus platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šiame skyriuje nustatytą metodą, remdamosi pakoreguotu grynuoju jautrumu.
1 lentelė
0 darbo diena |
0 % |
1 darbo diena |
10 % |
2 ir 3 darbo dienos |
25 % |
4 darbo diena |
50 % |
5 darbo diena |
75 % |
Po 5 darbo dienos |
100 % |
Šiame straipsnyje nulinė darbo diena – darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja priimti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.
325l straipsnis
Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai
Palūkanų normos pokyčiams jautrioms finansinėms priemonėms taikomi delta bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos atitinkamos nerizikingos palūkanų normos kiekvienu iš toliau nurodytų terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metai, 2 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Įstaigos priskiria rizikos veiksnius prie nurodytų trajektorijos viršūnių taikydamos tiesinę interpoliaciją arba metodą, labiausiai derantį su kainodaros funkcijomis, kurias taiko įstaigos nepriklausoma rizikos kontrolės funkcija, pranešdama rinkos riziką arba pelną ir nuostolius vyresniajai vadovybei.
Jei duomenų apie 2 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje aprašytas teorines rinkos apsikeitimo sandorių kreives nepakanka, nerizikingos palūkanų normos gali būti išvedamos iš konkrečios valiutos tinkamiausios valstybės obligacijos kreivės.
Jei įstaigos taiko bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnius, išvestus pagal šios dalies antroje pastraipoje nustatytą procedūrą, valstybės skolos finansinėms priemonėms, valstybės skolos finansinei priemonei negalima netaikyti nuosavų lėšų reikalavimų kredito maržos rizikai padengti. Tais atvejais, kai neįmanoma atskirti nerizikingos palūkanų normos nuo kredito maržos sudedamosios dalies, jautrumas rizikos veiksniui priskiriamas ir bendrosios palūkanų normos rizikos, ir kredito maržos rizikos klasėms.
Įstaigos taiko papildomus infliacijos rizikos veiksnius skolos finansinėms priemonėms, kurių pinigų srautai funkciškai priklauso nuo infliacijos lygio. Šiuos papildomus rizikos veiksnius sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų teorinių rinkos infliacijos lygių vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra infliacijos lygių, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.
Kiekvieną skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų skirtingų valiutų bazės vektorius. Kiekvienos skolos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra įvairių valiutų bazių, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę.
Finansinės priemonės jautrumą skirtingų valiutų bazės rizikos veiksniui įstaigos apskaičiuoja kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje turi būti po du galimus skirtingus rizikos veiksnius: bazė euro atžvilgiu ir bazė JAV dolerio atžvilgiu, nepriklausomai nuo kiekvieno skirtingų valiutų bazės vektoriaus sudedamųjų dalių skaičiaus. Kiekvienoje grupėje gali būti daugiausia dviejų rūšių grynasis jautrumas.
Užskaitos tikslais su tomis pačiomis nerizikingomis palūkanų normomis susijusį ir prie tų pačių terminų priskirtą numanomą kintamumą įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu.
Jei įstaigos priskiria numanomą kintamumą šioje dalyje nurodytiems terminams, taikomi šie reikalavimai:
jei pasirinkimo sandorio terminas suderintas su pagrindinės finansinės priemonės terminu, atsižvelgiama į vieną bendrą rizikos veiksnį, kuris priskiriamas tam terminui;
jei pasirinkimo sandorio terminas yra trumpesnis už pagrindinės finansinės priemonės terminą, atsižvelgiama į šiuos rizikos veiksnius, kaip nurodyta toliau:
pirmasis rizikos veiksnys priskiriamas pasirinkimo sandorio terminui;
antrasis rizikos veiksnys priskiriamas likusiam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės terminui pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos dieną.
Infliacijos ir skirtingų valiutų bazės rizikai nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti netaikomi.
325m straipsnis
Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikos veiksniai
325n straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksniai
Įstaigos taiko 5 dalyje nurodytus kredito maržos rizikos veiksnius į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse.
Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės turi būti būdingos tai rizikos klasės kategorijai, kaip nurodyta 6 skirsnyje.
Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai yra šie:
delta rizikos veiksniai yra visos atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržos normos, išvestos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių dėl kiekvieno iš šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų;
pasirinkimo sandoriams su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurios yra įtrauktos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį kaip pagrindinės pozicijos, taikytini vega rizikos veiksniai yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržų numanomas kintamumas, išvestas, kaip aprašyta šios dalies a punkte, ir pagal atitinkamo pasirinkimo sandorio, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų;
kreivumo rizikos veiksniai yra atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržos pelningumo kreivės, išreikštos kaip įvairių terminų kredito maržos normų vektorius ir išvestos kaip nurodyta šios dalies a punkte; kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra kredito maržos normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.
Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai susiję ne su pagrindinių finansinių priemonių kainų skirtumu, bet su segmento kainų skirtumu, ir yra šie:
delta rizikos veiksniai yra atitinkamos segmento kredito maržos normos, pagal segmento terminą priskirtos prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų;
pasirinkimo sandoriams su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurios nėra įtrauktos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį kaip pagrindinės pozicijos, taikytini vega rizikos veiksniai yra segmentų kredito maržų numanomas kintamumas; kiekvienas kintamumas pagal pasirinkimo sandorio, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų;
kreivumo rizikos veiksniai yra tokie patys kaip aprašytieji šios dalies a punkte; visiems tiems rizikos veiksniams taikomas bendrasis rizikos koeficientas, kaip nurodyta 6 skirsnyje.
325o straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniai
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos nustatymo tikslais, konkreti nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normų kreivė yra vienas bendras rizikos veiksnys, išreiškiamas kaip įvairių terminų atpirkimo sandorių palūkanų normų vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra atpirkimo sandorių palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.
Finansinės priemonės jautrumą nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniui įstaigos apskaičiuoja kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Įstaigos užskaito to paties nuosavybės vertybinio popieriaus jautrumą atpirkimo sandorių palūkanų normos rizikos veiksniui, neatsižvelgdamos į kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių.
325p straipsnis
Biržos prekių kainos rizikos veiksniai
Finansinės priemonės jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, apskaičiuojamas kaip nurodyta 325g straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią biržos prekių rūšį.
325q straipsnis
Užsienio valiutos kurso rizikos veiksniai
Nukrypstant nuo 1 ir 3 dalių, gavusi savo kompetentingos institucijos leidimą, įstaiga gali vietoje ataskaitose nurodomos valiutos naudoti kitą valiutą (bazinę valiutą) visuose dabartiniuose rinkos kursuose išreikšdama užsienio valiutos kurso delta ir kreivumo rizikos veiksnius, jeigu įvykdo visas šias sąlygas:
įstaiga naudoja tik vieną bazinę valiutą;
įstaiga taiko bazinę valiutą nuosekliai visoms prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijoms;
įstaiga savo kompetentingai institucijai pakankamai įrodė, kad:
naudojant pasirinktą bazinę valiutą, įstaigos pozicijų, kurioms būdinga užsienio valiutos kurso rizika, rizika yra tinkamai parodoma;
bazinės valiutos pasirinkimas dera su tuo, kaip įstaiga valdo užsienio valiutos kurso riziką savo organizacijos viduje;
pagrindinis bazinės valiutos pasirinkimo motyvas nėra siekis sumažinti įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus;
įstaiga atsižvelgia į ataskaitose nurodomos ir bazinės valiutos keitimo riziką.
Įstaiga, kuriai leista naudoti bazinę valiutą taip, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, konvertuoja apskaičiuotus nuosavų lėšų reikalavimus užsienio valiutos kurso rizikai padengti į ataskaitose nurodomą valiutą pagal galiojantį bazinės valiutos ir ataskaitose nurodomos valiutos dabartinį rinkos kursą.
325r straipsnis
Jautrumas delta rizikai
Jautrumą delta bendrosios palūkanų normos rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:
jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nerizikingos palūkanų normos, apskaičiuojamas taip:
čia:
|
= |
jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nerizikingos palūkanų normos; |
rkt |
= |
termino t nerizikingos kreivės k norma; |
Vi (.) |
= |
finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir |
x,y |
= |
kiti nei rkt kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai; |
jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro infliacijos rizika ir skirtingų valiutų bazė, apskaičiuojamas taip:
čia:
|
= |
jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro infliacijos rizika ir skirtingų valiutų bazė; |
|
= |
m sudedamųjų dalių, atitinkančių konkrečios valiutos teorinės infliacijos kreivę arba skirtingų valiutų bazės kreivę j, vektorius, kai m yra taikant finansinės priemonės i kainodaros modelį taikomų su infliacija arba skirtingomis valiutomis susijusių kintamųjų skaičius; |
|
= |
matmens vieneto matrica (1 × m); |
Vi (.) |
= |
finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir |
y, z |
= |
kiti kainodaros modelio kintamieji. |
Visų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, jautrumą delta kredito maržos rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
|
= |
visų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, jautrumas delta kredito maržos rizikai; |
cskt |
= |
emitento j kredito maržos normos vertė suėjus terminui t; |
Vi (.) |
= |
finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir |
x,y |
= |
kiti nei cskt kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai. |
Jautrumą delta nuosavybės vertybinių popierių rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:
jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos, apskaičiuojamas taip:
čia:
sk |
= |
jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos; |
k |
= |
konkretus nuosavybės vertybinis popierius; |
EQk |
= |
šio nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainos vertė; |
Vi (.) |
= |
finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir |
x,y |
= |
kiti nei EQk kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai; |
jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos, apskaičiuojamas taip:
čia:
|
= |
jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos; |
k |
= |
indeksas, žymintis nuosavybės vertybinį popierių; |
|
= |
m sudedamųjų dalių vektorius, atitinkantis konkretaus nuosavybės vertybinio popieriaus k atpirkimo sandorio termino struktūrą, kai m lygus atpirkimo sandorių palūkanų normų, atitinkančių įvairius pagal finansinės priemonės i kainodaros modelį taikomus terminus, skaičiui; |
|
= |
matmens vieneto matrica (1 · m); |
Vi (.) |
= |
finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir |
y,z |
= |
kiti nei |
Jautrumą delta biržos prekių kainos rizikai kiekvienam rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
sk |
= |
jautrumas delta biržos prekių kainos rizikai; |
k |
= |
konkretus biržos prekių kainos rizikos veiksnys; |
CTYk |
= |
rizikos veiksnio k vertė; |
Vi (.) |
= |
finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir |
y, z |
= |
kiti nei CTYk finansinės priemonės i kainodaros modelio rizikos veiksniai. |
Jautrumą delta užsienio valiutos kurso rizikai kiekvienam užsienio valiutos kurso rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
sk |
= |
jautrumas delta užsienio valiutos kurso rizikai; |
k |
= |
konkretus užsienio valiutos kurso rizikos veiksnys; |
FXk |
= |
rizikos veiksnio vertė; |
Vi (.) |
= |
finansinės priemonės i kainodaros funkcija ir |
y, z |
= |
kiti nei FXk finansinės priemonės i kainodaros modelio rizikos veiksniai. |
325s straipsnis
Jautrumas vega rizikai
Pasirinkimo sandorio jautrumą vega rizikai konkrečiam rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
sk |
= |
pasirinkimo sandorio jautrumas vega rizikai; |
k |
= |
konkretus vega rizikos veiksnys, kurį sudaro numanomas kintamumas; |
volk |
= |
to rizikos veiksnio vertė, kuri turėtų būti išreiškiama procentine dalimi ir |
x,y |
= |
kiti nei volk kainodaros funkcijos Vi rizikos veiksniai. |
325t straipsnis
Jautrumo apskaičiavimo reikalavimai
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga, kuriai buvo suteiktas leidimas naudoti 1b skyriuje išdėstytą alternatyvų vidaus modelių metodą, apskaičiuodama ir pranešdama nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 430b straipsnio 3 dalį jautrumo apskaičiavimui pagal šį straipsnį naudotų vidaus modelių metodo rizikos vertinimo sistemos kainodaros funkcijas.
Apskaičiuojant finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis jautrumą vega rizikai, kaip nurodyta 325e straipsnio 2 dalies b punkte, taikomi šie reikalavimai:
bendrosios palūkanų normos rizikos ir kredito maržos rizikos atveju įstaigos daro prielaidą, kad kiekvienos valiutos atveju kintamumo rizikos veiksnių, kuriems apskaičiuojama vega rizika, pagrindinių priemonių skirstinys toms finansinėms priemonėms naudojamuose kainodaros modeliuose yra logaritminis normalusis arba normalusis;
nuosavybės vertybinių popierių rizikos, biržos prekių kainos rizikos ir valiutų kursų rizikos atveju įstaigos daro prielaidą, kad kintamumo rizikos veiksnių, kuriems apskaičiuojama vega rizika, pagrindinių priemonių skirstinys toms finansinėms priemonėms naudojamuose kainodaros modeliuose yra logaritminis normalusis.
Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingoms institucijoms suteikus leidimą, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali naudoti alternatyvias jautrumo delta rizikai apibrėžtis, jei įstaiga atitinka visas šias sąlygas:
tos alternatyvios apibrėžtys yra naudojamos vidaus rizikos valdymo tikslais ir įstaigos nepriklausomo rizikos kontrolės padaliniui teikiant vyresniajai vadovybei pelno ir nuostolių ataskaitas;
įstaiga įrodo, kad tos alternatyvios apibrėžtys yra tinkamesnės atitinkamam pozicijos jautrumui nustatyti nei šiame poskirsnyje išdėstytos formulės ir kad taip nustatomas jautrumas iš esmės nesiskiria nuo tų formulių.
Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingoms institucijoms suteikus leidimą, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali apskaičiuoti vega jautrumą remdamasi alternatyvių jautrumo apibrėžčių linijine transformacija, jei įstaiga atitinka abi šias sąlygas:
tos alternatyvios apibrėžtys yra naudojamos vidaus rizikos valdymo tikslais ir tuomet, kai tos įstaigos nepriklausomas rizikos kontrolės padalinys praneša vyresniajai vadovybei apie pelną ir nuostolius;
įstaiga įrodo, kad tos alternatyvios apibrėžtys yra tinkamesnės atitinkamam pozicijos jautrumui nustatyti nei šiame poskirsnyje išdėstytos formulės ir kad pirmoje pastraipoje nurodyta linijinė transformacija atspindi jautrumą vega rizikai.
325u straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai likutinei rizikai padengti
Laikoma, kad finansinėms priemonėms likutinė rizika kyla, jei jos atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
finansinė priemonė yra susieta su egzotine pagrindine pozicija, kuri šio skyriaus tikslais yra prekybos knygos finansinė priemonė, susieta su pagrindine pozicija, nepatenkančia į delta, vega arba kreivumo rizikos vertinimo pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą arba 5 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti taikymo sritį;
finansinė priemonė yra priemonė, kuria prisiimama kita likutinė rizika ir kuri šio straipsnio tikslais yra bet kuri iš šių priemonių:
finansinės priemonės, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai vega ir kreivumo rizikai padengti pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą ir dėl kurių atsiranda atsiskaitymai, kurių negalima atkartoti kaip paprasčiausių pasirinkimo sandorių baigtinio linijinio derinio su viena pagrindine nuosavybės vertybinių popierių kaina, biržos prekių kaina, valiutos keitimo kursu, obligacijų kaina, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio kaina arba palūkanų normų apsikeitimo sandoriu;
finansinės priemonės, kurios yra į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktos pozicijos, kaip nurodyta 325 straipsnio 6 dalyje; į apsidraudimą, įtrauktą į tą alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kaip nurodyta 325 straipsnio 8 dalyje, neatsižvelgiama.
1 dalyje nurodytus papildomus nuosavų lėšų reikalavimus įstaigos apskaičiuoja kaip 2 dalyje nurodytų finansinių priemonių bendrųjų tariamųjų sumų sumą, padaugintą iš šių rizikos koeficientų:
2 dalies a punkte nurodytų finansinių priemonių atveju – 1,0 %;
2 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių atveju – 0,1 %.
Nukrypstant nuo 1 dalies, nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti įstaiga netaiko finansinei priemonei, kuri atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
finansinė priemonė yra įtraukta į pripažintos biržos sąrašą;
finansinė priemonė atitinka pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;
finansinė priemonė visiškai padengia prekybos knygos kitos pozicijos rinkos riziką – šiuo atveju šioms dviem identiškoms prekybos knygos pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimas likutinei rizikai padengti netaikomas.
Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI išnagrinėja, ar egzotinėmis pagrindinėmis pozicijomis turėtų būti laikoma ilgaamžiškumo rizika, orai, stichinės nelaimės ir būsimas patirtinas kintamumas;
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325v straipsnis
Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
trumpoji pozicija – pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga gauna pelno, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį; |
b) |
ilgoji pozicija – pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga patiria nuostolių, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį; |
c) |
bendroji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (bendroji JTD, angl. jump to default) suma – nustatytas konkrečios pozicijos nuostolių arba pelno, kurie (-is) atsirastų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, dydis; |
d) |
grynoji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (grynoji JTD) suma – nustatytas nuostolių arba pelno, kuriuos (-į) įstaiga patirtų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo užskaičius bendrąsias JTD sumas, dydis; |
e) |
nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. loss given default) arba LGD – įsipareigojančiojo asmens išleistos finansinės priemonės nuostolis dėl šio įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, išreikštas finansinės priemonės tariamosios sumos dalimi; |
f) |
įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas – procentinė dalis, atitinkanti nustatytą kiekvieno įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę pagal šio įsipareigojančiojo asmens kreditingumą. |
325w straipsnis
Bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos
Skolos finansinių priemonių kiekvienos ilgosios pozicijos bendrąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja taip:
JTDlong |
= |
ilgosios pozicijos bendroji JTD suma; |
Vnotional |
= |
finansinės priemonės, iš kurios atsiranda pozicija, tariamoji suma; |
P&Llong |
= |
terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda ilgoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių; pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o nuostoliai į formulę įtraukiami su neigiamu ženklu, ir |
Adjustmentlong |
= |
kai finansinė priemonė, dėl kurios atsiranda pozicija, yra išvestinė finansinė priemonė, suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos nuostoliai įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius; padidėjimas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o sumažėjimas – su neigiamu ženklu. |
Skolos finansinių priemonių kiekvienos trumposios pozicijos bendrąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja taip:
JTDshort |
= |
trumposios pozicijos bendroji JTD suma; |
Vnotional |
= |
finansinės priemonės, iš kurios atsiranda pozicija, tariamoji vertė, įtraukiama į formulę su neigiamu ženklu; |
P&Lshort |
= |
terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda trumpoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių; pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu, o nuostoliai – su neigiamu ženklu, ir |
Adjustmentshort |
= |
kai finansinė priemonė, dėl kurios atsiranda pozicija, yra išvestinė finansinė priemonė, suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos pelnas įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius. Sumažėjimas į formulę įtraukiamas su teigiamu, o padidėjimas – su neigiamu ženklu. |
Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytus skaičiavimus įstaigų taikytinas skolos finansinių priemonių LGD yra toks:
didesnio prioriteto neturinčių skolos finansinių priemonių pozicijoms priskiriamas 100 % LGD;
didesnio prioriteto skolos finansinių priemonių pozicijoms priskiriamas 75 % LGD;
129 straipsnyje nurodytoms padengtų obligacijų pozicijoms priskiriamas 25 % LGD.
Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytus skaičiavimus nustatomos tokios tariamosios sumos:
jei tai obligacija, tariamoji suma yra obligacijos nominalioji vertė;
jei tai parduotas pasirinkimas pirkti obligacijas, tariamoji suma yra pasirinkimo tariamoji suma; jei tai nupirktas pasirinkimas pirkti obligacijas, nominalioji vertė lygi 0.
Nuosavybės finansinių priemonių pozicijų bendrąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
JTDlong |
= |
ilgosios pozicijos bendroji JTD suma; |
Vnotional |
= |
finansinės priemonės, iš kurios atsiranda pozicija, tariamoji suma; tariamoji suma yra piniginės nuosavo kapitalo priemonės tikroji vertė; |
JTDshort formulė |
= |
finansinės priemonės tariamoji suma į formulę įtraukiama su neigiamu ženklu; |
P&Llong |
= |
terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda ilgoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių; pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o nuostoliai į formulę įtraukiami su neigiamu ženklu, ir |
Adjustmentlong |
= |
suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos nuostoliai įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius; padidėjimas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o sumažėjimas – su neigiamu ženklu; |
JTDshort |
= |
trumposios pozicijos bendroji JTD suma; |
P&Lshort |
= |
terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda trumpoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių; pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o nuostoliai įtraukiami į formulę su neigiamu ženklu, ir |
Adjustmentshort |
= |
suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos pelnas įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius. Sumažėjimas į formulę įtraukiamas su teigiamu ženklu, o padidėjimas – su neigiamu ženklu. |
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
kaip įstaigos, pagal šį straipsnį apskaičiuodamos įvairių rūšių finansinių priemonių JTD sumas, turi nustatyti P&Llong, P&Lshort, Adjustmentlong ir Adjustmentshort sudedamąsias dalis;
kokią alternatyvią metodiką įstaigos turi taikyti 7 dalyje nurodytoms bendrosioms JTD sumoms apskaičiuoti;
kitų nei 4 dalies a ir b punktuose nurodytų finansinių priemonių tariamąsias sumas.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325x straipsnis
Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos
Užskaitymas turi būti visiškas arba dalinis, atsižvelgiant į užskaitomų pozicijų terminus:
užskaitymas turi būti visiškas, jei visų užskaitomų pozicijų terminai yra vieni metai arba ilgesni;
užskaitymas turi būti dalinis, jei bent vienos iš užskaitomų pozicijų terminas yra trumpesnis nei vieni metai – šiuo atveju kiekvienos trumpesnio nei vieni metai termino pozicijos JTD sumos dydis padauginamas iš pozicijos termino ir vienų metų santykio.
325y straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas
Grynosios JTD sumos, neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį, dauginamos iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, kurie atitinka jų kredito kokybę, kaip nurodyta 2 lentelėje:
2 lentelė
Kredito kokybės kategorija |
Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas |
1 kredito kokybės žingsnis |
0,5 % |
2 kredito kokybės žingsnis |
3 % |
3 kredito kokybės žingsnis |
6 % |
4 kredito kokybės žingsnis |
15 % |
5 kredito kokybės žingsnis |
30 % |
6 kredito kokybės žingsnis |
50 % |
Nereitinguota |
15 % |
Neįvykdyta |
100 % |
Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:
DRCb |
= |
grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti; |
i |
= |
indeksas, žymintis grupei b priklausančią finansinę priemonę; |
RWi |
= |
rizikos koeficientas ir |
WtS |
= |
santykis, kuriuo pripažįstama nauda grupės apsidraudimo sandoriams, apskaičiuojamas taip:
|
Apskaičiuojant DRCb ir WtS sumuojamos grupei priklausančios visos ilgosios ir trumposios pozicijos, neatsižvelgiant į kredito kokybės žingsnį, prie kurio šios pozicijos priskirtos, – taip nustatomi grupei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.
325z straipsnis
Staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos
325aa straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas
Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos šioms grupėms:
vienai visoms įmonėms bendrai grupei, neatsižvelgiant į regioną;
44 skirtingoms grupėms, atitinkančioms po vieną grupę vienam regionui dėl kiekvienos iš 11 antroje pastraipoje nustatytų turto klasių.
Pirmos dalies tikslais 11 turto klasių yra šios: turtu užtikrinti komerciniai vekseliai, paskolos automobiliams / automobilių išperkamoji nuoma, būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (RMBS), kredito kortelės, komercine hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (CMBS), užstatu užtikrinti paskolos įsipareigojimai, įkeistu turtu užtikrintas skolos įsipareigojimas kvadratu, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), studentų paskolos, kitos mažmeninės pozicijos, kitos didmeninės pozicijos. Keturi regionai yra šie: Azija, Europa, Šiaurės Amerika ir likusi pasaulio dalis.
325ab straipsnis
Taikymo sritis
325ac straipsnis
Alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos
Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
išskaidymas taikant vertinimo modelį reiškia, kad pakeitimo vertybiniais popieriais vieno pavadinimo sudedamoji dalis vertinama kaip pakeitimo vertybiniais popieriais nesąlyginės vertės ir pakeitimo vertybiniais popieriais sąlyginės vertės skirtumas, darant prielaidą, kad vieno pavadinimo įsipareigojimų neįvykdymo LGD yra 100 %;
atkartojimas – atskirų pakeitimo vertybiniais popieriais indekso segmentų derinio derinimas siekiant atkartoti kitą tos pačios serijos indekso segmentą arba į segmentus nesuskirstytą indekso serijos poziciją;
išskaidymas – indekso atkartojimas pakeitimu vertybiniais popieriais, kurio grupės pagrindinės pozicijos yra tokios pat kaip indeksą sudarančios vieno pavadinimo pozicijos.
N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo produktai vertinami kaip į segmentus suskirstyti produktai, taikant šias priskyrimo ir atskyrimo ribas:
priskyrimo riba = (N – 1) / visi pavadinimai;
atskyrimo riba = N / visi pavadinimai;
Čia „visi pavadinimai“ – visas pagrindiniame krepšelyje arba grupėje esančių pavadinimų skaičius.
Grynosios JTD sumos nustatomos užskaitant ilgųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas ir trumpųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas. Užskaityti galima tik pozicijas, kurios sutampa visais aspektais, išskyrus terminą. Užskaityti galima tik šiais atvejais:
indeksų, indeksų segmentų ir individualizuotų segmentų atveju galima užskaityti tos pačios indekso šeimos, serijos ir segmento skirtingų terminų pozicijas, laikantis 325x straipsnio nuostatų dėl pozicijų, kurių terminas yra trumpesnis nei vieni metai; ilgųjų ir trumpųjų pozicijų bendrosios JTD sumos, kurios visiškai atkartoja viena kitą, gali būti užskaitomos išskaidant į vieno pavadinimo lygiavertes pozicijas, taikant vertinimo modelį; tokiais atvejais išskaidžius gautų vieno pavadinimo lygiaverčių pozicijų bendrųjų JTD sumų suma yra lygi neišskaidytos pozicijos bendrajai JTD sumai;
užskaitymo išskaidant, kaip nurodyta a punkte, neleidžiama taikyti pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais ar išvestinėms priemonėms, susijusioms su pakeitimu vertybiniais popieriais;
indeksams ir indeksų segmentams galima taikyti užskaitymą atkartojant arba išskaidant tos pačios indekso šeimos, serijos ir segmento skirtingų terminų pozicijas; kai ilgosios ir trumposios pozicijos kitais atžvilgiais yra lygiavertės, išskyrus vieną likutinę sudedamąją dalį, užskaitymas leidžiamas, o grynoji JTD suma turi atitikti likutinę poziciją;
skirtingi tos pačios serijos indekso segmentai, skirtingos to paties indekso serijos ir skirtingos indekso šeimos negali būti tarpusavyje užskaitomi.
325ad straipsnis
Alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas
Grynosios JTD sumos dauginamos iš:
jei produktai suskirstyti į segmentus, – įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, atitinkančių jų kredito kokybę, kaip nurodyta 325y straipsnio 1 ir 2 dalyse;
jei produktai nesuskirstyti į segmentus – įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, nurodytų 325aa straipsnio 1 dalyje.
Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:
DRCb |
= |
grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti; |
i |
= |
grupei b priklausanti finansinė priemonė ir |
WtSACTP |
= |
santykis, kuriuo pripažįstama nauda grupės apsidraudimo sandoriams, apskaičiuojamas pagal 325y straipsnio 4 dalyje nustatytą WtS formulę, bet naudojant viso alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, o ne vien konkrečios grupės pozicijas. |
Nuosavų lėšų reikalavimus alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja taikydamos šią formulę:
čia:
DRCACTP |
= |
nuosavų lėšų reikalavimas alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti ir |
DRCb |
= |
grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti. |
325ae straipsnis
Bendrosios palūkanų normos rizikos koeficientai
Į 325bd straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą likvidžiausių valiutų pakategorę neįtrauktų valiutų atveju jautrumo nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksniams rizikos koeficientai yra:
3 lentelė
Grupė |
Terminas |
Rizikos koeficientas |
1 |
0,25 metų |
1,7 % |
2 |
0,5 metų |
1,7 % |
3 |
1 metai |
1,6 % |
4 |
2 metai |
1,3 % |
5 |
3 metai |
1,2 % |
6 |
5 metai |
1,1 % |
7 |
10 metų |
1,1 % |
8 |
15 metų |
1,1 % |
9 |
20 metų |
1,1 % |
10 |
30 metų |
1,1 % |
325af straipsnis
Bendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos grupės viduje
Skirtingų terminų tos pačios grupės bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių tą pačią kreivę, dviejų svertinių jautrumų WSk ir WSl koreliacija nustatoma pagal šią formulę:
čia:
Tk (atitinkamaiTl) |
= |
su nerizikinga palūkanų norma susijęs terminas; |
θ |
= |
3 %. |
325ag straipsnis
Bendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos tarp grupių
325ah straipsnis
Kredito maržos rizikos (pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos) koeficientai
Kiekvienoje 4 lentelės grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, rizikos koeficientai turi būti vienodi.
4 lentelė
Grupės numeris |
Kredito kokybė |
Sektorius |
Rizikos koeficientas |
1 |
Visos |
Valstybių narių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus |
0,5 % |
2 |
1–3 kredito kokybės žingsniai |
Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ar 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos |
0,5 % |
3 |
Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai |
1,0 % |
|
4 |
Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai |
5,0 % |
|
5 |
Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas |
3,0 % |
|
6 |
Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla |
3,0 % |
|
7 |
Technologija, telekomunikacijos |
2,0 % |
|
8 |
Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla |
1,5 % |
|
9 |
|
Valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos |
1,0 % |
10 |
1 kredito kokybės žingsnis |
Trečiųjų valstybių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos |
1,5 % |
2–3 kredito kokybės žingsniai |
2,5 % |
||
11 |
4–6 kredito kokybės žingsniai ir nereitinguota kredito kokybė |
Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ar 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos |
2 % |
12 |
Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai |
4,0 % |
|
13 |
Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai |
12,0 % |
|
14 |
Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas |
7,0 % |
|
15 |
Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla |
8,5 % |
|
16 |
Technologija, telekomunikacijos |
5,5 % |
|
17 |
Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla |
5,0 % |
|
18 |
Kiti sektoriai |
12,0 % |
|
19 |
Į biržos sąrašus įtraukti kredito indeksai, kuriuose didžioji dalis individualių sudedamųjų dalių yra investicinio reitingo |
1,5 % |
|
20 |
Į biržos sąrašus įtraukti kredito indeksai, kuriuose didžioji dalis individualių sudedamųjų dalių yra ne investicinio reitingo arba nereitinguotos |
5 % |
325ai straipsnis
Kredito maržos rizikos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, koreliacijos grupės viduje
Koreliacijos parametras ρkl tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir Wl yra toks:
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti koreliacijos parametrai netaikomi 325ah straipsnio 1 dalyje pateikiamoje 4 lentelėje nurodytai 18 grupei. 18 grupės delta rizikos sumavimo formulės kapitalo reikalavimas yra lygus tai grupei priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:
325aj straipsnis
Kredito maržos rizikos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, koreliacijos tarp grupių
Sumuojant skirtingų grupių jautrumą taikomas koreliacijos parametras γbc yra toks:
5 lentelė
Grupė |
1, 2 ir 11 |
3 ir 12 |
4 ir 13 |
5 ir 14 |
6 ir 15 |
7 ir 16 |
8 ir 17 |
9 ir 10 |
18 |
19 |
20 |
1, 2 ir 11 |
|
75 % |
10 % |
20 % |
25 % |
20 % |
15 % |
10 % |
0 % |
45 % |
45 % |
3 ir 12 |
|
|
5 % |
15 % |
20 % |
15 % |
10 % |
10 % |
0 % |
45 % |
45 % |
4 ir 13 |
|
|
|
5 % |
15 % |
20 % |
5 % |
20 % |
0 % |
45 % |
45 % |
5 ir 14 |
|
|
|
|
20 % |
25 % |
5 % |
5 % |
0 % |
45 % |
45 % |
6 ir 15 |
|
|
|
|
|
25 % |
5 % |
15 % |
0 % |
45 % |
45 % |
7 ir 16 |
|
|
|
|
|
|
5 % |
20 % |
0 % |
45 % |
45 % |
8 ir 17 |
|
|
|
|
|
|
|
5 % |
0 % |
45 % |
45 % |
9 ir 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
0 % |
45 % |
45 % |
18 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0 % |
0 % |
19 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
75 % |
20 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
325ak straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koeficientai
Kiekvienoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams rizikos koeficientai turi būti vienodi ir kiekvienai 6 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą:
6 lentelė
Grupės numeris |
Kredito kokybė |
Sektorius |
Rizikos koeficientas |
1 |
Visos |
Valstybių narių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus |
4,0 % |
2 |
1–3 kredito kokybės žingsniai |
Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ar 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos |
4,0 % |
3 |
Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai |
4,0 % |
|
4 |
Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai |
8,0 % |
|
5 |
Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas |
5,0 % |
|
6 |
Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla |
4,0 % |
|
7 |
Technologija, telekomunikacijos |
3,0 % |
|
8 |
Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla |
2,0 % |
|
9 |
Valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos |
3,0 % |
|
10 |
Trečiųjų valstybių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos |
6,0 % |
|
11 |
4–6 kredito kokybės žingsniai ir nereitinguota kredito kokybė |
Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ar 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos |
13,0 % |
12 |
Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai |
13,0 % |
|
13 |
Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios, regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas, ir skatinamųjų paskolų teikėjai |
16,0 % |
|
14 |
Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas |
10,0 % |
|
15 |
Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla |
12,0 % |
|
16 |
Technologija, telekomunikacijos |
12,0 % |
|
17 |
Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla |
12,0 % |
|
18 |
Kiti sektoriai |
13,0 % |
325al straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos
325am straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koeficientai
Kiekvienoje 7 lentelėje nurodytoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams rizikos koeficientai turi būti vienodi ir kiekvienai 7 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą:
7 lentelė
Grupės numeris |
Kredito kokybė |
Sektorius |
Rizikos koeficientas |
1 |
Didesnio prioriteto ir 1–3 kredito kokybės žingsniai |
Pirminės rinkos RMBS |
0,9 % |
2 |
Vidurinės rinkos RMBS |
1,5 % |
|
3 |
Rizikingos rinkos RMBS |
2,0 % |
|
4 |
CMBS |
2,0 % |
|
5 |
Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (ABS). Studentų paskolos |
0,8 % |
|
6 |
ABS. Kredito kortelės |
1,2 % |
|
7 |
ABS. Automobiliai |
1,2 % |
|
8 |
Užstatu užtikrinti paskolos įsipareigojimai (CLO), neįtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį |
1,4 % |
|
9 |
Didesnio prioriteto neturintis ir 1–3 kredito kokybės žingsnis |
Pirminės rinkos RMBS |
1,125 % |
10 |
Vidurinės rinkos RMBS |
1,875 % |
|
11 |
Rizikingos rinkos RMBS |
2,5 % |
|
12 |
CMBS |
2,5 % |
|
13 |
ABS. Studentų paskolos |
1 % |
|
14 |
ABS. Kredito kortelės |
1,5 % |
|
15 |
ABS. Automobiliai |
1,5 % |
|
16 |
CLO, neįtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį |
1,75 % |
|
17 |
4–6 kredito kokybės žingsniai ir nereitinguota kredito kokybė |
Pirminės rinkos RMBS |
1,575 % |
18 |
Vidurinės rinkos RMBS |
2,625 % |
|
19 |
Rizikingos rinkos RMBS |
3,5 % |
|
20 |
CMBS |
3,5 % |
|
21 |
ABS. Studentų paskolos |
1,4 % |
|
22 |
ABS. Kredito kortelės |
2,1 % |
|
23 |
ABS. Automobiliai |
2,1 % |
|
24 |
CLO, neįtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį |
2,45 % |
|
25 |
Kiti sektoriai |
3,5 % |
325an straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos grupės viduje
Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WS k ir WS l koreliacijos parametras ρkl yra toks:
čia:
ρkl (tranche) |
yra lygus 1, jei abu jautrumo k ir l pavadinimai yra toje pačioje grupėje ir yra susiję su tuo pačiu pakeitimo vertybiniais popieriais segmentu (didesnis kaip 80 % dubliavimasis pagal tariamąsias vertes); kitu atveju jis lygus 40 %; |
ρkl (tenor) |
lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju jis lygus 80 %, ir |
ρkl (basis) |
lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su tomis pačiomis kreivėmis; kitu atveju jis lygus 99,90 %. |
325ao straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos tarp grupių
325ap straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koeficientai
Nuosavybės vertybinių popierių kainų ir nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normų jautrumo rizikos veiksniams rizikos koeficientai kiekvienai 8 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą:
8 lentelė
Grupės numeris |
Rinkos kapitalizacija |
Ekonomika |
Sektorius |
Nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainos rizikos koeficientas |
Nuosavybės vertybinio popieriaus atpirkimo sandorio palūkanų normos rizikos koeficientas |
1 |
Didelė |
Besiformuojančios rinkos ekonomika |
Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla, sveikatos priežiūra ir komunalinės paslaugos |
55 % |
0,55 % |
2 |
Telekomunikacijos, pramonė |
60 % |
0,60 % |
||
3 |
Pagrindinės medžiagos, energetika, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas |
45 % |
0,45 % |
||
4 |
Finansų įstaigos, įskaitant Vyriausybės remiamas finansų įstaigas, nekilnojamojo turto operacijos, technologija |
55 % |
0,55 % |
||
5 |
Išsivysčiusi ekonomika |
Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla, sveikatos priežiūra ir komunalinės paslaugos |
30 % |
0,30 % |
|
6 |
Telekomunikacijos, pramonė |
35 % |
0,35 % |
||
7 |
Pagrindinės medžiagos, energetika, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas |
40 % |
0,40 % |
||
8 |
Finansų įstaigos, įskaitant Vyriausybės remiamas finansų įstaigas, nekilnojamojo turto operacijos, technologija |
50 % |
0,50 % |
||
9 |
Maža |
Besiformuojančios rinkos ekonomika |
Visi 1, 2, 3 ir 4 grupėse aprašyti sektoriai |
70 % |
0,70 % |
10 |
Išsivysčiusi ekonomika |
Visi 5, 6, 7 ir 8 grupėse aprašyti sektoriai |
50 % |
0,50 % |
|
11 |
Kiti sektoriai |
70 % |
0,70 % |
||
12 |
Didelė rinkos kapitalizacija, išsivysčiusios ekonomikos indeksai |
15 % |
0,15 % |
||
13 |
Kiti indeksai |
25 % |
0,25 % |
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325aq straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos grupės viduje
Kitais atvejais nei nurodytieji 1 dalyje, tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainai koreliacijos parametras ρkl yra toks:
15 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į didelės rinkos kapitalizacijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikos kategoriją (1, 2, 3 arba 4 grupė);
25 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į didelės rinkos kapitalizacijos ir išsivysčiusios ekonomikos kategoriją (5, 6, 7 arba 8 grupė);
7,5 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į mažos rinkos kapitalizacijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikos kategoriją (9 grupė);
12,5 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į mažos rinkos kapitalizacijos ir išsivysčiusios ekonomikos kategoriją (10 grupė);
80 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į bet kurią indekso grupę (12 arba 13 grupė).
1–4 dalyse nurodyti koreliacijos parametrai netaikomi 11 grupei. 11 grupės delta rizikos sumavimo formulėje kapitalo reikalavimas yra lygus šiai grupei priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:
325ar straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos tarp grupių
Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, taikomas koreliacijos parametras γbc .
Jis nustatomas pagal 325ap straipsnyje pateiktoje 8 lentelėje nurodytas grupes taip:
15 %, kai šių dviejų grupių numeriai yra 1–10;
0 %, kai kurios nors iš šių dviejų grupių numeris yra 11;
75 %, kai šių dviejų grupių numeriai yra 12 ir 13;
45 % kitais atvejais.
325as straipsnis
Biržos prekių kainos rizikos koeficientai
Jautrumo biržos prekių kainos rizikos veiksniams rizikos koeficientai yra:
9 lentelė
Grupės numeris |
Grupės pavadinimas |
Rizikos koeficientas |
1 |
Energetika. Kietosios degiosios medžiagos |
30 % |
2 |
Energetika. Skystosios degiosios medžiagos |
35 % |
3 |
Energetika. Prekyba elektros energija ir anglimi |
60 % |
4 |
Krovinių vežimas |
80 % |
5 |
Metalai. Netaurieji |
40 % |
6 |
Dujinės degiosios medžiagos |
45 % |
7 |
Taurieji metalai (įskaitant auksą) |
20 % |
8 |
Grūdai ir aliejingosios sėklos |
35 % |
9 |
Gyvuliai ir pieno gaminiai |
25 % |
10 |
Neperdirbti produktai ir kitos žemės ūkio biržos prekės |
35 % |
11 |
Kitos biržos prekės |
50 % |
325at straipsnis
Biržos prekių kainos rizikos koreliacijos grupės viduje
Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WS k ir WS l koreliacijos parametras ρkl yra toks:
čia:
ρkl (commodity) |
lygus 1, jei abi jautrumo k ir l biržos prekės yra vienodos; kitu atveju taikomos 10 lentelėje nurodytos koreliacijos grupės viduje; |
ρkl (tenor) |
lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju jis lygus 99 %, ir |
ρkl (basis) |
lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas, susijęs su biržos prekių pristatymo vietove, yra vienodas; kitu atveju jis lygus 99,90 %. |
Koreliacijos grupės viduje ρkl (commodity) yra:
10 lentelė
Grupės numeris |
Grupės pavadinimas |
Koreliacija ρkl (commodity) |
1 |
Energetika. Kietosios degiosios medžiagos |
55 % |
2 |
Energetika. Skystosios degiosios medžiagos |
95 % |
3 |
Energetika. Prekyba elektros energija ir anglimi |
40 % |
4 |
Krovinių vežimas |
80 % |
5 |
Metalai. Netaurieji |
60 % |
6 |
Dujinės degiosios medžiagos |
65 % |
7 |
Taurieji metalai (įskaitant auksą) |
55 % |
8 |
Grūdai ir aliejingosios sėklos |
45 % |
9 |
Gyvuliai ir pieno gaminiai |
15 % |
10 |
Neperdirbti produktai ir kiti žemės ūkio produktai |
40 % |
11 |
Kitos biržos prekės |
15 % |
Nepaisant 1 dalies, taikomos šios nuostatos:
du 10 lentelės 3 grupei priskirti rizikos veiksniai, susiję su elektros energija, kuri yra gaminama skirtinguose regionuose arba tiekiama skirtingais laikotarpiais, kaip numatyta pagal sutartinį susitarimą, laikomi skirtingais biržos prekių kainos rizikos veiksniais;
du 10 lentelės 4 grupei priskirti rizikos veiksniai, susiję su krovinių vežimu, kurio maršrutas arba pristatymo savaitė skiriasi, laikomi skirtingais biržos prekių kainos rizikos veiksniais.
325au straipsnis
Biržos prekių kainos rizikos koreliacijos tarp grupių
Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, nustatomas toks koreliacijos parametras γbc:
20 %, kai šių dviejų grupių numeriai yra intervale nuo 1 iki 10;
0 %, kai kurios nors iš šių dviejų grupių numeris yra 11.
325av straipsnis
Užsienio valiutos kurso rizikos koeficientai
Su valiutų poromis, kurias sudaro euro ir ekonominės ir pinigų sąjungos antrajame etape (VKM II) dalyvaujančios valstybės narės valiuta, susijusių užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra vienas iš toliau nurodytųjų:
1 dalyje nurodytas rizikos koeficientas, padalytas iš 3;
didžiausias svyravimas svyravimo ribose, dėl kurių oficialiai susitarė valstybė narė ir Europos Centrinis Bankas, jeigu tos svyravimo ribos siauresnės nei svyravimo ribos, apibrėžtos VKM II.
325aw straipsnis
Užsienio valiutos kurso rizikos koreliacijos
Sumuojant jautrumą užsienio valiutos kurso rizikos faktoriams, taikomas vienodas koreliacijos parametras γbc, lygus 60 %.
325ax straipsnis
Vega ir kreivumo rizikos koeficientai
2 dalyje nurodyta dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos rūšies rizikos veiksnio kaip prielaidą taikomą likvidumą pagal šią formulę:
čia:
11 lentelė
Rizikos klasė |
LHrisk class |
Rizikos koeficientai |
Bendrosios palūkanų normos rizika |
60 |
100 % |
Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizika |
120 |
100 % |
Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio) |
120 |
100 % |
Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (ne alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio) |
120 |
100 % |
Nuosavybės vertybiniai popieriai (didelė kapitalizacija ir indeksai) |
20 |
77,78 % |
Nuosavybės vertybiniai popieriai (maža kapitalizacija ir kiti sektoriai) |
60 |
100 % |
Biržos prekių kaina |
120 |
100 % |
Užsienio valiutos kursas |
40 |
100 % |
325ay straipsnis
Vega ir kreivumo rizikos koreliacijos
Bendrosios palūkanų normos rizikos klasės tos pačios grupės jautrumo vega rizikai koreliacijos parametras ρkl yra toks:
čia:
yra lygus
kai α yra 1 %, Tk ir Tl yra lygūs pasirinkimo sandorių terminams, dėl kurių išvedamas jautrumas vega rizikai, išreiškiami metų skaičiumi, ir
yra lygus
, kai α yra 1 %,
ir
yra lygūs pasirinkimo sandorių pagrindinių finansinių priemonių terminams, dėl kurių išvedamas jautrumas vega rizikai, atėmus atitinkamų pasirinkimo sandorių terminus, abiem atvejais išreiškiami kaip metų skaičius.
Kitų rizikos klasių grupės jautrumo vega rizikai koreliacijos parametras ρkl yra toks:
čia:
yra lygus delta koreliacijai grupės viduje, atitinkančiai grupę, kuriai būtų priskirti vega rizikos veiksniai k ir l, ir
nustatomas pagal 1 dalį.
1B
SKYRIUS
Alternatyvus vidaus modelių metodas
325az straipsnis
Alternatyvus vidaus modelių metodas ir leidimas taikyti alternatyvius vidaus modelius
Patikrinusios, kaip įstaigos laikosi 325bh, 325bi ir 325bj straipsniuose nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos leidžia toms įstaigoms skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus visų prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų portfeliui, taikant savo alternatyvius vidaus modelius pagal 325ba straipsnį, jei tenkinami visi šie reikalavimai:
prekybos operacijų sąrašai sudaryti pagal 104b straipsnį;
įstaiga pateikė kompetentingai institucijai pagrindimą, kodėl prekybos operacijų sąrašai įtraukti į alternatyvaus vidaus modelių metodo taikymo sritį;
prekybos operacijų sąrašai per praėjusius metus atitiko 325bf straipsnio 3 dalyje nurodytus grįžtamojo patikrinimo reikalavimus;
įstaiga savo kompetentingoms institucijoms pranešė 325bg straipsnyje nustatyto pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimo, taikomo prekybos operacijų sąrašams, rezultatus;
prekybos operacijų sąrašai, kuriems buvo priskirta bent viena iš šių 325bl straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų, atitinka 325bm straipsnyje nustatytus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo reikalavimus;
prekybos operacijų sąrašams nepriskirta jokių pakeitimo vertybiniais popieriais ar pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.
Šios dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais prekybos operacijų sąrašo neįtraukimas į alternatyvaus vidaus modelių metodo taikymo sritį neturi būti grindžiamas tuo, kad nuosavų išteklių reikalavimas, apskaičiuotas taikant 325 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą alternatyvų standartizuotą metodą, būtų mažesnis nei nuosavų išteklių reikalavimas, apskaičiuotas taikant alternatyvų vidaus modelių metodą.
Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie visus kitus alternatyvių vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto išplėtimo atvejus ir taikymo tvarkos pakeitimus.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
alternatyvių vidaus modelių taikymo masto išplėtimo bei taikymo tvarkos pakeitimų ir 325bc straipsnyje nurodyto modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupio pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas;
vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos tikrina įstaigos atitiktį 325bh, 325bi, 325bn, 325bo ir 325bp straipsniuose nustatytiems reikalavimams.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato ypatingas aplinkybes, kuriomis kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai:
toliau taikyti savo alternatyvius vidaus modelius skaičiuojant šio straipsnio 2 dalies c punkte ir 325bg straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nebeatitinkančio prekybos operacijų sąrašo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti;
apriboti papildomą mokestį tokia verte, kuri gaunama pagal nukrypimų skaičių atsižvelgiant į numatomų pokyčių grįžtamąjį patikrinimą.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325ba straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimų skaičiavimas taikant alternatyvius vidaus modelius
Alternatyvų vidaus modelį taikanti įstaiga visų prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų, dėl kurių įstaigai suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus apskaičiuoja kaip didesniąją iš toliau nurodytų verčių:
šių verčių sumą:
įstaigos praėjusios dienos tikėtino trūkumo rizikos matą, apskaičiuotą pagal 325bb straipsnį (ESt-1), ir
įstaigos praėjusios dienos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matą, apskaičiuotą pagal 5 skirsnį (SSt-1), arba
šių verčių sumą:
pagal 325bb straipsnį apskaičiuotų įstaigos kasdienių tikėtino trūkumo rizikos matų vidurkį kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (ESavg), padaugintą iš multiplikatoriaus koeficiento (mc); ir
pagal 5 skirsnį apskaičiuotų įstaigos kasdienių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matų vidurkį kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (SSavg).
Įstaigos, turinčios skolos ir nuosavybės finansinių priemonių pozicijų, kuriomis prekiaujama ir kurios yra įtrauktos į įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo sritį ir priskirtos prie 1 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašų, įvykdo papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, kuris išreiškiamas kaip didesnioji iš šių verčių:
naujausias pagal 3 skirsnį apskaičiuotas nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;
a punkte nurodytos sumos 12 paskutinių savaičių vidurkis.
325bb straipsnis
Tikėtino trūkumo rizikos matas
325ba straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą bet kurios konkrečios datos „t“ ir bet kurio konkretaus prekybos knygos pozicijų portfelio ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms taikoma užsienio valiutų kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika, tikėtino trūkumo rizikos matą įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
ESt |
= |
tikėtino trūkumo rizikos matas; |
i |
= |
indeksas, žymintis 325bd straipsnio 2 lentelės pirmoje skiltyje išvardytas penkias pagrindines rizikos veiksnių kategorijas; |
UESt |
= |
neriboto tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas taip:
|
|
= |
pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ neriboto tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas taip:
|
|
= |
pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas visų portfelio pozicijų atveju pagal 325bc straipsnio 2 dalį; |
|
= |
pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas visų portfelio pozicijų atveju pagal 325bc straipsnio 3 dalį, ir |
|
= |
pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas visų portfelio pozicijų atveju pagal 325bc straipsnio 4 dalį. |
ir dalinio tikėtino trūkumo matų
,
ir
apskaičiavimo dažnumą, kad jie būtų apskaičiuojami ne kasdien, o kas savaitę, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
i nenuvertinama atitinkamų prekybos knygų pozicijų rinkos rizika;
,
,
ir
apskaičiavimo dažnumą, kad jie būtų apskaičiuojami ne kas savaitę, o kasdien, jeigu to reikalauja jos kompetentinga institucija.
325bc straipsnis
Dalinio tikėtino trūkumo skaičiavimas
Visus 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus įstaigos apskaičiuoja taip:
kasdien apskaičiuodamos dalinio tikėtino trūkumo matus;
taikydamos 97,5-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą;
konkretaus prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms taikoma užsienio valiutų kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika, portfelio dalinio tikėtino trūkumo matą „t“ metu įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:
čia:
PESt |
= |
dalinio tikėtino trūkumo matas „t“ metu; |
j |
= |
indeksas, žymintis 1 lentelės pirmoje skiltyje nurodytus penkis likvidumo terminus; |
LHj |
= |
1 lentelėje dienų skaičiumi nurodyta likvidumo terminų j trukmė; |
T |
= |
bazinis laikotarpis, kai T = 10 dienų; |
PESt(T) |
= |
dalinio tikėtino trūkumo matas, nustatomas taikant 10 dienų laikotarpio būsimų sukrėtimų scenarijus tik konkrečiai 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių grupei dėl kiekvieno 325bb straipsnio 1 dalyje nurodyto dalinio tikėtino trūkumo mato, ir |
PESt(T, j) |
= |
dalinio tikėtino trūkumo matas, nustatomas taikant 10 dienų laikotarpio būsimų sukrėtimų scenarijus tik 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių konkrečiai grupei dėl kiekvieno 325bd straipsnio 1 dalyje nurodyto dalinio tikėtino trūkumo mato, kurio pagal 325bd straipsnio 2 dalį nustatytas efektyvusis likvidumo terminas yra lygus LHj arba už jį ilgesnis.
1 lentelė
|
ir
įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik pasirinktam portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu, kad būtų tenkinama toliau nurodyta sąlyga, imant sumą per ankstesnes 60 darbo dienų:
Šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo nebevykdanti įstaiga apie tai nedelsdama praneša kompetentingoms institucijoms ir per dvi savaites atnaujina modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupį, kad įvykdytų šį reikalavimą; jei per dvi savaites ta įstaiga neįvykdo šio reikalavimo, ji kai kurių prekybos operacijų sąrašų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti vėl skaičiuoja pagal 1a skyriuje nustatytą metodą, kol ta įstaiga kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad vykdo šio punkto pirmoje pastraipoje nustatytą reikalavimą;
, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik šios dalies a punkto tikslais įstaigos pasirinktam portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pagrindinės rizikos veiksnių kategorijai „i“, pogrupiui;
vertę, istorinius duomenis. Nustatydamos šį nepalankiausių sąlygų laikotarpį, įstaigos taiko kompetentingoms institucijoms priimtiną stebėjimo laikotarpį, prasidedantį bent nuo 2007 m. sausio 1 d., ir
įvesties duomenys kalibruojami c punkto tikslais įstaigos nustatytam 12 mėnesių nepalankiausių sąlygų laikotarpiui.
ir
, įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik 2 dalies a punkte nurodytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui;
, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik 2 dalies b punkte nurodytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui;
įvesties duomenys, taikomi nustatant šios dalies a ir b punktuose nurodytiems modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal 4 dalies c punkte nurodytus istorinius duomenis. Šie duomenys atnaujinami bent kartą per mėnesį.
ir
, įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko visiems portfelio pozicijų modeliuojamiems rizikos veiksniams;
, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko visiems portfelio pozicijų modeliuojamiems rizikos veiksniams, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pagrindinės rizikos veiksnių kategorijai „i“;
įvesties duomenys, taikomi nustatant a ir b punktuose nurodytiems modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal ankstesnių 12 mėnesių laikotarpio istorinius duomenis; jei labai išauga reikšmingo skaičiaus į 2 dalies a punkte nurodytą rizikos veiksnių pogrupį neįtrauktų įstaigos portfelio modeliuojamų rizikos veiksnių kainos kintamumas, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga naudotų trumpesnio nei ankstesni 12 mėnesių laikotarpio istorinius duomenis, bet šis trumpesnis laikotarpis negali būti trumpesnis nei ankstesni šeši mėnesiai; kompetentingos institucijos praneša EBI apie kiekvieną sprendimą, pagal kurį reikalaujama, kad įstaiga naudotų trumpesnio nei 12 mėnesių laikotarpio istorinius duomenis, ir tą sprendimą pagrindžia.
325bd straipsnis
Likvidumo terminai
Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie prekybos operacijų sąrašus ir pagrindines rizikos veiksnių pakategores, kuriems (-ioms) ji nusprendžia taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą tvarką.
Apskaičiuojant dalinio tikėtino trūkumo matus pagal 325bc straipsnio 1 dalies c punktą, konkrečios prekybos knygos pozicijos arba ne prekybos knygos pozicijos, kuriai taikoma užsienio valiutų kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika, konkretaus modeliuojamo rizikos veiksnio efektyvusis likvidumo terminas apskaičiuojamas taip:
EffectiveLH |
|
SubCatLH if Mat > LH5 |
|
min (SubCatLH,minj{LHj/LHj ≥ Mat} ) if LH1 ≤ Mat ≤ LH5 |
|||
LH1 i f Mat < LH1 |
čia:
EffectiveLH |
= |
efektyvusis likvidumo terminas; |
Mat |
= |
prekybos knygos pozicijos terminas; |
SubCatLH |
= |
pagal 1 dalį nustatyto modeliuojamo rizikos veiksnio likvidumo termino trukmė ir |
minj{LHj/LHj ≥ Mat} |
= |
vieno iš 325bc straipsnio 1 lentelėje nurodytų likvidumo terminų, kuris yra artimiausias prekybos knygos pozicijos terminą viršijantis likvidumo terminas, trukmė. |
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
kaip įstaigos 1 dalies tikslais turi priskirti 1 dalyje nurodytų pozicijų rizikos veiksnius pagrindinėms rizikos veiksnių kategorijoms ir pagrindinėms rizikos veiksnių pakategorėms;
kurios valiutos sudaro 2 lentelės palūkanų normos pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų pakategorę;
kurios valiutų poros sudaro 2 lentelės užsienio valiutos kurso pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų porų pakategorę;
2 lentelėje nurodytos nuosavybės vertybinių popierių pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės nuosavybės vertybinių popierių kainos ir kintamumo pakategorės tikslais – mažos rinkos kapitalizacijos ir didelės rinkos kapitalizacijos apibrėžtis;
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
2 lentelė
Pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos |
Pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės |
Likvidumo terminai |
Likvidumo termino trukmė (dienomis) |
Palūkanų norma |
Likvidžiausios valiutos ir nacionalinė valiuta |
1 |
10 |
Kitos valiutos (išskyrus likvidžiausias valiutas) |
2 |
20 |
|
Kintamumas |
4 |
60 |
|
Kitos rūšys |
4 |
60 |
|
Kredito marža |
Valstybių narių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus |
2 |
20 |
Valstybių narių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos (investicinis reitingas) |
2 |
20 |
|
Vyriausybė (investicinis reitingas) |
2 |
20 |
|
Vyriausybė (didelis pelningumas) |
3 |
40 |
|
Įmonės (investicinis reitingas) |
3 |
40 |
|
Įmonės (didelis pelningumas) |
4 |
60 |
|
Kintamumas |
5 |
120 |
|
Kitos rūšys |
5 |
120 |
|
Nuosavybės vertybiniai popieriai |
Nuosavybės vertybinių popierių kaina (didelė rinkos kapitalizacija) |
1 |
10 |
Nuosavybės vertybinių popierių kaina (maža rinkos kapitalizacija) |
2 |
20 |
|
Kintamumas (didelė rinkos kapitalizacija) |
2 |
20 |
|
Kintamumas (maža rinkos kapitalizacija) |
4 |
60 |
|
Kitos rūšys |
4 |
60 |
|
Užsienio valiuta |
Likvidžiausių valiutų poros |
1 |
10 |
Kitų valiutų poros (išskyrus likvidžiausių valiutų poras) |
2 |
20 |
|
Kintamumas |
3 |
40 |
|
Kitos rūšys |
3 |
40 |
|
Biržos prekės |
Energijos kaina ir išmetamo anglies dioksido kiekio kaina |
2 |
20 |
Tauriųjų metalų kaina ir spalvotųjų metalų kaina |
2 |
20 |
|
Kitų biržos prekių kainos (išskyrus energijos kainą, išmetamo anglies dioksido kiekio kainą, tauriųjų metalų kainą ir spalvotųjų metalų kainą) |
4 |
60 |
|
Energijos kintamumas ir išmetamo anglies dioksido kiekio kintamumas |
4 |
60 |
|
Tauriųjų metalų kintamumas ir spalvotųjų metalų kintamumas |
4 |
60 |
|
Kitų biržos prekių kintamumas (išskyrus energijos kintamumą, išmetamo anglies dioksido kiekio kintamumą, tauriųjų metalų kintamumą ir spalvotųjų metalų kintamumą) |
5 |
120 |
|
Kitos rūšys |
5 |
120 |
325be straipsnis
Galimybės modeliuoti rizikos veiksnius vertinimas
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325bf straipsnis
Reguliuojamojo grįžtamojo patikrinimo reikalavimai ir multiplikatoriaus koeficientai
Šio straipsnio tikslais nukrypimas reiškia visų prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų portfelio vertės vienos dienos pokytis, kuris viršija atitinkamą rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos alternatyvų vidaus modelį laikantis šių reikalavimų:
rizikos vertė apskaičiuojama vienos dienos laikymo laikotarpiui;
būsimų sukrėtimų scenarijai taikomi 325bg straipsnio 3 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašo pozicijų rizikos veiksniams, kurie pagal 325be straipsnį laikomi modeliuojamais;
įvesties duomenys, taikomi nustatant modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal 325bc straipsnio 4 dalies c punkte nurodytus istorinius duomenis;
jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, įstaigos alternatyvus vidaus modelis grindžiamas tomis pačiomis modeliavimo prielaidomis, kokios taikytos apskaičiuojant 325ba straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tikėtino trūkumo rizikos matą.
Laikoma, kad įstaigos prekybos operacijų sąrašas atitinka grįžtamojo patikrinimo reikalavimus, jei šio prekybos operacijų sąrašo nukrypimų skaičius per pastarąsias 250 darbo dienų neviršija nė vieno iš šių skaičių:
12 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 99-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;
12 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 99-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;
30 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 97,5-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;
30 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 97,5-to procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamąjį patikrinimą.
Įstaigos kasdien skaičiuoja 2 dalyje nurodytus nukrypimus laikydamosi šių reikalavimų:
portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su portfelio verte kitos dienos pabaigoje darant prielaidą, kad pozicijos nepakito;
portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su portfelio faktine verte kitos dienos pabaigoje neskaitant mokesčių ir komisinių;
nukrypimai skaičiuojami kiekvieną darbo dieną, kurią įstaiga negali įvertinti portfelio vertės arba apskaičiuoti 3 dalyje nurodyto rizikos vertės mato.
Multiplikatoriaus koeficientas (mc) yra 1,5 vertės ir 3 lentelėje nurodyto papildomo mokesčio nuo 0 iki 0,5 suma. Šis 5 dalyje nurodyto portfelio papildomas mokestis apskaičiuojamas pagal nukrypimų, kurie įvyko per pastarąsias 250 darbo dienų, skaičių, nustatytą įstaigai atliekant pagal šios dalies a punktą apskaičiuoto rizikos vertės mato grįžtamąjį patikrinimą. Papildomas mokestis apskaičiuojamas laikantis šių reikalavimų:
nukrypimas yra portfelio vertės vienos dienos pokytis, viršijantis atitinkamą rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos vidaus modelį laikantis šių reikalavimų:
laikymo laikotarpis – viena diena;
taikomas 99-to procentilio vienpusis pasikliautinasis intervalas;
būsimų sukrėtimų scenarijai taikomi 325bg straipsnio 3 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašo pozicijų rizikos veiksniams, kurie pagal 325be straipsnį laikomi modeliuojamais;
įvesties duomenys, taikomi nustatant modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal 325bc straipsnio 4 dalies c punkte nurodytus istorinius duomenis;
jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, įstaigos vidaus modelis grindžiamas tomis pačiomis modeliavimo prielaidomis, kokios taikytos apskaičiuojant 325ba straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tikėtino trūkumo rizikos matą;
nukrypimų skaičius yra lygus didesniam nukrypimų skaičiui pagal portfelio vertės numatomus ir faktinius pokyčius;
3 lentelė
Nukrypimų skaičius |
Papildomas mokestis |
Mažiau kaip 5 |
0,00 |
5 |
0,20 |
6 |
0,26 |
7 |
0,33 |
8 |
0,38 |
9 |
0,42 |
Daugiau kaip 9 |
0,50 |
Ypatingomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos gali apriboti papildomo mokesčio vertę, kad jis neviršytų mokesčio, apskaičiuoto atsižvelgiant į nukrypimus, grindžiamus numatomų pokyčių grįžtamuoju patikrinimu, kai nukrypimų, grindžiamų numatomų pokyčių grįžtamuoju patikrinimu, skaičius nėra vidaus modelio trūkumų rezultatas.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325bg straipsnis
Pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimas
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
atsižvelgdama į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius – kriterijus, būtinus užtikrinti, kad 2 dalies tikslais prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teoriniai pokyčiai būtų pakankamai panašūs į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės numatomus pokyčius;
pasekmes įstaigai, kai 2 dalies tikslais prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teoriniai pokyčiai nėra pakankamai panašūs į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės numatomus pokyčius;
kokiu dažnumu įstaiga turi atlikti pelno ir nuostolio priskyrimą;
techninius elementus, kurie šio straipsnio tikslais turi būti įtraukiami į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teorinius ir numatomus pokyčius;
kokiu būdu vidaus modelį taikančios įstaigos turi susumuoti visų savo prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms taikoma užsienio valiutų kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika, bendrą nuosavų išteklių reikalavimą rinkos rizikai padengti, atsižvelgiant į b punkte nurodytas pasekmes.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325bh straipsnis
Rizikos vertinimo reikalavimai
Įstaigos, taikančios vidaus rizikos vertinimo modelį, taikytą apskaičiuojant 325ba straipsnyje nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, užtikrina, kad šis modelis atitiktų visus toliau nurodytus reikalavimus:
vidaus rizikos vertinimo modeliu atsižvelgiama į pakankamą skaičių rizikos veiksnių, kuriuos turi sudaryti bent 1a skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodyti rizikos veiksniai, nebent įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodo, kad šių rizikos veiksnių neįtraukimas neturi reikšmingo poveikio 325bg straipsnyje nurodyto pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimo rezultatams; įstaiga turi galėti kompetentingoms institucijoms paaiškinti, kodėl ji įtraukė rizikos veiksnį į savo kainodaros modelį, bet neįtraukė jo į savo vidaus rizikos vertinimo modelį;
vidaus rizikos vertinimo modeliu nustatomas pasirinkimo sandorių ir kitų produktų nelinijiškumas, taip pat koreliacijos rizika ir pagrindinė rizika;
į vidaus rizikos vertinimo modelį įtraukiama visuma rizikos veiksnių, atitinkančių kiekvienos valiutos, kurios pozicijos įstaigos balansiniuose arba nebalansiniuose straipsniuose yra jautrios palūkanų normos pasikeitimams, palūkanų normas; įstaiga modeliuoja pelningumo kreives taikydama vieną iš visuotinai pripažintų metodų; pelningumo kreivė padalijama į įvairius segmentus pagal terminus, kad būtų atsižvelgiama į palūkanų normos kintamumo pokyčius išilgai visos pelningumo kreivės; pagrindinių valiutų ir rinkų reikšmingos prisiimamos palūkanų normos rizikos atveju pelningumo kreivė modeliuojama naudojant ne mažiau kaip šešis segmentus pagal terminus, o modeliuojant pelningumo kreivę naudojamų rizikos veiksnių skaičius turi būti proporcingas įstaigos prekybos strategijos pobūdžiui ir sudėtingumui; modeliu taip pat atsižvelgiama į rizikos paskirstymą, susijusį su ne visiškai koreliuojančiais skirtingų pelningumo kreivių arba skirtingų to paties pagrindinio emitento finansinių priemonių judėjimais;
į vidaus rizikos vertinimo modelį įtraukiami rizikos veiksniai, atitinkantys aukso pozicijas ir atskiras užsienio valiutas, kuriomis yra išreikštos įstaigos pozicijos; KIS atveju atsižvelgiama į faktines KIS užsienio valiutos pozicijas; įstaigos gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutos pozicijas su sąlyga, kad tinkamai užtikrinamas tų skelbiamų duomenų tikslumas; KIS užsienio valiutos pozicijoms, apie kurias įstaiga nežino, vidaus modelių metodas netaikomas – jos vertinamos pagal 1a skyrių;
modeliavimo metodo sudėtingumas turi būti proporcingas įstaigos veiklos nuosavybės vertybinių popierių rinkose reikšmingumui; pagal vidaus rizikos vertinimo modelį taikomas atskiras rizikos veiksnys bent kiekvienai nuosavybės vertybinių popierių rinkai, kurioje įstaiga turi reikšmingas pozicijas, ir bent vienas rizikos veiksnys, kuriuo atsižvelgiama į sisteminius nuosavybės vertybinių popierių kainų pasikeitimus ir į šio rizikos veiksnio priklausomybę nuo atskirų kiekvienos nuosavybės vertybinių popierių rinkos rizikos veiksnių;
pagal vidaus rizikos vertinimo modelį atskiras rizikos veiksnys taikomas bent kiekvienai biržos prekei, kurios reikšmingas pozicijas įstaiga turi, nebent įstaiga turi nedidelę bendrą biržos prekių kainos poziciją, palyginti su visa jos prekybos veikla, – šiuo atveju ji gali taikyti atskirą rizikos veiksnį kiekvienai pagrindinei biržos prekių rūšiai; reikšmingų biržos prekių rinkų pozicijų atveju modeliu atsižvelgiama į ne visiškai koreliuojančią panašių, bet ne tapačių biržos prekių kainos svyravimų riziką, išankstinių sandorių kainų pokyčių dėl terminų neatitikimo riziką ir išvestinių finansinių priemonių bei piniginių pozicijų prekės disponavimo pajamingumo riziką;
turi būti įrodymų, kad naudojami pakaitiniai rodikliai yra tinkami naudoti turimoms faktinėms pozicijoms, jie turi būti pakankamai konservatyviai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka, pavyzdžiui, 325bc straipsnio 2 dalies c punkte nurodytu nepalankiausių sąlygų laikotarpiu;
finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis kintamumo rizikos reikšmingų pozicijų atveju vidaus rizikos vertinimo modeliu atsižvelgiama į vykdymo kainų ir pasirinkimo sandorių terminų numanomo kintamumo priklausomybę.
325bi straipsnis
Kokybiniai reikalavimai
Šio skyriaus tikslais taikomas vidaus rizikos vertinimo modelis turi būti iš esmės patikimas, apskaičiuotas bei visapusiškai įgyvendinamas ir atitikti visus šiuos kokybinius reikalavimus:
vidaus rizikos vertinimo modelis, taikomas apskaičiuojant kapitalo reikalavimus rinkos rizikai padengti, turi būti glaudžiai integruotas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas vyresniajai vadovybei skirtoms ataskaitoms apie rizikos pozicijas teikti;
įstaigoje turi veikti rizikos kontrolės padalinys, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių padalinių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei; tas padalinys turi būti atsakingas už bet kurio vidaus rizikos vertinimo modelio kūrimą ir įgyvendinimą; tas padalinys turi atlikti pradinį ir nuolatinį bet kurio vidaus modelio, taikomo šio skyriaus tikslais, patvirtinimą ir būti atsakingas už bendrą rizikos valdymo sistemą; tas padalinys turi rengti ir analizuoti kiekvienos dienos ataskaitas apie vidaus modelio, taikomo apskaičiuojant kapitalo reikalavimus rinkos rizikai padengti, gaunamus rezultatus ir ataskaitas apie priemonių, kurias reikia taikyti prekybos operacijų sandorių ribojimo srityje, tinkamumą;
valdymo organas ir vyresnioji vadovybė turi aktyviai dalyvauti rizikos kontrolės procese, o rizikos kontrolės padalinio parengtas kiekvienos dienos ataskaitas turi peržiūrėti atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamai įgaliojimų pareikalauti sumažinti atskirų prekybos operacijų vykdytojų turimas pozicijas ir pareikalauti sumažinti įstaigos bendros rizikos pozicijas;
įstaigoje turi dirbti pakankamai darbuotojų, turinčių pakankamo lygio kvalifikaciją, atitinkančią vidaus rizikos vertinimo modelių sudėtingumą, ir pakankamai darbuotojų, turinčių kvalifikaciją dirbti prekybos, rizikos kontrolės, audito ir netiesioginio aptarnavimo srityse;
įstaiga turi taikyti dokumentais patvirtintą vidaus politiką, procedūras ir kontrolės priemones, skirtas stebėti jos vidaus rizikos vertinimo modelių bendrąjį veikimą ir užtikrinti, kad jis atitiktų reikalavimus;
turi būti įrodyta, kad vidaus rizikos vertinimo modeliu, įskaitant bet kurį kainodaros modelį, pakankamai tiksliai įvertinama rizika, ir šis modelis neturi labai skirtis nuo vidaus rizikos valdymui įstaigos naudojamų modelių;
įstaiga turi dažnai vykdyti griežtas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, programas, kurios apima bet kurį vidaus rizikos vertinimo modelį; vyresnioji vadovybė bent kartą per mėnesį turi peržiūrėti to testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus; jie turi atitikti valdymo organo patvirtintą politiką ir apribojimus; jei iš to testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų matyti pernelyg dideli nuostoliai, atsirandantys dėl įstaigos prekybos veiklos tam tikromis aplinkybėmis, įstaiga turi imtis tinkamų veiksmų;
įstaiga turi atlikti nepriklausomą savo vidaus rizikos vertinimo modelio patikrinimą per savo reguliaraus vidaus audito procesą arba pavesdama trečiajai įmonei atlikti šį patikrinimą kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu.
Trečioji įmonė pirmos pastraipos h punkto tikslais – audito arba konsultavimo paslaugas įstaigoms teikianti įmonė, kurios darbuotojai turi pakankamą kvalifikaciją prekybos veiklos rinkos rizikos srityje.
1 dalies h punkte nurodytas patikrinimas turi apimti prekyba užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veiklą. Įstaiga bent kartą per metus turi atlikti savo bendrojo rizikos valdymo proceso patikrinimą. Atliekant šį patikrinimą vertinama:
rizikos valdymo sistemos ir proceso dokumentų ir rizikos kontrolės padalinio organizavimo tinkamumas;
rizikos vertinimo priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą ir vadovybės informavimo sistemos vientisumas;
įstaigos taikomi rizikos vertinimo modelių ir vertinimo sistemų, kuriuos naudoja sandorius sudarantys ir netiesioginį aptarnavimą atliekantys darbuotojai, tvirtinimo procesai;
rizikos, kuriai taikomas modelis, apimtis, rizikos vertinimo sistemos tikslumas ir tinkamumas ir vidaus rizikos vertinimo modelio bet kurio reikšmingo pakeitimo patvirtinimas;
pozicijų duomenų tikslumas ir išsamumas, kintamumo ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas, vertinimo ir jautrumo rizikai skaičiavimų tikslumas ir pakaitinių rodiklių rengimo, jei turimų duomenų nepakanka šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams įvykdyti, tikslumas ir tinkamumas;
tikrinimo procesas, kurį įstaiga taiko vertindama duomenų šaltinių, naudojamų bet kuriems savo vidaus rizikos vertinimo modeliams, nuoseklumą, pateikimą laiku ir patikimumą, įskaitant šių duomenų šaltinių objektyvumą;
tikrinimo procesas, kurį įstaiga taiko vertindama grįžtamojo patikrinimo ir pelno ir nuostolio priskyrimo, kurie atliekami siekiant įvertinti vidaus rizikos vertinimo modelių tikslumą, reikalavimus;
jei patikrinimą pagal šio straipsnio 1 dalies h punktą atlieka trečioji įmonė – tikrinimas, ar 325bj straipsnyje nustatytas vidaus vertinimo procesas atitinka jo tikslus.
325bj straipsnis
Vidaus patvirtinimas
1 dalyje nurodytą patvirtinimą įstaigos atlieka šiomis aplinkybėmis:
kai bet kuris vidaus rizikos vertinimo modelis iš pradžių sukuriamas ir kai jis iš esmės keičiamas;
periodiškai ir įvykus reikšmingiems struktūriniams rinkos arba portfelio sudėties pokyčiams, dėl kurių vidaus rizikos vertinimo modelis gali tapti nebetinkamas.
Įstaigos vidaus rizikos vertinimo modelių patvirtinimas nėra apribojamas grįžtamojo patikrinimo ir pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimais, o apima bent:
testus, kuriais tikrinama, ar taikant vidaus modelį padarytos prielaidos yra tinkamos ir jomis nėra pervertinama arba nepakankamai įvertinama rizika;
su įstaigų portfelio rizika ir struktūra susijusius jų vidaus modelių patvirtinimo testus, įskaitant grįžtamąjį patikrinimą, kuriuo papildomos reguliuojamojo grįžtamojo patikrinimo programos;
numatomų portfelių naudojimą siekiant užtikrinti, kad taikant vidaus rizikos vertinimo modelį būtų galima paaiškinti galimus ypatingus struktūrinius aspektus, pvz., reikšmingą pagrindinę riziką ir koncentracijos riziką arba su pakaitinių rodiklių taikymu susijusią riziką.
325bk straipsnis
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos mato apskaičiavimas
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
kaip įstaigos turi parengti nemodeliuojamiems rizikos veiksniams taikytinus blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus ir kaip jos šiuos blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus turi taikyti šiems rizikos veiksniams;
kiekvienai 325bd straipsnio 2 lentelėje nurodytai pagrindinei rizikos veiksnių pakategorei taikytiną reguliuojamąjį blogiausią būsimų sukrėtimų scenarijų, kurį įstaigos gali taikyti, jei negali parengti blogiausio būsimų sukrėtimų scenarijaus pagal šios pastraipos a punktą arba kurį kompetentingos institucijos gali reikalauti iš įstaigos taikyti, jei joms nėra priimtinas įstaigos parengtas blogiausias būsimų sukrėtimų scenarijus;
aplinkybes, kuriomis įstaigos gali apskaičiuoti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matą dėl daugiau nei vieno nemodeliuojamo rizikos veiksnio;
tai, kaip įstaigos turi kaupti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matą dėl visų nemodeliuojamų rizikos veiksnių, įtrauktų į jų prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, kurioms taikoma užsienio valiutos kursų rizika arba biržos prekių kainų rizika.
Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI atsižvelgia į tai, kad šiame straipsnyje nustatytų nemodeliuojamo rizikos veiksnio nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti lygis turi būti toks pat kaip ir nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti lygis, kuris pagal šį skyrių būtų buvęs apskaičiuotas, jei šis rizikos veiksnys būtų modeliuojamas.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325bl straipsnis
Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo sritis
325bm straipsnis
Leidimas taikyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį
325bn straipsnis
Taikant įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį naudojami nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti
Įstaigos, taikydamos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, visų 325bl straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų portfeliui apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti tokiu būdu:
nuosavų lėšų reikalavimai yra lygūs rizikos vertei, kuria, taikant 99,9 % pasikliautinąjį intervalą, vienų metų laikotarpiu įvertinamas galimas portfelio rinkos vertės sumažėjimas, kuris atsirado dėl emitentų, susijusių su šiomis pozicijomis, įsipareigojimų neįvykdymo;
a punkte nurodytas galimas vertės sumažėjimas – tiesioginis arba netiesioginis pozicijos rinkos vertės sumažėjimas, kuris atsirado dėl emitentų įsipareigojimų neįvykdymo, papildantis nuostolius, į kuriuos jau atsižvelgta nustatant dabartinę pozicijos vertę; nuosavybės vertybinių popierių pozicijų emitentų įsipareigojimų neįvykdymas išreiškiamas emitento nuosavybės vertybinių popierių kainų nulinės vertės nustatymu;
skirtingų emitentų įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijas įstaigos nustato remdamosi konceptualiai patikima metodika, naudodamos objektyvius istorinius duomenis apie bent 10 metų laikotarpiu, apimančiu įstaigos pagal 325bc straipsnio 2 dalį nustatytą nepalankiausių sąlygų laikotarpį, rinkoje buvusias kredito maržas arba nuosavybės vertybinių popierių kainas; apskaičiuotos skirtingų emitentų įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos kalibruojamos vienų metų laikotarpiui;
įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis grindžiamas vienų metų nekintamos pozicijos prielaida.
325bo straipsnis
Apsidraudimų pripažinimas pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį
325bp straipsnis
Konkretūs įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modeliui keliami reikalavimai
Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį imituojant emitentų įsipareigojimų neįvykdymą įstaigos apskaičiuoti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių įverčiai turi atitikti šiuos reikalavimus:
žemiausia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių riba – 0,03 %;
jei šiame skirsnyje nenurodyta kitaip, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės grindžiamos vienų metų laikotarpiu;
įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės apskaičiuojamos naudojant – vien arba kartu su dabartinėmis rinkos kainomis – ankstesnių faktinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų ir itin didelių rinkos kainų sumažėjimo atvejų, prilygstančių įsipareigojimų neįvykdymo atvejams, duomenis, nustatytus per ne trumpesnį kaip penkerių metų istorinį laikotarpį; įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės nustatomos naudojant ne tik dabartines rinkos kainas;
leidimą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes skaičiuoti pagal II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį gavusi įstaiga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti taiko tame skirsnyje nustatytą metodiką;
leidimo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes skaičiuoti pagal II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį negavusi įstaiga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti parengia vidaus metodiką arba naudojasi išoriniais šaltiniais; abiem atvejais neįvykdymo tikimybių įverčiai turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį imituojant emitentų įsipareigojimų neįvykdymą įstaigos apskaičiuotas nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvertis turi atitikti šiuos reikalavimus:
žemiausia nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčių riba – 0 %;
apskaičiuojant nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčius atsižvelgiama į kiekvienos pozicijos prioritetą;
leidimą nuostoliui dėl įsipareigojimų neįvykdymo skaičiuoti pagal II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį gavusi įstaiga nuostoliui dėl įsipareigojimų neįvykdymo apskaičiuoti taiko tame skirsnyje nustatytą metodiką;
leidimo nuostolius dėl įsipareigojimų neįvykdymo skaičiuoti pagal II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį negavusi įstaiga nuostoliui dėl įsipareigojimų neįvykdymo apskaičiuoti parengia vidaus metodiką arba naudojasi išoriniais šaltiniais; abiem atvejais nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiai turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Atlikdamos nepriklausomą savo vidaus modelių, kuriuos jos naudoja šio skyriaus tikslais, įskaitant taikymą rizikos vertinimo sistemai, patikrinimą ir patvirtinimą, įstaigos:
patikrina, ar jų taikomas koreliacijų ir kainų pokyčių modeliavimo metodas yra tinkamas jų portfeliui, įskaitant pagal modelį taikytinų sisteminės rizikos veiksnių pasirinkimą ir jų koeficientus;
atlieka įvairų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant jautrumo analizes ir scenarijaus analizes, kad būtų įvertintas kokybinis ir kiekybinis įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio pagrįstumas, visų pirma koncentracijų vertinimo atžvilgiu, ir
taiko tinkamą kiekybinį patvirtinimą, taip pat naudojant susijusias vidaus modeliavimo lyginamąsias vertes.
Testavimas, nurodytas b punkte, neapsiriboja tik tam tikrais praeities įvykiais.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
2
SKYRIUS
Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijų rizikai padengti
1
326 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijų rizikai padengti
Įstaigos ►C3 nuosavų lėšų reikalavimai pozicijų rizikai padengti ◄ yra nuosavų lėšų reikalavimo bendrajai ir specifinei rizikai, susijusiai su įstaigos skolos ir nuosavybės finansinių priemonių pozicijomis, padengti suma. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos prekybos knygoje laikomos skolos finansinėmis priemonėmis.
327 straipsnis
Užskaita
328 straipsnis
Palūkanų normos ateities sandoriai ir išankstiniai sandoriai
329 straipsnis
Pasirinkimo sandoriai ir varantai
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
330 straipsnis
Apsikeitimo sandoriai
Vertinant palūkanų normos riziką, apsikeitimo sandoriai vertinami taip pat kaip ir balanse apskaitomos finansinės priemonės. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, kuriuos sudarydama įstaiga gauna kintamąją palūkanų normą ir moka fiksuotąją palūkanų normą, vertinami kaip ekvivalentiškos kintamųjų palūkanų finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų nustatymo, ilgosios pozicijos ir fiksuotųjų palūkanų finansinės priemonės trumposios pozicijos, kai tokios finansinės priemonės terminas sutampa su paties apsikeitimo sandorio terminu.
331 straipsnis
Išvestinių finansinių priemonių palūkanų normos rizika
Įstaigos, kurios nesinaudoja šio straipsnio 1 dalyje apibūdintais modeliais, gali vertinti kaip visiškai tarpusavyje įskaitytas tas 328–330 straipsniuose išvardytas išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios atitinka bent tokias sąlygas:
pozicijų vertės yra vienodos ir išreikštos ta pačia valiuta;
orientacinė norma (kintamųjų palūkanų normos pozicijoms) ar atkarpa (fiksuotosios palūkanų normos pozicijoms) atitinka viena kitą;
kito palūkanų normos nustatymo diena arba fiksuotųjų atkarpų pozicijų atveju – terminas iki sandorio galiojimo pabaigos atitinka toliau nurodytas ribas:
trumpesnis kaip vienas mėnuo - tą pačią dieną;
nuo vieno mėnesio iki vienų metų - septynias dienas;
ilgiau kaip vieni metai - 30 dienų.
332 straipsnis
Kredito išvestinės finansinės priemonės
Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), nuosavų lėšų reikalavimą bendrajai ir specifinei rizikai padengti reikalavimus, jei nenurodyta kitaip, naudojama tariamoji kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma. Nepaisant pirmo sakinio, įstaiga gali nuspręsti tariamąją vertę pakeisti tariamąja verte pridedant kredito išvestinės finansinės priemonės grynosios rinkos vertės pokytį nuo prekybos pradžios, apsaugos pardavėjo atžvilgiu grynąjį neigiamą pokytį su minuso ženklu. Skaičiuojant specifinės rizikos kapitalo poreikį, išskyrus apsikeitimo grąžomis sandoriams, taikomas ne įsipareigojimo, o kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas. Pozicijos nustatomos taip:
apsikeitimo grąžomis sandoris sukuria orientacinės pozicijos ilgąją poziciją ir vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra tapatus laikotarpiui iki kito palūkanų nustatymo ir kuriai pagal II antraštinės dalies 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas, trumpąją poziciją, skaičiuojant bendrąją riziką. Jis taip pat sukuria orientacinės pozicijos ilgąją poziciją, skaičiuojant specifinę riziką;
kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nesukuria pozicijos skaičiuojant bendrąją riziką. Vertindama specifinę riziką, įstaiga atvaizduoja orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamosios dalies sintetinę ilgąją poziciją, išskyrus atvejus, kai išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai, tuomet išvestinė finansinė priemonė pavaizduojama kaip ilgoji pozicija. Jei už minėtą produktą mokamos įmokos ar palūkanos, šie pinigų srautai pavaizduojami kaip faktinė vyriausybės obligacijų pozicija;
su kreditu susijęs vardinis vekselis yra palūkanų normos produktas, kuris sukuria ilgąją poziciją skaičiuojant paties vekselio bendrąją riziką. Vertinant specifinę riziką, sukuriama orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamosios dalies sintetinė ilgoji pozicija. Papildoma ilgoji pozicija sukuriama ir vekselio emitentui. Jei su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai, vertinant specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji vekselio pozicija;
papildomai prie ilgosios pozicijos, skaičiuojant vekselio emitento specifinę riziką, paprastasis su kreditu susijęs vekselis, suteikiantis proporcingą apsaugą, sukuria poziciją kiekvienam orientaciniam subjektui, o bendra tariamoji sutarties suma proporcingai paskirstoma visoms orientacinio subjekto pozicijoms. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną atitinkamo orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamąją dalį, skaičiuojant specifinę riziką taikomas didžiausią rizikos koeficientą turinčios sudedamosios dalies koeficientas;
pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamosios dalies tariamosios sumos poziciją. Jeigu didžiausias mokėjimas kredito įvykio atveju yra mažesnis už nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuotus pagal šio punkto pirmajame sakinyje nurodytą metodą, didžiausia mokėjimo suma gali būti laikoma nuosavų lėšų specifinei rizikai padengti reikalavimu.
N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos orientacinio subjekto įsipareigojimo sudedamosios dalies tariamosios sumos poziciją, atėmus n-1 orientacinių subjektų, kurių nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti yra mažiausias. Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už nuosavų lėšų reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio punkto pirmajame sakinyje nurodytą metodą, ši suma gali būti laikoma nuosavų lėšų poreikiu specifinei rizikai padengti.
Jei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą, apsaugos pardavėjas apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti atsižvelgdamas į išvestinės finansinės priemonės reitingą ir, jeigu reikia, taiko atitinkamus pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientus.
333 straipsnis
Atpirkimo sandoriu parduodami arba skolinami vertybiniai popieriai
Jeigu vertybiniai popieriai arba garantuotos teisės į vertybinių popierių nuosavybę perduodami atpirkimo sandoriu arba jeigu vertybiniai popieriai skolinami skolinimo sandoriu, jų perdavėjas arba skolintojas įtraukia šiuos vertybinius popierius į savo nuosavų lėšų reikalavimo skaičiavimus vadovaudamasis šiuo skyriumi tada, kai tokie vertybiniai popieriai yra prekybos knygos pozicijos.
2
334 straipsnis
Skolos finansinių priemonių grynosios pozicijos
Grynosios pozicijos suskirstomos pagal valiutą, kuria jos yra denominuotos, ir nuosavų lėšų reikalavimas bendrajai ir specifinei rizikai padengti apskaičiuojamas pagal kiekvieną valiutą atskirai.
1
335 straipsnis
Grynosios pozicijos nuosavų lėšų reikalavimo limitas
Įstaiga gali apriboti nuosavų lėšų reikalavimą skolos finansinės priemonės grynosios pozicijos specifinei rizikai padengti didžiausia nuostolio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymo rizika, suma. Šis limitas trumpajai pozicijai gali būti apskaičiuojamas kaip vertės pokytis, nes finansinės priemonės arba atitinkamais atvejais pagrindinių vertybinių popierių rizika iškart sumažėja iki nulio.
336 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės
Savo prekybos knygos finansinių priemonių grynąsias pozicijas, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotas pagal 327 straipsnį, įstaiga priskiria atitinkamoms 1 lentelėje nurodytoms kategorijoms pagal jų emitentą arba įsipareigojantįjį asmenį, išorinį arba vidinį kredito rizikos vertinimą ir iki išpirkimo likusį laiką, tuomet jas padaugina iš toje lentelėje nurodytų koeficientų. Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti, įstaiga sudeda pagal riziką įvertintas pozicijas, atsiradusias dėl šio straipsnio taikymo, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios.
1 lentelė
Kategorijos |
Nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti |
Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 0 % rizikos koeficientas. |
0 % |
Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 20 % arba 50 % rizikos koeficientas, ir kitos reikalavimus atitinkančios pozicijos, nurodytos 4 dalyje. |
0,25 % (likęs iki išpirkimo terminas – šeši mėnesiai arba mažiau) 1,00 % (likęs iki išpirkimo terminas – daugiau kaip šeši mėnesiai ir ne daugiau kaip 24 mėnesiai imtinai) 1,60 % (likęs iki išpirkimo terminas – daugiau kaip 24 mėnesiai) |
Skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 100 % rizikos koeficientas. |
8,00 % |
Skola, kuriai pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų suteiktas 150 % rizikos koeficientas. |
12,00 % |
Kitos reikalavimus atitinkančios pozicijos:
ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio nėra įvertinusi paskirtoji ECAI ir kuris atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
atitinkama įstaiga jį laiko pakankamai likvidžiu;
jo investicinė kokybė, įstaigos vertinimu, atitinka bent 1 lentelės antroje eilutėje nurodyto turto investicinę kokybę;
jis yra įtrauktas bent į vienos reguliuojamos rinkos sąrašus valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje esančios vertybinių popierių biržos sąrašus, jeigu tą biržą pripažįsta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos;
turto, kurio emitentas yra įstaigos, kurioms taikomi šiame reglamente nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, kurį minėta įstaiga laiko pakankamai likvidžiu ir kurio investicinė kokybė, įstaigos vertinimu, atitinka bent 1 lentelės antroje eilutėje nurodyto turto investicinę kokybę, ilgosios ir trumposios pozicijos;
įstaigų išleisti vertybiniai popieriai, kurie priskiriami atitinkamai ar aukštesnei kredito kokybės klasei nei tie, kuriems galima taikyti kredito kokybės 2 žingsnį pagal įstaigų pozicijų standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą, ir kuriems taikoma šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimus atitinkanti reguliavimo ir priežiūros sistema.
Įstaigos, kurios taiko a arba b punktą, turi turėti dokumentais pagrįstą metodiką, naudojamą įvertinant, ar turtas tenkina šių punktų reikalavimus, ir apie ją turi pranešti kompetentingoms institucijoms.
337 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir LGD įverčių, kaip įvesčių, naudojimo, kai tie įverčiai grindžiami IRC modeliu.
Kai įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju netenkina 245 straipsnyje nustatytų reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimus, įtraukia pagrindines pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir neatsižvelgia į sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais poveikį kredito užtikrinimo tikslais.
338 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas koreliacinės prekybos portfeliui
Koreliacinės prekybos portfelį sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
pozicijos nėra nei pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei pasirinkimo sandoriai pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, nei kokios nors kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais segmento įplaukų pro rata dalis;
visos pagrindinio įsipareigojimo priemonės yra:
arba vardinės priemonės, įskaitant vardines kredito išvestines finansines priemones, kurių atžvilgiu egzistuoja likvidi grįžtamoji rinka;
arba indeksai, kuriais įprastai prekiaujama, grindžiami tais pagrindiniais subjektais.
Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei yra nepriklausomų sąžiningų pasiūlymų pirkti ir parduoti, kaina pagrįstai atitinka paskutinio pardavimo kainą arba esamą sąžiningą ir konkurencingą kainos pasiūlymą, pasiūlymas gali būti pateiktas per vieną dieną ir dėl tokios kainos susitarta per palyginti trumpą, prekyboje įprastą laiką.
Pozicijos, nurodančios kurį nors iš toliau nurodytų dalykų, nėra koreliacinės prekybos portfelio dalis:
pagrindinę poziciją, kurią pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą galima priskirti pozicijų klasei „mažmeninės pozicijos“ arba pozicijų klasei „nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“ įstaigos ne prekybos knygoje;
pretenziją specialiosios paskirties subjektui, tiesiogiai ar netiesiogiai užtikrintą pozicija, kuri pagal 1 dalį ir šią dalį pati nebūtų tinkama įtraukti į koreliacinės prekybos portfelį.
Įstaiga nustato didesnę iš šių sumų kaip specifinės rizikos nuosavų lėšų reikalavimą koreliacinės prekybos portfeliui:
bendrą specifinės rizikos nuosavų lėšų reikalavimą, kuris būtų taikomas tik koreliacinės prekybos portfelio grynosioms ilgosioms pozicijoms;
bendrą specifinės rizikos nuosavų lėšų reikalavimą, kuris būtų taikomas tik koreliacinės prekybos portfelio trumposioms grynosioms pozicijoms.
2
339 straipsnis
Bendrosios rizikos apskaičiavimas terminų atitikimo metodu
Įstaiga apskaičiuoja nesuderintų pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumas kiekvienos 2 lentelėje nurodytos zonos terminų grupėje, kad galėtų apskaičiuoti nesuderintą pagal riziką įvertintą ilgąją poziciją kiekvienai zonai. Panašiai, norint apskaičiuoti atitinkamos zonos nesuderintą pagal riziką įvertintą trumpąją poziciją, apskaičiuojama nesuderintų pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje konkrečios zonos terminų grupėje. Ta atitinkamos zonos nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios pozicijos dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta pagal riziką įvertinta trumpąja pozicija, yra suderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios arba nesuderintos pagal riziką įvertintos trumposios pozicijos, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija.
2 lentelė
Zona |
Terminų grupė |
Rizikos koeficientas (proc.) |
Tikėtinas palūkanų normos pasikeitimas (proc.) |
|
Atkarpos palūkanų norma 3 % ar didesnė |
Atkarpos palūkanų norma mažesnė nei 3 % |
|||
Pirmoji zona |
0 ≤ 1 mėn. |
0 ≤ 1 mėn. |
0,00 |
— |
> 1 ≤ 3 mėn. |
> 1 ≤ 3 mėn. |
0,20 |
1,00 |
|
> 3 ≤ 6 mėn. |
> 3 ≤ 6 mėn. |
0,40 |
1,00 |
|
> 6 ≤ 12 mėn. |
> 6 ≤ 12 mėn. |
0,70 |
1,00 |
|
Antroji zona |
> 1 ≤ 2 m. |
> 1,0 ≤ 1,9 m. |
1,25 |
0,90 |
> 2 ≤ 3 m. |
> 1,9 ≤ 2,8 m. |
1,75 |
0,80 |
|
> 3 ≤ 4 m. |
> 2,8 ≤ 3,6 m. |
2,25 |
0,75 |
|
Trečioji zona |
> 4 ≤ 5 m. |
> 3,6 ≤ 4,3 m. |
2,75 |
0,75 |
> 5 ≤ 7 m. |
> 4,3 ≤ 5,7 m. |
3,25 |
0,70 |
|
> 7 ≤ 10 m. |
> 5,7 ≤ 7,3 m. |
3,75 |
0,65 |
|
> 10 ≤ 15 m. |
> 7,3 ≤ 9,3 m. |
4,50 |
0,60 |
|
> 15 ≤ 20 m. |
> 9,3 ≤ 10,6 m. |
5,25 |
0,60 |
|
> 20 metai |
> 10,6 ≤ 12,0 m. |
6,00 |
0,60 |
|
|
> 12,0 ≤ 20,0 m. |
8,00 |
0,60 |
|
|
> 20 metai |
12,50 |
0,60 |
Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas susumuojant:
10 % visų terminų grupių pagal riziką įvertintų suderintų pozicijų sumos;
40 % pirmosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;
30 % antrosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;
30 % trečiosios zonos pagal riziką įvertintos suderintos pozicijos;
40 % pirmosios ir antrosios bei antrosios ir trečiosios zonų pagal riziką įvertintos tarpusavio suderintos pozicijos;
150 % pirmosios ir trečiosios zonų pagal riziką įvertintos tarpusavio suderintos pozicijos;
100 % likusių pagal riziką įvertintų nesuderintų pozicijų.
340 straipsnis
Bendrosios rizikos apskaičiavimas trukmės metodu
Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos skolos finansinės priemonės modifikuotą trukmę pagal formulę:
čia:
D |
= |
trukmė, apskaičiuota pagal šią formulę:
čia:
|
Apskaičiuota modifikuota trukmė koreguojama, kai skolos finansinės priemonės yra susijusios su išankstinio mokėjimo rizika. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl tokių koregavimų taikymo.
Atlikusi šiuos apskaičiavimus, įstaiga kiekvieną skolos finansinę priemonę priskiria atitinkamai zonai, nurodytai 3 lentelėje. Ji tai daro vadovaudamasi modifikuota kiekvienos finansinės priemonės trukme.
3 lentelė
Zona |
Modifikuota trukmė (metais) |
Tikėtina palūkanų norma (pokytis %) |
Pirmoji zona |
> 0 ≤ 1,0 |
1,0 |
Antroji zona |
> 1,0 ≤ 3,6 |
0,85 |
Trečioji zona |
> 3,6 |
0,7 |
Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintas nesuderintas pozicijas. Tai darydama, ji vadovaujasi nesuderintų pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiavimo tvarka, išdėstyta 339 straipsnio 5–8 dalyse.
Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas susumuojant:
2 % kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintos suderintos pozicijos;
40 % pagal trukmę įvertintų suderintų pirmosios ir antrosios bei antrosios ir trečiosios zonų pozicijų;
150 % pagal trukmę įvertintų suderintų pirmosios ir trečiosios zonų pozicijų;
100 % likusių pagal trukmę įvertintų nesuderintų pozicijų.
3
341 straipsnis
Nuosavybės priemonių grynosios pozicijos
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
342 straipsnis
Nuosavybės priemonių specifinė rizika
Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti, įstaiga turi padauginti savo bendrąją poziciją iš 8 %.
343 straipsnis
Nuosavybės priemonių bendroji rizika
Nuosavų lėšų reikalavimas bendrajai rizikai padengti yra įstaigos grynoji pozicija, padauginta iš 8 %.
344 straipsnis
Akcijų indeksai
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
4
345 straipsnis
Grynųjų pozicijų mažinimas
Jeigu įstaiga organizuoja skolos ir nuosavybės priemonių platinimą, ji gali naudoti toliau nurodytą nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimo tvarką. Pirmiausia įstaiga apskaičiuoja savo grynąsias pozicijas atskaitydama platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys. Po to įstaiga sumažina savo grynąsias pozicijas 4 lentelėje nurodytais koeficientais ir apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą pagal sumažintas platinamų finansinių priemonių pozicijas.
4 lentelė
0 darbo diena: |
100 % |
1 darbo diena: |
90 % |
2–3 darbo dienos: |
75 % |
4 darbo diena: |
50 % |
5 darbo diena: |
25 % |
po 5 darbo dienos: |
0 %. |
Nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja nupirkti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.
5
346 straipsnis
Apsidraudimas kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis
Minėtas apsidraudimas visiškai pripažįstamas tuomet, kai dviejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir iš esmės tokiu pačiu mastu. Taip yra šiais atvejais:
abi dalis sudaro visiškai vienodos priemonės;
ilgoji pinigų srauto pozicija yra apdrausta apsikeitimo grąžomis sandoriu (arba atvirkščiai), ir yra visiškas atitikimas tarp išvestinės finansinės priemonės orientacinės pozicijos ir pagrindinių pozicijų (t. y. pinigų srauto pozicijų). Apsikeitimo sandorio terminas gali skirtis nuo pagrindinės pozicijos termino.
Šiais atvejais nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti neturėtų būti skaičiuojamas nė vienai pozicijos daliai.
Nesant 3 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių, apsidraudimas iš dalies pripažįstamas šiais atvejais:
pozicijai taikomas 3 dalies b punktas, tačiau yra neatitikimas tarp išvestinės finansinės priemonės orientacinės pozicijos ir pagrindinės pozicijos turto. Tačiau pozicijos atitinka šiuos reikalavimus:
palyginti su pagrindine pozicija, išvestinės finansinės priemonės orientacinė pozicija yra to paties arba žemesnio rango;
pagrindinės pozicijos ir išvestinės finansinės priemonės orientacinės pozicijos įsipareigojantysis asmuo yra tas pats ir joms taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo arba priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis;
pozicijai taikomas 3 dalies a punktas arba 4 dalis, bet yra neatitikimas tarp kredito užtikrinimo ir pagrindinio turto valiutos arba termino. Į tokį valiutų neatitikimą atsižvelgiama nustatant nuosavų lėšų reikalavimą užsienio valiutos kurso rizikai padengti;
pozicijai taikoma 4 dalis, tačiau yra neatitikimas tarp pinigų srauto pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės turto. Tačiau kredito išvestinės finansinės priemonės dokumentuose pagrindinis turtas priskiriamas įsipareigojimams.
Kad apsidraudimas būtų pripažintas iš dalies, kiekvienos sandorio dalies nuosavų lėšų reikalavimas specifinei rizikai padengti ne sudedamas, o taikomas tik didesnysis iš dviejų nuosavų lėšų reikalavimų.
347 straipsnis
Apsidraudimas pirmojo ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju
Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju taikomi šie apsidraudimo pagal 346 straipsnio pripažinimo principai:
kai įstaiga gauna kredito užtikrinimą kelioms pagrindinio subjekto sudedamosioms dalims, sudarančioms kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindą, su sąlyga, kad dėl pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo turi būti vykdomas mokėjimas ir kad dėl šio kredito įvykio nutraukiama sutartis, įstaiga gali užskaityti specifinę riziką tai pagrindinio subjekto sudedamajai daliai, kuriai tarp pagrindinių pagrindinio subjekto sudedamųjų dalių pagal 336 straipsnio 1 lentelę taikoma mažiausia specifinės rizikos procentinė dalis;
kai dėl n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo pagal kredito užtikrinimą turi būti vykdomas mokėjimas, apsaugos pirkėjas gali užskaityti specifinę riziką tik jei užtikrinimas buvo gautas 1 – n–1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejams arba susidarius n–1 įsipareigojimo neįvykdymo aplinkybėms. Tokiais atvejais taikoma a punkte nustatyta pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms metodika, ją atitinkamai pritaikius n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo finansinėms priemonėms.
6
348 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas kolektyvinio investavimo subjektams
349 straipsnis
Kolektyvinio investavimo subjektams taikomi bendrieji kriterijai
KIS gali būti taikomas 350 straipsnyje nurodytas metodas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
KIS prospekte ar lygiaverčiame dokumente pateikta visa ši informacija:
turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;
jeigu KIS investicijoms taikomi apribojimai, – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;
jeigu KIS leidžiama taikyti svertą, – didžiausias sverto lygis;
jeigu leidžiama sudaryti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius arba atpirkimo sandorius, skolintis arba skolinti vertybinius popierius, – sandorio šalies rizikos, atsirandančios dėl tokių sandorių vykdymo, ribojimo priemonės;
KIS teikia pusės metų ir metines verslo ataskaitas, kurių pagrindu galima įvertinti jo turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir operacijas per ataskaitinį laikotarpį;
investicinio vieneto turėtojo prašymu KIS akcijos arba investiciniai vienetai kiekvieną dieną iš KIS turto gali būti paversti grynaisiais pinigais;
KIS investicijos atskiriamos nuo KIS valdytojo turto;
investuojančioji įstaiga atlieka tinkamą KIS rizikos vertinimą;
KIS valdo asmenys, prižiūrimi pagal Direktyvą 2009/65/EB arba atitinkamus teisės aktus.
350 straipsnis
Kolektyvinio investavimo subjektams taikomi specifiniai metodai
Įstaigos gali skaičiuoti pozicijų rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų reikalavimą, taikomą KIS pozicijoms, darydamos prielaidą, kad buvo pozicijų, atitinkančių tas, kurios būtinos, norint atkartoti a punkte nurodytų nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorėje sukurto indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą, jeigu laikomasi šių sąlygų:
KIS įgaliojimų tikslas yra atkartoti nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorėje sukurto indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą;
mažiausią 0,9 KIS ir nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių indekso ar krepšelio paros kainų pokyčių koreliaciją galima aiškiai nustatyti ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.
Jeigu įstaiga neturi galimybės kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, pozicijos rizikos, apimančios specifinę ir bendrąją riziką, nuosavų lėšų reikalavimą ji gali skaičiuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:
bus laikoma, kad KIS pirmiausia didžiausiu pagal jos įgaliojimus leistinu lygiu investuoja į turto klases, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas atskirai specifinei ir bendrajai rizikai padengti, ir tuomet tęsia investicijas mažėjančia tvarka tol, kol pasiekia didžiausią bendrą investavimo apribojimą. KIS pozicija bus vertinama kaip tiesioginė investicija į tariamąją poziciją;
apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą atskirai specifinei ir bendrajai rizikai padengti, įstaigos atsižvelgia į didžiausią netiesioginę poziciją, su kuria jos galėtų susidurti užimdamos sverto principu grindžiamą poziciją per KIS proporcingai didindamos savo KIS poziciją iki didžiausios pagal jos įgaliojimus leidžiamos pozicijos, susijusios su pagrindiniais investiciniais vienetais;
jeigu pagal šią dalį apskaičiuotas bendras nuosavų lėšų reikalavimas specifinei ir bendrajai rizikai padengti viršija 348 straipsnio 1 dalyje nustatytą lygį, nuosavų lėšų reikalavimas paliekamas to lygio.
Įstaigos gali pasitelkti toliau nurodytas trečiąsias šalis, kad jos pagal šiame skyriuje nustatytus metodus apskaičiuotų ir pateiktų nuosavų lėšų reikalavimą pozicijų rizikai padengti, skaičiuojamą 1–4 dalyse nustatytoms KIS pozicijoms:
KIS depozitoriumą su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;
kitų KIS atveju KIS valdymo bendrovę su sąlyga, kad KIS valdymo bendrovė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.
Šio skaičiavimo tikslumą patvirtina išorės auditorius.
3
SKYRIUS
Nuosavų lėšų reikalavimas užsienio valiutos kurso rizikai padengti
351 straipsnis
De minimis ir užsienio valiutos kurso rizikos įvertinimas
Jeigu pagal 352 straipsnyje nustatytą tvarką apskaičiuota įstaigos bendros grynosios užsienio valiutos kurso pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma, įskaitant užsienio valiutos kurso ir aukso pozicijas, kurioms nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas pagal vidaus modelį, sudaro daugiau kaip 2 % visų jos nuosavų lėšų, įstaiga turi apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą užsienio valiutos kurso rizikai padengti. Nuosavų lėšų reikalavimas užsienio valiutos kurso rizikai padengti yra įstaigos bendros grynosios užsienio valiutos kurso pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma ta valiuta, kuri nurodoma ataskaitose, padauginta iš 8 %.
352 straipsnis
Bendros grynosios užsienio valiutos kurso pozicijos apskaičiavimas
Įstaigos kiekvienos valiutos (įskaitant valiutą, kuri nurodoma ataskaitose) ir aukso grynoji atviroji pozicija apskaičiuojama kaip toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) suma:
grynoji neatidėliotinųjų sandorių pozicija (t. y. iš visų turto straipsnių atėmus visus įsipareigojimų straipsnius, įskaitant atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, arba, aukso atveju, grynąsias aukso neatidėliotinųjų sandorių pozicijas);
grynoji išankstinių sandorių pozicija, t. y. visos gautinos sumos atėmus visas sumas, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų ir aukso sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotinųjų sandorių poziciją;
neatšaukiamos garantijos bei panašios finansinės priemonės, kurias tikrai reikės įvykdyti ir kurios gali būti neatšaukiamos;
visos užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių pozicijos, įvertintos pagal grynojo delta koeficiento arba delta koeficientu pagrįstą ekvivalentą;
kitų pasirinkimo sandorių rinkos vertė.
d punkte nurodytais atvejais naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas. Ne biržos pasirinkimo sandorių atveju arba tais atvejais, kai delta koeficientas nėra nustatytas atitinkamos biržos, pati įstaiga pagal tinkamą modelį gali apskaičiuoti delta koeficientą, gavusi kompetentingų institucijų leidimą. Leidimas suteikiamas, jeigu pagal modelį tinkamai įvertinamas pasirinkimo sandorio arba varanto vertės pokytis atsižvelgiant į nedidelius pagrindinės priemonės rinkos kainos pokyčius.
Įstaiga gali įtraukti grynąsias būsimas pajamas (išlaidas), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos, jeigu įstaiga jas įskaičiuoja nuosekliai.
Sudėtinių valiutų grynąsias pozicijas įstaigos gali suskirstyti į jas sudarančias valiutas pagal dalis, kurios joms tenka sudėtinėje valiutoje.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
Kompetentingos institucijos gali toliau taikyti esamus nacionalinius metodus iki pirmoje pastraipoje nurodytų techninių standartų įsigaliojimo, jeigu kompetentingos institucijos tuos metodus taikė prieš 2013 m. gruodžio 31 d.
353 straipsnis
Kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutos kurso rizika
Įstaigos gali remtis duomenimis apie KIS užsienio valiutų kurso pozicijas, kuriuos skelbia šios trečiosios šalys:
KIS depozitoriumas su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;
kitų KIS atveju – KIS valdymo bendrovė su sąlyga, kad KIS valdymo bendrovė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.
Šio skaičiavimo tikslumą patvirtina išorės auditorius.
354 straipsnis
Artimai tarpusavyje susijusios valiutos
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
4
SKYRIUS
Nuosavų lėšų reikalavimas biržos prekių kainos rizikai padengti
355 straipsnis
Biržos prekių kainos rizikos įvertinimo metodo parinkimas
Atsižvelgiant į 356–358 straipsnius, įstaigos apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą biržos prekių kainos rizikai padengti taikydamos vieną iš 359, 360 arba 361 straipsnyje nurodytų metodų.
356 straipsnis
Papildomas biržos prekių verslas
Papildomu žemės ūkio biržos prekių verslu užsiimančios įstaigos kiekvienų metų pabaigoje ateinantiems metams gali nustatyti nuosavų lėšų reikalavimą fizinėms biržos prekėms, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
bet kuriuo metu tais metais įstaiga turi ne mažiau nuosavų lėšų šiai rizikai padengti nei tai rizikai taikomas vidutinis nuosavų lėšų reikalavimas, konservatyviai įvertintas ateinantiems metams;
įstaiga konservatyviai vertina pagal a punktą apskaičiuotos vertės tikėtiną kintamumą;
įstaigos vidutinis nuosavų lėšų reikalavimas šiai rizikai padengti yra ne didesnis kaip 5 % nuosavų lėšų arba 1 mln. EUR, o atsižvelgiant į pagal b punktą nustatytą kintamumą, didžiausias tikėtinas nuosavų lėšų reikalavimas yra ne didesnis kaip 6,5 % nuosavų lėšų;
įstaiga nuolat kontroliuoja, kad pagal a ir b punktus apskaičiuoti įverčiai būtų realūs.
357 straipsnis
Biržos prekių pozicijos
Apskaičiuojant biržos prekės poziciją toliau išvardytos pozicijos vertinamos kaip tos pačios biržos prekės pozicijos:
įvairių subkategorijų biržos prekių pozicijos tais atvejais, kai minėtomis subkategorijomis galima vieną kita pakeisti;
panašių biržos prekių pozicijos, jeigu jos yra artimi pakaitalai ir jeigu mažiausiai 0,9 kainų pasikeitimo koreliacijos koeficientą galima aiškiai nustatyti ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.
358 straipsnis
Konkrečios priemonės
Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą, be delta koeficiento rizikos, įstaigos turi tinkamai įvertinti ir kitą su pasirinkimo sandoriais susijusią riziką.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
Kompetentingos institucijos gali toliau taikyti esamus nacionalinius metodus iki techninių standartų įsigaliojimo, jeigu kompetentingos institucijos tuos metodus taikė prieš 2013 m. gruodžio 31 d.
Kai įstaiga yra viena iš toliau nurodytų, apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą biržos prekių kainos rizikai padengti ji turi įtraukti atitinkamas biržos prekių pozicijas:
biržos prekių arba garantuotų teisių į biržos prekių nuosavybę perdavėjas pagal atpirkimo sandorį;
biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sandorį.
359 straipsnis
Terminų atitikimo metodas
Įstaiga visas biržos prekes suklasifikuoja pagal terminus, kaip nustatyta 1 lentelėje. Visos tos biržos prekės pozicijos priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms. Fizinės atsargos priskiriamos pirmajai terminų grupei (nuo 0 iki 1 mėnesio imtinai).
1 lentelė
Terminų grupė (1) |
Skirtumo koeficientas (%) (2) |
0 ≤ 1 mėn. |
1,50 |
> 1 ≤ 3 mėn. |
1,50 |
> 3 ≤ 6 mėn. |
1,50 |
> 6 ≤ 12 mėn. |
1,50 |
> 1 ≤ 2 m. |
1,50 |
> 2 ≤ 3 m. |
1,50 |
> 3 m. |
1,50 |
Tos pačios biržos prekės pozicijos gali būti tarpusavyje įskaitomos ir priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:
sandorių, kurie turi būti įvykdyti tuo pačiu metu, pozicijos;
sandorių, kurie turi būti įvykdyti per 10 dienų, pozicijos, jeigu sandoriais prekiaujama rinkose, kuriose yra nustatytos kiekvienos dienos pristatymo datos.
Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimas kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas pagal atitinkamus terminus susumavus toliau išvardytus elementus:
suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumą, padaugintą iš atitinkamo skirtumo koeficiento, nurodyto 1 lentelės antroje skiltyje kiekvienai terminų grupei, ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;
dviejų terminų grupių tarpusavyje suderintą poziciją kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, padauginus ją iš 0,6 % (perkėlimo koeficiento) ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;
likusias nesuderintas pozicijas, padauginus iš 15 % (tiesioginio koeficiento) ir iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos.
360 straipsnis
Supaprastintas metodas
Įstaigos nuosavų lėšų reikalavimas kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas sudedant:
15 % grynosios pozicijos, nesvarbu, ilgosios ar trumposios, padauginus iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos;
3 % bendrosios pozicijos (ilgosios ir trumposios pozicijų suma) padauginus iš biržos prekės neatidėliotino sandorio kainos.
361 straipsnis
Išplėstasis terminų atitikimo metodas
Įstaigos gali naudoti minimalius skirtumo, perkėlimo ir tiesioginius koeficientus pagal toliau pateiktą 2 lentelę vietoj išvardytųjų 359 straipsnyje, jeigu:
įstaigos užsiima reikšmingu biržos prekių verslu;
įstaigų biržos prekių portfelis yra pakankamai diversifikuotas;
skaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą biržos prekių kainos rizikai padengti, įstaigos dar negali naudoti vidaus modelių.
2 lentelė
|
Taurieji metalai (išskyrus auksą) |
Netaurieji metalai |
Žemės ūkio produktai |
Kita, įskaitant energetikos produktus |
Skirtumo koeficientas (%) |
1,0 |
1,2 |
1,5 |
1,5 |
Perkėlimo koeficientas (%) |
0,3 |
0,5 |
0,6 |
0,6 |
Tiesioginis koeficientas (%) |
8 |
10 |
12 |
15 |
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie šio straipsnio taikymą, pateikdamos įrodymų, kad jos stengiasi įdiegti vidaus modelį, pagal kurį apskaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas biržos prekių kainos rizikai padengti.
5
SKYRIUS
Vidaus modelių taikymas nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti
1
362 straipsnis
Specifinė ir bendroji rizika
Šio skyriaus tikslais skolos finansinių priemonių arba nuosavybės finansinių priemonių, arba jų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijų rizika gali būti suskirstoma į du komponentus. Pirmasis iš jų – specifinė rizika, apimanti atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo riziką dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, o išvestinės finansinės priemonės atveju – pagrindinės finansinės priemonės emitentu. Bendrosios rizikos komponentas apima finansinės priemonės kainos pasikeitimo riziką, kuri priklauso nuo palūkanų normos pasikeitimo skolos finansinės priemonės, kuria prekiaujama, arba skolos išvestinės finansinės priemonės atveju, arba nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų vertybinių popierių požymiais, akcijų ar akcijų išvestinių finansinių priemonių atveju.
363 straipsnis
Leidimas taikyti vidaus modelius
Įsitikinusi, kad įstaiga tenkina atitinkamai 2, 3 ir 4 skirsnių reikalavimus, kompetentingos institucijos leidžia, kad įstaigos vietoj 2–4 skyriuose apibūdintų metodų taikytų savo vidaus modelius arba derintų juos su minėtais metodais, skaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą vienai ar kelioms iš šių rizikos kategorijų:
nuosavybės finansinių priemonių bendroji rizika;
nuosavybės finansinių priemonių specifinė rizika;
skolos finansinių priemonių bendroji rizika;
skolos finansinių priemonių specifinė rizika;
valiutų kursų rizika;
biržos prekių kainos rizika.
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie visus kitus tų vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto išplėtimo atvejus ir taikymo tvarkos pakeitimus.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:
vidaus modelių taikymo tvarkos masto išplėtimo ir pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas;
vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti vidaus modelius;
sąlygas, kuriomis rizikos kategorijos pozicijų, kurias apima vidaus modelis, dalis laikoma „reikšminga“, kaip nurodyta 2 dalyje.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
364 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimo skaičiavimas taikant vidaus modelius
Kiekviena įstaiga, taikanti vidaus modelį, be nuosavų lėšų reikalavimo, pagal 2, 3 ir 4 skyrius apskaičiuojamo toms rizikos kategorijoms, kurioms neleista taikyti vidaus modelio, turi skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą, kuris išreiškiamas pagal a ir b punktus gautų verčių suma:
didesnė iš šių verčių:
jos praėjusios dienos rizikos vertės matas, apskaičiuotas pagal 365 straipsnio 1 dalį (VaRt-1);
dienos rizikos vertės matų vidurkis, apskaičiuotas pagal 365 straipsnio 1 dalį, kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (VaRavg), padaugintas iš multiplikatoriaus koeficiento (mc), kaip nurodyta 366 straipsnyje;
didesnė iš šių verčių:
paskutinis turimas rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis matas, apskaičiuotas pagal 365 straipsnio 2 dalį (sVaRt-1); ir
rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis matų vidurkis, apskaičiuotas 365 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu ir dažnumu per ankstesnes šešiasdešimt darbo dienų (sVaRavg), padaugintas iš multiplikatoriaus koeficiento (ms), kaip nurodyta 366 straipsnyje.
Įstaigos, kurios apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą skolos finansinių priemonių specifinei rizikai padengti taiko vidaus modelį, turi skaičiuoti papildomą nuosavų lėšų reikalavimą, kuris išreiškiamas pagal a ir b punktus gautų verčių suma:
nuosavų lėšų reikalavimas, 337 ir 338 straipsnių tvarka apskaičiuotas prekybos knygos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių specifinei rizikai padengti, išskyrus pozicijas, įtrauktas pagal 5 skirsnį apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą koreliacinės prekybos portfelio specifinei rizikai, ir, kai taikoma, nuosavų lėšų reikalavimas tų KIS pozicijų specifinei rizikai padengti pagal 2 skyriaus 6 skirsnį, kurių atžvilgiu nėra įvykdytos nei 350 straipsnio 1 dalies, nei 350 straipsnio 2 dalies sąlygos;
didesnė iš šių verčių:
naujausia papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos vertė, apskaičiuota 3 skirsnyje nustatyta tvarka;
12 paskutinių savaičių šios vertės vidurkis.
Įstaigos, turinčios koreliacinės prekybos portfelį, kuris atitinka 338 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus, gali nuosavų lėšų reikalavimo reikalavimą įvykdyti remdamosi 377 straipsniu, o ne 338 straipsnio 4 dalimi, kuris skaičiuojamas kaip didesnė iš šių verčių:
naujausia koreliacinės prekybos portfelio rizikos vertė, apskaičiuota 5 skirsnyje nustatyta tvarka;
šios vertės 12 paskutinių savaičių vidurkis;
8 % nuosavų lėšų reikalavimas, kuris apskaičiuojant paskutinę rizikos vertę, nurodytą a punkte, 338 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka būtų skaičiuojamas visoms pozicijoms, kurias apima vidaus modelis, taikomas koreliacinės prekybos portfeliui.
2
365 straipsnis
Rizikos vertės ir rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis apskaičiavimas
Apskaičiuojant 364 straipsnyje numatytą rizikos vertės matą taikomi šie reikalavimai:
rizikos vertė skaičiuojama kiekvieną dieną;
99 % kvantilio pasikliautinasis intervalas;
10 dienų laikymo laikotarpis;
ne trumpesnis kaip vienerių metų istorinio stebėjimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis dėl labai išaugusio kainų kintamumo;
duomenų grupės patikslinimai, atliekami ne rečiau kaip kas mėnesį.
Įstaiga gali naudoti rizikos vertės matus, kurie apskaičiuojami pagal trumpesnius nei 10 dienų laikymo laikotarpius, paskirstytus per 10 dienų, taikant tinkamą periodiškai peržiūrimą metodiką.
366 straipsnis
Reguliavimo grįžtamasis patikrinimas ir multiplikatoriaus koeficientai
Kiekvienas iš multiplikatoriaus koeficientų (mc) ir (ms) yra lygūs sumos, ne mažesnės kaip 3, ir 1 lentelėje nurodyto padidėjimo koeficiento nuo 0 iki 1 sumai. Padidėjimo koeficientą lemia per pastarąsias 250 darbo dienų užfiksuotų nukrypimų skaičius, kuris patvirtinamas įstaigai atlikus 365 straipsnio 1 dalyje nurodytos rizikos vertės grįžtamąjį patikrinimą.
1 lentelė
Užfiksuotų nukrypimų skaičius |
Padidėjimo koeficientas |
Mažiau negu 5 |
0,00 |
5 |
0,40 |
6 |
0,50 |
7 |
0,65 |
8 |
0,75 |
9 |
0,85 |
10 arba daugiau |
1,00 |
Portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su jo verte kitos dienos pabaigoje darant prielaidą, kad pozicijos nepakito.
Portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su jo faktine verte kitos dienos pabaigoje neskaitant mokesčių, komisinių ir grynųjų pajamų iš palūkanų.
367 straipsnis
Rizikos vertinimo reikalavimai
Vidaus modelis, taikomas apskaičiuojant kapitalo poreikį pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai, biržos prekių kainos rizikai padengti, ir vidaus modelis, taikomas koreliacinei prekybai, turi tenkinti visus šiuos reikalavimus:
modelis turi tiksliai padengti visą reikšmingą kainos riziką;
modelis turi apimti pakankamai rizikos veiksnių, atsižvelgiant į įstaigos veiklos lygį atitinkamose rinkose. Tais atvejais, kai rizikos veiksnys įtraukiamas į įstaigos kainodaros modelį, bet neįtraukiamas į rizikos vertinimo modelį, įstaiga privalo gebėti pagrįsti tokį neįtraukimą kompetentingai institucijai priimtinu būdu. Rizikos- vertinimo modeliu nustatomas pasirinkimo sandorių ir kitų produktų nelinijiškumas, taip pat koreliacijos rizika ir pagrindinė rizika. Kai naudojami pakaitiniai rizikos veiksnių rodikliai, turi būti įrodyta, kad jie tinkami naudoti turimoms faktinėms pozicijoms.
Vidaus modelis, taikomas apskaičiuojant kapitalo poreikį pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai arba biržos prekių kainos rizikai padengti, turi tenkinti visus šiuos reikalavimus:
modelis turi apimti visumą rizikos veiksnių, atitinkančių kiekvienos valiutos, kurios pozicijos įstaigos balansiniuose arba nebalansiniuose straipsniuose yra jautrios palūkanų normos pokyčiams, palūkanų normas. Įstaiga modeliuoja pelningumo kreives pagal vieną iš visuotinai pripažintų metodų. Pagrindinių valiutų ir rinkų reikšmingos palūkanų normos rizikos atveju pelningumo kreivė dalijama į ne mažiau kaip šešias dalis pagal terminus, siekiant apimti palūkanų normos svyravimų pokyčius išilgai visos pelningumo kreivės. Modelis taip pat turi apimti riziką, susijusią su ne visai vienas kitą atitinkančiais skirtingų pelningumo kreivių judėjimais;
modelis turi apimti rizikos veiksnius, atitinkančius aukso pozicijas ir atskiras užsienio valiutas, kuriomis yra išreikštos įstaigos pozicijos. Kalbant apie KIS, atsižvelgiama į faktines jų užsienio valiutų pozicijas. Įstaigos gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutų pozicijas tuo atveju, kai tinkamai užtikrinamas tų skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įstaiga neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, ši pozicija sukuriama atskirai ir jai taikoma 353 straipsnio 3 dalis;
pagal modelį atskiras rizikos veiksnys turi būti taikomas bent kiekvienai nuosavybės vertybinių popierių rinkai, kurioje įstaiga turi reikšmingas pozicijas;
pagal modelį atskiras rizikos veiksnys taikomas bent kiekvienai biržos prekei, jeigu įstaigos turimos tos biržos prekės pozicijos yra reikšmingos. Šis modelis taip pat apima ne visai vienas kitą atitinkančių panašių, bet ne tapačių biržos prekių kainos riziką ir išankstinių sandorių kainų pasikeitimų riziką, kylančią dėl terminų neatitikimo. Taip pat reikia atsižvelgti į rinkos ypatumus, ypač į pristatymo datas ir prekybinių operacijų vykdytojams suteikiamą galimybę panaikinti pozicijas;
taikant įstaigos vidaus modelį atsargiai įvertinama rizika, susijusi su mažiau likvidžiomis pozicijomis ir riboto kainų skaidrumo pozicijomis, atsižvelgiant į realų rinkos scenarijų. Be to, vidaus modelis turi atitikti minimalius duomenų reikalavimus. Pakaitiniai rodikliai turi būti pakankamai konservatyviai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka arba jie neparodo tikrojo pozicijų arba portfelio kintamumo.
368 straipsnis
Kokybiniai reikalavimai
Šio skyriaus tikslais taikomas vidaus modelis turi būti iš esmės patikimas ir nuosekliai įgyvendintas, ir visų pirma turi būti vykdomi visi toliau išvardyti kokybiniai reikalavimai:
vidaus modelis, pagal kurį apskaičiuojamas kapitalo poreikis pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai arba biržos prekių kainos rizikai padengti, yra glaudžiai integruotas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas vyresniajai vadovybei teikti ataskaitas apie rizikos pozicijas;
įstaigoje veikia rizikos kontrolės padalinys, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių padalinių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei. Padalinys turi būti atsakingas už vidaus modelio, taikomo šio skyriaus tikslais, kūrimą ir įgyvendinimą. Šis padalinys atlieka pradinę ir nuolatinę vidaus modelio, taikomo šio skyriaus tikslais, patikimumo vertinimą, nes jis atsakingas už bendrą rizikos valdymo sistemą. Padalinys rengia ir analizuoja kiekvienos dienos ataskaitas apie vidaus modelio, taikomo apskaičiuojant kapitalo poreikį pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai padengti, gaunamus rezultatus ir atitinkamas priemones, kurias reikia taikyti prekybinių sandorių ribojimo srityje;
įstaigos valdymo organas ir vyresnioji vadovybė aktyviai dalyvauja rizikos kontrolės procese, o rizikos kontrolės padalinio parengtas kiekvienos dienos ataskaitas peržiūri atitinkamo rango darbuotojai, kurie turi pakankamai įgaliojimų prireikus priimti sprendimą dėl atskirų prekybinių operacijų vykdytojų turimų pozicijų ir įstaigos bendros rizikos pozicijos sumažinimo;
įstaigoje dirba pakankamai darbuotojų, kvalifikuotų taikyti sudėtingus vidaus modelius, tarp jų ir modelius, taikomus šio skyriaus tikslais, prekybos, rizikos kontrolės, audito ir operacijų vykdymo srityse;
įstaiga turi būti nustačiusi procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose apibrėžtos vidaus politikos ir kontrolės priemonių, susijusių su bendru įstaigos vidaus modelių, tarp jų ir modelių, taikomų šio skyriaus tikslais, veikimu;
turi būti įrodyta, kad šio skyriaus tikslais taikomas vidaus modelis pakankamai tiksliai įvertina riziką;
įstaiga dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, programą, kuri apima vidaus modelį, taikomą šio skyriaus tikslais; tokių testų rezultatus peržiūri vyresnioji vadovybė ir į juos atsižvelgiama jos nustatomoje politikoje ir rizikos ribų sistemoje. Šios procedūros visų pirma imamasi esant nelikvidžių rinkų nepalankiausioms sąlygoms, rizikos koncentracijai, vienos krypties rinkai, įvykių ir galimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai, nelinijinių finansinių priemonių, piniginės (tikrosios) vertės neturinčioms pozicijoms, dėl kainų skirtumų atsiradusioms pozicijoms ir kitokiai rizikai, kuri galėtų būti nepakankamai apibrėžta vidaus modelyje. Taikant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatomas portfelio tipas ir laikas, kurio prireiktų apsidrausti nuo rizikos arba ją suvaldyti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;
įstaiga turi atlikti nepriklausomą savo vidaus modelių, tarp jų ir modelių, taikomų šio skyriaus tikslais, peržiūrą, kuri yra jos reguliaraus vidaus audito proceso dalis.
Atliekant 1 dalies h punkte nurodytą peržiūrą tikrinama prekyba užsiimančių padalinių ir nepriklausomo rizikos kontrolės padalinio veikla. Ne rečiau kaip kartą per metus įstaiga privalo peržiūrėti savo bendrą rizikos valdymo procesą. Atliekant peržiūrą tikrinama:
rizikos valdymo sistemos ir proceso dokumentų atitikimas ir rizikos kontrolės padalinio organizavimas;
rizikos vertinimo priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą ir įstaigos valdymo organų informavimo sistemos vientisumas;
įstaigos taikomas rizikos vertinimo modelių ir vertinimo sistemų, kuriuos naudoja sandorius sudarantys ir operacijas atliekantys darbuotojai, tvirtinimo procesas;
rizikos, kuriai taikomas rizikos vertinimo modelis, apimtis ir bet kurių reikšmingų rizikos vertinimo modelio pakeitimų patikimumo vertinimas;
pozicijų duomenų tikslumas ir išbaigtumas, kintamumo ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas bei vertinimo ir rizikos jautrumo skaičiavimų tikslumas;
tikrinimo procesas, kurį įstaiga naudoja, kad įvertintų duomenų šaltinių, naudojamų vidaus modeliams, nuoseklumą, pateikimą laiku ir patikimumą, įskaitant tokių duomenų šaltinių objektyvumą;
tikrinimo procesas, kurį įstaiga naudoja, kad įvertintų grįžtamąjį patikrinimą, kuris atliekamas modelio tikslumui nustatyti.
369 straipsnis
Vidaus patikimumo vertinimas
Įstaigos turi turėti procedūrų, leidžiančių užtikrinti, kad jų vidaus modeliai, taikomi šio skyriaus tikslais, buvo tinkamai patikrinti kvalifikuotų asmenų, nedalyvavusių juos kuriant, siekiant užtikrinti, kad tie modeliai yra iš esmės patikimi ir tinkamai aprėpia visą reikšmingą riziką. Šis patikrinimas turi būti atliekamas, kai vidaus modelis sukuriamas ir kai jis iš esmės keičiamas. Tikrinama turi būti nuolat, ypač įvykus reikšmingiems struktūriniams rinkos arba portfelio sudėties pokyčiams, dėl kurių vidaus modelis gali tapti netinkamas. Kadangi vidaus patvirtinimo metodai ir geriausia praktika tobulėja, įstaigos turi taikyti šias naujoves. Vidaus modelio patikrinimas neturėtų apsiriboti grįžtamuoju patikrinimu, bet mažų mažiausiai aprėpti:
testus, leidžiančius nustatyti, kad taikant vidaus modelį padarytos prielaidos yra tinkamos ir jomis nėra pervertinama arba nepakankamai įvertinama rizika;
su įstaigų portfelio rizika ir struktūra susijusiam vidaus modeliui patikrinti naudojamus papildomus testus, tarp jų ir grįžtamąjį patikrinimą, kuriuos atlieka pačios įstaigos, neskaitant reguliuojamojo grįžtamojo patikrinimo;
numatomų portfelių naudojimą, siekiant užtikrinti, kad taikant vidaus modelį būtų galima paaiškinti galimus ypatingus struktūrinius aspektus, pvz., reikšmingą pagrindinę riziką ir koncentracijos riziką.
3
370 straipsnis
Specifinės rizikos modeliavimo reikalavimai
Vidaus modelis, taikomas apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai padengti, ir vidaus modelis, taikomas koreliacinei prekybai, turi tenkinti šiuos papildomus reikalavimus:
jį taikant paaiškinami istoriniai portfelio kainų pokyčiai;
jį taikant įvertinama koncentracija, portfelio dydžio ir sudėties pokyčių atžvilgiu;
jis yra atsparus neigiamai aplinkos įtakai;
jis yra patikrintas taikant grįžtamąjį patikrinimą, skirtą specifinės rizikos įvertinimo tikslumui nustatyti. Jeigu įstaiga taiko tokį grįžtamąjį patikrinimą atitinkamoms portfelio dalims, ji turi jas rinktis nuosekliai;
pagal jį įvertinama su pavadinimu susijusi pagrindinė rizika, ir visų pirma nustatomi reikšmingi išskirtiniai panašių, tačiau netapačių pozicijų skirtumai;
pagal jį įvertinama įvykių rizika.
371 straipsnis
Specifinės rizikos vertinimo modelių išimtys
4
372 straipsnis
Reikalavimas turėti vidaus IRC modelį
Įstaiga, kuri nuosavų lėšų reikalavimą skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, specifinei rizikai padengti apskaičiuoja pagal vidaus modelį, taip pat turi turėti papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos (IRC) nustatymo vidaus modelį, pagal kurį vertinama prekybos knygos pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizika, kuri prisideda prie rizikos, apskaičiuotos taikant rizikos vertės matą, kaip nustatyta 365 straipsnio 1 dalyje. Įstaiga turi įrodyti, kad jos vidaus modelis atitinka toliau nurodytus standartus, darant prielaidą, kad įstaigos prisiimamas rizikos lygis yra pastovus, ir jį tam tikrais atvejais galima pakoreguoti siekiant atspindėti likvidumo, koncentracijos, apsidraudimo bei šalutinių aplinkybių poveikį:
vidaus modeliu užtikrinama prasminga rizikos diferenciacija ir tikslūs bei nuoseklūs papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos įverčiai;
taikant vidaus modelį nustatytiems galimų nuostolių įverčiams tenka svarbus vaidmuo atliekant įstaigos rizikos valdymą;
rinkos ir pozicijų duomenys, kuriais naudojamasi taikant vidaus modelį, yra atnaujinami ir jų atžvilgiu atliekamas tinkamas kokybės vertinimas;
laikomasi 367 straipsnio 3 dalyje, 368 straipsnyje, 369 straipsnio 1 dalyje ir 370 straipsnio b, c, e ir f punktuose nustatytų reikalavimų.
EBI paskelbia gaires dėl 373–376 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
373 straipsnis
Vidaus IRC modelio taikymo sritis
Vidaus IRC modelis apima visas pozicijas, kurioms skaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas specifinei palūkanų normos rizikai padengti, įskaitant pozicijas, kurioms pagal 336 straipsnį skaičiuojamas 0 % specifinės rizikos kapitalo poreikis, bet neapima pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių.
Kompetentingų institucijų leidimu įstaiga gali nuspręsti sistemingai įtraukti visas į biržos sąrašus įtrauktų nuosavybės vertybinių popierių pozicijas ir išvestinių finansinių priemonių pozicijas, grindžiamas į biržos sąrašus įtrauktais nuosavybės vertybiniais popieriais. Toks leidimas suteikiamas, jeigu toks pozicijų įtraukimas dera su tuo, kaip įstaiga viduje matuoja ir valdo riziką.
374 straipsnis
Vidaus IRC modelio parametrai
375 straipsnis
Apsidraudimų vidaus IRC modelyje pripažinimas
Pozicijų, kurios apdraustos taikant dinaminio apsidraudimo strategijas, atveju pakartotinis apsidraudimo pusiausvyros nustatymas per apsidraudimo pozicijos likvidumo terminą gali būti pripažįstamas, jei įstaiga:
pasirenka sistemingai modeliuoti pakartotinį apsidraudimo pusiausvyros atkūrimą tiesiogiai susijusioje prekybos knygos pozicijų grupėje;
įrodo, kad pakartotinio pusiausvyros atkūrimo įtraukimas duoda geresnių rizikos vertinimo rezultatų;
įrodo, kad priemonių, kurios naudojamos kaip apsidraudimas, rinkos yra pakankamai likvidžios, kad toks pakartotinis pusiausvyros atkūrimas būtų įmanomas net nepalankiausių aplinkybių laikotarpiais. Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą, reikia atsižvelgti į bet kokią likutinę riziką, atsirandančią dėl dinamiškų apsidraudimo strategijų.
376 straipsnis
Konkretūs vidaus IRC modeliui taikomi reikalavimai
Atlikdama nepriklausomą savo vidaus modelių, taikomų šio skyriaus tikslais, be kita ko, rizikos vertinimo sistemos tikslais, peržiūrą ir patikrinimą, įstaiga visų pirma turi atlikti visus šiuos veiksmus:
patikrinti, kad jos atliekamas koreliacijų ir kainų pokyčių modeliavimas yra tinkamas jos portfeliui, įskaitant sisteminės rizikos veiksnių pasirinkimą ir koeficientus;
atlikti įvairų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant jautrumo analizę ir scenarijaus analizę, siekiant įvertinti kokybinį ir kiekybinį vidaus modelio pagrįstumą, visų pirma koncentracijų įvertinimo atžvilgiu. Toks testavimas neturi apsiriboti tik praeities įvykiais;
taikyti tinkamą kiekybinį patikrinimą, įskaitant susijusias vidaus modeliavimo etalonines vertes.
5
377 straipsnis
Koreliacinei prekybai taikomam vidaus modeliui keliami reikalavimai
Taikant 1 dalyje nurodytą modelį reikėtų tinkamai įvertinti šią riziką:
kaupiamąją riziką, kylančią dėl daugybės neįvykdytų įsipareigojimų, įskaitant skirtingą neįvykdytų įsipareigojimų eiliškumą, į segmentus suskirstytų produktų atveju;
kredito maržos riziką, įskaitant gama ir kryžminį gama poveikį;
numanomų koreliacijų kintamumą, įskaitant skirtumų ir koreliacijų kryžminį poveikį;
bazinę riziką, įskaitant:
indekso skirtumų ir jo vardinių sudedamųjų dalių skirtumų bazę;
indekso numanomos koreliacijos ir individualių portfelių koreliacijos bazę;
atkuriamosios normos kintamumą, kadangi jis yra susijęs su tendencija, kad atkuriamosios normos turi įtakos segmentų kainoms;
tiek, kiek bendros rizikos priemonė apima dinaminio apsidraudimo teikiamą naudą – apsidraudimų atotrūkio riziką ir galimas tokių apsidraudimų perbalansavimo išlaidas;
bet kokią kitą reikšmingą kainos riziką koreliacinės prekybos portfelio pozicijų atžvilgiu.
Įstaiga turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kad atskirtų pozicijas, kurias jai leista įtraukti skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą pagal šį straipsnį, nuo kitų pozicijų, kurių įtraukti jai neleista.
V
ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS ATSISKAITYMŲ RIZIKAI PADENGTI
378 straipsnis
Atsiskaitymų / pristatymo rizika
Tokiais atvejais, kai sudarius sandorius, pagal kuriuos už skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ir biržos prekes, išskyrus atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimąsi, neatsiskaitoma po jų pristatymo datos, įstaiga turi apskaičiuoti kainų skirtumą, kurio ji negali gauti.
Šis kainų skirtumas skaičiuojamas kaip sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes kainos ir dabartinės jų rinkos vertės skirtumas, dėl kurio kredito įstaiga gali patirti nuostolių.
Norėdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą atsiskaitymų rizikai padengti, įstaiga turi padauginti šį kainų skirtumą iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas toliau pateiktos 1 lentelės dešiniojoje skiltyje.
1 lentelė
Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo datos |
(%) |
5–15 |
8 |
16–30 |
50 |
31–45 |
75 |
46 arba daugiau |
100 |
379 straipsnis
Nebaigti sandoriai
Įstaiga turi turėti nuosavų lėšų, kaip nustatyta 2 lentelėje, šiais atvejais:
ji sumokėjo už vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes iki jų gavimo arba pristatė vertybinius popierius, užsienio valiutą ar biržos prekes prieš gaudama užmokestį už juos;
tarptautinių sandorių atveju po minėto atsiskaitymo arba pristatymo praėjo viena arba daugiau dienų.
2 lentelė
Kapitalo vertinimas nebaigtų sandorių atveju
1 skiltis |
2 skiltis |
3 skiltis |
4 skiltis |
Sandorių rūšis |
Iki pirmo sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti |
Nuo pirmo sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti iki keturių dienų po antro sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti |
5 darbo dienos nuo antro sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti iki sandorio įvykdymo |
Nebaigti sandoriai |
Be kapitalo mokesčio |
Vertinama kaip pozicija |
Vertinama kaip pozicijos rizika, kurios koeficientas – 1 250 %. |
Jei teigiama pozicijos suma, susidariusi vykdant nebaigtus sandorius, yra nereikšminga, įstaigos šioms pozicijoms gali taikyti 100 % rizikos koeficientą, išskyrus atvejus, kai pagal 2 lentelės 4 skiltį reikia taikyti 1 250 % rizikos koeficientą.
380 straipsnis
Reikalavimų netaikymas
Didelių atsiskaitymo sistemos, tarpuskaitos sistemos arba pagrindinės sandorio šalies veiklos sutrikimų atvejais kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti pagal 378 ir 379 straipsnius apskaičiuoto nuosavų lėšų reikalavimo tol, kol padėtis bus pataisyta. Tokiu atveju tai, kad viena iš sandorio šalių neatsiskaito už jį, neturėtų būti savaime priskiriama kredito rizikos veiksniams.
VI
ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMO RIZIKAI PADENGTI
381 straipsnis
Kredito vertinimo koregavimo reikšmė
Šios antraštinės dalies ir II antraštinės dalies 6 skyriaus tikslais „kredito vertinimo koregavimas“ arba CVA – sandorių su sandorio šalimi portfelio vertinimo koregavimas iki vidutinės rinkos vertės. Toks koregavimas atspindi su sandorio šalimi susijusios kredito rizikos, kuri kyla įstaigai, dabartinę rinkos vertę, bet neatspindi su įstaiga susijusios kredito rizikos, kuri kyla sandorio šaliai, dabartinės rinkos vertės.
382 straipsnis
Taikymo sritis
Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, neatsižvelgiama į šiuos sandorius:
sandorius su ne finansų sandorio šalimis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 9 punkte, arba su trečiojoje valstybėje įsteigtomis ne finansų sandorio šalimis, kai tokie sandoriai neviršija tarpuskaitos ribos, kaip nustatyta to reglamento 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse;
grupės vidaus sandorius, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujama struktūrinio atskyrimo bankų grupėje – tokiu atveju kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad nuosavų lėšų reikalavimai apimtų tos grupės vidaus sandorius tarp struktūriškai atskirtų subjektų;
sandorius su sandorio šalimis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 10 punkte, kurioms taikomos to reglamento 89 straipsnio 1 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos iki jų taikymo pabaigos;
sandorius su sandorio šalimis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir sandorius su sandorio šalimis, kurioms šio reglamento 114 straipsnio 4 dalyje ir 115 straipsnio 2 dalyje nustatytas tų sandorio šalių pozicijų 0 % rizikos koeficientas.
Kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti reikalavimo netaikymas tiems šios dalies c punkte nurodytiems sandoriams, kurie sudaromi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, galioja viso dėl to sandorio sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu.
Kiek tai susiję su a punktu, kai įstaigai nebetaikoma išimtis dėl viršutinės ribos viršijimo arba dėl tos ribos pasikeitimo, neapmokėtoms prievolėms pagal sutartis toliau taikoma išimtis iki jų apmokėjimo termino.
EBI, bendradarbiaudama su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sandorių su trečiojoje valstybėje įsisteigusiomis ne finansų sandorio šalimis neįtraukimo į nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti tvarką.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia per šešis mėnesius po pirmoje pastraipoje nurodytos peržiūros atlikimo dienos.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
383 straipsnis
Pažangusis metodas
Nustatydama nuosavų lėšų reikalavimus specifinei rizikai, susijusiai su skolos pozicijomis, kuriomis prekiaujama, įstaiga taiko savo vidaus modelį bei 99 % pasikliautinąjį intervalą ir 10 dienų lygų laikymo laikotarpį. Taikant vidaus modelį imituojami sandorio šalių kainų skirtumų pokyčiai, tačiau nemodeliuojamas kredito vertinimo koregavimo jautrumas kitų rinkos veiksnių pokyčiams, įskaitant atitinkamo turto, biržos prekės, išvestinės finansinės priemonės valiutos arba palūkanų normos vertės pokyčius.
Nuosavų lėšų reikalavimas kredito vertinimo koregavimo rizikai, susijusiai su kiekviena sandorio šalimi, padengti skaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
ti |
= |
i-ojo perkainojimo laikas, pradedant nuo t0 = 0; |
tT |
= |
ilgiausias sutarties terminas visose užskaitos su sandorio šalimi grupėse; |
si |
= |
sandorio šalies kainų skirtumas pradiniu terminu ti, naudojamas sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo rizikai apskaičiuoti. Kai yra žinomas sandorio šalies kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumas, įstaiga taiko šį skirtumą. Kai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumas nėra žinomas, įstaiga taiko pakaitinį skirtumą, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į sandorio šalies reitingą, pramonės šaką ir regioną; |
LGDMKT |
= |
sandorio šalies LGD, kuris nustatomas pagal sandorio šalies rinkos finansinės priemonės kainos skirtumą, jeigu tokia sandorio šalies finansinė priemonė yra. Tuo atveju, kai nėra sandorio šalies finansinės priemonės, jis nustatomas pagal pakaitinį skirtumą, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į sandorio šalies reitingą, pramonės šaką ir regioną. |
Pirmasis koeficientas sumoje parodo ti-1 – ti laikotarpio rinkos nulemtos įsipareigojimų neįvykdymo ribinės tikimybės apytikrę reikšmę;
EEi |
= |
tikėtina sandorio šalies pozicija perkainojimo metu ti, kai tokiai sandorio šaliai pridedamos skirtingų užskaitos grupių pozicijos ir kai ilgiausias kiekvienos užskaitos grupės terminas yra ilgiausias sutarties terminas konkrečioje užskaitos grupėje; prekybos su garantine įmoka atveju įstaiga taiko 3 dalyje nustatytą metodą, jeigu prekybai su garantine įmoka ji taiko EPE priemonę, nurodytą 285 straipsnio 1 dalies a arba b punkte; |
Di |
= |
diskonto koeficientas, nesusijęs su įsipareigojimų neįvykdymo rizika, ti metu, kai D0 = 1. |
Apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai, susijusiai su sandorio šalimi, padengti įstaiga nustato visas savo vidaus modelio, taikomo skolos finansinių priemonių specifinei rizikai įvertinti, įvestis pagal šias formules (pasirenkant tai, kas tinkama):
kai modelis taikomas atsižvelgiant į visišką perkainojimą, tiesiogiai taikoma 1 dalyje nurodyta formulė;
kai modelis taikomas atsižvelgiant į kainų skirtumo jautrumą konkretiems pradiniams terminams, įstaiga įvertina kiekvieno kainų skirtumo jautrumą (Reguliuojamasis CS01) pagal šią formulę:
Galutinio terminų intervalo i = T atveju atitinkama formulė yra
kai modelyje atsižvelgiama į kainų skirtumo jautrumą analogiškiems kainų skirtumų pokyčiams, įstaiga taiko šią formulę:
kai modelyje atsižvelgiama į antros eilės jautrumą kainų skirtumų pokyčiams (maržos gama), gama apskaičiuojama pagal 1 dalyje nurodytą formulę.
Įstaiga, taikanti EPE priemonę užtikrintoms ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, nurodytoms 285 straipsnio 1 dalies a arba b punkte, nustatydama nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, kaip nurodyta 1 dalyje, kartu:
nustato pastovų tikėtinos pozicijos pobūdį;
nustato tikėtiną poziciją, kuri yra lygi faktinei tikėtinai pozicijai, apskaičiuotai pagal 285 straipsnio 1 dalies b punktą tokiam terminui, kuris prilygsta ilgesniam iš šių:
pusei ilgiausio termino užskaitos grupėje;
visų sandorių tariamajam pagal riziką įvertintam vidutiniam terminui užskaitos grupėje.
Norėdama atlikti skaičiavimus pagal ankstesnę pastraipą, kai IMM modelis neužtikrina tikėtinos pozicijos pobūdžio, įstaiga kartu:
nustato pastovų tikėtinos pozicijos pobūdį;
nustato tikėtiną poziciją, kuri yra lygi pozicijos vertei, apskaičiuotai pagal II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnyje nurodytus metodus arba pagal IMM metodą tokiam terminui, kuris yra lygus ilgesniam iš šių:
pusei ilgiausio termino užskaitos grupėje;
visų sandorių tariamajam pagal riziką įvertintam vidutiniam terminui užskaitos grupėje.
Nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti įstaiga nustato pagal 364 straipsnio 1 dalį, 365 ir 367 straipsnius susumuodama rizikos vertės įprastomis sąlygomis ir rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kurie apskaičiuojami šia tvarka:
apskaičiuojant rizikos vertės įprastomis sąlygomis matą, atsižvelgiama į tikėtinos pozicijos esamų parametrų nustatymą, kaip nustatyta 292 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje;
apskaičiuojant rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis matą, atsižvelgiama į būsimos sandorio šalies tikėtinos pozicijos pobūdį, kuris apibūdinamas pagal parametrų nustatymą nepalankiausiomis sąlygomis, kaip nustatyta 292 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Kainų skirtumo parametrams taikomas nepalankiausių sąlygų laikotarpis yra sunkiausias vienų metų nepalankiausių sąlygų laikotarpis trejų metų nepalankiausių sąlygų laikotarpiu, taikomu pozicijos parametrams;
atliekant šiuos skaičiavimus, taikomas daugiklis 3, naudojamas rizikos vertės įprastomis sąlygomis ir rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis grindžiamam nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimui pagal 364 straipsnio 1 dalį. EBI stebi, kad priežiūros veiksmų laisvė taikyti didesnį daugiklį kaip 3 rizikos vertės įprastomis sąlygomis ir rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis įvestims apskaičiuojant kapitalo poreikį kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti būtų nuosekli. Kompetentingos institucijos, taikančios didesnį daugiklį kaip 3, raštu pateikia pagrindimą EBI;
apskaičiavimas atliekamas bent kartą per mėnesį, o taikoma tikėtina pozicija (EE) apskaičiuojama tokiu pačiu dažnumu. Jei skaičiavimas atliekamas rečiau nei kasdien, 364 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkto ii papunktyje nurodytiems skaičiavimams įstaigos naudoja trijų mėnesių vidurkį.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo:
kaip turi būti nustatomas pakaitinis skirtumas, įstaigos patvirtintą vidaus modelį taikant specifinei skolos priemonių rizikai, norint apibrėžti si ir LGDMKT, nurodytus 1 dalyje;
skaičių ir dydį portfelių, kurie atitinka riboto mažesnių portfelių skaičiaus, nurodyto 4 dalyje, kriterijų.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
384 straipsnis
Standartizuotas metodas
Įstaiga, kuri neskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimo su sandorio šalimis susijusiai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 383 straipsnį, kiekvienai sandorio šaliai apskaičiuoja portfelio nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal toliau pateiktą formulę, atsižvelgdama į 386 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančius apsidraudimus nuo kredito vertinimo koregavimo rizikos:
čia:
h |
= |
vienų metų rizikos trukmė (kai vienas vienetas prilygsta vieniems metams); h = 1; |
wi |
= |
„i“ sandorio šaliai taikomas koeficientas. Sandorio šaliai „i“ priskiriamas vienas iš šešių koeficientų wi atsižvelgiant į pripažintos ECAI atliktą išorės kredito vertinimą, kaip nurodyta 1 lentelėje. Tuo atveju, kai pripažinta ECAI nėra atlikusi sandorio šalies išorės kredito rizikos vertinimo:
a)
įstaiga, taikanti II antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą metodą, sandorio šalies vidaus reitingą priskiria vienam iš išorės kredito rizikos vertinimų;
b)
įstaiga, taikanti II antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą metodą, šiai sandorio šaliai priskiria koeficientą wi=1,0 %; Vis dėlto, jei įstaiga šios sandorio šalies kredito rizikos pozicijų rizikos koeficientui šiai sandorio šaliai apskaičiuoti taiko 128 straipsnį, priskiriamas wi=3,0 %; |
|
= |
bendra „i“ sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė (susumuota visoms užskaitos grupėms), įskaitant užtikrinimo priemonės poveikį pagal II antraštinės dalies 6 skyriaus 3–6 skirsniuose nurodytus metodus, taikoma tai sandorio šaliai skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus sandorio šalies kredito rizikai padengti. Įstaigos, kuri netaiko II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodyto metodo, atveju pozicija diskontuojama taikant šį koeficientą:
|
Bi |
= |
vardinių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju įsigytų „i“ sandorio šalies apsidraudimų nuo kredito vertinimo koregavimo rizikos tariamoji vertė (verčių suma, jeigu yra daugiau kaip viena pozicija). Tariamoji suma diskontuojama taikant šį koeficientą:
|
Bind |
= |
visa tariamoji vieno ar kelių į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertė apsaugos, įsigytos apsidrausti nuo kredito vertinimo koregavimo rizikos, atveju. Tariamoji suma diskontuojama taikant šį koeficientą:
|
wind |
= |
koeficientas, taikomas į indeksą įtrauktiems apsidraudimams. Įstaiga nustato wind, apskaičiuodama koeficientų wi, kurie taikomi atskiroms indekso sudedamosioms dalims, svertinį vidurkį. |
Mi |
= |
faktinis sandorių su sandorio šalimi „i“ terminas. Įstaigos, kuri taiko II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytą metodą, atveju Mi apskaičiuojamas pagal 162 straipsnio 2 dalies g punktą. Tačiau tuo tikslu nustatoma ilgiausia Mi trukmė yra ne penkeri metai, o ilgiausias likęs terminas iki sandorio galiojimo pabaigos užskaitos grupėje. Įstaigos, kuri netaiko II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodyto metodo, atveju Mi yra vidutinis tariamasis pagal riziką įvertintas terminas, kaip nurodyta 162 straipsnio 2 dalies b punkte. Tačiau tuo tikslu nustatoma ilgiausia Mi trukmė yra ne penkeri metai, o ilgiausias likęs terminas iki sandorio galiojimo pabaigos užskaitos grupėje. |
|
= |
apsidraudimo priemonės su tariamąja Bi verte terminas (jeigu yra kelios pozicijos, Mi hedge Bi vertės sudedamos); |
Mind |
= |
į indeksą „ind“ įtraukto apsidraudimo terminas. Tuo atveju, kai yra daugiau kaip viena į indeksą įtraukta apsidraudimo pozicija, Mind – tariamas pagal riziką įvertintas terminas. |
Kai sandorio šalis yra įtraukta į indeksą, kurio pagrindu kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai naudojami siekiant apsidrausti nuo sandorio šalies kredito rizikos, įstaiga gali atskaityti tariamąją sumą, priskiriamą tai sandorio šaliai pagal referencinio subjekto koeficientą iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio indekso tariamosios sumos ir ją laikyti atskiros sandorio šalies vieno pavadinimo apsidraudimu (Bi), kurio terminas nustatomas pagal indekso terminą.
1 lentelė
Kredito kokybės žingsnis |
Koeficientas wi |
1 |
0,7 % |
2 |
0,8 % |
3 |
1,0 % |
4 |
2,0 % |
5 |
3,0 % |
6 |
10,0 % |
385 straipsnis
Galimybė naudoti kitą metodą vietoj kredito vertinimo koregavimo metodų nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti
Kaip alternatyvą 384 straipsniui, 382 straipsnyje nurodytų finansinių priemonių atveju ir gavusios išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą įstaigos, naudojančios 282 straipsnyje nustatytą pradinės rizikos metodą, gali susidarančioms pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms taikyti multiplikatoriaus koeficientą – (10) tų pozicijų sandorio šalies kredito rizikai padengti, užuot skaičiavusios nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti.
386 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys apsidraudimai
Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 383 ir 384 straipsnius apsidraudimai pripažįstami atitinkančiais reikalavimus tik tuo atveju, jei jie taikomi ir tvarkomi siekiant sumažinti kredito vertinimo koregavimo riziką ir yra vieni iš šių:
vardiniai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai arba kitos lygiavertės apsidraudimo priemonės, tiesiogiai susijusios su sandorio šalimi;
į indeksą įtraukti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai su sąlyga, kad atskiros sandorio šalies kainos skirtumo ir į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apsidraudimų kainos skirtumų bazę parodo rizikos vertė ir rizikos vertė nepalankiausiomis sąlygomis kompetentingai institucijai priimtinu būdu.
►C2 b punkto reikalavimas, kad atskiros sandorio šalies kainos skirtumo ir į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apsidraudimų kainos skirtumų bazę parodytų rizikos vertė ir rizikos vertė nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat ◄ taikomas tuo atveju, kai taikomas pakaitinis sandorio šalies kainos skirtumas.
Visoms sandorio šalims, kurioms taikomas pakaitinis skirtumas, įstaiga taiko pagrįstus bazinius laikotarpius iš panašių subjektų, kurių kainos skirtumas yra žinomas, tipinės grupės.
Jeigu atskiros sandorio šalies kainos skirtumo ir į indeksą įtrauktų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apsidraudimų kainos skirtumų bazė netenkina kompetentingos institucijos, ►C2 įstaiga į rizikos vertę ir į rizikos vertę nepalankiausiomis sąlygomis įtraukia tik 50 % į indeksą įtrauktų apsidraudimų tariamosios sumos. ◄
Su vardiniais kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusių pozicijų pernelyg didelis rizikos draudimas taikant 383 straipsnyje nurodytą metodą neleidžiamas.
KETVIRTA DALIS
DIDELĖS POZICIJOS
387 straipsnis
Dalykas
Įstaigos stebi ir kontroliuoja savo dideles pozicijas šioje dalyje nustatyta tvarka.
▼M9 —————
389 straipsnis
Apibrėžtis
Šios dalies tikslais „pozicijos“ – bet koks turto arba nebalansinis straipsnis, nurodytas trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių.
390 straipsnis
Pozicijos vertės apskaičiavimas
Skaičiuodamos prekybos knygos pozicijas, įstaigos gali:
padengti savo ilgąsias pozicijas ir trumpąsias pozicijas, susijusias su tomis pačiomis konkretaus kliento išleistomis finansinėmis priemonėmis, kiekvienos atskiros finansinės priemonės grynąja pozicija, apskaičiuota pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytus metodus;
tarpusavyje padengti savo ilgąsias pozicijas ir trumpąsias pozicijas, susijusias su skirtingomis konkretaus kliento išleistomis finansinėmis priemonėmis, tačiau tik tokiu atveju, jei trumposios pozicijos pagrindinė finansinė priemonė yra žemesnio prioriteto nei ilgosios pozicijos pagrindinė finansinė priemonė arba jei pagrindinės priemonės yra tokio paties prioriteto.
Siekiant nustatyti santykinį pozicijų prioritetą, a ir b punktų tikslais pagal skirtingus prioritetus vertybinius popierius finansines priemones galima suskirstyti į grupes.
Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytų sandorių pozicijų vertę, kai tie sandoriai priskirti prekybos knygai, įstaigos taip pat turi laikytis 299 straipsnyje išdėstytų principų.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos, kurioms leidžiama taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnyje ir trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytus metodus, gali šiuos metus taikyti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti.
Pozicijoms nepriskiriamas nė vienas iš šių variantų:
jei atliekami užsienio valiutos keitimo sandoriai – įprasto atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per dvi darbo dienas nuo apmokėjimo;
jei atliekami vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo sandoriai – įprasto atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per penkias darbo dienas po apmokėjimo ar vertybinių popierių perdavimo, priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;
jei teikiamos pinigų pervedimo, įskaitant mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugos arba finansinių priemonių tarpuskaitos, atsiskaitymo ir pasaugos paslaugos klientams – pavėluotos finansinės įplaukos ir kitos dėl klientų veiklos atsirandančios pozicijos, kurios laikomos ne ilgiau kaip kitą darbo dieną;
jei teikiamos pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugas, – ne ilgiau kaip iki tos pačios darbo dienos pabaigos trunkančios tas paslaugas teikiančių įstaigų pozicijos;
pagal 36 ir 56 straipsnius iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių straipsnių arba papildomų 1 lygio straipsnių atimamos pozicijos arba kiti atskaitymai iš šių straipsnių, kuriais mažinamas mokumo koeficientas.
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
sąlygas ir metodikas, taikytinas nustatant bendrą kliento arba susijusių klientų grupės poziciją 7 dalyje nurodytų pozicijų rūšių atžvilgiu;
sąlygas, kurių laikantis 7 dalyje nurodytų sandorių struktūra nesudaro papildomos pozicijos.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
391 straipsnis
Įstaigos apibrėžtis didelių pozicijų atžvilgiu
Apskaičiuojant pozicijų vertę pagal šią dalį, terminas „įstaiga“ apima bet kurią privačiąją ar viešąją įmonę, įskaitant jos filialus, kuri, jei būtų įsteigta Sąjungoje, atitiktų "įstaigos" apibrėžtį, ir yra gavusi leidimą veiklai trečiojoje valstybėje, kuri taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams.
Pirmos pastraipos tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimus, ar trečioji valstybė taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.
392 straipsnis
Didelės pozicijos apibrėžtis
Įstaigos turima vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicija laikoma didele, kai pozicijos vertė yra lygi 10 % jos 1 lygio kapitalo arba viršija šį dydį.
393 straipsnis
Gebėjimas nustatyti ir valdyti dideles pozicijas
Įstaiga turi turėti patikimas valdymo ir apskaitos procedūras bei tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, kad galėtų nustatyti, valdyti, stebėti ir registruoti visas dideles pozicijas bei vėlesnius jų pokyčius, taip pat apie jas pranešti pagal šį reglamentą.
394 straipsnis
Informacijos teikimo reikalavimai
Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną savo turimą didelę poziciją, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis, praneša šią informaciją:
kliento arba susijusių klientų grupės, kurių atžvilgiu įstaigai susidaro didelė pozicija, tapatybę;
kai taikytina – pozicijos vertę prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį;
kai naudojama, tiesioginio ar netiesioginio kredito užtikrinimo rūšį;
kai taikytina – pozicijos vertę atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį, kuri apskaičiuojama 395 straipsnio 1 dalies tikslais.
Įstaigos, kurioms taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius, savo kompetentingoms institucijoms praneša apie savo 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų, išskyrus tas pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis.
Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms taip pat praneša apie konsoliduotas pozicijas, kurių vertė yra 300 mln. EUR arba didesnė, bet mažesnė nei 10 % įstaigos 1 lygio kapitalo.
Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, įstaigos savo kompetentingoms institucijoms apie savo 10 didžiausių konsoliduotų pozicijų, susidariusių įstaigų atžvilgiu, ir savo 10 didžiausių konsoliduotų pozicijų, susidariusių šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, atžvilgiu, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis, pateikia šią informaciją:
kliento arba susijusių klientų grupės, kurių atžvilgiu įstaigai susidaro didelė pozicija, tapatybę;
kai taikytina – pozicijos vertę prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį;
kai naudojama, tiesioginio ar netiesioginio kredito užtikrinimo rūšį;
kai taikytina – pozicijos vertę atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį, kuri apskaičiuojama taikant 395 straipsnio 1 dalies tikslais.
Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, EBI atsižvelgia į tarptautinius pokyčius ir tarptautiniu lygmeniu sutartus standartus šešėlinės bankininkystės srityje, taip pat atsižvelgia į tai, ar:
dėl ryšio su atskiru subjektu arba subjektų grupėmis gali grėsti rizika įstaigos mokumo arba likvidumo būklei;
subjektai, kuriems taikomi mokumo arba likvidumo reikalavimai, panašūs į nustatytuosius šiuo reglamentu ir Direktyva 2013/36/ES, turėtų būti visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo 2 dalyje nurodytos informacijos dėl šešėlinės bankininkystės subjektų teikimo prievolės.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
395 straipsnis
Didelių pozicijų ribos
Tais atvejais, kai 150 mln. EUR suma yra didesnė nei 25 % įstaigos 1 lygio kapitalo, pozicijos vertė, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal šio reglamento 399–403 straipsnius, neviršija tos įstaigos 1 lygio kapitalo pagrįstos ribos. Tą ribą, siekdama mažinti ir kontroliuoti koncentracijos riziką, įstaiga nustato laikydamasi Direktyvos 2013/36/ES 81 straipsnyje nurodytos politikos ir procedūrų. Ta riba neviršija 100 % įstaigos 1 lygio kapitalo.
Kompetentingos institucijos gali nustatyti mažesnę nei 150 mln. EUR ribą ir tokiu atveju apie tai informuoja EBI ir Komisiją.
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, G-SII kitos G-SII ar ne ES G-SII atžvilgiu negali susidaryti pozicija, kurios vertė, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 399–403 straipsnius, viršytų 15 % jos 1 lygio kapitalo. Tokios ribos laikymąsi G-SII užtikrina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią ji buvo pripažinta G-SII. Kai G-SII turi poziciją kitos įstaigos ar grupės, kuri pripažįstama G-SII ar ne ES G-SII, atžvilgiu, ji tokios ribos laikymąsi užtikrina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią ta kita įstaiga ar grupė buvo pripažinta G-SII ar ne ES G-SII.
Rengdama tas gaires EBI atsižvelgia į tai, ar nustačius papildomas ribas būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis Sąjungoje įsisteigusių įstaigų rizikos pobūdžiui, kreditų teikimui realiajai ekonomikai arba finansų rinkų stabilumui ir tinkamam veikimui.
Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 15 d., atsižvelgdama į šešėlinės bankininkystės ir didelių pozicijų raidos Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatus bei į kredito rizikos sumažinimą pagal 399–403 straipsnius, Komisija įvertina ribų nustatymo šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, pozicijoms tinkamumą ir poveikį. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, pozicijų ribų.
Šiame straipsnyje nustatytas ribas galima viršyti įstaigos prekybos knygos pozicijų atveju, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
ne prekybos knygos pozicija, susijusi su atitinkamu klientu arba susijusių klientų grupe, neviršija 1 dalyje nustatytos ribos, apskaičiuojant šią ribą atsižvelgus į 1 lygio kapitalą taip, kad perviršis būtų susijęs tik su prekybos knyga;
įstaiga laikosi papildomų nuosavų lėšų reikalavimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos pozicijos perviršio, apskaičiuojamo pagal 397 ir 398 straipsnius;
jeigu nuo b punkte nurodyto perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos pozicija, susijusi su atitinkamu klientu arba susijusių klientų grupe, neviršija 500 % įstaigos 1 lygio kapitalo;
bet koks bendras perviršis, egzistuojantis daugiau kaip 10 dienų, neviršija 600 % įstaigos 1 lygio kapitalo.
Kaskart, kai riba viršijama, įstaiga kompetentingoms institucijoms nedelsdama praneša apie perviršio sumą ir atitinkamo kliento vardą ir pavardę (pavadinimą) bei, kai taikytina, atitinkamos susijusių klientų grupės pavadinimą.
Nepaisant šio straipsnio 1 dalies ir 400 straipsnio 1 dalies f punkto, kai valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos turi būti imamasi struktūrinių priemonių bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bankų grupės įstaigos, kurios saugo indėlius, kuriems taikoma indėlių garantijų sistema pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų schemų ( 21 ) arba lygiavertė indėlių garantijų sistemą trečiojoje valstybėje, ►C1 nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2015 m. birželio 30 d. taikytų mažesnę nei 25 %, tačiau ne mažesnę nei 15 % didelių pozicijų ribą ◄ , o nuo 2015 m. liepos 1 d. – 10 % ribą iš dalies konsoliduotai, kaip nustatyta 11 straipsnio 5 dalyje, grupės vidaus pozicijoms, kai šias pozicijas sudaro subjekto, kuris nepriklauso tam pačiam pogrupiui, pozicijos struktūrinių priemonių atžvilgiu.
Šios dalies tikslais turi būti tenkinamos šios sąlygos:
visi tam pačiam pogrupiui priklausantys subjektai struktūrinių priemonių atžvilgiu laikomi vienu klientu arba susijusių klientų grupe;
kompetentingos institucijos pirmoje pastraipoje nurodytoms pozicijoms taiko vienodą ribą.
Taikant šį metodą negali būti daromas poveikis veiksmingai konsoliduotai vykdomai priežiūrai ir neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, taip pat neturi būti sudaroma ar sukuriama kliūčių vidaus rinkos veikimui.
Prieš nustatydamos 6 dalyje nurodytas su didelėmis pozicijomis susijusias konkrečias struktūrines priemones, kompetentingos institucijos likus bent dviem mėnesiams iki sprendimo, kuriuo patvirtinamos struktūrinės priemonės, paskelbimo apie tai informuoja Tarybą, Komisiją, atitinkamas kompetentingas institucijas bei EBI, ir pateikia atitinkamus kiekybinius arba kokybinius duomenis apie visus šiuos aspektus:
veiklos, kuriai taikomos struktūrinės priemonės, mastą;
paaiškinimą, kodėl tos siūlomos priemonės laikomos tinkamomis, veiksmingomis ir proporcingomis siekiant apsaugoti indėlininkus;
tikėtino teigiamo ar neigiamo priemonių poveikio vidaus rinkai įvertinimą remiantis valstybės narės turima informacija.
Per vieną mėnesį nuo 7 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos EBI Tarybai, Komisijai ir atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę dėl toje dalyje nurodytų punktų. Atitinkamos kompetentingos institucijos taip pat gali pateikti nuomones Tarybai, Komisijai ir atitinkamai valstybei narei dėl toje dalyje nurodytų punktų.
Kuo labiau atsižvelgdama į antroje pastraipoje nurodytas nuomones ir jei turima tvirtų ir aiškių įrodymų, kad priemonės turės neigiamos įtakos vidaus rinkai, kuria nusveriama finansinio stabilumo nauda, Komisija per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos atmeta pasiūlytas nacionalines priemones. Kitu atveju Komisija patvirtina pasiūlytas nacionalines priemones pradiniam 2 metų laikotarpiui ir prireikus šias priemones galima iš dalies keisti.
Komisija pasiūlytas nacionalines priemones atmeta tik tuo atveju, jei, jos nuomone, siūlomos nacionalinės priemonės turėtų neproporcingą neigiamą poveikį visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje ir taip sudarytų arba sukurtų kliūčių vidaus rinkos veikimui arba laisvam kapitalo judėjimui pagal SESV nuostatas.
Komisijos įvertinime atsižvelgiama į EBI nuomonę ir remiamasi pagal 7 dalį pateiktais duomenimis.
Prieš pasibaigiant priemonių galiojimui kompetentingos institucijos gali pasiūlyti naujų priemonių dėl galiojimo termino pratęsimo kaskart dar 2 metams. Tokiu atveju jos apie tai praneša Tarybai, Komisijai, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir EBI. Naujos priemonės patvirtinamos laikantis šiame straipsnyje išdėstytos tvarkos. Šis straipsnis nedaro poveikio 458 straipsniui.
396 straipsnis
Didelėms pozicijoms taikomų reikalavimų tenkinimas
Jei taikoma 395 straipsnio 1 dalyje nurodyta 150 mln. EUR suma, kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais leisti viršyti 100 % įstaigos 1 lygio kapitalo ribą.
Jei kompetentinga institucija šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytais išimtiniais atvejais įstaigai leidžia ilgiau kaip tris mėnesius viršyti 395 straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikia atitikties reikalavimams atkūrimo tinkamu laiku planą ir per laikotarpį, sutartą su kompetentinga institucija, šį planą įgyvendina. Kompetentinga institucija stebi, kaip įgyvendinamas šis planas, ir prireikus reikalauja, kad atitiktis reikalavimams būtų atkurta greičiau.
1 dalies tikslais EBI paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kuriose nustato, kaip kompetentingos institucijos gali nustatyti:
šio straipsnio 1 dalyje nurodytus išimtinius atvejus;
laikotarpį, kuris laikomas tinkamu atitikčiai reikalavimams atkurti;
priemones, kurių reikia imtis, kad būtų laiku atkurta įstaigos atitiktis reikalavimams.
397 straipsnis
Papildomo nuosavų lėšų reikalavimo skaičiavimas didelėms prekybos knygos pozicijoms
Praėjus 10 dienų po apribojimo viršijimo pagal 1 dalį atrinkti perviršio komponentai įrašomi į atitinkamą 1 lentelės 1 skilties eilutę didėjančia tvarka pagal nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai, nurodytą trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje ir (arba) 299 straipsnyje ir trečios dalies V antraštinėje dalyje. Papildomas nuosavų lėšų reikalavimas, taikomas šiems komponentams, yra lygus trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje ir (arba) 299 straipsnyje ir trečios dalies V antraštinėje dalyje nurodytų specifinės rizikos reikalavimų sumai, padaugintai iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas 1 lentelės 2 skiltyje.
1 lentelė
1 skiltis. Perviršis (skaičiuojamas nuo reikalavimus atitinkančio kapitalo procentinės dalies) ►M8 1 lygio kapitalo ◄ |
2 skiltis. Koeficientai |
Iki 40 % |
200 % |
Nuo 40 % iki 60 % |
300 % |
Nuo 60 % iki 80 % |
400 % |
Nuo 80 % iki 100 % |
500 % |
Nuo 100 % iki 250 % |
600 % |
Virš 250 % |
900 % |
398 straipsnis
Procedūros, kuriomis užkertamas kelias įstaigų bandymui išvengti papildomo nuosavų lėšų reikalavimo
Įstaigos neturi sąmoningai bandyti išvengti 397 straipsnyje nustatyto papildomo nuosavų lėšų reikalavimo, kurį joms tektų įvykdyti dėl pozicijų, viršijančių 395 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, jeigu šios pozicijos būtų išlikusios ilgiau kaip 10 dienų, laikinai atitinkamas pozicijas perduodamos kitai bendrovei, kuri nebūtinai turi priklausyti tai pačiai grupei, ir (arba) sudarydamos dirbtinius sandorius, kurių tikslas – panaikinti poziciją per 10 dienų ir sukurti naują poziciją.
Įstaigos turi turėti sistemas, kuriomis būtų užtikrinama, kad kompetentingos institucijos būtų iš karto informuojamos apie visus tokio pobūdžio perdavimus, turinčius pirmoje pastraipoje nurodytą poveikį.
399 straipsnis
Reikalavimus atitinkančios kredito mažinimo priemonės
400–403 straipsniuose terminas „garantija“ apima kredito išvestines finansines priemones, pripažintas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, neįskaitant su kreditu susijusių vekselių.
400 straipsnis
Išimtys
395 straipsnio 1 dalis netaikoma šioms pozicijoms:
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centrinei valdžiai, centriniams bankams ar viešojo sektoriaus subjektams, kuriems neužtikrintiems būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai tarptautinėms organizacijoms ar daugiašaliams plėtros bankams, kuriems neužtikrintiems būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai, užtikrinti centrinės valdžios, centrinių bankų, tarptautinių organizacijų, daugiašalių plėtros bankų arba viešojo sektoriaus subjektų tiesioginėmis garantijomis, kai garantu neužtikrintiems reikalavimams būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
kitoms pozicijoms, priskirtinoms centrinei valdžiai, centriniams bankams, tarptautinėms organizacijoms, daugiašaliams plėtros bankams arba viešojo sektoriaus subjektams, arba užtikrintoms tų subjektų garantijomis, kai šių subjektų neužtikrintiems reikalavimams būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šiems reikalavimams būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir kitoms tų regioninių ar vietos valdžios institucijų pozicijoms arba jų garantuotoms pozicijoms, kurių atžvilgiu reikalavimams būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
sandorio šalių pozicijoms, nurodytoms 113 straipsnio 6 dalyje arba 7 dalyje, jei joms būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių. Pozicijos, kurios neatitinka tų kriterijų, nesvarbu, ar joms taikoma 395 straipsnio 1 dalis, ar ne, vertinamos kaip trečiosios šalies pozicijos;
turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms grynųjų pinigų indėliais, laikomais skolinančioje įstaigoje arba įstaigoje, kuri yra skolinančios įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė;
turto straipsniams ir kitoms pozicijoms, užtikrintoms skolinančios įstaigos arba įstaigos, kuri yra skolinančios įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, išleistais indėlių sertifikatais, laikomais vienoje iš šių įmonių;
pozicijoms, atsirandančioms dėl nepanaudotų kredito priemonių, kurios I priede priskiriamos mažos rizikos nebalansiniams straipsniams, jei su klientu arba susijusių klientų grupe sudarytas susitarimas, pagal kurį kreditavimo galimybė gali būti panaudota tik jei nustatyta, kad dėl to nebus viršyta pagal 395 straipsnio 1 dalį taikytina riba;
tarpuskaitos narių prekybos pozicijoms ir įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims;
indėlio garantijų sistemų pozicijoms pagal Direktyvą 94/19/EB, susidarančioms dėl šių sistemų finansavimo, jeigu sistemos įstaigos narės pagal įstatymų reikalavimus arba sutarties sąlygas privalo sistemą finansuoti;
klientų prekybos pozicijoms, nurodytoms 305 straipsnio 2 arba 3 dalyje;
pertvarkytinų subjektų arba jų patronuojamųjų įmonių, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, turimoms nuosavų lėšų priemonėms ir tinkamiems įsipareigojimams, nurodytiems Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalyje, išleistiems bet kurio iš šių subjektų:
pertvarkytinų subjektų atžvilgiu – kitų tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančių subjektų;
pertvarkytino subjekto patronuojamųjų įmonių, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu – atitinkamos patronuojamosios įmonės patronuojamųjų įmonių, priklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei;
pozicijoms, susidarančioms dėl minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas 132c straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas.
Pagal įstaigos išleistą su kreditu susijusį vekselį gautiems gryniesiems pinigams, taip pat sandorio šalies paskoloms ir indėliams įstaigai arba įstaigoje, kuriems taikoma užskaitymo sandorių sutartis, pripažinta pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, turi būti taikomas g punktas.
Kompetentingos institucijos gali visiškai ar iš dalies taikyti išimtį šioms pozicijoms:
padengtoms obligacijoms, apibrėžtoms 129 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šiems reikalavimams būtų priskirtas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir kitoms tų regioninių ar vietos valdžios institucijų pozicijoms arba jų garantuotoms pozicijoms, jei šiems reikalavimams būtų priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
įstaigos pozicijoms, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą arba kitokias turimas kapitalo dalis, atsirandančioms jos patronuojančiajai įmonei, kitoms tos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba jos pačios patronuojamosioms įmonėms ir kvalifikuotiesiems akcijų paketams, jei šioms įmonėms taikoma konsoliduota priežiūra, kuri taikoma ir pačiai įstaigai, vykdoma vadovaujantis šiuo reglamentu, Direktyva 2002/87/EB arba lygiaverčiais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais; pozicijos, kurios neatitinka tų kriterijų, nesvarbu, ar joms taikoma šio reglamento 395 straipsnio 1 dalis, laikomos trečiosios šalies pozicijomis;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai ir kitos pozicijos, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą arba kitokias turimas kapitalo dalis, regioninėms ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis, remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis, kredito įstaiga sudaro vieną tinklą ir kurios, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakingos už grynųjų pinigų kliringo operacijas tame tinkle;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai kredito įstaigoms ir kitos kredito įstaigų pozicijos, atsiradusios kredito įstaigoms, viena iš kurių veikia ne konkurencijos sąlygomis ir teikia arba garantuoja paskolas pagal teisės aktuose numatytas programas arba savo įstatus konkretiems ekonomikos sektoriams remti, paskolų naudojimui taikant tam tikrą valstybės priežiūros formą ir apribojimus, jeigu atitinkamos pozicijos atsiranda dėl tokių paskolų, kurios perduodamos naudos gavėjams per kredito įstaigas, arba dėl šių paskolų garantijų;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai įstaigoms ir kitos įstaigų pozicijos, su sąlyga, kad tos pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų ir jų galiojimas netrunka ilgiau nei iki kitos darbo dienos pabaigos ir jos nėra išreikštos pagrindine prekybos valiuta;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centriniams bankams minimalių privalomųjų atsargų, kurias įstaiga turi laikyti tuose centriniuose bankuose ir kurios yra išreikštos jų nacionaline valiuta, forma;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centrinei valdžiai, atsirandantys dėl privalomų likvidumo reikalavimų, kurie vykdomi vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų jos nacionaline valiuta, forma, su sąlyga, kad kompetentinga institucija savo nuožiūra nuspręstų, kad tų centrinių vyriausybių kredito rizikos vertinimas, kurį priskiria paskirtoji ECAI, yra investicinio lygio;
50 % vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių dokumentinių akredityvų ir vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių nepanaudotų kredito priemonių, nurodytų I priede, ir, kompetentingoms institucijoms pritarus, 80 % garantijų, išskyrus paskolų garantijas, kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurios nariams, turintiems kredito įstaigos statusą, suteikiamos pagal abipusės garantijos programas;
teisiškai reikalaujamoms garantijoms, kai hipotekinė paskola, finansuojama išleidus hipotekines obligacijas, yra išmokėta paskolos gavėjui prieš galutinį hipotekos įrašymą į žemės registrą su sąlyga, kad garantija nenaudojama siekiant sumažinti riziką, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas;
pozicijoms, kurios yra būsto paskolų užtikrinimo priemonės arba garantijos, suteiktos 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo ir priskiriamos kredito reitingui, kuris yra bent žemesnysis iš toliau nurodytųjų:
2 kredito kokybės žingsnis;
kredito kokybės žingsnis, atitinkantis valstybės narės, kurioje yra užtikrinimo teikėjo buveinė, centrinės valdžios užsienio valiutos reitingą;
pozicijoms, kurios yra oficialiai remiamų eksporto kreditų garantijos, suteiktos eksporto kredito agentūros ir priskiriamos kredito reitingui, kuris yra bent žemesnysis iš nurodytųjų:
2 kredito kokybės žingsnis;
kredito kokybės žingsnis, atitinkantis valstybės narės, kurioje yra eksporto kredito agentūros buveinė, centrinės valdžios užsienio valiutos reitingą.
Kompetentingos institucijos gali pasinaudoti 2 dalyje numatyta išimtimi tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios sąlygos:
dėl specifinio pozicijos, sandorio šalies arba įstaigos ir sandorio šalies santykių pobūdžio pašalinama arba sumažinama pozicijos rizika; ir
bet kokia likusi koncentracijos rizika gali būti pašalinta kitomis vienodai veiksmingomis priemonėmis, pavyzdžiui, Direktyvos 2013/36/ES 81 straipsnyje nurodytais susitarimais, procesais ir mechanizmais.
Kompetentingos institucijos informuoja EBI, ar jos pagal šios dalies a ir b punktus ketina pasinaudoti kuria nors iš 2 dalyje numatytų išimčių, ir EBI pateikia motyvus, kuriais pagrindžiamas šių išimčių taikymas.
401 straipsnis
Kredito rizikos mažinimo metodų taikymo poveikio apskaičiavimas
Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaigos, kurioms leidžiama taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnyje ir trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytus metodus, gali šiuos metodus taikyti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti.
Šie pirmoje pastraipoje nurodyti periodiniai testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turi būti taikomi rizikai, kylančiai dėl galimų rinkos sąlygų pokyčių, kurie galėtų neigiamai paveikti įstaigų nuosavų lėšų pakankamumą, ir rizikai, kylančiai dėl užtikrinimo priemonės realizavimo nepalankiausiomis sąlygomis.
Atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti pakankamas ir tinkamas tai rizikai įvertinti.
Valdydamos koncentracijos riziką, įstaigos į savo strategijas įtraukia:
politiką ir procedūras, kuriomis valdoma rizika, kylanti dėl pozicijų ir bet kokio šių pozicijų kredito užtikrinimo terminų nesutapimo;
politiką ir procedūras, susijusias su koncentracijos rizika, kylančia taikant kredito rizikos mažinimo metodus, visų pirma – susijusius su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis (pvz., vieno vertybinių popierių, kurie priimami kaip užtikrinimo priemonė, emitento pozicijomis).
402 straipsnis
Pozicijos, susidariusios dėl hipotekos paskolos
Apskaičiuodama pozicijų vertes 395 straipsnio tikslais, įstaigos gali, išskyrus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, sumažinti pozicijos arba bet kurios pozicijos dalies, kuri visiškai užtikrinta gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 125 straipsnio 1 dalį, vertę atimdama atitinkamo turto rinkos vertės arba hipotekinės vertės įkeistą sumą, tačiau ne daugiau kaip 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytas rizikos koeficientas, taikomas pozicijoms arba pozicijų dalims, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, vadovaujantis 124 straipsnio 2 dalimi, nėra didesnis kaip 35 %;
pozicija arba pozicijos dalis visiškai užtikrinta vienu iš šių būdų:
viena ar daugiau gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekų; arba
gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, sudarius išperkamosios nuomos sandorį, pagal kurį nuomotojas išlaiko visą nuosavybės teisę į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, o nuomininkas dar nepasinaudojo savo galimybe jį išpirkti;
įvykdyti 208 straipsnyje ir 229 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai.
Apskaičiuodama pozicijų vertes 395 straipsnio tikslais, įstaiga gali, išskyrus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, sumažinti pozicijos arba bet kurios pozicijos dalies, kuri visiškai užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 126 straipsnio 1 dalį, vertę atimdama atitinkamo turto rinkos vertės arba hipotekinės vertės įkeistą sumą, tačiau ne daugiau kaip 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytas rizikos koeficientas, taikomas pozicijoms arba pozicijų dalims, užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, vadovaujantis 124 straipsnio 2 dalimi, nėra didesnis kaip 50 %;
pozicija visiškai užtikrinta vienu iš šių būdų:
viena arba daugiau biurų ar kitų komercinių patalpų hipotekų arba
vienu ar daugiau biurų arba kitų komercinių patalpų ir pozicijomis, susidariusiomis dėl nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sandorių;
įvykdyti 126 straipsnio 2 dalies a punkte, 208 straipsnyje ir 229 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai;
komercinės paskirties nekilnojamasis turtas yra užbaigtas statyti.
Sandorio šalies poziciją, atsirandančią dėl atvirkštinio atpirkimo sandorio, pagal kurį įstaiga iš sandorio šalies įsigijo trečiųjų šalių nekilnojamojo turto ne papildomas nepriklausomas hipotekos kreditorinio reikalavimo pirmumo teises, įstaiga gali laikyti keliomis atskiromis kiekvienos iš tų trečiųjų šalių pozicijomis su sąlyga, kad įvykdytos visos šios sąlygos:
sandorio šalis yra įstaiga arba investicinė įmonė;
pozicija yra visiškai užtikrinta tų trečiųjų šalių nekilnojamojo turto kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, kurias ta įstaiga įsigijo, ir įstaiga sugeba pasinaudoti tomis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis;
įstaiga užtikrino, kad įvykdyti 208 straipsnyje ir 229 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai;
įstaiga tampa naudos gavėja pagal reikalavimus, kuriuos sandorio šalis turi trečiųjų šalių atžvilgiu sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar likvidavimo atvejais;
įstaiga pagal 394 straipsnį praneša kompetentingoms institucijoms bendrą kiekvienos kitos įstaigos arba investicinės įmonės pozicijų, kurioms taikoma šioje dalyje nustatyta tvarka, sumą.
Šiuo tikslu įstaiga laiko, kad jos turima kiekvienos iš tų trečiųjų šalių pozicija lygi reikalavimo, kurį sandorio šalis turi trečiosios šalies atžvilgiu, sumai, o ne atitinkamai sandorio šalies pozicijos sumai. Likusi sandorio šalies pozicijos dalis, jei tokia yra, toliau laikoma sandorio šalies pozicija.
403 straipsnis
Pakeitimo metodas
Jei kliento pozicija yra garantuota trečiosios šalies arba užtikrinta trečiosios šalies išleista užtikrinimo priemone, įstaiga privalo:
pozicijos dalį, kuri garantuota, laikyti ne kliento, o garanto pozicija su sąlyga, kad neužtikrintai garanto pozicijai būtų suteiktas rizikos koeficientas, lygus neužtikrintos kliento pozicijos rizikos koeficientui, arba už jį mažesnis rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
pozicijos dalį, kuri užtikrinta pripažintos užtikrinimo priemonės rinkos verte, laikyti trečiosios šalies, o ne kliento pozicija su sąlyga, kad pozicija užtikrinta užtikrinimo priemone ir kad užtikrinimo priemone užtikrintai pozicijos daliai būtų priskirtas rizikos koeficientas, lygus neužtikrintos kliento pozicijos rizikos koeficientui, arba už jį mažesnis rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.
Įstaiga nenaudoja pirmos pastraipos b punkte nurodyto metodo, kai pozicijos terminas ir užtikrinimo terminas nesutampa.
Šios dalies taikymo tikslais išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą ir šios dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytą vertinimo metodą įstaiga gali naudoti tik tuo atveju, jei 92 straipsnio tikslais leidžiama naudoti ir išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, ir paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.
Kai įstaiga taiko 1 dalies a punktą, ji:
kai garantija yra išreikšta kita valiuta nei ta, kuria išreikšta pozicija, pozicijos sumą, kuri laikoma padengta, apskaičiuoja pagal trečioje dalyje nustatytas valiutos nesutapimo vertinimo nuostatas netiesioginio kredito užtikrinimo atveju;
pozicijos ir užtikrinimo priemonės terminų nesutapimą vertina pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimo nuostatas;
gali pripažinti dalinį padengimą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytą vertinimą.
1 dalies b punkto tikslais įstaiga gali šios dalies a punkte nurodytą sumą pakeisti šios dalies b punkte nurodyta suma, jei tenkinamos šios dalies c, d ir e punktuose nustatytos sąlygos:
įstaigos bendra pozicijų suma neviršija užtikrinimo priemonės emitento sumos, susidariusios dėl trišalių atpirkimo sandorių dalyvaujant trišaliams tarpininkams;
visa ribų, kurias pagal įstaigos nurodymus a punkte nurodytas trišalis tarpininkas turi taikyti tame punkte nurodyto užtikrinimo priemonės emitento išleistiems vertybiniams popieriams, suma;
įstaiga įsitikino, kad trišalis tarpininkas yra įdiegęs tinkamas apsaugos priemones, kad būtų išvengta b punkte nurodytų ribų pažeidimų;
kompetentinga institucija nėra nurodžiusi įstaigai jokių esminių jai susirūpinimą keliančių klausimų;
šios dalies b punkte nurodytos ribos ir bet kurių kitų įstaigos užtikrinimo priemonės emitento pozicijų suma neviršija 395 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos.
EBI paskelbia tas gaires ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.
▼M5 —————
ŠEŠTA DALIS
LIKVIDUMAS
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR LIKVIDUMO REIKALAVIMAI
411 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šioje dalyje vartojamos šios terminų apibrėžtys:
1) |
finansinis klientas – klientas, įskaitant ne finansų bendrovių grupei priklausančius finansinius klientus, kurio pagrindinė veikla yra viena ar kelios veiklos rūšys, nurodytos Direktyvos 2013/36/ES I priede, arba kuris yra vienas iš šių subjektų:
a)
kredito įstaiga;
b)
investicinė įmonė;
c)
specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS);
d)
kolektyvinio investavimo subjektas (KIS);
e)
riboto veikimo investavimo subjektas;
f)
draudimo įmonė;
g)
perdraudimo įmonė;
h)
finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;
i)
finansų įstaiga;
j)
pensijų sistemos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 10 punkte; |
2) |
mažmeninis indėlis – įsipareigojimas fiziniam asmeniui arba MVĮ, jei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą MVĮ būtų galima priskirti mažmeninių pozicijų klasei, arba įsipareigojimas įmonei, kuriai gali būti taikoma 153 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ir kai bendra tos MVĮ arba įmonės indėlių suma, apskaičiuota susijusių klientų grupės pagrindu, neviršija 1 mln. EUR; |
3) |
asmeninio investavimo įmonė arba AIĮ – įmonė arba patikos fondas, kurios arba kurio savininkas arba tikrasis savininkas yra fizinis asmuo arba artimai susijusių fizinių asmenų grupė ir nevykdo jokios kitos komercinės, pramoninės arba profesinės veiklos ir kuri arba kuris buvo įsteigti tik savininko ar savininkų turtui valdyti; jos veikla gali apimti papildomą veiklą, pavyzdžiui, savininkų turto atskyrimą nuo įmonės turto, turto perdavimo šeimoje palengvinimą arba neleidimą turtą padalyti po šeimos nario mirties, jeigu ta papildoma veikla yra susijusi su pagrindiniu tikslu – valdyti savininkų turtą; |
4) |
indėlio tarpininkas – fizinis asmuo arba įmonė, už mokestį kredito įstaigose padedanti trečiųjų šalių indėlius, įskaitant mažmeninius indėlius ir įmonių indėlius, išskyrus finansinių klientų indėlius; |
5) |
nesuvaržytas turtas – turtas, kuriam netaikoma jokių teisinių, sutartinių, reguliavimo arba kitokių apribojimų, dėl kurių įstaiga to turto negalėtų likviduoti, parduoti, perleisti, paskirti arba apskritai jo realizuoti vienakrypčio pardavimo būdu arba sudarydama atpirkimo sandorį; |
6) |
neprivalomas užtikrinimo priemonės perviršis – turto kiekis, kurio pagal teisinius arba reguliavimo reikalavimus, sutartinius įsipareigojimus arba siekiant rinkos drausmės įstaiga nėra įpareigota susieti su išleidžiamomis padengtomis obligacijomis, ypač įskaitant tuos atvejus, kai turtas suteikiamas viršijant minimalų teisinį, teisės aktais nustatytą arba reguliavimo tikslais keliamą užtikrinimo priemonės perviršio reikalavimą, pagal valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus taikomą padengtoms obligacijoms; |
7) |
padengimo turtu reikalavimas – pagal valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus nustatytas turto ir įsipareigojimų santykis padengtų obligacijų kredito vertei didinti; |
8) |
garantinės įmokos paskolos – klientams teikiamos užtikrinimo priemone užtikrintos paskolos sverto principu grindžiamoms prekybos pozicijoms įgyti; |
9) |
išvestinių finansinių priemonių sutartys – II priede nurodyti išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kredito išvestinės finansinės priemonės; |
10) |
nepalankiausios sąlygos – padėtis, susidaranti įstaigos mokumo arba likvidumo būklei staiga arba smarkiai pablogėjus dėl pasikeitusių rinkos sąlygų arba ypatingų veiksnių, dėl kurių kyla reikšminga rizika, kad įstaiga per artimiausias 30 dienų nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui; |
11) |
1 lygio turtas – itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje; |
12) |
2 lygio turtas – didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta šio reglamento 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje; 2 lygio turtas toliau skirstomas į 2A ir 2B lygio turtą, kaip nustatyta 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte; |
13) |
likvidumo atsarga – 1 ir 2 lygių turto, kurį įstaiga turi pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodyto deleguotojo akto II antraštinę dalį ir I priedą, suma; |
14) |
grynieji netenkamų pinigų srautai – suma, susidaranti iš įstaigos netenkamų pinigų srautų atėmus jos gaunamų pinigų srautus; |
15) |
ataskaitose nurodoma valiuta – valstybės narės, kurioje yra įstaigos pagrindinė buveinė, valiuta; |
16) |
faktoringas – įmonės („perleidėjos“) ir finansų subjekto („finansuotojo“) sutartinis susitarimas, pagal kurį perleidėjas perleidžia arba parduoda savo gautinas sumas finansuotojui mainais už tai, kad finansuotojas teikia perleidėjui vieną ar daugiau toliau nurodytų paslaugų, susijusių su perleistomis gautinėmis sumomis:
a)
perleistų gautinų sumų procentinės dalies išankstinį išmokėjimą, paprastai per trumpą laiką, netaikant paskyrimo ir automatinio perkėlimo;
b)
gautinų sumų valdymą, surinkimą ir kredito užtikrinimą – taip iš esmės finansuotojas tvarko perleidėjo pardavimų apskaitos knygą ir paties finansuotojo vardu surenka gautinas sumas. IV antraštinės dalies tikslais faktoringas laikomas prekybos finansavimu; |
17) |
paskirta kredito arba likvidumo priemonė – kredito arba likvidumo priemonė, kuri yra neatšaukiama arba sąlygiškai atšaukiama. |
412 straipsnis
Padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas
Jeigu 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nenurodyta kitaip, kai straipsnis gali būti įtrauktas į daugiau nei vieną netenkamų srautų kategoriją, jis įtraukiamas į tą netenkamų srautų kategoriją, dėl kurios atsiranda didžiausias to straipsnio sutartinis netenkamas srautas.
413 straipsnis
Pastovaus finansavimo reikalavimas
414 straipsnis
Likvidumo reikalavimų laikymasis
Jei įstaiga neįvykdo 412 straipsnyje arba 413 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba jei yra tikėtina, kad ji šių reikalavimų neįvykdys, taip pat ir nepalankiausių sąlygų laikotarpiais, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingoms institucijoms ir nepagrįstai nedelsdama joms pateikia planą, kaip laiku vėl pradėti laikytis reikalavimų, atitinkamai nustatytų 412 straipsnyje arba 413 straipsnio 1 dalyje. Kol įstaiga vėl pradės laikytis tų reikalavimų, ji kasdien iki darbo dienos pabaigos teikia informaciją apie atitinkamai III, IV antraštinėse dalyse, 415 straipsnio 3 arba 3a dalyje nurodytame įgyvendinimo akte arba 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nurodytus straipsnius, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija leidžia atsiskaityti rečiau ir vėliau. Kompetentingos institucijos tokius leidimus duoda tik atsižvelgdamos į konkrečią įstaigos padėtį ir įstaigos veiklos mastą bei sudėtingumą. Kompetentingos institucijos stebi, kaip įgyvendinamas toks planas vėl pradėti laikytis reikalavimų, ir kai tinkama reikalauja, kad jų būtų pradėta laikytis greičiau.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
INFORMACIJOS APIE LIKVIDUMĄ TEIKIMAS
415 straipsnis
Prievolė teikti informaciją ir informacijos teikimo forma
Informacija apie 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nurodytus straipsnius teikiama ne rečiau kaip kas mėnesį, o apie III ir IV antraštinėse dalyse nurodytus straipsnius – ne rečiau kaip kas ketvirtį.
Įstaiga informaciją apie atitinkamai šio straipsnio 3 arba 3a dalyje nurodytuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, III antraštinėje dalyje – kol Sąjungos teisėje bus tiksliau apibrėžta ir pradėta taikyti informacijos apie IV antraštinėje dalyje nustatytą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį teikimo prievolė ir formatas, IV antraštinėje dalyje ir 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nurodytus straipsnius kompetentingoms institucijoms teikia atskirai, laikydamasi šių reikalavimų:
jei straipsniai išreikšti kita nei ataskaitose nurodoma valiuta ir įstaiga turi bendrų įsipareigojimų, išreikštų ta valiuta, ir šie įsipareigojimai sudaro arba viršija 5 % visų įstaigos arba vieno likvidumo pogrupio įsipareigojimų, neįskaitant nuosavų lėšų ir nebalansinių straipsnių, – informacija teikiama valiuta, kuria išreikšti straipsniai;
jei straipsniai išreikšti priimančiosios valstybės narės, kurioje yra svarbus įstaigos filialas, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnyje, valiuta ir toje priimančiojoje valstybėje narėje naudojama kita nei ataskaitose nurodoma valiuta, – informacija teikiama valstybės narės, kurioje yra svarbus filialas, valiuta;
jei straipsniai išreikšti ataskaitose nurodoma valiuta ir bendra įsipareigojimų, išreikštų kitomis valiutomis, kurios nėra ataskaitose nurodoma valiuta, suma sudaro arba viršija 5 % visų įstaigos arba vieno likvidumo pogrupio įsipareigojimų, neįskaitant nuosavų lėšų ir nebalansinių straipsnių, – informacija teikiama ataskaitose nurodoma valiuta.
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato:
vienodas ataskaitų formas bei IT sprendimus ir su jais susijusius nurodymus dėl ataskaitų teikimo dažnumo ir nuorodų bei pateikimo datų; ataskaitų teikimo formos ir dažnumas turi atitikti įvairios įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir yra taikomos teikiant reikiamą informaciją pagal 1 ir 2 dalis;
papildomus likvidumo stebėsenos parametrus, kad kompetentingos institucijos galėtų visapusiškai stebėti įstaigos likvidumo rizikos pobūdį atitinkamai pagal įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl a punkte nurodytų klausimų pateikia Komisijai iki 2013 m. liepos 28 d., o dėl b punkte nurodytų klausimų – iki 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.
EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.
Kompetentingos institucijos, kurios vykdo konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį, ◄ gavusios prašymą, laiku ir elektroninėmis priemonėmis suteikia visas įstaigos pateiktas ataskaitas, parengtas pagal 3 dalyje nurodytas vienodas ataskaitų formas, šioms institucijoms:
priimančiųjų valstybių narių, kuriose yra patronuojančiosios įstaigos arba tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamų įstaigų svarbūs filialai pagal Direktyvos 2013/36/ES* 51 straipsnį, kompetentingoms institucijoms ir nacionaliniam centriniam bankui;
tos pačios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, suteikusioms veiklos leidimą patronuojančiosios įstaigos patronuojamosioms įmonėms arba tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamoms įstaigoms, ir centriniam bankui;
EBI;
ECB.
416 straipsnis
Informacijos apie likvidųjį turtą teikimas
Toliau nurodytus straipsnius įstaigos priskiria likvidžiajam turtui, išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus ir tik tuo atveju, jei likvidusis turtas atitinka 3 dalyje nustatytas sąlygas:
grynieji pinigai ir centrinių bankų pozicijos, jeigu tas pozicijas galima panaikinti bet kuriuo metu susidarius nepalankiausioms sąlygoms. Centriniuose bankuose laikomų indėlių atveju kompetentinga institucija ir centrinis bankas susitaria dėl to, kokią privalomųjų atsargų dalį galima atsiimti susidarius nepalankiausioms sąlygoms;
kitas perleidžiamasis turtas, jeigu jis yra itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės;
perleidžiamasis turtas, kurį sudaro reikalavimai šiems subjektams arba kuris yra jų garantuotas:
valstybės narės, regiono, turinčio fiskalinę autonomiją nustatyti ir rinkti mokesčius, arba trečiosios valstybės centrinės valdžios institucijos, išleistas centrinės arba regioninės valdžios institucijos nacionaline valiuta, jei įstaigai kyla likvidumo rizika toje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, kurią ji padengia turėdama tą likvidųjį turtą;
centriniai bankai ir ne centrinės valdžios viešojo sektoriaus subjektai, išleistas centrinio banko ir viešojo sektoriaus subjekto nacionaline valiuta;
Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Komisija ir daugiašaliai plėtros bankai;
Europos finansinio stabilumo priemonė ir Europos stabilumo mechanizmas;
perleidžiamasis didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas;
rezervinės kredito priemonės, kurias suteikė centriniai bankai pagal pinigų politiką, jeigu tokios priemonės nėra užtikrintos likvidžiuoju turtu (išskyrus skubią paramą likvidumui padidinti);
jei kredito įstaiga yra tinklo narė remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis, teisėtos arba pagal įstatymą privalomos atsargos centrinėje kredito įstaigoje ir kitas pagal įstatymą numatytas ar pagal sutartį centrinės kredito įstaigos arba įstaigų, kurios yra 113 straipsnio 7 dalyje nurodyto tinklo narės arba kurioms gali būti taikoma 10 straipsnyje numatyta reikalavimų netaikymo nuostata, teikiamas finansavimas likvidumui palaikyti su sąlyga, kad šis finansavimas nėra užtikrintas likvidžiuoju turtu.
Kol nėra vienodos didelio ir itin didelio likvidumo ir aukštos ir itin aukštos kredito kokybės apibrėžties pagal 460 straipsnį formuluotės, įstaigos atitinkama valiuta nustato perleidžiamąjį turtą, kuris yra atitinkamai didelio arba itin didelio likvidumo ir aukštos arba itin aukštos kredito kokybės. Kol bus suformuluota vienoda apibrėžtis, kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse išvardytus kriterijus, gali parengti bendrąsias gaires, kuriomis įstaigos vadovautųsi nustatydamos, kuris turtas yra didelio ir itin didelio likvidumo ir aukštos ir itin aukštos kredito kokybės. Jeigu tokių gairių nėra, įstaigos šiuo tikslu taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant kai kuriuos arba visus kriterijus, išvardytus 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.
Likvidžiuoju turtu nelaikomas:
turtas, kurio emitentas yra kredito įstaiga, jeigu jis neatitinka vienos iš šių sąlygų:
tai obligacijos, kurioms gali būti taikomas 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba turtu padengtos priemonės, jei įrodyta, kad jos yra aukščiausios kredito kokybės, kaip nustatė EBI pagal 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus;
tai obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, išskyrus šio punkto i papunktyje nurodytas obligacijas;
kredito įstaigą įsteigė valstybės narės centrinės arba regioninės valdžios institucija ir ta institucija turi prievolę apsaugoti tos įstaigos ekonominį pagrindą bei išlaikyti jos gyvybingumą per visą jos gyvavimo laikotarpį; arba turtą ta valdžios institucija aiškiai garantuoja; arba bent 90 % įstaigos suteiktų paskolų tiesiogiai arba netiesiogiai garantuoja ta valdžios institucija ir tas turtas daugiausia naudojamas skatinamosioms paskoloms, kurios suteikiamos ne konkurso tvarka ir ne siekiant pelno, finansuoti, siekiant skatinti tos valdžios institucijos viešosios politikos tikslų įgyvendinimą;
naujas turtas, kuris kaip užtikrinimo priemonė suteikiamas įstaigai pagal atvirkštinio atpirkimo ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurį įstaiga turi tik kaip kredito rizikos mažinimo priemonę ir kurio įstaiga teisiniu požiūriu arba pagal sutartį negali naudoti;
turtas, kurį išleido bet kuris iš šių subjektų:
investicinė įmonė;
draudimo įmonė;
finansų kontroliuojančioji bendrovė;
mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;
bet kuris kitas subjektas, kurio pagrindinė veikla yra viena ar kelios veiklos rūšys, išvardytos Direktyvos 2013/36/ES I priede.
Pagal 1 dalį įstaigos likvidžiajam turtui priskiria turtą, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
turtas nėra suvaržytas arba yra prieinamas užtikrinimo priemonių grupėse, kad jį būtų galima panaudoti papildomam finansavimui gauti pagal paskirtas arba, jei grupę valdo centrinis bankas, nepaskirtas, tačiau dar nefinansuojamas kredito linijas, kuriomis įstaiga gali naudotis;
turto emitentas nėra pati įstaiga, jos patronuojančioji įstaiga arba patronuojamoji įstaiga, kita jos patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė;
dėl turto kainos paprastai susitaria rinkos dalyviai ir ją nesudėtinga stebėti rinkoje, arba jo kainą galima nustatyti pagal lengvai apskaičiuojamą formulę, pagrįstą viešai prieinamais įvesties duomenimis ir nepriklausomą nuo didelių prielaidų, kurios paprastai daromos struktūrizuotų arba egzotinių produktų atveju;
turtas yra įtrauktas į pripažintos biržos sąrašą arba juo prekiaujama vykdant vienakryptį pardavimą arba sudarant paprastą atpirkimo sandorį atpirkimo rinkose; tie kriterijai kiekvienos rinkos atžvilgiu vertinami atskirai.
Pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytos sąlygos netaikomos 1 dalies a, e ir f punktuose nurodytam turtui.
Nepaisant 1, 2 ir3 dalių nuostatų, iki to laiko, kol pagal 460 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą bus apibrėžtas privalomas likvidumo reikalavimas, įstaigos turi nurodyti:
kitą centrinio banko reikalavimų neatitinkantį turtą, tačiau kuriuo galima prekiauti, pvz., akcijas ir auksą, remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant kai kuriuos arba visus 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse išvardytus kriterijus;
kitą centrinio banko reikalavimus atitinkantį turtą, kuriuo galima prekiauti, pvz. turtu padengtas priemones, kurios yra aukščiausios kredito kokybės, kaip nustatė EBI pagal 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus;
kitą centrinio banko reikalavimus atitinkantį turtą, tačiau kuriuo negalima prekiauti, pvz., kredito reikalavimus, kaip nustatė EBI pagal 509 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus.
Jei leidžiamų investicijų rizikai apdrausti KIS naudoja arba gali naudoti išvestines finansines priemones, neturi būti laikoma, kad tas KIS neatitinka reikalavimų. Jei 418 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytos trečiosios šalys reguliariai nevertina KIS akcijų ar investicinių vienetų vertės rinkos kainomis, o kompetentinga institucija nėra įsitikinusi, kad įstaiga parengė tokiam vertinimui skirtas patikimas metodikas ir procedūras, kaip nurodyta 418 straipsnio 4 dalyje, to KIS akcijos ar investiciniai vienetai neturi būti laikomi likvidžiuoju turtu.
▼M8 —————
417 straipsnis
Operaciniai reikalavimai turimam likvidžiajam turtui
Turimą likvidųjį turtą įstaiga priskiria likvidžiajam turtui tik tuo atveju, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
jis yra tinkamai diversifikuotas. Diversifikavimo reikalavimas netaikomas turtui, kuris atitinka 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus;
bet kuriuo metu per ateinančias 30 dienų jis gali būti teisiškai ir faktiškai likviduojamas atliekant vienakryptį pardavimą arba sudarant paprastąjį atpirkimo sandorį patvirtintose atpirkimo rinkose, siekiant įvykdyti terminuotuosius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas suėjo. 416 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas likvidusis turtas, laikomas trečiosiose valstybėse, kuriose taikomi turto perleidimo apribojimai, arba išreikštas nekonvertuojamomis valiutomis, gali būti panaudojamas tik tiek, kiek jis atitinka netenkamų pinigų srautą atitinkamoje trečiojoje valstybėje arba atitinkama valiuta; išskyrus atvejus, kai įstaiga gali kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad ji tinkamai apsidraudė nuo susijusios valiutos rizikos;
likvidųjį turtą kontroliuoja likvidumo valdymo specialistai;
likvidžiojo turto, išskyrus 416 straipsnio 1 dalies a, c, e ir f punktuose nurodytą ◄ likvidųjį turtą, dalis periodiškai ir bent kasmet likviduojama atliekant vienakryptį pardavimą arba sudarant paprastuosius atpirkimo sandorius patvirtintoje atpirkimo rinkoje siekiant:
patikrinti šio turto patekimo į rinką galimybes;
patikrinti įstaigos turto realizavimo procesų veiksmingumą;
patikrinti turto panaudojimo galimybes;
sumažinti neigiamo informacijos perdavimo riziką esant nepalankiausioms sąlygoms;
galima apdrausti su turtu susijusią kainos riziką, tačiau likvidžiajam turtui taikoma atitinkama vidaus tvarka, kuria užtikrinama, kad šį turtą prireikus būtų galima lengvai pateikti iždui ir visų pirma tai, kad jis nebūtų naudojamas kitoms einamosioms operacijoms, įskaitant:
apsidraudimą arba kitas prekybos strategijas;
struktūrizuotų sandorių kredito vertės padidinimą;
veiklos išlaidų padengimą;
likvidžiojo turto išraiška atitinka pasiskirstymą pagal netenkamų pinigų srauto valiutą atskaičius gaunamų pinigų srautą.
418 straipsnis
Likvidžiojo turto vertinimas
416 straipsnio 6 dalyje nurodytų KIS akcijų arba investicinių vienetų vertė mažinama peržiūrint pagrindinį turtą šia tvarka:
416 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto turto atveju – 0 %;
416 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyto turto atveju – 5 %;
416 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto turto atveju – 20 %.
Peržiūros metodas, nurodytas 2 dalyje, taikomas šia tvarka:
kai įstaigai žinomos KIS pagrindinės pozicijos, ji gali peržiūrėti tas pagrindines pozicijas, kad jas priskirtų 416 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytam turtui;
kai įstaigai nėra žinomos KIS pagrindinės pozicijos, tariama, kad KIS mažėjimo tvarka investuoja, kiek jam tai yra maksimaliai leidžiama pagal įgaliojimus, į 416 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytą turtą, kol pasiekiama didžiausia bendrų investicijų riba.
Įstaigos parengia patikimas procedūras ir procesus KIS akcijų ar investicinių vienetų rinkos vertei ir kainos mažėjimui apskaičiuoti ir ataskaitai pateikti. Tik tuo atveju, jei įstaigos gali kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad pozicijos reikšmingumas nepateisina jų pačių metodikų rengimo, jos gali patikėti toliau nurodytoms trečiosioms šalims apskaičiuoti KIS akcijų ar investicinių vienetų kainos mažėjimą ir pateikti ataskaitą atsižvelgiant į 3 dalies a ir b punktuose nurodytus metodus:
KIS depozitoriumas su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;
kitų KIS atveju KIS valdymo bendrovės, jei KIS valdymo bendrovė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus.
Depozitoriumo arba KIS valdymo bendrovės skaičiavimų tikslumą turi patvirtinti išorės auditorius.
419 straipsnis
Valiutos, dėl kurių taikomi apribojimai turimam likvidžiajam turtui
Kai, atsižvelgiant į 412 straipsnyje nurodytą reikalavimą, pagrįstas likvidžiojo turto poreikis yra didesnis, nei to likvidžiojo turto esama atitinkama valiuta, taikoma viena ar daugiau šių leidžiančių nukrypti nuostatų:
nukrypstant nuo 417 straipsnio f punkto, likvidžiojo turto išraiška gali neatitikti netenkamų pinigų srautų pasiskirstymo pagal valiutą atskaičius gaunamų pinigų srautus;
valstybės narės arba trečiųjų valstybių valiutų atveju privalomas likvidusis turtas gali būti pakeičiamas tos valstybės narės arba trečiosios valstybės centrinio banko kredito linijomis, kurios pagal sutartį neatšaukiamai paskiriamos ateinančioms 30 dienų ir kurios yra tinkamai įkainotos, neatsižvelgiant į einamuoju momentu panaudotą sumą, jei tos valstybės narės arba trečiosios valstybės kompetentingos institucijos daro tą patį ir jei ta valstybė narė arba trečioji valstybė taiko panašius informacijos teikimo reikalavimus;
jei susidaro 1 lygio turto trūkumas, įstaiga gali turėti papildomo 2A lygio turto, kuriam taikomi didesni vertės sumažinimai, o pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą tam turtui taikytinas bet koks apribojimas gali būti iš dalies pakeistas.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. kovo 31 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
420 straipsnis
Netenkamų pinigų srautas
Iki to laiko, kol pagal 460 straipsnį bus apibrėžtas likvidumo reikalavimas, netenkamų pinigų srautas, už kurį atsiskaitoma, apima:
mokėtiną mažmeninių indėlių sumą, kaip nurodyta 421 straipsnyje;
mokėtinas sumas pagal kitus įsipareigojimus, kurių terminas suėjo, pagal kuriuos įstaigos emitentės arba finansavimo teikėjas gali pareikalauti išmokėjimo arba dėl kurių finansavimo teikėjas gali besąlygiškai tikėtis, kad įstaiga įvykdys įsipareigojimą per ateinančias 30 dienų, kaip nurodyta 422 straipsnyje;
423 straipsnyje nurodytą papildomą netenkamų pinigų srautą;
didžiausią sumą, kurią galima per ateinančias 30 dienų panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas kredito ir likvidumo priemones, kaip nurodyta 424 straipsnyje;
papildomą netenkamų pinigų srautą, nustatytą atliekant vertinimą 2 dalyje nustatyta tvarka.
Atlikdamos minėtą vertinimą, įstaigos visų pirma atsižvelgia į reikšmingus su reputacijos praradimu susijusius nuostolius, kurių gali atsirasti, jeigu jos neužtikrintų tokių produktų arba paslaugų likvidumo. Apie tuos produktus ir paslaugas, dėl kurių pirmoje pastraipoje nurodyto likvidumą mažinančio pinigų srauto tikimybė ir galimas dydis yra reikšmingi, įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms ne rečiau kaip kasmet, o kompetentingos institucijos nustato priskirtiną netenkamų pinigų srauto dydį. Kompetentingos institucijos gali taikyti iki 5 % netenkamo pinigų srauto koeficientą su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, kaip nurodyta 429 straipsnyje ir I priede.
Kompetentingos institucijos ne rečiau kaip kasmet praneša EBI apie produktų arba paslaugų rūšis, kurioms jos nustatė netenkamų pinigų srautą atsižvelgdamos į įstaigų ataskaitas. Toje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą nustatant netenkamų pinigų srautą.
421 straipsnis
Netenkamų pinigų srautas, susijęs su mažmeniniais indėliais
Įstaigos atskirai nurodo mažmeninių indėlių, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB taikoma indėlių draudimo sistema arba lygiavertė indėlių draudimo sistema trečiojoje valstybėje, sumą ir ją padaugina iš ne mažiau kaip 5 %, kai indėlis:
yra dalis įtvirtintų santykių, dėl kurių indėlio atsiėmimo tikimybė yra itin menka; arba
laikomas atsiskaitomojoje sąskaitoje, įskaitant sąskaitas, į kurias reguliariai įrašomi atlyginimai.
Įstaigos, skaičiuodamos netenkamų pinigų srautą, gali neįtraukti tam tikrų aiškiai apribotų mažmeninių indėlio kategorijų, jeigu kiekvienu atveju įstaiga tiksliai taiko toliau nurodytas sąlygas visai tų indėlių kategorijai, nebent atskiru atveju indėlininkas pagrįstai patiria sunkumų:
indėlininkui neleidžiama atsiimti indėlio per 30 dienų; arba
išankstinio indėlio atsiėmimo per 30 dienų laikotarpį atvejais indėlininkas turi sumokėti baudą, apimančią palūkanų praradimą tarp indėlio atsiėmimo datos ir sutartyje nustatyto termino datos, pridėjus reikšmingą baudą, kuri neturi būti didesnė nei palūkanos už laiką, praėjusį nuo indėlio padėjimo datos iki indėlio atsiėmimo datos.
422 straipsnis
Netenkamų pinigų srautas pagal kitus įsipareigojimus
Įstaigos padaugina įsipareigojimų, susijusių su užtikrintais skolinimo sandoriais ir sandoriais kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 192 straipsnio 3 punkte, sumą iš:
0 % iki likvidžiojo turto pagal 418 straipsnį vertės, jeigu jis užtikrintas turtu, kuris pagal 416 straipsnį būtų priskiriamas likvidžiajam turtui;
100 % virš likvidžiojo turto pagal 418 straipsnį vertės, jeigu jis užtikrintas turtu, kuris pagal 416 straipsnį būtų priskiriamas likvidžiajam turtui;
100 %, jeigu jis užtikrintas turtu, kuris pagal 416 straipsnį nebūtų priskiriamas likvidžiajam turtui, išskyrus sandorius, kuriems taikomi šios dalies d ir e punktai;
25 %, jeigu jis užtikrintas turtu, kuris pagal 416 straipsnį nebūtų priskiriamas likvidžiajam turtui, o skolintojas yra centrinės valdžios institucija, valstybės narės, kurioje kredito įstaiga yra gavusi veiklos leidimą arba kurioje kredito įstaiga įsteigė filialą, viešojo sektoriaus subjektas arba daugiašalis plėtros bankas. Viešojo sektoriaus subjektai, kuriems taikoma ta tvarka, yra tik tie, kuriems taikomas 20 % ar mažesnis rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
0 %, jei skolintojas yra centrinis bankas.
Įstaigos padaugina įsipareigojimus, atsiradusius dėl indėlių:
kuriuos turi turėti indėlininkas, kad iš įstaigos gautų tarpuskaitos, saugojimo arba pinigų valdymo ar kitas prilygstančias paslaugas;
kurie turi būti laikomi, atsižvelgiant į bendrą užduočių pasidalijimą institucinėje užtikrinimo sistemoje, tenkinant 113 straipsnio 7 dalies reikalavimus, arba su indėliais, kurie yra kito subjekto, tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos nario, teisėtas arba pagal įstatymą privalomas mažiausias indėlis;
kuriuos turi turėti indėlininkas esant įtvirtintiems veiklos santykiams, išskyrus a punkte nurodytus santykius;
kuriuos turi turėti indėlininkas, kad gautų grynųjų pinigų tarpuskaitos ir centrinės kredito įstaigos paslaugas ir kai kredito įstaiga yra tinklo narė remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis;
sumą a punkte nurodytu atveju iš 5 %, jeigu pagal Direktyvą 94/19/EB jiems taikoma indėlių draudimo sistema arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių draudimo sistema, o kitais atvejais – iš 25 %.
Kredito įstaigų indėliai centrinėse kredito įstaigose, kurie yra laikomi likvidžiuoju turtu pagal 416 straipsnio 1 dalies f punktą, padauginami iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento.
Kol nėra nustatyta 3 dalies c punkte nurodytų įtvirtintų veiklos santykių vienoda apibrėžtis, įstaigos pačios nustato kriterijus, pagal kuriuos identifikuojami įtvirtinti veiklos santykiai, kurių atveju jos turi įrodymų, kad klientas per 30 dienų negali atsiimti teisiškai privalomų mokėti sumų nekeldamas pavojaus įstaigų operacinei veiklai, ir praneša apie tuos kriterijus kompetentingoms institucijoms. Kol nėra vienodos apibrėžties, kompetentingos institucijos gali pateikti bendrus nurodymus, kurių įstaigos turės laikytis nustatydamos indėlius, kuriuos indėlininkas turi esant įtvirtintiems veiklos santykiams.
Kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais leisti taikyti mažesnę netenkamų pinigų srauto procentinę dalį 7 dalyje nurodytiems įsipareigojimams, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
sandorio šalis yra vienas iš šių subjektų:
įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga arba investicinė įmonė ar kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios investicinės įmonės patronuojamoji įmonė;
sandorio šalis yra su įstaiga susijusi Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje apibrėžtais santykiais;
įstaiga, priklausanti tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, atitinkančiai 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, arba
centrinė įstaiga arba tinklo narys, atitinkantis 400 straipsnio 2 dalies d punkto reikalavimus;
yra priežasčių per ateinančias 30 dienų tikėtis mažesnio netenkamų pinigų srauto – net ir atsižvelgiant į bendrą ypatingą ir visą rinką apimantį nepalankiausių sąlygų scenarijų;
nukrypstant nuo 425 straipsnio, sandorio šalis taiko atitinkamą simetrišką arba atsargesnį gaunamų pinigų srauto dydį;
įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2015 m. sausio 1 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
423 straipsnis
Papildomas netenkamų pinigų srautas
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis gali būti taikoma reikšmingumo sąvoka, ir nustato papildomo netenkamų pinigų srauto vertinimo metodus.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį:
įstaigos turimą užtikrinimo priemonės perviršį, kurio bet kuriuo metu pagal sutartį gali pareikalauti sandorio šalis;
užtikrinimo priemonę, kuri turi būti grąžinta sandorio šaliai;
užtikrinimo priemonę, kuri atitinka turtą, kuris galėtų būti laikomas likvidžiuoju turtu 416 straipsnio tikslais, kuri galėtų būti pakeista turtu, kuris atitinka turtą, kuris negalėtų būti laikomas likvidžiuoju turtu 416 straipsnio tikslais, neturint įstaigos pritarimo.
424 straipsnis
Netenkamų pinigų srautas pagal kredito ir likvidumo priemones
Didžiausia suma, panaudotina pagal nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 dienų, padauginama iš 10 %, jeigu jos atitinka šiuos reikalavimus:
jos nepriskiriamos mažmeninės pozicijos klasei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą;
jos suteiktos klientams, kurie nėra finansiniai klientai;
jos suteiktos ne siekiant pakeisti kliento finansavimą tais atvejais, kai jis nesugeba padengti savo finansavimo poreikių finansų rinkose.
Įstaigos pateikia informaciją apie didžiausią sumą, panaudotiną pagal kitas nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 dienų. Visų pirma ši nuostata taikoma:
likvidumo priemonėms, kurias įstaiga suteikė SPPVPS, išskyrus 3 dalies b punkte nurodytas priemones;
susitarimams, pagal kuriuos įstaiga privalo pirkti iš SPPVPS turtą arba juo keistis;
priemonėms, suteiktoms kredito įstaigoms;
priemonėms, suteiktoms finansų įstaigoms ir investicinėms įmonėms.
425 straipsnis
Gaunamų pinigų srautas
Likvidumą didinantis pinigų srautas skaičiuojamas per ateinančių 30 dienų laikotarpį. Jis apima tik gaunamų pinigų srautą pagal sutartis, susijusį su nepradelstomis pozicijomis, kurių atžvilgiu įstaiga neturi pagrindo tikėtis įsipareigojimų neįvykdymo per 30 dienų laikotarpį. Pateikiama informacija apie visą gaunamų pinigų srautą, atskirai pateikiant informaciją apie toliau nurodytą gaunamų pinigų srautą:
sumos, gautinos iš klientų, kurie nėra finansiniai klientai pagrindinio mokėjimo tikslais, sumažinamos 50 % jų vertės arba sutartiniais įsipareigojimais tiems klientams pratęsti finansavimą (taikomas didesnis dydis). Ši nuostata netaikoma sumoms, gautinoms pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 192 straipsnio 3 punkte, kurie užtikrinami likvidžiuoju turtu pagal 416 straipsnį, kaip nurodyta šios dalies d punkte.
Nukrypstant nuo šio punkto pirmos pastraipos, įstaigos, gavusios 424 straipsnio 6 dalyje nurodytą įsipareigojimą, kad galėtų išmokėti skatinamąją paskolą galutiniam gavėjui, gali atsižvelgti į gaunamų pinigų srautą neviršydamos netenkamų pinigų srauto sumos dydžio, kurį jos taiko atitinkamam įsipareigojimui suteikti tokias skatinamąsias paskolas;
į sumas, gautinas iš 162 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodytų prekybos finansavimo sandorių, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei 30 dienų, visiškai atsižvelgiama kaip į gaunamų pinigų srautą;
į paskolas su sutartyje nenurodytu galutiniu terminu atsižvelgiama taikant 20 % gaunamų pinigų srauto dydį, jei sutartyje įstaigai leidžiama pasitraukti ir pareikalauti sumokėti sumą per 30 dienų;
į sumas, gautinas pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 192 straipsnio 3 punkte, jeigu jie užtikrinti likvidžiuoju turtu, kaip nurodyta 416 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgiama, jeigu jos neviršija vertės, iš kurios atskaitomas likvidžiojo turto vertės sumažinimas, ir į jas visiškai atsižvelgiama likusių mokėtinų sumų atveju;
mokėtinos sumos, kurioms įsiskolinusi įstaiga taiko 422 straipsnio 3 ir 4 dalis, padauginamos iš atitinkamo simetriško gaunamų pinigų srauto;
sumos, gautinos iš akcijų, kurių pagrindu nustatomas pagrindinis akcijų indeksas, jeigu nėra dvigubo skaičiavimo su likvidžiuoju turtu;
į nepanaudotas kredito ar likvidumo priemones ir kitus gautus įsipareigojimus neatsižvelgiama.
Nukrypdamos nuo 2 dalies g punkto, kompetentingos institucijos gali leisti kiekvienu atveju atskirai taikyti didesnį gaunamų pinigų srauto dydį kredito ir likvidumo priemonių atveju, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
yra priežasčių tikėtis didesnio gaunamų pinigų srauto net ir tuo atveju, kai teikėjas susiduria su visos rinkos ir ypatingu scenarijų deriniu esant nepalankiausioms sąlygoms;
sandorio šalis yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įmonė arba įstaiga, susijusi su atitinkama įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, arba tos pačios šio reglamento 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė, arba centrinė įstaiga ar tinklo narė, kuriai taikoma šio reglamento 10 straipsnyje nustatyta reikalavimų netaikymo nuostata;
nukrypdama nuo 422, 423 ir 424 straipsnių, sandorio šalis taiko atitinkamą simetrišką arba konservatyvesnį netenkamų pinigų srauto dydį;
įstaiga ir sandorio šalis yra įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. sausio 1 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
426 straipsnis
Būsimų likvidumo reikalavimų atnaujinimas
Komisijai pagal 460 straipsnį priėmus deleguotajį aktą, nustatantį likvidumo reikalavimą, EBI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato 421 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnyje (išskyrus to straipsnio 8, 9 ir 10 dalis) ir 424 straipsnyje nustatytas sąlygas, kad būtų atsižvelgta į tarptautiniu mastu sutartus standartus.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
INFORMACIJOS APIE PASTOVŲ FINANSAVIMĄ TEIKIMAS
427 straipsnis
Straipsniai, užtikrinantys pastovų finansavimą
Siekdamos sudaryti sąlygas įvertinti pastovaus finansavimo galimybę, laikydamosi 415 straipsnio 1 dalyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų ir naudodamos 415 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienodas ataskaitų teikimo formas įstaigos kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie šiuos straipsnius ir jų sudedamąsias dalis:
šiuos į a punktą neįtrauktus įsipareigojimus:
mažmeninius indėlius, kuriems taikoma 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;
mažmeninius indėlius, kuriems taikoma 421 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
indėlius, kuriems taikoma 422 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
iii papunktyje nurodytų indėlių atveju – indėlius, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB taikoma indėlių draudimo sistema ►C2 arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių draudimo sistema, laikantis 421 straipsnio 1 dalies; ◄
iii papunktyje nurodytų indėlių atveju – indėlius, kuriems taikomas 422 straipsnio 3 dalies b punktas;
iii papunktyje nurodytų indėlių atveju – indėlius, kuriems taikomas 422 straipsnio 3 dalies d punktas;
i, ii arba iii papunkčiuose nenurodytas indėlių sumas, jeigu jos priklauso ne finansiniams klientams;
visą finansavimą, gautą iš finansinių klientų;
atskirai sumų, nurodytų atitinkamai vii ir viii papunkčiuose, atveju – finansavimą sudarant užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta 192 straipsnio 3 punkte, kurie yra:
įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kuriems gali būti taikoma 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatyta tvarka arba kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje;
toliau nurodytus kitus įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kurie nenurodyti a punkte:
bet kuriuos kitus įsipareigojimus.
Kai taikoma, visi straipsniai pateikiami atsižvelgiant į toliau nurodytus penkis terminų intervalus pagal artimiausią terminą ir anksčiausią datą, kada gali būti pareikalauta vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį:
per 3 mėnesius;
nuo trijų iki šešių mėnesių;
nuo šešių iki devynių mėnesių;
nuo devynių iki 12 mėnesių;
po 12 mėnesių.
428 straipsnis
Straipsniai, pagal kuriuos būtinas pastovus finansavimas
Siekiant sudaryti sąlygas įvertinti pastovaus finansavimo poreikį, kompetentingoms institucijoms atskirai pateikiama informacija apie šiuos straipsnius, jeigu jie nėra atskaityti iš nuosavų lėšų:
turtą, kurį pagal 416 straipsnį būtų galima laikyti likvidžiuoju turtu, suskirstytą pagal turto rūšį;
šiuos į a punktą neįtrauktus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones:
turtą, kuris atitinka 1 kredito žingsnio reikalavimus pagal 122 straipsnį;
turtą, kuris atitinka 2 kredito žingsnio reikalavimus pagal 122 straipsnį;
kitą turtą;
ne finansų subjektų, įtrauktų į pagrindinį pripažintos biržos indeksą, nuosavybės vertybinius popierius;
kitus nuosavybės vertybinius popierius;
auksą;
kitus tauriuosius metalus;
neatnaujinamas paskolas ir gautinas sumas, ir, atskirai, tas neatnaujinamas paskolas ir gautinas sumas, kurių gavėjai yra:
fiziniai asmenys, kurie nėra individualių įmonių savininkai ir ūkinės bendrijos;
MVĮ, kurios priskiriamos mažmeninių pozicijų klasei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą, arba bendrovei, kuri atitinka 153 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos taikymo reikalavimus, ir kai bendra to kliento arba susijusių asmenų grupės indėlių suma yra mažesnė nei 1 mln. EUR;
vyriausybės, centriniai bankai ir viešojo sektoriaus subjektai;
i ir ii papunkčiuose nenurodyti klientai, kurie nėra finansiniai klientai;
i, ii ir iii papunkčiuose nenurodyti klientai, kurie yra finansiniai klientai, ir atskirai apie tuos, kurie yra kredito įstaigos ir kiti finansiniai klientai;
g punkte nurodytas neatnaujinamas paskolas ir gautinas sumas, atskirai apie tas, kurios:
užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu;
užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu;
papildomai finansuojamos (perleidimo metodas) obligacijomis, kurioms gali būti taikomas 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba obligacijomis, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje;
sumas, gautinas pagal išvestines finansines priemones;
bet kokį kitą turtą;
nepanaudotas paskirtas kredito priemones, kurios pagal I priedą priskiriamos vidutinės rizikos arba vidutinės arba mažos rizikos priemonėms.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
GRYNASIS PASTOVAUS FINANSAVIMO RODIKLIS
1 SKYRIUS
Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis
428a straipsnis
Konsoliduotas taikymas
Jei šioje antraštinėje dalyje nustatytas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis pagal 11 straipsnio 4 dalį taikomas konsoliduotai, taikomos šios nuostatos:
patronuojamosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, turtas ir nebalansiniai straipsniai, kuriems pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie yra didesni nei nustatyta 4 skyriuje, konsoliduojami taikant tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytus didesnius koeficientus;
patronuojamosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, įsipareigojimai ir nuosavos lėšos, kuriems pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, taikomi turimo pastovaus finansavimo koeficientai, kurie yra mažesni nei nustatyta 3 skyriuje, konsoliduojami taikant tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytus mažesnius koeficientus;
460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiųjų valstybių turtas, kurį turi patronuojamoji įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, konsolidavimo tikslais nelaikomas likvidžiuoju turtu, jei jis tokiu nelaikomas pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas.
▼M9 —————
428b straipsnis
Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis
413 straipsnio 1 dalyje nustatytas grynasis pastovaus finansavimo reikalavimas yra 3 skyriuje nurodyto įstaigos turimo pastovaus finansavimo ir 4 skyriuje nurodyto įstaigos būtino pastovaus finansavimo santykis, išreikštas procentais. Įstaigos savo grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį apskaičiuoja pagal šią formulę:
Nustatydamos valiutų nesutapimų apribojimo lygį, kuris gali būti taikomas pagal šį straipsnį, kompetentingos institucijos atsižvelgia bent į šiuos aspektus:
ar įstaiga grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu turimą pastovų finansavimą viena valiuta gali pakeisti pastoviu finansavimu kita valiuta, jį perkelti iš vienos jurisdikcijos į kitą ar iš vieno jos grupei priklausančio juridinio subjekto į kitą, gali sudaryti valiutų apsikeitimo sandorius ir gauti lėšų užsienio valiutų rinkose;
nepalankaus valiutos kurso pasikeitimo poveikį esamoms pozicijoms, kurių valiuta nesutampa, ir bet kokio esamo apsidraudimo nuo užsienio valiutų rizikos efektyvumui.
Bet koks pagal šį straipsnį nustatytas valiutų nesutapimų apribojimas laikomas specialiu likvidumo reikalavimu, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnyje.
2 SKYRIUS
Bendrosios grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimo taisyklės
428c straipsnis
Grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimas
Jei šioje antraštinėje dalyje nenustatyta kitaip, jeigu straipsnis gali būti priskirtas daugiau nei vienai būtino pastovaus finansavimo kategorijai, jis priskiriamas tai būtino pastovaus finansavimo kategorijai, dėl kurios atsiranda didžiausias to straipsnio sutartinis būtinas pastovus finansavimas.
428d straipsnis
Išvestinių finansinių priemonių sutartys
Kompetentingos institucijos, gavusios atitinkamo centrinio banko patvirtinimą, gali priimti sprendimą leisti neatsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių sutarčių poveikį grynojo pastovaus finansavimo rodiklio skaičiavimui, taip pat nustatant būtino pastovaus finansavimo koeficientus, atidėjinius ir nuostolius, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
šių sutarčių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai;
sandorio šalis yra ECB arba valstybės narės centrinis bankas;
išvestinių finansinių priemonių sutartys sudaromos vykdant ECB arba valstybės narės centrinio banko pinigų politiką.
Jei patronuojamajai įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, suteikta galimybė neatsižvelgti į pirmoje pastraipoje nurodytą poveikį, konsoliduojant atsižvelgiama į tokią trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytą galimybę neatsižvelgti į tą poveikį.
428e straipsnis
Užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių užskaita
Turto ir įsipareigojimų, susijusių su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, sudarytais su viena sandorio šalimi, vertė apskaičiuojama grynąja verte, jei tas turtas ir įsipareigojimai atitinka 429b straipsnio 4 dalyje nustatytas užskaitos sąlygas.
428f straipsnis
Tarpusavyje susijęs turtas ir įsipareigojimai
Gavusi išankstinį kompetentingų institucijų patvirtinimą, įstaiga gali laikyti tam tikrą turtą ir tam tikrą įsipareigojimą tarpusavyje susijusiais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
įstaiga atlieka tik tarpininko vaidmenį – finansavimą iš įpareigojimo perkelia į atitinkamą susijusį turtą;
atskirus tarpusavyje susijusius turto vienetus ir įsipareigojimus galima aiškiai nustatyti ir jų pagrindinė suma yra tokia pati;
turto ir susijusio įsipareigojimo terminai iš esmės sutampa, turto ir įsipareigojimo terminų atotrūkis yra ne didesnis kaip 20 dienų;
susijusio įsipareigojimo reikalauta pagal teisinį, reguliavimo arba sutartinį įsipareigojimą ir jis nenaudojamas kitam turtui finansuoti;
pagrindiniai mokėjimų srautai iš turto nenaudojami kitais tikslais, o tik susijusiam įsipareigojimui padengti;
su kiekviena tarpusavyje susijusio turto ir įsipareigojimų pora susijusios sandorio šalys nėra tos pačios.
Turtas ir įsipareigojimai laikomi atitinkančiais 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tarpusavyje susijusiais, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su toliau išvardytais produktais arba paslaugomis:
centralizuotais reguliuojamaisiais taupomaisiais indėliais, jei įstaigos yra teisiškai įpareigotos reguliuojamuosius indėlius perkelti į centrinį fondą, kurį įsteigė ir kontroliuoja valstybės narės centrinė valdžia ir kuris teikia paskolas, kuriomis siekiama remti viešojo intereso tikslus, ir jei indėlių perkėlimas į centrinį fondą atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį;
skatinamosiomis paskolomis ir kredito bei likvidumo priemonėmis, atitinkančiomis 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus kriterijus, skirtus įstaigoms, kurios atlieka tik tarpininko vaidmenį ir nepatiria jokios finansavimo rizikos;
padengtomis obligacijomis, tenkinančiomis visas šias sąlygas:
jos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba jos atitinka tinkamumo taikyti šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką reikalavimus;
pagrindinės paskolos yra visiškai padengiamos jas finansuojant išleistomis padengtomis obligacijomis arba padengtoms obligacijoms yra nustatytos ne savo nuožiūra taikomos trukmės pratęsimo sąlygos – vieni metai ar daugiau, kol sueis šių paskolų terminas, tuo atveju, jei suėjus terminui padengtų obligacijų refinansavimas nepavyktų;
išvestinių finansinių priemonių klientams teikiamomis tarpuskaitos paslaugomis, jei įstaiga savo klientams negarantuoja pagrindinės sandorio šalies veiklos rezultatų ir todėl nepatiria jokios finansavimo rizikos.
428g straipsnis
Indėliai institucinėse užtikrinimo sistemose ir bendradarbiavimo tinkluose
Jei įstaiga priklauso 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos rūšies institucinio užtikrinimo sistemai, tinklui, turinčiam teisę pasinaudoti 10 straipsnyje suteikta galimybe nesilaikyti reikalavimų, arba valstybėje narėje veikiančiam bendradarbiavimo tinklui, indėliams iki pareikalavimo, kuriuos įstaiga laiko centrinėje įstaigoje ir kuriuos įstaiga indėlininkė laiko likvidžiuoju turtu pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, taikomi šie reikalavimai:
įstaiga indėlininkė taiko būtino pastovaus finansavimo koeficientą pagal 4 skyriaus 2 skirsnį priklausomai nuo to, ar pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą šie indėliai iki pareikalavimo laikomi 1 lygio, 2A lygio ar 2B lygio turtu, ir priklausomai nuo atitinkamo tiems indėliams iki pareikalavimo taikomo vertės sumažinimo skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį;
indėlį priimanti centrinė įstaiga taiko atitinkamą simetrišką turimo pastovaus finansavimo koeficientą.
428h straipsnis
Grupėje arba institucinėje užtikrinimo sistemoje taikomos lengvatinės sąlygos
Nukrypstant nuo 3 ir 4 skyrių ir kai netaikomas 428g straipsnis, kompetentingos institucijos gali kiekvienu konkrečiu atveju leisti įstaigoms turtui, įsipareigojimams ir paskirtoms kredito arba likvidumo priemonėms taikyti didesnį turimo pastovaus finansavimo koeficientą arba mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
sandorio šalis yra vienas iš šių subjektų:
įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė;
kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;
įmonė, kuri yra susijusi su įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje;
subjektas, priklausantis tai pačiai šio reglamento 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai, kaip ir įstaiga;
centrinė įstaiga arba jos kontroliuojama kredito įstaiga, priklausanti tinklo ar bendradarbiavimo grupei, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje;
yra priežasčių tikėtis, kad įstaigos gautas įsipareigojimas arba gauta paskirta kredito arba likvidumo priemonė yra pastovesnis finansavimo šaltinis arba kad įstaigos suteiktam turtui arba suteiktai paskirtai kredito arba likvidumo priemonei grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu reikia ne tokio pastovaus finansavimo nei tokiam pat įsipareigojimui, turtui arba paskirtai kredito arba likvidumo priemonei, kurią gavo arba suteikė kitos sandorio šalys;
sandorio šalis taiko būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kuris yra lygus didesniam turimo pastovaus finansavimo koeficientui arba už jį didesnis, arba taiko turimo pastovaus finansavimo koeficientą, kuris yra lygus mažesniam būtino pastovaus finansavimo koeficientui arba už jį mažesnis;
įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje.
Jei įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, kompetentingos institucijos gali netaikyti 1 dalies d punkte nustatytos sąlygos, jei, be 1 dalyje nustatytų kriterijų, tenkinami šie kriterijai:
grupės subjektai yra sudarę teisiškai privalomus susitarimus ir prisiėmę teisiškai privalomus įsipareigojimus dėl konkretaus įsipareigojimo, turto arba paskirtos kredito arba likvidumo priemonės;
pagal finansuotojo finansavimo rizikos pobūdį jo finansavimo rizika yra maža;
finansuotojo likvidumo rizikos valdymo procese tinkamai atsižvelgta į finansavimo gavėjo finansavimo rizikos pobūdį.
Siekdamos nustatyti, ar tenkinami šioje dalyje nustatyti papildomi kriterijai, kompetentingos institucijos pagal 20 straipsnio 1 dalies b punktą konsultuojasi viena su kita.
3 SKYRIUS
Turimas pastovus finansavimas
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
428i straipsnis
Turimo pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, turimo pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių įsipareigojimų ir nuosavų lėšų apskaitinę vertę padauginant iš turimo pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra turimo pastovaus finansavimo suma yra įsipareigojimų ir nuosavų lėšų svertinių sumų suma.
Obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido įstaiga, parduodami tik mažmeninėje rinkoje ir laikomi mažmeninėje sąskaitoje, gali būti laikomi priklausančiais atitinkamai mažmeninių indėlių kategorijai. Turi būti nustatyti apribojimai, kad tokių priemonių negalėtų įsigyti ir turėti ne mažmeniniai klientai.
428j straipsnis
Įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likęs terminas
2 skirsnis
Turimo pastovaus finansavimo koeficientai
428k straipsnis
0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
Jei 428l–428o straipsniuose nenustatyta kitaip, 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas visiems įsipareigojimams, kurių terminas nėra nurodytas, įskaitant trumpąsias pozicijas ir pozicijas, kurių terminas nėra nustatytas, išskyrus:
atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus; jiems taikoma artimiausia galima šių įsipareigojimų įvykdymo data;
mažumos dalis; joms taikomas priemonei nustatytas terminas.
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams ir mažumos dalims, kaip nurodyta 1 dalyje, taikomas vienas iš šių koeficientų:
0 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai;
50 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra ne trumpesnis nei šeši mėnesiai, bet trumpesnis nei vieni metai;
100 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra vieni metai arba daugiau.
0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms:
sandorio dieną mokėtinoms sumoms, susidarančioms įsigijus finansinių priemonių, užsienio valiutos ir biržos prekių, už kurias turėtų būti atsiskaityta pagal įprastą atsiskaitymo ciklą arba laikotarpį, kuris paprastai nustatomas atitinkamiems apsikeitimo sandoriams arba atitinkamos rūšies sandoriams, arba sandoriams, pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta, bet vis dar tikimasi, kad bus atsiskaityta;
įsipareigojimams, kurie priskiriami prie tarpusavyje susijusių su turtu pagal 428f straipsnį;
įsipareigojimams, kurių likęs terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai, kuriuos pateikė:
ECB arba valstybės narės centrinis bankas;
trečiosios valstybės centrinis bankas;
finansiniai klientai;
kitiems, 428l–428o straipsniuose nenurodytiems, įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms.
Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:
iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra teigiama, tikrosios vertės atimama įstaigų iš jų sandorio šalių gauta kintamoji garantinė įmoka, jei užtikrinimo priemonė, gauta kaip kintamoji garantinė įmoka, pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą yra priskiriama 1 lygio turtui, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaigos pagal teisės aktus turi teisę pakartotinai panaudoti tą užtikrinimo priemonę ir praktiškai gali tai padaryti;
visos kintamosios garantinės įmokos, kurias įstaigos suteikė savo sandorio šalims, atskaitomos iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra neigiama, tikrosios vertės.
428l straipsnis
50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms:
gautiems indėliams, atitinkantiems 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte veiklos indėliams nustatytus kriterijus;
įsipareigojimams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, kuriuos pateikė:
valstybės narės arba trečiosios valstybės centrinė valdžia;
valstybės narės arba trečiosios valstybės regioninės arba vietos valdžios institucijos;
valstybės narės arba trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektai;
117 straipsnio 2 dalyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir 118 straipsnyje nurodytos tarptautinės organizacijos;
klientai, kurie nėra finansų bendrovės;
kredito unijos, kurioms veiklos leidimą suteikė kompetentinga institucija, asmeninio investavimo įmonės ir klientai, kurie yra indėlių tarpininkai, jeigu tiems įsipareigojimams netaikomas šios dalies a punktas;
įsipareigojimams, kurių likęs sutarties terminas yra ne trumpesnis nei šeši mėnesiai, bet trumpesnis nei vieni metai, kuriuos pateikė:
ECB arba valstybės narės centrinis bankas;
trečiosios valstybės centrinis bankas;
finansiniai klientai;
kitiems, 428m, 428n ir 428o straipsniuose nenurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms, kurių likęs terminas yra ne trumpesnis nei šeši mėnesiai, bet trumpesnis nei vieni metai.
428m straipsnis
90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus kitiems mažmeniniams indėliams, taikomas 90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas.
428n straipsnis
95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus pastoviems mažmeniniams indėliams, taikomas 95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas.
428o straipsnis
100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
Toliau nurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams bei priemonėms taikomas 100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas:
įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams prieš koregavimus, reikalingus pagal 32–35 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnį ir 48, 49 bei 79 straipsniuose nustatytų išimčių ir alternatyvų pritaikymą;
įstaigos papildomiems 1 lygio straipsniams prieš 56 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymą ir prieš pritaikant 79 straipsnį, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;
įstaigos 2 lygio kapitalo straipsniams prieš 66 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir prieš pritaikant 79 straipsnį, kai jų likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;
įstaigos kitoms kapitalo priemonėms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;
kitoms užtikrintoms ir neužtikrintoms skolinimosi priemonėms ir įsipareigojimams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, įskaitant terminuotuosius indėlius, jei 428k–428n straipsniuose nenustatyta kitaip.
4 SKYRIUS
Būtinas pastovus finansavimas
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
428p straipsnis
Būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas
Turtui, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikytini pagal 2 skirsnį, jeigu tas turtas nėra įtrauktas į įstaigos balansą, bet įstaiga turi to turto tikrosios nuosavybės teises.
Turtui, iki kurio suvaržymo laikotarpio pabaigos liko mažiau nei šeši mėnesiai, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie pagal 2 skirsnį turi būti taikomi tam pačiam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.
Nesuvaržytu laikomas šis turtas:
į grupę įtrauktas turtas, kurį galima nedelsiant panaudoti kaip užtikrinimo priemonę papildomam finansavimu gauti pagal paskirtas arba, jei grupę valdo centrinis bankas, nepaskirtas, tačiau dar nefinansuojamas kredito linijas, kuriomis įstaiga gali naudotis; tas turtas apima turtą, kurį kredito įstaiga laiko centrinėje bendradarbiavimo tinklo arba institucinės užtikrinimo sistemos įstaigoje; įstaigos daro prielaidą, kad į grupę įtrauktas turtas yra suvaržytas likvidumo didėjimo tvarka, remiantis pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą nustatyta likvidumo klasifikacija, pradedant nuo turto, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomas likvidumo atsarga;
turtas, kurį įstaiga gavo kaip užtikrinimo priemonę kredito rizikos mažinimo tikslais pagal užtikrintuosius skolinimo, užtikrinto finansavimo arba pasikeitimo užtikrinimo priemonėmis sandorius ir kurį kredito įstaiga gali realizuoti;
turtas, išleidžiant padengtas obligacijas pridėtas kaip neprivalomas užtikrinimo priemonės perviršis.
Nestandartinių, laikinų ECB arba valstybės narės centrinio banko ar trečiosios valstybės centrinio banko vykdomų operacijų, kuriomis siekiama vykdyti savo įgaliojimus visoje rinkoje susidarius finansiškai nepalankioms sąlygoms arba išskirtinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis, atveju toliau nurodytam turtui gali būti taikomas mažesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas:
nukrypstant nuo 428ad straipsnio f punkto ir 428ah straipsnio 1 dalies a punkto, turtui, kuris yra suvaržytas šioje pastraipoje nurodytų operacijų atveju;
nukrypstant nuo 428ad straipsnio d punkto i ir ii papunkčių, 428af straipsnio b punkto ir 428ag straipsnio c punkto, gautinoms sumoms, susijusioms su šioje pastraipoje nurodytomis operacijomis.
Kompetentingos institucijos, susitarusios su centriniu banku, kuris yra sandorio šalis, nustato būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikytiną pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytam turtui. Suvaržytam turtui, nurodytam pirmos pastraipos a punkte, taikytinas būtino pastovaus finansavimo koeficientas turi būti ne mažesnis už būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.
Taikant mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą pagal antrą pastraipą, kompetentingos institucijos atidžiai stebi to mažesnio koeficiento poveikį įstaigų pastovaus finansavimo pozicijoms ir prireikus imasi tinkamų priežiūros priemonių.
Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI pateikia ataskaitą apie nebalansinių pozicijų rūšis, kurioms jos nustatė būtino pastovaus finansavimo koeficientus. Toje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą tiems koeficientams nustatyti.
428q straipsnis
Turto likęs terminas
2 skirsnis
Būtino pastovaus finansavimo koeficientai
428r straipsnis
0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;
KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 0 % vertės sumažinimas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;
visiems rezervams, įstaigos laikomiems ECB arba valstybės narės centriniame banke ar trečiosios valstybės centriniame banke, įskaitant privalomus rezervus ir specialiuosius rezervo fondus;
visiems reikalavimams ECB, valstybės narės centriniam bankui arba trečiosios valstybės centriniam bankui, kurių likęs terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai;
sandorio dieną gautinoms sumoms, susidarančioms pardavus finansines priemones, užsienio valiutas ar biržos prekes, už kurias turėtų būti atsiskaityta pagal įprastą atsiskaitymo ciklą arba laikotarpį, kuris paprastai nustatomas atitinkamiems apsikeitimo sandoriams arba atitinkamos rūšies sandoriams, arba sandoriams, pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta, bet vis dar tikimasi, kad bus atsiskaityta;
turtui, kuris priskiriamas prie tarpusavyje susijusio su įsipareigojimais pagal 428f straipsnį;
sumoms, gautinoms pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius su finansiniais klientais, kai tokių sandorių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, jei tos gautinos sumos yra užtikrintos turtu, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą priskiriamas 1 lygio turtui, išskyrus tame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaiga pagal teisės aktus turėtų teisę ir praktiškai sugebėtų sandorio galiojimo laikotarpiu pakartotinai panaudoti tą turtą.
Jei taikomas 428e straipsnis, įstaigos į šios dalies pirmos pastraipos g punkte nurodytas gautinas sumas atsižvelgia grynąja verte.
Jei patronuojamosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje ir jei privalomiems centrinio banko rezervams taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytą grynąjį pastovaus finansavimo reikalavimą, konsoliduojant atsižvelgiama į tokį didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą.
428s straipsnis
5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 5 % vertės sumažinimas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;
sumoms, gautinoms pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius su finansiniais klientais, kai tų sandorių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, išskyrus 428r straipsnio 1 dalies g punkte nurodytas sumas;
nepanaudotai paskirtų kredito ir likvidumo priemonių daliai pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą;
su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, nurodytiems I priede, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai.
Jei taikomas 428e straipsnis, įstaigos į šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas gautinas sumas atsižvelgia grynąja verte.
428t straipsnis
7 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio labai aukštos kokybės padengtomis obligacijomis, taikomas 7 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428u straipsnis
7,5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
I priede nurodytiems su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas yra bent šeši mėnesiai, bet mažiau nei vieni metai, taikomas 7,5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas.
428v straipsnis
10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
sumoms, gautinoms pagal sandorius su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, išskyrus 428r straipsnio 1 dalies g punkte ir 428s straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas sumas;
su prekybos finansavimo balansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai;
su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, nurodytiems I priede, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau.
428w straipsnis
12 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 12 % vertės sumažinimas, taikomas 12 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428x straipsnis
15 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2A lygio turtu, taikomas 15 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428y straipsnis
20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 20 % vertės sumažinimas, taikomas 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428z straipsnis
25 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
Nesuvaržytoms 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą taikomas 25 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428aa straipsnis
30 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
30 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
nesuvaržytoms aukštos kokybės padengtoms obligacijoms pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;
KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 30 % vertės sumažinimas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428ab straipsnis
35 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
35 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
nesuvaržytoms 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;
KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 35 % vertės sumažinimas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428ac straipsnis
40 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 40 % vertės sumažinimas, taikomas 40 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428ad straipsnis
50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2B lygio turtu, išskyrus 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir aukštos kokybės padengtas obligacijas pagal tą deleguotąjį aktą, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;
indėliams, kuriuos įstaiga laiko kitoje finansų įstaigoje ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte veiklos indėliams nustatytus kriterijus;
sumoms, gautinoms pagal sandorius, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, su toliau nurodytais subjektais:
valstybės narės arba trečiosios valstybės centrinė valdžia;
valstybės narės arba trečiosios valstybės regioninės arba vietos valdžios institucijos;
valstybės narės arba trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektai;
117 straipsnio 2 dalyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir 118 straipsnyje nurodytos tarptautinės organizacijos;
ne finansų bendrovės, mažmeniniai klientai ir MVĮ;
kredito unijos, kurioms veiklos leidimą suteikė kompetentinga institucija, asmeninio investavimo įmonės ir klientai, kurie yra indėlių tarpininkai, kai tam turtui netaikomas šios dalies b punktas;
sumoms, gautinoms pagal sandorius, kurių likęs terminas yra bent šeši mėnesiai, bet mažiau nei vieni metai, su toliau nurodytais subjektais:
Europos Centrinis Bankas arba valstybės narės centrinis bankas;
trečiosios valstybės centrinis bankas;
finansiniai klientai;
su prekybos finansavimo balansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas yra bent šeši mėnesiai, bet mažiau nei vieni metai;
turtui, kuris yra suvaržytas bent šešių mėnesių, bet mažiau nei vienų metų likusiam terminui, išskyrus atvejus, kai pagal 428ae–428ah straipsnius tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas;
kitam turtui, kurio likęs terminas trumpesnis kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai 428r–428ac straipsniuose nustatyta kitaip.
428ae straipsnis
55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 55 % vertės sumažinimas, taikomas 55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428af straipsnis
65 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
65 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
nesuvaržytoms paskoloms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka, arba neužtikrintoms būsto paskoloms, visiškai garantuotoms reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kaip nurodyta 129 straipsnio 1 dalies e punkte, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, jei pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių toms paskoloms nustatytas 35 % arba mažesnis rizikos koeficientas;
nesuvaržytoms paskoloms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus paskolas finansiniams klientams ir 428r–428ad straipsniuose nurodytas paskolas, jei pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių toms paskoloms nustatytas 35 % arba mažesnis rizikos koeficientas.
428ag straipsnis
85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
turtui ir nebalansiniams straipsniams, įskaitant pinigus, suteiktiems kaip pradinė garantinė įmoka pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, išskyrus atvejus, kai pagal 428ah straipsnį tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas;
turtui ir nebalansiniams straipsniams, įskaitant pinigus, suteiktam kaip įmoka į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, išskyrus atvejus, kai pagal 428ah straipsnį tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, taikytinas nesuvaržytam turtui;
nesuvaržytoms paskoloms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus paskolas finansiniams klientams ir 428r–428af straipsniuose nurodytas paskolas, kurios nėra pradelstos daugiau kaip 90 dienų ir kurioms pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių nustatytas didesnis kaip 35 % rizikos koeficientas;
su prekybos finansavimo balansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas vieni metai arba daugiau;
nesuvaržytiems vertybiniams popieriams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, su kuriais susiję įsipareigojimai nėra neįvykdyti, kaip nustatyta 178 straipsnyje ir kurie pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą negali būti laikomi likvidžiuoju turtu;
nesuvaržytiems vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama biržoje ir kurie pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą negali būti laikomi 2B lygio turtu;
prekėms, kuriomis fiziškai prekiaujama biržoje, įskaitant auksą, bet neįskaitant biržos prekių išvestinių finansinių priemonių;
suvaržytam turtui, kurio likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, esančiam užtikrinamojo turto grupėje, kuri finansuojama padengtomis obligacijomis, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba padengtomis obligacijomis, kurios atitinka tinkamumo taikyti šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką reikalavimus.
428ah straipsnis
100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, suvaržytam turtui, kurio likęs terminas yra vieni metai arba daugiau;
428r–428ag straipsniuose nenurodytam turtui, įskaitant paskolas finansiniams klientams, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, neveiksnias pozicijas, iš nuosavų lėšų atskaitomus straipsnius, ilgalaikį turtą, vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama biržoje, išlaikytą dalį, draudimo turtą, vertybinius popierius, su kuriais susiję įsipareigojimai nebuvo įvykdyti.
Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:
iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra teigiama, tikrosios vertės atimama įstaigų iš jų sandorio šalių gauta kintamoji garantinė įmoka, jei užtikrinimo priemonė, gauta kaip kintamoji garantinė įmoka, pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą yra priskiriama 1 lygio turtui, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaigos pagal teisės aktus turi teisę pakartotinai panaudoti tą užtikrinimo priemonę ir praktiškai gali tai padaryti;
visos kintamosios garantinės įmokos, kurias įstaigos suteikė savo sandorio šalims, atskaitomos iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra neigiama, tikrosios vertės.
5 SKYRIUS
Mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata
428ai straipsnis
Mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata
Nukrypstant nuo 3 ir 4 skyrių, mažos ir nesudėtingos įstaigos, gavusios išankstinį savo kompetentingos institucijos leidimą, gali nuspręsti skaičiuoti įstaigos turimo pastovaus finansavimo, kaip nurodyta 6 skyriuje, ir įstaigos būtino pastovaus finansavimo, kaip nurodyta 7 skyriuje, santykį, išreiškiant jį procentais.
Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad maža ir nesudėtinga įstaiga laikytųsi grynojo pastovaus finansavimo reikalavimo, grindžiamo įstaigos turimo pastovaus finansavimo suma, kaip nurodyta 3 skyriuje, ir būtino pastovaus finansavimo suma, kaip nurodyta 4 skyriuje, jeigu, jos manymu, supaprastintos metodikos nepakanka tos įstaigos finansavimo rizikai nustatyti.
6 SKYRIUS
Turimas pastovus finansavimas supaprastintai apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
428aj straipsnis
Supaprastintas turimo pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas
428ak straipsnis
Įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likęs terminas
2 skirsnis
Turimo pastovaus finansavimo koeficientai
428al straipsnis
0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
Jei šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas visiems įsipareigojimams, kurių terminas nėra nurodytas, įskaitant trumpąsias pozicijas ir pozicijas, kurių terminas nėra nustatytas, išskyrus:
atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus; jiems taikoma artimiausia galima šių įsipareigojimų įvykdymo data;
mažumos dalis; joms taikomas atitinkamai priemonei nustatytas terminas.
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams ir mažumos dalims, kaip nurodyta 1 dalyje, taikomas vienas iš šių koeficientų:
0 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra trumpesnis nei vieni metai;
100 %, jei atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo arba mažumos dalies efektyvusis likęs terminas yra vieni metai arba daugiau.
0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams, kapitalo straipsniams arba priemonėms:
sandorio dieną mokėtinoms sumoms, susidarančioms įsigijus finansinių priemonių, užsienio valiutos ir biržos prekių, už kurias turėtų būti atsiskaityta pagal įprastą atsiskaitymo ciklą arba laikotarpį, kuris paprastai nustatomas atitinkamiems apsikeitimo sandoriams arba atitinkamos rūšies sandoriams, arba sandoriams, pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta, bet vis dar tikimasi, kad bus atsiskaityta;
įsipareigojimams, kurie priskiriami prie tarpusavyje susijusių su turtu pagal 428f straipsnį;
įsipareigojimams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, kuriuos pateikė:
ECB arba valstybės narės centrinis bankas;
trečiosios valstybės centrinis bankas;
finansiniai klientai;
kitiems, šiame ir 428am–428ap straipsniuose nenurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams arba priemonėms.
Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:
iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra teigiama, tikrosios vertės atimama įstaigų iš jų sandorio šalių gauta kintamoji garantinė įmoka, jei užtikrinimo priemonė, gauta kaip kintamoji garantinė įmoka, pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą yra priskiriama 1 lygio turtui, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaigos pagal teisės aktus turi teisę pakartotinai panaudoti tą užtikrinimo priemonę ir praktiškai gali tai padaryti;
visos kintamosios garantinės įmokos, kurias įstaigos suteikė savo sandorio šalims, atskaitomos iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra neigiama, tikrosios vertės.
428am straipsnis
50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams, kapitalo straipsniams arba priemonėms:
gautiems indėliams, atitinkantiems 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte veiklos indėliams nustatytus kriterijus;
įsipareigojimams, kapitalo straipsniams arba priemonėms, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, kuriuos pateikė:
valstybės narės arba trečiosios valstybės centrinė valdžia;
valstybės narės arba trečiosios valstybės regioninės arba vietos valdžios institucijos;
valstybės narės arba trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektai;
117 straipsnio 2 dalyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir 118 straipsnyje nurodytos tarptautinės organizacijos;
klientai, kurie nėra finansų bendrovės;
kredito unijos, kurioms veiklos leidimą suteikė kompetentinga institucija, asmeninio investavimo įmonės ir klientai, kurie yra indėlių tarpininkai, išskyrus gautus indėlius, kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte veiklos indėliams nustatytus kriterijus.
428an straipsnis
90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus kitiems mažmeniniams indėliams, taikomas 90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas.
428ao straipsnis
95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus pastoviems mažmeniniams indėliams, taikomas 95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas.
428ap straipsnis
100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas
Toliau nurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams bei priemonėms taikomas 100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas:
įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams prieš koregavimus, reikalingus pagal 32–35 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnį ir 48, 49 bei 79 straipsniuose nustatytų išimčių ir alternatyvų pritaikymą;
įstaigos papildomiems 1 lygio straipsniams prieš 56 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymą ir prieš pritaikant 79 straipsnį, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;
įstaigos 2 lygio kapitalo straipsniams prieš 66 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir prieš pritaikant 79 straipsnį, kai jų likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;
įstaigos kitoms kapitalo priemonėms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus priemones, susijusias su specialiaisiais arba įterptaisiais pasirinkimo sandoriais, dėl kurių, jei jie būtų sudaryti, efektyvusis likęs terminas sutrumpėtų iki mažiau nei vienų metų;
kitoms užtikrintoms ir neužtikrintoms skolinimosi priemonėms ir įsipareigojimams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, įskaitant terminuotuosius indėlius, jei 428al–428ao straipsniuose nenustatyta kitaip.
7 SKYRIUS
Būtinas pastovus finansavimas supaprastintai apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
428aq straipsnis
Supaprastintas būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas
Turtui, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kuris nėra įtraukiamas į jų balansą, bet kurio tikrosios nuosavybės teises jos turi, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikytini pagal 2 skirsnį.
Turtui, iki kurio suvaržymo laikotarpio pabaigos liko mažiau nei šeši mėnesiai, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie pagal 2 skirsnį turi būti taikomi tam pačiam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.
Nesuvaržytu laikomas šis turtas:
į grupę įtrauktas turtas, kurį galima nedelsiant panaudoti kaip užtikrinimo priemonę papildomam finansavimu gauti pagal paskirtas arba, jei grupę valdo centrinis bankas, nepaskirtas, tačiau dar nefinansuojamas kredito linijas, kuriomis įstaiga gali naudotis, įskaitant turtą, kurį kredito įstaiga laiko centrinėje bendradarbiavimo tinklo arba institucinės užtikrinimo sistemos įstaigoje;
turtas, kurį įstaiga gavo kaip užtikrinimo priemonę kredito rizikos mažinimo tikslais pagal užtikrintuosius skolinimo, užtikrinto finansavimo arba pasikeitimo užtikrinimo priemonėmis sandorius ir kurį kredito įstaiga gali realizuoti;
turtas, išleidžiant padengtas obligacijas pridėtas kaip neprivalomas užtikrinimo priemonės perviršis.
Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos daro prielaidą, kad į grupę įtrauktas turtas yra suvaržytas likvidumo didėjimo tvarka, remiantis 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyta likvidumo klasifikacija, pradedant nuo turto, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomas likvidumo atsarga.
Nestandartinių, laikinų ECB arba valstybės narės centrinio banko ar trečiosios valstybės centrinio banko vykdomų operacijų, kuriomis siekiama vykdyti savo įgaliojimus visoje rinkoje susidarius finansiškai nepalankioms sąlygoms arba išskirtinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis, atveju toliau nurodytam turtui gali būti taikomas mažesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas:
nukrypstant nuo 428aw straipsnio ir 428az straipsnio 1 dalies a punkto, turtui, kuris yra suvaržytas šioje pastraipoje nurodytų operacijų atveju;
nukrypstant nuo 428aw straipsnio ir 428ay straipsnio b punkto, gautinoms sumoms, susijusioms su šioje pastraipoje nurodytomis operacijomis.
Kompetentingos institucijos, susitarusios su centriniu banku, kuris yra sandorio šalis, nustato būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikytiną pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytam turtui. Suvaržytam turtui, nurodytam pirmos pastraipos a punkte, taikytinas būtino pastovaus finansavimo koeficientas turi būti ne mažesnis už būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.
Taikant mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą pagal antrą pastraipą, kompetentingos institucijos atidžiai stebi to mažesnio koeficiento poveikį įstaigų pastovaus finansavimo pozicijoms ir prireikus imasi tinkamų priežiūros priemonių.
Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI pateikia ataskaitą dėl nebalansinių pozicijų rūšių, kurioms jos nustatė būtino pastovaus finansavimo koeficientus. Toje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą tiems koeficientams nustatyti.
428ar straipsnis
Turto likęs terminas
2 skirsnis
Būtino pastovaus finansavimo koeficientai
428as straipsnis
0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;
visiems rezervams, įstaigos laikomiems ECB arba valstybės narės centriniame banke ar trečiosios valstybės centriniame banke, įskaitant privalomus rezervus ir specialiuosius rezervo fondus;
visiems reikalavimams ECB, valstybės narės centriniam bankui arba trečiosios valstybės centriniam bankui, kurių likęs terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai;
turtui, kuris priskiriamas prie tarpusavyje susijusio su įsipareigojimais, kaip nustatyta 428f straipsnyje.
Jei patronuojamosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, kur privalomiems centrinio banko rezervams taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas pagal tos trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytą grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, konsoliduojant atsižvelgiama į tą didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą.
428at straipsnis
5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
428au straipsnis
10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio labai aukštos kokybės padengtomis obligacijomis, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte;
I priede nurodytiems su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams.
428av straipsnis
20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2A lygio turtu, ir pagal tą deleguotąjį aktą KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams taikomas 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte.
428aw straipsnis
50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
užtikrintoms ir neužtikrintoms paskoloms, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, jei jos suvaržytos trumpiau kaip vienus metus;
kitam turtui, kurio likęs terminas trumpesnis kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai 428as–428av straipsniuose nustatyta kitaip;
turtui, kuris yra suvaržytas bent šešių mėnesių, bet mažiau nei vienų metų likusiam terminui, išskyrus atvejus, kai pagal 428ax, 428ay ir 428az straipsnius tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas.
428ax straipsnis
55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
Turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2B lygio turtu, ir pagal tą deleguotąjį aktą KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams taikomas 55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte, su sąlyga, kad jie yra suvaržyti trumpiau kaip vienus metus.
428ay straipsnis
85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
turtui ir nebalansiniams straipsniams, įskaitant pinigus, suteiktiems kaip pradinė garantinė įmoka pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis arba suteiktiems kaip įmoka į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, išskyrus atvejus, kai pagal 428az straipsnį tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, būtų nustatytas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, – tokiu atveju taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas;
nesuvaržytoms paskoloms, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, išskyrus paskolas finansiniams klientams, kurios nėra pradelstos daugiau kaip 90 dienų;
su prekybos finansavimo balansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau;
nesuvaržytiems vertybiniams popieriams, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, su kuriais susiję įsipareigojimai nėra neįvykdyti pagal 178 straipsnį ir kurie pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą negali būti laikomi likvidžiuoju turtu;
nesuvaržytiems vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama biržoje ir kurie pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą negali būti laikomi 2B lygio turtu;
prekėms, kuriomis fiziškai prekiaujama biržoje, įskaitant auksą, bet neįskaitant biržos prekių išvestinių finansinių priemonių.
428az straipsnis
100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas
100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
suvaržytam turtui, kurio likęs terminas yra vieni metai arba daugiau;
428as–428ay straipsniuose nenurodytam turtui, įskaitant paskolas finansiniams klientams, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, neveiksnias pozicijas, iš nuosavų lėšų atskaitomus straipsnius, ilgalaikį turtą, vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama biržoje, išlaikytą dalį, draudimo turtą, vertybinius popierius, su kuriais susiję įsipareigojimai nebuvo įvykdyti.
Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:
iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra teigiama, tikrosios vertės atimama įstaigų iš jų sandorio šalių gauta kintamoji garantinė įmoka, jei užtikrinimo priemonė, gauta kaip kintamoji garantinė įmoka, pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą yra priskiriama 1 lygio turtui, išskyrus tame deleguotajame akte nurodytas labai aukštos kokybės padengtas obligacijas, ir jei įstaigos pagal teisės aktus turi teisę pakartotinai panaudoti tą užtikrinimo priemonę ir praktiškai gali tai padaryti;
visos kintamosios garantinės įmokos, kurias įstaigos suteikė savo sandorio šalims, atskaitomos iš užskaitos grupės, kurios tikroji vertė yra neigiama, tikrosios vertės.
SEPTINTA DALIS
SVERTAS
429 straipsnis
Sverto koeficiento apskaičiavimas
Įstaigos sverto koeficientą apskaičiuoja ataskaitinę datą.
2 dalies tikslais bendras pozicijų matas yra lygus toliau nurodytų pozicijų verčių sumai:
turto, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutartis, nurodytas II priede, kredito išvestines finansines priemones ir 429e straipsnyje nurodytas pozicijas, vertę skaičiuojant pagal 429b straipsnio 1 dalį;
išvestinių finansinių priemonių sutarčių, nurodytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių, įskaitant nebalansinius sandorius ir nebalansines kredito išvestines finansines priemones, vertę skaičiuojant pagal 429c ir 429d straipsnius;
vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, įskaitant tuos, kurie yra nebalansiniai, sandorio šalies kredito rizikos papildomų mokesčių, vertę skaičiuojant pagal 429e straipsnį;
nebalansinių straipsnių, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutartis, nurodytas II priede, kredito išvestines finansines priemones, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius ir pozicijas, nurodytas 429d ir 429g straipsniuose, vertę skaičiuojant pagal 429f straipsnį;
įprastinių pirkimo arba pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, vertę skaičiuojant pagal 429g straipsnį.
Ilgalaikius atsiskaitymo sandorius įstaigos vertina atitinkamai pagal pirmos pastraipos a–d punktus.
Pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytas pozicijų vertes įstaigos gali sumažinti atitinkama bendrųjų kredito rizikos koregavimų, atitinkamai taikomų balansiniams ir nebalansiniams straipsniams, suma, taikydamos žemiausią ribą, lygią 0, jei 1 lygio kapitalas buvo sumažintas kredito rizikos koregavimais.
Nukrypstant nuo 4 dalies d punkto, taikomos šios nuostatos:
išvestinei finansinei priemonei, kuri pagal 4 dalies d punktą laikoma nebalansiniu straipsniu, bet pagal taikomą apskaitos sistemą vertinama kaip išvestinė finansinė priemonė, taikomas tos dalies b punkte nustatytas vertinimas;
jei tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos klientas su pagrindine sandorio šalimi tiesiogiai sudaro išvestinių finansinių priemonių sandorį ir įstaiga pagrindinei sandorio šaliai garantuoja savo kliento prekybos pozicijų, susidarančių dėl to sandorio, rezultatus, įstaiga savo poziciją, atsirandančią dėl garantijos pagal 4 dalies b punktą, apskaičiuoja taip, tarsi ta įstaiga būtų tiesiogiai sudariusi sandorį su klientu, be kita ko, kiek tai susiję su piniginės kintamosios garantinės įmokos gavimu arba pateikimu.
Pirmos pastraipos b punkte nustatyta tvarka taip pat taikoma aukštesnio lygio kliento vaidmenį atliekančiai įstaigai, kuri garantuoja savo kliento prekybos pozicijų rezultatus.
Šios dalies pirmos pastraipos b punkto ir antros pastraipos tikslais įstaigos susijusį subjektą klientu gali laikyti tik tuomet, kai tas subjektas neįtraukiamas į reguliuojamąjį konsolidavimą tuo lygmeniu, kuriuo taikomas 92 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytas reikalavimas.
Išskyrus atvejus, kai šioje dalyje aiškiai numatyta kitaip, bendrą pozicijų matą įstaigos apskaičiuoja laikydamosi šių principų:
įsigytos fizinės arba finansinės užtikrinimo priemonės, garantijos arba kredito rizikos mažinimo priemonės bendram pozicijų matui mažinti nenaudojamos;
turtas nėra tarpusavyje užskaitomas su įsipareigojimais.
Nukrypstant nuo 7 dalies b punkto, įstaigos gali sumažinti išankstinio finansavimo paskolos arba tarpinės paskolos pozicijos vertę skolininko, kuriam buvo suteikta paskola, taupomosios sąskaitos teigiamu balansu ir tik gautą sumą įtraukti į bendrą pozicijų matą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
paskola suteikiama, jeigu paskolą suteikiančioje įstaigoje atidaroma taupomoji sąskaita, ir tiek paskolą, tiek taupomąją sąskaitą reglamentuoja tie patys sektorių teisės aktai;
visą paskolos laikotarpį skolininkas negali iš taupomosios sąskaitos nuimti nei viso likučio, nei jo dalies;
įstaiga gali besąlygiškai ir neatšaukiamai naudoti taupomosios sąskaitos likutį, kad įvykdytų visus reikalavimus, kilusius pagal skolos susitarimą, a punkte nurodytų sektorių teisės aktų reglamentuojamais atvejais, įskaitant skolininko nemokėjimo arba jo nemokumo atvejį.
„Išankstinio finansavimo paskola“ arba „tarpinė paskola“ yra paskola, kuri skolininkui suteikiama tam tikram ribotam laikotarpiui, kad būtų užpildytos jo finansavimo spragos, kol bus suteikta galutinė paskola laikantis tokius sandorius reglamentuojančiuose sektorių teisės aktuose nustatytų kriterijų.
429a straipsnis
Į bendrą pozicijų matą neįtraukiamos pozicijos
Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, įstaiga į savo bendrą pozicijos matą gali neįtraukti bet kurios iš šių pozicijų:
sumų, pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą atskaitomų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;
turto, atskaitomo skaičiuojant kapitalo matą, nurodytą 429 straipsnio 3 dalyje;
pozicijų, kurioms pagal 113 straipsnio 6 ar 7 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;
jeigu įstaiga yra viešoji plėtros kredito įstaiga – pozicijų, susidarančių dėl turto, kurį sudaro su viešojo sektoriaus investicijomis susiję reikalavimai centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams ir skatinamųjų paskolų;
jei įstaiga nėra viešoji plėtros kredito įstaiga – pozicijų dalių, susidarančių dėl perleidžiamųjų skatinamųjų paskolų kitoms kredito įstaigoms;
pozicijų, susidarančių dėl eksporto kreditų, garantuojamų dalių, kurios tenkina abi šias sąlygas:
garantiją suteikia reikalavimus atitinkantis netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjas pagal 201 ir 202 straipsnius, įskaitant eksporto kredito agentūras arba centrinės valdžios institucijas;
pagal 114 straipsnio 2 arba 4 dalį arba 116 straipsnio 4 dalį garantuojamai pozicijos daliai taikomas 0 % rizikos koeficientas;
jeigu įstaiga yra reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narė – tos įstaigos prekybos pozicijų, jeigu jų tarpuskaitą atlieka ta reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis ir jos tenkina 306 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas;
jeigu įstaiga yra daugiapakopei klientų struktūrai priklausantis aukštesnio lygio klientas – tarpuskaitos nario arba subjekto, kuris tos įstaigos atžvilgiu yra aukštesnio lygio klientas, prekybos pozicijų, jei tenkinamos 305 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos ir jei įstaiga nėra įpareigota savo klientui atlyginti nuostolių, kurie būtų patirti, jeigu tarpuskaitos narys arba reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų;
patikėto turto, tenkinančio visas šias sąlygas:
turtas pagal nacionalinius bendruosius apskaitos principus yra įtraukiamas į įstaigos balansą pagal Direktyvos 86/635/EEB 10 straipsnį;
turtas tenkina 9-ajame tarptautiniame finansinės atskaitomybės standarte (TFAS), taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, nustatytus pripažinimo panaikinimo kriterijus;
jei taikytina, turtas tenkina 10-ajame TFAS, taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, nustatytus nekonsolidavimo kriterijus;
pozicijų, tenkinančių visas šias sąlygas:
jos yra viešojo sektoriaus subjekto pozicijos;
jos vertinamos pagal 116 straipsnio 4 dalį;
jos susidaro dėl indėlių, kuriuos įstaiga yra teisiškai įpareigota perleisti i papunktyje nurodytam viešojo sektoriaus subjektui bendro intereso investicijų finansavimo tikslais;
trišalių tarpininkų saugomo užtikrinimo priemonės perviršio, kuris nebuvo paskolintas;
jeigu pagal taikomą apskaitos sistemą įstaiga savo sandorio šaliai sumokėtą piniginę kintamąją garantinę įmoką pripažįsta kaip gautiną turtą – gautino turto, jei tenkinamos 429c straipsnio 3 dalies a–e punktų sąlygos;
tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais būdu vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, atitinkančių 244 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikšmingos rizikos perleidimo sąlygas;
jeigu veiklos leidimas įstaigai išduodamas pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 16 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalies a punktą, įstaigos pozicijų, susijusių su bankinio tipo papildomomis paslaugomis, išvardytomis to reglamento priedo C skirsnio a punkte, kurios yra tiesiogiai susijusios su pagrindinėmis arba papildomomis paslaugomis, išvardytomis to priedo A ir B skirsniuose;
jeigu įstaiga yra paskirta pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą, įstaigos pozicijų, susijusių su bankinio tipo papildomomis paslaugomis, išvardytomis to reglamento priedo C skirsnio a punkte, kurios yra tiesiogiai susijusios su centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, kuriam leidimas išduotas pagal to reglamento 16 straipsnį, pagrindinėmis arba papildomomis paslaugomis, išvardytoms to priedo A ir B skirsniuose.
Įstaigos pirmos pastraipos m punkto tikslais į bendrą pozicijų matą įtraukia visas išlaikytas pozicijas.
1 dalies d ir e punktų tikslais „viešoji plėtros kredito įstaiga“ yra kredito įstaiga, kuri tenkina visas šias sąlygas:
ją įsteigė valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija;
jos veikla nekonkurenciniu pagrindu siekiama tik nustatytų finansų, socialinės arba ekonominės viešosios politikos tikslų, laikantis teisės aktų ir nuostatų, kuriomis reglamentuojama tos įstaigos veikla, įskaitant įstatus;
ji nesiekia gauti kuo didesnio pelno arba užimti kuo didesnės rinkos dalies;
pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija yra įpareigota užtikrinti kredito įstaigos gyvybingumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai garantuoja bent 90 % kredito įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų, finansavimo reikalavimų arba suteiktų skatinamųjų paskolų;
ji nepriima apdraustųjų indėlių, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte arba valstybių narių nacionalinės teisės aktuose, kuriais ta direktyva įgyvendinama, kurie gali būti klasifikuojami kaip terminuotieji arba taupomieji indėliai iš vartotojų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB ( 22 ) 3 straipsnio a punkte.
Pirmos pastraipos b punkto tikslais viešosios politikos tikslai gali apimti nustatytų susijusios valstybės narės ekonomikos sektorių arba geografinių vietovių finansavimą rėmimo arba plėtros tikslais.
1 dalies d ir e punktų tikslais ir nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms ir pagal jas nustatytoms valstybių narių pareigoms, kompetentingos institucijos įstaigos prašymu gali organizaciniu, struktūriniu ir finansiniu požiūriu nepriklausomą ir autonomišką tos įstaigos padalinį laikyti viešosios plėtros kredito įstaiga su sąlyga, kad tas padalinys tenkina visas pirmoje pastraipoje išvardytas sąlygas ir kad toks laikymas nedaro poveikio tos įstaigos priežiūros veiksmingumui. Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai ir EBI apie visus sprendimus šios pastraipos tikslais įstaigos padalinį laikyti viešosios plėtros kredito įstaiga. Kompetentinga institucija kasmet peržiūri tokį sprendimą.
Įstaigos gali neįtraukti 1 dalies n punkte nurodytų pozicijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
◄įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nusprendė ir viešai paskelbė, kad susidarė išimtinės aplinkybės, kurios pateisina sprendimą neįtraukti minėtų pozicijų siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą;
išimtis suteikiama tam tikram ribotam laikotarpiui, kuris neviršija vienų metų;
įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nustatė datą, kuri laikoma išskirtinių aplinkybių pradžios data, ir viešai paskelbė tą datą; ta data nustatoma ketvirčio pabaigoje.
Pozicijos, kurios neįtraukiamos taikant 1 dalies n punktą, turi tenkinti abi šias sąlygas:
jos yra išreikštos ta pačia valiuta kaip ir įstaigos prisiimti indėliai;
jų vidutinis terminas pastebimai neviršija įstaigos prisiimtų indėlių vidutinio termino.
Nukrypstant nuo 92 straipsnio 1 dalies d punkto, jeigu įstaiga neįtraukia šio straipsnio 1 dalies n punkte nurodytų pozicijų, ji visais atvejais neįtraukimo laikotarpiu turi atitikti šį pakoreguoto sverto koeficiento reikalavimą:
čia:
aLR |
= |
pakoreguoto sverto koeficientas; |
EMLR |
= |
įstaigos bendras pozicijų matas, apskaičiuotas pagal 429 straipsnio 4 dalį, įskaitant pagal šio straipsnio 1 dalies n punktą neįtrauktas pozicijas, šio straipsnio 5 dalies c punkte nurodytą dieną, ir |
CB |
= |
įstaigos pozicijų jos centrinio banko atžvilgiu, kurios gali būti neįtrauktos pagal 1 dalies n punktą, bendros vertės dienos vidurkis, apskaičiuotas per visą centrinio banko atsargų laikymo laikotarpį, einantį prieš pat 5 dalies c punkte nurodytą datą. |
429b straipsnis
Turto pozicijos vertės apskaičiavimas
Turto pozicijos vertę, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutartis, nurodytas II priede, kredito išvestines finansines priemones ir 429e straipsnyje nurodytas pozicijas, įstaigos apskaičiuoja laikydamosi šių principų:
turto pozicijos vertė yra pozicijos vertė, kaip nurodyta 111 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje;
vertybinių popierių finansavimo sandoriai neužskaitomi.
Įstaigos siūlomu susitarimu dėl bendro pinigų fondo sudarymo 429 straipsnio 7 dalies b punkte nustatyta sąlyga nepažeidžiama tik tuo atveju, jei susitarimas atitinka abi šias sąlygas:
susitarimą dėl bendro pinigų fondo sudarymo siūlanti įstaiga į atskirą vieną sąskaitą perveda į susitarimą įtrauktų grupės subjektų kelių atskirų sąskaitų (pirminių sąskaitų) kredito ir debeto likučius ir taip pirminių sąskaitų likučius prilygina nuliui;
įstaiga kasdien atlieka šios pastraipos a punkte nurodytus veiksmus.
Šios dalies ir 3 dalies tikslais „susitarimas dėl bendro pinigų fondo sudarymo“ yra susitarimas, pagal kurį pinigų arba likvidumo valdymo tikslais sujungiami kelių atskirų sąskaitų kredito ar debeto likučiai.
Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, susitarimu dėl bendro pinigų fondo sudarymo, kuris neatitinka tos dalies b punkte nustatytos sąlygos, bet atitinka tos dalies a punkte nustatytą sąlygą, 429 straipsnio 7 dalies b punkte nustatyta sąlyga nėra pažeidžiama, jei susitarimas atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
įstaiga turi teisiškai vykdytiną teisę pirminių sąskaitų likučius įskaityti bet kuriuo metu atliekamu pervedimu į vieną sąskaitą;
nėra pirminių sąskaitų likučių terminų nesutapimo;
įstaiga ima arba moka palūkanas, atsižvelgdama į suvestinį pirminių sąskaitų likutį;
įstaigos kompetentingos institucijos nuomone, visų pirminių sąskaitų likučių pervedimo dažnumas yra tinkamas siekiant, kad į bendrą pozicijų matą būtų įtrauktas tik suvestinis bendro pinigų fondo likutis.
Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, įstaigos pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius su ta pačia sandorio šalimi gautinų ir mokėtinų pinigų pozicijos vertę gali apskaičiuoti grynąja verte tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
sandorių aiški galutinė atsiskaitymo data yra ta pati;
teisė užskaityti sandorio šaliai mokėtiną sumą ir sandorio šalies mokėtiną sumą, yra teisiškai vykdytina įprastomis verslo sąlygomis ir įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ir bankroto atveju;
sandorio šalys ketina taikyti grynąjį atsiskaitymą ar atsiskaitymą tuo pat metu arba sandoriams taikomas atsiskaitymo mechanizmas, kurio rezultatas – funkcinis grynojo atsiskaitymo ekvivalentas.
4 dalies c punkto tikslais įstaigos gali laikyti, kad atsiskaitymo mechanizmo rezultatas yra funkcinis grynojo atsiskaitymo ekvivalentas tik tada, kai atsiskaitymo dieną grynasis sandorių, vykdomų taikant tą mechanizmą, pinigų srautų rezultatas yra lygus vienai bendrai grynajai sumai, gaunamai, kai taikomas grynasis atsiskaitymas, ir jei tenkinamos visos šios sąlygos:
pagal sandorius atsiskaitoma taikant tą pačią atsiskaitymo sistemą arba atsiskaitymo sistemas, naudojant bendrą atsiskaitymo infrastruktūrą;
susitarimai dėl atsiskaitymo yra suderinami su pinigų arba dienos kredito priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pagal sandorius būtų atsiskaityta iki darbo dienos pabaigos;
dėl problemų, susijusių su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių vertybinių popierių dalimi, netrukdoma užbaigti grynąjį atsiskaitymą atsižvelgiant į gautinas ir mokėtinas pinigų sumas.
Pirmos pastraipos c punkte nustatyta sąlyga tenkinama tik jeigu dėl neatsiskaitymo pagal kurį nors vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorį taikant atsiskaitymo mechanizmą gali būti atidėtas tik atitinkamos pinigų dalies sumokėjimas arba atsiskaitymo mechanizmo atžvilgiu gali atsirasti prievolė, pagrįsta susijusia kredito priemone.
Jeigu laikotarpio, per kurį turi būti atsiskaityta pagal atsiskaitymo mechanizmą, pabaigoje taikant atsiskaitymo mechanizmą neatsiskaitoma pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio vertybinių popierių dalį, įstaigos šį sandorį ir su juo susijusią atitinkamą pinigų dalį atskiria nuo užskaitos grupės ir juos tvarko bendrai.
429c straipsnis
Išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertės apskaičiavimas
Apskaičiuodamos pozicijos vertę įstaigos gali atsižvelgti į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų pagal 295 straipsnį poveikį. Įstaigos neatsižvelgia į kryžminę produktų užskaitą, tačiau gali atlikti užskaitą produktų kategorijoje, kaip nurodyta 272 straipsnio 25 punkto c papunktyje, ir užskaityti kredito išvestines finansines priemones, jei joms taikomas 295 straipsnio c punkte nurodytas sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimas.
Įstaigos į bendrą pozicijų matą įtraukia parduotus pasirinkimo sandorius, net jei pagal 274 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką jų pozicijos vertę galima prilyginti nuliui.
Šio straipsnio 1 dalies tikslais įstaigos, pagal 275 straipsnį skaičiuodamos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pakeitimo išlaidas, 275 straipsnyje nurodyta kintamąja garantine įmoka gali pripažinti tik iš savo sandorio šalių pinigais gautas užtikrinimo priemones, jeigu pagal taikomą apskaitos sistemą kintamoji garantinė įmoka dar nėra pripažinta pozicijos vertės sumažinimu ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
jei sandorių tarpuskaita nėra atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį, gaunančiosios sandorio šalies gauti pinigai neatskiriami;
kintamoji garantinė įmoka apskaičiuojama ir ja keičiamasi ne rečiau kaip kiekvieną dieną, remiantis išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertinimu pagal rinkos vertės metodą;
kintamoji garantinė įmoka yra gauta valiuta, nurodyta išvestinių finansinių priemonių sutartyje, kuria reglamentuojamas pagrindinis užskaitos susitarimas, reikalavimus atitinkančio pagrindinio užskaitos susitarimo kredito paramos priede, skirtame kreditinei paramai, arba užskaitos susitarime su reikalavimus atitinkančia pagrindine sandorio šalimi;
gauta kintamoji garantinė įmoka yra visa suma, kurios reikėtų išvestinių finansinių priemonių sutarties rinkos vertės pozicijai panaikinti, taikant sutarties šaliai taikytiną ribą ir nustatant minimalias perleidžiamas sumas;
įstaigos ir to sandorio šalies išvestinių finansinių priemonių sutarčiai ir kintamajai garantinei įmokai taikomas bendras užskaitos susitarimas, kurį įstaiga gali laikyti mažinančiu riziką pagal 295 straipsnį.
Jeigu įstaiga sandorio šaliai suteikia piniginę užtikrinimo priemonę ir jei ta užtikrinimo priemonė tenkina pirmos pastraipos a–e punktuose nustatytas sąlygas, įstaiga tą užtikrinimo priemonę laiko sandorio šaliai suteikta kintamąja garantine įmoka ir ją įtraukia skaičiuodama pakeitimo išlaidas.
Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaiga laikoma patenkinusia tame punkte nustatytą sąlygą, jei kintamąja garantine įmoka apsikeičiama prekybos dienos, einančios po tos prekybos dienos, kurią buvo nustatytos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygos, ryte, jei tas apsikeitimas grindžiamas sutarties verte prekybos dienos, kurią buvo nustatytos sutarties sąlygos, pabaigoje.
Pirmos pastraipos d punkto tikslais, kilus ginčui dėl garantinės įmokos, įstaigos gali pripažinti neginčijamos užtikrinimo priemonės, kuria buvo apsikeista, sumą.
Jeigu įstaigos taiko vieną iš pirmoje pastraipoje nurodytų metodų, jos bendro pozicijų mato nemažina gautos garantinės įmokos suma.
429d straipsnis
Papildomos nuostatos dėl pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertės apskaičiavimo
Pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvią tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja pakoreguodamos tų išvestinių finansinių priemonių tariamąją sumą taip, kad būtų atspindėta tikroji sutarčių, kurios grindžiamos sverto principu arba kurių vertė yra kitaip padidinta dėl sandorio struktūros, pozicija.
Pagal 2 dalį apskaičiuotą pozicijos vertę įstaigos gali visiškai arba iš dalies sumažinti įsigytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvia tariamąja suma, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
likęs įsigytos kredito išvestinės finansinės priemonės terminas yra lygus likusiam pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės terminui arba yra už jį ilgesnis;
kitu atveju įsigytai kredito išvestinei finansinei priemonei taikomos tos pačios esminės sąlygos, kokios yra nustatytos atitinkamai pasirašytai kredito išvestinei finansinei priemonei, arba už šias sąlygas konservatyvesnės esminės sąlygos;
įsigyta kredito išvestinė finansinė priemonė yra įsigyta ne iš sandorio šalies, dėl kurios įstaigai kiltų specifinė klaidingų sprendimų rizika, kaip apibrėžta 291 straipsnio 1 dalies b punkte;
jeigu pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės efektyvi tariamoji suma yra sumažinta bet kokių neigiamų tikrosios vertės pokyčių suma, įtraukta į įstaigos 1 lygio kapitalą, įsigytos kredito išvestinės finansinės priemonės efektyvi tariamoji suma sumažinama bet kokių teigiamų tikrosios vertės pokyčių suma, įtraukta į 1 lygio kapitalą;
įsigyta kredito išvestinė finansinė priemonė nėra įtraukiama į sandorį, kurio tarpuskaitą įstaiga atliko kliento vardu arba veikdama kaip aukštesnio lygio klientas daugiapakopėje klientų struktūroje ir kurio efektyvi tariamoji suma, nurodyta atitinkama pasirašyta kredito išvestine finansine priemone, atitinkamai pagal 429a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g arba h punktą neįtraukiama į bendrą pozicijų matą.
Apskaičiuodamos galimą būsimą poziciją pagal 429c straipsnio 1 dalį, įstaigos gali į užskaitos grupę neįtraukti tos pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės dalies, kuri nėra padengta pagal šios dalies pirmą pastraipą ir kurios efektyvi tariamoji suma yra įtraukta į bendrą pozicijų matą.
429e straipsnis
Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalies kredito rizikos papildomas mokestis
Su sandorio šalimi sudaromų sandorių, kuriems netaikomas pagrindinis užskaitos susitarimas, atitinkantis 206 straipsnyje nustatytas sąlygas, papildomą mokestį kiekvienam atskiram sandoriui įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:
čia:
|
= |
papildomas mokestis; |
i |
= |
indeksas, kuriuo žymimas sandoris; |
Ei |
= |
pagal sandorį i sandorio šaliai paskolintų vertybinių popierių arba pinigų tikroji vertė; |
Ci |
= |
pagal sandorį i iš sandorio šalies gautų vertybinių popierių arba pinigų tikroji vertė. |
Įstaigos
gali prilyginti nuliui, kai Ei yra sandorio šaliai paskolinta pinigų suma, o susijusiai gautinai pinigų sumai negali būti taikoma 429b straipsnio 4 dalyje nustatyta užskaitos tvarka.
Su sandorio šalimi sudaromų sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos susitarimas, atitinkantis 206 straipsnyje nustatytas sąlygas, papildomą mokestį įstaigos kiekvienam atskiram sandoriui apskaičiuoja pagal šią formulę:
čia:
|
= |
papildomas mokestis; |
i |
= |
indeksas, kuriuo žymimas užskaitos susitarimas; |
Ei |
= |
pagal sandorius, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos susitarimas i, sandorio šaliai paskolintų vertybinių popierių arba pinigų tikroji vertė, ir |
Ci |
= |
iš sandorio šalies, kuriai taikomas pagrindinis užskaitos susitarimas i, gautų vertybinių popierių arba pinigų tikroji vertė. |
Kai įstaiga veikia kaip dviejų šalių, sudarančių vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorį, įskaitant tuos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurie yra neįtraukti į balansą, tarpininkė, įstaigos bendram pozicijų matui apskaičiuoti taikomos šios nuostatos:
kai įstaiga vienai iš vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalių suteikia žalos atlyginimo draudimą arba garantiją ir šis žalos atlyginimo draudimas arba garantija yra ne didesni nei vertybinių popierių arba pinigų, kuriuos sandorio šalis paskolino, vertės ir užtikrinimo priemonės, kurią suteikė skolininkas, vertės skirtumas, įstaiga į bendrą pozicijų matą įtraukia tik papildomą mokestį, atitinkamai apskaičiuotą pagal 2 arba 3 dalį;
kai įstaiga neteikia žalos atlyginimo draudimo arba garantijos nė vienai iš susijusių šalių, sandoris neįtraukiamas į bendrą pozicijų matą;
kai įstaiga ekonominiu požiūriu turi su sandoriu susijusią pagrindinio vertybinio popieriaus arba pinigų poziciją, kurios vertė yra didesnė negu pozicijos, kuriai taikomas papildomas mokestis, ji į bendrą pozicijos matą taip pat įtraukia visą turimos vertybinio popieriaus arba pinigų pozicijos sumą;
kai įstaiga, veikdama kaip tarpininkė, abiem vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalims suteikia žalos atlyginimo draudimą arba garantiją, ji savo bendrą pozicijų matą pagal a, b ir c punktus apskaičiuoja atskirai kiekvienai sandorio šaliai.
429f straipsnis
Nebalansinių straipsnių pozicijos vertės apskaičiavimas
Jeigu įsipareigojimas yra pagrįstas kito įsipareigojimo pratęsimu, taikoma 166 straipsnio 9 dalis.
429g straipsnis
Įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertės apskaičiavimas
Bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę įstaigos gali padengti bendra su įprastiniais pardavimo sandoriais, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, susijusių gautinų pinigų sumų nominaliąja verte tik jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
pagal įprastinius tiek pirkimo, tiek pardavimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą;
perkamas ir parduodamas finansinis turtas, susijęs su mokėtinais ir gautinais pinigais, yra vertinamas tikrąja verte pagal pelną ir nuostolį ir įtraukiamas į įstaigos prekybos knygą;
SEPTINTA A DALIS
ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI
430 straipsnis
Informacijos apie prudencinius reikalavimus ir finansinės informacijos teikimas
Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie:
nuosavų lėšų reikalavimus, įskaitant sverto koeficientą, kaip nustatyta 92 straipsnyje ir septintoje dalyje;
92a ir 92b straipsniuose nustatytus reikalavimus – įstaigų, kurioms taikomi tie reikalavimai, atveju;
dideles pozicijas, kaip nustatyta 394 straipsnyje;
likvidumo reikalavimus, kaip nustatyta 415 straipsnyje;
suvestinius duomenis apie kiekvieną nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, kaip nustatyta 430a straipsnio 1 dalyje;
standartizuotam informacijos teikimui taikytinus reikalavimus ir gaires, nustatytus Direktyvoje 2013/36/ES, išskyrus bet kokį reikalavimą teikti papildomą informaciją pagal tos direktyvos 104 straipsnio 1 dalies j punktą;
savo turto suvaržymo lygį, be kita ko, informaciją išskaidant pagal turto suvaržymo rūšį, pavyzdžiui, atpirkimo sandorius, vertybinių popierių skolinimą, vertybiniais popieriais pakeistas pozicijas arba paskolas.
Įstaigoms, kurioms taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 5 dalį, reikalavimas pateikti šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą informaciją apie sverto koeficientą netaikomas, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį.
Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms turi pateikti ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie prudencinius reikalavimus, bet ir finansinę informaciją, jeigu jos yra kurios nors iš šių įstaigų:
įstaiga, kuriai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 4 straipsnis;
kredito įstaiga, kuri savo konsoliduotąsias ataskaitas rengia laikydamasi tarptautinių apskaitos standartų pagal Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 5 straipsnio b punktą.
Bet kokie nauji informacijos teikimo reikalavimai, nustatyti tokiuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, netaikomi anksčiau nei po šešių mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.
2 dalies tikslais techniniuose įgyvendinimo standartuose nurodoma, apie kurias sverto koeficiento sudedamąsias dalis informacija turi būti teikiama naudojant dienos pabaigos ar mėnesio pabaigos vertes. Šiuo tikslu EBI atsižvelgia į abu toliau išdėstytus elementus:
kiek tikėtina, kad sudedamoji dalis patirs reikšmingų laikinų sandorių masto sumažėjimų ir dėl to ataskaitinę datą bus nepakankamai atspindėta pernelyg didelio sverto rizika;
pokyčius ir išvadas tarptautiniu lygmeniu.
EBI 1 dalyje nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d., išskyrus projektus, susijusius su:
sverto koeficientu, kurie pateikiami ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.;
92a ir 92b straipsniuose nustatytomis prievolėmis, kurie pateikiami ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.
EBI pagal šią dalį įvertina Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 ( 23 ) išdėstytų informacijos teikimo reikalavimų sąnaudas ir naudą ir praneša savo išvadas Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. Vertinimas atliekamas visų pirma mažų ir nesudėtingų įstaigų atžvilgiu. Tais tikslais ataskaitoje:
įstaigos klasifikuojamos į kategorijas pagal jų dydį, sudėtingumą ir jų veiklos pobūdį bei rizikos dydį;
įvertinamos informacijos teikimo išlaidos, kurias atitinkamu laikotarpiu patyrė kiekvienos kategorijos įstaigos, kad įvykdytų Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, atsižvelgiant į šiuos principus:
informacijos teikimo išlaidos įvertinamos kaip informacijos teikimo išlaidų ir bendrų įstaigos išlaidų santykis per atitinkamą laikotarpį;
informacijos teikimo išlaidos apima visas išlaidas, susijusias su informacijos teikimo sistemų įgyvendinimu ir nuolatiniu veikimu, įskaitant personalo, IT sistemų, teisinių, apskaitos, audito ir konsultavimo paslaugų išlaidas;
atitinkamas laikotarpis reiškia kiekvienų metų laikotarpį, per kurį įstaigos turėjo informacijos teikimo išlaidų rengdamosi įgyvendinti Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 nustatytus informacijos teikimo reikalavimus ir užtikrinti nuolatinį informacijos teikimo sistemų veikimą;
įvertinama, ar informacijos teikimo išlaidos, kurių turėjo kiekvienos kategorijos įstaigos, buvo proporcingos atsižvelgiant į informacijos teikimo reikalavimų naudą prudencinės priežiūros tikslais;
įvertinamas informacijos teikimo reikalavimo sumažinimo poveikis išlaidoms ir priežiūros veiksmingumui ir
pateikiamos rekomendacijos, kaip mažinti informacijos teikimo reikalavimus, taikomus bent mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, ir to siekdama EBI nustato tikėtiną vidutinį išlaidų sumažinimą bent 10 %, o idealiu atveju – 20 %. EBI visų pirma įvertina, ar:
1 dalies g punkte nurodyti informacijos teikimo reikalavimai galėtų būti netaikomi mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kurių turto suvaržymo lygis buvo žemesnis už tam tikrą ribą;
informacijos teikimo dažnumas, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a, c ir g punktus, mažų ir nesudėtingų įstaigų atveju galėtų būti sumažintas.
Kartu su ta ataskaita EBI pateikia 7 dalyje nurodytą techninių įgyvendinimo standartų projektą.
Kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI dėl to, ar įstaigos, išskyrus nurodytąsias 3 ir 4 dalyse, turėtų pateikti finansinę informaciją konsoliduotai pagal 3 dalį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
atitinkamos įstaigos dar neteikia informacijos konsoliduotai;
atitinkamų įstaigų apskaitos sistema atitinka Direktyvą 86/635/EEB;
finansinės informacijos teikimas laikomas būtinu siekiant susidaryti visapusišką vaizdą apie tų įstaigų veiklos rizikos pobūdį ir sisteminę riziką, kurią jos kelia finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato formas ir šablonus, kuriuos pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos turi naudoti toje pastraipoje nurodytoms reikmėms.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir paskirtos institucijos, kai tik įmanoma, keičiasi duomenimis siekiant sumažinti informacijos teikimo reikalavimus. Taikomos Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies I skyriaus II skirsnyje išdėstytos nuostatos dėl keitimosi informacija ir profesinės paslapties.
430a straipsnis
Specialios informacijos teikimo prievolės
Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms kasmet pateikia šiuos suvestinius duomenis apie kiekvieną nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, dėl kurios joms kyla rizika:
nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga pripažino gyvenamosios paskirties turtą, iki mažesnės iš šių verčių – įkeisto turto vertės ir 80 % rinkos vertės arba 80 % hipotekinės vertės, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatoma kitaip;
bendrus nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga pripažino gyvenamosios paskirties turtą, iki tos pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu pagal 124 straipsnio 1 dalį;
visų neapmokėtų pozicijų pozicijos vertę, jei šių neapmokėtų pozicijų užtikrinimo priemone įstaiga pripažino gyvenamosios paskirties turtą tik iki tos pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta gyvenamosios paskirties turtu pagal 124 straipsnio 1 dalį;
nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga pripažino komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, iki mažesnės iš šių verčių – įkeisto turto vertės ir 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatoma kitaip;
bendrus nuostolius, atsirandančius dėl pozicijų, kurių užtikrinimo priemone įstaiga pripažino komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, iki tos pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 124 straipsnio 1 dalį;
visų neapmokėtų pozicijų pozicijos vertę, jei šių neapmokėtų pozicijų užtikrinimo priemone įstaiga pripažino komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą tik iki tos pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 124 straipsnio 1 dalį.
430b straipsnis
Specialūs informacijos teikimo reikalavimai rinkos rizikos atveju
Bet kokie nauji informacijos teikimo reikalavimai, nustatyti tokiuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, netaikomi anksčiau nei po šešių mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.
430c straipsnis
Galimybių ataskaita dėl integruotos informacijos teikimo sistemos
Rengdama galimybių ataskaitą EBI įtraukia kompetentingas institucijas, taip pat už indėlių garantijų sistemas ir pertvarkymą atsakingas institucijas, visų pirma ECBS. Rengiant ataskaitą atsižvelgiama į ankstesnį ECBS darbą, susijusį su integruotu duomenų rinkimu, ir ji grindžiama bendra sąnaudų ir naudos analize, įtraukiant bent šiuos elementus:
kompetentingų institucijų parengtą savo kompetencijos srityje surinktų dabartinių duomenų kiekio, masto, kilmės ir išsamumo apžvalgą;
sprendimą sukurti standartinį rinktinų duomenų žodyną, siekiant padidinti informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su reguliaraus informacijos teikimo prievolėmis, konvergenciją ir išvengti bereikalingų prašymų pateikti informaciją;
jungtinio komiteto, kurį sudarytų bent EBI ir ECBS atstovai, įsteigimą siekiant plėtoti ir įgyvendinti integruotą informacijos teikimo sistemą;
galimybes įsteigti integruotai informacijos teikimo sistemai skirtą centrinį duomenų rinkimo punktą ir tai, kokia galėtų būti jo struktūra, įskaitant reikalavimus užtikrinti griežtą surinktų duomenų konfidencialumą, griežtą prieigos prie sistemos teisės autentiškumo patvirtinimą ir administravimą, taip pat kibernetinį saugumą; tas punktas:
tvarkytų centrinį duomenų registrą, kuriame būtų kaupiami ir reikiamais intervalais atnaujinami visi iš atitinkamos įstaigos reikiamu dažnumu surinkti reikiamo išsamumo statistiniai duomenys, su pertvarkymu susiję duomenys ir prudenciniai duomenys;
veiktų kaip kompetentingoms institucijoms skirtas kontaktinis punktas, per kurį jos gautų visus prašymus pateikti duomenis, juos tvarkytų ir susietų, prašymą galėtų palyginti su jau surinktais pateiktais duomenimis ir kuris kompetentingoms institucijoms greitai suteiktų galimybę susipažinti su prašoma informacija;
teiktų papildomą paramą kompetentingoms institucijoms, kai jos perduoda įstaigoms prašymus pateikti duomenis, ir įtrauktų prašomus duomenis į centrinį duomenų registrą;
atliktų koordinuojamąjį vaidmenį kompetentingoms institucijoms keičiantis informacija ir duomenimis ir
atsižvelgtų į kompetentingų institucijų taikomą tvarką bei procesus ir juos perkeltų į standartizuotą sistemą.
AŠTUNTA DALIS
ĮSTAIGŲ ATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRIEJI PRINCIPAI
431 straipsnis
Informacijos atskleidimo reikalavimai ir politika
Informacijai, kuri turi būti atskleista pagal šią dalį, taikomas tas pats vidinio tikrinimo lygis, kaip ir informacijai, pateiktai vadovybės ataskaitoje, kuri įtraukta į įstaigos finansinę ataskaitą.
Įstaigos taip pat taiko tikrinimo, ar jų atskleidžiama informacija rinkos dalyviams išsamiai parodomas jų rizikos pobūdis, politiką. Nustačiusios, kad atskleidžiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, rinkos dalyviams išsamiai neparodomas jų rizikos pobūdis, įstaigos viešai atskleidžia ne tik tą informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, bet ir kitą papildomą informaciją. Nepaisant to, įstaigos privalo atskleisti tik tą informaciją, kuri yra reikšminga ir nėra priklausanti nuosavybės teise ar konfidenciali, kaip nurodyta 432 straipsnyje.
432 straipsnis
Informacija, kuri nėra reikšminga, priklausanti nuosavybės teise ar konfidenciali
Atskleidžiama informacija laikoma reikšminga, jeigu jos neatskleidus arba ją netinkamai pateikus galėtų pasikeisti naudotojo, kuris remiasi tokia informacija priimdamas ekonominio pobūdžio sprendimus, atliekamas vertinimas ar priimamas sprendimas arba jiems galėtų būti padaryta įtaka.
Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu, EBI paskelbia gaires dėl to, kaip įstaigos turi taikyti reikšmingumo nustatymo principą II ir III antraštinėse dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų atžvilgiu.
Informacija laikoma įstaigoms nuosavybės teise priklausančia informacija, jeigu ją atskleidus viešai būtų pakenkta įstaigų konkurencinei padėčiai. Nuosavybės teise priklausanti informacija gali apimti informaciją apie produktus arba sistemas, dėl kurios sumažėtų įstaigų investicijų į juos vertė, jei ja būtų pasidalyta su konkurentais.
Informacija laikoma konfidencialia, jeigu dėl įsipareigojimų klientams arba dėl kitų įpareigojančių ryšių su sandorio šalimi įstaigos privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą.
Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu, EBI paskelbia gaires dėl to, kaip įstaigos turi taikyti nuosavybės teisės ir konfidencialumo principą II ir III antraštinėse dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų atžvilgiu.
433 straipsnis
Informacijos atskleidimo dažnumas ir apimtis
Informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal II ir III antraštines dalis, įstaigos skelbia 433a, 433b ir 433c straipsniuose nustatyta tvarka.
Kasmet atskleidžiama informacija skelbiama tą pačią dieną, kai įstaigos skelbia savo finansines ataskaitas, arba kuo greičiau po šios datos.
Kas pusmetį ir kas ketvirtį atskleidžiama informacija skelbiama, kai taikytina, tą pačią dieną, kai įstaigos skelbia atitinkamo laikotarpio finansinę atskaitomybę, arba kuo greičiau po šios dienos.
Bet koks vėlavimas nuo informacijos, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, paskelbimo iki atitinkamų finansinių ataskaitų paskelbimo turi būti pagrįstas ir bet kuriuo atveju neviršyti kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2013/36/ES 106 straipsnį nustatyto termino.
433a straipsnis
Didelių įstaigų atskleidžiama informacija
Didelės įstaigos atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:
visa informacija, kurią atskleisti reikalaujama pagal šią dalį, atskleidžiama kasmet;
kas pusmetį atskleidžiama informacija, nurodyta:
437 straipsnio a punkte;
438 straipsnio e punkte;
439 straipsnio e–l punktuose;
440 straipsnyje;
442 straipsnio c, e, f ir g punktuose;
444 straipsnio e punkte;
445 straipsnyje;
448 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;
449 straipsnio j–l punktuose;
451 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;
451a straipsnio 3 dalyje;
452 straipsnio g punkte;
453 straipsnio f–j punktuose;
455 straipsnio d, e, ir g punktuose;
kas ketvirtį atskleidžiama informacija, nurodyta:
438 straipsnio d ir h punktuose;
447 straipsnyje nurodyti pagrindiniai parametrai.
451a straipsnio 2 dalyje.
Nukrypstant nuo 1 dalies, kitos nei G-SII didelės įstaigos, kurios yra nebiržinės įstaigos, atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:
visa informacija, kurią atskleisti reikalaujama pagal šią dalį, atskleidžiama kasmet;
447 straipsnyje nurodyti pagrindiniai parametrai atskleidžiami kas pusmetį.
433b straipsnis
Mažų ir nesudėtingų įstaigų atskleidžiama informacija
Mažos ir nesudėtingos įstaigos atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:
kasmet atskleidžiama informacija, nurodyta:
435 straipsnio 1 dalies a, e ir f punktuose;
438 straipsnio d punkte;
450 straipsnio 1 dalies a–d, h, i ir j punktuose;
kas pusmetį atskleidžiami 447 straipsnyje nurodyti pagrindiniai parametrai.
433c straipsnis
Kitų įstaigų atskleidžiama informacija
Įstaigos, kurioms netaikomas 433a arba 433b straipsnis, atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:
visa informacija, kurią atskleisti reikalaujama pagal šią dalį, atskleidžiama kasmet;
447 straipsnyje nurodyti pagrindiniai parametrai atskleidžiami kas pusmetį.
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, kitos įstaigos, kurios yra nebiržinės įstaigos, kasmet atskleidžia informaciją, nurodytą:
435 straipsnio 1 dalies a, e ir f punktuose;
435 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose;
437 straipsnio a punkte;
438 straipsnio c ir d punktuose;
447 straipsnyje nurodytus pagrindinius parametrus;
450 straipsnio 1 dalies a–d, h–k punktuose.
434 straipsnis
Informacijos atskleidimo priemonės
434a straipsnis
Vienodi informacijos atskleidimo formatai
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai apibrėžiama vienoda informacijos atskleidimo forma ir susiję nurodymai, kurių laikantis turi būti atskleidžiama pagal II ir III antraštines dalis reikalaujama informacija.
Nustačius tokią vienodą informacijos atskleidimo formą, tos informacijos naudotojams užtikrinama pakankamai išsami ir palyginama informacija, kad jie galėtų įvertinti įstaigų rizikos pobūdį ir tai, kaip jos laikosi pirmoje–septintoje dalyse nustatytų reikalavimų. Kad informacija būtų lengviau palyginama, techniniais įgyvendinimo standartais siekiama užtikrinti informacijos atskleidimo formatų suderinamumą su tarptautiniais informacijos atskleidimo standartais.
Kai tikslinga, nustatoma vienoda informacijos atskleidimo forma – lentelės.
EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šiuos techninius įgyvendinimo standartus.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
TECHNINIAI SKAIDRUMO IR INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO KRITERIJAI
435 straipsnis
Rizikos valdymo tikslų ir politikos atskleidimas
Įstaigos atskleidžia savo rizikos valdymo tikslus ir politiką pagal kiekvieną atskirą rizikos kategoriją, įskaitant riziką, nurodytą šioje antraštinėje dalyje. Atskleidžiama:
tų kategorijų rizikos valdymo strategijos ir procesai;
atitinkamos rizikos valdymo grupės struktūra ir organizavimas, įskaitant informaciją apie jos įgaliojimų pagrindą, įgaliojimus ir atskaitomybę pagal įstaigos steigimo ir valdymo dokumentus;
informacijos apie riziką ir vertinimo sistemų apimtis ir pobūdis;
apsidraudimo ir rizikos mažinimo politika, taip pat strategijos ir procesai, skirti apsidraudimo ir kredito rizikos mažinimo priemonių nuolatinio veiksmingumo stebėsenai vykdyti;
valdymo organo patvirtintas pareiškimas dėl atitinkamos įstaigos rizikos valdymo priemonių tinkamumo, kuriuo užtikrinama, kad taikomos rizikos valdymo sistemos, atsižvelgiant į įstaigos profilį ir strategiją, yra tinkamos;
valdymo organo patvirtinta glausta rizikos ataskaita, kurioje trumpai aprašomas bendras atitinkamos įstaigos rizikos pobūdis, susijęs su verslo strategija; toje ataskaitoje atskleidžiama:
pagrindiniai koeficientai ir duomenys, pagal kuriuos išorės suinteresuotieji subjektai gali susidaryti visapusišką nuomonę apie rizikos valdymą įstaigoje, be kita ko, įstaigos rizikos pobūdžio ir valdymo organo nustatytos priimtinos rizikos sąveiką;
informacija apie grupės vidaus sandorius ir sandorius su susijusiomis šalimis, kurie gali turėti reikšmingą poveikį konsoliduotos grupės rizikos pobūdžiui.
Įstaigos atskleidžia šią su valdymo priemonėmis susijusią informaciją:
direktorių postų, kuriuos užima valdymo organo nariai, skaičių;
valdymo organo narių atrankos politiką ir jų faktines žinias, įgūdžius ir kompetenciją;
įvairovės politiką, taikomą atrenkant valdymo organo narius, jos tikslus ir išdėstytus svarbius tos politikos uždavinius, taip pat kokiu mastu tie tikslai ir uždaviniai įgyvendinti;
informaciją apie tai, ar įstaiga yra įsteigusi atskirą rizikos komitetą, ir įvykusių rizikos komiteto posėdžių skaičių;
su rizika susijusios informacijos srauto valdymo organui aprašymą.
436 straipsnis
Taikymo srities atskleidimas
Įstaigos atskleidžia tokią su šio reglamento taikymo sritimi susijusią informaciją:
įstaigos, kuriai taikomas šis reglamentas, pavadinimą;
informaciją apie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal taikytiną apskaitos sistemą, ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skirsniuose nustatytus reguliuojamojo konsolidavimo reikalavimus, suderinimą; atliekant tą suderinimą aprašomi apskaitos ir reguliuojamosios konsolidavimo apimčių skirtumai, taip pat juridiniai subjektai, įtraukti į reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, jeigu ji skiriasi nuo apskaitos konsolidavimo apimties; į reguliuojamąją konsolidavimo apimtį įtrauktų juridinių subjektų apraše nurodomas reguliuojamojo konsolidavimo metodas, jeigu jis skiriasi nuo apskaitos konsolidavimo metodo, taip pat nurodoma, ar šie subjektai yra visiškai ar proporcingai konsoliduojami ir ar kapitalo dalys šiuose juridiniuose subjektuose išskaitomos iš nuosavų lėšų;
informaciją apie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skirsniuose nustatytus reguliuojamojo konsolidavimo reikalavimus, turto ir įsipareigojimų pasiskirstymą pagal rizikos rūšis, kaip nurodyta šioje dalyje;
informaciją apie suderinimą, nurodant finansinių ataskaitų, atitinkančių reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, kaip nurodyta pirmos dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skirsniuose, balansinės vertės sumų ir reguliavimo tikslais naudojamos pozicijos sumos pagrindinius skirtumų šaltinius; teikiant informaciją apie tą suderinimą kartu pateikiama kokybinė informacija apie tuos pagrindinius skirtumų šaltinius;
prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijų, pakoreguotų pagal 34 straipsnį ir 105 straipsnį, atveju – įstaigos prudencinio vertinimo koregavimo sudedamųjų elementų sumų pasiskirstymą pagal rizikos rūšis ir sudedamųjų elementų visą sumą atskirai pagal prekybos ir ne prekybos knygų pozicijas;
informaciją apie visas dabartines ar numatomas reikšmingas praktines arba teisines kliūtis, trukdančias patronuojančiajai įmonei ir jos patronuojamosioms įmonėms tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus;
informaciją apie bendrą sumą, kuria faktinės nuosavos lėšos yra mažesnės negu reikalaujama visose į konsolidavimą neįtrauktose patronuojamosiose įmonėse, ir šių patronuojamųjų įmonių pavadinimą arba pavadinimus;
kai taikytina, aplinkybes, kurioms esant pasinaudojama 7 straipsnyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata arba 9 straipsnyje nustatytu individualiu konsolidavimo metodu.
437 straipsnis
Informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimas
Įstaigos atskleidžia tokią su savo nuosavomis lėšomis susijusią informaciją:
informaciją apie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, papildomų 1 lygio straipsnių, 2 lygio straipsnių bei filtrų ir atskaitymų, pagal 32–36, 56, 66 ir 79 straipsnius taikomų įstaigos nuosavoms lėšoms, ir balanso, įtraukto į įstaigos audituotas finansines ataskaitas, visišką suderinimą;
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomų 1 lygio priemonių bei 2 lygio priemonių, kurias išleido įstaiga, pagrindinių savybių aprašymą;
visų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių išsamias sąlygas;
atskirai atskleidžiamą informaciją apie šių elementų pobūdį ir sumas:
kiekvieno prudencinio filtro, taikomo pagal 32–35 straipsnius;
pagal 36, 56 ir 66 straipsnius atskaitytus straipsnius;
pagal 47, 48, 56, 66 ir 79 straipsnius neatskaitytus straipsnius;
visų apribojimų, taikomų apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal šį reglamentą, ir priemonių, prudencinių filtrų bei atskaitymų, kuriems taikomi šie apribojimai, aprašymą;
išsamų paaiškinimą, kokiu pagrindu apskaičiuojami kapitalo pakankamumo koeficientai, kai tie kapitalo pakankamumo koeficientai apskaičiuojami naudojant nuosavų lėšų elementus, nustatytus remiantis ne šiame reglamente išdėstytu, o kitu pagrindu.
437a straipsnis
Informacijos apie nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus atskleidimas
Įstaigos, kurioms taikomas 92a arba 92b straipsnis, atskleidžia tokią informaciją apie savo nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus:
savo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sudėtį, terminus ir pagrindines savybes;
tinkamų įsipareigojimų eiliškumą kreditorių hierarchijoje;
bendrą kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnyje, emisijos sumą ir tų emisijų sumą, kuri įtraukiama į tinkamų įsipareigojimų straipsnius, laikantis 72b straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų ribų;
bendrą neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų 72a straipsnio 2 dalyje, sumą.
438 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimų ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumų atskleidimas
Įstaigos atskleidžia tokią informaciją, susijusią su tuo, kaip jos laikosi šio reglamento 92 straipsnio ir Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnyje ir 104 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų reikalavimų:
savo metodų, skirtų įvertinti jų vidaus kapitalo pakankamumą dabartinei ir būsimai veiklai palaikyti, santrauką;
remiantis priežiūrinio tikrinimo procesu, papildomų nuosavų lėšų reikalavimų sumą, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punkte, ir jų sudėtį, kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, papildomomis 1 lygio ir 2 lygio priemonėmis;
atitinkamai kompetentingai institucijai paprašius, įstaigos vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso rezultatus;
bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą ir pagal 92 straipsnį nustatytą atitinkamą bendrą nuosavų lėšų reikalavimą, kuriuos reikia suskirstyti pagal trečioje dalyje nustatytas skirtingas rizikos kategorijas, ir, kai taikytina, poveikio nuosavų lėšų ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimui, kylančio taikant žemiausias kapitalo ribines vertes ir neatskaitant straipsnių iš nuosavų lėšų, paaiškinimą;
kiekvienos 153 straipsnio 5 dalies 1 lentelėje nurodytos specializuoto skolinimo pozicijų kategorijos atveju – balansines bei nebalansines pozicijas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir susijusius tikėtinus nuostolius, o 155 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kategorijų atveju – balansines bei nebalansines pozicijas ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas;
visose draudimo įmonėse, perdraudimo įmonėse ar draudimo kontroliuojančiose bendrovėse turimų nuosavų lėšų priemonių pozicijų vertę ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, kurios pagal 49 straipsnį įstaigos neatskaito iš nuosavų lėšų individualiai, iš dalies konsoliduotai arba konsoliduotai apskaičiuodamos savo kapitalo reikalavimus;
finansinio konglomerato papildomą nuosavų lėšų reikalavimą ir kapitalo pakankamumo rodiklį, apskaičiuotą pagal Direktyvos 2002/87/EB 6 straipsnį ir tos direktyvos I priedą, jeigu taikomas tame priede nustatytas 1 arba 2 metodas;
einamojo informacijos atskleidimo laikotarpio pagal riziką įvertintų pozicijų sumų pokyčius, palyginti su prieš tai buvusiu informacijos atskleidimo laikotarpiu, atsiradusius taikant vidaus modelius, įskaitant pagrindinių pokyčius nulėmusių veiksnių aprašymą, kuriuo tie pokyčiai paaiškinami.
439 straipsnis
Sandorio šalies kredito rizikos pozicijų atskleidimas
Kaip nurodyta trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriuje, įstaigos atskleidžia šią su savo turimomis sandorio šalies kredito rizikos pozicijomis susijusią informaciją:
metodikos, taikomos siekiant nustatyti vidaus kapitalo ir kredito ribas sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms, įskaitant metodų, taikomų siekiant nustatyti tas ribas pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, aprašymą;
politikos, susijusios su garantijomis ir kitomis kredito rizikos mažinimo priemonėmis, pvz., užtikrinimo priemonių garantavimo ir kredito rezervų sukūrimo politikos, aprašymą;
bendrosios klaidingų sprendimų rizikos ir konkrečios klaidingų sprendimų rizikos, apibrėžtos 291 straipsnyje, valdymo politikos aprašymą;
užtikrinimo priemonės sumą, kurią įstaiga turėtų suteikti, jeigu jos kredito reitingas būtų sumažintas;
gautos ir suteiktos užtikrinimo priemonės (atskirtos ir neatskirtos) sumą pagal užtikrinimo priemonės rūšį, tas užtikrinimo priemones toliau suskirstant į išvestinėms finansinėms priemonėms ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams užtikrinti naudojamas užtikrinimo priemones;
išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju – pozicijų vertes prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir į jį atsižvelgus, kaip nustatyta pagal trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus atitinkamus taikomus metodus, ir susijusias rizikos pozicijos sumas, suskirstytas pagal taikomą metodą;
vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių atveju – pozicijų vertes prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir į jį atsižvelgus, kaip nustatyta pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 ir 6 skyriuose nustatytus atitinkamus taikomus metodus, ir susijusios rizikos pozicijos sumas, suskirstytas pagal taikomą metodą;
pozicijų vertes atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį ir susijusias rizikos pozicijas, skirtas kredito vertinimo koregavimo kapitalo poreikiui, atskirai pagal kiekvieną metodą, kaip nustatyta trečios dalies VI antraštinėje dalyje;
pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertę ir susijusias rizikos pozicijas, patenkančias į trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 9 skirsnio taikymo sritį, atskirai pagal reikalavimus atitinkančias ir jų neatitinkančias pagrindines sandorio šalis ir suskirstytas pagal pozicijų rūšis;
kredito išvestinių finansinių priemonių sandorių tariamąsias sumas ir tikrąją vertę; kredito išvestinių finansinių priemonių sandoriai suskirstomi pagal produkto rūšį; suskirsčius pagal produkto rūšį, kredito išvestinių finansinių priemonių sandoriai dar suskirstomi pagal įsigytą ir parduotą kredito užtikrinimą;
alfa įvertį, jeigu pagal 284 straipsnio 9 dalį įstaiga gavo kompetentingų institucijų leidimą taikyti savo pačios apskaičiuotą alfa įvertį;
atskirai informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal 444 straipsnio e punktą ir 452 straipsnio 1 dalies g punktą;
įstaigų, taikančių trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 4–5 skirsniuose nustatytus metodus, atveju – su balansinėmis ir nebalansinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios savo veiklos mastą, apskaičiuotą atitinkamai pagal 273a straipsnio 1 ir 2 dalis.
Jeigu valstybės narės centrinis bankas teikia paramą likvidumui padidinti, kuri yra užtikrinimo priemone padengti apsikeitimo sandoriai, kompetentinga institucija gali netaikyti pirmos pastraipos d ir e punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu ji mano, kad atskleidžiant tame punkte nurodytą informaciją galėtų būti atskleista informacija apie suteiktą skubią paramą likvidumui padidinti. Šiais tikslais kompetentinga institucija nustato atitinkamas ribas ir objektyvius kriterijus.
440 straipsnis
Anticiklinio kapitalo rezervų atskleidimas
Įstaigos atskleidžia šią su anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimo, nurodyto Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriuje, vykdymu susijusią informaciją:
pozicijų sumų ir savo pagal riziką įvertintų kredito pozicijų sumų, naudojamų apskaičiuojant jų anticiklinio kapitalo rezervą, geografinį pasiskirstymą;
įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo dydį.
441 straipsnis
Pasaulinės sisteminės svarbos rodiklių atskleidimas
Pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) kasmet atskleidžia rodiklių, naudotų jų balui nustatyti pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnyje nurodytą nustatymo metodiką, vertes.
442 straipsnis
Kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos pozicijų atskleidimas
Įstaigos atskleidžia tokią su jų kredito rizika ir gautinų sumų sumažėjimo rizika susijusią informaciją:
apskaitos tikslais naudojamą „pradelsimo“ ir „nuvertėjimo“ aprėptį ir vartojamas apibrėžtis, taip pat apskaitos ir reguliavimo tikslais „pradelsimo“ ir „įsipareigojimų neįvykdymo“ apibrėžčių skirtumus (jei jų yra);
patvirtintų specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų nustatymo būdų ir metodų aprašymą;
informaciją apie veiksnių, neveiksnių ir pertvarkytų pozicijų sumą ir kokybę, susijusią su paskolomis, skolos vertybiniais popieriais ir nebalansinėmis pozicijomis, įskaitant susijusį sukauptą jų vertės sumažėjimą, atidėjinius, neigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos ir gautas užtikrinimo priemonių bei finansinių garantijų sumas;
pradelstų pozicijų kitimo analizę;
neįvykdytų pozicijų ir pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, bendrąją balansinę vertę, sukauptus specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimus, toms pozicijoms taikytas sukauptas nurašytas sumas, taip pat grynąją balansinę vertę ir jos pasiskirstymą pagal geografinę vietovę ir ekonominės veiklos rūšį ir paskolų, skolos vertybinių popierių ir nebalansinių pozicijų atžvilgiu;
informaciją apie visus bendrosios neįvykdytų balansinių ir nebalansinių pozicijų sumos pokyčius, įskaitant bent jau informaciją apie tų pozicijų laikotarpio pradžios ir pabaigos likučius, bet kurios iš tų pozicijų, kurioms grąžintas įsipareigojimų įvykdymo statusas arba kurioms ketinama taikyti nurašymo procedūrą, bendrą sumą;
paskolų ir skolos vertybinių popierių suskirstymą pagal likusį terminą.
443 straipsnis
Informacijos apie suvaržytą ir nesuvaržytą turtą atskleidimas
Įstaigos atskleidžia informaciją apie savo suvaržytą ir nesuvaržytą turtą. Šiais tikslais įstaigos naudoja kiekvienai pozicijų, kurios yra suskirstytos pagal turto kokybę, klasei priskiriamą balansinę vertę, taip pat bendrą suvaržyto ir nesuvaržyto turto balansinės vertės sumą. Atskleidžiant informaciją apie suvaržytą ir nesuvaržytą turtą, neteikiama informacija apie centrinių bankų suteiktą skubią paramą likvidumui padidinti.
444 straipsnis
Informacijos apie standartizuoto metodo taikymą atskleidimas
Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, apie kiekvieną 112 straipsnyje nurodytą pozicijų klasę atskleidžia tokią informaciją:
paskirtųjų išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (ECAI) ir eksporto kreditų agentūrų (EKA) pavadinimus, taip pat tokių paskyrimų pokyčių informacijos atskleidimo laikotarpiu priežastis;
pozicijų klases, kurioms naudojama kiekviena ECAI arba EKA;
proceso, taikomo perkeliant emitento ir emisijos kredito reitingus straipsniams, kurie neįtraukti į prekybos knygą, aprašymą;
kiekvienos paskirtosios ECAI arba EKA išorės reitingo sąsają su rizikos koeficientais, kurie atitinka kredito kokybės žingsnius, nustatytus trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, atsižvelgiant į tai, kad šios informacijos nereikia atskleisti, jeigu įstaigos naudojama sąsaja atitinka standartinę EBI skelbiamą sąsają;
pozicijų vertes ir pozicijų vertes po kredito rizikos mažinimo priemonių, susijusių su kiekvienu kredito kokybės žingsniu, kaip nustatyta trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, pritaikymo pagal pozicijų klases, taip pat pozicijų vertes, atskaitytas iš nuosavų lėšų.
445 straipsnis
Informacijos apie rinkos rizikos pozicijas atskleidimas
Įstaigos, apskaičiuojančios savo nuosavų lėšų reikalavimus pagal 92 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, atskleidžia tuos reikalavimus atskirai kiekvienas tuose punktuose nurodytos rizikos rūšies atveju. Be to, atskirai atskleidžiami nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi specifinei palūkanų normos rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis.
446 straipsnis
Informacijos apie operacinės rizikos valdymą atskleidimas
Įstaigos atskleidžia tokią informaciją apie operacinės rizikos valdymą:
metodus, pagal kuriuos vertinama, kaip įstaiga tenkina nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti pagal jai keliamus reikalavimus;
312 straipsnio 2 dalyje nurodytos metodikos aprašymą (jeigu įstaiga ją taiko), įskaitant atitinkamų vidaus ir išorės veiksnių, kurie numatyti įstaigos pažangiajame vertinimo metode, apibūdinimą;
dalinio naudojimo atveju – įvairių naudojamų metodikų taikymo sritį ir mastą.
447 straipsnis
Pagrindinių parametrų atskleidimas
Įstaigos lentelėje atskleidžia šiuos pagrindinius parametrus:
savo nuosavų lėšų sudėtį ir nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuotus pagal 92 straipsnį;
bendrą rizikos pozicijos sumą, apskaičiuotą pagal 92 straipsnio 3 dalį;
kai taikytina, papildomų nuosavų lėšų, kurias įstaigos privalo turėti pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktą, sumą ir sudėtį;
jungtinio rezervo reikalavimą, kurį įstaigos privalo įvykdyti pagal Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyrių;
savo sverto koeficientą ir bendrą pozicijų matą, apskaičiuotą pagal 429 straipsnį;
šią informaciją apie savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, apskaičiuotą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą:
savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, apskaičiuoto remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkį arba vidurkius, priklausomai nuo to, kas taikoma;
viso likvidžiojo turto, įtraukto į likvidumo atsargą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, atitinkamai sumažinus to turto vertę, apskaičiuoto remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio atitinkamai vidurkį arba vidurkius;
savo netenkamų pinigų srautų, gaunamų pinigų srautų ir grynųjų netenkamų pinigų srautų, apskaičiuotų pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkius;
šią informaciją apie savo grynąjį pastovaus finansavimo reikalavimą, apskaičiuotą pagal šeštos dalies IV antraštinę dalį:
grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio pabaigoje;
turimą pastovų finansavimą atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio pabaigoje;
reikalaujamą pastovų finansavimą atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio pabaigoje;
savo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų koeficientus ir jų sudedamąsias dalis, skaitiklį ir vardiklį, apskaičiuotus pagal 92a ir 92b straipsnius ir, kai taikytina, atitinkamai suskirstytus kiekvienos pertvarkytinos grupės lygmeniu.
448 straipsnis
Pozicijų, neįtrauktų į prekybos knygą, palūkanų normos rizikos atskleidimas
Nuo 2021 m. birželio 28 d. įstaigos atskleidžia šią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie riziką, atsirandančią dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos nuosavo kapitalo ekonominei vertei ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms pajamoms iš palūkanų, ir nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnyje ir 98 straipsnio 5 dalyje:
nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokyčius einamuoju ir ankstesniu informacijos atskleidimo laikotarpiu, apskaičiuotus pagal šešis priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, nurodytus Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalyje;
grynųjų pajamų iš palūkanų pokyčius einamuoju ir ankstesniu informacijos atskleidimo laikotarpiu, apskaičiuotus pagal du priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, nurodytus Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalyje;
pagrindinių modeliavimo ir parametrinių prielaidų (išskyrus nurodytas Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5a dalies b ir c punktuose), taikomų apskaičiuojant nuosavo kapitalo ekonominės vertės ir grynųjų pajamų iš palūkanų pokyčius, kuriuos nurodyti reikalaujama pagal šios dalies a ir b punktus, aprašymą;
paaiškinimą, kodėl yra svarbūs rizikos matai, atskleidžiami pagal šios dalies a ir b punktus, taip pat visų reikšmingų tų rizikos matų pakeitimų, atliktų nuo ankstesnės informacijos atskleidimo dienos, paaiškinimą;
aprašymą, kaip pagal Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnį kompetentingų institucijų atliekamos peržiūros tikslais įstaigos apibrėžia, vertina, mažina ir kontroliuoja palūkanų normos riziką dėl jų ne prekybos knygos veiklos:
specifinių rizikos matų, kuriuos įstaigos naudoja savo nuosavo kapitalo ekonominės vertės ir grynųjų pajamų iš palūkanų pokyčiams įvertinti, aprašymą;
įstaigų vidaus vertinimo sistemose taikomų pagrindinių modeliavimo ir parametrinių prielaidų, kurios skirtųsi nuo Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5a dalyje nurodytų bendrų modeliavimo ir parametrinių prielaidų, taikomų apskaičiuojant nuosavo kapitalo ekonominės vertės ir grynųjų pajamų iš palūkanų pokyčius, aprašymą, įskaitant šių skirtumų pagrindimą;
su palūkanų normomis susijusių sukrėtimų scenarijų, kuriuos įstaigos naudoja palūkanų normos rizikai įvertinti, aprašymą;
apsidraudimo nuo šios palūkanų normos rizikos, įskaitant vidinio apsidraudimo pozicijų, atitinkančių 106 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, poveikio pripažinimą;
informaciją, kaip dažnai atliekamas šios palūkanų normos rizikos vertinimas;
bendrų šios rizikos valdymo ir mažinimo strategijų aprašymą;
vidutinį ir ilgiausią perkainojimo terminą, priskirtą neterminuotiems indėliams.
449 straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atskleidimas
Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių arba nuosavų lėšų reikalavimus pagal 337 arba 338 straipsnį, atskleidžia tokią informaciją (atskirai pateikdamos savo prekybos knygos ir ne prekybos knygos veiklos duomenis):
savo pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos aprašymą, įskaitant su šia veikla susijusius rizikos valdymo ir investavimo tikslus, savo vaidmenį pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose, tai, ar jos naudojasi 242 straipsnio 10 punkte apibrėžtu paprastu, skaidriu bei standartizuotu (PSS) pakeitimu vertybiniais popieriais, ir tai, kokiu mastu įstaigos naudoja pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, kad pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų kredito riziką perleistų trečiosioms šalims, ir, kai taikytina, atskirą savo sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais būdu atliekamo rizikos perleidimo politikos aprašymą;
įstaigoms kylančios su pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais veikla susijusios rizikos rūšį pagal atitinkamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų prioritetą, atskiriant PSS ir ne PSS pozicijas, ir:
pačių įstaigų inicijuotuose sandoriuose išlaikytą riziką;
su trečiųjų šalių inicijuotais sandoriais susijusią prisiimtą riziką;
pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodus, kuriuos įstaigos taiko vykdydamos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rūšis, kurioms taikomas kiekvienas metodas, ir atskiriant PSS ir ne PSS pozicijas;
bet kuriai iš toliau nurodytų kategorijų priskiriamų SPPVPS sąrašą, taip pat nurodant pozicijų tų SPPVPS atžvilgiu rūšis, įskaitant išvestinių finansinių priemonių sutartis:
SPPVPS, kurie įsigyja įstaigų inicijuotas pozicijas;
SPPVPS, kuriuos remia įstaigos;
SPPVPS ir kiti juridiniai subjektai, kuriems įstaigos teikia su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusias paslaugas, pvz., konsultavimo, turto priežiūros ar valdymo paslaugas;
SPPVPS, įtraukti į įstaigų reguliuojamąją konsolidavimo apimtį;
visų juridinių subjektų, kurie, kaip nurodė įstaigos, suteikė paramą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių, sąrašą;
įstaigų kontroliuojamų juridinių subjektų, investuojančių į įstaigų inicijuotą pakeitimą vertybiniais popieriais arba į įstaigų remiamų SPPVPS išleistas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, sąrašą;
savo pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos apskaitos politikos santrauką, prireikus atskiriant pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas;
ECAI, naudojamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, pavadinimus ir pozicijų, kurių atveju naudojamasi kiekviena agentūra, rūšis;
kai taikytina, vidaus vertinimo metodo, nustatyto trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriuje, aprašymą, įskaitant vidaus vertinimo proceso struktūrą ir vidaus vertinimo bei atitinkamos ECAI, kurios pavadinimas atskleidžiamas pagal h punktą, išorės reitingų ryšį, vidaus vertinimo proceso kontrolės mechanizmus, įskaitant nepriklausomumo, atskaitomybės apibūdinimą ir vidaus vertinimo proceso peržiūros aprašymą, pozicijų rūšis, kurioms taikomas vidaus vertinimo procesas, ir nepalankius veiksnius, naudojamus nustatant kredito vertės padidinimo lygius;
atskirai prekybos knygos ir ne prekybos knygos atvejais – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų balansinę vertę, įskaitant informaciją apie tai, ar įstaigos perleido reikšmingą kredito riziką pagal 244 ir 245 straipsnius, kurios atžvilgiu įstaigos veikia kaip iniciatorės, rėmėjos arba investuotojos, atskirai tradicinio ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais, taip pat PSS ir ne PSS sandorių atvejais, suskirstant pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rūšį;
ne prekybos knygos veiklos atveju – šią informaciją:
bendrą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumą tais atvejais, kai įstaigos veikia kaip iniciatorės arba rėmėjos, ir susijusį pagal riziką įvertintą turtą ir kapitalo reikalavimus pagal reglamentavimo metodus, įskaitant iš nuosavų lėšų atskaitytas pozicijas arba pozicijas, kurios yra įvertintos pagal riziką taikant 1 250 % koeficientą, suskirstytus pagal tradicinio ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir pagal pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, atskirai PSS ir ne PSS sandorių atvejais, ir toliau suskirstytus į pagrįstą rizikos koeficientų ar kapitalo reikalavimo grupių skaičių ir pagal taikomą kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodą;
bendrą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumą tais atvejais, kai įstaigos veikia kaip investuotojai, ir susijusį pagal riziką įvertintą turtą ir kapitalo reikalavimus pagal reglamentavimo metodus, įskaitant iš nuosavų lėšų atskaitytas pozicijas arba pozicijas, kurios yra įvertintos pagal riziką taikant 1 250 % koeficientą, suskirstytus pagal tradicinio ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, taip pat PSS ir ne PSS pozicijas ir toliau suskirstytus į pagrįstą rizikos koeficientų ar kapitalo reikalavimo grupių skaičių ir pagal taikomą kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodą;
įstaigos vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų atveju – pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui sumą ir specifinių kredito rizikos koregavimų, kurios padarė įstaiga dabartiniu laikotarpiu, sumą, abi šias sumas suskirstant pagal pozicijų rūšį.
449a straipsnis
Aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos (ASV rizikos) atskleidimas
Nuo 2022 m. birželio 28 d. didelės įstaigos, išleidusios vertybinius popierius, kuriais leista prekiauti bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, atskleidžia informaciją apie ASV riziką, įskaitant fizinę riziką ir pertvarkos riziką, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 8 dalyje nurodytoje ataskaitoje.
Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija pirmaisiais metais atskleidžiama kasmet, o vėliau – du kartus per metus.
450 straipsnis
Atlygio politikos atskleidimas
Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie tų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, taikomą atlygio politiką ir praktiką:
informaciją, susijusią su sprendimų priėmimo procesu, taikomu nustatant atlygio politiką, taip pat pagrindinio organo, vykdančio atlygio politikos priežiūrą, finansiniais metais surengtų susirinkimų skaičių, įskaitant, kai taikytina, informaciją apie atlygio komiteto sudėtį ir įgaliojimus, išorės konsultantą, kurio paslaugomis naudotasi nustatant atlygio politiką, ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį;
informaciją apie darbuotojų atlygio ir jų veiklos rezultatų tarpusavio ryšį;
svarbiausius atlygio sistemos struktūros požymius, įskaitant informaciją apie kriterijus, taikomus veiklos rezultatams vertinti, ir rizikos koregavimą, atidėjimo politiką bei skyrimo kriterijus;
fiksuotojo ir kintamojo atlygio santykius, nustatytus pagal Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies g punktą;
informaciją apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė į akcijas, pasirinkimo sandorius ar kintamąsias atlygio dalis;
pagrindinius kintamųjų atlygio dalių sistemos ir bet kokios kitos ne grynaisiais pinigais gaunamos naudos kriterijus ir priežastis;
bendrą kiekybinę informaciją apie atlygį, suskirstytą pagal verslo sritis;
bendrą kiekybinę informaciją apie atlygį, suskirstytą pagal vyresniosios vadovybės narius ir darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigų rizikos pobūdžiui, nurodant:
finansiniais metais skirto atlygio sumas, išskaidytas į fiksuotąjį atlygį, įskaitant fiksuotųjų atlygio dalių aprašymą, ir kintamąjį atlygį, ir gavėjų skaičių;
skirto kintamojo atlygio, išskaidyto į pinigus, akcijas, su akcijomis susijusias priemones ir kitas atlygio rūšis, sumas ir formas atskirai pagal iš anksto išmokėtą ir atidėtą dalis;
ankstesniais pareigų vykdymo laikotarpiais skirto atidėto atlygio sumas, išskaidytas į finansiniais metais numatytą skirti sumą ir vėlesniais metais numatytą skirti sumą;
finansiniais metais numatyto skirti atidėto atlygio, išmokamo finansiniais metais ir mažinamo koreguojant pagal veiklos rezultatus, sumą;
finansiniais metais skirto garantuoto kintamojo atlygio sumas ir tų sumų gavėjų skaičių;
ankstesniais laikotarpiais skirtas išeitines išmokas, išmokėtas finansiniais metais;
finansiniais metais skirtų išeitinių išmokų sumas, išskaidytas į iš anksto išmokėtas ir atidėtas sumas, tokių išmokų gavėjų skaičių ir didžiausią vienam asmeniui skirtą sumą;
asmenų, kuriems per finansinius metus sumokėta 1 mln. EUR arba daugiau, skaičių, kai atlygis didesnis kaip 1 mln. ir mažesnis nei 5 mln. EUR, suskirstytą 500 000 EUR išmokų intervalais, o jei atlygis yra 5 mln. EUR ir daugiau – suskirstytą 1 mln. EUR išmokų intervalais;
atitinkamos valstybės narės arba kompetentingos institucijos prašymu – visą kiekvieno valdymo organo ar vyresniosios vadovybės nario atlygį;
informaciją apie tai, ar įstaiga naudojasi Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 3 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.
Taikydamos šios dalies pirmos pastraipos k punktą, įstaigos, kurios naudojasi tokia nukrypti leidžiančia nuostata, nurodo, ar jos naudojasi ta nukrypti leidžiančia nuostata remdamosi Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 3 dalies a arba b punktu. Jos taip pat nurodo, kuriam iš atlygio principų jos taiko nukrypti leidžiančią (-as) nuostatą (-as), taip pat darbuotojų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti (-čios) nuostata (-os), skaičių ir visą jų atlygį, išskaidytą į fiksuotąjį ir kintamąjį atlygį.
Įstaigos šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų laikosi taip, kaip yra tinkama atsižvelgiant į jų dydį, vidaus struktūrą ir jų veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą, ir nedarydamos poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 ( 24 ).
451 straipsnis
Sverto koeficiento atskleidimas
Įstaigos, laikydamosi septintos dalies, atskleidžia tokią su jų sverto koeficientu, apskaičiuotu pagal 429 straipsnį, ir su pernelyg didelio sverto rizikos valdymu susijusią informaciją:
sverto koeficientą ir informaciją apie tai, kaip įstaiga taiko 499 straipsnio 2 dalį;
429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato suskirstymą ir bendro pozicijų mato suderinimą su atitinkama informacija, atskleista paskelbtose finansinėse ataskaitose;
kai taikytina, pozicijų, apskaičiuotų pagal 429 straipsnio 8 dalį, 429a straipsnio 1 dalį ir pakoreguotą sverto koeficientą, apskaičiuotą pagal 429a straipsnio 7 dalį;
pernelyg didelio sverto rizikos valdymo procesų aprašymą;
veiksnių, turėjusių įtakos sverto koeficientui per tą laikotarpį, su kuriuo siejamas atskleidžiamas sverto koeficientas, aprašymą.
451a straipsnis
Likvidumo reikalavimų atskleidimas
Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, apskaičiuotą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą:
savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, apskaičiuoto remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkį arba vidurkius, priklausomai nuo to, kas taikoma;
viso likvidžiojo turto, įtraukto į likvidumo atsargą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, atitinkamai sumažinus to turto vertę, apskaičiuoto remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkį arba vidurkius, priklausomai nuo to, kas taikoma, ir šios likvidumo atsargos sudėties aprašymą;
savo netenkamų pinigų srautų, gaunamų pinigų srautų ir grynųjų netenkamų pinigų srautų, apskaičiuotų pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, remiantis mėnesio pabaigos stebėjimais apie ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio vidurkius ir jų sudėties aprašymą.
Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie savo grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, apskaičiuotą pagal šeštos dalies IV antraštinę dalį:
savo grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, apskaičiuoto pagal šeštos dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių, atitinkamo informacijos atskleidimo laikotarpio kiekvieno ketvirčio pabaigos duomenis;
turimo pastovaus finansavimo sumos, apskaičiuotos pagal šeštos dalies IV antraštinės dalies 3 skyrių, apžvalgą;
būtino pastovaus finansavimo sumos, apskaičiuotos pagal šio reglamento šeštos dalies IV antraštinės dalies 4 skyrių, apžvalgą.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
KONKREČIŲ PRIEMONIŲ ARBA METODIKŲ NAUDOJIMO KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
452 straipsnis
Informacijos apie IRB metodo taikymą kredito rizikai atskleidimas
Įstaigos, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuojančios pagal kredito rizikai taikomą vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, atskleidžia šią informaciją:
kompetentingos institucijos suteiktą leidimą taikyti metodą arba pereiti prie jo;
apie kiekvieną 147 straipsnyje nurodytą pozicijų klasę: kiekvienos pozicijų klasės, kuriai taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytas standartizuotas metodas arba trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje nustatytas IRB metodas, bendros pozicijų vertės procentinę dalį, taip pat kiekvienos pozicijų klasės dalį, kuriai taikomas įgyvendinimo planas; įstaigos, gavusios leidimą taikyti savus LGD ir perskaičiavimo koeficientus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, atskirai atskleidžia kiekvienos pozicijų klasės, kuriai tas leidimas taikomas, bendros pozicijų vertės procentinę dalį;
informaciją apie reitingų sistemų kontrolės mechanizmus įvairiais modelių kūrimo, kontrolės ir pokyčių etapais, įskaitant informaciją apie:
rizikos valdymo grupės ir vidaus audito grupės darbuotojų santykį;
reitingų sistemos peržiūrą;
procedūrą, kuria užtikrinama, kad už modelių peržiūrą atsakingos grupės darbuotojai būtų nepriklausomi nuo už modelių kūrimą atsakingos grupės darbuotojų;
procedūrą, kuria užtikrinama už modelių kūrimą ir peržiūrą atsakingų grupių atskaitomybė;
rengiant, tvirtinant ir vėliau keičiant kredito rizikos modelius dalyvaujančių grupių darbuotojų vaidmenį;
su kredito rizikos modeliais susijusių ataskaitų apimtį ir pagrindinį turinį;
vidaus reitingų proceso aprašymą pagal pozicijų klasę, įskaitant pagrindinių modelių, naudojamų kiekvienam portfeliui, skaičių, ir trumpą to paties portfelio modelių pagrindinių skirtumų apibūdinimą, įskaitant:
apibrėžtis, metodus ir duomenis įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD) apskaičiavimui ir patikimumo vertinimui, įskaitant informaciją apie tai, kaip apskaičiuojama mažos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos portfelių PD, ar taikomos teisės aktais nustatytos žemiausios ribos, taip pat bent per pastaruosius tris laikotarpius nustatytų PD ir faktinių įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių skirtumų veiksnius;
kai taikytina, apibrėžtis, metodus ir duomenis nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) apskaičiavimui ir patikimumo vertinimui, pavyzdžiui, nuosmukio LGD apskaičiavimo metodus, informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas mažos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos portfelio LGD, ir laikotarpį nuo įsipareigojimų neįvykdymo atvejo iki pozicijos uždarymo;
kai taikytina, apibrėžtis, metodus ir duomenis perskaičiavimo koeficientų apskaičiavimui ir patikimumo vertinimui, įskaitant prielaidas, kuriomis remiamasi išvedant šiuos kintamuosius;
jei taikytina, šią informaciją, susijusią su kiekviena 147 straipsnyje nurodyta pozicijų klase:
savo bendrąją balansinę poziciją;
savo nebalansinių pozicijų vertes prieš pritaikant atitinkamą perskaičiavimo koeficientą;
savo poziciją, pritaikius atitinkamą perskaičiavimo koeficientą ir kredito rizikos mažinimą;
visus modelius, parametrus ar įvesties duomenis, kurie yra svarbūs norint suprasti rizikos koeficientus ir su tuo susijusias rizikos pozicijos sumas, kurie atskleidžiami apie pakankamą įsipareigojančiojo asmens rangų skaičių (įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo), kad būtų galima prasmingai diferencijuoti kredito riziką;
atskirai apie tas pozicijų klases, kurių atžvilgiu įstaigos yra gavusios leidimą taikyti savus LGD ir perskaičiavimo koeficientus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, ir apie tas pozicijas, kurių atžvilgiu įstaigos nenaudoja tokių įverčių – i–iv papunkčiuose nurodytas vertes, kurioms tas leidimas taikomas;
įstaigų apskaičiuotus PD įverčius, palyginti su faktiniu kiekvienos pozicijų klasės įsipareigojimų neįvykdymo rodikliu ilgesniuoju laikotarpiu, atskirai nurodant PD intervalą, išorės reitingo ekvivalentą, svertinį ir aritmetinį PD vidurkį, įsipareigojančiųjų asmenų skaičių praėjusių metų bei nagrinėjamų metų pabaigoje, įsipareigojimų nevykdančių įsipareigojančiųjų asmenų skaičių, įskaitant naujus įsipareigojimų nevykdančius įsipareigojančiuosius asmenis, ir ankstesnį metinį vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį.
Šio straipsnio b punkto tikslais įstaigos naudoja pozicijų vertę, kaip apibrėžta 166 straipsnyje;
453 straipsnis
Informacijos apie kredito rizikos mažinimo metodų taikymą atskleidimas
Įstaigos, taikančios kredito rizikos mažinimo metodus, atskleidžia šią informaciją:
balansinių ir nebalansinių užskaitos sandorių politikos ir procesų pagrindinius elementus, taip pat tai, kokiu mastu įstaigos taiko balansinę užskaitą;
reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės vertinimo ir valdymo politikos ir procesų pagrindinius elementus;
pagrindinių užtikrinimo priemonių, kurias įstaigos taiko kredito rizikai mažinti, rūšių aprašymą;
kaip kredito užtikrinimas naudojamų garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių atveju – garantų ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandorių šalių pagrindines rūšis ir jų kreditingumą, naudojamus kapitalo reikalavimų sumažinimo tikslais, išskyrus naudojamus sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrose;
informaciją apie taikomų kredito rizikos mažinimo priemonių rinkos ar kredito rizikos koncentracijas;
įstaigų, apskaičiuojančių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal standartizuotą metodą arba pagal IRB metodą, atveju – visą pozicijos vertę, neužtikrintą jokia reikalavimus atitinkančia kredito užtikrinimo priemone, ir visą pozicijos vertę, po kintamumo koregavimų užtikrintą reikalavimus atitinkančia kredito užtikrinimo priemone; šiame punkte nurodyta informacija atskleidžiama atskirai apie paskolas ir skolos vertybinius popierius, įskaitant pozicijų, su kuriomis susiję įsipareigojimai neįvykdomi, pasiskirstymą;
informaciją apie atitinkamą perskaičiavimo koeficientą ir su pozicija susijusį kredito rizikos mažinimą, taip pat apie tai, kaip dažnai taikomi kredito rizikos mažinimo metodai, turintys pakeitimo poveikį ir jo neturintys;
įstaigų, apskaičiuojančių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal standartizuotą metodą, atveju – balansinių ir nebalansinių pozicijų vertes pagal pozicijų klases prieš taikant perskaičiavimo koeficientus bei susijusį kredito rizikos mažinimą ir juos pritaikius;
įstaigų, apskaičiuojančių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal standartizuotą metodą, atveju – pagal riziką įvertintų pozicijų sumą ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumos ir pozicijos vertės santykį, pritaikius atitinkamą perskaičiavimo koeficientą ir su pozicija susijusį kredito rizikos mažinimą; šiame punkte nurodyta informacija atskleidžiama atskirai apie kiekvieną pozicijų klasę;
įstaigų, apskaičiuojančių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal IRB metodą, atveju – pagal riziką įvertintų pozicijų sumą prieš pripažįstant kredito išvestinių finansinių priemonių daromą kredito rizikos mažinimo poveikį ir jį pripažinus; įstaigos, gavusios leidimą taikyti savus LGD ir perskaičiavimo koeficientus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, atskirai atskleidžia šiame punkte nurodytą informaciją apie visas pozicijų klases, kurioms tas leidimas taikomas.
454 straipsnis
Informacijos apie pažangiųjų vertinimo metodų taikymą operacinei rizikai vertinti atskleidimas
Įstaigos, kurios nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti apskaičiuoja pagal 321–324 straipsniuose nustatytus pažangiuosius vertinimo metodus, atskleidžia draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų, naudojamų tai rizikai mažinti, aprašymą.
455 straipsnis
Vidaus rinkos rizikos modelių taikymas
Įstaigos, apskaičiuojančios savo kapitalo reikalavimus pagal 363 straipsnį, atskleidžia šią informaciją apie:
kiekvienos portfelio sudedamosios dalies:
naudotų modelių charakteristikas;
kai taikytina, vidaus modelių, naudojamų papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai ir pasikeitimo rizikai bei koreliacinei prekybai, atveju taikomas metodikas ir riziką, vertinamą taikant vidaus modelį, įskaitant metodo, kurį įstaiga taiko likvidumo terminams nustatyti, aprašymą, metodikas, taikomas kapitalo vertinimui, kuris atitinka reikalaujamą patikimumo standartą, atlikti, ir metodus, kurie taikomi tvirtinant modelį;
testavimo nepalankiausiomis sąlygomis taikymo portfelio sudedamajai daliai aprašymą;
metodų, naudojamų vidaus modelių bei modeliavimo procesų grįžtamajam patikrinimui ir tikslumo bei nuoseklumo patvirtinimui, aprašymą;
kompetentingos institucijos suteikto leidimo aprėptį;
aprašymą, kokiu mastu ir kokia metodika užtikrinamas 104 ir 105 straipsniuose išdėstytų reikalavimų laikymasis;
didžiausią, mažiausią ir vidutinę vertes:
kasdienės vertės pokyčio rizikos per ataskaitinį laikotarpį ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
vertės pokyčio rizikos nepalankiausiomis sąlygomis per ataskaitinį laikotarpį ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
papildomos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir pasikeitimo rizikos bei koreliacinės prekybos portfelio specifinės rizikos per ataskaitinį laikotarpį ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
nuosavų lėšų reikalavimo elementus, kaip nurodyta 364 straipsnyje;
kiekvienos portfelio sudedamosios dalies, kuriai taikomi vidaus modeliai, skirti papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai ir pasikeitimo rizikai bei koreliacinės prekybos rizikai vertinti, vidutinį svertinį likvidumo terminą;
kasdienių dienos pabaigos vertės pokyčio rizikos matų ir portfelio vertės vienos dienos pokyčių iki kitos darbo dienos pabaigos palyginimą kartu su visų svarbių nukrypimų per ataskaitinį laikotarpį analize.
DEVINTA DALIS
DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI
456 straipsnis
Deleguotieji aktai
Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:
4, 45, 142, 153, 192, 242, 272, 300, 381 ir 411 straipsniuose nurodytų terminų apibrėžčių patikslinimo, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą;
4, 45, 142, 153, 192, 242, 272, 300, 381 ir 411 straipsniuose nurodytų terminų apibrėžčių patikslinimo, siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose taikant šį reglamentą;
112 ir 147 straipsniuose pateikto pozicijų klasių sąrašo dalinio pakeitimo, siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose;
123 straipsnio c punkte, 147 straipsnio 5 dalies a punkte, 153 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 4 dalyje nurodytos sumos, siekiant atsižvelgti į infliacijos poveikį;
I ir II prieduose nurodytų nebalansinių straipsnių sąrašo ir klasifikavimo, siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose;
▼M9 —————
reikalavimų dėl nuosavų lėšų, kaip nustatyta šio reglamento 301–311 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50a–50d straipsniuose, patikslinimo, siekiant atsižvelgti į tarptautinių standartų, susijusių su pagrindinės sandorio šalies pozicijomis, pakeitimus;
400 straipsnyje numatytose išimtyse nurodytų terminų patikslinimo;
429 straipsnio 2 dalyje nurodyto sverto koeficiento kapitalo mato ir visų pozicijų mato pakeitimo, siekiant ištaisyti trūkumus, nustatytus remiantis pateikta informacija, nurodyta 430 straipsnio 1 dalyje, kol įstaigos nepaskelbė sverto koeficiento, kaip nustatyta 451 straipsnio 1 dalies a punkte;
aštuntos dalies II ir III antraštinėse dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų pakeitimų, siekiant atsižvelgti į tarptautinių informacijos atskleidimo standartų raidą ar pakeitimus.
EBI stebi nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti ir iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai ataskaitą. Visų pirma ataskaitoje įvertinama:
kredito vertinimo koregavimo rizikos, kaip atskiro kapitalo poreikio ir kaip integruoto rinkos rizikos sistemos elemento, vertinimas;
kapitalo poreikio kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti apimtis, įskaitant 482 straipsnyje nustatytą išimtį;
reikalavimus atitinkantys apsidraudimai;
kredito vertinimo koregavimo rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas.
Remiantis ta ataskaita ir jei daroma išvada, kad reikia imtis tokių veiksmų, Komisijai pagal 462 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, siekiant iš dalies pakeisti 381 straipsnio, 382 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, ir 383–386 straipsnių nuostatas dėl tų aspektų.
457 straipsnis
Techniniai patikslinimai ir pataisymai
Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, daryti neesminių toliau nurodytų nuostatų techninius patikslinimus ir pataisymus, siekiant atsižvelgti į naujų finansinių produktų ar veiklos naujausius pokyčius finansų rinkose, padaryti kitų Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl finansinių paslaugų ir apskaitos, įskaitant apskaitos standartus, grindžiamus Reglamentu (EB) Nr. 1605/2002, pakeitimus po šio reglamento priėmimo:
nuosavų lėšų reikalavimo kredito rizikai padengti, kaip nustatyta 111–134 ir 143–191 straipsniuose;
kredito rizikos mažinimo pagal 193–241 straipsnius poveikio;
nuosavų lėšų reikalavimų pakeitimui vertybiniais popieriais, kaip nustatyta 242–270a straipsniuose;
nuosavų lėšų reikalavimo sandorio šalies kredito rizikai padengti remiantis 272–311 straipsniais;
nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti, kaip nustatyta 315–324 straipsniuose;
nuosavų lėšų reikalavimo rinkos rizikai padengti, kaip nustatyta 325–377 straipsniuose;
nuosavų lėšų reikalavimo atsiskaitymų rizikai padengti, kaip nustatyta 378–379 straipsniuose;
nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, kaip nustatyta 383, 384 ir 386 straipsniuose;
antros dalies ir 430 straipsnio tik dėl apskaitos standartų arba reikalavimų raidos atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus.
458 straipsnis
Valstybės narės lygiu nustatyta makrolygio rizikos ribojimo priežiūros rizika arba sisteminė rizika
Su pranešimu perduodami toliau nurodyti dokumentai ir jame pateikiami, kai tikslinga, atitinkami kiekybiniai arba kokybiniai įrodymai, susiję su:
makroprudencinės arba sisteminės rizikos intensyvumo pokyčiais;
priežastimis, kodėl tokie pokyčiai galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui nacionaliniu lygmeniu arba realiajai ekonomikai;
paaiškinimu, kodėl institucija mano, kad šio reglamento 124 ir 164 straipsniuose ir Direktyvos 2013/36/ES 133 ir 136 straipsniuose nustatytos makroprudencinės priemonės būtų mažiau tinkamos ir veiksmingos tai rizikai įveikti nei šios pastraipos d punkte nurodyti nacionalinių priemonių projektai;
veiklos leidimą šalyje gavusioms įstaigoms arba šių įstaigų pogrupiams skirtų nacionalinių priemonių, kuriomis švelninami rizikos intensyvumo pokyčiai, projektais dėl:
nuosavų lėšų dydžio, kaip nustatyta 92 straipsnyje;
didelėms pozicijoms keliamų reikalavimų, kaip nustatyta 392 straipsnyje ir 395–403 straipsniuose;
šeštoje dalyje nustatytų likvidumo reikalavimų;
gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus kainų burbulams skirtų rizikos koeficientų;
aštuntoje dalyje nustatytų viešo atskleidimo reikalavimų;
Direktyvos 2013/36/ES 129 straipsnyje nustatyto kapitalo apsaugos rezervo lygio arba
finansų sektoriaus vidaus pozicijų;
paaiškinimu, kodėl pagal 1 dalį paskirta institucija mano, kad tokių priemonių projektai yra tinkami, veiksmingi ir proporcingi siekiant reaguoti į padėtį, ir
galimo teigiamo ar neigiamo priemonių projektų poveikio vidaus rinkai įvertinimu remiantis atitinkamos valstybės narės turima informacija.
ESRV ir EBI per vieną mėnesį nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos Tarybai, Komisijai ir atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomones dėl tos dalies a–f punktuose nurodytų dalykų.
Kuo labiau atsižvelgdama į antroje pastraipoje nurodytas nuomones ir jei turima patikimų, tvirtų ir išsamių įrodymų, kad priemonė vidaus rinkai turės neigiamos įtakos, kuria bus nusverta finansinio stabilumo nauda, gauta dėl nustatytos makroprudencinės arba sisteminės rizikos sumažinimo, Komisija gali per vieną mėnesį pateikti Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo akto, kuriuo būtų atmesti nacionalinių priemonių projektai.
Jei per tą vieno mėnesio laikotarpį Komisija nepateikia pasiūlymo, atitinkama valstybė narė gali nedelsdama patvirtinti nacionalinių priemonių, kurios būtų taikomos ne ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį arba tol, kol bus panaikinta makroprudencinė arba sisteminė rizika, jei ši rizika būtų panaikinta anksčiau, projektus.
Taryba sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo priima per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo ir nurodo priežastis, dėl kurių nacionalinių priemonių projektai atmetamai arba neatmetami.
Taryba nacionalinių priemonių projektus atmeta tik tuo atveju, jei mano, kad netenkinama viena ar kelios iš šių sąlygų:
dėl makroprudencinės arba sisteminės rizikos intensyvumo pokyčių pobūdžio kyla pavojus finansiniam stabilumui nacionaliniu lygmeniu;
šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytos makroprudencinės priemonės yra mažiau tinkamos ar veiksmingos nei nacionalinių priemonių projektai siekiant įveikti nustatytą makroprudencinę arba sisteminę riziką;
nacionalinių priemonių projektai neturi neproporcingo neigiamo poveikio visai kitų valstybių narių ar visos Sąjungos finansų sistemai arba jos dalims, sudarydami arba sukurdami kliūtį vidaus rinkos veikimui ir
šis klausimas susijęs tik su viena valstybe nare.
Tarybos įvertinime atsižvelgiama į ESRV ir EBI nuomonę ir remiamasi įrodymais, kuriuos remdamasi 2 dalimi pateikia pagal 1 dalį paskirta institucija.
Jei per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo Taryba nepriima įgyvendinimo akto, kuriuo atmetami nacionalinių priemonių projektai, atitinkama valstybė narė gali patvirtinti priemones ir jas taikyti ne ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį arba tol, kol bus panaikinta makroprudencinė arba sisteminė rizika, jei ši rizika būtų panaikinta anksčiau.
459 straipsnis
Rizikos ribojimo reikalavimai
Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant vienerių metų laikotarpiu taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus pozicijoms, jeigu tai yra būtina siekiant spręsti mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos intensyvumo pokyčių, atsirandančių dėl rinkos pokyčių Sąjungoje ar už Sąjungos ribų, problemas, kai tai turi įtakos visoms valstybėms narėms, ir jeigu šio reglamento bei Direktyvos 2013/36/ES priemonių nepakanka šiai rizikai pašalinti, visų pirma ESRV arba EBI pateikus rekomendaciją arba pareiškus nuomonę dėl:
nuosavų lėšų dydžio, kaip nustatyta 92 straipsnyje;
didelėms pozicijoms keliamų reikalavimų, kaip nustatyta 392 straipsnyje ir 395–403 straipsniuose;
viešam atskleidimui keliamų reikalavimų, kaip nustatyta 431–455 straipsniuose.
Komisija, kuriai padeda ESRV, bent vieną kartą per metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl rinkos pokyčių, dėl kurių gali prireikti taikyti šį straipsnį.
460 straipsnis
Likvidumas
Visų pirma Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomi išsamūs likvidumo reikalavimai 8 straipsnio 3 dalies, 411–416, 419, 422, 425, 428a, 428f, 428g, 428j–428n, 428p, 428r, 428s, 428w, 428ae, 428ag, 428ah, 428ak ir 451a straipsnių taikymo tikslais.
412 straipsnyje nurodytas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas įdiegiamas laikantis šio laipsniško įdiegimo tvarkaraščio:
60 % padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo 2015 m.;
70 % – nuo 2016 m. sausio 1 d.;
80 % – nuo 2017 m. sausio 1 d.;
100 % – nuo 2018 m. sausio 1 d.
Šiuo tikslu Komisija atsižvelgia į 509 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas ataskaitas ir į tarptautiniuose forumuose nustatytus tarptautinius standartus bei į Sąjungos ypatybes.
Komisija 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą priima iki 2014 m. birželio 30 d. Jis įsigalioja iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pradedamas taikyti tik po 2015 m. sausio 1 d.
Komisija pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą priima ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d.
461 straipsnis
Likvidumo padengimo reikalavimo laipsniško įdiegimo tvarkaraščio peržiūra
Savo ataskaitoje EBI visų pirma įvertina iki 2019 m. sausio 1 d. atidėtą 100 % privalomo būtiniausio standarto įdiegimą. Ataskaitoje atsižvelgiama į 509 straipsnio 1 dalyje nurodytas metines ataskaitas, atitinkamus rinkos duomenis ir visų kompetentingų institucijų rekomendacijas.
Siekdama įvertinti atidėjimo būtinybę, Komisija atsižvelgia į 1 dalyje nurodytą ataskaitą ir įvertinimą.
Pagal šį straipsnį priimtas deleguotasis aktas pradedamas taikyti tik po 2018 m. sausio 1 d. ir įsigalioja iki 2017 m. birželio 30 d.
461a straipsnis
Alternatyvus standartizuotas rinkos rizikos apskaičiavimo metodas
430b straipsnio 1 dalyje išdėstytų informacijos teikimo reikalavimų tikslais Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinius reguliavimo standartų pokyčius, iš dalies keičiamas šis reglamentas padarant techninius 325e, 325g–325j, 325p, 325q, 325ae, 325ai, 325ak, 325am, 325ap–325at, 325av, 325ax straipsnių patikslinimus ir nustatomas 325ah straipsnyje pateiktos 4 lentelės 11 grupės rizikos koeficientas ir trečiųjų valstybių kreditų įstaigų pagal 325ah straipsnį išleistų padengtų obligacijų rizikos koeficientai ir trečiųjų valstybių kreditų įstaigų pagal 325aj straipsnį išleistų padengtų obligacijų koreliacija taikant trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyriuje nustatytą alternatyvų standartizuotą metodą.
Komisija pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą priima ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.
462 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
463 straipsnis
Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų
Komisijai pagal šį reglamentą priėmus techninį reguliavimo standartą, kuris yra toks pats, kaip ir EBI pateiktas techninio reguliavimo standarto projektas, Europos Parlamentas ir Taryba gali per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos pareikšti prieštaravimų dėl to techninio reguliavimo standarto. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis gali būti pratęsiamas vienu mėnesiu. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl to techninio reguliavimo standarto, prireikus gali būti pratęstas vienu mėnesiu.
464 straipsnis
Europos bankininkystės komitetas
DEŠIMTA DALIS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, ATASKAITOS, PERŽIŪROS IR PAKEITIMAI
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
1
SKYRIUS
Nuosavų lėšų reikalavimas, nerealizuotas pelnas ir nuostolis, įvertinti tikrąja verte, ir atskaitymai
1
465 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas
Nukrypstant nuo 92 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, šis nuosavų lėšų reikalavimas taikomas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.:
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas patenka į intervalą nuo 4 % iki 4,5 %;
1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas patenka į intervalą nuo 5,5 % iki 6 %.
466 straipsnis
Tarptautinių finansinės apskaitos standartų taikymas pirmą kartą
Nukrypdamos nuo 24 straipsnio 2 dalies, kompetentingos institucijos įstaigoms, kurios turi nustatyti turto ir nebalansinių straipsnių vertę ir nuosavų lėšų vertę pagal tarptautinius apskaitos standartus, taikomus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, pirmą kartą suteikia 24 mėnesių laikotarpį būtiniems vidaus procesams įgyvendinti ir techniniams reikalavimams įvykdyti.
2
▼M10 —————
468 straipsnis
Laikina tvarka, taikoma tikrąja verte vertinamam nerealizuotam pelnui ir nuostoliams pagal kitas bendrąsias pajamas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją
Nukrypstant nuo 35 straipsnio, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – laikinos tvarkos laikotarpis) įstaigos į jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių skaičiavimus gali neįtraukti sumos A, nustatytos pagal šią formulę:
čia:
a |
= |
nerealizuoto pelno ir nuostolių, susikaupusių nuo 2019 m. gruodžio 31 d. suma, įtraukta į balanso eilutę „Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte pagal kitas bendrąsias pajamas, tikrosios vertės pokyčiai“, atitinkanti centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų, nurodytų 115 straipsnio 2 dalyje, ir viešojo sektoriaus subjektų, nurodytų šio reglamento 116 straipsnio 4 dalyje, pozicijas, neįskaitant tų finansinių aktyvų, kurių vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedo (priedo dėl 9-ojo TFAS) A priedėlyje, ir |
f |
= |
koeficientas, taikytinas kiekvieniems laikinos tvarkos laikotarpio ataskaitiniams metams pagal 2 dalį. |
1 dalyje nurodytai sumai A apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus:
laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1;
laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. –0,7;
laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. –0,4.
Jei įstaiga į savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius neįtraukia nerealizuotų nuostolių sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji perskaičiuoja visus šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus reikalavimus, apskaičiuotus naudojant kurį nors iš šių straipsnių:
atidėtųjų mokesčių turto sumą, atskaitomą iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies c punktą arba įvertinamą pagal riziką, įvertintą laikantis 48 straipsnio 4 dalies;
specifinių kredito rizikos koregavimų sumą.
Perskaičiuodama atitinkamą reikalavimą, įstaiga neatsižvelgia į poveikį, kurį šiems straipsniams daro atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, susiję su centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų, nurodytų šio reglamento 115 straipsnio 2 dalyje, ir viešojo sektoriaus subjektų, nurodytų šio reglamento 116 straipsnio 4 dalyje, pozicijomis, neįtraukiant tų finansinių aktyvų, kurių vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje.
3
1
469 straipsnis
Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių
Nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:
iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų įstaigos atskaito 478 straipsnyje nurodytą sumų, atskaitytinų pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, taikytiną procentinę dalį;
atitinkamas 472 straipsnio nuostatas įstaigos taiko pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus atskaitytinų straipsnių likutinėms sumoms, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;
iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių įstaigos atskaito 478 straipsnyje nurodytą bendros sumos, atskaitytinos pagal 36 straipsnio 1 dalies c–i punktus pritaikius 470 straipsnį, taikytiną procentinę dalį;
įstaigos taiko atitinkamai 472 straipsnio 5 arba 11 dalyje nustatytus reikalavimus bendrai likutinei straipsnių, atskaitytinų pagal 36 straipsnio 1 dalies c–i punktus pritaikius 470 straipsnį, sumai.
Įstaigos nustato 1 dalies d punkte nurodytos bendros likutinės sumos dalį, kuriai taikoma 472 straipsnio 5 dalis, padalydamos šios dalies a punkte nurodytą sumą iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:
470 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, suma;
470 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendra suma.
Įstaigos nustato 1 dalies d punkte nurodytos bendros likutinės sumos dalį, kuriai taikoma 472 straipsnio 11 dalis, padalydamos šios dalies a punkte nurodytą sumą iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:
tiesiogiai ir netiesiogiai turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, nurodytų 470 straipsnio 2 dalies b punkte, suma;
470 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendra suma.
469a straipsnis
Išimtis, taikoma su neveiksniomis pozicijomis susijusiems atskaitymams iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių
Nukrypstant nuo 36 straipsnio 1 dalies m punkto, įstaigos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių neatskaito taikytinos nepakankamo neveiksnių pozicijų padengimo sumos, jeigu pozicija atsirado iki 2019 m. balandžio 26 d.
Jeigu įstaiga pakeičia pozicijos, kuri atsirado iki 2019 m. balandžio 26 d., sąlygas, padidindama įstaigos poziciją įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, laikoma, kad pozicija atsirado dieną, nuo kurios pradedamas taikyti pakeitimas, ir jai pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis nebegalioja.
470 straipsnis
Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtys
Nukrypdamos nuo 48 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos neatskaito šios dalies a ir b punktuose išvardytų straipsnių, kurių bendra suma yra lygi 15 % atitinkamų įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba mažesnė:
atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma yra 10 % atitinkamų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba mažesnė;
kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, įstaigos tame subjekte tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, kurių bendra suma yra 10 % atitinkamų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba mažesnė.
471 straipsnis
Atskaitymų iš draudimo bendrovėse turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtys
Nukrypdamos nuo 49 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali pasirinkti neatskaityti draudimo įmonėse, perdraudimo įmonėse arba draudimo kontroliuojančiosiose bendrovėse turimų kapitalo dalių, jei tenkinamos šios sąlygos:
49 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nustatytos sąlygos;
kompetentingoms institucijoms tinka rizikos kontrolės ir finansinės analizės procedūrų, kurias specialiai nustatė įstaiga, siekdama prižiūrėti investicijas į įmonę ar kontroliuojančiąją bendrovę, lygis;
įstaigos draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje arba draudimo kontroliuojančiojoje bendrovėje turimos kapitalo dalys neviršija 15 % to draudimo subjekto 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. sausio 1 d.–2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;
turimo nuosavo kapitalo suma, kuri nėra atskaitoma, neviršija draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje arba draudimo kontroliuojančiojoje bendrovėje 2012 m. gruodžio 31 d. turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumos.
472 straipsnis
Straipsniai, neatskaitomi iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo
Einamųjų finansinių metų nuostolių, nurodytų 36 straipsnio 1 dalies a punkte, likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:
esminiai nuostoliai atskaitomi iš 1 lygio straipsnių;
neesminiai nuostoliai neatskaitomi.
Turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, nurodytų 36 straipsnio 1 dalies f punkte, likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:
tiesiogiai turimų kapitalo dalių suma atskaitoma iš 1 lygio straipsnių;
b) netiesiogiai ir dirbtinai turimų priemonių suma, įskaitant nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota įsigyti pagal esamą arba galinčią atsirasti sutartinę prievolę, neatskaitoma ir jai taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
Įstaigos ir finansų sektoriaus subjekto abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės atveju, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalies g punkte, turimų to subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:
kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų tame finansų sektoriaus subjekte, turimų to subjekto turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumai taikomas 36 straipsnio 1 dalies h punktas;
kai įstaiga turi reikšmingų investicijų tame finansų sektoriaus subjekte, jos turimų to subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumai taikomas 36 straipsnio 1 dalies i punktas.
36 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taikomi šie reikalavimai:
pusė atskaitytinų sumų, susijusių su tiesiogiai turimomis kapitalo dalimis, atskaitoma iš 1 lygio straipsnių ir pusė – iš 2 lygio straipsnių;
sumos, susijusios su netiesiogiai ir dirbtinai turimomis kapitalo dalimis, neatskaitomos ir joms taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
36 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:
pusė atskaitytinų sumų, susijusių su tiesiogiai turimomis kapitalo dalimis, atskaitoma iš 1 lygio straipsnių ir pusė – iš 2 lygio straipsnių;
sumos, susijusios su netiesiogiai ir dirbtinai turimomis kapitalo dalimis, neatskaitomos ir joms taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
473 straipsnis
TAS 19 pakeitimų įdiegimas
Taikytina suma apskaičiuojama iš sumos, gautos pagal a punktą, atimant sumą, gautą pagal b punktą:
įstaigos nustato atitinkamai nustatyto dydžio išmokų pensijų fondų arba sistemų turto vertes pagal Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008 ( 26 ) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 1205/2011 ( 27 ). Tada įstaigos iš šio turto verčių atima prievolių pagal tuos pačius fondus arba sistemas vertes, nustatytas pagal tas pačias apskaitos taisykles;
įstaigos nustato atitinkamai nustatyto dydžio išmokų pensijų fondų arba sistemų turto vertes pagal Reglamente (EB) Nr. 1126/2008 nustatytas taisykles. Tada įstaigos iš to turto verčių atima prievolių pagal tuos pačius fondus arba sistemas vertes, nustatytas pagal tas pačias apskaitos taisykles;
Taikomi šie koeficientai:
laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1;
nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,8;
nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0,6;
nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0,4;
nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 0,2.
473a straipsnis
9-jo TFAS įvedimas
Nukrypstant nuo 50 straipsnio, iki šio straipsnio 6 ir 6a dalyse nurodytų pereinamųjų laikotarpių pabaigos šios įstaigos gali į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti pagal šią dalį apskaičiuotą sumą:
įstaigos, kurios savo finansines ataskaitas rengia laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų, priimtų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos;
įstaigos, kurios pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turto ir nebalansinių straipsnių vertę ir nuosavas lėšas nustato laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų, priimtų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos;
įstaigos, kurios turto ir nebalansinių straipsnių vertę nustato laikydamosi apskaitos standartų pagal Direktyvą 86/635/EEB, ir taikydamos tokį pat tikėtinų kredito nuostolių modelį, kaip ir modelis, taikomas pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
Pirmoje pastraipoje nurodyta suma apskaičiuojama kaip toliau nurodytų elementų sudėtinė suma:
pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju – suma (ABSA), apskaičiuota pagal šią formulę:
čia:
A2,SA |
= |
suma, apskaičiuota pagal 2 dalį; |
A4,SA |
= |
suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis sumomis, apskaičiuotomis pagal 3 dalį; |
|
= |
tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2020 m. sausio 1 d.; |
|
= |
tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų); |
f1 |
= |
taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje; |
f2 |
= |
taikytinas koeficientas, nustatytas 6a dalyje; |
t1 |
= |
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A2,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių; |
t2 |
= |
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A4,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių; |
t3 |
= |
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos atskaitymo iš mokėtinų mokesčių; |
pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju – suma (ABIRB), apskaičiuota pagal šią formulę:
čia:
A2,IRB |
= |
pagal 2 dalį apskaičiuota suma, pakoreguota pagal 5 dalies a punktą; |
A4,IRB |
= |
suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis pagal 3 dalį apskaičiuotomis sumomis, pakoreguotomis pagal 5 dalies b ir c punktus; |
|
= |
tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, atėmus susijusių tikėtinų tų pačių pozicijų nuostolių sumų sudėtinę sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, 2020 m. sausio 1 d. Jeigu atlikus skaičiavimus gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga nustato, kad vertė yra lygi nuliui; |
|
= |
tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų), atėmus susijusių tikėtinų tų pačių pozicijų nuostolių sumų sudėtinę sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis. Jei atlikus skaičiavimus gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga nustato, kad vertė yra lygi nuliui; |
f1 |
= |
taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje; |
f2 |
= |
taikytinas koeficientas, nustatytas 6a dalyje; |
t1 |
= |
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A2,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių; |
t2 |
= |
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A4,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių; |
t3 |
= |
bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos atskaitymo iš mokėtinų mokesčių. |
Įstaigos sumas A2,SA ir A2,IRB, nurodytas atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose, apskaičiuoja imdamos didesnę iš šios dalies a ir b punktuose nurodytų sumų atskirai pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių:
nulis;
suma, apskaičiuota pagal i punktą, sumažinta suma, apskaičiuota pagal ii punktą:
tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, apibrėžtų pagal 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, kaip nustatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 1126/2008 priede (toliau – priedas dėl 9-ojo TFAS), ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą;
vertės sumažėjimo nuostolių toliau išvardyto turto atžvilgiu – finansinio turto, klasifikuojamo kaip paskolos ir gautinos sumos, iki termino laikomų investicijų ir galimo parduoti finansinio turto, kaip apibrėžta 39-ojo TAS 9 punkte, išskyrus nuosavo kapitalo priemones ir kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus arba akcijas, apibrėžtų pagal 39-ojo TAS 63, 64, 65, 67, 68 ir 70 punktus, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede, bendra suma 2017 m. gruodžio 31 d. arba dieną, einančią prieš 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą.
Įstaigos pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atskirai apskaičiuoja sumą, kuria šios dalies a punkte nurodyta suma viršija šios dalies b punkte nurodytą sumą:
tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, finansinių ataskaitų sudarymo dieną ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįskaitant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį;
tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų).
Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju, kai 3 dalies a punkte nurodyta suma, pritaikius 5 dalies b punktą, viršija tų pozicijų sumą, kaip nurodyta 3 dalies b punkte, pritaikius 5 dalies c punktą, įstaigos laiko, kad A4,IRB yra lygi tų sumų skirtumui, kitu atveju jos laiko, kad A4,IRB yra lygi nuliui.
Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju įstaigos taiko 2–4 dalis tokia tvarka:
norėdamos apskaičiuoti A2,IRB, įstaigos iš kiekvienos pagal šio straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčius apskaičiuotos sumos atima tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą 2017 m. gruodžio 31 d. arba dieną, einančią prieš 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą. Jeigu apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nurodytą sumą gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad tos sumos vertė yra lygi nuliui. Jeigu apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą sumą gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad tos sumos vertė yra lygi nuliui;
įstaigos pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą apskaičiuotą sumą pakeičia tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtine suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, atėmus susijusių tų pačių pozicijų tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Jei apskaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos sumos vertė yra lygi nuliui;
įstaigos pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą apskaičiuotą sumą pakeičia tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtine suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų), atėmus susijusių tų pačių pozicijų tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų). Jei apskaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos sumos vertė yra lygi nuliui.
Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus f1:
nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. –0,7;
nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. –0,5;
nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. –0,25;
nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 0.
Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2020 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.
Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2021 m. sausio 1 d. arba po šios datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–d punktus taiko pradėdamos nuo koeficiento, atitinkančio metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.
Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus f2:
nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1;
nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 1;
nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. –0,75;
nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. –0,5;
nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. –0,25.
Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2020 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.
Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2021 m. sausio 1 d. arba po tos datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–e punktus taiko pradėdamos nuo koeficiento, atitinkančio metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.
Jeigu įstaiga į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukia tam tikrą sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji perskaičiuoja visas pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES reikalaujamas sumas, kurias apskaičiuojant naudojami bet kurie iš toliau išvardytų straipsnių, neatsižvelgdama į poveikį, kurį atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams, kuriuos ji įtraukė į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, daro šiems straipsniams:
atidėtųjų mokesčių turto suma, atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies c punktą arba įvertinama pagal riziką laikantis 48 straipsnio 4 dalies;
pozicijos vertė, nustatyta pagal 111 straipsnio 1 dalį, kai specifiniai kredito rizikos koregavimai, kuriais pozicijos vertė sumažinama, dauginami iš šio padidinimo daugiklio (sf):
čia:
ABSA = pagal 1 dalies antros pastraipos a punktą apskaičiuota suma;
RASA = bendra specifinių kredito rizikos koregavimų suma;
2 lygio straipsnių suma, apskaičiuota pagal 62 straipsnio d punktą.
Įstaigos gali tik vieną kartą pasirinkti, ar taikyti 7 dalies b punkte nustatytą skaičiavimą, ar šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą skaičiavimą. Įstaigos atskleidžia savo sprendimą.
Jei įstaiga yra nusprendusi netaikyti šiame straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio tvarkos, ji gali nuspręsti netaikyti 4 dalies; apie pastarąjį sprendimą ji praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Tokiu atveju įstaiga laiko, kad A4,SA, A4,IRB, , , t2 ir t3, kaip nurodyta 1 dalyje, yra lygūs nuliui. Jei įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali pakeisti savo sprendimą. Įstaigos viešai atskleidžia pagal šią pastraipą priimtus sprendimus.
Šiame straipsnyje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti nusprendusi įstaiga gali nuspręsti netaikyti 2 dalies – tokiu atveju ji nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją apie savo sprendimą. Tokiu atveju įstaiga laiko, kad A2,SA, A2,IRB ir t1, kaip nurodyta 1 dalyje, yra lygūs nuliui. Pereinamuoju laikotarpiu įstaiga gali pakeisti savo sprendimą, jeigu ji yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.
Kompetentingos institucijos bent kartą per metus praneša EBI apie jų prižiūrimų įstaigų vykdomą šio straipsnio taikymą.
2
474 straipsnis
Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių
Nukrypstant nuo 56 straipsnio, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:
pagal 56 straipsnį atskaitytinų sumų taikytiną procentinę dalį, nurodytą 478 straipsnyje, įstaigos atskaito iš papildomų 1 lygio straipsnių;
įstaigos taiko 475 straipsnyje nustatytus reikalavimus pagal 56 straipsnį atskaitytinų straipsnių likutinėms sumoms.
475 straipsnis
Straipsniai, neatskaitomi iš papildomų 1 lygio straipsnių
56 straipsnio a punkte nurodytų straipsnių likutinėms sumoms įstaigos taiko šiuos principus:
tiesiogiai turimos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės atskaitomos iš 1 lygio straipsnių buhalterine verte;
netiesiogiai ir dirbtinai turimos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota įsigyti pagal esamą arba galinčią atsirasti sutartinę prievolę, neatskaitomos, ir joms taikomi atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai.
56 straipsnio b punkte nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:
kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, su kuriuo ji turi abipusės kryžminio kapitalo dalių nuosavybės, įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų to subjekto papildomų 1 lygio priemonių sumai taikomas 56 straipsnio c punktas;
kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, su kuriuo ji turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų to subjekto papildomų 1 lygio priemonių sumai taikomas 56 straipsnio d punktas.
56 straipsnio c ir d punktuose nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:
pusė pagal 56 straipsnio c ir d punktus atskaitytinos sumos, susijusios su tiesiogiai turimomis kapitalo dalimis, atskaitoma iš 1 lygio straipsnių ir pusė – iš 2 lygio straipsnių;
pagal 56 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su netiesiogiai ir dirbtinai turimomis kapitalo dalimis, neatskaitoma, ir jai taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai.
3
476 straipsnis
Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių
Nukrypstant nuo 66 straipsnio, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikomi šie reikalavimai:
pagal 66 straipsnį atskaitytinų sumų taikytiną procentinę dalį, nurodytą 478 straipsnyje, įstaigos atskaito iš 2 lygio straipsnių;
477 straipsnyje nustatytus reikalavimus įstaigos taiko likutinėms sumoms, atskaitytinoms pagal 66 straipsnį.
477 straipsnis
Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių
66 straipsnio a punkte nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:
tiesiogiai turimos nuosavos 2 lygio priemonės atskaitomos iš 2 lygio straipsnių buhalterine verte;
netiesiogiai ir dirbtinai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, įskaitant nuosavas 2 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota įsigyti pagal esamą arba galinčią atsirasti sutartinę prievolę, neatskaitomos, ir joms taikomi atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nustatyti rizikos koeficientai ir trečios dalies IV antraštinės dalies reikalavimai.
66 straipsnio b punkte nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:
kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, su kuriuo ji turi abipusės kryžminio kapitalo dalių nuosavybės, įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų to subjekto 2 lygio priemonių sumai taikomas 66 straipsnio c punktas;
kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, su kuriuo ji turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų to finansų sektoriaus subjekto 2 lygio priemonių sumai taikomas 66 straipsnio d punktas.
66 straipsnio c ir d punktuose nurodytų straipsnių likutinei sumai įstaigos taiko šiuos principus:
pagal 66 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su tiesiogiai turimomis kapitalo dalimis, atskaitoma perpus iš 1 lygio straipsnių ir 2 lygio straipsnių;
pagal 66 straipsnio c ir d punktus atskaitytina suma, susijusi su netiesiogiai ir dirbtinai turimomis kapitalo dalimis, neatskaitoma, ir jai taikomas atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyriuje nurodytas rizikos koeficientas ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
4
478 straipsnis
Procentinės dalys, taikomos atskaitymui iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 ir 2 lygio straipsnių
468 straipsnio 4 dalies, 469 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 474 straipsnio a punkto ir 476 straipsnio a punkto tikslais taikoma procentinė dalis patenka į šį intervalą:
laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 20–100 %;
nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 40–100 %;
nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 60–100 %;
nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 80–100 %.
Nukrypstant nuo 1 dalies, 36 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytiems objektams, kurie egzistavo prieš 2014 m. sausio 1 d., 469 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikoma procentinė dalis patenka į tokį intervalą:
laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–100 %;
laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 10–100 %;
laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki – 2016 m. gruodžio 31 d. 20–100 %;
laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki – 2017 m. gruodžio 31 d. – 30–100 %;
laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki – 2018 m. gruodžio 31 d. – 40–100 %;
laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki – 2019 m. gruodžio 31 d. – 50–100 %;
laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 60–100 %;
laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 70–100 %;
laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 80–100 %;
laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 90–100 %.
Kompetentingos institucijos nustato ir paskelbia kiekvienam iš toliau išvardytų atskaitymų taikytiną procentinę dalį 1 ir 2 dalyse nurodytuose intervaluose:
atskiriems atskaitymams, kurių reikalaujama pagal 36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;
atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir 36 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų straipsnių bendrai sumai, kurią reikalaujama atskaityti pagal 48 straipsnį;
kiekvienam atskaitymui, kurio reikalaujama pagal 56 straipsnio b–d punktus;
kiekvienam atskaitymui, kurio reikalaujama pagal 66 straipsnio b–d punktus.
4
479 straipsnis
Priemonių ir straipsnių, nesudarančių mažumos dalies, pripažinimas konsoliduotu bendru 1 lygio nuosavu kapitalu
Nukrypdamos nuo antros dalies II antraštinės dalies, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, nustato, ar straipsniai, kurie remiantis perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis dėl Direktyvos 2006/48/EB 65 straipsnio galėtų būti priskirti prie konsoliduotų atidėjinių, bet dėl toliau nurodytų priežasčių nepriskiriami prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, gali būti pripažinti konsoliduotomis nuosavomis lėšomis:
priemonė nepriskiriama prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių ir dėl to su ja susijęs nepaskirstytasis kapitalas ir akcijų priedai nepriskiriami prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;
straipsniai nepriskiriami remiantis 81 straipsnio 2 dalimi;
straipsniai nepriskiriami, kadangi patronuojamoji įmonė nėra įstaiga arba subjektas, kuriam pagal taikytiną nacionalinę teisę netaikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;
straipsniai nepriskiriami, kadangi patronuojamoji įmonė nėra visiškai konsoliduota pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.
2 dalies tikslais taikytina procentinė dalis patenka į tokį intervalą:
laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–80 %;
nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0–60 %;
nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0–40 %;
nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–20 %.
480 straipsnis
Mažumos dalies ir kvalifikuotojo papildomo 1 ir 2 lygio kapitalo pripažinimas konsoliduotomis nuosavomis lėšomis
1 dalies tikslais taikomas koeficientas patenka į tokį intervalą:
laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0,2–1;
nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0,4–1;
nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0,6–1; ir
nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0,8–1.
5
481 straipsnis
Papildomi filtrai ir atskaitymai
1 dalies tikslais taikoma procentinė dalis patenka į šį intervalą:
laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0–80 %;
nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 0–60 %;
nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 0–40 %;
nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–20 %.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
482 straipsnis
Išvestinių finansinių priemonių sandorių su pensijų fondais taikymo sritis
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnyje nurodytų ir pagal to reglamento 2 straipsnyje apibrėžtą pensijų sistemos tvarką sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių atžvilgiu įstaigos neapskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, kaip numatyta šio reglamento 382 straipsnio 4 dalies c punkte.
2
SKYRIUS
Kapitalo priemonių tęstinumas
1
483 straipsnis
Valstybės pagalbos priemonių tęstinumas
Nukrypstant nuo 26–29, 51, 52, 62 ir 63 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. šis straipsnis taikomas kapitalo priemonėms ir straipsniams, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
priemonės buvo išleistos iki 2014 m. sausio 1 d.;
priemonės išleistos atsižvelgiant į rekapitalizavimo priemones pagal valstybės pagalbos taisykles. Jei dalis priemonių pasirašyta privačiai, jos turi būti išleistos iki 2012 m. liepos 30 d. kartu su tomis dalimis, kurias yra pasirašiusi valstybė narė;
pagal SESV 107 straipsnį Komisija priemones vertino kaip atitinkančias vidaus rinką.
Tais atvejais, kai priemonės yra pasirašytos ir valstybės narės, ir privačių investuotojų, ir esant valstybės narės pasirašytų priemonių daliniam išpirkimui, atitinkama dalis privačiai pasirašytų priemonių lieka galioti pagal 484 straipsnį. Kai visos valstybės narės pasirašytos priemonės yra išpirktos, likusios privačių investuotojų pasirašytos priemonės lieka galioti pagal 484 straipsnį.
Priemonės, kurios atitiko kriterijus pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių neatsižvelgiant į tai, kad:
neįvykdytos šio reglamento 28 straipsnyje nustatytos sąlygos;
priemones išleido šio reglamento 27 straipsnyje nurodyta įmonė, ir neįvykdytos šio reglamento 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Priemonės, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio kapitalo pagal pirmą pastraipą, negali būti priskirtos prie papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių pagal 5 arba 7 dalį.
Priemonės, kurios priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių pagal pirmą pastraipą, negali būti priskirtos prie bendro 1 lygio kapitalo arba bendro 2 lygio kapitalo priemonių pagal 3 arba 7 dalį.
Priemonės, kurios priskiriamos prie 2 lygio priemonių pagal pirmą pastraipą, negali būti priskiriamos prie bendro 1 lygio kapitalo priemonių arba papildomų 1 lygio priemonių pagal 3 arba 5 dalį.
2
1
484 straipsnis
Straipsnių, kurie pagal Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones laikomi nuosavomis lėšomis, tęstinumo sąlygos
485 straipsnis
Akcijų priedų, susijusių su straipsniais, kurie pagal Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones laikomi nuosavomis lėšomis, priskyrimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams sąlygos
486 straipsnis
Straipsnių, sudarančių bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomus 1 ir 2 lygio straipsnius, tęstinumo apribojimai
484 straipsnio 3 dalyje nurodytų straipsnių, kurie priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, suma apribojama iki šios dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendros sumos taikytinos procentinės dalies:
484 straipsnio 3 dalyje nurodyto kapitalo, kuris buvo leidžiamas 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;
akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytais straipsniais.
484 straipsnio 4 dalyje nurodytų straipsnių, kurie priskiriami prie papildomų 1 lygio straipsnių, suma apribojama iki taikytinos procentinės dalies, padaugintos iš šios dalies a ir b punktuose nurodytų sumų bendros sumos ir šios dalies c–f punktuose nurodytų sumų bendros sumos skirtumo:
484 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;
akcijų priedų, susijusių su a punkte nurodytomis priemonėmis;
484 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių sumos, kuri 2012 m. gruodžio 31 d. buvo didesnė nei nustatyta Direktyvos 2006/48/EB 66 straipsnio 1 dalies a punkto ir 1a dalies perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse;
akcijų priedų, susijusių su c punkte nurodytomis priemonėmis;
484 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., bet pagal 489 straipsnio 4 dalį nepriskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, nominaliosios sumos;
akcijų priedų, susijusių su e punkte nurodytomis priemonėmis.
484 straipsnio 5 dalyje nurodytų straipsnių, kurie priskiriami prie 2 lygio straipsnių, suma apribojama iki sumų, nurodytų šios dalies a–d punktuose, bendros sumos ir sumų, nurodytų šios dalies e–h punktuose, bendros sumos skirtumo taikytinos procentinės dalies:
484 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;
akcijų priedų, susijusių su a punkte nurodytomis priemonėmis;
subordinuotosios paskolos kapitalo, kuris buvo leidžiamas 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos ir sumos, kuri yra privaloma pagal Direktyvos 2006/48/EB 64 straipsnio 3 dalies c punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, skirtumo;
484 straipsnio 5 dalyje nurodytų straipsnių, kurie nėra šios dalies a ir c punktuose nurodytos priemonės ir subordinuotosios paskolos kapitalas ir kurie buvo leidžiami 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos;
484 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių ir straipsnių, kurie buvo leidžiami 2012 m. gruodžio 31 d., nominaliosios sumos, kuri yra didesnė negu nurodyta Direktyvos 2006/48/EB 66 straipsnio 1 dalies a punkto perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse;
akcijų priedų, susijusių su e punkte nurodytomis priemonėmis;
484 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių, kurios buvo leidžiamos 2012 m. gruodžio 31 d. ir kurios nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 490 straipsnio 4 dalį, nominaliosios sumos;
akcijų priedų, susijusių su g punkte nurodytomis priemonėmis.
Šiame straipsnyje taikomos 2–4 dalyse nurodytos procentinės dalys patenka į šį intervalą:
laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 60–80 %;
nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 40–70 %;
nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 20–60 %;
nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 0–50 %;
nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 0–40 %;
nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 0–30 %;
nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 0–20 %;
nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 0–10 %.
487 straipsnis
Straipsniai, kuriems netaikomas tęstinumo pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo arba papildomus 1 lygio straipsnius kitų nuosavų lėšų atžvilgiu principas
Nukrypdamos nuo 51, 52, 62 ir 63 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali toliau išvardytus straipsnius vertinti kaip 484 straipsnio 5 dalyje nurodytus straipsnius, jeigu juos įtraukus nebus viršyta 486 straipsnio 4 dalyje nustatyta procentinė dalis:
484 straipsnio 3 dalyje nurodytą kapitalą ir susijusius akcijų priedus, neįtrauktus į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, nes jų procentinė dalis yra didesnė nei nurodyta 486 straipsnio 2 dalyje;
484 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones ir susijusius akcijų priedus, kurių procentinė dalis yra didesnė nei nurodyta 486 straipsnio 3 dalyje.
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
488 straipsnis
Straipsnių, kurie liko galioti kaip 2 lygio straipsniai, amortizacija
484 straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams, kurie priskiriami prie 2 lygio straipsnių, nurodytų 484 straipsnio 5 dalyje arba 486 straipsnio 4 dalyje, taikomi 64 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
2
489 straipsnis
Mišrios priemonės, kurių gali būti pareikalauta ir kurias gali būti skatinama išpirkti
Priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2013 m. sausio 1 d.;
įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
52 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos nuo 2013 m. sausio 1 d.
Priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, kurių pripažinta apskaitinė vertė buvo sumažinta, pagal 484 straipsnio 4 dalį iki efektyviojo termino suėjimo dienos, o vėliau be jokių apribojimų priskiriamos prie papildomų 1 lygio straipsnių su sąlyga, kad:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;
priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
52 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdomos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.
Priemonės nepriskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių ir laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. joms netaikoma 484 straipsnio 4 dalis, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. sausio 1 d.;
priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
52 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.
Priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, kurių pripažinta apskaitinė vertė buvo sumažinta, pagal 484 straipsnio 4 dalį iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau nepriskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;
priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
52 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.
Priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių pagal 484 straipsnio 4 dalį, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2011 m. gruodžio 31 d. imtinai;
priemonių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
52 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo priemonių efektyviojo termino suėjimo dienos.
490 straipsnis
2 lygio straipsniai, kuriems taikoma paskata išpirkti
Straipsniai priskiriami prie 2 lygio priemonių su sąlyga, kad:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2013 m. sausio 1 d.;
įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
nuo 2013 m. sausio 1 d. įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Straipsniai priskiriami prie 2 lygio straipsnių pagal 484 straipsnio 5 dalį iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau priskiriami prie 2 lygio straipsnių be apribojimo, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;
straipsnių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
63 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdomos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.
Straipsniai nepriskiriami prie 2 lygio straipsnių nuo 2014 m. sausio 1 d., jeigu įvykdomos šios sąlygos:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. sausio 1 d.;
straipsnių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
63 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.
Straipsniai priskiriami prie 2 lygio straipsnių, kurių pripažinta apskaitinė vertė buvo sumažinta, pagal 484 straipsnio 5 dalį iki jų efektyviojo termino suėjimo dienos ir vėliau nepriskiriami prie 2 lygio straipsnių, jeigu:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau;
įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu jų efektyviojo termino suėjimo dieną;
63 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdomos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.
Straipsniai priskiriami prie 2 lygio straipsnių pagal 484 straipsnio 5 dalį, jeigu:
įstaiga sugebėjo pasinaudoti pareikalavimu ir paskata išpirkti priemonę tik iki 2011 m. gruodžio 31 d. imtinai;
straipsnių efektyviojo termino suėjimo dieną įstaiga nepasinaudojo pareikalavimu;
63 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos nuo straipsnių efektyviojo termino suėjimo dienos.
491 straipsnis
Efektyvusis terminas
489 ir 490 straipsnių tikslais efektyvusis terminas nustatomas taip:
a) |
minėtų straipsnių 3 ir 5 dalyse nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau; |
b) |
minėtų straipsnių 4 dalyje nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. sausio 1 d.; |
c) |
minėtų straipsnių 6 dalyje nurodytų straipsnių atveju – pirmo pareikalavimo diena, kai paskata išpirkti atsiranda iki 2011 m. gruodžio 31 d. |
3
SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimo
492 straipsnis
Informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimas
Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įstaigos atskleidžia šią papildomą informaciją apie nuosavas lėšas:
atskirų filtrų ir atskaitymų pagal 467–470, 474, 476 ir 479 straipsnius pobūdį ir poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, papildomam 1 lygio kapitalui, 2 lygio kapitalui ir nuosavoms lėšoms;
mažumos dalies ir papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, susijusio nepaskirstytojo pelno ir akcijų priedų, kuriuos išleidžia patronuojamosios įmonės, pagal 1 skyriaus 4 skirsnį įtrauktų į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, papildomą 1 lygio kapitalą, 2 lygio kapitalą ir nuosavas lėšas, sumas;
atskirų filtrų ir atskaitymų pagal 481 straipsnį poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, papildomam 1 lygio kapitalui, 2 lygio kapitalui ir nuosavoms lėšoms;
straipsnių, kurie, taikant 2 skyriaus 2 skirsnyje nurodytas leidžiančias nukrypti nuostatas, priskiriami prie bendro 1 nuosavo kapitalo straipsnių, 1 ir 2 lygio straipsnių, pobūdį ir sumą.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
4
SKYRIUS
Didelės pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimai, svertas ir žemiausia riba pagal „Bazelį I“
493 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl didelių pozicijų
▼M9 —————
Nukrypstant nuo 400 straipsnio 2 ir 3 dalių, ►C1 pereinamuoju laikotarpiu, kol įsigalios teisės aktas, priimtas atlikus 507 straipsnyje nurodytą peržiūrą, tačiau ne po 2028 m. gruodžio 31 d., valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti ◄ 395 straipsnio 1 dalies šioms pozicijoms:
padengtoms obligacijoms, kurioms taikomos 129 straipsnio 1, 3 ir 6 dalys;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šiems reikalavimams būtų priskirtas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir kitoms tų regioninių ar vietos valdžios institucijų pozicijoms arba jų garantuotoms pozicijoms, kurių atžvilgiu reikalavimams būtų priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
įstaigos pozicijoms, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą arba kitokias turimas kapitalo dalis, savo patronuojančiajai įmonei, kitoms tos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo pačios patronuojamosioms įmonėms ir kvalifikuotiesiems akcijų paketams, jei konsoliduota priežiūra, vykdoma vadovaujantis šiuo reglamentu, Direktyva 2002/87/EB arba analogiškais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šias įmones; pozicijos, kurios netenkina tų kriterijų, nepaisant to, ar joms taikoma šio reglamento 395 straipsnio 1 dalis, vertinamos kaip pozicijos trečiajai šaliai;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai ir kitos pozicijos, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą arba kitokias turimas kapitalo dalis, regioninėms ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis, remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis, kredito įstaiga sudaro vieną tinklą ir kurios, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakingos už grynųjų pinigų kliringo operacijas tame tinkle;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai kredito įstaigoms ir kitos kredito įstaigų pozicijos, atsiradusios kredito įstaigoms, viena iš kurių veikia ne konkurencijos sąlygomis ir teikia arba garantuoja paskolas pagal teisės aktuose numatytas programas arba savo įstatus konkretiems ekonomikos sektoriams remti, paskolų naudojimui taikant tam tikrą valstybės priežiūros formą ir apribojimus, jeigu atitinkamos pozicijos atsiranda dėl tokių paskolų, kurios perduodamos naudos gavėjams per kredito įstaigas, arba dėl šių paskolų garantijų;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai įstaigoms ir kitos įstaigų pozicijos, su sąlyga, kad tos pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų ir jų galiojimas netrunka ilgiau nei iki kitos darbo dienos pabaigos ir jos nėra išreikštos pagrindine prekybos valiuta;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centriniams bankams minimalių privalomųjų atsargų, kurias turi laikyti įstaigos tuose centriniuose bankuose ir kurios yra išreikštos jų nacionaline valiuta, forma;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai centrinei valdžiai dėl privalomų likvidumo reikalavimų, laikomų vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų jos nacionaline valiuta, forma, su sąlyga, kad kompetentinga institucija savo nuožiūra nuspręstų, kad tų centrinių vyriausybių kredito rizikos vertinimas, kurį priskiria paskirtoji ECAI, yra investicinio lygio;
50 % vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių dokumentinių akredityvų ir vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių nepanaudotų kredito priemonių, nurodytų I priede, ir, kompetentingoms institucijoms pritarus, 80 % garantijų, išskyrus paskolų garantijas, kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurios nariams, turintiems kredito įstaigos statusą, suteikiamos pagal abipusės garantijos programas;
teisiškai reikalaujamoms garantijoms, kai hipotekinė paskola, finansuojama išleidus hipotekines obligacijas, yra išmokėta paskolos gavėjui prieš galutinį hipotekos įrašymą į žemės registrą su sąlyga, kad garantija nenaudojama siekiant sumažinti riziką, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai pripažintoms biržoms ir kitos pripažintų biržų pozicijos.
Nukrypdamos nuo 395 straipsnio 1 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms turėti bet kurias iš šio straipsnio 5 dalyje numatytų pozicijų, kurios atitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas, neviršijant šių ribų:
100 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2018 m. gruodžio 31 d.;
75 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2019 m. gruodžio 31 d.;
50 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos ribos taikomos pozicijų vertėms, apskaičiuotoms atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį.
4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos šioms pozicijoms:
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių centrinei valdžiai, centriniams bankams arba viešojo sektoriaus subjektams;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai, aiškiai garantuoti valstybių narių centrinės valdžios, centrinių bankų arba viešojo sektoriaus subjektų;
kitoms valstybių narių centrinės valdžios, centrinių bankų ar viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms arba jų garantijomis užtikrintoms pozicijoms;
turto straipsniams, kuriuos sudaro reikalavimai valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, kurie vertinami kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį;
kitoms valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijų pozicijoms arba jų garantijomis užtikrintoms pozicijoms, kurios vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį.
Taikant pirmos pastraipos a, b ir c punktus šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tiems turto straipsniams ir kitoms viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms arba jų garantijomis užtikrintoms pozicijoms, kurios vertinamos kaip centrinės valdžios, regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį. Jeigu turto straipsniai ir kitos viešojo sektoriaus subjektų pozicijos arba jų garantijomis užtikrintos pozicijos yra vertinamos kaip regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamo laikotarpio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tos regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodyta pozicija atitinka visas šias sąlygas:
pozicijai būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusią 495 straipsnio 2 dalies redakciją;
pozicija susidarė 2017 m. gruodžio 12 d. arba po šios datos.
494 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo
Nukrypstant nuo 92a straipsnio, nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos, nustatytos kaip pertvarkytini subjektai, kurie yra G-SII subjektai, visuomet turi atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:
16 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;
6 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.
494a straipsnis
Specialiosios paskirties subjektų išleistų emisijų tęstinumas
Nukrypstant nuo 52 straipsnio, kapitalo priemonės, kurias tiesiogiai išleidžia ne įstaiga, iki 2021 m. gruodžio 31 d. priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus sąlygą, pagal kurią reikalaujama, kad priemones būtų tiesiogiai išleidusi įstaiga;
priemonės išleidžiamos per subjektą, kuris konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
įstaiga iš karto be apribojimų ir šioje dalyje nustatytas sąlygas atitinkančia forma gali naudotis šiomis gautomis pajamomis.
Nukrypstant nuo 63 straipsnio, kapitalo priemonės, kurias tiesiogiai išleidžia ne įstaiga, iki 2021 m. gruodžio 31 d. priskiriamos prie papildomų 2 lygio priemonių, tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
63 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus sąlygą, pagal kurią reikalaujama, kad priemones būtų tiesiogiai išleidusi įstaiga;
priemonės išleidžiamos per subjektą, kuris konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
įstaiga iš karto be apribojimų ir šioje dalyje nustatytas sąlygas atitinkančia forma gali naudotis šiomis gautomis pajamomis.
494b straipsnis
Nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių tęstinumas
494c straipsnis
Didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tęstinumas
Nukrypstant nuo 270 straipsnio, įstaiga iniciatorė gali apskaičiuoti didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertintos pozicijos sumas pagal 260, 262 arba 264 straipsnį, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos:
pakeitimo vertybiniais popieriais priemonė išleista anksčiau nei 2021 m. balandžio 9 d.;
2021 m. balandžio 8 d. pakeitimas vertybiniais popieriais atitiko 270 straipsnyje nustatytas sąlygas, kokios buvo taikomos tą dieną.
495 straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertinimas pagal IRB metodą
Pozicija, kuriai taikoma išimtis, vertinama pagal akcijų skaičių 2007 m. gruodžio 31 d. ir papildomas akcijas, tiesiogiai susidarančias dėl tokio akcijų paketo turėjimo nuosavybės teise, su sąlyga, kad dėl jų nepadidėja proporcinga nuosavybės teise turimų akcijų dalis bendrovės portfelyje.
Jeigu dėl akcijų įsigijimo padidėja proporcinga nuosavybės teise turimų akcijų dalis konkrečiame akcijų pakete, akcijų paketo padidėjusiai daliai išimtis netaikoma. Išimtis taip pat netaikoma ir akcijų paketams, kuriems iš pradžių išimtis buvo taikoma, bet jie buvo parduoti ir vėliau atpirkti.
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikoma ši nuostata, taikomas atitinkamai kapitalo poreikis, apskaičiuotas pagal standartizuotą metodą, kaip nurodyta trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
Kompetentingos institucijos praneša Komisijai ir EBI apie šios dalies įgyvendinimą.
▼M10 —————
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. birželio 30 d.
Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.
496 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimas padengtoms obligacijoms
►M3 Kompetentingos institucijos gali visiškai arba iš dalies netaikyti 10 % ribos Prancūzijos Fonds Communs de Créances arba pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų išleistiems didesnio prioriteto vienetams, kurie yra lygiaverčiai 129 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose nurodytiems Prancūzijos Fonds Communs de Créances išleistiems didesnio prioriteto vienetams, jeigu tenkinamos abi iš šių sąlygų: ◄
vertybiniais popieriais padengtas gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas pateikė tos pačios konsoliduotos grupės narys, kuriai priklauso padengtų obligacijų emitentas, arba tai pačiai centrinei įstaigai priklausanti bendrovė, kuriai priklauso padengtų obligacijų emitentas (narystė toje vienoje grupėje arba priklausymas jai nustatomi tuo metu, kai aukščiausiojo reitingo vienetai naudojami kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė);
tos pačios konsoliduotos grupės, kuriai priklauso padengtų obligacijų emitentas, narys arba tai pačiai centrinei įstaigai priklausanti bendrovė, kuriai priklauso padengtų obligacijų emitentas, išlaiko visą pirmojo nuostolio segmentą, kuriuo užtikrinami šie aukščiausiojo reitingo vienetai.
497 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių pozicijoms
Jeigu trečiosios valstybės pagrindinė sandorio šalis pateikia paraišką ją pripažinti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, įstaigos gali šią pagrindinę sandorio šalį laikyti reikalavimus atitinkančia pagrindine sandorio šalimi nuo tos dienos, kurią ši pateikė EVPRI paraišką ją pripažinti, iki vienos iš toliau nurodytų datų:
jeigu Komisija dėl trečiosios valstybės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, jau priėmė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą ir tas įgyvendinimo aktas įsigaliojo – dveji metai nuo paraiškos pateikimo dienos;
jeigu Komisija dėl trečiosios valstybės, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis, dar nepriėmė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto arba tas įgyvendinimo aktas dar neįsigaliojo – iki ankstesnės iš toliau nurodytų datų:
dveji metai po įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos;
pagrindinių sandorio šalių, kurios pateikė prašymą po 2019 m. birželio 27 d., atveju – dveji metai nuo prašymo pateikimo dienos;
tų pagrindinių sandorio šalių, kurios pateikė prašymą anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., atveju – 2021 m. birželio 28 d.
Laikydamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos termino, jeigu toje dalyje nurodyta pagrindinė sandorio šalis neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir privalomo susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį ji gali panaudoti visą arba dalį pradinės garantinės įmokos, gautos iš jos tarpuskaitos narių, tarsi tai būtų iš anksto finansuojamos įmokos, įstaiga vietoj 308 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimo formulės taiko šią formulę:
čia:
|
= |
nuosavų lėšų reikalavimas; |
KCCP |
= |
reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, apie kurį reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį; |
DFCCP |
= |
iš anksto finansuojami pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai, apie kuriuos pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį; |
i |
= |
indeksas, kuriuo žymimas tarpuskaitos narys; |
IMi |
= |
pradinė garantinė įmoka, pagrindinei sandorio šaliai pateikta tarpuskaitos nario i, ir |
IM |
= |
bendra pradinės garantinės įmokos suma, apie kurią pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 5a dalį įstaigai pranešė pagrindinė sandorio šalis. |
498 straipsnis
Išimtis biržos prekių makleriams
Iki 2021 m. birželio 26 d. nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytos šiame reglamente, netaikomos investicinėms įmonėms, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktuose, ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Direktyva 2004/39/EB.
499 straipsnis
Svertas
Nukrypdamos nuo 429 ir 430 straipsnių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos apskaičiuoja sverto koeficientą ir pateikia informaciją apie jį, taikydamos abu šiuos kapitalo matus:
1 lygio kapitalą;
1 lygio kapitalą, atsižvelgiant į leidžiančias nukrypti nuostatas, nustatytas šios antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose.
▼M8 —————
500 straipsnis
Koregavimas didelio masto perleidimų atveju
Nukrypstant nuo 181 straipsnio 1 dalies a punkto, įstaiga gali pakoreguoti savo LGD įverčius, neįvykdytų pozicijų didelio masto perleidimų poveikį iš dalies arba visiškai užskaitydama patirtam LGD, neviršydama skirtumo tarp panašioms nevykdomoms pozicijoms, kurios dar nėra visiškai realizuotos, apskaičiuoto LGD vidurkio ir realizuoto LGD vidurkio, be kita ko, remdamasi nuostoliais, realizuotais dėl didelio masto perleidimų, kai tik patenkinamos visos šios sąlygos:
įstaiga kompetentingai institucijai pranešė apie planą, kuriame numatytas neįvykdytų pozicijų perleidimų mastas, sudėtis ir datos;
neįvykdytų pozicijų perleidimų datos yra vėlesnės nei 2016 m. lapkričio 23 d., bet ne vėlesnės nei 2022 m. birželio 28 d.;
nuo pirmo perleidimo dienos pagal a punkte nurodytą planą perleistų neįvykdytų pozicijų bendra suma viršijo 20 % visų neįvykdytų pozicijų apmokėtinos sumos nuo a ir b punktuose nurodytos pirmo perleidimo dienos.
Pirmoje pastraipoje nurodytas koregavimas gali būti atliekamas tik iki 2022 m. birželio 28 d., o jo poveikis gali trukti tol, kol atitinkamos pozicijos įtraukiamos į įstaigos savus LGD įverčius.
500a straipsnis
Laikina valstybės skolai, išduotai kitos valstybės valiuta, taikoma tvarka
Nukrypstant nuo 114 straipsnio 2 dalies, iki 2024 m. gruodžio 31 d. valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų, kai tos pozicijos išreikštos ir finansuojamos kitos valstybės narės nacionaline valiuta, atveju taikomos šios nuostatos:
iki 2022 m. gruodžio 31 d. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 0 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;
2023 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 20 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;
2024 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 50 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį.
Nukrypstant nuo 395 straipsnio 1 dalies ir 493 straipsnio 4 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms turėti pozicijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, neviršijant šių ribų:
100 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2023 m. gruodžio 31 d.;
75 % įstaigos 1 lygio kapitalo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
50 % įstaigos 1 lygio kapitalo nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Šios dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos ribos taikomos pozicijų vertėms, apskaičiuotoms atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį.
500b straipsnis
Laikinas tam tikrų centrinių bankų pozicijų neįtraukimas į bendrą pozicijų matą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją
Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. birželio 27 d. įstaiga į savo bendrą pozicijų matą gali neįtraukti toliau nurodytų įstaigos centrinio banko pozicijų, laikydamasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų:
monetų ir banknotų, kurie yra teisėta valiuta pagal centrinio banko jurisdikciją;
turto, kurį sudaro reikalavimai centriniam bankui, įskaitant centriniame banke saugomus rezervus.
Įstaigos neįtraukta suma negali viršyti pozicijų, išvardytų pirmos pastraipos a ir b punktuose, dienos sumos vidurkio per įstaigos centrinio banko paskutinį visą atsargų laikymo laikotarpį.
Įstaiga gali neįtraukti 1 dalyje išvardytų pozicijų, kai įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nusprendė ir viešai paskelbė, kad susidarė išskirtinės aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimas neįtraukti minėtų pozicijų siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą.
Pozicijos, kurios neįtraukiamos taikant 1 dalį, turi atitikti abi šias sąlygas:
jos yra išreikštos ta pačia valiuta, kaip ir įstaigos prisiimti indėliai;
jų vidutinis terminas pastebimai neviršija įstaigos prisiimtų indėlių vidutinio termino.
Įstaiga, kuri į savo bendrą pozicijų matą neįtraukia savo centrinio banko pozicijų pagal 1 dalį, taip pat atskleidžia sverto koeficientą, kurį ji turėtų, jei tos pozicijos būtų įtrauktos.
500c straipsnis
Nukrypimų neįtraukimas apskaičiuojant grįžtamojo patikrinimo padidėjimo koeficientą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją
Nukrypstant nuo 366 straipsnio 3 dalies, kompetentingos institucijos išimtinėmis aplinkybėmis ir atskirais atvejais gali leisti įstaigoms, apskaičiuojant 366 straipsnio 3 dalyje nurodytą padidėjimo koeficientą, neįtraukti nukrypimų, įrodomų įstaigos atliktais hipotetinių arba faktinių pokyčių grįžtamaisiais patikrinimais, su sąlyga, kad tie nukrypimai atsirado ne dėl vidaus modelio trūkumų ir kad jie įvyko nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
500d straipsnis
Laikinas įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertės apskaičiavimas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją
Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko atsiskaitymo dienos apskaitą, į bendrą pozicijų matą įtraukia bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę.
Bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę įstaigos gali padengti bendra su įprastiniais pardavimo sandoriais, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, susijusių gautinų pinigų sumų nominaliąja verte tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:
pagal įprastinius tiek pirkimo, tiek pardavimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą;
perkamas ir parduodamas finansinis turtas, susijęs su mokėtinais ir gautinais pinigais, yra vertinamas tikrąja verte pagal pelną arba nuostolį ir įtraukiamas į įstaigos prekybos knygą.
501 straipsnis
Pagal riziką įvertintų MVĮ pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, koregavimas
Pagal toliau nurodytą formulę įstaigos koreguoja pagal riziką įvertintų MVĮ pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, sumas (RWEA), apskaičiuojamas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius, priklausomai nuo to, kas taikoma:
čia:
RWEA* |
= |
RWEA, pakoreguotas pritaikius MVĮ rėmimo koeficientą, o |
E* yra viena iš toliau nurodytų sumų: |
= |
a)
visa suma, kurią MVĮ ar susijusių MVĮ klientų grupė yra skolingi įstaigai, jos patronuojamosioms įmonėms, jos patronuojančiosioms įmonėms ir kitoms tų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, įskaitant visas pozicijų vertes, esant įsipareigojimų neįvykdymui, tačiau neįskaitant reikalavimų ar galimų reikalavimų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu;
b)
jei visa a punkte nurodyta suma yra lygi 0, MVĮ ar susijusių MVĮ klientų grupės gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų reikalavimų suma ar galimų reikalavimų suma, neįtraukta apskaičiuojant visą tame punkte nurodytą sumą |
Šiame straipsnyje:
MVĮ pozicija įtraukiama į mažmenines arba įmonių klases arba į klases, užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka;
MVĮ apibrėžiama pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB ( 29 ); iš tos rekomendacijos priedo 2 straipsnyje išvardytų kriterijų atsižvelgiama tik į metinę apyvartą;
įstaigos imasi pagrįstų veiksmų, kad teisingai nustatytų E* ir gautų pagal b punktą reikalingą informaciją.
501a straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų subjektų, eksploatuojančių arba finansuojančių fizines struktūras ar priemones, sistemas ir tinklus, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, pozicijų kredito rizikai padengti, koregavimas
Pagal III dalies II antraštinę dalį apskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi kredito rizikai padengti, dauginami iš koeficiento 0,75, jeigu pozicija atitinka visus toliau nurodytus kriterijus:
pozicija yra įtraukta į įmonių pozicijų klasę arba į specializuoto skolinimo pozicijų klasę, išskyrus pozicijų vertes, esant įsipareigojimų neįvykdymui;
tai yra subjekto, kuris buvo specialiai sukurtas fizinėms struktūroms ar priemonėms, sistemoms ir tinklams, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, finansuoti arba eksploatuoti, pozicija;
įsipareigojimo grąžinimo šaltinis yra suma, kurios ne mažiau kaip du trečdalius sudaro pajamos, gautos iš finansuojamo turto, o ne platesnės komercinės veiklos savarankiškos galimybės, arba subsidijos, dotacijos arba finansavimas, kurį teikia vienas ar daugiau 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose išvardytų subjektų;
įsipareigojantysis asmuo gali savo finansinius įsipareigojimus vykdyti net ir labai nepalankiomis sąlygomis, kurios yra svarbios projekto rizikai;
įsipareigojančiojo asmens generuojami pinigų srautai yra nuspėjami ir apima visus būsimus paskolos grąžinimo mokėjimus paskolos laikotarpiu;
pozicijos refinansavimo rizika yra maža arba tinkamai sumažinta, atsižvelgiant į subsidijas, dotacijas ar finansavimą, kurį teikia vienas ar daugiau 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose išvardytų subjektų;
sutartinėmis priemonėmis skolintojams užtikrinama aukšto lygio apsauga ir jos apima:
kai įsipareigojančiojo asmens pajamos nėra finansuojamos didelio skaičiaus naudotojų mokėjimais, sutartinės priemonės apima nuostatas, kuriomis skolintojai veiksmingai apsaugomi nuo nuostolių, susidarančių dėl to, kad šalis, kuri sutinka pirkti įsipareigojančiojo asmens tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, nutraukia projektą;
įsipareigojantysis asmuo turi pakankamai rezervo lėšų, visiškai padengtų grynaisiais pinigais, ar kitų finansinių priemonių, užtikrintų aukšto reitingo garantų, kad padengtų nenumatytų atvejų finansavimo ir apyvartinio kapitalo poreikius visu šios dalies b punkte nurodyto turto gyvavimo laikotarpiu;
skolintojai turi pakankamai teisių kontroliuoti įsipareigojančiojo asmens turtą ir jo gaunamas pajamas;
skolintojai pagal taikytiną teisę leidžiamu mastu kaip užtikrinimą turi teisę į turtą ir sutartis, kurie yra itin svarbūs infrastruktūros veiklai vykdyti, arba turi veikiančių alternatyvių priemonių savo pozicijai užtikrinti;
nuosavybės vertybiniai popieriai įkeičiami skolintojams, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju jie galėtų perimti subjekto kontrolę;
galimybė naudoti grynuosius pagrindinės veiklos pinigų srautus po privalomų projekto mokėjimų kitais nei skolinių įsipareigojimų tvarkymo tikslais yra ribota;
sutartyse yra numatyti įsipareigojančiojo asmens galimybių vykdyti veiklą, kuri gali būti žalinga skolintojams, apribojimai, įskaitant tai, kad nauja paskola negali būti suteikta negavus esamų skolintojų sutikimo;
įsipareigojimas yra didesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai, išskyrus teisės aktais nustatytus reikalavimus ir išvestinių finansinių priemonių sandorio šalių reikalavimus;
kai įsipareigojantysis asmuo vykdo statybos etapą, investuotojas į nuosavybės vertybinius popierius turi atitikti toliau nurodytus kriterijus arba, kai yra daugiau nei vienas investuotojas į nuosavybės vertybinius popierius, šiuos kriterijus turi atitikti visa investuotojų į nuosavybės vertybinius popierius grupė:
investuotojai į nuosavybės vertybinius popierius praeityje sėkmingai prižiūrėjo infrastruktūros projektus, yra finansiškai patikimi ir turi atitinkamos patirties;
investuotojų į nuosavybės vertybinius popierius įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža arba įsipareigojančiajam asmeniui kylanti reikšmingų nuostolių dėl jų įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža;
investuotojų į nuosavybės vertybinius popierius ir skolintojų interesams derinti įdiegti tinkami mechanizmai;
įsipareigojantysis asmuo nustatė tinkamas apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų užbaigtas laikantis sutartų specifikacijų, biudžeto ar užbaigimo termino, įskaitant patikimas užbaigimo garantijas arba patyrusio statytojo dalyvavimą ir atitinkamas sutartines nuostatas dėl nuostolių atlyginimo;
kai operacinė rizika yra reikšminga, ji yra tinkamai valdoma;
įsipareigojantysis asmuo naudoja išbandytą technologiją ir dizainą;
gauti visi reikalingi leidimai ir įgaliojimai;
įsipareigojantysis asmuo išvestines finansines priemones naudoja tik rizikos mažinimo tikslais;
įsipareigojantysis asmuo atliko įvertinimą, ar finansuojamu turtu prisidedama siekiant šių aplinkos apsaugos tikslų:
klimato kaitos švelninimo;
prisitaikymo prie klimato kaitos;
tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir jų apsaugos;
perėjimo prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir antrinio perdirbimo;
taršos prevencijos ir kontrolės;
sveikų ekosistemų apsaugos.
1 dalies e punkto tikslais generuojami pinigų srautai nelaikomi nuspėjamais, nebent didelė pajamų dalis tenkina šias sąlygas:
tenkinamas vienas iš šių kriterijų:
pajamos yra pagrįstos prieinamumo principu;
pajamoms taikomas grąžos normos reguliavimas;
pajamos priklauso nuo „imk arba mokėk“ sutarties;
produkcijos arba naudojimo lygis ir kainos lygis atskirai tenkina vieną iš šių kriterijų:
kai įsipareigojančiojo asmens pajamos nėra finansuojamos didelio skaičiaus naudotojų mokėjimais, šalis, kuri sutinka pirkti įsipareigojančiojo asmens tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, yra viena iš šių šalių:
centrinis bankas, centrinė valdžia, regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija su sąlyga, kad joms nustatytas 0 % rizikos koeficientas pagal 114 ir 115 straipsnius arba joms nustatytas ECAI reitingas, kuris atitinka bent 3 kredito kokybės žingsnį;
valstybės sektoriaus subjektas su sąlyga, kad jam nustatytas 20 % arba mažesnis rizikos koeficientas pagal 116 straipsnį arba jam nustatytas ECAI reitingas, kuris atitinka bent 3 kredito kokybės žingsnį;
daugiašalis plėtros bankas, nurodytas 117 straipsnio 2 dalyje;
tarptautinė organizacija, nurodyta 118 straipsnyje;
įmonė, kuriai suteiktas ECAI reitingas, kuris atitinka bent 3 kredito kokybės žingsnį;
subjektas, kuris gali būti pakeičiamas be didelių pajamų lygio ir laiko pasikeitimų.
4 dalies tikslais EBI pateikia Komisijai ataskaitą, kuri apima:
skolinimo infrastruktūros projektams įgyvendinti ir projektų finansavimo tendencijų ir sąlygų rinkose raidos 4 dalyje nurodytu laikotarpiu analizę;
1 dalies b punkte nurodytų subjektų faktinio rizikingumo per visą ekonomikos ciklą analizę;
šiame reglamente nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų ir šios dalies a bei b punktuose nurodytų analizių rezultatų nuoseklumą.
501b straipsnis
Nuo informacijos teikimo reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata
Nukrypstant nuo 430 straipsnio, laikotarpiu nuo šio reglamento atitinkamų nuostatų taikymo pradžios dienos iki pirmo informacijos pateikimo dienos, nustatytos tame straipsnyje nurodytuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo teikti informaciją tokiu formatu, kuris nurodytas šablonuose, pateiktuose 430 straipsnio 7 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, jeigu tie šablonai nebuvo atnaujinti, kad atitiktų šio reglamento nuostatas.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
ATASKAITOS IR PERŽIŪRA
501c straipsnis
Prudencinės tvarkos taikymas pozicijoms, susijusioms su aplinkos ir (arba) socialiniais tikslais
EBI, pasikonsultavusi su ESRV, remdamasi turimais duomenimis ir Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais išvadomis įvertina, ar būtų pagrįsta pozicijoms, susijusioms su turtu, įskaitant pakeitimą vertybiniais popieriais, arba veikla, kuri iš esmės susijusi su aplinkos ir (arba) socialiniais tikslais, taikyti specialią prudencinę tvarką. Visų pirma EBI įvertina:
metodikas, skirtas pozicijų, susijusių su turtu arba veikla, kurie iš esmės susiję su aplinkos ir (arba) socialiniais tikslais, faktiniam rizikingumui, palyginti su kitų pozicijų rizikingumu, įvertinti;
parengtus tinkamus kriterijus, skirtus fizinei ir pertvarkos rizikai, įskaitant riziką, susijusią su turto nuvertėjimu dėl reglamentavimo pokyčių, įvertinti;
galimą specialios prudencinės tvarkos, taikomos pozicijoms, susijusioms su turtu ir veikla, kurie iš esmės susiję su aplinkos ir (arba) socialiniais tikslais, poveikį finansiniam stabilumui ir bankų skolinimui Sąjungoje.
EBI savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. birželio 28 d.
Remdamasi ta ataskaita Komisija, jei tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
502 straipsnis
Kapitalo cikliškumo reikalavimai
Bendradarbiaudama su EBI, ESRV ir valstybėmis narėmis bei atsižvelgdama į ECB nuomonę, Komisija periodiškai stebi, ar visas šis reglamentas kartu su Direktyva 2013/36/ES turi reikšmingą poveikį ekonominiam ciklui, ir tai išnagrinėjusi apsvarsto taisomųjų priemonių pagrįstumą. EBI iki 2013 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, ar pagal IRB metodą įstaigų metodikos turėtų būti susietos ir kaip tai turėtų būti padaryta, kad būtų galima lengviau palyginti kapitalo poreikius kartu mažinant procikliškumą.
Komisija, remdamasi minėta analize ir ECB nuomone, kas dvejus metus parengia ataskaitą ir kartu su atitinkamais pasiūlymais ją pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengiant ataskaitą, atitinkamai atsižvelgiama į kredito gavėjų ir kredito teikėjų pateiktą poziciją.
Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. peržiūri, kaip taikomas 33 straipsnio 1 dalies c punktas, ir dėl to parengia ataskaitą, kurią, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Svarstant galimybę panaikinti 33 straipsnio 1 dalies c punktą ir taikyti šią nuostatą Sąjungos lygiu, visų pirma užtikrinamas pakankamų apsaugos priemonių taikymas siekiant užtikrinti finansinį stabilumą visose valstybėse narėse.
503 straipsnis
Padengtų obligacijų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimas
1 dalyje nurodytoje ataskaitoje ir pasiūlymuose nagrinėjama:
kokiu mastu dabartiniais reguliuojamojo kapitalo reikalavimais, taikytinais padengtoms obligacijoms, tinkamai atskiriami padengtų obligacijų ir šių obligacijų užtikrinimo priemonių kredito kokybės neatitikimai, įskaitant skirtumų valstybėse narėse mastą;
padengtų obligacijų rinkos skaidrumas ir tai, kokiu mastu juo sudaromos palankesnės sąlygos investuotojams atlikti padengtų obligacijų ir užtikrinimo priemonės, kuria jos užtikrintos, kredito rizikos išsamią vidaus analizę, o emitento nemokumo atveju – atskirti turtą, be kita ko, atsižvelgiant į pagrindinės griežtos nacionalinės teisės aktų sistemos pagal šio reglamento 129 straipsnį ir Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį rizikos mažinimo poveikį bendrai padengtų obligacijų kredito kokybei ir jos poveikį skaidrumo lygiui, kurio reikia investuotojams; ir
kokiu mastu kredito įstaigų atliekamas padengtų obligacijų išleidimas daro poveikį kredito rizikai, kuri kyla kitiems įstaigos emitentės kreditoriams.
504 straipsnis
Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės
Komisija, pasikonsultavusi su EBI, iki 2016 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus dėl to, ar reikia patikslinti ar panaikinti 31 straipsnyje nustatytą tvarką.
504a straipsnis
Turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės
Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 28 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių sumų ir pasiskirstymo įstaigose, kurios nustatytos kaip G-SII arba O-SII, ir dėl galimų pertvarkymo kliūčių bei neigiamo poveikio plitimo rizikos, susijusios su šiomis turimomis priemonėmis.
Remdamasi EBI ataskaita Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl tinkamos tokioms turimoms priemonėms taikomos tvarkos ir, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
505 straipsnis
Ilgalaikio finansavimo peržiūra
Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kartu su atitinkamais pasiūlymais, dėl šiame reglamente nustatytų reikalavimų tinkamumo atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamą lėšų skyrimo visų rūšių ilgalaikiam ekonomikos finansavimui lygį, įskaitant su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusius projektus Europos Sąjungoje transporto, energetikos ir ryšių srityse.
506 straipsnis
Kredito rizika – įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis
EBI iki 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl 90 dienų vėlavimo laikotarpio pakeitimo 180 dienų vėlavimo laikotarpiu, kaip nustatyta 178 straipsnio 1 dalies b punkte, poveikio pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir dėl tikslingumo toliau taikyti tą nuostatą po 2019 m. gruodžio 31 d.
Remdamasi ta ataskaita, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
506a straipsnis
KIS, kurių pagrindinį portfelį sudaro euro zonos Vyriausybės obligacijos
Glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV ir EBI, Komisija ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. paskelbia ataskaitą, kurioje įvertina, ar reikalingi reglamentavimo sistemos pakeitimai, kad būtų galima paskatinti rinką ir skatinti bankus pirkti pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, kurių pagrindinį portfelį sudaro valstybių narių Vyriausybių, kurių valiuta yra euras, obligacijos, kai kiekvienos valstybės narės Vyriausybės obligacijų santykinis svoris visame KIS portfelyje yra lygus kiekvienos valstybės narės kapitalo įnašo į ECB santykiniam svoriui.
506b straipsnis
Neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais
507 straipsnis
Didelės pozicijos
EBI stebi, kaip taikomos 390 straipsnio 6 dalies b punkte, 400 straipsnio 1 dalies f–m punktuose ir 400 straipsnio 2 dalies a, c–g, i, j, ir k punktuose nustatytos išimtys, ir ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas kiekybinis poveikis, kuris būtų padarytas tas išimtis pašalinus arba nustačius jų taikymo apribojimus. Visų pirma kiekvienos tuose straipsniuose nustatytos išimties atžvilgiu ataskaitoje įvertinama:
didelių pozicijų, kurioms taikoma išimtis, skaičius kiekvienoje valstybėje narėje;
įstaigų, kurios pasinaudoja išimtimi, skaičius kiekvienoje valstybėje narėje;
bendra pozicijų, kurioms taikoma išimtis, suma kiekvienoje valstybėje narėje.
508 straipsnis
Taikymo lygis
▼M9 —————
509 straipsnis
Likvidumo reikalavimai
Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje tinkamai atsižvelgiama į pokyčius rinkoje ir tarptautinio reguliavimo srityje, taip pat į padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo sąveiką su kitais rizikos ribojimo reikalavimais pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, į rizika grindžiamus kapitalo koeficientus, kaip nustatyta 92 straipsnyje, ir sverto koeficientus.
Europos Parlamentui ir Tarybai sudaroma galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos.
EBI pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje visų pirma įvertina:
mechanizmų, kuriais būtų ribojama gaunamų pinigų srautų vertė, nustatymą, visų pirma siekiant nustatyti tinkamą gaunamų pinigų srauto sumos ribą ir jos taikymo sąlygas atsižvelgiant į įvairius verslo modelius, įskaitant perleidžiamąjį finansavimą, faktoringą, išperkamąją nuomą, padengtas obligacijas, hipoteką, padengtų obligacijų išleidimą, ir tai, kokiu mastu ta riba turėtų būti patikslinta arba panaikinta siekiant atsižvelgti į specializuoto finansavimo ypatybes;
šeštos dalies II antraštinėje dalyje nurodytų gaunamų bei netenkamų pinigų srautų suderinimą, visų pirma pagal 422 straipsnio 7 dalį ir 425 straipsnio 2 dalį;
mechanizmų, kuriais padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimai būtų apribojami juos taikant tik tam tikroms likvidžiojo turto kategorijoms, nustatymą; visų pirma tinkamą 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyto likvidžiojo turto minimalaus procentinio dydžio nustatymą, palyginti su visu likvidžiuoju turtu, bandymą taikyti 60 % ribą ir atsižvelgimą į pokyčius tarptautinio reguliavimo srityje. Grąžintinas, gautinas arba atšaukiamas per 30 kalendorinių dienų turtas neturėtų būti įskaitomas į tą ribą, išskyrus atvejus, kai tas turtas buvo gautas pagal užtikrinimo priemonę, kuri taip pat atitinka 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus;
tam tikro mažesnio netenkamų ir (arba) gaunamų pinigų srautų lygio nustatymą grupės vidaus srautams, nurodant, kokiomis sąlygomis tie konkretūs gaunamų ir netenkamų pinigų srautų lygiai būtų pagrįsti rizikos ribojimo atžvilgiu, ir pateikiant išsamų metodikos apibūdinimą remiantis objektyviais kriterijais ir parametrais, kad būtų nustatyti konkretūs gaunamų ir netenkamų pinigų srautų tarp įstaigos ir kitos sandorio šalies lygiai, kai jie nėra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje;
panaudojimo normų, taikomų nepanaudotoms paskirtoms kredito ir likvidumo priemonėms, kurioms taikomos 424 straipsnio 3 ir 5 dalys, suderinimą. Visų pirma EBI bando taikyti 100 % panaudojimo normą;
sąvokos „mažmeninis indėlis“, nurodytos 411 straipsnio 2 punkte, apibrėžtį, visų pirma tai, ar būtų tinkama nustatyti fizinių asmenų indėlių viršutinę ribą;
poreikį nustatyti naują mažmeninių indėlių kategoriją su mažesniu netenkamų pinigų srautu atsižvelgiant į ypatingas tokių indėlių charakteristikas, kuriomis būtų galima pateisinti mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius;
nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimų dėl likvidžiojo turto, kurį įstaigų bus pareikalauta turėti, sudėties, kai įstaigų kolektyvinis pagrįstas likvidžiojo turto poreikis atitinkama valiuta yra didesnis už turimą likvidųjį turtą, ir tų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlygas;
sąvokos „šariato reikalavimus atitinkančios finansinės priemonės“, kaip alternatyvos turtui, kuris būtų priskirtas prie likvidžiojo turto 416 straipsnio tikslais, apibrėžtį, skirtą šariato reikalavimus atitinkantiems bankams;
sąvokos „nepalankiausios sąlygos“ apibrėžtį, įskaitant likvidžiojo turto naudojimo principus bei būtinas stebėjimo reakcijas, kuriomis remdamosi įstaigos galėtų naudoti savo likvidųjį turtą, kad atitiktų likvidumą mažinantį pinigų srautą, ir kaip elgtis tais atvejais, kai nesilaikoma reikalavimų;
sąvokos „ne finansų srities klientų įtvirtinti veiklos santykiai“ apibrėžtį, kaip nurodyta 422 straipsnio 3 dalies c punkte;
netenkamų pinigų srauto koeficiento, taikytino korespondentinės bankininkystės ir pagrindinio finansų tarpininko paslaugoms, kaip nurodyta 422 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, suderinimą;
vyriausybės garantuojamų obligacijų, išleistų kredito įstaigoms, kurios sudaro Sąjungos taisykles dėl valstybės pagalbos atitinkančių vyriausybės paramos priemonių dalį, pavyzdžiui, Airijos nacionalinės turto valdymo agentūros (NAMA) ir Ispanijos turto valdymo bendrovės išleistų obligacijų, skirtų probleminiam turtui pašalinti iš kredito įstaigų balanso, kadangi jos laikomos itin didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtu, tęstinumo bent iki 2023 m. gruodžio mėn. mechanizmus.
Europos Parlamentui ir Tarybai sudaroma galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl tos ataskaitos.
Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje taip pat išnagrinėjama:
kitų kategorijų turtas, visų pirma, didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai;
kitų kategorijų centrinio banko reikalavimus atitinkantys vertybiniai popieriai arba paskolos, pavyzdžiui, vietos vyriausybės obligacijos bei komerciniai vekseliai; ir
kitas centrinio banko reikalavimų neatitinkantis turtas, kuriuo galima prekiauti, pavyzdžiui, nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į pripažintos biržos sąrašus, auksas, su pagrindiniu indeksu susijusios nuosavybės priemonės, garantuotos obligacijos, padengtos obligacijos, bendrovių obligacijos ir kapitalas, grindžiamas tuo turtu.
EBI visų pirma patikrina toliau išvardytų kriterijų ir atitinkamų dydžių tinkamumą tokioms apibrėžtims suformuluoti:
mažiausia prekybos turtu apimtis;
mažiausia neapmokėto turto dalis;
skaidri kainodara ir informacija, pateikiama po prekybos;
kredito kokybės žingsniai, nurodyti trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje;
patvirtinti įrašai apie kainos stabilumą;
vidutinis turto, kuriuo prekiaujama, dydis ir vidutinė prekybos apimtis;
didžiausias siūlomos ir prašomos kainos skirtumas;
likęs laikas iki termino pabaigos;
mažiausias apyvartos koeficientas.
Be to, EBI iki 2014 m. sausio 31 d. pateikia ataskaitą dėl:
sąvokų „didelis ir itin didelis likvidumas“ ir „aukšta ir itin aukšta kredito kokybė“ vienodų apibrėžčių;
galimų nenumatytų sąvokos „likvidusis turtas“ apibrėžties padarinių pinigų politikos operacijų vykdymui ir mastui, kuriuo:
likvidžiojo turto sąrašas, kuris yra atsietas nuo centrinio banko reikalavimus atitinkančio turto sąrašo, gali paskatinti įstaigas reikalavimus atitinkantį turtą, kuris nėra įtrauktas į sąvokos „likvidusis turtas“ apibrėžtį, naudoti refinansavimo operacijose;
likvidumo reglamentavimas gali atgrasyti įstaigas nuo skolinimo ar skolinimosi neapdraustoje pinigų rinkoje, ir ar dėl to gali kilti abejonių dėl vienos nakties palūkanų vidurkio indekso naudojimo įgyvendinant pinigų politiką;
dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo nustatymo centriniams bankams gali būti sunkiau užtikrinti kainų stabilumą naudojant esamą pinigų politikos sistemą ir priemones;
veiklos reikalavimų turimam likvidžiajam turtui, kaip nurodyta 417 straipsnio b–f punktuose, atsižvelgiant į pokyčius tarptautinio reguliavimo srityje.
510 straipsnis
Grynieji pastovaus finansavimo poreikiai
EBI, pasikonsultavusi su ESRV ir naudodama 415 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas vienodas informacijos teikimo formas, iki 2015 m. gruodžio 31 d. taip pat parengia ataskaitą, grindžiamą duomenimis, kurie turi būti teikiami pagal šeštos dalies III antraštinę dalį, dėl metodikos, taikomos nustatant pastovaus finansavimo sumą, kurią turi ir kurią privalo turėti įstaigos, ir dėl atitinkamų vienodų tokio grynojo pastovaus finansavimo poreikio apskaičiavimo apibrėžčių, kurioje visų pirma išnagrinėjami šie aspektai:
kategorijos ir koeficientai, taikomi 427 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pastovaus finansavimo šaltiniams;
kategorijos ir koeficientai, taikomi nustatant 428 straipsnio 1 dalyje nurodyto pastovaus finansavimo poreikius;
metodika, kurioje numatoma atitinkamai skatinimo ir atgrasymo priemonių, kad būtų skatinamas stabilesnis ilgesniojo laikotarpio turto finansavimas, verslo veikla, investicijos ir įstaigų finansavimas;
poreikis parengti įvairias metodikas, taikomas įvairioms įstaigų rūšims.
EBI stebi būtino pastovaus finansavimo sumą, kuria padengiama finansavimo rizika, susijusi su II priede išvardytomis išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu, visų pirma tų išvestinių finansinių priemonių sutarčių būsima finansavimo rizika, nurodyta 428s straipsnio 2 dalyje ir 428at straipsnio 2 dalyje, ir ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d. Komisijai pateikia ataskaitą dėl galimybės nustatyti didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą arba labiau rizikai jautrų matą. Šioje ataskaitoje įvertinami bent šie aspektai:
galimybė atskirti išvestinių finansinių priemonių sutartis su garantine įmoka ir be garantinės įmokos;
galimybė pašalinti, padidinti arba pakeisti 428s straipsnio 2 dalyje ir 428at straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą;
galimybė platesniu mastu pakeisti išvestinių finansinių priemonių sutarčių vertinimą apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kaip nustatyta 428d straipsnyje, 428k straipsnio 4 dalyje ir 428s straipsnio 2 dalyje, 428ag straipsnio a ir b punktuose, 428ah straipsnio 2 dalyje, 428al straipsnio 4 dalyje, 428at straipsnio 2 dalyje, 428ay straipsnio a ir b punktuose ir 428az straipsnio 2 dalyje, kad būtų galima geriau atsižvelgti į finansavimo riziką, susijusią su šiais sandoriais grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu;
siūlomų pakeitimų poveikis įstaigų išvestinių finansinių priemonių sutartims reikalingai pastovaus finansavimo sumai.
EBI stebi pastovaus finansavimo sumą, reikalingą finansavimo rizikai, susijusiai su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, įskaitant per šiuos sandorius gautą arba suteiktą turtą, ir su neužtikrintaisiais sandoriais su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, padengti ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. Komisijai pateikia ataskaitą dėl šios tvarkos tinkamumo. Toje ataskaitoje įvertinami bent šie aspektai:
galimybė taikyti didesnius arba mažesnius pastovaus finansavimo koeficientus vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams su finansiniais klientais ir neužtikrintiesiems sandoriams su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, kad būtų geriau atsižvelgiama į jų finansavimo riziką grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu ir į galimą neigiamo poveikio plitimo tarp finansinių klientų poveikį;
galimybė taikyti 428r straipsnio 1 dalies g punkte nustatytą tvarką vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams, užtikrintiems kitų rūšių turtu;
galimybė nebalansiniams straipsniams taikyti pastovaus finansavimo koeficientus, kurie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams taikomi kaip alternatyva 428p straipsnio 5 dalyje nustatytai tvarkai;
finansinių klientų pateiktų įsipareigojimų, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai ir kuriems pagal 428k straipsnio 3 dalies c punktą taikomas 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas, ir turto, atsiradusio dėl sandorių su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai ir kuriems pagal 428r straipsnio 1 dalies g punktą, 428s straipsnio 1 dalies c punktą ir 428v straipsnio b punktą taikomas 0 %, 5 % arba 10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nevienodos vertinimo tvarkos tinkamumas;
didesnių arba mažesnių būtino pastovaus finansavimo koeficientų nustatymo vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams su finansiniais klientais, visų pirma tiems, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, poveikis turto, gauto per šiuos sandorius kaip užtikrinimo priemonė, ypač vyriausybės ir bendrovių obligacijų, rinkos likvidumui;
siūlomų pakeitimų poveikis pastovaus finansavimo sumai, kurios reikia tų įstaigų sandoriams, visų pirma vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai ir per kuriuos kaip užtikrinimo priemonė gaunamos vyriausybės obligacijos.
EBI stebi pastovaus finansavimo sumą, būtiną finansavimo rizikai, susijusiai su įstaigų turimais vertybiniais popieriais, padengti, siekiant apdrausti išvestinių finansinių priemonių sutartis. EBI pateikia ataskaitą dėl tvarkos tinkamumo ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. Toje ataskaitoje įvertinami bent šie aspektai:
galimas tvarkos taikymo poveikis investuotojų pajėgumams įgyti turto pozicijas ir tvarkos taikymo poveikis kredito pasiūlai kapitalo rinkų sąjungoje;
galimybė taikyti pakoreguotus pastovaus finansavimo reikalavimus vertybiniams popieriams, kurie yra laikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios yra visiškai arba iš dalies finansuojamos pradine garantine įmoka, apdrausti;
galimybė taikyti pakoreguotus pastovaus finansavimo reikalavimus vertybiniams popieriams, kurie yra laikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios nėra finansuojamos pradine garantine įmoka, apdrausti.
511 straipsnis
Svertas
Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl to, ar:
tinkama nustatyti sverto koeficiento priedą O-SII ir
tinkama 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato apibrėžtis ir apskaičiavimas, įskaitant centrinio banko rezervų vertinimą.
512 straipsnis
Perleistosios kredito rizikos pozicijos
Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl penktos dalies nuostatų taikymo ir veiksmingumo atsižvelgiant į pokyčius tarptautinėje rinkoje.
513 straipsnis
Makroprudencinės taisyklės
Komisija, pasikonsultavusi su ESRV ir EBI, ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., o vėliau kas penkerius metus peržiūri, ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų makroprudencinių taisyklių pakanka sisteminei rizikai sektoriuose, regionuose ir valstybėse narėse mažinti, be kita ko, įvertindama:
ar dabartinės šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytos makroprudencinės priemonės yra veiksmingos, rezultatyvios ir skaidrios;
ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų panašiai rizikai skirtų įvairių makroprudencinių priemonių apimtis ir galimas dubliavimosi mastas yra tinkami, ir, jei tikslinga, pasiūlo naujas makroprudencines taisykles;
kokia yra tarptautiniu mastu sutartų standartų, taikomų sisteminės svarbos įstaigoms, ir šio reglamento bei Direktyvos 2013/36/ES nuostatų sąveika, ir, jei tikslinga, pasiūlo naujas taisykles, atsižvelgdama į tuos tarptautiniu mastu sutartus standartus;
ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES numatytas makroprudencines priemones reikėtų papildyti kitų rūšių priemonėmis, pavyzdžiui, į skolininką orientuotomis priemonėmis, siekiant papildyti kapitalu grindžiamas priemones ir sudaryti sąlygas suderintam priemonių naudojimui vidaus rinkoje; taip pat, įvertindama, ar suderintos tų priemonių apibrėžtys ir atitinkamų Sąjungos lygmens duomenų teikimas yra būtina prielaida šioms priemonėms nustatyti;
ar sverto rezervo reikalavimą, kaip nurodyta 92 straipsnio 1a dalyje, reikėtų taikyti ir kitoms nei G-SII sisteminės svarbos įstaigoms, ar jo kalibravimas turėtų skirtis nuo G-SII skirto kalibravimo, ir ar jo kalibravimas turėtų priklausyti nuo įstaigos sisteminės svarbos lygmens;
ar dabartinis makroprudencinių priemonių abipusiškumo principo taikymas savanoriškai turėtų tapti privalomu, ir ar dabartinė abipusiškumo principo taikymo savanoriškai ESRV sistema yra tam tinkamas pagrindas;
kaip atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos gali būti įgaliotos nustatyti priemones, kuriomis būtų mažinama nauja sisteminė rizika, kylanti dėl kredito įstaigų ne bankų sektoriaus pozicijų, visų pirma iš išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių rinkų, turto valdymo sektoriaus ir draudimo sektoriaus.
514 straipsnis
Išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertės apskaičiavimo metodas
515 straipsnis
Stebėsena ir vertinimas
516 straipsnis
Ilgalaikis finansavimas
Komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą dėl šio reglamento poveikio ilgalaikių investicijų į ekonomikos augimą skatinančią infrastruktūrą skatinimui.
517 straipsnis
Reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžtis
Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlieka peržiūrą ir parengia ataskaitą dėl reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžties, taikomos antros dalies III antraštinės dalies ir ketvirtos dalies tikslais, tinkamumo ir tą ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
518 straipsnis
Kapitalo priemonių, kurios gali būti nurašytos arba konvertuotos įstaigai praradus gyvybingumą, peržiūra
Komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. atlieka peržiūrą ir pateikia ataskaitą, ar šiame reglamente turėtų būti numatytas reikalavimas, pagal kurį papildomos 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonės nurašomos nustačius, kad įstaiga nebėra gyvybinga. Komisija tą ataskaitą bei, prireikus, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
518a straipsnis
Priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatų peržiūra
Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 28 d. Komisija peržiūri ir įvertina, ar tikslinga reikalauti, kad tinkamiems įsipareigojimams būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nepradedant taikyti kitose sutartyse nustatytų priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatų, siekiant kuo labiau sustiprinti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumą ir įvertinti, ar priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostata, susijusi su tinkamais įsipareigojimais, neturėtų būti įtraukta į kitus įsipareigojimus reglamentuojančias sąlygas ar sutartis. Kai tikslinga, prie peržiūros ir įvertinimo dokumento pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
518b straipsnis
Ataskaita apie nukrypimus ir priežiūros įgaliojimus riboti paskirstymus
Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, ar išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių atsiranda didelių ekonominių trikdžių sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui, pateisinama, kad:
tokiais laikotarpiais kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms į rinkos rizikos modelius neįtraukti nukrypimų nuo vidaus modelių, kurie atsiranda ne dėl tų modelių trūkumų;
tokiais laikotarpiais kompetentingoms institucijoms būtų suteikiami papildomi įgaliojimai priimti privalomus sprendimus dėl apribojimų, taikomų įstaigų paskirstymams.
Prireikus Komisija apsvarsto tolesnes priemones.
519 straipsnis
Nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto atskaitymas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių
EBI iki 2014 m. birželio 30 d. parengia ataskaitą dėl to, ar dėl patikslinto TAS 19 ir grynojo pensijų turto atskaitymo pagal 36 straipsnio 1 dalies e punktą bei grynųjų pensijų įsipareigojimų pasikeitimų atsiranda netinkamo įstaigų nuosavų lėšų kintamumo.
Atsižvelgdama į EBI ataskaitą, Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pirmoje pastraipoje nurodyto klausimo, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyta tvarka, pagal kurią apskaičiuojant nuosavas lėšas būtų koreguojamas nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas arba įsipareigojimai.
519a straipsnis
Ataskaita ir peržiūra
Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatų taikymo, atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų pokyčius, be kita ko, vertinant makroprudenciniu ir ekonominiu požiūriu, ataskaitą. Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir joje visų pirma įvertinami šie aspektai:
254 straipsnyje nustatytos metodų hierarchijos ir 258–266 straipsniuose nustatytų pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų apskaičiavimo poveikis įstaigų emisijoms ir investavimo veiklai, vykdomai Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose;
poveikis Sąjungos ir valstybių narių finansiniam stabilumui, ypač daug dėmesio skiriant galimam spekuliavimui nekilnojamojo turto rinkoje ir padidėjusiam finansų įstaigų tarpusavio sąveikumui;
priemonės, kurių turėtų būti imtasi siekiant sumažinti ir atsverti neigiamą pakeitimo vertybiniais popieriais poveikį finansiniam stabilumui, kartu išsaugant jo teigiamą poveikį finansavimui, įskaitant galimybę nustatyti maksimalią pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ribą, ir
poveikis finansų įstaigų pajėgumui užtikrinti tvarų ir stabilų realiosios ekonomikos, visų pirma MVĮ, finansavimo kanalą, ir
kaip aplinkos tvarumo kriterijai galėtų būti įtraukti į pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą, įskaitant neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas.
Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į reglamentavimo pokyčius tarptautiniuose forumuose, visų pirma susijusius su tarptautiniais pakeitimo vertybiniais popieriais standartais.
519b straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti
IIA
ANTRAŠTINĖ DALIS
TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS
519c straipsnis
Reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonė
1 dalyje nurodyta priemonė kiekvienai įstaigai suteikia galimybę bent:
greitai nustatyti atitinkamas nuostatas, kurių įstaiga turi laikytis, atsižvelgiant į jos dydį ir verslo modelį;
stebėti teisės aktų ir susijusių įgyvendinimo nuostatų, gairių ir šablonų pakeitimus.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
PAKEITIMAI
520 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:
IV antraštinė dalis papildoma šiuo skyriumi:
4
SKYRIUS
Apskaičiavimai ir ataskaitų teikimas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 tikslais
50a straipsnis
KCCP apskaičiavimas
Savo hipotetinį kapitalą (KCCP) pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja pagal šią formulę:
čia:
EBRMi |
= |
pozicijos vertė prieš sumažinant riziką, lygi pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nario i pozicijos vertei, atsiradusiai pagal visas sutartis ir sandorius su tuo tarpuskaitos nariu, apskaičiuojama neatsižvelgiant į to tarpuskaitos nario pateiktą užtikrinimo priemonę; |
IMi |
= |
pradinė garantinė įmoka, pagrindinei sandorio šaliai pateikta tarpuskaitos nario i; |
DFi |
= |
tarpuskaitos nario i iš anksto finansuojama įmoka; |
RW |
= |
20 % rizikos koeficientas; |
kapitalo koeficientas |
= |
8 %. |
Visos vertės pirmoje pastraipoje pateiktoje formulėje turi atitikti vertinimą, atliktą dienos pabaigai iki tos įkaito vertės ribos, kol galutinė tos dienos įkaito vertės riba bus pakeista.
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose 3 dalies tikslais tiksliai nurodo šiuos aspektus:
2 dalyje nustatytų apskaičiavimų atlikimo dažnumą ir datas;
atvejus, kai kliringo nario vaidmenį atliekančios įstaigos kompetentinga institucija gali pareikalauti skaičiavimus atlikti ir pranešimus teikti dažniau nei nurodyta a punkte.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
50b straipsnis
Bendros KCCP apskaičiavimo taisyklės
Atliekant 50a straipsnio 2 dalyje nustatytą skaičiavimą taikomos šios nuostatos:
pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja savo tarpuskaitos narių pozicijų vertę:
pozicijas, susidarančias dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, ji apskaičiuoja taikydama to reglamento 274 straipsnyje numatytą rinkos vertės metodą;
pozicijų, susidarančių dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, kurias ji apskaičiuoja pagal to reglamento 223 straipsnyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, taikydama priežiūrinius kintamumo koregavimus, nurodytus to reglamento 223 ir 224 straipsniuose. Išimtis, nustatyta to reglamento 285 straipsnio 3 dalies a punkte, netaikoma;
pozicijų, kurios susidaro dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalyje nenurodytų sandorių, ir dėl kurių kyla tik su atsiskaitymu susijusi rizika, ji apskaičiuoja pagal to reglamento trečios dalies V antraštinę dalį;
įstaigų, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, užskaitos grupės yra tokios pačios, kaip apibrėžta to reglamento trečios dalies II antraštinėje dalyje;
apskaičiuodama a punkte nurodytas vertes pagrindinė sandorio šalis iš savo pozicijų atima savo tarpuskaitos narių pateiktas užtikrinimo priemones, atitinkamai sumažintas priežiūriniais kintamumo koregavimais taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 224 straipsnyje;
kai pagrindinė sandorio šalis turi vienos ar kelių pagrindinių sandorio šalių pozicijų, ji vertina tas pozicijas taip, tarsi jos būtų tarpuskaitos narių pozicijos, ir apskaičiuodama KCCP įtraukia iš tų pagrindinių sandorio šalių gautas garantines įmokas arba iš anksto finansuojamas įmokas;
kai pagrindinė sandorio šalis yra saistoma privalomo sutartimi įforminto susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį jai leidžiama naudoti visą iš savo tarpuskaitos narių gautą pradinę garantinę įmoką arba jos dalį taip, tarsi tos įmokos būtų iš anksto finansuojamos įmokos, pagrindinė sandorio šalis 1 dalyje nurodyto skaičiavimo tikslais tokią pradinę garantinę įmoką vertina kaip iš anksto finansuojamas įmokas, o ne kaip pradinę garantinę įmoką;
taikydama Reglamento (ES) Nr. 575/2013* 274 straipsnyje nustatytą rinkos vertės metodą, pagrindinė sandorio šalis to reglamento 298 straipsnio 1 dalies c punkto ii įtraukoje nurodytą formulę pakeičia šia formule:
čia NGR skaitiklis apskaičiuojamas pagal to reglamento 274 straipsnio 1 dalį prieš pat faktiškai pasikeičiant kintamųjų garantinių įmokų dydžiui atsiskaitymo laikotarpio pabaigoje, o vardiklis yra bendrosios pakeitimo išlaidos;
kai pagrindinė sandorio šalis negali apskaičiuoti NGR vertės taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 298 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje, ji:
tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms praneša apie tai, kad negali apskaičiuoti NGR, ir nurodo priežastis, kodėl ji negali atlikti apskaičiavimo;
apskaičiuodama PCEred, ►C2 kaip nurodyta šio straipsnio h punkte, tris mėnesius gali taikyti NGR, kurio vertė yra lygi 0,3; ◄
jei i punkto ii papunktyje nurodyto laikotarpio pabaigoje pagrindinė sandorio šalis vis dar negali apskaičiuoti NGR vertės, ji atlieka šiuos veiksmus:
liaujasi skaičiuoti KCCP;
tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms praneša apie tai, kad liovėsi skaičiuoti KCCP;
absoliučiosios vertės, kaip nustatyta to reglamento 280 straipsnio 1 dalies a punkte;
tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis turi daugiau nei vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą, ji atskirai atlieka kiekvieno įsipareigojimų nevykdymo fondo 50a straipsnio 2 dalyje nurodytus apskaičiavimus.
50c straipsnis
Informacijos teikimas
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 308 straipsnio tikslais pagrindinė sandorio šalis tiems savo tarpuskaitos nariams, kurie yra įstaigos, ir jų kompetentingoms institucijoms teikia informaciją apie:
savo hipotetinį kapitalą (KCCP);
iš anksto finansuojamų įmokų sumą (DFCM);
savo iš anksto finansuojamų finansinių išteklių sumą, kurią ji pagal įstatymus arba sutartimi įformintą susitarimą su savo tarpuskaitos nariais privalo skirti savo nuostoliams, patirtiems dėl vieno arba kelių savo tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo, padengti prieš pradėdama naudoti kitų tarpuskaitos narių įmokas, esančias įsipareigojimų neįvykdymo fonde (DFCCP);
savo tarpuskaitos narių bendrąjį skaičių (N);
koncentracijos koeficientą (β), kaip nustatyta 50d straipsnyje.
Tais atvejais, kai pagrindinė sandorio šalis turi daugiau nei vieną įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją apie kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo fondą ji teikia atskirai.
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato:
vienodą 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo šabloną;
2 dalyje nurodyto informacijos teikimo dažnumą ir datas;
atvejus, kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos kompetentinga institucija gali pareikalauti informaciją teikti dažniau nei nurodyta b punkte.
EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.
50d straipsnis
Specialių straipsnių, apie kuriuos turi pranešti pagrindinė sandorio šalis, apskaičiavimas
50c straipsnio tikslais taikomos šios nuostatos:
tais atvejais, kai pagrindinės sandorio šalies taisyklėse numatyta, kad pagrindinė sandorio šalis naudoja visus savo finansinius išteklius arba jų dalį šalia iš anksto finansuojamų jos tarpuskaitos narių įmokų tokiu būdu, kad tie ištekliai tampa lygiaverčiai iš anksto finansuojamoms tarpuskaitos nario įmokoms atsižvelgiant į tai, kaip jais padengiami nuostoliai, kurių patyrė pagrindinė sandorio šalis dėl vieno arba kelių savo tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo ar nemokumo, pagrindinė sandorio šalis prie iš anksto finansuojamų įmokų sumos (DFCM) prideda atitinkamą šių išteklių sumą;
:
.
pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja koncentracijos koeficientą (β) pagal šią formulę:
čia:
PCEred,i |
= |
sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos |
nariu i, dydis; PCEred,1 |
= |
sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos nariu, kuris turi didžiausią PCEred vertę, dydis; |
PCEred,2 |
= |
sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos, susijusios su visomis pagrindinės sandorio šalies sutartimis ir sandoriais su tarpuskaitos nariu, kuris turi antrą didžiausią PCEred vertę, dydis. |
11 straipsnio 15 dalies b punktas panaikinamas;
89 straipsnis papildomas šia dalimi:
Ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo paskutinio iš 16, 26, 29, 34, 41, 42, 44, 45, 47 ir 49 straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos arba kol bus priimtas sprendimas dėl pagrindinės sandorio šalies pripažinimo pagal 25 straipsnį, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyks anksčiau, ta pagrindinė sandorio šalis taiko šios dalies trečioje pastraipoje nustatytą tvarką.
Kol sueis šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose apibrėžti terminai ir atsižvelgiant į šios dalies ketvirtą pastraipą, jei pagrindinė sandorio šalis neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir nėra sudariusi įpareigojančio susitarimo su savo kliringo nariais, pagal kurį visą arba dalį pradinės garantinės įmokos, gautos iš savo kliringo narių, ji gali naudoti tarsi tai būtų iš anksto finansuojamos įmokos, informacijoje, kurią ji turi teikti pagal 50c straipsnio 1 dalį, nurodoma bendra pradinės garantinės įmokos, kurią ji gavo iš savo kliringo narių, suma.
Šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti terminai gali būti pratęsiami šešiais mėnesiais Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 3 dalį priimtu įgyvendinimo aktu.
VIENUOLIKTA DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
521 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo data
Šis reglamentas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., išskyrus:
8 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnį ir 451 straipsnio 1 dalį, kurie taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.;
413 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d.;
šio reglamento nuostatas, kuriomis remdamasi EPI turi pateikti Komisijai techninių standartų projektus, ir šio reglamento nuostatas, kuriomis Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus arba įgyvendinimo aktus, kurios taikomos nuo 2013 m. birželio 28 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Nebalansinių straipsnių klasifikavimas
1. Didelė rizika:
garantijos, turinčios paskolas atstojančių savybių (pvz., garantijos dėl tinkamo kredito priemonių apmokėjimo);
kredito išvestinės finansinės priemonės;
akceptuoti vekseliai;
patvirtinti vekseliai, kuriuose nėra įrašytas kitos įstaigos arba investicinės įmonės pavadinimas;
sandoriai su atgręžtinį reikalavimą turinčiais vekseliais (pvz., faktoringas, sąskaitų diskontavimo priemonės);
neatšaukiamieji rezerviniai akredityvai, turintys paskolas atstojančių savybių;
turtas, įsigytas pagal vienakrypčio išankstinių pirkimo sandorių sutartis;
išankstiniai sandoriai dėl indėlių;
nevisiškai apmokėtų akcijų ir vertybinių popierių neapmokėtoji dalis;
turto pardavimo ir atpirkimo sandoriai, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 12 straipsnio 3 ir 5 dalyse;
kiti straipsniai, kuriems priskiriama didelė rizika.
2. Vidutinė rizika:
prekybos finansavimo nebalansiniai straipsniai, t. y.: išduoti ir patvirtini dokumentiniai akredityvai (taip pat žr. Vidutinė arba maža rizika);
kiti nebalansiniai straipsniai:
laivybos garantijos, garantiniai raštai dėl muitų ir mokesčių mokėjimo;
nepanaudotos kredito priemonės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieni metai;
trumpalaikių skolinimosi eurovekselių rinkoje galimybės (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje galimybės (RUF);
kiti vidutinės rizikos straipsniai ir kaip pranešta EBI.
3. Vidutinė arba maža rizika:
prekybos finansavimo nebalansiniai straipsniai:
dokumentiniai akredityvai, kurių užtikrinimo priemonė yra tuose akredityvuose įrašytos prekės, ir kiti savaime pasibaigiantys sandoriai;
laidavimai (įskaitant garantinius raštus dėl konkursų ir vykdymo įsipareigojimų bei susijusio išankstinio mokėjimo ir išlaikymo garantijas) ir garantijos, neturinčios paskolas atstojančių savybių;
neatšaukiamieji akredityvai, neturintys paskolas atstojančių savybių;
kiti nebalansiniai straipsniai:
nepanaudotos kredito priemonės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kurių negalima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kuriomis iš esmės nenumatomas automatinis atšaukimas dėl paskolos gavėjo kreditingumo pablogėjimo;
kiti vidutinės arba mažos rizikos straipsniai ir kaip pranešta EBI.
4. Maža rizika:
nepanaudotos kredito priemonės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kurias galima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurios iš esmės nenumato automatinio atšaukimo dėl paskolos gavėjo kreditingumo pablogėjimo. Mažmeninių kreditų linijas galima laikyti besąlygiškai atšaukiamomis, jei pagal sąlygas kredito įstaiga gali jas visiškai atšaukti tiek, kiek leidžia vartotojų apsaugos ir susiję teisės aktai;
nepanaudotos kredito priemonės dėl garantinių raštų dėl konkursų ir vykdymo įsipareigojimų, kurias galima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurios iš esmės nenumato automatinio atšaukimo dėl paskolos gavėjo kreditingumo pablogėjimo; ir
kiti mažos rizikos straipsniai ir kaip pranešta EBI.
II PRIEDAS
Išvestinių finansinių priemonių rūšys
1. Palūkanų normos sandoriai:
vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;
baziniai palūkanų normos apsikeitimo sandoriai;
palūkanų normų išankstiniai sandoriai;
palūkanų normos ateities sandoriai;
palūkanų normų pasirinkimo sandoriai;
kiti panašaus pobūdžio sandoriai.
2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:
dviejų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;
išankstiniai valiutos keitimo sandoriai;
valiutos ateities sandoriai;
valiutos pasirinkimo sandoriai;
kiti panašaus pobūdžio sandoriai;
sandoriai dėl aukso, panašūs į a–e punktuose išvardytus sandorius.
3. Kitokių prekybos priemonių ar indeksų sandoriai, panašūs į šio priedo 1 dalies a–e ir 2 dalies a–d punktuose išvardytus sandorius. Jiems priklauso bent visos priemonės, apibūdintos Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4–7, 9, 10 ir 11 punktuose, kurie neįtraukti į šio priedo 1 ar 2 punktus.
III PRIEDAS
Straipsniai, kuriems taikomas papildomos informacijos apie likvidųjį turtą teikimo reikalavimas
1. Grynieji pinigai.
2. Centrinių bankų pozicijos, jeigu šias pozicijas galima panaudoti nepalankiausiomis sąlygomis.
3. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriuos sudaro reikalavimai vyriausybėms, centriniams bankams, ne centrinės valdžios viešojo sektoriaus subjektams, fiskalinę autonomiją didinti ir rinkti mokesčius turintiems regionams ir vietos valdžiai, Tarptautinių atsiskaitymų bankui, Tarptautiniam valiutos fondui, Europos Sąjungai, Europos finansinio stabilumo priemonei, Europos stabilumo mechanizmui arba daugiašaliams plėtros bankams arba jų garantuojami reikalavimai ir kurie atitinka visas šias sąlygas:
jiems taikomas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
jie nesudaro įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų prievolės.
4. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3 punkte, kuriuos sudaro reikalavimai vyriausybėms arba centriniams bankams arba jų garantuojami reikalavimai, vietos valiuta, išleisti vyriausybių arba centrinių bankų ta valiuta ir toje šalyje, kurioje prisiimama likvidumo rizika, arba išleisti užsienio valiuta, jeigu turima skola atitinka banko operacijų ta valiuta likvidumo poreikį toje trečiojoje valstybėje.
5. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriuos sudaro reikalavimai vyriausybėms, centriniams bankams, ne centrinės valdžios viešojo sektoriaus subjektams, fiskalinę autonomiją didinti ir rinkti mokesčius turintiems regionams ir vietos valdžios institucijoms arba daugiašaliams plėtros bankams arba jų garantuojami reikalavimai ir kurie atitinka visas šias sąlygas:
jiems taikomas 20 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
jie nesudaro įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų prievolės.
6. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3, 4 ir 5 punktuose, kurie atitinka 20 % arba palankesnio rizikos koeficiento taikymo kriterijus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba yra įstaigos reitinguojami kaip lygiavertės kredito kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir kurie atitinka šias sąlygas:
jie nėra reikalavimas SPPVPS, įstaigai ar investicinei įmonei arba su ja susijusiems subjektams;
tai yra obligacijos, kurioms gali būti taikomas 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytas metodas;
tai yra obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, išskyrus šio punkto b papunktyje nurodytas obligacijas.
7. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3–6 punktuose, kurie atitinka 50 % arba palankesnio rizikos koeficiento taikymo kriterijus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba yra įstaigos reitinguojami kaip lygiavertės kredito kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir kurie nėra reikalavimas SPPVPS, įstaigai ar investicinei įmonei arba su ja susijusiems subjektams.
8. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3–7 punktuose, kurie yra užtikrinti turtu, atitinkančiu 35 % arba palankesnio rizikos koeficiento taikymo kriterijus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba yra įstaigos reitinguojami kaip lygiavertės kredito kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie yra visapusiškai ir visiškai užtikrinti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka pagal 125 straipsnį.
9. Rezervinės kredito priemonės, kurias suteikė centriniai bankai pagal pinigų politiką, jeigu tokios priemonės nėra užtikrintos likvidžiuoju turtu (išskyrus skubią paramą likvidumui padidinti).
10. Teisėti arba pagal įstatymą privalomi mažiausi indėliai centrinėje kredito įstaigoje ir kitas pagal įstatymą numatytas ar pagal sutartį turimas likvidusis finansavimas, teikiamas centrinės kredito įstaigos arba įstaigų, kurios yra 113 straipsnio 7 dalyje nurodyto tinklo narės arba kurioms gali būti taikoma 10 straipsnyje numatyta reikalavimų netaikymo nuostata, jei šis finansavimas nėra užtikrintas likvidžiuoju turtu, jei kredito įstaiga yra tinklo narė pagal teisines arba statutines nuostatas.
11. Bendro nuosavo kapitalo akcijos, kuriomis prekiaujama biržoje ir kurių tarpuskaita atlikta per pagrindines sandorio šalis, kurios yra įtrauktos į pagrindinį biržos indeksą, išreikštos valstybės narės vietine valiuta ir nėra išleistos įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų.
12. Į pripažintos biržos sąrašą įtrauktas auksas, užtikrintas lydinių įsipareigojimais.
Visi straipsniai, išskyrus nurodytuosius 1, 2 ir 9 punktuose, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
jais prekiaujama sudarant paprastuosius atpirkimo sandorius arba grynųjų pinigų rinkose, kurioms būdinga maža koncentracija;
yra įrodymų, kad jie yra patikimas likvidumo šaltinis sudarant atpirkimo sandorį arba juos parduodant net ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;
jie nėra suvaržyti.
IV PRIEDAS
Atitikties lentelė
Šis reglamentas |
Direktyva 2006/48/EB |
Direktyva 2006/49/EB |
1 straipsnis |
|
|
2 straipsnis |
|
|
3 straipsnis |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 1 punktas |
4 straipsnio 1 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 2 punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies b punktas |
4 straipsnio 1 dalies 3 punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies c punktas |
4 straipsnio 1 dalies 4 punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies p punktas |
4 straipsnio 1 dalies 5–7 punktai |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 8 punktas |
4 straipsnio 18 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 9–12 punktai |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 13 punktas |
4 straipsnio 41 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 14 punktas |
4 straipsnio 42 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 15 punktas |
4 straipsnio 12 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 16 punktas |
4 straipsnio 13 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 17 punktas |
4 straipsnio 3 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 18 punktas |
4 straipsnio 21 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 19 punktas |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 20 punktas |
4 straipsnio 19 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 21 punktas |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 22 punktas |
4 straipsnio 20 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 23 punktas |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 24 punktas |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 25 punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies c punktas |
4 straipsnio 1 dalies 26 punktas |
4 straipsnio 5 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 27 punktas |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 28 punktas |
4 straipsnio 14 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 29 punktas |
4 straipsnio 16 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 30 punktas |
4 straipsnio 15 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 31 punktas) |
4 straipsnio 17 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 32–34 punktai |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 35 punktas |
4 straipsnio 10 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 36 punktas |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 37 punktas |
4 straipsnio 9 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 38 punktas |
4 straipsnio 46 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 39 punktas |
4 straipsnio 45 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 40 punktas |
4 straipsnio 4 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 41 punktas |
4 straipsnio 48 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 42 punktas |
4 straipsnio 2 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 43 punktas |
4 straipsnio 7 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 44 punktas |
4 straipsnio 8 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 45 punktas |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 46 punktas |
4 straipsnio 23 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 47– 49 punktai |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 50 punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies e punktas |
4 straipsnio 1 dalies 51 punktas |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 52 punktas |
4 straipsnio 22 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 53 punktas |
4 straipsnio 24 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 54 punktas |
4 straipsnio 25 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 55 punktas |
4 straipsnio 27 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 56 punktas |
4 straipsnio 28 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 57 punktas |
4 straipsnio 30 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 58 punktas |
4 straipsnio 31 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 59 punktas |
4 straipsnio 32 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 60 punktas |
4 straipsnio 35 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 61 punktas |
4 straipsnio 36 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 62 punktas |
4 straipsnio 40 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 63 punktas |
4 straipsnio 40 dalies a punktas |
|
4 straipsnio 1 dalies 64 punktas |
4 straipsnio 40 dalies b punktas |
|
4 straipsnio 1 dalies 65 punktas |
4 straipsnio 43 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 66 punktas |
4 straipsnio 44 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 67 punktas |
4 straipsnio 39 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 68– 71 punktai |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 72 punktas |
4 straipsnio 47 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 73 punktas |
4 straipsnio 49 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 74– 81 punktai |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 82 punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies m punktas |
4 straipsnio 1 dalies 83 punktas |
4 straipsnio 33 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalies 84– 91 punktai |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 92 punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies i punktas |
4 straipsnio 1 dalies 93– 117 punktai |
|
|
4 straipsnio 1 dalies 118 punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies r punktas |
4 straipsnio 1 dalies 119– 128 punktai |
|
|
4 straipsnio 2 dalis |
|
|
4 straipsnio 3 dalis |
|
|
5 straipsnis |
|
|
6 straipsnio 1 dalis |
68 straipsnio 1 dalis |
|
6 straipsnio 2 dalis |
68 straipsnio 2 dalis |
|
6 straipsnio 3 dalis |
68 straipsnio 3 dalis |
|
6 straipsnio 4 dalis |
|
|
6 straipsnio 5 dalis |
|
|
7 straipsnio 1 dalis |
69 straipsnio 1 dalis |
|
7 straipsnio 2 dalis |
68 straipsnio 2 dalis |
|
7 straipsnio 3 dalis |
69 straipsnio 3 dalis |
|
8 straipsnio 1 dalis |
|
|
8 straipsnio 2 dalis |
|
|
8 straipsnio 3 dalis |
|
|
9 straipsnio 1 dalis |
70 straipsnio 1 dalis |
|
9 straipsnio 2 dalis |
70 straipsnio 2 dalis |
|
9 straipsnio 3 dalis |
70 straipsnio 3 dalis |
|
10 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
|
10 straipsnio 2 dalis |
|
|
11 straipsnio 1 dalis |
71 straipsnio 1 dalis |
|
11 straipsnio 2 dalis |
71 straipsnio 2 dalis |
|
11 straipsnio 3 dalis |
|
|
11 straipsnio 4 dalis |
3 straipsnio 2 dalis |
|
11 straipsnio 5 dalis |
|
|
12 straipsnis |
|
|
13 straipsnio 1 dalis |
72 straipsnio 1 dalis |
|
13 straipsnio 2 dalis |
72 straipsnio 2 dalis |
|
13 straipsnio 3 dalis |
72 straipsnio 3 dalis |
|
13 straipsnio 4 dalis |
|
|
14 straipsnio 1 dalis |
73 straipsnio 3 dalis |
|
14 straipsnio 2 dalis |
|
|
14 straipsnio 3 dalis |
|
|
15 straipsnis |
|
22 straipsnis |
16 straipsnis |
|
|
17 straipsnio 1 dalis |
|
23 straipsnis |
17 straipsnio 2 dalis |
|
|
17 straipsnio 3 dalis |
|
|
18 straipsnio 1 dalis |
133 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
|
18 straipsnio 2 dalis |
133 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
18 straipsnio 3 dalis |
133 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
|
18 straipsnio 4 dalis |
133 straipsnio 2 dalis |
|
18 straipsnio 5 dalis |
133 straipsnio 3 dalis |
|
18 straipsnio 6 dalis |
134 straipsnio 1 dalis |
|
18 straipsnio 7 dalis |
|
|
18 straipsnio 8 dalis |
134 straipsnio 2 dalis |
|
19 straipsnio 1 dalis |
73 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
19 straipsnio 2 dalis |
73 straipsnio 1 dalis |
|
19 straipsnio 3 dalis |
73 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
20 straipsnio 1 dalis |
105 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 2 dalis ir X priedo 3 dalies 30 ir 31 punktai |
|
20 straipsnio 2 dalis |
129 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |
|
20 straipsnio 3 dalis |
129 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa |
|
20 straipsnio 4 dalis |
129 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa |
|
20 straipsnio 5 dalis |
|
|
20 straipsnio 6 dalis |
84 straipsnio 2 dalis |
|
20 straipsnio 7 dalis |
129 straipsnio 2 dalies šešta pastraipa |
|
20 straipsnio 8 dalis |
129 straipsnio 2 dalies septinta ir aštunta pastraipos |
|
21 straipsnio 1 dalis |
|
|
21 straipsnio 2 dalis |
|
|
21 straipsnio 3 dalis |
|
|
21 straipsnio 4 dalis |
|
|
22 straipsnis |
73 straipsnio 2 dalis |
|
23 straipsnis |
|
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
24 straipsnis |
74 straipsnio 1 dalis |
|
25 straipsnis |
|
|
26 straipsnio 1 dalis |
57 straipsnio a punktas |
|
26 straipsnio 1 dalies a punktas |
57 straipsnio a punktas |
|
26 straipsnio 1 dalies b punktas |
57 straipsnio a punktas |
|
26 straipsnio 1 dalies c punktas |
57 straipsnio b punktas |
|
26 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
|
26 straipsnio 1 dalies e punktas |
57 straipsnio b punktas |
|
26 straipsnio 1 dalies f punktas |
57 straipsnio c punktas |
|
26 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
61 straipsnio antra pastraipa |
|
26 straipsnio 2 dalies a punktas |
57 straipsnio antra, trečia ir ketvirta pastraipos |
|
26 straipsnio 2 dalies b punktas |
57 straipsnio antra, trečia ir ketvirta pastraipos |
|
26 straipsnio 3 dalis |
|
|
26 straipsnio 4 dalis |
|
|
27 straipsnis |
|
|
28 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
|
28 straipsnio 1 dalies b punktas |
57 straipsnio a punktas |
|
28 straipsnio 1 dalies c punktas |
57 straipsnio a punktas |
|
28 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
|
28 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
|
28 straipsnio 1 dalies f punktas |
|
|
28 straipsnio 1 dalies g punktas |
|
|
28 straipsnio 1 dalies h punktas |
|
|
28 straipsnio 1 dalies i punktas |
57 straipsnio a punktas |
|
28 straipsnio 1 dalies j punktas |
57 straipsnio a punktas |
|
28 straipsnio 1 dalies k punktas |
|
|
28 straipsnio 1 dalies l punktas |
|
|
28 straipsnio 1 dalies m punktas |
|
|
28 straipsnio 2 dalis |
|
|
28 straipsnio 3 dalis |
|
|
28 straipsnio 4 dalis |
|
|
28 straipsnio 5 dalis |
|
|
29 straipsnis |
|
|
30 straipsnis |
|
|
31 straipsnis |
|
|
32 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
|
32 straipsnio 1 dalies b punktas |
57 straipsnio ketvirta pastraipa |
|
32 straipsnio 2 dalis |
|
|
33 straipsnio 1 dalies a punktas |
64 straipsnio 4 dalis |
|
33 straipsnio 1 dalies b punktas |
64 straipsnio 4 dalis |
|
33 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
|
33 straipsnio 2 dalis |
|
|
33 straipsnio 3 dalies a punktas |
|
|
33 straipsnio 3 dalies b punktas |
|
|
33 straipsnio 3 dalies c punktas |
|
|
33 straipsnio 3 dalies d punktas |
|
|
33 straipsnio 4 dalis |
|
|
34 straipsnis |
64 straipsnio 5 dalis |
|
35 straipsnis |
|
|
36 straipsnio 1 dalies a punktas |
57 straipsnio k punktas |
|
36 straipsnio 1 dalies b punktas |
57 straipsnio j punktas |
|
36 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
|
36 straipsnio 1 dalies d punktas |
57 straipsnio q punktas |
|
36 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
|
36 straipsnio 1 dalies f punktas |
57 straipsnio i punktas |
|
36 straipsnio 1 dalies g punktas |
|
|
36 straipsnio 1 dalies h punktas |
57 straipsnio n punktas |
|
36 straipsnio 1 dalies i punktas |
57 straipsnio m punktas |
|
36 straipsnio 1 dalies j punktas |
66 straipsnio 2 dalis |
|
36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktis |
|
|
36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis |
57 straipsnio r punktas |
|
36 straipsnio 1 dalies k punkto iii papunktis |
|
|
36 straipsnio 1 dalies k punkto iv papunktis |
|
|
36 straipsnio 1 dalies k punkto v papunktis |
|
|
36 straipsnio 1 dalies l punktas |
61 straipsnio antra pastraipa |
|
36 straipsnio 2 dalis |
|
|
36 straipsnio 3 dalis |
|
|
37 straipsnis |
|
|
38 straipsnis |
|
|
39 straipsnis |
|
|
40 straipsnis |
|
|
41 straipsnis |
|
|
42 straipsnis |
|
|
43 straipsnis |
|
|
44 straipsnis |
|
|
45 straipsnis |
|
|
46 straipsnis |
|
|
47 straipsnis |
|
|
48 straipsnis |
|
|
49 straipsnio 1 dalis |
59 straipsnis |
|
49 straipsnio 2 dalis |
60 straipsnis |
|
49 straipsnio 3 dalis |
|
|
49 straipsnio 4 dalis |
|
|
49 straipsnio 5 dalis |
|
|
49 straipsnio 6 dalis |
|
|
50 straipsnis |
66 straipsnis, 57 straipsnio ca punktas, 63a straipsnis |
|
51 straipsnis |
66 straipsnis, 57 straipsnio ca punktas, 63a straipsnis |
|
52 straipsnis |
63a straipsnis |
|
53 straipsnis |
|
|
54 straipsnis |
|
|
55 straipsnis |
|
|
56 straipsnis |
|
|
57 straipsnis |
|
|
58 straipsnis |
|
|
59 straipsnis |
|
|
60 straipsnis |
|
|
61 straipsnis |
66 straipsnis, 57 straipsnio ca punktas, 63a straipsnis |
|
62 straipsnio a punktas |
64 straipsnio 3 dalis |
|
62 straipsnio b punktas |
|
|
62 straipsnio c punktas |
|
|
62 straipsnio d punktas |
63 straipsnio 3 dalis |
|
63 straipsnis |
63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 2 dalis, 64 straipsnio 3 dalis |
|
64 straipsnis |
64 straipsnio 3 dalies c punktas |
|
65 straipsnis |
|
|
66 straipsnis |
57 straipsnis, 66 straipsnio 2 dalis |
|
67 straipsnis |
57 straipsnis, 66 straipsnio 2 dalis |
|
68 straipsnis |
|
|
69 straipsnis |
57 straipsnis, 66 straipsnio 2 dalis |
|
70 straipsnis |
57 straipsnis, 66 straipsnio 2 dalis |
|
71 straipsnis |
66 straipsnis, 57 straipsnio ca punktas, 63a straipsnis |
|
72 straipsnis |
57 straipsnis, 66 straipsnis |
|
73 straipsnis |
|
|
74 straipsnis |
|
|
75 straipsnis |
|
|
76 straipsnis |
|
|
77 straipsnis |
63a straipsnio 2 dalis |
|
78 straipsnio 1 dalis |
63a straipsnio 2 dalis |
|
78 straipsnio 2 dalis |
|
|
78 straipsnio 3 dalis |
|
|
78 straipsnio 4 dalis |
63a straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa |
|
78 straipsnio 5 dalis |
|
|
79 straipsnis |
58 straipsnis |
|
80 straipsnis |
|
|
81 straipsnis |
65 straipsnis |
|
82 straipsnis |
65 straipsnis |
|
83 straipsnis |
|
|
84 straipsnis |
65 straipsnis |
|
85 straipsnis |
65 straipsnis |
|
86 straipsnis |
65 straipsnis |
|
87 straipsnis |
65 straipsnis |
|
88 straipsnis |
65 straipsnis |
|
89 straipsnis |
120 straipsnis |
|
90 straipsnis |
122 straipsnis |
|
91 straipsnis |
121 straipsnis |
|
92 straipsnis |
66 straipsnis, 75 straipsnis |
|
93 straipsnio 1–4 dalys |
10 straipsnio 1–4 dalys |
|
93 straipsnio 5 dalis |
|
|
94 straipsnis |
|
18 straipsnio 2–4 dalys |
95 straipsnis |
|
|
96 straipsnis |
|
|
97 straipsnis |
|
|
98 straipsnis |
|
24 straipsnis |
99 straipsnio 1 dalis |
74 straipsnio 2 dalis |
|
99 straipsnio 2 dalis |
|
|
100 straipsnis |
|
|
101 straipsnio 1 dalis |
|
|
101 straipsnio 2 dalis |
|
|
101 straipsnio 3 dalis |
|
|
102 straipsnio 1 dalis |
|
11 straipsnio 1 dalis |
102 straipsnio 2 dalis |
|
11 straipsnio 3 dalis |
102 straipsnio 3 dalis |
|
11 straipsnio 4 dalis |
102 straipsnio 4 dalis |
|
VII priedo C dalies 1 punktas |
103 straipsnis |
|
VII priedo A dalies 1 punktas |
104 straipsnio 1 dalis |
|
VII priedo D dalies 1 punktas |
104 straipsnio 2 dalis |
|
VII priedo D dalies 2 punktas |
105 straipsnio 1 dalis |
|
33 straipsnio 1 dalis |
105 straipsnio 2–10 dalys |
|
VII priedo B dalies 1–9 punktai |
105 straipsnio 11–13 dalys |
|
VII priedo B dalies 11–13 punktai |
106 straipsnis |
|
VII priedo C dalies 1–3 punktai |
107 straipsnis |
76 straipsnis, 78 straipsnio 4 dalis ir III priedo 2 dalies 6 punktas |
|
108 straipsnio 1 dalis |
91 straipsnis |
|
108 straipsnio 2 dalis |
|
|
109 straipsnis |
94 straipsnis |
|
110 straipsnis |
|
|
111 straipsnis |
78 straipsnio 1–3 dalys |
|
112 straipsnis |
79 straipsnio 1 dalis |
|
113 straipsnio 1 dalis |
80 straipsnio 1 dalis |
|
113 straipsnio 2 dalis |
80 straipsnio 2 dalis |
|
113 straipsnio 3 dalis |
80 straipsnio 4 dalis |
|
113 straipsnio 4 dalis |
80 straipsnio 5 dalis |
|
113 straipsnio 5 dalis |
80 straipsnio 6 dalis |
|
113 straipsnio 6 dalis |
80 straipsnio 7 dalis |
|
113 straipsnio 7 dalis |
80 straipsnio 8 dalis |
|
114 straipsnis |
VI priedo I dalies 1–5 punktai |
|
115 straipsnio 1 dalies 4 punktas |
VI priedo I dalies 8–11 punktai |
|
115 straipsnio 5 dalis |
|
|
116 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 14 punktas |
|
116 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 14 punktas |
|
116 straipsnio 3 dalis |
|
|
116 straipsnio 4 dalis |
VI priedo I dalies 15 punktas |
|
116 straipsnio 5 dalis |
VI priedo I dalies 17 punktas |
|
116 straipsnio 6 dalis |
VI priedo I dalies 17 punktas |
|
117 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 18 ir 19 punktai |
|
117 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 20 punktas |
|
117 straipsnio 3 dalis |
VI priedo I dalies 21 punktas |
|
118 straipsnis |
VI priedo I dalies 22 punktas |
|
119 straipsnio 1 dalis |
|
|
119 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 37 ir 38 punktai |
|
119 straipsnio 3 dalis |
VI priedo I dalies 40 punktas |
|
119 straipsnio 4 dalis |
|
|
119 straipsnio 5 dalis |
|
|
120 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 29 punktas |
|
120 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 31 punktas |
|
120 straipsnio 3 dalis |
VI priedo I dalies 33–36 punktai |
|
121 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 26 punktas |
|
121 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 25 punktas |
|
121 straipsnio 3 dalis |
VI priedo I dalies 27 punktas |
|
122 straipsnis |
VI priedo I dalies 41 ir 42 punktai |
|
123 straipsnis |
79 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 3 dalis ir VI priedo I dalies 43 punktas |
|
124 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 44 punktas |
|
124 straipsnio 2 dalis |
|
|
124 straipsnio 3 dalis |
|
|
125 straipsnio 1–3 dalys |
VI priedo I dalies 45–49 punktai |
|
125 straipsnio 4 dalis |
|
|
126 straipsnio 1 ir 2 dalys |
VI priedo I dalies 51–55 punktai |
|
126 straipsnio 3 ir 4 dalys |
VI priedo I dalies 58 ir 59 punktai |
|
127 straipsnio 1 ir 2 dalys |
VI priedo I dalies 61 ir 62 punktai |
|
127 straipsnio 3 ir 4 dalys |
VI priedo I dalies 64 ir 65 punktai |
|
128 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 66 ir 67 punktai |
|
128 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 66 punktas |
|
128 straipsnio 3 dalis |
|
|
129 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 68 punktas, 1 ir 2 dalys |
|
129 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 69 punktas |
|
129 straipsnio 3 dalis |
VI priedo I dalies 71 punktas |
|
129 straipsnio 4 dalis |
VI priedo I dalies 70 punktas |
|
129 straipsnio 5 dalis |
|
|
130 straipsnis |
VI priedo I dalies 72 punktas |
|
131 straipsnis |
VI priedo I dalies 73 punktas |
|
132 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 74 punktas |
|
132 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 75 punktas |
|
132 straipsnio 3 dalis |
VI priedo I dalies 77 ir 78 punktai |
|
132 straipsnio 4 dalis |
VI priedo I dalies 79 punktas |
|
132 straipsnio 5 dalis |
VI priedo I dalies 80 ir 81 punktai |
|
133 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 86 punktas |
|
133 straipsnio 2 dalis |
|
|
133 straipsnio 3 dalis |
|
|
134 straipsnio 1–3 dalys |
VI priedo I dalies 82–84 punktai |
|
134 straipsnio 4–7 dalys |
VI priedo I dalies 87–90 punktai |
|
135 straipsnis |
81 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys |
|
136 straipsnio 1 dalis |
81 straipsnio 1 dalis |
|
136 straipsnio 2 dalis |
VI priedas, 2 dalis, 12–16 punktai |
|
136 straipsnio 3 dalis |
150 straipsnio 3 dalis |
|
137 straipsnio 1 dalis |
VI priedo I dalies 6 punktas |
|
137 straipsnio 2 dalis |
VI priedo I dalies 7 punktas |
|
137 straipsnio 3 dalis |
|
|
138 straipsnis |
VI priedas, III dalis, 1–7 punktai |
|
139 straipsnis |
VI priedas, III dalis, 8–17 punktai |
|
140 straipsnio 1 dalis |
|
|
140 straipsnio 2 dalis |
|
|
141 straipsnis |
|
|
142 straipsnio 1 dalis |
|
|
142 straipsnio 2 dalis |
|
|
143 straipsnio 1 dalis |
84 straipsnio 1 dalis ir VII priedas, 4 dalis, 1 punktas |
|
143 straipsnio 1 dalis |
84 straipsnio 2 dalis |
|
143 straipsnio 1 dalis |
84 straipsnio 3 dalis |
|
143 straipsnio 1 dalis |
84 straipsnio 4 dalis |
|
143 straipsnio 1 dalis |
|
|
144 straipsnis |
|
|
145 straipsnis |
|
|
146 straipsnis |
|
|
147 straipsnio 1 dalis |
86 straipsnio 9 dalis |
|
143 straipsnio 2–9 dalys |
86 straipsnio 1–8 dalys |
|
148 straipsnio 1 dalis |
85 straipsnio 1 dalis |
|
148 straipsnio 2 dalis |
85 straipsnio 2 dalis |
|
148 straipsnio 3 dalis |
|
|
148 straipsnio 4 dalis |
85 straipsnio 3 dalis |
|
148 straipsnio 5 dalis |
|
|
148 straipsnio 1 dalis |
|
|
149 straipsnis |
85 straipsnio 4 ir 5 dalys |
|
150 straipsnio 1 dalis |
89 straipsnio 1 dalis |
|
150 straipsnio 2 dalis |
89 straipsnio 2 dalis |
|
150 straipsnio 3 dalis |
|
|
150 straipsnio 4 dalis |
|
|
151 straipsnis |
87 straipsnio 1–10 dalys |
|
152 straipsnio 1 ir 2 dalys |
87 straipsnio 11 dalis |
|
152 straipsnio 3 ir 4 dalys |
87 straipsnio 12 dalis |
|
152 straipsnio 5 dalis |
|
|
153 straipsnio 1 dalis |
VII priedo I dalies 3 punktas |
|
153 straipsnio 2 dalis |
|
|
153 straipsnio 3–8 dalys |
VII priedo I dalies 94 punktai |
|
153 straipsnio 9 dalis |
|
|
154 straipsnis |
VII priedo I dalies 10–16 punktai |
|
155 straipsnio 1 dalis |
VII priedo I dalies 17 ir18 punktai |
|
155 straipsnio 2 dalis |
VII priedo I dalies 19–21 punktai |
|
155 straipsnio 3 dalis |
VII priedo I dalies 22–24 punktai |
|
155 straipsnio 4 dalis |
VII priedo I dalies 25–26 punktai |
|
156 straipsnis |
|
|
156 straipsnis |
VII priedo I dalies 27 punktas |
|
157 straipsnio 1 dalis |
VII priedo I dalies 28 punktas |
|
157 straipsnio 2–5 dalys |
|
|
158 straipsnio 1 dalis |
88 straipsnio 2 dalis |
|
158 straipsnio 2 dalis |
88 straipsnio 3 dalis |
|
158 straipsnio 3 dalis |
88 straipsnio 4 dalis |
|
158 straipsnio 4 dalis |
88 straipsnio 6 dalis |
|
158 straipsnio 5 dalis |
VII priedo I dalies 30 punktas |
|
158 straipsnio 6 dalis |
VII priedo I dalies 31 punktas |
|
158 straipsnio 7 dalis |
VII priedo I dalies 32 punktas |
|
158 straipsnio 8 dalis |
VII priedo I dalies 33 punktas |
|
158 straipsnio 9 dalis |
VII priedo I dalies 34 punktas |
|
158 straipsnio 10 dalis |
VII priedo I dalies 35 punktas |
|
158 straipsnio 11 dalis |
|
|
159 straipsnis |
VII priedo I dalies 36 punktas |
|
160 straipsnio 1 dalis |
VII priedo II dalies 2 punktas |
|
160 straipsnio 2 dalis |
VII priedo II dalies 3 punktas |
|
160 straipsnio 3 dalis |
VII priedo II dalies 4 punktas |
|
160 straipsnio 4 dalis |
VII priedo II dalies 5 punktas |
|
160 straipsnio 5 dalis |
VII priedo II dalies 6 punktas |
|
160 straipsnio 6 dalis |
VII priedo II dalies 7 punktas |
|
160 straipsnio 7 dalis |
VII priedo II dalies 2 punktas |
|
161 straipsnio 1 dalis |
VII priedo II dalies 8 punktas |
|
161 straipsnio 2 dalis |
VII priedo II dalies 9 punktas |
|
161 straipsnio 3 dalis |
VII priedo II dalies 10 punktas |
|
161 straipsnio 4 dalis |
VII priedo II dalies 11 punktas |
|
162 straipsnio 1 dalis |
VII priedo II dalies 12 punktas |
|
162 straipsnio 2 dalis |
VII priedo II dalies 13 punktas |
|
162 straipsnio 3 dalis |
VII priedo II dalies 14 punktas |
|
162 straipsnio 4 dalis |
VII priedo II dalies 15 punktas |
|
162 straipsnio 5 dalis |
VII priedo II dalies 16 punktas |
|
163 straipsnio 1 dalis |
VII priedo II dalies 17 punktas |
|
163 straipsnio 2 dalis |
VII priedo II dalies 18 punktas |
|
163 straipsnio 3 dalis |
VII priedo II dalies 19 punktas |
|
163 straipsnio 4 dalis |
VII priedo II dalies 20 punktas |
|
164 straipsnio 1 dalis |
VII priedo II dalies 21 punktas |
|
164 straipsnio 2 dalis |
VII priedo II dalies 22 punktas |
|
164 straipsnio 3 dalis |
VII priedo II dalies 23 punktas |
|
164 straipsnio 4 dalis |
|
|
165 straipsnio 1 dalis |
VII priedo II dalies 24 punktas |
|
165 straipsnio 2 dalis |
VII priedo II dalies 25 ir 26 punktai |
|
165 straipsnio 3 dalis |
VII priedo II dalies 27 punktas |
|
166 straipsnio 1 dalis |
VII priedo III dalies 1 punktas |
|
166 straipsnio 2 dalis |
VII priedo III dalies 2 punktas |
|
166 straipsnio 3 dalis |
VII priedo III dalies 3 punktas |
|
166 straipsnio 4 dalis |
VII priedo III dalies 4 punktas |
|
166 straipsnio 5 dalis |
VII priedo III dalies 5 punktas |
|
166 straipsnio 6 dalis |
VII priedo III dalies 6 punktas |
|
166 straipsnio 7 dalis |
VII priedo III dalies 7 punktas |
|
166 straipsnio 8 dalis |
VII priedo III dalies 9 punktas |
|
166 straipsnio 9 dalis |
VII priedo III dalies 10 punktas |
|
166 straipsnio 10 dalis |
VII priedo III dalies 11 punktas |
|
167 straipsnio 1 dalis |
VII priedo III dalies 12 punktas |
|
167 straipsnio 2 dalis |
|
|
168 straipsnis |
VII priedo III dalies 13 punktas |
|
169 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 2 punktas |
|
169 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 3 punktas |
|
169 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 4 punktas |
|
170 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 5–11 punktai |
|
170 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 12 punktas |
|
170 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 13–15 punktai |
|
170 straipsnio 4 dalis |
VII priedo IV dalies 16 punktas |
|
171 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 17 punktas |
|
171 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 18 punktas |
|
172 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 19–23 punktai |
|
172 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 24 punktas |
|
172 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 25 punktas |
|
173 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 26–28 punktai |
|
173 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 29 punktas |
|
173 straipsnio 3 dalis |
|
|
174 straipsnis |
VII priedo IV dalies 30 punktas |
|
175 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 31 punktas |
|
175 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 32 punktas |
|
175 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 33 punktas |
|
175 straipsnio 4 dalis |
VII priedo IV dalies 34 punktas |
|
175 straipsnio 5 dalis |
VII priedo IV dalies 35 punktas |
|
176 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 36 punktas |
|
176 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 37 punkto pirma pastraipa |
|
176 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 37 punkto antra pastraipa |
|
176 straipsnio 4 dalis |
VII priedo IV dalies 38 punktas |
|
176 straipsnio 5 dalis |
VII priedo IV dalies 39 punktas |
|
177 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 40 punktas |
|
177 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 41 punktas |
|
177 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 42 punktas |
|
178 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 44 punktas |
|
178 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 44 punktas |
|
178 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 45 punktas |
|
178 straipsnio 4 dalis |
VII priedo IV dalies 46 punktas |
|
178 straipsnio 5 dalis |
VII priedo IV dalies 47 punktas |
|
178 straipsnio 6 dalis |
|
|
178 straipsnio 7 dalis |
|
|
179 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 43 punktas ir 49–56 punktai |
|
179 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 57 punktas |
|
180 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 59– 66 punktai |
|
180 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 67–72 punktai |
|
180 straipsnio 3 dalis |
|
|
181 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 73–81 punktai |
|
181 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 82 punktas |
|
181 straipsnio 3 dalis |
|
|
182 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 87–92 punktai |
|
182 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 93 punktas |
|
182 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 94 ir 95 punktai |
|
182 straipsnio 4 dalis |
|
|
183 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 98– 100 punktai |
|
183 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 101 ir 102 punktai |
|
183 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 103 ir 104 punktai |
|
183 straipsnio 4 dalis |
VII priedo IV dalies 96 punktas |
|
183 straipsnio 5 dalis |
VII priedo IV dalies 97 punktas |
|
183 straipsnio 6 dalis |
|
|
184 straipsnio 1 dalis |
|
|
184 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 105 punktas |
|
184 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 106 punktas |
|
184 straipsnio 4 dalis |
VII priedo IV dalies 107 punktas |
|
184 straipsnio 5 dalis |
VII priedo IV dalies 108 punktas |
|
184 straipsnio 6 dalis |
VII priedo IV dalies 109 punktas |
|
185 straipsnis |
VII priedo IV dalies 110–114 punktai |
|
186 straipsnis |
VII priedo IV dalies 115 punktas |
|
187 straipsnis |
VII priedo IV dalies 116 punktas |
|
188 straipsnis |
VII priedo IV dalies 117–123 punktai |
|
189 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 124 punktas |
|
189 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 125 ir 126 punktai |
|
189 straipsnio 3 dalis |
VII priedo IV dalies 127 punktas |
|
190 straipsnio 1 dalis |
VII priedo IV dalies 128 punktas |
|
190 straipsnio 2 dalis |
VII priedo IV dalies 129 punktas |
|
190 straipsnio 3 ir 4 dalys |
VII priedo IV dalies 130 punktas |
|
191 straipsnis |
VII priedo IV dalies 131 punktas |
|
192 straipsnis |
90 straipsnis ir VIII priedo 1 dalies 2 punktas |
|
193 straipsnio 1 dalis |
93 straipsnio 2 dalis |
|
193 straipsnio 2 dalis |
93 straipsnio 3 dalis |
|
193 straipsnio 3 dalis |
93 straipsnio 1 dalis ir VIII priedo 3 dalies 1 punktas |
|
193 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 3 dalies 2 punktas |
|
193 straipsnio 5 dalis |
VIII priedas, 5 dalis, 1 punktas |
|
193 straipsnio 6 dalis |
VIII priedas, 5 dalis, 2 punktas |
|
194 straipsnio 1 dalis |
92 straipsnio 1 dalis |
|
194 straipsnio 2 dalis |
92 straipsnio 2 dalis |
|
194 straipsnio 3 dalis |
92 straipsnio 3 dalis |
|
194 straipsnio 4 dalis |
92 straipsnio 4 dalis |
|
194 straipsnio 5 dalis |
92 straipsnio 5 dalis |
|
194 straipsnio 6 dalis |
92 straipsnio 5 dalis |
|
194 straipsnio 7 dalis |
92 straipsnio 6 dalis |
|
194 straipsnio 8 dalis |
VIII priedo 2 dalies 1 punktas |
|
194 straipsnio 9 dalis |
VIII priedo 2 dalies 2 punktas |
|
194 straipsnio 10 dalis |
|
|
195 straipsnis |
VIII priedo 1 dalies 3 ir 4 punktai |
|
196 straipsnis |
VIII priedo 1 dalies 5 punktas |
|
197 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 1 dalies 7 punktas |
|
197 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 1 dalies 7 punktas |
|
197 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 1 dalies 7 punktas |
|
197 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 1 dalies 8 punktas |
|
197 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 1 dalies 9 punktas |
|
197 straipsnio 6 dalis |
VIII priedo 1 dalies 9 punktas |
|
197 straipsnio 7 dalis |
VIII priedo 1 dalies 10 punktas |
|
197 straipsnio 8 dalis |
|
|
198 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 1 dalies 11 punktas |
|
198 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 1 dalies 11 punktas |
|
199 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 1 dalies 12 punktas |
|
199 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 1 dalies 13 punktas |
|
199 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 1 dalies 16 punktas |
|
199 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 1 dalies 16 ir 17 punktai |
|
199 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 1 dalies 20 punktas |
|
199 straipsnio 6 dalis |
VIII priedo 1 dalies 21 punktas |
|
199 straipsnio 7 dalis |
VIII priedo 1 dalies 22 punktas |
|
199 straipsnio 8 dalis |
|
|
200 straipsnis |
VIII priedo 1 dalies 23 ir 25 punktai |
|
201 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 1 dalies 26 ir 28 punktai |
|
201 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 1 dalies 27 punktas |
|
202 straipsnis |
VIII priedo 1 dalies 29 punktas |
|
203 straipsnis |
|
|
204 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 1 dalies 30 ir 31 punktai |
|
204 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 1 dalies 32 punktas |
|
205 straipsnis |
VIII priedo 2 dalies 3 punktas |
|
206 straipsnis |
VIII priedo 2 dalies 4–5 punktai |
|
207 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 6 punktas |
|
207 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 6 punkto a papunktis |
|
207 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 2 dalies 6 punkto b papunktis |
|
207 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 2 dalies 6 punkto c papunktis |
|
207 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 2 dalies 7 punktas |
|
208 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 8 punktas |
|
208 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 8 punkto a papunktis |
|
208 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 2 dalies 8 punkto b papunktis |
|
208 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 2 dalies 8 punkto c papunktis |
|
208 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 2 dalies 8 punkto d papunktis |
|
209 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 9 punktas |
|
209 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 9 punkto a papunktis |
|
209 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 2 dalies 9 punkto b papunktis |
|
210 straipsnis |
VIII priedo 2 dalies 10 punktas |
|
211 straipsnis |
VIII priedo 2 dalies 11 punktas |
|
212 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 12 punktas |
|
212 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 13 punktas |
|
213 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 14 punktas |
|
213 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 15 punktas |
|
213 straipsnio 3 dalis |
|
|
214 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 16 punkto a–c papunkčiai |
|
214 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 16 punktas |
|
214 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 2 dalies 17 punktas |
|
215 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 18 punktas |
|
215 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 19 punktas |
|
216 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 20 punktas |
|
216 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 21 punktas |
|
216 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 2 dalies 22 punktas |
|
216 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 2 dalies 22 punkto c papunktis |
|
217 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 2 dalies 22 punkto c papunktis |
|
218 straipsnis |
VIII priedo 3 dalies 3 punktas |
|
219 straipsnis |
VIII priedo 3 dalies 4 punktas |
|
220 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 5 punktas |
|
220 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 6 punktas, 8–10 punktai |
|
220 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 11 punktas |
|
220 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 3 dalies 22 ir 23 punktai |
|
220 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 3 dalies 9 punktas |
|
221 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 12 punktas |
|
221 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 12 punktas |
|
221 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 13–15 punktai |
|
221 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 3 dalies 16 punktas |
|
221 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 3 dalies 18 ir 19 punktai |
|
221 straipsnio 6 dalis |
VIII priedo 3 dalies 20 ir 21 punktai |
|
221 straipsnio 7 dalis |
VIII priedo 3 dalies 17 punktas |
|
221 straipsnio 8 dalis |
VIII priedo 3 dalies 22 ir 23 punktai |
|
221 straipsnio 9 dalis |
|
|
222 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 24 punktas |
|
222 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 25 punktas |
|
222 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 26 punktas |
|
222 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 3 dalies 27 punktas |
|
222 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 3 dalies 28 punktas |
|
222 straipsnio 6 dalis |
VIII priedo 3 dalies 29 punktas |
|
222 straipsnio 7 dalis |
VIII priedo 3 dalies 28 ir 29 punktai |
|
223 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 30–32 punktai |
|
223 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 33 punktas |
|
223 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 33 punktas |
|
223 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 3 dalies 33 punktas |
|
223 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 3 dalies 33 punktas |
|
223 straipsnio 6 dalis |
VIII priedo 3 dalies 34 ir 35 punktai |
|
223 straipsnio 7 dalis |
VIII priedo 3 dalies 35 punktas |
|
224 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 36 punktas |
|
224 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 37 punktas |
|
224 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 38 punktas |
|
224 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 3 dalies 39 punktas |
|
224 straipsnio 5 dalis |
VIII priedo 3 dalies 40 punktas |
|
224 straipsnio 6 dalis |
VIII priedo 3 dalies 41 punktas |
|
225 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 42–46 punktai |
|
225 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 47–52 punktai |
|
225 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 53–56 punktai |
|
226 straipsnis |
VIII priedo 3 dalies 57 punktas |
|
227 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 58 punktas |
|
227 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 58 punkto a–h papunkčiai |
|
227 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 58 punkto h papunktis |
|
228 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 60 punktas |
|
228 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 61 punktas |
|
229 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 62–65 punktai |
|
229 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 66 punktas |
|
229 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 63–67 punktai |
|
230 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 68–71 punktai |
|
230 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 72 punktas |
|
230 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 73 ir 74 punktai |
|
231 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 76 punktas |
|
231 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 77 punktas |
|
231 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 78 punktas |
|
231 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 79 punktas |
|
231 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 80 punktas |
|
231 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 80 punkto a papunktis |
|
231 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 3 dalies 81–82 punktai |
|
232 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 83 punktas |
|
232 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 83 punktas |
|
232 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 84 punktas |
|
232 straipsnio 4 dalis |
VIII priedo 3 dalies 85 punktas |
|
234 straipsnis |
VIII priedo 3 dalies 86 punktas |
|
235 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 87 punktas |
|
235 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 88 punktas |
|
235 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 89 punktas |
|
236 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 3 dalies 90 punktas |
|
236 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 3 dalies 91 punktas |
|
236 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 3 dalies 92 punktas |
|
237 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 4 dalies 1 punktas |
|
237 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 4 dalies 2 punktas |
|
238 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 4 dalies 3 punktas |
|
238 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 4 dalies 4 punktas |
|
238 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 4 dalies 5 punktas |
|
239 straipsnio 1 dalis |
VIII priedo 4 dalies 6 punktas |
|
239 straipsnio 2 dalis |
VIII priedo 4 dalies 7 punktas |
|
239 straipsnio 3 dalis |
VIII priedo 4 dalies 8 punktas |
|
240 straipsnis |
VIII priedo VI dalies 1 punktas |
|
241 straipsnis |
VIII priedo VI dalies 2 punktas |
|
242 straipsnio 1–9 dalys |
IX priedo I dalies 1 punktas |
|
242 straipsnio 10 dalis |
4 straipsnio 37 punktas |
|
242 straipsnio 11 dalis |
4 straipsnio 38 punktas |
|
242 straipsnio 12 dalis |
|
|
242 straipsnio 13 dalis |
|
|
242 straipsnio 14 dalis |
|
|
242 straipsnio 15 dalis |
|
|
243 straipsnio 1 dalis |
IX priedo II dalies 1 punktas |
|
243 straipsnio 2 dalis |
IX priedo II dalies 1 punkto a papunktis |
|
243 straipsnio 3 dalis |
IX priedo II dalies 1 punkto b papunktis |
|
243 straipsnio 4 dalis |
IX priedo II dalies 1 punkto c papunktis |
|
243 straipsnio 5 dalis |
IX priedo II dalies 1 punkto d papunktis |
|
243 straipsnio 6 dalis |
|
|
244 straipsnio 1 dalis |
IX priedo II dalies 2 punktas |
|
244 straipsnio 2 dalis |
IX priedo II dalies 2 punkto a papunktis |
|
244 straipsnio 3 dalis |
IX priedo II dalies 2 punkto b papunktis |
|
244 straipsnio 4 dalis |
IX priedo II dalies 2 punkto c papunktis |
|
244 straipsnio 5 dalis |
IX priedo II dalies 2 punkto d papunktis |
|
244 straipsnio 6 dalis |
|
|
245 straipsnio 1 dalis |
95 straipsnio 1 dalis |
|
245 straipsnio 2 dalis |
95 straipsnio 2 dalis |
|
245 straipsnio 3 dalis |
96 straipsnio 2 dalis |
|
245 straipsnio 4 dalis |
96 straipsnio 4 dalis |
|
245 straipsnio 5 dalis |
|
|
245 straipsnio 6 dalis |
|
|
246 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 2 ir 3 punktai |
|
246 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 5 punktas |
|
246 straipsnio 3 dalis |
IX priedo IV dalies 5 punktas |
|
247 straipsnio 1 dalis |
96 straipsnio 3 dalis, IX priedo IV dalies 60 punktas |
|
247 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 61 punktas |
|
247 straipsnio 3 dalis |
|
|
247 straipsnio 4 dalis |
|
|
248 straipsnio 1 dalis |
101 straipsnio 1 dalis |
|
248 straipsnio 2 dalis |
|
|
248 straipsnio 3 dalis |
101 straipsnio 2 dalis |
|
249 straipsnis |
IX priedo II dalies 3 ir 4 punktai |
|
250 straipsnis |
IX priedo II dalies 5–7 punktai |
|
251 straipsnis |
IX priedo IV dalies 6–7 punktai |
|
252 straipsnis |
IX priedo IV dalies 8 punktas |
|
253 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 9 punktas |
|
253 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 10 punktas |
|
254 straipsnis |
IX priedo IV dalies 11–12 punktai |
|
255 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 13 punktas |
|
255 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 15 punktas |
|
256 straipsnio 1 dalis |
100 straipsnio 1 dalis |
|
256 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 17–20 punktai |
|
256 straipsnio 3 dalis |
IX priedo IV dalies 21 punktas |
|
256 straipsnio 4 dalis |
IX priedo IV dalies 22–23 punktai |
|
256 straipsnio 5 dalis |
IX priedo IV dalies 24–25 punktai |
|
256 straipsnio 6 dalis |
IX priedo IV dalies 26–29 punktai |
|
256 straipsnio 7 dalis |
IX priedo IV dalies 30 punktas |
|
256 straipsnio 8 dalis |
IX priedo IV dalies 32 punktas |
|
256 straipsnio 9 dalis |
IX priedo IV dalies 33 punktas |
|
257 straipsnis |
IX priedo IV dalies 34 punktas |
|
258 straipsnis |
IX priedo IV dalies 35–36 punktai |
|
259 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 38–41 punktai |
|
259 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 42 punktas |
|
259 straipsnio 3 dalis |
IX priedo IV dalies 43 punktas |
|
259 straipsnio 4 dalis |
IX priedo IV dalies 44 punktas |
|
259 straipsnio 5 dalis |
|
|
260 straipsnis |
IX priedo IV dalies 45 punktas |
|
261 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 46–47 punktai, 49 punktas |
|
261 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 51 punktas |
|
262 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 52, 53 punktai |
|
262 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 53 punktas |
|
262 straipsnio 3 dalis |
|
|
262 straipsnio 4 dalis |
IX priedo IV dalies 54 punktas |
|
263 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 57 punktas |
|
263 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 58 punktas |
|
263 straipsnio 3 dalis |
IX priedo IV dalies 59 punktas |
|
264 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 62 punktas |
|
264 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 63–65 punktai |
|
264 straipsnio 3 dalis |
IX priedo IV dalies 66 ir 67 punktai |
|
264 straipsnio 4 dalis |
|
|
265 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 68 punktas |
|
265 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 70 punktas |
|
265 straipsnio 3 dalis |
IX priedo IV dalies 71 punktas |
|
266 straipsnio 1 dalis |
IX priedo IV dalies 72 punktas |
|
266 straipsnio 2 dalis |
IX priedo IV dalies 73 punktas |
|
266 straipsnio 3 dalis |
IX priedo IV dalies 74–75 punktai |
|
266 straipsnio 4 dalis |
IX priedo IV dalies 76 punktas |
|
267 straipsnio 1 dalis |
97 straipsnio 1 dalis |
|
267 straipsnio 3 dalis |
97 straipsnio 3 dalis |
|
268 straipsnis |
IX priedo, III dalies 1 punktas |
|
269 straipsnis |
IX priedo III dalies 2–7 punktai |
|
270 straipsnis |
98 straipsnio 1 dalis ir IX priedo III dalies 8 ir 9 punktai |
|
271 straipsnio 1 dalis |
III priedo II dalies 1 punktas VII priedo III dalies 5 punktas |
|
271 straipsnio 2 dalis |
VII priedo III dalies 7 punktas |
|
272 straipsnio 1 dalis |
III priedo I dalies 1 punktas |
|
272 straipsnio 2 dalis |
III priedo I dalies 3 punktas |
|
272 straipsnio 3 dalis |
III priedo I dalies 4 punktas |
|
272 straipsnio 4 dalis |
III priedo I dalies 5 punktas |
|
272 straipsnio 5 dalis |
III priedo I dalies 6 punktas |
|
272 straipsnio 6 dalis |
III priedo I dalies 7 punktas |
|
272 straipsnio 7 dalis |
III priedo I dalies 8 punktas |
|
272 straipsnio 8 dalis |
III priedo I dalies 9 punktas |
|
272 straipsnio 9 dalis |
III priedo I dalies 10 punktas |
|
272 straipsnio 10 dalis |
III priedo I dalies 11 punktas |
|
272 straipsnio 11 dalis |
III priedo I dalies 12 punktas |
|
272 straipsnio 12 dalis |
III priedo I dalies 13 punktas |
|
272 straipsnio 13 dalis |
III priedo I dalies 14 punktas |
|
272 straipsnio 14 dalis |
III priedo I dalies 15 punktas |
|
272 straipsnio 15 dalis |
III priedo I dalies 16 punktas |
|
272 straipsnio 16 dalis |
III priedo I dalies 17 punktas |
|
272 straipsnio 17 dalis |
III priedo I dalies 18 punktas |
|
272 straipsnio 18 dalis |
III priedo I dalies 19 punktas |
|
272 straipsnio 19 dalis |
III priedo I dalies 20 punktas |
|
272 straipsnio 20 dalis |
III priedo I dalies 21 punktas |
|
272 straipsnio 21 dalis |
III priedo I dalies 22 punktas |
|
272 straipsnio 22 dalis |
III priedo I dalies 23 punktas |
|
272 straipsnio 23 dalis |
III priedo I dalies 26 punktas |
|
272 straipsnio 24 dalis |
III priedo VII dalies a punktas |
|
272 straipsnio 25 dalis |
III priedo VII dalies a punktas |
|
272 straipsnio 26 dalis |
III priedo V dalies 2 punktas |
|
273 straipsnio 1 dalis |
III priedo II dalies 1 punktas |
|
273 straipsnio 2 dalis |
III priedo II dalies 2 punktas |
|
273 straipsnio 3 dalis |
III priedo II dalies 3 punkto pirma ir antra pastraipos |
|
273 straipsnio 4 dalis |
III priedo II dalies 3 punkto trečia pastraipa |
|
273 straipsnio 5 dalis |
III priedo II dalies 4 punktas |
|
273 straipsnio 6 dalis |
III priedo II dalies 5 punktas |
|
273 straipsnio 7 dalis |
III priedo II dalies 7 punktas |
|
273 straipsnio 8 dalis |
III priedo II dalies 8 punktas |
|
274 straipsnio 1 dalis |
III priedo III dalis |
|
274 straipsnio 2 dalis |
III priedo III dalis |
|
274 straipsnio 3 dalis |
III priedo III dalis |
|
274 straipsnio 4 dalis |
III priedo III dalis |
|
275 straipsnio 1 dalis |
III priedo IV dalis |
|
275 straipsnio 2 dalis |
III priedo IV dalis |
|
276 straipsnio 1 dalis |
III priedo V dalies 1 punktas |
|
276 straipsnio 2 dalis |
III priedo V dalies 1 punktas |
|
276 straipsnio 3 dalis |
III priedo V dalies 1–2 punktai |
|
277 straipsnio 1 dalis |
III priedo V dalies 3–4 punktai |
|
277 straipsnio 2 dalis |
III priedo V dalies 5 punktas |
|
277 straipsnio 3 dalis |
III priedo V dalies 6 punktas |
|
277 straipsnio 4 dalis |
III priedo V dalies 7 punktas |
|
278 straipsnio 1 dalis |
|
|
278 straipsnio 2 dalis |
III priedo V dalies 8 punktas |
|
278 straipsnio 3 dalis |
III priedo V dalies 9 punktas |
|
279 straipsnis |
III priedo V dalies 10 punktas |
|
280 straipsnio 1 dalis |
III priedo V dalies 11 punktas |
|
280 straipsnio 2 dalis |
III priedo V dalies 12 punktas |
|
281 straipsnio 1 dalis |
|
|
281 straipsnio 2 dalis |
III priedo V dalies 13 punktas |
|
281 straipsnio 3 dalis |
III priedo V dalies 14 punktas |
|
282 straipsnio 1 dalis |
|
|
282 straipsnio 2 dalis |
III priedo V dalies 15 punktas |
|
282 straipsnio 3 dalis |
III priedo V dalies 16 punktas |
|
282 straipsnio 4 dalis |
III priedo V dalies 17 punktas |
|
282 straipsnio 5 dalis |
III priedo V dalies 18 punktas |
|
282 straipsnio 6 dalis |
III priedo V dalies 19 punktas |
|
282 straipsnio 7 dalis |
III priedo V dalies 20 punktas |
|
282 straipsnio 8 dalis |
III priedo V dalies 21 punktas |
|
283 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 1 punktas |
|
283 straipsnio 2 dalis |
III priedo VI dalies 2 punktas |
|
283 straipsnio 3 dalis |
III priedo VI dalies 2 punktas |
|
283 straipsnio 4 dalis |
III priedo VI dalies 3 punktas |
|
283 straipsnio 5 dalis |
III priedo VI dalies 4 punktas |
|
283 straipsnio 6 dalis |
III priedo VI dalies 4 punktas |
|
284 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 5 punktas |
|
284 straipsnio 2 dalis |
III priedo VI dalies 6 punktas |
|
284 straipsnio 3 dalis |
|
|
284 straipsnio 4 dalis |
III priedo VI dalies 7 punktas |
|
284 straipsnio 5 dalis |
III priedo VI dalies 8 punktas |
|
284 straipsnio 6 dalis |
III priedo VI dalies 9 punktas |
|
284 straipsnio 7 dalis |
III priedo VI dalies 10 punktas |
|
284 straipsnio 8 dalis |
III priedo VI dalies 11 punktas |
|
284 straipsnio 9 dalis |
III priedo VI dalies 12 punktas |
|
284 straipsnio 10 dalis |
III priedo VI dalies 13 punktas |
|
284 straipsnio 11 dalis |
III priedo VI dalies 9 punktas |
|
284 straipsnio 12 dalis |
|
|
284 straipsnio 13 dalis |
III priedo VI dalies 14 punktas |
|
285 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 15 punktas |
|
285 straipsnio 2–8 dalys |
|
|
286 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 18 ir 25 punktai |
|
286 straipsnio 2 dalis |
III priedo VI dalies 19 punktas |
|
286 straipsnio 3 dalis |
|
|
286 straipsnio 4 dalis |
III priedo VI dalies 20 punktas |
|
286 straipsnio 5 dalis |
III priedo VI dalies 21 punktas |
|
286 straipsnio 6 dalis |
III priedo VI dalies 22 punktas |
|
286 straipsnio 7 dalis |
III priedo VI dalies 23 punktas |
|
286 straipsnio 8 dalis |
III priedo VI dalies 24 punktas |
|
287 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 17 punktas |
|
287 straipsnio 2 dalis |
III priedo VI dalies 17 punktas |
|
287 straipsnio 3 dalis |
|
|
287 straipsnio 4 dalis |
|
|
288 straipsnis |
III priedo VI dalies 26 punktas |
|
289 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 27 punktas |
|
289 straipsnio 2 dalis |
III priedo VI dalies 28 punktas |
|
289 straipsnio 3 dalis |
III priedo VI dalies 29 punktas |
|
289 straipsnio 4 dalis |
III priedo VI dalies 29 punktas |
|
289 straipsnio 5 dalis |
III priedo VI dalies 30 punktas |
|
289 straipsnio 6 dalis |
III priedo VI dalies 31 punktas |
|
290 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 32 punktas |
|
290 straipsnio 2 dalis |
III priedo VI dalies 32 punktas |
|
290 straipsnio 3–10 dalys |
|
|
291 straipsnio 1 dalis |
I priedas, I dalis, 27–28 punktai |
|
291 straipsnio 2 dalis |
III priedo VI dalies 34 punktas |
|
291 straipsnio 3 dalis |
|
|
291 straipsnio 4 dalis |
III priedo VI dalies 35 punktas |
|
291 straipsnio 5 dalis |
|
|
291 straipsnio 6 dalis |
|
|
292 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 36 punktas |
|
292 straipsnio 2 dalis |
III priedo VI dalies 37 punktas |
|
292 straipsnio 3 dalis |
|
|
292 straipsnio 4 dalis |
|
|
292 straipsnio 5 dalis |
|
|
292 straipsnio 6 dalis |
III priedo VI dalies 38 punktas |
|
292 straipsnio 7 dalis |
III priedo VI dalies 39 punktas |
|
292 straipsnio 8 dalis |
III priedo VI dalies 40 punktas |
|
292 straipsnio 9 dalis |
III priedo VI dalies 41 punktas |
|
292 straipsnio 10 dalis |
|
|
293 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 42 punktas |
|
293 straipsnio 2–6 dalys |
|
|
294 straipsnio 1 dalis |
III priedo VI dalies 42 punktas |
|
294 straipsnio 2 dalis |
|
|
294 straipsnio 3 dalis |
III priedo VI dalies 42 punktas |
|
295 straipsnis |
III priedo VII dalies a punktas |
|
296 straipsnio 1 dalis |
III priedo VII dalies b punktas |
|
296 straipsnio 2 dalis |
III priedo VII dalies b punktas |
|
296 straipsnio 3 dalis |
III priedo VII dalies b punktas |
|
297 straipsnio 1 dalis |
III priedo VII dalies b punktas |
|
297 straipsnio 2 dalis |
III priedo VII dalies b punktas |
|
297 straipsnio 3 dalis |
III priedo VII dalies b punktas |
|
297 straipsnio 4 dalis |
III priedo VII dalies b punktas |
|
298 straipsnio 1 dalis |
III priedo VII dalies c punktas |
|
298 straipsnio 2 dalis |
III priedo VII dalies c punktas |
|
298 straipsnio 3 dalis |
III priedo VII dalies c punktas |
|
298 straipsnio 4 dalis |
III priedo VII dalies c punktas |
|
299 straipsnio 1 dalis |
|
II priedo 7 punktas |
299 straipsnio 2 dalis |
|
II priedo 7–11 punktai |
300 straipsnis |
|
|
301 straipsnis |
III priedo 2 dalies 6 punktas |
|
302 straipsnis |
|
|
303 straipsnis |
|
|
304 straipsnis |
|
|
305 straipsnis |
|
|
306 straipsnis |
|
|
307 straipsnis |
|
|
308 straipsnis |
|
|
309 straipsnis |
|
|
310 straipsnis |
|
|
311 straipsnis |
|
|
312 straipsnio 1 dalis |
104 straipsnio 3 ir 6 dalys ir X priedo 2 dalies 2, 5 ir 8 punktai |
|
312 straipsnio 2 dalis |
105 straipsnio 1 dalis ir 105 straipsnio 2 dalis ir X priedo 3dalies 1 punktas |
|
312 straipsnio 3 dalis |
|
|
312 straipsnio 4 dalis |
105 straipsnio 1 dalis |
|
313 straipsnio 1 dalis |
102 straipsnio 2 dalis |
|
313 straipsnio 2 dalis |
102 straipsnio 3 dalis |
|
313 straipsnio 3 dalis |
|
|
314 straipsnio 1 dalis |
102 straipsnio 4 dalis |
|
314 straipsnio 2 dalis |
X priedo 4 dalies 1 punktas |
|
314 straipsnio 3 dalis |
X priedo 4 dalies 2 punktas |
|
314 straipsnio 4 dalis |
X priedo 4 dalies 3 ir 4 punktai |
|
314 straipsnio 5 dalis |
|
|
315 straipsnio 1 dalis |
103 straipsnis ir X priedo 1 dalies 1–3 punktai |
|
315 straipsnio 2 dalis |
|
|
315 straipsnio 3 dalis |
|
|
315 straipsnio 4 dalis |
X priedo 1 dalies 4 punktas |
|
316 straipsnio 1 dalis |
X priedo 1 dalies 5–8 punktai |
|
316 straipsnio 2 dalis |
X priedo 1 dalies 9 punktas |
|
316 straipsnio 3 dalis |
|
|
317 straipsnio 1 dalis |
104 straipsnio 1 dalis |
|
317 straipsnio 2 dalis |
104 straipsnio 2 ir 4 dalys, X priedo 2 dalies 1 punktas |
|
317 straipsnio 3 dalis |
X priedo 2 dalies 1 punktas |
|
317 straipsnio 4 dalis |
X priedo 2 dalies 2 punktas |
|
318 straipsnio 1 dalis |
X priedo 2 dalies 4 punktas |
|
318 straipsnio 2 dalis |
X priedo 2 dalies 4 punktas |
|
318 straipsnio 3 dalis |
|
|
319 straipsnio 1 dalis |
X priedo 2 dalies 6–7 punktai |
|
319 straipsnio 2 dalis |
X priedo 2 dalies 10–11 punktai |
|
320 straipsnis |
X priedo 2 dalies 9 ir 12 punktai |
|
321 straipsnis |
X priedo 3 dalies 2–7 punktai |
|
322 straipsnio 1 dalis |
|
|
322 straipsnio 2 dalis |
X priedo 3 dalies 8–12 punktai |
|
322 straipsnio 3 dalis |
X priedo 3 dalies 13–18 punktai |
|
322 straipsnio 4 dalis |
X priedo 3 dalies 19 punktas |
|
322 straipsnio 5 dalis |
X priedo 3 dalies 20 punktas |
|
322 straipsnio 6 dalis |
X priedo 3 dalies 21–24 punktai |
|
323 straipsnio 1 dalis |
X priedo 3 dalies 25 punktas |
|
323 straipsnio 2 dalis |
X priedo 3 dalies 26 punktas |
|
323 straipsnio 3 dalis |
X priedo 3 dalies 27 punktas |
|
323 straipsnio 4 dalis |
X priedo 3 dalies 28 punktas |
|
323 straipsnio 5 dalis |
X priedo 3 dalies 29 punktas |
|
324 straipsnis |
X priedo 5 dalis |
|
325 straipsnio 1 dalis |
|
26 straipsnis |
325 straipsnio 2 dalis |
|
26 straipsnis |
325 straipsnio 3 dalis |
|
|
326 straipsnis |
|
|
327 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 1 punktas |
327 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 2 punktas |
327 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 3 punktas |
328 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 4 punktas |
328 straipsnio 2 dalis |
|
|
329 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 5 punktas |
328 straipsnio 2 dalis |
|
|
330 straipsnis |
|
I priedo 7 punktas |
331 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 9 punktas |
331 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 10 punktas |
332 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 8 punktas |
332 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 8 punktas |
333 straipsnis |
|
I priedo 11 punktas |
334 straipsnis |
|
I priedo 13 punktas |
335 straipsnis |
|
I priedo 14 punktas |
336 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 14 punktas |
336 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 14 punktas |
336 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 14 punktas |
336 straipsnio 4 dalis |
|
19 straipsnio 1 dalis |
337 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 16 punkto a papunktis |
337 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 16 punkto a papunktis |
337 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 16 punkto a papunktis |
337 straipsnio 4 dalis |
|
I priedo 16 punkto a papunktis |
337 straipsnio 4 dalis |
|
I priedo 16 punkto a papunktis |
338 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 14 punkto a papunktis |
338 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 14 punkto b papunktis |
338 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 14 punkto c papunktis |
338 straipsnio 4 dalis |
|
I priedo 14 punkto a papunktis |
339 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 17 punktas |
339 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 18 punktas |
339 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 19 punktas |
339 straipsnio 4 dalis |
|
I priedo 20 punktas |
339 straipsnio 5 dalis |
|
I priedo 21 punktas |
339 straipsnio 6 dalis |
|
I priedo 22 punktas |
339 straipsnio 7 dalis |
|
I priedo 23 punktas |
339 straipsnio 8 dalis |
|
I priedo 24 punktas |
339 straipsnio 9 dalis |
|
I priedo 25 punktas |
340 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 26 punktas |
340 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 27 punktas |
340 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 28 punktas |
340 straipsnio 4 dalis |
|
I priedo 29 punktas |
340 straipsnio 5 dalis |
|
I priedo 30 punktas |
340 straipsnio 6 dalis |
|
I priedo 31 punktas |
340 straipsnio 7 dalis |
|
I priedo 32 punktas |
341 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 33 punktas |
341 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 33 punktas |
341 straipsnio 3 dalis |
|
|
342 straipsnis |
|
I priedo 34 punktas |
343 straipsnis |
|
I priedo 36 punktas |
344 straipsnio 1 dalis |
|
|
344 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 37 punktas |
344 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 38 punktas |
345 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 41 punktas |
345 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 41 punktas |
346 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 42 punktas |
346 straipsnio 2 dalis |
|
|
346 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 43 punktas |
346 straipsnio 4 dalis |
|
I priedo 44 punktas |
346 straipsnio 5 dalis |
|
I priedo 45 punktas |
346 straipsnio 6 dalis |
|
I priedo 46 punktas |
347 straipsnis |
|
I priedo 8 punktas |
348 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 48–49 punktas |
348 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 50 punktas |
349 straipsnis |
|
I priedo 51 punktas |
350 straipsnio 1 dalis |
|
I priedo 53 punktas |
350 straipsnio 2 dalis |
|
I priedo 54 punktas |
350 straipsnio 3 dalis |
|
I priedo 55 punktas |
350 straipsnio 4 dalis |
|
I priedo 56 punktas |
351 straipsnis |
|
III priedo 1 punktas |
352 straipsnio 1 dalis |
|
III priedo 2 punkto 1 papunktis |
352 straipsnio 2 dalis |
|
III priedo 2 punkto 1 papunktis |
352 straipsnio 3 dalis |
|
III priedo 2 punkto 1 papunktis |
352 straipsnio 4 dalis |
|
III priedo 2 punkto 2 papunktis |
352 straipsnio 5 dalis |
|
|
353 straipsnio 1 dalis |
|
III priedo 2 punkto 1 papunktis |
353 straipsnio 2 dalis |
|
III priedo 2 punkto 1 papunktis |
353 straipsnio 3 dalis |
|
III priedo 2 punkto 1 papunktis |
354 straipsnio 1 dalis |
|
III priedo 3 punkto 1 papunktis |
354 straipsnio 2 dalis |
|
III priedo 3 punkto 2 papunktis |
354 straipsnio 3 dalis |
|
III priedo 3 punkto 2 papunktis |
354 straipsnio 4 dalis |
|
|
355 straipsnis |
|
|
356 straipsnis |
|
|
357 straipsnio 1 dalis |
|
IV priedo 1 punktas |
357 straipsnio 2 dalis |
|
IV priedo 2 punktas |
357 straipsnio 3 dalis |
|
IV priedo 3 punktas |
357 straipsnio 4 dalis |
|
IV priedo 4 punktas |
357 straipsnio 5 dalis |
|
IV priedo 6 punktas |
358 straipsnio 1 dalis |
|
IV priedo 8 punktas |
358 straipsnio 2 dalis |
|
IV priedo 9 punktas |
358 straipsnio 3 dalis |
|
IV priedo 10 punktas |
358 straipsnio 4 dalis |
|
IV priedo 12 punktas |
359 straipsnio 1 dalis |
|
IV priedo 13 punktas |
359 straipsnio 2 dalis |
|
IV priedo 14 punktas |
359 straipsnio 3 dalis |
|
IV priedo 15 punktas |
359 straipsnio 4 dalis |
|
IV priedo 16 punktas |
359 straipsnio 5 dalis |
|
IV priedo 17 punktas |
359 straipsnio 6 dalis |
|
IV priedo 18 punktas |
360 straipsnio 1 dalis |
|
IV priedo 19 punktas |
360 straipsnio 2 dalis |
|
IV priedo 20 punktas |
361 straipsnis |
|
IV priedo 21 punktas |
362 straipsnis |
|
|
363 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 1 punktas |
363 straipsnio 2 dalis |
|
|
363 straipsnio 3 dalis |
|
|
364 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 10 punkto b papunktis |
364 straipsnio 2 dalis |
|
|
364 straipsnio 3 dalis |
|
|
365 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 10 punktas |
365 straipsnio 2 dalis |
|
V priedo 10 punkto a papunktis |
366 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 7 punktas |
366 straipsnio 2 dalis |
|
V priedo 8 punktas |
366 straipsnio 3 dalis |
|
V priedo 9 punktas |
366 straipsnio 4 dalis |
|
V priedo 10 punktas |
366 straipsnio 5 dalis |
|
V priedo 8 punktas |
367 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 11 punktas |
367 straipsnio 2 dalis |
|
V priedo 12 punktas |
367 straipsnio 3 dalis |
|
V priedo 12 punktas |
368 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 2 punktas |
368 straipsnio 2 dalis |
|
V priedo 2 punktas |
368 straipsnio 3 dalis |
|
V priedo 5 punktas |
368 straipsnio 4 dalis |
|
|
369 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 3 punktas |
369 straipsnio 2 dalis |
|
|
370 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 5 punktas |
371 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 5 punktas |
371 straipsnio 2 dalis |
|
|
372 straipsnis |
|
V priedo 5 punkto a papunktis |
373 straipsnis |
|
V priedo 5 punkto b papunktis |
374 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 5 punkto c papunktis |
374 straipsnio 2 dalis |
|
V priedo 5 punkto d papunktis |
374 straipsnio 3 dalis |
|
V priedo 5 punkto d papunktis |
374 straipsnio 4 dalis |
|
V priedo 5 punkto d papunktis |
374 straipsnio 5 dalis |
|
V priedo 5 punkto d papunktis |
374 straipsnio 6 dalis |
|
V priedo 5 punkto d papunktis |
374 straipsnio 7 dalis |
|
|
375 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 5 punkto a papunktis |
375 straipsnio 2 dalis |
|
V priedo 5 punkto e papunktis |
376 straipsnio 1 dalis |
|
V priedo 5 punkto f papunktis |
376 straipsnio 2 dalis |
|
V priedo 5 punkto g papunktis |
376 straipsnio 3 dalis |
|
V priedo 5 punkto h papunktis |
376 straipsnio 4 dalis |
|
V priedo 5 punkto h papunktis |
376 straipsnio 5 dalis |
|
V priedo 5 punkto i papunktis |
376 straipsnio 6 dalis |
|
V priedo 5 punktas |
377 straipsnis |
|
V priedo 5 punkto l papunktis |
378 straipsnis |
|
II priedo 1 punktas |
379 straipsnio 1 dalis |
|
II priedo 2 punktas |
379 straipsnio 2 dalis |
|
II priedo 3 punktas |
379 straipsnio 3 dalis |
|
II priedo 2 punktas |
380 straipsnis |
|
II priedo 4 punktas |
381 straipsnis |
|
|
382 straipsnis |
|
|
383 straipsnis |
|
|
384 straipsnis |
|
|
385 straipsnis |
|
|
386 straipsnis |
|
|
387 straipsnis |
|
28 straipsnio 1 dalis |
388 straipsnis |
|
|
389 straipsnis |
106 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
|
390 straipsnio 1 dalis |
106 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
390 straipsnio 2 dalis |
|
|
390 straipsnio 3 dalis |
|
29 straipsnio 1 dalis |
390 straipsnio 4 dalis |
|
30 straipsnio 1 dalis |
390 straipsnio 5 dalis |
|
29 straipsnio 2 dalis |
390 straipsnio 6 dalis |
106 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
|
390 straipsnio 7 dalis |
106 straipsnio 3 dalis |
|
390 straipsnio 8 dalis |
106 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos |
|
391 straipsnis |
107 straipsnis |
|
392 straipsnis |
108 straipsnis |
|
393 straipsnis |
109 straipsnis |
|
394 straipsnio 1 dalis |
110 straipsnio 1 dalis |
|
394 straipsnio 2 dalis |
110 straipsnio 1 dalis |
|
394 straipsnio 3 ir 4 dalys |
110 straipsnio 2 dalis |
|
390 straipsnio 4 dalis |
110 straipsnio 2 dalis |
|
395 straipsnio 1 dalis |
111 straipsnio 1 dalis |
|
395 straipsnio 2 dalis |
|
|
395 straipsnio 3 dalis |
111 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa |
|
395 straipsnio 4 dalis |
|
30 straipsnio 4 dalis |
395 straipsnio 5 dalis |
|
31 straipsnis |
395 straipsnio 6 dalis |
|
|
395 straipsnio 7 dalis |
|
|
395 straipsnio 8 dalis |
|
|
396 straipsnio 1 dalis |
111 straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipa |
|
396 straipsnio 2 dalis |
|
|
397 straipsnio 1 dalis |
|
VI priedas, 1 punktas |
397 straipsnio 2 dalis |
|
VI priedas, 2 punktas |
397 straipsnio 3 dalis |
|
VI priedas, 3 punktas |
398 straipsnis |
|
32 straipsnio 1 dalis |
399 straipsnio 1 dalis |
112 straipsnio 1 dalis |
|
399 straipsnio 2 dalis |
112 straipsnio 2 dalis |
|
399 straipsnio 3 dalis |
112 straipsnio 3 dalis |
|
399 straipsnio 4 dalis |
110 straipsnio 3 dalis |
|
400 straipsnio 1 dalis |
113 straipsnio 3 dalis |
|
400 straipsnio 2 dalis |
113 straipsnio 4 dalis |
|
400 straipsnio 3 dalis |
|
|
401 straipsnio 1 dalis |
114 straipsnio 1 dalis |
|
401 straipsnio 2 dalis |
114 straipsnio 2 dalis |
|
401 straipsnio 3 dalis |
114 straipsnio 3 dalis |
|
402 straipsnio 1 dalis |
115 straipsnio 1 dalis |
|
402 straipsnio 2 dalis |
115 straipsnio 2 dalis |
|
402 straipsnio 3 dalis |
|
|
403 straipsnio 1 dalis |
117 straipsnio 1 dalis |
|
403 straipsnio 2 dalis |
117 straipsnio 2 dalis |
|
404 straipsnis |
122a straipsnio 8 dalis |
|
405 straipsnio 1 dalis |
122a straipsnio 1 dalis |
|
405 straipsnio 2 dalis |
122a straipsnio 2 dalis |
|
405 straipsnio 3 dalis |
122a straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |
|
405 straipsnio 4 dalis |
122a straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
|
406 straipsnio 1 dalis |
122a straipsnio 4 dalis ir 5 dalies antra pastraipa |
|
406 straipsnio 2 dalis |
122a straipsnio 5 dalies pirma pastraipa ir 6 dalies pirma pastraipa |
|
407 straipsnis |
122a straipsnio 5 dalies trečia pastraipa |
|
408 straipsnis |
122a straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos |
|
409 straipsnis |
122a straipsnio 7 dalis |
|
410 straipsnis |
122a straipsnio 10 dalis |
|
411 straipsnis |
|
|
412 straipsnis |
|
|
413 straipsnis |
|
|
414 straipsnis |
|
|
415 straipsnis |
|
|
416 straipsnis |
|
|
417 straipsnis |
|
|
418 straipsnis |
|
|
419 straipsnis |
|
|
420 straipsnis |
|
|
421 straipsnis |
|
|
422 straipsnis |
|
|
423 straipsnis |
|
|
424 straipsnis |
|
|
425 straipsnis |
|
|
426 straipsnis |
|
|
427 straipsnis |
|
|
428 straipsnis |
|
|
429 straipsnis |
|
|
430 straipsnis |
|
|
431 straipsnio 1 dalis |
145 straipsnio 1 dalis |
|
431 straipsnio 2 dalis |
145 straipsnio 2 dalis |
|
431 straipsnio 3 dalis |
145 straipsnio 3 dalis |
|
431 straipsnio 4 dalis |
145 straipsnio 4 dalis |
|
432 straipsnio 1 dalis |
XII priedo I dalies 1 punktas ir 146 straipsnio 1 dalis |
|
432 straipsnio 2 dalis |
146 straipsnio 2 dalis ir XII priedo I dalies 2 ir 3 punktai |
|
432 straipsnio 3 dalis |
146 straipsnio 3 dalis |
|
433 straipsnis |
147 straipsnis ir XII priedo I dalies 4 punktas |
|
434 straipsnio 1 dalis |
148 straipsnis |
|
434 straipsnio 2 dalis |
|
|
435 straipsnio 1 dalis |
XII priedo II dalies 1 punktas |
|
435 straipsnio 2 dalis |
|
|
436 straipsnis |
XII priedo II dalies 2 punktas |
|
437 straipsnis |
|
|
438 straipsnis |
XII priedo II dalies 4, 8 punktai |
|
439 straipsnis |
XII priedo II dalies 5 punktas |
|
440 straipsnis |
|
|
441 straipsnis |
|
|
442 straipsnis |
XII priedo II dalies 6 punktas |
|
443 straipsnis |
|
|
444 straipsnis |
XII priedo II dalies 7 punktas |
|
445 straipsnis |
XII priedo II dalies 9 punktas |
|
446 straipsnis |
XII priedo II dalies 11 punktas |
|
447 straipsnis |
XII priedo II dalies 12 punktas |
|
448 straipsnis |
XII priedo II dalies 13 punktas |
|
449 straipsnis |
XII priedo II dalies 14 punktas |
|
450 straipsnis |
XII priedo II dalies 15 punktas |
|
451 straipsnis |
|
|
452 straipsnis |
XII priedo III dalies 1 punktas |
|
453 straipsnis |
XII priedo III dalies 2 punktas |
|
454 straipsnis |
XII priedo III dalies 3 punktas |
|
455 straipsnis |
|
|
456 straipsnio pirma pastraipa |
150 straipsnio 1 dalis |
41 straipsnis |
456 straipsnio antra pastraipa |
|
|
457 straipsnis |
|
|
458 straipsnis |
|
|
459 straipsnis |
|
|
460 straipsnis |
|
|
461 straipsnis |
|
|
462 straipsnio 1 dalis |
151a straipsnis |
|
462 straipsnio 2 dalis |
151a straipsnis |
|
462 straipsnio 3 dalis |
151a straipsnis |
|
462 straipsnio 4 dalis |
|
|
462 straipsnio 5 dalis |
|
|
463 straipsnis |
|
|
464 straipsnis |
|
|
465 straipsnis |
|
|
466 straipsnis |
|
|
467 straipsnis |
|
|
468 straipsnis |
|
|
469 straipsnis |
|
|
470 straipsnis |
|
|
471 straipsnis |
|
|
472 straipsnis |
|
|
473 straipsnis |
|
|
474 straipsnis |
|
|
475 straipsnis |
|
|
476 straipsnis |
|
|
477 straipsnis |
|
|
478 straipsnis |
|
|
479 straipsnis |
|
|
480 straipsnis |
|
|
481 straipsnis |
|
|
482 straipsnis |
|
|
483 straipsnis |
|
|
484 straipsnis |
|
|
485 straipsnis |
|
|
486 straipsnis |
|
|
487 straipsnis |
|
|
488 straipsnis |
|
|
489 straipsnis |
|
|
490 straipsnis |
|
|
491 straipsnis |
|
|
492 straipsnis |
|
|
493 straipsnio 1 dalis |
|
|
493 straipsnio 2 dalis |
|
|
494 straipsnis |
|
|
495 straipsnis |
|
|
496 straipsnis |
|
|
497 straipsnis |
|
|
498 straipsnis |
|
|
499 straipsnis |
|
|
500 straipsnis |
|
|
501 straipsnis |
|
|
502 straipsnis |
|
|
503 straipsnis |
|
|
504 straipsnis |
|
|
505 straipsnis |
|
|
506 straipsnis |
|
|
507 straipsnis |
|
|
508 straipsnis |
|
|
509 straipsnis |
|
|
510 straipsnis |
|
|
511 straipsnis |
|
|
512 straipsnis |
|
|
513 straipsnis |
|
|
514 straipsnis |
|
|
515 straipsnis |
|
|
516 straipsnis |
|
|
517 straipsnis |
|
|
518 straipsnis |
|
|
519 straipsnis |
|
|
520 straipsnis |
|
|
521 straipsnis |
|
|
I priedas |
II priedas |
|
II priedas |
IV priedas |
|
III priedas |
|
|
( 1 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
( 2 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).
( 3 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
( 4 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 20191205, p. 1);
( 5 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 20191205, p. 64).
( 6 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
( 7 ) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.
( 8 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
( 9 ) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
( 10 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendra pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama speciali paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).
( 11 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
( 12 ) OL L 222, 1978 8 14, p. 11.
( 13 ) OL L 302, 2009 11 17, p. 1.
( 14 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
( 15 ) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).
( *1 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
( 16 ) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.
( 17 ) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
( 18 ) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).
( 19 ) 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).
( 20 ) OL L 250, 2003 10 2, p. 10.
( 21 ) OL L 135, 1994 5 31, p. 5.
( 22 ) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
( 23 ) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).
( 24 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
( 25 ) OL L 3, 2004 1 7, p. 36.
( 26 ) 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1).
( 27 ) 2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1205/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 7-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS) (OL L 305, 2011 11 23, p. 16).
( 28 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
( 29 ) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).;
( *2 ) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.