15.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/104

1.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl direktyvos dėl kolektyvinio skaitmeninių teisių administravimo asociacijų valdymo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius vidaus rinkoje teikimo ir jį palankiai vertina.

1.2

Komitetas laikosi nuomonės, kad direktyvos taikymo sritis parinkta teisingai, kadangi muzika užima svarbią vietą internetinėse kultūros turinio rinkose, ir padės geriau suprasti tarpvalstybinį teisių administravimo būdą, kuris vėliau gali tapti modeliu, arba bent jau pavyzdžiu, internete prekiaujant įvairaus pobūdžio multimedijos turiniu ir knygomis.

1.3

EESRK atsižvelgė į poveikio tyrimą (1) ir į srities specialistų bei vartotojų pastabas; jis pritaria požiūriui, kad reikia sukurti vienodą teisinę sistemą administravimo asociacijoms ir įvesti tam tikrą Europos licencijų pasą naudoti muzikos kūrinius internete.

1.4

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad būtina paremti kolektyvinio teisių administravimo asociacijas pereinamuoju laikotarpiu, kad jos prisitaikytų prie šio tarpvalstybinio platinimo būdo, joms keliančio techninių ir materialinių problemų, apie kurias EESRK žino.

1.5

Jis pritaria siūlomam teisiniam pagrindui (SESV 50–54 straipsniai) dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas vidaus rinkoje. Dėl Paslaugų direktyvos taikymo reikėtų pasvarstyti, kad kolektyvinio teisių administravimo organizacijos yra ne pelno organizacijos ir pasižymi ypatumais, dėl kurių jos skiriasi nuo įmonių.

1.6

Kūrėjai dažnai yra labai nesaugioje padėtyje, kadangi jų sėkmė yra atsitiktinė, o pajamos nepastovios. Kolektyvinio teisių administravimo asociacijos gali padėti kūrėjams plėtoti kultūrinę veiklą teikdamos paramą pažeidžiamiems kūriniams ir karjerą pradedantiems menininkams. Solidarumo principu grindžiamos kolektyvinio teisių administravimo asociacijos teikia paramą sunkumų patiriantiems autoriams ir padeda skatinti naujus talentus. Iš tikrųjų kolektyvinio teisių administravimo asociacijos reikšmingai prisideda prie Europos kultūrinio gyvenimo plėtojimo ir kultūros ekonomikos vystymo.

2.1

Komisijos nuomone, galiojantis Bendrijos teisynas autorių teisių srityje apsiriboja autorių teisių ir gretutinių teisių apibrėžtimis, apribojimais, išimtimis ir su tuo susijusiomis nuostatomis.

2.2

Labai nedaug Autorių teisių direktyvos ir susijusių teisės aktų (2) nuostatų skirta kolektyvinio teisių administravimo klausimui ir nei viena jų nenustatoma su kolektyvinio teisių administravimo asociacijų veiklos sistema. Jeigu jau yra nustatyti ir toliau plėtojami privalomi jų valdymo ir skaidrumo standartai, tai Teisingumo Teismo praktikos ir Komisijos sprendimų rezultatas.

2.3

Tačiau iš tiesų teisė labai skiriasi valstybėse narėse, skiriasi ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms taikomos taisyklės, bet didžiausi praktiniai skirtumai yra susiję su surinktų lėšų naudojimo ir paskirstymo teisių turėtojams kontrolės būdais ir praktika, kuriems dažnai trūksta skaidrumo. Kai kuriose šalyse netgi buvo konstatuota praktika, artima piktnaudžiavimui socialine apsauga.

2.4

Pasiūlymo tikslas – „sukurti tinkamą kolektyvinio teisių, kurias teisių turėtojų vardu administruoja kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, administravimo teisinę sistemą, nustatant:

2.5

Tik tinkamas Europos lygmens teisės aktas (šiuo atveju direktyva) gali padėti pasiekti tokiu būdu užsibrėžtų tikslų laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

2.6

EESRK pritaria pasiūlymo tikslams ir kitoms teisinėms nuostatoms, numatytoms šiems tikslams pasiekti. Komitetas taip pat pritaria parinktam direktyvos teisiniam pagrindui – SESV 50 straipsnis ir 51–54 straipsniai, ir tam, kad pasiūlymas neturi jokio poveikio biudžetui.

3.1

EESRK jau išreiškė savo nuomonę (3) dėl pagrindinių taisyklių, kurios turėtų būti privalomos kolektyvinio teisių administravimo ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijų veiklos srityse, kad būtų galima užtikrinti teisingą surinktų lėšų paskirstymą autoriams ir kitiems teisių turėtojams bei skaidrų administravimą, kurį turėtų tikrinti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų nariai ir nepriklausoma administracinė ar teisinė audito institucija, kuri turėtų reguliariai skelbti kiekvienos kolektyvinio teisių administravimo asociacijos veiklos ataskaitą, kaip tai jau daroma keliose valstybėse narėse.

3.2

Direktyvos projekto idėja turėtų atitikti pagrindinę Autorių teisių direktyvos mintį, kad kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga. Teisių apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, pramonės ir apskritai visuomenės labui.

3.3

Muzikos rinkos pasirinkimą teisės akto pasiūlymui galima paaiškinti tuo, kad muzikos reikšmė Europos rinkoje yra gana didelė palyginti su kitokio pobūdžio kultūros produktų pasiūla, įtakos turėjo ir techninės priežastys, nes muzikos atveju nereikia priderinti siūlomų produktų kalbos.

3.4

Galbūt geriau būtų buvę pateikti dviejų direktyvų projektus: vienos bendro pobūdžio, dėl kolektyvinio teisių administravimo asociacijų, o kitos – dėl daugiateritorių licencijų muzikos platinimui internetu.

3.5

Vis dėlto EESRK nėra prieš vieną direktyvą atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacijos atlieka labai svarbų vaidmenį platinant muziką. Juk būtent jos gali geriausiai valdyti licencijas, rinkti atlyginimus teisių turėtojams ir apsiimti juos paskirstyti. Tačiau savanoriškai nuspręsdami patikėti savo teisių valdymą kolektyvinio teisių administravimo asociacijai, teisių turėtojai turi išsaugoti galimybę kontroliuoti jų naudojimą ir tikrinti, ar finansų valdymas yra skaidrus ir teisingas.

3.6

EESRK laikosi nuomonės, kad savanoriškų standartų, kokių pageidauja kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, nepakaktų norint užtikrinti atviras, aiškias ir vienodas valdymo taisykles, kurių nori autoriai ir teisių turėtojai. Privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai (angl. soft law) iš tiesų toliau skatintų perdėtą Europos kultūros turinio platinimo internete rinkoje dominuojančių ir ją skaidančių teritorinių taisyklių įvairovę ir vaidmenį.

3.7

EESRK laikosi nuomonės, kad direktyva yra tinkamas teisės aktas, kadangi ji konsoliduoja teisę ir kartu leidžia valstybėms narėms adaptuoti jos taikymą atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatybes.

3.8

Kolektyvinio teisių administravimo asociacijų klausimu EESRK visiškai pritaria teiginiui, kad „visų sektorių kolektyvinio teisių administravimo paslaugos nariams ir naudotojams turėtų tapti veiksmingesnės, tikslesnės ir skaidresnės, o atskaitomybė turėtų būti didinama“. Šie reikalavimai nuosekliai dera su Europos skaitmenine darbotvarke, strategija „Europa 2020“, kuria siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, Komisijos komunikatais „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“ ir „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ ir vykdomais tolesniais su Žaliąja knyga dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje susijusiais veiksmais.

3.9

„Komisijos rekomendacijoje 2005/737/EB dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje valstybės narės raginamos skatinti reguliavimo aplinką, pritaikytą autorių teisių ir gretutinių teisių teikti teisėtas internetines muzikos paslaugas administravimui, ir gerinti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų valdymą ir skaidrumo standartus“.

3.10

Tačiau rekomendacijų laikytis nėra privaloma; pasiūlymas dėl direktyvos užpildo šią spragą.

3.11

Be to, „šiuo pasiūlymu papildoma 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kurios tikslas – sukurti teisinę sistemą, užtikrinančią įsisteigimo laisvę ir laisvą paslaugų judėjimą tarp valstybių narių. Kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms taikoma Direktyva 2006/123/EB, nes jos teikia kolektyvinio administravimo paslaugas. EESRK kelia klausimą dėl visos Paslaugų direktyvos „mutatis mutandi“ taikymo kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms. Reikėtų išsamiau išnagrinėti šių ne pelno organizacijų ypatumus.

3.12

Taigi, parengtas direktyvos projektas visiškai dera su dabartine teise, vidaus rinkos vystymo programose numatytomis perspektyvomis ir tarptautiniais susitarimais, kuriuos yra pasirašiusios valstybės narės, ir EESRK pritaria siūlomoms nuostatoms.

3.13

Kaip ir Komisija, EESRK toliau laikosi ankstesnėse nuomonėse išdėstyto požiūrio, kad nustačius valdymo ir skaidrumo sistemą būtų kodifikuoti esami principai ir sukurta nuodugnesnė valdymo ir skaidrumo taisyklių sistema, taigi atsirastų daugiau galimybių kontroliuoti kolektyvinio teisių administravimo asociacijas. Tik kasmetinis valdymo tikrinimas, kurį atliktų visi nariai ir nepriklausoma įstaiga ar institucija, gali užtikrinti gerą administravimą.

3.14

Vis dėlto EESRK kyla klausimų dėl daugelio šiuo metu ES teritorijoje veikiančių kolektyvinio teisių administravimo asociacijų techninių gebėjimų tinkamai užtikrinti daugiateritorių licencijų administravimą.

3.15

Kita svarbi problema – repertuarų jungimas. Komisija siūlo sukurti „Europos pasą“, kuris sudarytų daug palankesnes sąlygas šiam jungimui, o kartu ir licencijų teikimui. „Jame būtų nustatytos bendros taisyklės […], o kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms būtų daromas konkurencinis spaudimas kurti veiksmingesnę licencijų teikimo tvarką“. EESRK pritaria tokiam požiūriui.

3.16

Komitetas taip pat pritaria pasirinktam teisiniam pagrindui: SESV 50 straipsnis (buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 44 str.) dėl įsisteigimo laisvės ir SESV 53 (buvęs 47 str.) ir 62 straipsniai (buvęs 55 str.); pastarajame pateikiama nuorodų į SESV 51–54 straipsnius dėl laisvės teikti paslaugas.

4.1

Autorių teisės ir gretutinės teisės turi sudaryti palankias sąlygas meninei kūrybai numatant teisingą ar proporcingą atlyginimą teisių turėtojams ir jų paveldėtojams 50–95 metų laikotarpiu, atsižvelgiant į saugomas teises ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos šalių narių įstatymus. Šis atlyginimas turėtų užtikrinti pakankamą materialinį saugumą, leidžiantį menininkams kurti toliau. Muzikos sektoriuje kaip, beje, ir kituose sektoriuose, iš tiesų nedaug autorių gali pragyventi iš savo teisių, visų pirma dėl, jų nuomone, neskaidrios kolektyvinio teisių administravimo asociacijų veiklos ir tarpvalstybinių oligopolijų vykdomos gamybos bei platinimo kontrolės.

4.2

Iš tiesų licencijų naudotojai didžiausią dalį pinigų sumoka nacionalinėms ar tarptautinėms lėšų rinkimo ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms, kurios perskirsto lėšas asociacijoms priklausantiems autoriams:

4.3

Vis dėlto iš tiesų teisių turėtojams, pavyzdžiui, Prancūzijoje, paprastai tenka 9–10 proc. muzikos pramonės pajamų iš kompaktinių diskų pardavimo ar platinimo internetu, nors platinimo internetu sąnaudos daug mažesnės negu tradicinio platinimo. Kūrinių gamybos įmonėms, ypač „didžiosioms“, atitinkamai atitenka maždaug 50 proc. pajamų už tradicinį platinimą ir daugiau kaip 60 proc. už platinimą internetu; kolektyvinio teisių administravimo asociacijos dažnai nustato labai dideles veiklos sąnaudų sumas, o autoriai tapdami nariais įsipareigoja joms suteikti išimtines teises naudoti visus jų kūrinius. Be to, kūrinių gamintojai dažnai pateikia autoriams sąskaitas už reklamą ar kitokias sąskaitas, dar labiau sumažinančias autorių honorarus.

4.4

EESRK pažymi, kad atsižvelgiant į pasirinktą teisinį pagrindą direktyvos projektas dera su vidaus rinkos derinimo poreikiais, kartu atitinka teisių turėtojų išdėstytus valdymo skaidrumo, teisingumo ir kontrolės poreikius bei teisingo atlyginimo kolektyvinio teisių administravimo asociacijų nariams prašymus; tačiau daugelis narių mano negaunantys nieko ir „liūto dalis“ tenka keletui narių (4). Komitetas taip pat pažymi, kad didieji muzikos sektoriaus leidėjai ir platintojai toliau verčia pasirašyti nelygiavertes sutartis, kurios daugumai autorių ir teisių turėtojų ir toliau neleis už darbą gauti teisingo atlyginimo. Todėl, EESRK nuomone, teisės akto projektas nėra išbaigtas ir negali užtikrinti tikros kultūros ir meno bei literatūros kūrinių sklaidos autoriams ir kūrėjams mokant tinkamą atlyginimą.

4.5

Galiausiai numatomos būtinosios nuostatos, paliekančios valstybėms narėms pakankamą teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę laisvę, kad jos turėtų galimybę geriau patenkinti autorių ir kūrėjų poreikius ir labiau skatinti kultūros sklaidą. Todėl EESRK negali pritarti kai kurių teisės aktų leidėjų nuomonei, kad direktyvos projekte nesilaikoma subsidiarumo principo, kadangi dokumentas pernelyg įsakmus ir išsamus. Komitetas taip pat ragina Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima padėti autoriams iš tiesų pasinaudoti platinimo sąnaudų sumažėjimu, kai muzika platinama internetu, kadangi papildomas pajamas susirenka vienintelis rinkos dalyvis, kuris taip tikisi kompensuoti sumažėjusias pajamas už tradicinį platinimą. Didieji rinkos dalyviai, versdami pasirašyti nelygiavertes sutartis ir intensyviai užsiimdami lobizmu, kad būtų priimti labai griežti prekybą internetu reguliuojantys teisės aktai, stengiasi išlaikyti „retenybių ekonomiką“, kuri yra interneto, kuris leidžia masiškai ir neribotai platinti kūrinius už labai nedidelę kainą, priešingybė.

4.6

Menininkai turėtų labiau kontroliuoti savo kūrinių platinimą internetu ir už juos gaunamas pajamas. Jiems turėtų būti suteikta galimybė tiesiogiai nemokamai arba už nedidelę kainą platinti kai kuriuos kūrinius reklamos tikslais; internetas suteikė naujų autorių darbo finansavimo galimybių, pavyzdžiui, galima pasiūlyti klausytojams finansuoti būsimus kūrinius. Direktyva turėtų leisti autoriams vykdyti didesnę kontrolę ir suteikti daugiau galimybių.

4.7

EESRK palankiai vertina 38 straipsnį, pagal kurį valstybės narės raginamos numatyti sankcijų, kai nesilaikoma įgyvendinant šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų.

4.8

Direktyvos II antraštinėje dalyje kalbama apie pirmąjį aspektą – įvairaus pobūdžio kolektyvinio teisių administravimo asociacijų organizavimą ir veikimą. Skaidrumo reikalavimų ir ataskaitų teikimo klausimai, kurie yra itin svarbūs EESRK, pakankamai išnagrinėti II antraštinės dalies 5 skyriuje (17–20 straipsniai).

4.9

Skaidrumo įpareigojimus dar labiau sugriežtina papildomos nuostatos. 8 straipsnyje visų pirma kalbama apie priežiūros funkcijas, kurios nariams užtikrina patikimą administravimą, ir EESRK pritaria šiam tikslui numatytoms nuostatoms. IV antraštinė dalis, kurioje kalbama apie ginčus (34–40 straipsniai) ir skundų teikimo procedūras (37 straipsnis), veiksmingai papildo kolektyvinio teisių administravimo asociacijų veikimo nuostatas ir leidžia nariams pareikšti pretenzijas dėl, jų nuomone, neteisingo jų teisių administravimo.

4.10

Kalbant apie kai kuriuos kriterijus, siūlomus nenorint mažų kolektyvinio teisių administravimo asociacijų įpareigoti naudoti daugiateritorias licencijas, EESRK konstatuoja, kad rinkoje gali pradėti formuotis koncentracijos, o tai gali iškreipti konkurenciją ir pakenkti mažesniems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, kai kuriose mažiau gyventojų turinčiose šalyse, arba kai kurioms nacionalinėms mažumoms, kurių indėliui į Europos kultūrą gali prireikti ypatingų paramos priemonių, kad galėtų dalyvauti Europos licencijų rinkoje. EESRK laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į kultūrų įvairovę ir pagal SESV 107 straipsnį mažoms kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms šiose šalyse reikėtų skirti valstybės paramą, kad jos galėtų savo katalogus tiesiogiai reklamuoti Europos lygmeniu ir pačios teikti daugiateritorias licencijas.

4.11

Svarbios yra nuostatos, numatytos siekiant išvengti interesų konfliktų, užtikrinti skaidrų ir veiksmingą administravimą bei kolektyvinio teisių administravimo asociacijų narių informavimą, ypač 9 straipsnis, kuriame numatomi asmenų, iš tikrųjų administruojančių kolektyvinio teisių administravimo asociacijos veiklą, įsipareigojimai.

4.12

III antraštinėje dalyje (21–33 straipsniai) kalbama apie Europos licencijas naudoti muzikos kūrinius internete. 21 straipsnyje (Daugiateritorių licencijų naudoti kūrinius vidaus rinkoje teikimas) numatyta, kad kompetentingos institucijos (žr. jų apibrėžtį 39 straipsnyje) turi veiksmingai prižiūrėti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų atitiktį III antraštinės dalies reikalavimams.

4.13

22 straipsnyje (Pajėgumas tvarkyti daugiateritores licencijas) kalbama apie pagrindines antrojo aspekto nuostatas. Kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, įgaliotos išduoti daugiateritores licencijas, turi būti pajėgios elektroniniu būdu našiai ir skaidriai tvarkyti duomenis, reikalingus tokioms licencijoms administruoti, sąskaitoms naudotojams išrašyti, pajamoms už teisių naudojimą rinkti ir teisių turėtojams mokėtinoms sumoms paskirstyti. EESRK pritaria 2 punkte išdėstytoms sąlygoms ir tam, kad tai yra minimalios sąlygos, bet pabrėžia, kad iškils praktinių sunkumų įvertinant, ar jos turi panaikinamąjį poveikį ar ne.

4.14

Būtina nustatyti reikalavimus kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms. 23 straipsnyje (Daugiateritorio repertuaro informacijos skaidrumas) prašoma, kad būtų „nurodomi administruojami muzikos kūriniai, atstovaujamos teisės arba jų dalys ir atstovaujamos valstybės narės“, o 24 straipsnyje (Daugiateritorio repertuaro informacijos tikslumas) kolektyvinio teisių administravimo asociacijų prašoma nustatyti „tvarką, pagal kurią teisių turėtojai ir kitos kolektyvinio teisių administravimo asociacijos gali pareikšti prieštaravimus dėl 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų turinio arba dėl 23 straipsnyje nurodytos informacijos“. EESRK mano, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacija turi priimti bet kokį naudojant teisėtas priemones pateiktą įrodymą ir tada stropiai atlikti būtinus pakeitimus.

4.15

Kolektyvinio teisių administravimo asociacija turi kontroliuoti, kaip paslaugų teikėjai, kuriems suteiktos daugiateritorės licencijos, naudoja teises, ir todėl jai tenka sudaryti galimybę elektroniniu būdu teikti ataskaitas dėl faktinio teisių naudojimo taikant savanoriškų standartų ir galiojančios praktikos pripažintą metodą. EESRK pritaria galimybei atsisakyti privačiu formatu pateiktų ataskaitų, jeigu numatoma galimybė ataskaitas teikti naudojant pripažintą elektroninio keitimosi duomenimis standartą.

4.16

EESRK pabrėžia, kad bet kokiomis aplinkybėmis tinkamas ir priimtinas sprendimas būtų atvirų ir laisvų standartų naudojimas, taip pat ir sąskaitų teikimui internetu (25 straipsnis), ir tai reikėtų šioje vietoje patikslinti.

4.17

EESRK pritaria 25 straipsnyje kalbant apie sąskaitų išrašymą numatytiems tikslumo ir išrašymo laiku, vos panaudojus daugiateritorę licenciją, reikalavimams bei įpareigojimui paslaugų teikėjui suteikti galimybę pateikti skundą, jeigu jis nesutinka su sąskaita. Su teisių turėtojais turi būti atsiskaitoma laiku ir vadovaujantis tikslumo kriterijumi (26 straipsnis). EESRK pritaria išsamiems teisių turėtojų informavimo reikalavimams atsiskaitymo metu ir gauto honoraro pagrindimui.

4.18

EESRK taip pat pritaria 27, 28 ir 29 straipsnio (Įpareigojimas atstovauti kitai kolektyvinio teisių administravimo asociacijai teikiant daugiateritores licencijas) nuostatoms, leidžiančioms kolektyvinio teisių administravimo asociacijai savo kūrinių repertuarui neteikti ir nesiūlyti teikti daugiateritorių licencijų, paprašyti kitos kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, atitinkančios direktyvos reikalavimus, pasirašyti atstovavimo susitarimą atstovauti šioms teisėms.

4.19

EESRK prašo patikslinti formuluotę: čia kalbama apie įpareigojimą sutikti atstovauti 29 straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis ar ne?

4.20

EESRK taip pat pritaria 30 straipsnio (Galimybė teikti daugiateritores licencijas), 31 straipsnio (Kolektyvinio teisių administravimo asociacijų patronuojamųjų įmonių vykdomas daugiateritorių licencijų teikimas) ir 32 straipsnio (Licencijų internetinėms paslaugoms teikimo sąlygos) nuostatoms dėl daugiateritorių licencijų teikimo.

4.21

EESRK pritaria nukrypti leidžiančiai nuostatai (33 straipsnis), pagal kurią III antraštinės dalies reikalavimai netaikomi kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms, kurios savanoriško reikalingų teisių jungimo pagrindu teikia daugiateritores licencijas naudoti kūrinius internete transliuotojo prašymu jo radijo ir televizijos programoms.