(1)

2010 m. vasario 24 d. raštu Komisija informavo Slovakiją apie savo sprendimą dėl įmonei „Železničná Spoločnosť Cargo Slovakia, a.s.“ suteiktos valstybės paskolos pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(2)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą, kaip paaiškinta toliau, priimtas gavus 2009 m. balandžio 21 d. anoniminio konkurento skundą ir pranešimą, kurį 2009 m. rugpjūčio 10 d. Slovakija pateikė siekdama teisinio tikrumo.

(3)

Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl valstybės paskolos, tačiau jokių pastabų negavo.

(4)

2010 m. birželio 16 d. raštu Slovakija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(5)

2010 m. lapkričio 8 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. birželio 14 d., 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. Komisija Slovakijos valdžios institucijoms nusiuntė papildomus prašymus pateikti informacijos. Slovakijos valdžios institucijos atsakymus pateikė atitinkamai 2012 m. gruodžio 6 d. ir 2011 m. sausio 22 d., 2011 m. liepos 11 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2016 m. spalio 14 d.2017 m. gruodžio 20 d. Slovakijos valdžios institucijos pateikė papildomų paaiškinimų, jie buvo aptarti 2018 m. sausio 23 d. susitikime.

(6)

Įmonė „Železničná Spoločnosť Cargo Slovakia, a.s.“ (toliau – „ZSSK Cargo“) įsteigta 2005 m. geležinkelių rinkoje įsitvirtinusį operatorių „Železničná spoločnosť, a.s.“ padalijus į tris atskiras geležinkelio įmones: infrastruktūros valdytoją „Železnice Slovenskej Republiky“, keleivių vežimo įmonę „Železničná spoločnosť Slovensko a.s.“ ir krovinių vežimo įmonę „ZSSK Cargo“. Slovakijos Vyriausybė buvo ir yra įmonės „ZSSK Cargo“ steigėja ir vienintelė akcininkė. Slovakijos Respublikos transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerija naudojasi Vyriausybės turimomis akcininkės teisėmis.

(7)

165 969 594,37 EUR paskola, dėl kurios pradėta ši procedūra, patvirtinta 2009 m. kovo 4 d. Vyriausybės dekretu Nr. 173 ir 2009 m. balandžio 6 d. išmokėta įmonei „ZSSK Cargo“ pagal 2009 m. kovo 31 d. Transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerijos ir įmonės „ZSSK Cargo“ sudarytą sutartį (2). Paskola buvo suteikta dešimties metų laikotarpiui, atidedant pagrindinės sumos pirmosios įmokos mokėjimą dvejiems metams.

(8)

Paskola nebuvo užtikrinta. Ji buvo skirta darbuotojų darbo užmokesčiui ir kitoms išlaidoms, mokesčiams už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ir finansinėms išlaidoms, susijusioms su dideliu veiklos pajamų sumažėjimu, bei vykdomoms ir planuojamoms restruktūrizavimo priemonėms finansuoti, kaip aprašyta toliau. Paskola buvo suteikta paskelbus 2009 m. vasario mėn. parengtą ataskaitą dėl įmonės ir Slovakijos Respublikos geležinkelių (Železnice Slovenskej republiky) ekonominės padėties, kurioje buvo aprašyti įmonės „ZSSK Cargo“ patiriami finansiniai sunkumai ir kuri buvo pridėta kaip aiškinamasis dokumentas prie 2009 m. kovo 4 d. Vyriausybės dekreto Nr. 173.

(9)

Kintamą paskolos palūkanų normą sudarė 6 mėnesių euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma (EURIBOR) pridėjus 3,2 % metinę maržą. 2009 m. balandžio 6 d. suderinta metinė palūkanų norma sudarė 4,844 % (1,644 % (6 mėnesių EURIBOR) + 3,2 % (marža)). Slovakijos valdžios institucijų teigimu, tokia norma buvo nustatyta remiantis Slovakijos skolų ir likvidumo valdymo agentūros ARDAL nuomone (3).

(10)

2011 ir 2012 m. Slovakijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į tai, kad įmonės „ZSSK Cargo“ finansinė padėtis nepakito, ir pripažindamos, kad jos restruktūrizavimas tebevyksta, kelis kartus pratęsė pradinį pagrindinės sumos mokėjimo atidėjimo dvejiems metams laikotarpį (iš viso 18 mėnesių). Nors pradinis grąžinimo laikotarpis buvo iki 2019 m., įmonė „ZSSK Cargo“ visą paskolą kartu su visomis mokėtinomis palūkanomis grąžino anksčiau laiko iki 2015 m. lapkričio mėn.

(11)

Krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų rinka buvo atverta konkurencijai Slovakijoje 2007 m., vadovaujantis Tarybos direktyva 91/440/EEB (4), kuria nuo 2006 m. sausio 1 d. buvo liberalizuota tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais rinka, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – visų kitų krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų rinka.

(12)

Įmonė „ZSSK Cargo“ teikė ir vis dar teikia krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas savarankiškai arba kartu su krovinių vežimo keliais paslaugų įmonėmis, taip pat nuomoja riedmenis, vykdo jų priežiūrą ir remontą. 2010 m. Slovakijos Respublikoje veiklą vykdė 15 krovinių vežimo įmonių. 2008 m. įmonė „ZSSK Cargo“ pervežė 44,5 mln. tonų prekių; tai sudarė 93,7 % Slovakijos krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalį. Per pirmą 2009 m. pusmetį įmonė „ZSSK Cargo“ pervežė 15,3 mln. tonų; tai sudarė 93 % Slovakijos krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalį.

(13)

Pirmus trejus metus po įmonės sukūrimo 2005 m. „ZSSK Cargo“ veikla buvo nuostolinga (5). 2005 ir 2006 m. „ZSSK Cargo“ grynieji nuostoliai atitinkamai sudarė 428 mln. SKK (11,3 mln. EUR) (6) ir 855 mln. SKK (24,8 mln. EUR) (7). 2007 m. įmonei „ZSSK Cargo“ pavyko sumažinti grynąjį nuostolį iki 154 mln. SKK (4,5 mln. EUR). 2008 m. įmonė „ZSSK Cargo“ uždirbo 83 mln. SKK (2,4 mln. EUR) grynojo pelno; šį rezultatą iš esmės lėmė daugiau nei 600 mln. SKK (17,4 mln. EUR) sumažintos veiklos sąnaudos.

(14)

Remiantis Slovakijos valdžios institucijų pateikta informacija, 2008 m. įmonės „ZSSK Cargo“ pajamos neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) padidėjo 6 %, palyginti su 2007 m., ir sudarė 59,8 mln. EUR. 2007 ir 2008 m. kiti pagrindiniai finansiniai rodikliai (pajamos, nuosavas kapitalas, bendra skola) išliko arba stabilūs, arba šiek tiek pagerėjo. Pavyzdžiui, 2008 m. skolos ir nuosavo kapitalo santykis sumažėjo 6 % iki 43,9 % Remiantis ZSSK 2009 m. kovo mėn. finansiniais duomenimis, pagal kuriuos nustatytas „S&P“ reitingas, galima daryti išvadą, kad ZSSK nebuvo sunkumų patirianti įmonė (C reitingas) ir išlaikė investicinį reitingą (BB reitingas).

(15)

Tačiau 2008 m. įmonės „ZSSK Cargo“ metiniame pranešime minima, kad per paskutinį 2008 m. ketvirtį pasimatė visas ekonomikos krizės poveikis, kai sumažėjo vežimo paklausa ir todėl suprastėjo įmonės „ZSSK Cargo“ veiklos rodikliai. Tuo laikotarpiu krovinių vežimo pajamos sumažėjo daugiau nei 30 % Todėl įmonės „ZSSK Cargo“ finansinė padėtis blogėjo 2008 m. pabaigoje ir vėliau. Per pirmą 2009 m. pusmetį įmonės pajamos sumažėjo 38 %, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Analogiškai įmonės rezultatas sumažėjo nuo 22 mln. EUR grynojo pelno, uždirbto per pirmą 2008 m. pusmetį, iki 47 mln. EUR grynojo nuostolio, patirto per pirmą 2009 m. pusmetį.

(16)

Šiomis aplinkybėmis 2009 m. vasario mėn. ataskaitoje dėl įmonės ir Slovakijos Respublikos geležinkelių ekonominės padėties buvo aprašytas restruktūrizavimo procesas, kurį įmonė „ZSSK Cargo“ vykdė 2006–2008 m. Ataskaitoje buvo įvardytas paskolos poreikis ir papildomos priemonės, kurios buvo laikomos būtinomis tam, kad būtų pagerinta įmonės „ZSSK Cargo“ finansinė padėtis: i) papildomos sąnaudų mažinimo priemonės, ii) laikinas darbuotojų atleidimas ir iii) ilgalaikis darbuotojų skaičiaus optimizavimas bei tolesnis įmonės „ZSSK Cargo“ veiklos restruktūrizavimas. Darbuotojų skaičių sumažinus daugiau nei 10 % ir pritaikius kitas išlaidų restruktūrizavimo priemones, 2007 m. veiklos išlaidos sumažėjo 600 mln. SKK (17,4 mln. EUR). Restruktūrizavimo priemonės leido gerokai sumažinti nuostolius 2007 m. ir pasiekti teigiamą rezultatą 2008 m. nepaisant pirmųjų neigiamų krizės padarinių metų pabaigoje. Remiantis šiomis aplinkybėmis, ataskaitoje daroma išvada, kad įmonė „ZSSK Cargo“ siekė ilgalaikio konkurencingumo ir pelningumo, o numatomus 2009 m. finansinius nuostolius iš esmės lėmė drastiškas, tačiau laikinas vežimo apimties sumažėjimas dėl krizės, kuri prasidėjo ankstesniais metais.

(17)

Vėliau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (1 lentelė), 2010 m. grynasis pelnas išliko itin neigiamas. Tačiau jau 2011 m. įmonei pavyko gerokai sumažinti nuostolius ir vėliau gauti mažiau pajamų. Vėlesniais metais darbuotojų skaičius sumažėjo 44 % iki 2016 m. Iki 2013 m. įmonė „ZSSK Cargo“ atsigavo ir dabar uždirba nedidelį pelną, kaip matyti iš lentelės.

Atrinkti įmonės ZSSK 2008–2016 m. finansiniai duomenys

(18)

Iki 2009 m. kovo mėn., kai buvo suteikta paskola, trys komerciniai bankai pateikė įmonei „ZSSK Cargo“ preliminarius pasiūlymus dėl tokio paties dydžio paskolos (166 mln. EUR) ir grąžinimo laikotarpio (10 metų), atitinkamai taikant 6 mėnesių EURIBOR plius 295 bazinių punktų ([komercinis bankas Nr. 1] (8)), 285–300 bazinių punktų, priklausomai nuo grąžinimo termino ([komercinis bankas Nr. 2]), arba 425 bazinių punktų ([komercinis bankas Nr. 3]) palūkanų normą be jokio konkretaus įkaito.

(19)

Paskolos suteikimo dieną – 2009 m. kovo 31 d. – maždaug 32 įmonės, turinčios panašų į įmonės „ZSSK Cargo“ kreditingumą (BB reitingas), finansų rinkose sudarė 10 metų laikotarpio kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius (CDS). Daugumos šių sandorių kredito kainų skirtumas sudarė nuo 305 iki 916 bazinių punktų (9).

(20)

Komisija nusprendė pradėti procedūrą, nes negalėjo atmesti galimybės, kad įmonei „ZSSK Cargo“ suteikta valstybės paskola nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Komisija manė, kad paskola galėjo būti suteikta palankesnėmis sąlygomis nei Orientacinių normų komunikate (10), priimtame likus nedaug laiko iki sprendimo pradėti procedūrą, nustatytos normos. Be to, Komisijai kilo abejonių, ar paskola yra suderinama su vidaus rinka, visų pirma toliau išvardytais aspektais.

(21)

Kiek tai susiję su klausimu, ar paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis, sprendime pradėti procedūrą buvo išreikšta abejonių dėl palūkanų normų, apskaičiuojamų pagal 6 mėnesių EURIBOR vietoje 1 metų IBOR, kaip nustatyta Orientacinių normų komunikate, taip pat mokėjimo atidėjimo dvejiems metams laikotarpio ir jo poveikio palūkanų normai pagrįstumo. Taikoma palūkanų marža (320 bazinių punktų) neatitiko prastėjančios įmonės „ZSSK Cargo“ finansinės padėties: įmonei, neturinčiai kredito istorijos ar nustatyto reitingo ir patiriančiai sunkumus, pagal Orientacinių normų komunikatą suteikiamos paskolos marža su dideliu įkaitu turėtų būti bent jau 400 bazinių punktų, o jeigu įkaitas yra nedidelis, marža turėjo būti 1 000 bazinių punktų.

(22)

Be to, sprendime pradėti procedūrą išreikšta abejonių, ar paskola, jeigu ji būtų valstybės pagalba, galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b arba c punktus atsižvelgiant į Bendrijos laikinojoje valstybės pagalbos priemonių sistemoje siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (11), Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (12) arba Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms (13) nustatytas taisykles.

(23)

Slovakijos valdžios institucijos tvirtina, kad valstybė suteikė paskolą rinkos sąlygomis kaip apdairus akcininkas, todėl ji neturi jokių valstybės pagalbos požymių.

(24)

Pirma, Slovakijos valdžios institucijos teigia, kad tokiomis pačiomis aplinkybėmis bet kuris supratingas akcininkas būtų suteikęs paskolą bendrovei. Slovakijos valdžios institucijos tvirtina, kad galima tikėtis, jog akcininkas būtų suteikęs paskolą rinkos sąlygomis ir taikydamas palūkanų normą, kuri atitinka panašių savybių paskoloms bankų taikomų palūkanų normų apatinę ribą. Akcininkas nėra suinteresuotas suteikti paskolą savo įmonės veiklai taikydamas per dideles palūkanas, nes tai gali užkrauti neproporcingą naštą įmonei, dėl kurios vėliau gali būti sunkiau siekti paskolos tikslo, kuris paprastai yra laikinų ekonominių problemų sprendimas ar tolesnis įmonės veiklos plėtojimas. Akcininkas visų pirma nori, kad įmonė artimiausiais laikotarpiais dirbtų pelningai, todėl yra suinteresuotas ne uždirbti iš savo įmonei įprastomis rinkos sąlygomis suteiktos paskolos palūkanų, o paremti įmonės veiklą, kad būtų gauta pelno, iš kurio jis vėliau išsimokėtų dividendus.

(25)

Antra, Slovakijos valdžios institucijos tvirtina, kad pagal įmonės finansines prognozes, kurios buvo žinomos paskolos suteikimo metu, įmonė „ZSSK Cargo“ būtų turėjusi pakankamai laisvų lėšų paskolai grąžinti per 10 metų. Priimdama sprendimą suteikti paskolą, Slovakijos Respublika atidžiai apsvarstė įmonei „ZSSK Cargo“ suteikiamos paskolos dydį ir sąlygas atsižvelgdama į tuometinius pokyčius rinkoje ir ekonomikoje bei prielaidas dėl būsimų lūkesčių. Šiuo atžvilgiu Slovakijos Respublika susipažino su įmonės „ZSSK Cargo“ krizių valdymo ataskaitomis, kuriose „ZSSK Cargo“ išsamiai aprašė taupymo priemones, kurios buvo pagrindinė būtina tolesnio įmonės veikimo sąlyga, kad įmonė nepatirtų sunkumų, taip pat būtina galimybės grąžinti paskolą sukūrimo sąlyga. Suteikdama paskolą, Slovakijos Respublika vadovavosi prielaida, kad pasibaigus neigiamam ekonomikos krizės poveikiui ekonomika pradės atsinaujinti, o tai taip pat turės teigiamą poveikį krovinių vežimo geležinkeliais sektoriui – padidės vežamų krovinių apimtis. Slovakijos Respublika pažymi, kad vėliau šie lūkesčiai buvo pateisinti ir įmonės „ZSSK Cargo“ vežamų krovinių skaičius padidėjo vėlesniais laikotarpiais, įmonė vėl pradėjo pasiekti gerų ekonominių rezultatų ir galiausiai taip pat galėjo grąžinti visą paskolą su palūkanomis 2015 m., t. y. anksčiau, nei nustatyta paskolos sutartyje.

(26)

Be to, Slovakijos valdžios institucijos pažymėjo, kad 2008 m. įmonei „ZSSK Cargo“ pavyko sumažinti savo skolas ir jos skolos ir nuosavo kapitalo santykis sumažėjo beveik 6 procentiniais punktais iki 43,9 % Jos taip pat teigia, kad įmonė „ZSSK Cargo“ nepatyrė sunkumų, palūkanų normą apskaičiavo Valstybinė skolų ir likvidumo valdymo agentūra (ARDaL) ir ji atitiko Orientacinių normų komunikatą.

(27)

Trečia, Slovakijos valdžios institucijos tvirtino, kad paskolos sąlygos buvo nustatytos remiantis trijų komercinių bankų, kurių buvo prašoma pateikti pasiūlymus dėl tokio paties dydžio paskolos suteikimo, pasiūlymais ir kitomis paskolomis, kurias anksčiau gavo įmonė „ZSSK Cargo“.

(28)

Buvo nuspręsta taikyti 6 mėnesių EURIBOR normą, nes ją taip pat taikytų komerciniai bankai, teikiantys paskolas rinkoje. Todėl Slovakijos Respublika buvo suinteresuota suteikti paskolą taikant tokią palūkanų normą, kuri būtų panaši į palūkanų normą, taikomą įmonei „ZSSK Cargo“ tuo metu skolinantis rinkoje, atsižvelgiant į palankiausias sąlygas, kurias būtų galima gauti rinkoje. Kadangi privatūs bankai buvo pasirengę suteikti paskolą įmonei „ZSSK Cargo“ panašiomis sąlygomis, o vienas iš bankų įmonę „ZSSK Cargo“ apibūdino kaip vieną iš savo svarbių klientų, kuris yra patikimas ir sąžiningas, Slovakijos valdžios institucijos tvirtina veikusios kaip privatus veiklos vykdytojas, todėl paskola nebuvo suteiktas finansinis pranašumas, o įmonė „ZSSK Cargo“ nebuvo palankesnėje padėtyje nei jos konkurentai.

(29)

Ketvirta, dėl tariamo neįrodyto įmonės „ZSSK Cargo“ reitingo Slovakijos valdžios institucijos tvirto, kad suteikiant paskolą įmonė „ZSSK Cargo“ nebuvo įmonė, neturinti kredito istorijos ar reitingo. Suteikiant susigrąžintiną finansinę pagalbą, įmonė „ZSSK Cargo“ turėjo santykinai gerą kredito istoriją, o bankai įmonę „ZSSK Cargo“ laikė patikimu klientu. Tai matyti ir iš komercinių bankų pasiūlymų, kurie buvo pateikti Komisijai. Iš šių pasiūlymų aiškiai matyti, kad bankai buvo pasirengę suteikti paskolą įmonei „ZSSK Cargo“ panašiomis sąlygomis, kaip tai padarė Slovakijos Respublika, o dėl įmonės „ZSSK Cargo“ kredito istorijos ir patikimumo nė vienas bankas neprašė įmonės „ZSSK Cargo“ įkaito ar nereikalavo įkaito kaip paskolos suteikimo sąlygos. Todėl net įmonės „ZSSK Cargo“ atveju bankams nebūtų reikalingas oficialus kredito reitingas, kad jie galėtų suteikti paskolą įprastoje rinkoje, o bankai patys galėjo nustatyti įmonės „ZSSK Cargo“ reitingą.

(30)

Galiausiai Slovakijos valdžios institucijos tvirtina, kad net ir tuo atveju, kai yra realių bankų pasiūlymų, nėra jokio pagrindo taikyti alternatyvių (orientacinių) metodų siekiant nustatyti, ar paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis; be to, taikant Orientacinių normų komunikatą matyti, kad paskolos sąlygos atitiko orientacines normas:

(31)

Įmonė „ZSSK Cargo“ nebuvo įmonė, turinti aukštą arba gerą reitingą, ir nepasiūlė jokio įkaito (tokiu atveju pakaktų 100 bazinių punktų (1 %) maržos), tačiau negalima teigti, kad tai buvo įmonė, neturinti kredito istorijos ar turinti reitingą, dėl kurio marža turėtų būti ne mažesnė kaip 400 bazinių punktų. Kadangi tuo metu įmonė „ZSSK Cargo“ galėjo būti vertinama kaip įmonė, turinti aukštesnį nei geras reitingą ir mažą įkaitą, tačiau turinti kredito istoriją, įrodančią jos galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, Slovakijos valdžios institucijos tvirtina, kad buvo tikslinga nustatyti maržą pagal Orientacinių normų komunikate nurodytą metodiką – nuo 100 iki 220 bazinių punktų, o tai atitinka šiuo atveju Slovakijos Respublikos taikytą metodą, nors apskaičiavimai buvo atliekami remiantis 6 mėnesių EURIBOR norma.

(32)

Šiuo atžvilgiu bankai tuo metu palūkanų normas nustatydavo taikydami 6 mėnesių EURIBOR normą ir maždaug 3 % maržą, t. y. jų palūkanų normos buvo panašios į paskolos sąlygas. Palūkanų norma buvo nustatyta atsižvelgiant į rinkos sąlygų vertinimą, įskaitant preliminarius komercinių bankų pateiktus pasiūlymus, t. y. buvo atspindėtos rinkos sąlygos ir lyginama su palūkanų normomis, kuriomis skolinosi valstybė (1,5 % per metus), pridėjus 1,7 % metinę kredito maržą, nustatytą atsižvelgiant į įmonės „ZSSK Cargo“ kredito riziką, todėl bendra marža sudarė 3,2 % per metus. Taigi palūkanų norma buvo nustatyta pagal tuometines rinkos sąlygas, t. y. prie 6 mėnesių EURIBOR pridėjus metinę 3,2 % maržą.

(33)

Apibendrinant pažymėtina, kad Slovakijos Respublika tvirtina veikusi laikydamasi privataus investuotojo rinkos ekonomikoje principo, todėl paskola nebuvo suteikta jokio pranašumo įmonei „ZSSK Cargo“.

(34)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(35)

Taigi priemonė laikoma valstybės pagalba pagal minėtą straipsnio dalį, jeigu ji atitinka visas šias sąlygas: i) priemonė turi būti priskiriama prie valstybės priemonių ir finansuojama iš valstybės išteklių; ii) ja turi būti suteikiamas pranašumas pagalbos gavėjui; iii) pranašumas turi būti atrankinis ir iv) priemone turi būti iškraipoma konkurencija arba keliama jos iškraipymo grėsmė ir turi būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai turi būti taikomi visi kartu, todėl šiuo atveju vertinant pakanka atsakyti į klausimą, ar paskola buvo suteiktas (atrankusis) pranašumas įmonei ZSSK.

(36)

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad rinkos investuotojo kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar (valstybės) įmonei buvo netinkamai suteiktas ekonominis pranašumas, taikomi atsižvelgiant į tai, ar valstybė veikia kaip akcininkė, ar kaip valdžios institucija. Valstybė narė turi aiškiai nustatyti, kad ji veikė kaip grąžos siekiantis investuotojas, ir šį tvirtinimą pagrįsti objektyvia ir patikrinama informacija. Ši informacija turi būti aktuali tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas taikyti priemonę, ir iš jos turi matytis, kad sprendimas buvo grindžiamas ekonominiais vertinimais, panašiais į tuos, kuriuos būtų atlikęs rinkos investuotojas, siekdamas nustatyti investicijos pelningumą (14). Ir pagalbos buvimas, ir jos dydis turi būti vertinami atsižvelgiant į padėtį, buvusią paskolos suteikimo metu (15).

(37)

Rinkos investuotojo elgesys, su kuriuo turi būti lyginama viešojo investuotojo intervencija, nebūtinai turi būti paprasto investuotojo, kuris investuoja kapitalą siekdamas gauti pelno per santykinai trumpą laikotarpį, elgesys. Tačiau toks elgesys turi bent jau atitikti privačios kontroliuojančiosios bendrovės arba privačių įmonių grupės, įgyvendinančios struktūrinę – bendrąją ar sektorinę – politiką ir besivadovaujančios ilgalaikio pelningumo perspektyvomis, elgesį (16).

(38)

Šioje byloje Slovakijos Respublika tvirtina, kad suteikdama paskolą veikė kaip apdairus akcininkas, ir pateikė įrodymų, kuriuos turėjo ir į kuriuos atsižvelgė prieš suteikdama paskolą (žr. 3 skirsnį). Todėl Komisija, remdamasi šiais įrodymais, turi išnagrinėti, ar buvo suteiktas atrankusis ekonominis pranašumas. Visų pirma, ar panašiomis aplinkybėmis ir remdamasis turima ir išnagrinėta informacija rinkos investuotojas tokiomis aplinkybėmis, kurios yra kuo artimesnės Slovakijos Respublikos aplinkybėms, – per jos kompetentingą Transporto, pašto ir telekomunikacijų ministeriją – būtų skyręs finansavimą įmonei „ZSSK Cargo“ suteikdamas ilgalaikę paskolą tokiomis sąlygomis, kuriomis buvo suteikta paskola (17).

(39)

Tam reikia įvertinti, ar paskolos, kurią Slovakijos Respublika suteikė įmonei „ZSSK Cargo“, sąlygomis pastarajai buvo suteiktas atrankusis ekonominis pranašumas, t. y. paskola suteikta tokiomis sąlygomis, kuriomis įmonė „ZSSK Cargo“ nebūtų galėjusi skolintis rinkoje. Šiuo tikslu Komisija visų pirma turi atsižvelgti į įmonės „ZSSK Cargo“ finansinę padėtį ir numatomus pokyčius paskolos suteikimo momentu, Slovakijos Respublikos kaip akcininkės padėtį ir paskolai taikytas sąlygas.

(40)

Todėl reikia nustatyti, ar rinkos dalyvis, būdamas Slovakijos Respublikos padėtyje, 2009 m. kovo mėn. būtų suteikęs paskolą tokiomis pačiomis sąlygomis. Atliekant vertinimą, atitinkamas veiklos vykdytojas yra ne komercinis bankas, kuris anksčiau nėra suteikęs komercinės paskolos arba yra suteikęs nedidelę komercinę paskolą, o rinkos investuotojas, kuris yra vienintelis įmonės „ZSSK Cargo“ akcininkas ir suteikia paskolą tam, kad jo kontroliuojama įmonė galėtų padengti veiklos sąnaudas po staigaus ir netikėto jos veiklos ir pajamų sumažėjimo.

(41)

Atliekant tokį vertinimą aplinkybė, kad įmonė „ZSSK Cargo“ galėjo grąžinti visą paskolą ketveriais metais anksčiau nei pradinis terminas jau 2015 m. ir vėliau veikė pelningai, savaime nereiškia, kad rinkos kreditorius, veikiantis vietoje Transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerijos, taip pat būtų suteikęs paskolą, gavęs pagrįstą jos grąžinimo patikinimą. Išankstinis paskolos grąžinimas ex post patvirtina tik tai, kad viešasis akcininkas/kreditorius atliko pagrįstą vertinimą remdamasis informacija, kuri buvo žinoma ir išnagrinėta iki paskolos suteikimo, bet jo nepakanka, kad būtų galima padaryti išvadą, kad kitas veiklos vykdytojas taip pat būtų suteikęs tokią pačią paskolą.

(42)

Pirma, iš įrodymų, pateiktų atliekant tyrimą, matyti, kad trys komerciniai bankai pateikė įmonei „ZSSK Cargo“ preliminarius pasiūlymus dėl tokio paties dydžio paskolos (166 mln. EUR) ir grąžinimo laikotarpio (10 metų), atitinkamai taikant 6 mėnesių EURIBOR plius 295 bazinių punktų ([komercinis bankas Nr. 1]), 285–300 bazinių punktų, priklausomai nuo grąžinimo termino ([komercinis bankas Nr. 2]), arba 425 bazinių punktų ([komercinis bankas Nr. 3]) palūkanų normą be jokio konkretaus įkaito. Todėl du komerciniai bankai buvo pasirengę pasiūlyti įmonei „ZSSK Cargo“ netgi mažesnes palūkanų normų maržas nei marža, taikyta Slovakijos Respublikos, t. y. 320 bazinių punktų. Šie preliminarūs pasiūlymai buvo žinomi Slovakijos Respublikai, kuri juos išnagrinėjo siekdama nustatyti vertinamos paskolos palūkanų normą (žr. 18 ir 27 konstatuojamąsias dalis). Todėl valstybės paskolai taikyta palūkanų norma buvo nustatyta pagal atlygį, kuris buvo tinkamas privatiems rinkos kreditoriams.

(43)

Tai, kad paskola buvo suteikta atidedant pagrindinės paskolos sumos mokėjimą dvejiems metams ir vėliau pratęsiant šį laikotarpį dar 18 mėnesių, neturėjo didelės įtakos paskolos sąlygų vertinimui. Kadangi palūkanos nuo negrąžintos sumos buvo mokamos kas šešis mėnesius nuo paskolos laikotarpio pradžios, pagrindinės sumos mokėjimo atidėjimo naudą nusvėrė didesni palūkanų mokėjimai.

(44)

Be to, iš preliminarių pasiūlymų matyti, kad privatūs bankai standartiškai taikė 6 mėnesių EURIBOR normą, todėl ji atitiko rinkos sąlygas. Visiems šiems bankams buvo žinoma įmonė „ZSSK Cargo“, nes jie anksčiau buvo suteikę jai paskolų, o [komercinis bankas Nr. 1] savo pasiūlyme net aiškiai apibūdino įmonę „ZSSK Cargo“ kaip patikimą ir vertą pasitikėjimo partnerę. Be šių pasiūlymų įmonė „ZSSK Cargo“ turėjo kredito istoriją šiuose trijuose ir kituose komerciniuose bankuose, kitaip, nei nurodyta preliminarioje pozicijoje, išdėstytoje sprendime pradėti procedūrą.

(45)

Galiausiai iš paskolai taikytos 320 bazinių punktų palūkanų maržos ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių skirtumų paskolos suteikimo metu, kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, lyginamosios analizės matyti, kad palūkanų maržą galima laikyti viena iš faktinių rinkos normų, taikomų įmonėms, turinčioms tokį patį reitingą kaip įmonė „ZSSK Cargo“ 2009 m. kovo mėn. Kitaip tariant, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių lyginamoji analizė nepatvirtina abejonių, išreikštų sprendime pradėti procedūrą. Darytina išvada, kad taikoma faktinė palūkanų norma nesuteikė įmonei „ZSSK Cargo“ neteisėto ir rinkos sąlygų neatitinkančio pranašumo.

(46)

Todėl iš visų turimų įrodymų matyti, kad įmonė „ZSSK Cargo“ būtų galėjusi gauti finansavimą panašiomis sąlygomis ir iš privačių komercinių kreditorių, taigi sprendime pradėti procedūrą išreikštos abejonės išsklaidytos. Be to, tokie rinkos dalyviai, kitaip nei valstybė, neturėjo galimybių kaip akcininkai susigrąžinti jokių pajamų, kurias galėjo hipotetiškai prarasti dėl paskolų siūlomomis sąlygomis, iš pradžių atrodžiusių tariamai mažų.

(47)

Antra, iš įrodymų, surinktų atliekant tyrimą, matyti, kad paskolos suteikimo metu įmonė „ZSSK Cargo“ nebuvo sunkumus patirianti įmonė pagal du kiekybiškai įvertintus kriterijus, nustatytus 2004 m. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (10 punktas). Tuo metu įmonė „ZSSK Cargo“ nebuvo praradusi daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių ir ji neatitiko nacionalinių nemokumo procedūrų kriterijų. Be to, nepaisant didelio likvidumo trūkumo 2009 m., neatrodo, kad įmonę „ZSSK Cargo“ būtų galima laikyti patiriančia sunkumus pagal minėtų gairių kiekybiškai neįvertintus kriterijus (11 punktas, pavyzdžiui, augančios skolos, mažėjanti arba nulinė turto vertė, pajėgumų perteklius).

(48)

Iš tiesų 2008 m. buvo užregistruotas nedidelis įmonės „ZSSK Cargo“ pelnas, o ankstesniais metais sukaupti nuostoliai (2008 m. gruodžio 31 d. sudarę 1 452 mln. SKK (42,2 mln. EUR)) vis dar buvo santykinai maži, palyginti su bendru nuosavu kapitalu, kuris viršijo 13 000 mln. SKK (377,5 mln. EUR). NET ir didelis vėliau užregistruotas visų 2009 m. nuostolis nepanaikino daugiau kaip pusės įmonės pasirašytojo akcinio kapitalo. Be to, įmonės „ZSSK Cargo“ skolos 2009 m. pradžioje buvo gana nedidelės, o skolos ir nuosavo kapitalo santykis buvo 0,44. Palyginant, pagal 2014 m. Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (kurios netaikomos šioje byloje), įmonė priskiriama sunkumų patiriančioms įmonėms pagal specialias pagalbos teikimo sunkumų patiriančioms įmonėms taisykles, kai šis santykis yra 7,5, t. y. septyniolika kartų didesnis.

(49)

Tuo metu, kai buvo suteikta paskola, įmonės „ZSSK Cargo“ reitingas buvo aukštesnis nei CCC reitingas, kuris taikomas sunkumus patiriančioms įmonėms pagal 2008 m. Orientacinių normų komunikatą, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą preliminariai nustačius, kad faktiškai taikyta palūkanų norma buvo nepagrįstai maža. Priešingai, iš turimų įrodymų matyti, kad įmonės „ZSSK Cargo“ reitingas būtų buvęs BB, todėl ji būtų turėjusi galimybę gauti finansavimą pigiau nei sunkumų patiriančios įmonės. Be to, nemažas 80 bazinių punktų skirtumas tarp 320 bazinių punktų palūkanų normos, taikytos nagrinėjamai valstybės paskolai, ir 400 bazinių punktų pakaitinio rinkos maržos rodiklio, nustatyto BB reitingą turinčioms įmonėms su mažu įkaitu pagal 2008 m. Orientacinių normų komunikatą, yra gerokai mažesnis nei 140 bazinių punktų skirtumas tarp faktinių paskolos palūkanų normų, nurodytų įmonės „ZSSK Cargo“ gautuose komercinių bankų pasiūlymuose, kurie buvo pateikti atliekant tyrimą.

(50)

Kitaip nei preliminariai teigiama sprendime pradėti oficialią procedūrą, iš valstybės paskolos palūkanų normos ir 2008 m. Orientacinių normų komunikate nurodyto pakaitinio rinkos normos rodiklio skirtumo negalima spręsti, kad paskola nebuvo suteikta rinkos sąlygomis.

(51)

Trečia, reikia atsižvelgti į tai, kad valstybei priklausė (ir vis dar priklauso) 100 % įmonės „ZSSK Cargo“ akcijų. Valstybės ekonominiai motyvai, dėl kurių suteikiama paskola tikintis iš jos uždirbti, yra ne tik būsimi palūkanų normos mokėjimai, kaip yra komercinių bankų atveju, nes būtina atsižvelgti į tai, kad paskola pagerintų įmonės „ZSSK Cargo“ gebėjimą veikti pelningai ateityje ir taip didinti – arba išlaikyti – valstybės valdomo akcijų paketo vertę. Iš tiesų viena iš aiškių finansavimo priežasčių, kaip nurodyta 2009 m. ataskaitoje, buvo siekis padėti įmonei „ZSSK Cargo“ įveikti ekonomikos krizę ir atlikti restruktūrizavimą, kad būtų pasiektas ilgalaikis pelningumas, kurį įmonė „ZSSK Cargo“ galėjo pasiekti, kaip buvo nurodyta minėtoje ataskaitoje.

(52)

Iš esmės suteikta paskola buvo vienas iš įvairių tarpusavyje susijusių veiksmų ir priemonių, kuriais buvo siekiama rasti ilgalaikį sprendimą dėl įmonės „ZSSK Cargo“ finansinės padėties, kurie aprašyti 16 konstatuojamojoje dalyje ir kuriuos sudaro i) sąnaudų mažinimo priemonės, ii) laikinas darbuotojų atleidimas ir iii) ilgalaikis darbuotojų skaičiaus optimizavimas bei tolesnis įmonės „ZSSK Cargo“ veiklos restruktūrizavimas. Apdairus rinkos dalyvis taip pat būtų rėmęs savo visiškai kontroliuojamos bendrovės restruktūrizavimą, nes buvo reali tikimybė, kad padėtis pagerės. Iš tiesų Slovakijos valdžios institucijų parengtoje ir iki paskolos suteikimo išnagrinėtoje 2009 m. ataskaitoje nurodyta, kad valstybė rūpestingai patikrino įmonės „ZSSK Cargo“ plėtros ateities perspektyvas, įskaitant jos gebėjimą kurti pinigų srautus, būtinus paskolai aptarnauti ir grąžinti, – tai būtų padaręs ir apdairus rinkos investuotojas ar kreditorius. Remdamasis perspektyvomis ir turima informacija, viešasis akcininkas nusprendė suteikti visiškai grąžinamą paskolą, nors ir atidedant mokėjimą priimtinam laikotarpiui, vietoje kitų alternatyvių finansinių priemonių, pavyzdžiui, (negrąžintino) nuosavo kapitalo ar skolos vertybinių popierių, konvertuojamų į nuosavą kapitalą, ar kitokio mišraus finansavimo, iš kurio būtų matyti prognozuojami ZSSK sunkumai grąžinti gautą finansavimą.

(53)

Kaip ir kiti privatūs akcininkai per finansų ir ekonomikos krizę, prasidėjusią 2008 m., iš objektyvių ir patikrinamų įrodymų, kuriuos pateikė Slovakijos Respublika, matyti, kad suteikdama nagrinėjamą paskolą Transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerija siekė veikti ir iš esmės veikė kaip akcininkė, kad išlaikytų galimai vertingą akcijų paketą, pratęsdama įmonės „ZSSK Cargo“ veiklą sudėtingoje komercinėje aplinkoje, kuriai buvo būdingas didelis krovinių srauto sumažėjimas, ir rėmė tolesnę įmonės veiklą sudarydama sąlygas jai restruktūrizuotis; vėliau įmonė tai ir padarė.

(54)

Įmonei „ZSSK Cargo“ suteiktos valstybės paskolos sąlygos atitiko rinkos sąlygas ir tokią paskolą taip pat būtų suteikęs rinkos ekonomikos dalyvis. Todėl nagrinėjamos paskolos suteikimo įmonei „ZSSK Cargo“ negalima vertinti kaip (atrankiojo) pranašumo. Kadangi SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos turi būti taikomos visos kartu, nebūtina vertinti, ar paskola buvo susijusi su valstybės ištekliais, iškreipė arba galėjo iškreipti konkurenciją ir darė poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Juo labiau nebūtina vertinti, ar nagrinėjama paskola galėtų būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b arba c punktus,