This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62018CN0046
Case C-46/18: Request for a preliminary ruling from the Consiglio di Stato (Italy) lodged on 25 January 2018 — Caseificio Sociale San Rocco Soc. coop. arl and Others v Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (the AGEA), Regione Veneto
Byla C-46/18: 2018 m. sausio 25 d. Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Caseificio Sociale San Rocco Soc. coop. Arl ir kt. / Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (AGEA), Regione Veneto
Byla C-46/18: 2018 m. sausio 25 d. Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Caseificio Sociale San Rocco Soc. coop. Arl ir kt. / Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (AGEA), Regione Veneto
OL C 142, 2018 4 23, p. 28–28
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
23.4.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 142/28 |
2018 m. sausio 25 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Caseificio Sociale San Rocco Soc. coop. Arl ir kt. / Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (AGEA), Regione Veneto
(Byla C-46/18)
(2018/C 142/38)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Consiglio di Stato
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantai: Caseificio Sociale San Rocco Soc. coop. arl, S.s. Franco e Maurizio Artuso, Sebastiano Bolzon, Claudio Matteazzi, Roberto Tellatin
Kitos apeliacinio proceso šalys: Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (AGEA), Regione Veneto
Prejudiciniai klausimai
|
1. |
Ar tokioje situacijoje, kaip aprašyta ir nagrinėjama pagrindinėje byloje, Europos Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad dėl valstybės narės teisės nuostatos prieštaravimo Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 (1) 2 straipsnio 2 dalies trečiai pastraipai gamintojas neturi pareigos mokėti papildomo mokesčio, kai tenkinamos tame reglamente nustatytos sąlygos? |
|
2. |
Ar tokioje situacijoje, kaip aprašyta ir nagrinėjama pagrindinėje byloje, Europos Sąjungos teisė ir konkrečiai bendrasis teisėtų lūkesčių apsaugos principas turi būti aiškinami taip, kad negalima apsaugoti lūkesčių, kuriuos puoselėja asmenys, kurie įvykdė valstybės narės nustatytą pareigą ir kuriems šios pareigos įvykdymas buvo naudingas, net jeigu ši pareiga prieštarauja Europos Sąjungos teisei? |
|
3. |
Ar tokioje situacijoje, kaip aprašyta ir nagrinėjama pagrindinėje byloje, remiantis 2001 m. liepos 9 d. Reglamento (EB) Nr. 1392/2001 (2) 9 straipsniu ir Sąjungos teisėje suformuluota sąvoka „prioritetinė kategorija“ draudžiama tam tikra valstybės narės teisės nuostata, kaip antai Italijos Respublikos dekreto įstatymo Nr. 157/2004 2 straipsnio 3 dalis, kuria nustatomos diferencijuotos papildomo mokesčio permokos grąžinimo sąlygos, kiek tai susiję su grąžinimo laikotarpiu ir būdais, išskiriami gamintojai, kurie rėmėsi teisėtais lūkesčiais, kad bus laikomasi nacionalinės teisės nuostatos, kuri pripažinta prieštaraujančia Sąjungos teisei, ir gamintojai, kurie tos nuostatos nesilaikė? |
(1) 1992 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3950/92, nustatantis papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 405, 1992, p. 1).
(2) 2001 m. liepos 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1392/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3950/92, nustatančio papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles (OL L 187, 2001, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 104).