EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011AE1180

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planas (COM(2011) 109 galutinis)

OL C 318, 2011 10 29, p. 155–162 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/155


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planas“

(COM(2011) 109 galutinis)

2011/C 318/26

Pranešėja Ulla SIRKEINEN

Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. kovo 8 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo plano

COM(2011) 109 galutinis.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. birželio 22 d. priėmė savo nuomonę.

473-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. liepos 13–14 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę narių balsavus vieningai.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Darydamas išvadas, EESRK:

pakartoja, jog tvirtai remia efektyvesnio energijos vartojimo tikslą, kuris yra viena svarbiausių strategijos „Europa 2020“ dalių,

nurodo, kad efektyvus energijos vartojimas ir taupymas daugiausia priklauso nuo piliečių, įmonių ir darbuotojų veiksmų bei jų įpročių keitimo,

norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skirta ilgalaikiam tvariam poveikiui, o ne stengiamasi siekti trumpalaikių laimėjimų,

pabrėžia, kad energijos taupymas turėtų skatinti ekonomikos vystymąsi, socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę,

akcentuoja valstybių narių atsakomybę ir mano, kad ES turi sukurti bendrą pagrindą,

pabrėžia, jog svarbu pasirinkti tinkamas priemones, ir yra įsitikinęs, kad savanoriški susitarimai yra naudingi, o privalomų priemonių reikia tada, kai pozityvios paskatos neduoda rezultatų,

pabrėžia bendros elektros energijos ir šilumos gamybos kaip itin efektyvaus energijos gamybos būdo svarbą,

nepritaria privalomo bendro efektyvaus energijos vartojimo planinio rodiklio nustatymui, tačiau rekomenduoja sutelkti pastangas, kad būtų pasiekti realūs rezultatai, ir

pabrėžia, jog būtina užtikrinti finansinę paramą ir investicijas, kad būtų galima išnaudoti didžiulį naujųjų valstybių narių potencialą.

1.2   EESRK rekomenduoja:

Komisijai dėl Energetikos veiksmų plano:

išaiškinti rezultatų, gautų taikant efektyvaus energijos vartojimo priemones, vertinimo klausimą,

geriau paaiškinti prognozuojamo energijos suvartojimo 2020 m. pagrindą,

stengtis, kad nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planai būtų labiau strateginiai, o rengiant ir vertinant šiuos planus būtų vykdomos viešos konsultacijos,

tiksliai apibūdinti reikalavimą viešajam sektoriui padvigubinti pastatų renovacijos mastą,

atlikti išsamų baltųjų sertifikatų tyrimą ir jį paskelbti,

taikyti tikslingesnes priemones, pritaikytas konkretiems atvejams, kai neišnaudojamas didžiulis energijos taupymo potencialas, ir kartu užtikrinti, kad kai kuriais konkrečiais atvejais būtų suteikta valstybės pagalba,

reikalauti prieigos prie elektros energijos, pagamintos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose, padidinant bendros energijos ir šilumos gamybos dalį energijos ir šilumos gamyboje.

dėl priemonių skatinti keisti įpročius:

sutelkti dėmesį į energijos vartotoją,

plėsti viešojo sektoriaus vaidmenį, kad energijos vartojimo efektyvumo srityje jis rodytų pavyzdį įmonėms ir namų ūkiams,

ištirti žmonių įpročius ir tikslingai suskirstyti informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones pagal įvairias vartotojų grupes,

užtikrinti, kad vartotojams būtų naudingi jų veiksmai,

suteikti, kai būtina, atidžiai parinktas veiksmingas paskatas – netgi nedidelės paskatos gali duoti gerų rezultatų,

siekti, kad tiek statytojai, tiek ir valdžia užtikrintų, kad papildomos investicijos į pastatus atsispindėtų jų vertėje,

išplėsti ir pritaikyti statybų sektoriaus darbuotojų rengimą ir tolesnį mokymą,

skatinti viešojo administravimo institucijų mokymą energijos vartojimo efektyvumo srityje, įskaitant žaliuosius viešuosius pirkimus,

Komisijai reikėtų išnagrinėti problemas ir, jei reikia, peržiūrėti nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir dėl naujosios prietaisų ekologinio ženklinimo sistemos,

Komisijai reikėtų įvertinti pažangiųjų skaitiklių paplitimo poveikį energijos vartotojams ir pasiūlyti papildomas priemones realiai naudai gauti,

toliau taikyti ir plėtoti gerai veikiančias nacionalines ilgalaikes savanoriškų susitarimų sistemas ir jas taikyti taip pat ir viešajame sektoriuje,

užtikrinti tikrą visų suinteresuotųjų subjektų – piliečių, įmonių ir darbuotojų dalyvavimą.

2.   Įžanga

2.1   Efektyvus energijos vartojimas yra esminė strategijos „Europa 2020“ dalis. Juo prisidedama prie visų trijų pagrindinių energetikos politikos tikslų – energijos tiekimo saugumo, konkurencingumo ir aplinkosaugos arba kovos su klimato kaita. EESRK visada rėmė efektyvesnio energijos vartojimo tikslą ir daugelyje nuomonių yra pateikęs savo požiūrį į tam skirtas priemones.

2.2   Šioje nuomonėje aptariamos dvi iniciatyvos. 2011 m. EESRK nusprendė savo iniciatyva parengti nuomonę dėl efektyvaus energijos vartojimo ir daugiausia dėmesio joje skirti įpročių keitimui ir būdams pasiekti rezultatų. 2011 m. kovo mėn. Komisijai pristačius naują 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planą buvo nuspręsta Komiteto požiūrį šiuo klausimu pateikti toje pačioje nuomonėje.

2.2.1   Taigi, šioje nuomonėje išvados ir rekomendacijos, taip pat 2 skyrius „Įžanga“ ir 4 skyrius „Bendrosios pastabos dėl efektyvaus energijos vartojimo“ yra bendri abiem iniciatyvoms. 3 skyrius „Komunikato dėl 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo plano pagrindinės nuostatos“ ir 5 skyrius „Konkrečios pastabos“ skirti komunikatui dėl efektyvaus energijos vartojimo plano, o 6 skyrius „Keisti įpročius skatinančios priemonės“ yra susijęs su Komiteto nuomone savo iniciatyva. Šiame paskutiniame skyriuje visų pirma remiamasi 2011 m. gegužės 18 d. surengto klausymo išvadomis.

2.3   Buvo numatyta, kad 2007 m. bendras vidaus suvartojimas (atskaičius naudojimą ne energetinėms reikmėms) sieks 1 842 mln. tonų naftos ekvivalento (Mtne), tai atitiktų 368 Mtne sutaupymo tikslą. Pagal neseniai atliktus skaičiavimus 2020 m. prognozuojamas 1 678 Mtne suvartojimas. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis (2008 m.) ES bendras vidaus energijos suvartojimas siekia 1 685 Mtne.

2.4   Galutinis energijos suvartojimas 2008 m. buvo 1 169 Mtne. 25 proc. šios energijos suvartojo gyvenamųjų namų sektorius, 12 proc. – paslaugų sektorius. Namų ūkiuose 67 proc. energijos suvartojama patalpų šildymui, 15 proc. reikia apšvietimui ir prietaisams, 14 proc. – vandens šildymui ir 4 proc. – maisto gaminimui. Transporto sektoriui tenka 32 proc. energijos suvartojimo, pramonei – 27 proc. ir kitoms reikmėms – 4 proc.

3.   Komunikato dėl 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo plano pagrindinės nuostatos

3.1   Ankstesnis 2006 m. Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas ir vėlesnės teisinės ir kitos priemonės davė teigiamų rezultatų skatinant efektyvesnį energijos vartojimą. Vis dėlto šios priemonės nebuvo sukurtos tam, kad iki 2020 m. ES pirminės energijos suvartojimas sumažėtų 20 proc. Šis tikslas buvo nustatytas vėliau. Apytikriais skaičiavimais, ES pasieks tik pusę šio siekiamo tikslo.

3.2   Naujasis planas yra strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ dalis. Tikslas – iki 2020 m. energijos suvartojimą sumažinti 20 proc. Plane pateikiami Komisijos tikslai, kurie dar 2011 m. bus įgyvendinti parengtais teisiniais ir kitais pasiūlymais, pirmiausiai peržiūrint Energetinių paslaugų ir Termofikacijos direktyvas (1).

3.3   Visiškai įgyvendintos esamos ir naujos priemonės, Komisijos nuomone, gali sudaryti sąlygas kiekvienam namų ūkiui kasmet sutaupyti iki 1 000 eurų, sukurti iki 2 mln. darbo vietų, 740 mln. tonų kasmet sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų ir didinti Europos pramonės konkurencingumą.

3.4   Didžiausios taupymo galimybės siejamos su pastatais. Plane dėmesys sutelktas į viešųjų ir privačių pastatų renovacijos spartinimą ir pastatuose naudojamų komponentų ir prietaisų energinio naudingumo gerinimą:

nustatyti privalomą planinį rodiklį padvigubinti viešųjų pastatų renovacijos mastą, kad jie pasiektų 10 proc. efektyviausiai energiją naudojančių pastatų lygį, o nuo 2019 m. visuose naujuose pastatuose turės būti pasiektas beveik nulinės energijos naudingumo lygis;

remti pirkimus, grindžiamus energinio naudingumo principu, ir remti Merų paktą.

3.5   Sumažinti energijos suvartojimą namų ūkiuose:

skatinti centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo sistemų naudojimą,

numatyti teisines nuostatas spręsti skirtingų interesų (savininko ir nuomininko) problemą,

remti mokymo priemones, kad būtų patenkinta dvigubai didesnė kvalifikuotų renovacijos srities darbuotojų paklausa,

remti energetikos paslaugų įmones, kad jos galėtų įveikti rinkos kliūtis.

3.6   Pagerinti efektyvų energijos vartojimą energijos gamybos pramonėje (kuriai tenka 30 proc. pirminės energijos suvartojimo):

privalomas reikalavimas naujuose įrenginiuose ir tuose, kurių eksploatacijos leidimas atnaujinamas, pasiekti tokį efektyvaus energijos vartojimo lygį, koks įmanomas naudojant geriausias turimas technologijas (angl. BAT),

privalomos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos sistemos naujiems šiluminės energijos gamybos įrenginiams, kai šildymo arba vėsinimo paklausa yra pakankama ir pirmenybė teikiama prieigai prie elektros energijos, pagamintos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose, skirstymo sistemų,

nacionalinių tinklų reguliuotojai, priimdami sprendimus ir atlikdami stebėseną, turi geriau atsižvelgti į efektyvų energijos vartojimą,

visos valstybės narės turėtų sukurti nacionalinę privalomo energijos taupymo programą (baltieji sertifikatai?).

3.7   Naujos priemonės apdirbamajai pramonei:

raginti valstybes nares suteikti MVĮ informaciją ir tinkamas paskatas (mokesčiai, finansavimas),

privalomas reguliarus energijos vartojimo auditas didelėse įmonėse ir paskatos įdiegti energijos valdymo sistemas,

ekologinio projektavimo reikalavimai standartinei pramonės įrangai, pavyzdžiui, varikliams, siurbliams, suspausto oro, džiovinimo, lydimo, liejimo, distiliavimo įrangai ir krosnims,

raginti sudaryti savanoriškus susitarimus, grindžiamus aiškiais tikslais, metodika, vertinimu ir stebėsena.

3.8   Komisija toliau skatins naujų efektyvaus energijos vartojimo technologijų kūrimą, bandymą ir diegimą.

3.9   Atsakomybė už efektyvaus energijos vartojimo skatinimo finansavimą siekiant įveikti rinkos ir reguliavimo kliūtis visų pirma tenka nacionaliniam lygmeniui. Papildydama šio lygmens pastangas efektyvų energijos vartojimą ES remia sanglaudos politikos programomis, Pažangios energetikos Europai programa, finansavimo per tarpininkus priemonėmis, Europos ekonomikos atkūrimo planu ir Bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa. Rengdama kitą finansinę programą Komisija išanalizuos papildomas galimybes.

3.10   Kalbant apie vartotojus, Komisija išnagrinės geriausius sprendimus jų įpročiams keisti ir rengs konsultacijas šiuo klausimu. Be to, Komisija sieks:

griežtesnių kai kurių buitinių prietaisų energijos suvartojimo standartų,

sudaryti sąlygas, kad rinkoje būtų paprasčiau diegti efektyvesnius pastatų komponentus, pavyzdžiui, langams arba visoms sistemoms taikyti ekologinio projektavimo ar ženklinimo sistemas,

užtikrinti, kad sąskaitose ir kt. būtų geriau pateikiama informacija apie energijos suvartojimą, patenkinti reikalavimą, kad iki 2020 m. bent 80 proc. vartotojų turėtų pažangiuosius elektros skaitiklius (su sąlyga, kad ši priemonė bus papildyta palankios ekonominės naudos analize nacionaliniu lygmeniu), ir vystyti naujas pažangias energijos taupymo sistemas (deramai užtikrinant asmens duomenų apsaugą),

pradėti naudoti energijos suvartojimo etiketes ir standartus, rodančius, kad prietaisus ir pastatus galima prijungti prie pažangiojo elektros energijos tinklo.

3.11   Kalbant apie transportą, reikėtų pažymėti, kad nors šiame sektoriuje energijos naudojimas auga sparčiausiai, aptariamame plane šis klausimas nenagrinėjamas, nes laukiama būsimos Baltosios knygos dėl transporto (paskelbta 2011 m. balandį).

3.12   Nacionaliniai efektyvaus energijos vartojimo planai turėtų būti išplėsti ir apimti visą energijos grandinę. Ataskaitų teikimas ir stebėsena bus įtraukti į įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ atliekamą ex-ante politikos koordinavimą – Europos semestrą.

3.13   Komisija kol kas nesiūlo privalomų nacionalinių tikslų. 2013 m. ji įvertins raidą, ir jei paaiškės, kad 20 proc. tikslo nepavyks pasiekti, Komisija pasiūlys nustatyti privalomus nacionalinius planinius rodiklius. Šiame plane (kaip pirmiau nurodyta) numatyti planiniai rodikliai keletui sektorių.

4.   Bendrosios pastabos dėl efektyvaus energijos vartojimo

4.1   EESRK džiaugiasi, kad Komisija po ilgo atidėliojimo pagaliau pateikė naująjį Efektyvaus energijos vartojimo planą. Komitetas pritaria komunikato tikslui, tačiau šioje nuomonėje norėtų pateikti keletą pastabų ir paprašyti paaiškinti kai kuriuos dalykus. EESRK laukia, kada galės pateikti savo išsamią nuomonę dėl pasiūlymų dėl teisėkūros aktų ir kitų pasiūlymų šiam planui įgyvendinti. Efektyvus energijos vartojimas ir taupymas daugiausia priklauso nuo piliečių, įmonių ir darbuotojų, todėl konsultacijos su pilietine visuomene ir jos dalyvavimas yra ypač svarbūs.

4.2   Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai viešieji finansai yra riboti, vyrauja aukštas nedarbo lygis ir daug kur stinga pasitikėjimo investuoti, šią užduotį įgyvendinti nebus lengva, nors pasiekti rezultatai galėtų duoti naudos per palyginti trumpą laiką. Svarbiausia užtikrinti išsamų, tvarų ir ilgalaikį efektyvesnio energijos vartojimo siekimą. Jei sieksime greitų rezultatų, jie gali būti netvarūs.

4.3   Siekiant apčiuopiamų rezultatų labai svarbu, kokios priemonės bus pasirinktos. Kaip jau kalbėta 2008 m. nuomonėje dėl efektyvaus energijos vartojimo (2), savanoriški susitarimai su nacionaliniais operatoriais yra naudingi, tačiau bet kokie susitarimai turi būti sudaromi taip, kad būtų aišku, jog nepasiekus nustatytų tikslų bus pritaikytos privalomos priemonės. Reguliavimas daugeliu atveju yra reikalingas, tačiau tik tada, kai konkrečios paskatos neduoda rezultatų. Kai tik galima, turi vykti socialinis ir pilietinis dialogas ir reikia stengtis niekieno, o ypač MVĮ, neapkrauti papildoma administracine našta.

4.4   Ypač paradoksali padėtis naujosiose valstybėse narėse, kurios turi didžiausią efektyvesnio energijos vartojimo potencialą, tačiau kurių ekonominiai ištekliai yra menkiausi. Šiose šalyse būtina kuo skubiau remontuoti nesandarias centralizuoto šildymo sistemas ir užtikrinti aukštą kokybę statybų ir prietaisų sektoriuose. Valdžia visų labui turi imtis ilgalaikių veiksmų. Turėtų būti geriau naudojami struktūriniai fondai.

4.5   Kai kalbama apie efektyvų energijos vartojimą ir taupymą, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių aspektų.

4.5.1   Efektyvus energijos vartojimas reiškia mažesnes energijos sąnaudas išeigos vienetui. Tai daugiausia galima pasiekti geresnėmis technologijomis. Investicijos į naują technologinį sprendimą duoda ilgalaikį poveikį visą jo gyvavimo trukmę. Labai svarbu ne tik vystyti technologijas, bet ir jas diegti.

4.5.2   Nepaisant efektyvesnio energijos vartojimo, energijos vartojimas gali augti net ir ekonomiškai sunkiu laikotarpiu dėl didesnių pajamų, didėjančio namų ūkių, kuriuose gyvenimo standartai aukštesni ir yra daugiau buitinių prietaisų, skaičiaus, dažnesnių kelionių ir kt.

4.5.3   Energijos taupymas reiškia energijos vartojimo mažinimą daugiausia keičiant įpročius. Imantis veiksmų tai turi būti pagrindinis tikslas. Kad iš tikrųjų būtų galima pasiekti rezultatų, pokyčiai turi būti ilgalaikiai, tačiau juos labai lengvai gali sunaikinti vadinamasis rikošeto efektas. EESRK pabrėžia, jog būtina geriau ir nuodugniau išnagrinėti žmogaus elgesio motyvus ir modelius. Kas iš tikrųjų gali pastūmėti žmones keisti įpročius? (taip pat žr. 6 skyrių)

4.5.4   Energijos taupymas taip pat gali būti ekonominės veiklos sumažėjimo, kurį neseniai patyrėme per finansų krizę, rezultatas. Energijos taupymo skatinimas turėtų skatinti ekonomikos vystymąsį, didinti socialinę gerovę ir gerinti gyvenimo kokybę. Svarbus tikslas – ekonomikos augimą atsieti nuo energijos vartojimo augimo.

4.5.5   Reikia įvertinti, koks yra energijos vartojimo efektyvumo priemonių sąnaudų poveikis vartotojams, ir šį poveikį sušvelninti siekiant užtikrinti, kad vartotojams netaptų sunkiau naudotis energijos šaltiniais, ir užkirsti kelią dar didesnei energetinei atskirčiai. Nepaprastai svarbu geriau subalansuoti energijos vartojimo efektyvumo sąnaudas ir naudą, neribojant vartotojų galimybės naudotis energijos šaltiniais ir jų universalaus pobūdžio.

4.6   Keblus klausimas yra rezultatų, gautų taikant efektyvaus energijos vartojimo priemones, vertinimas. Nuostabą kelia tai, kad Komisija to visiškai nemini, nėra užuominos netgi plano poveikio įvertinime. Daugeliu atvejų pačios priemonės ir jų teorinis potencialas yra fiksuojami kaip rezultatai. Tikri agreguoti rezultatai, t. y. numatyto energijos suvartojimo pokyčiai, gaunami gerokai vėliau. Be viso to, statistiniai duomenys gaunami irgi vėliau – naujausi turimi duomenys yra 2008 metų.

4.7   Be to, neaiškus yra vertinimo, kad ES iki 2020 m. pasieks pusę siekiamo tikslo, pagrindas. Akivaizdu, kad remiamasi tam tikrais šaltiniais ir skaičiavimais atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį. Bet ar tai vidutinis spėjimas, o gal optimistiškiausias ar pesimistiškiausias scenarijus?

4.8   EESRK nuomone, už efektyvų energijos vartojimą ir taupymą daugiausia atsako valstybės narės, pirmiausia dėl didžiulio vietos lygmens potencialo, kurį lemia vietos sąlygos ir tradicijos. Komitetas ypač pabrėžia išsamių ir plataus užmojo nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo planų svarbą. Komitetas atkreipia dėmesį, kad šie planai turėtų būti labiau strateginiai nei iki šiol ir kad juos rengiant bei vertinant turėtų būti vykdomos viešos konsultacijos. Komitetas pritaria naujiems ataskaitų teikimo ir stebėsenos principams. Valstybės narės neturėtų nusišalinti nuo šios atsakomybės, o Komisija turėtų padėti šią valstybių narių atsakomybę padidinti ir sukurti bendrą pagrindą šiai veiklai.

4.9   Komitetas pritaria Komisijos požiūriui dėl ES vaidmens šioje srityje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 149 straipsnio 1 dalį. Apibendrinant tai apima: vidaus rinkos iškraipymų vengimą, bendrą mechanizmų sistemą paliekant valstybėms narėms galimybę nustatyti konkretų siektiną lygmenį, koordinuojant ES lygiu, keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais platformą ir gebėjimų stiprinimą, finansavimą naudojant ES instrumentus ir ES populiarinimą tarptautiniu lygiu.

4.10   Akivaizdu, kad reikia išnaudoti visą efektyvesnio energijos naudojimo potencialą. Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų per priimtiną laikotarpį ir be didelių sąnaudų, taigi ir motyvuoti suinteresuotuosius subjektus, priemonės pirmiausiai turėtų būti nukreiptos į sritis, turinčias ekonomiškai efektyviausią ir didžiausią potencialą.

4.11   Kalbant apie siūlomas priemones, Komitetas pritaria ekologinio projektavimo ir ženklinimo reikalavimams, tačiau mano, jog pirmiausiai reikia įvertinti naująją ženklinimo sistemą (žr. 6.8 punktą). Komitetas taip pat remia priemones palengvinti išankstinį pastatų remonto ir renovacijos finansavimą. Komitetas taip pat rekomenduoja atliktų analizę tuose sektoriuose, kuriuose ilgalaikiai savanoriški susitarimai gali būti panaudoti veiksmingai.

4.11.1   Visos priemonės turi būti taikomos pakankamai atsižvelgus į jų ekonominį efektyvumą ir skirtingas aplinkybes. Nei namų ūkiams ar pramonės šakoms, nei viešajam sektoriui neturėtų tekti pernelyg didelė našta. Teoriškai dėl aukštesnių energijos kainų ir susijusių sąnaudų sumažėja energijos vartojimas, bet praktiškai dėl to atsiranda energijos nepritekliaus rizika, nes, kaip žinoma, namų ūkių elastingumas kainų atžvilgiu yra mažas. Be to, kyla pavojus pramonės konkurencingumui ir darbo vietoms. Tai, atrodo, yra savaime suprantama, bet akivaizdu, kad tai reikia pakartoti turint galvoje keletą Komisijos pasiūlymų, kurie aptariami kitame skyriuje.

4.11.2   Komitetas norėtų pakartoti esąs susirūpinęs dėl kai kurių priemonių poveikio kainai ir galimų padarinių vartotojams. Labai svarbu, kad politika būtų nukreipta į kuo ilgalaikiškesnį ir tvaresnį energijos nepritekliaus problemos sprendimą, t. y. iš esmės patobulintus būsto energijos vartojimo efektyvumo standartus, visų pirma taikomus mažas pajamas turintiems ir socialiai remtiniems namų ūkiams.

4.11.3   Kaip nurodo Komisija, daugelyje valstybių narių taikomos veiksmingos programos, o kai kurios iš jų sėkmingai veikia jau ne vienerius metus ar netgi dešimtmečius. Komiteto nuomone, akivaizdu, kad pirmiausia jas reikėtų tęsti ir tam tikrais atvejais stiprinti, o ne laikyti jas pasenusiomis ir remti tik naujas priemones.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Komitetas pritaria tam, kad viešasis sektorius turėtų tapti lyderiu ir rodyti įmonėms ir namų ūkiams sektiną pavyzdį. Tačiau reikalavimas padvigubinti pastatų renovacijos mastą, nepaisant teigiamo poveikio, gali pernelyg apsunkinti sektorių. Be to, reikėtų aiškiau apibrėžti, kas yra „viešasis pastatas“.

5.2   Turi būti remiamos priemonės efektyviam energijos vartojimui ir taupymui namų ūkiuose skatinti. 2008 m. (3) EESRK pristatė išsamias rekomendacijas dėl efektyvaus energijos vartojimo pastatuose priemonių, visų pirma dėl mokestinių lengvatų. Komitetas savo ruožtu pakartoja, kad svarbu geriau suprasti žmonių elgesį, kad būtų galima sukurti paskatas, kurios ne visada turi būti ekonominės (taip pat žr. 6.5 ir 6.5.1 punktus).

5.3   Komitetas remia šilumos ir elektros energijos gamybos našumo didinimo tikslą, tačiau, jo nuomone, kai kurios iš siūlomų priemonių gali būti per griežtos ir neveiksmingos.

5.3.1   Energijos versle turėtų būti pakankamai ekonominių paskatų komunalinėms įmonėms investuoti į turimas ir tinkamas naudoti efektyviausiai energiją naudojančias technologijas, tuo išvengiant plataus masto valstybės įsikišimo. Turėtų būti remiamas technologinių laimėjimų, kurie dar nėra subrendę ir yra labai brangūs, pavyzdžiui, tokių, kurių rinkoje realiai dar nėra, tolesnis vystymas dar prieš siūlant juos naudotojams.

5.3.2   Komitetas pabrėžia bendros elektros energijos ir šilumos gamybos kaip itin efektyvaus gamybos būdo svarbą. Bendra elektros energijos ir šilumos gamyba sėkmingai ir plačiu mastu vykdoma Europoje, nors išnaudotos ir ne visos galimybės sumažinti sąnaudas. Centralizuoto šildymo ir vėsinimo potencialas Europoje vis dar yra didelis, tačiau įpareigojimai turėtų būti nustatomi atsargiai, nes investicijos į centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemas yra brangios ir tų sistemų negalima atsisakyti per keletą metų. Užtikrinta prieiga prie elektros energijos, pagamintos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose, gali būti labai naudinga priemonė paremti ekonomiškai naudingą centrinių ir decentralizuotų bendros elektros energijos ir šilumos gamybos sistemų plėtojimą.

5.4   Komitetas sutinka su Komisija, kad efektyvus energijos vartojimas yra perspektyvus verslo sektorius. Tačiau jį vystyti reikėtų didinant paklausą, o ne skatinant pasiūlą. Žinoma, komunalinės įmonės turėtų būti įpareigotos daug geriau teikti informaciją, įskaitant sąskaitose nurodomą informaciją, nei šiuo metu dažnai pasitaiko. Dar savo nuomonėje dėl Energetikos paslaugų direktyvos (4) Komitetas abejojo dėl įpareigojimo komunalinėms įmonėms taupyti energiją nustatymo, nes tai prieštarauja verslo logikai.

5.4.1   Baltųjų sertifikatų klausimu Komitetas siūlo Komisijai nuodugniai išnagrinėti esamas sistemas atsižvelgiant jų taikymo rezultatus, taip pat įvertinti tų sistemų bendrą poveikį ir tinkamumą vidaus rinkos ir kitų galiojančių teisės aktų sąlygomis.

5.5   Komisija pažymi, kad didžiausia pažanga efektyvaus energijos vartojimo srityje (per 20 metų energijos vartojimo intensyvumas sumažėjo 30 proc.) padaryta apdirbamojoje pramonėje. Be to, energijai imlioms pramonės šakoms jau taikomos ES lygmens priemonės, pavyzdžiui, Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Neaišku, ką Komisija turi galvoje kalbėdama apie didelius energijai imlius sektorius. Ar tai yra stambūs energijos vartotojai, pavyzdžiui, energijai imlios pramonės šakos, ar bet kokia didelė bendrovė? Bet kuriuo atveju Komitetas tvirtai remia Komisijos pasiūlytas priemones efektyvesniam energijos vartojimui MVĮ.

5.5.1   Tobulėjimui ribų nėra, todėl Komitetas papildomai siūlo naudoti ilgalaikius savanoriškus susitarimus. Tam tikrais atvejais galima atrasti ypač didelį nepanaudotą efektyvaus energijos vartojimo potencialą. Jeigu, pavyzdžiui, nedidelis sektoriaus segmentas nepanaudoja savo efektyvaus energijos vartojimo potencialo, tai dar nepateisina naujų privalomų priemonių taikymo visiems sektoriams. Tuos didelio nepanaudoto efektyvaus energijos vartojimo potencialo atvejus reikėtų spręsti tiesiogiai ir selektyviai. Energijos auditas ir valdymo sistemos yra plačiai ir vis dažniau naudojamos. Paprastai jos yra savanoriškuose susitarimuose numatytų įsipareigojimų dalis. Todėl svarbu, kad pirmenybė būtų teikiama galimybei suteikti valstybės pagalbą, nes ES taisyklės draudžia teikti pagalbą priemonėms, kurios yra privalomos.

5.5.2   Vertėtų pagalvoti apie galimybę taikyti ekologinio projektavimo reikalavimus ir standartinei pramonės įrangai, tačiau neturėtų būti daromos kliūtys nei plačiam individualių sprendimų taikymui, nei novatoriškumui.

5.6   Komitetas pritaria Komisijai, kad yra daug neišnaudotų informacijos ir ryšių technologijų galimybių energijai taupyti, pavyzdžiui, pažangiųjų skaitiklių ir daugelio su jais susijusių priemonių taikymo srityje. Tai yra perspektyvi Europos inovacijų sritis ir turėtų būti energingai vystoma bendradarbiaujant su įvairiais susijusiais dalyviais.

5.7   Komitetas jau anksčiau yra pareiškęs savo dvejonių dėl privalomų bendrų efektyvaus energijos vartojimo planinių rodiklių ir rekomendavęs išnagrinėti galimybes nustatyti sektorinius tikslus kiekvienu konkrečiu atveju. Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija pasirinko šį kelią. Visos pastangos turėtų būti skirtos priemonėms, kurios padėtų pasiekti realių rezultatų.

5.8   Komitetas apgailestauja, kad komunikate nekalbama apie efektyvų energijos vartojimą paslaugų srityje, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, laisvalaikio ir sporto srityse, išskyrus su pastatais susijusias paslaugas. Be to, komunikate tik paminėtas, tačiau neplėtojamas efektyvaus energijos vartojimo išorės matmens klausimas. Visiškai neseniai Komitetas dviejose nuomonėse pateikė rekomendacijas dėl ES išorės energetikos politikos, įskaitant efektyvumą (EESRK nuomonė dėl ES energetikos politikos išorės dimensijos, OL C 182, 2009 8 4, p. 8 ir nuomonė dėl Energijos tiekimo. Kokios kaimynystės politikos mums reikia, kad Europos Sąjungai būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas?, CESE 541/2011).

6.   Keisti įpročius skatinančios priemonės

6.1   Daugelio politinių priemonių efektyviam energijos vartojimui skatinti objektas buvo energijos pasiūla, kuri dar labiau akcentuojama naujajame Komisijos plane, skirtame visai energijos tiekimo grandinei. Remiamas technologijų vystymas, nustatyti būtiniausi eksploatacinių savybių standartai, ženklinimo ir sertifikavimo reikalavimai ir planuojama dar daugiau priemonių ES ir nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto vien to nepakanka pasiekti realiems rezultatams, kadangi labai daug kas priklauso nuo piliečių ir įmonių elgesio. Todėl Komitetas savo iniciatyva nori atkreipti dėmesį į paklausą ir praktinę priemonių, kuriomis buvo bandoma pakeisti įpročius, patirtį.

6.1.1   2011 m. gegužės 18 d. Komitetas šiuo tikslu surengė klausymą. Programą ir pranešimus galima rasti tinklavietėje (5). Šis skyrius yra paremtas minėto klausymo pranešimais ir diskusijomis.

6.2   Esama didelio energijos taupymo potencialo, kuriam išnaudoti investicijos netgi nereikalingos. Namuose, pavyzdžiui, galima paprasčiausiai išjungti šviesą tuščiuose kambariuose, sumažinti patalpos temperatūrą, nepalikti įrenginių budėjimo režimu, rečiau naudotis automobiliu ir vairuoti jį taupant degalus ir kt. Nepriklausomų patikrinimų rezultatai rodo, kad įmonėse, besilaikančiose savanoriškų susitarimų, taikoma daug panašių priemonių.

6.2.1   Pats EESRK yra geras sėkmingai įgyvendintų savanoriškų priemonių pavyzdys. Neseniai atlikto EESRK ir Regionų komiteto pastatų Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) patikrinimo rezultatai parodė, kad nuo 2008 m. iki 2010 m. gruodžio elektros suvartojimas sumažėjo 10,6 proc., o dujų – 30,3 proc.

6.3   Informavimas ir sąmoningumo ugdymas yra pirmieji žingsniai įgyvendinant šias paprastas priemones, kaip ir kitas priemones, kurioms reikalingos tam tikros investicijos. Greta daugelio kitų įmonių, Danijos komunalinių paslaugų įmonės SEAS-NVE patirtis rodo, kad siekiant efektyvumo informacija turi būti suskirstyta pagal vartotojų vertybes, preferencijas ir poreikius. Tam reikia geriau suprasti žmogaus elgesį ir svarbi priemonė šioje srityje yra elgesio psichologija.

6.3.1   Kad energijos vartotojai galėtų geriau orientuotis didžiuliame informacijos sraute, jiems reikia padėti palyginti prietaisų savybes ir priemones. Vienas puikus tokių pastangų pavyzdys yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) ir kitų organizacijų tinklavietė Topten, kuri apima ir Europos šalis.

6.3.2   „Virsmo miesto“ judėjimas (angl. Transition Town Movement) skelbia, kad „nesidomėjimas – ketinimų neturėjimas – ketinimai – pasiruošimas – veiksmai – palaikymas“ yra piliečių žingsniai energijos taupymo link. Kad būtų imtasi veiksmų, svarbus yra sąmoningumas, tačiau vien jo nepakanka.

6.3.3   Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) neseniai atliktu tyrimu, pigesnė įranga labiausiai motyvuoja mažinti energijos vartojimą namuose, o praktiškiau pateikta informacija ir tikėjimas ekologiniais privalumais yra mažiau svarbūs.

6.4   Todėl politikai, siekdami rezultatų efektyvaus energijos vartojimo ir taupymo srityse, neturi pasikliauti vien tik informavimo, sąmoningumo ugdymo priemonėmis ar ekologiniais politiniais pareiškimais. Vartotojams, kaip ir kitiems energijos vartotojams, tokie veiksmai turi būti naudingi. Mažesnė sąskaita už elektrą yra tikrai naudinga, tačiau tokią sąskaitą norima gauti jau dabar. Kitu atveju, reikalingos paskatos.

6.5   Ekonominėmis paskatomis galėtų būti mažesnis PVM, garantijos, tiesioginės subsidijos ir pan. Šios paskatos yra reikalingos, tačiau turėtų būti taikomos labai atsargiai, visų pirma turint galvoje šiuo metu ribotus viešuosius finansus. Pavyzdžiui, reikėtų remti naujausių ir labai brangių technologijų vystymą siekiant sumažinti jų kainą, o ne paskatas vartotojams investuoti į tas technologijas.

6.5.1   ES struktūrinių fondų indėlis galėtų būti didesnis ir veiksmingesnis, visų pirma naujose valstybėse narėse, kurios turi didelį potencialą ir kurioms parama labai reikalinga. Komisija turėtų išnagrinėti nedidelio turimų išteklių naudojimo priežastis ir, jei reikia, peržiūrėti finansavimo taisykles. Atrodo, jog daugeliu atvejų ES finansavimo dalis yra pernelyg maža, kad galėtų būti paskata.

6.6   Netgi labai nedidelės paskatos gali būti veiksmingos. Gali pakakti laiško su teigiamu įvertinimu ar pripažinimo vietos lygmens konkurse. Socialinis spaudimas bendruomenėje duoda gerų rezultatų. Draugo rekomendacija dažnai gali būti lemiama. Tokioms paskatoms sustiprinti galėtų būti naudojami socialiniai tinklai. Tokie reiškiniai, vadinamieji postūmiai (angl. nudges), turi būti išsamiau išnagrinėti ir išplėtoti.

6.7   Pastatų sektoriuje efektyvus energijos vartojimas naujuose pastatuose yra reguliuojamas. Šioje srityje taip pat reikia išspręsti skirtingų paskatų (savininko ar nuomininko) problemą.

6.7.1   Kalbant apie senus pastatus, priemonės efektyviam energijos vartojimui didinti taikomos abejojant dėl finansinių investavimo pasekmių. Rezultatai vis dar priklauso nuo elgesio, o investicijų rinkos vertė yra neaiški. Statytojai turėtų pašalinti šias abejones, pavyzdžiui, suteikdami didelio energinio naudingumo garantijas. Valdžia turėtų ne tik imtis sąmoningumo ugdymo priemonių, bet ir laikytis tvirto politinio kurso ir suteikti finansines paskatas.

6.7.2   Mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams renovacija turėtų būti nemokama ir nefinansuojama iš paskolų, kadangi daugelis mažas pajamas gaunančių namų ūkių nenori arba negali sau leisti imti paskolų. Dažnai ekonomiškai efektyviau renovuoti būstą pagal atskiras gatves ir rajonus.

6.7.3   Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas yra teigiama priemonė tik teoriškai. Daug problemų kyla praktikoje: pradedant nekvalifikuotais nepriklausomais tikrintojais ir baigiant sertifikatais, kurie neturi realios vertės rinkoje. Tą patį pastatą patikrinę skirtingi tikrintojai gauna labai skirtingus rezultatus. Pastatų energinio naudingumo direktyva, kaip ir su ja susijęs standartas EN 15217, palieka valstybėms narėms galimybę pačioms nuspręsti, koks bus skaičiavimo pagrindas – energijos paklausa ar energijos suvartojimas. Reikia parengti Europos lygmens pastatų energinio naudingumo sertifikatą, paremtą apskaičiuota energijos paklausa, ir persvarstyti standartą EN 15217. Komisija turėtų atidžiai peržiūrėti sertifikavimo reikalavimus ir sistemą ir bent jau pateikti bendrus nepriklausomo tikrinimo kriterijus. Tinkamas sprendimas būtų suderintas energijos suvartojimo pastatuose apskaičiavimo metodas, paremtas standartiniais skirtingų klimato zonų pastatais.

6.7.4   Tiek naujų pastatų statymui, tiek ir senų pastatų atnaujinimui reikalingi kvalifikuoti planavimo, projektavimo ir statybos sričių darbuotojai ir tai šiuo metu yra silpna vieta. Reikia neatidėliojant imtis veiksmingų priemonių išplėsti visų susijusių darbuotojų, nuo architektų ir teritorijų planuotojų iki darbininkų, rengimą ir tolesnį mokymą, o mokymo programas pritaikyti prie efektyvaus energijos vartojimo poreikių.

6.8   Ekologinis buitinių prietaisų ženklinimas yra labai svarbi vartotojų informavimo priemonė. Ženklinimas davė gerų rezultatų ir ateityje gali jų duoti, nors didžiausias potencialas jau išnaudotas. Vis dėlto atnaujinta sistema sulaukė kritikos. Ji yra nepakankamai aiški ir gali būti klaidingai suprantama (pavyzdžiui, A+ gali būti žymimas didžiausio energinio naudingumo lygmuo). Be to, vartotojai nėra išsamiai išbandę jos dizaino. Komisija turėtų išanalizuoti padėtį ir padaryti reikalingus pakeitimus.

6.9   ES reikalavimus atitinkantys pažangieji ar nuotolinio valdymo skaitikliai sparčiai plinta. Tai akivaizdžiai padidina energetikos įmonių našumą. Tačiau nauda namų ūkiams, kurie daugiausia už juos tiesiogiai ar netiesiogiai sumoka, yra neaiški. Pats skaitiklis nieko iš esmės nekeičia. Informacija apie energijos suvartojimą turėtų būti paprastai ir aiškiai pateikta. Šioje srityje yra daug novatoriškų sprendimų arba jie yra kuriami IT sektoriuje. Be to, turėtų būti sudarytos galimybės asmeniui nesunkiai pakeisti energijos vartojimo modelį (pavyzdžiui, kreiptis į energiją tiekiančią įmonę, kad tam tikromis valandomis būtų laikinai nutrauktas tiekimas ir kt.). Šiuo metu Komisija turėtų išnagrinėti pažangiųjų skaitiklių naudojimą valstybėse narėse ir jų poveikį gyventojų įpročiams ir, jei reikia, iš dalies pakeisti esamas nuostatas ar pasiūlyti kitas priemones.

6.10   Kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Suomijoje, ilgalaikių savanoriškų susitarimų naudojimas pramonėje davė teigiamų ir įtikinamų rezultatų. Paprastai su šiomis sistemomis yra susijusios paskatos. Suomijos patirtis rodo, kad taikant labai nedideles paskatas motyvuoja tai, kad dalyviai supranta, jog nesėkmės atveju kaip alternatyva bus taikomas reguliavimas. Kaip rodo neseni pokyčiai Suomijoje, savanoriški susitarimai gali būti veiksminga priemonė ir viešajame sektoriuje. Sektoriniai susitarimai ES lygmeniu davė tam tikrų rezultatų, bet ne visada jie buvo tokie, kokių tikėtasi. Tai nėra priežastis neigiamai vertinti esamus gerai veikiančius nacionalinius ilgalaikius susitarimus.

6.11   Apskritai, reikia, kad energijos vartotojai iš esmės ir nuolat keistų savo įpročius. Svarbiausi dalyviai yra piliečiai, kaip vartotojai, darbuotojai ir rinkėjai. Projektai tik tada bus sėkmingai įgyvendinti, kai aktyviai dalyvaus visi suinteresuotieji subjektai – ne tik valdžios institucijos ir įmonės, bet ir profesinės sąjungos ir vartotojai.

2011 m. liepos 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  OL L 114, 2006 4 27, p. 64 ir OL L 52, 2004 2 21, p. 50.

(2)  OL C 77, 2009 3 31, p. 54.

(3)  OL C 162, 2008 6 25, p. 62.

(4)  OL C 120, 2005 5 20, p. 115.

(5)  http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.events-and-activities-energy-efficiency-changing-behaviour


Top