This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62009CN0498
Case C-498/09 P: Appeal brought on 3 December 2009 by Thomson Sales Europe against the judgment of the Court of First Instance (First Chamber) delivered on 29 September 2009 in Joined Cases T-225/07 and T-364/07 Thomson Sales Europe v Commission
Byla C-498/09: 2009 m. gruodžio 3 d. Thomson Sales Europe pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-225/07 ir T-364/07 Thomson Sales Europe prieš Komisiją
Byla C-498/09: 2009 m. gruodžio 3 d. Thomson Sales Europe pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-225/07 ir T-364/07 Thomson Sales Europe prieš Komisiją
OL C 80, 2010 3 27, pp. 7–8
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
27.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 80/7 |
2009 m. gruodžio 3 d.Thomson Sales Europe pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-225/07 ir T-364/07 Thomson Sales Europe prieš Komisiją
(Byla C-498/09)
2010/C 80/13
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Thomson Sales Europe, atstovaujama advokatų F. Goguel ir F. Foucault
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
|
— |
Panaikinti 2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą, |
|
— |
panaikinti 2007 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos sprendimą REM Nr. 03/05, |
|
— |
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė, pagrįsdama savi apeliacinį skundą, iš esmės nurodo tris motyvus.
Pirmame motyve apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas nepaisė jurisdikcijos taisyklių, nustatytų EB 225 straipsnyje, nes priėmė sprendimą iš esmės dėl jos prašymo panaikinti 2007 m. liepos 20 d. Komisijos laišką, nepatvirtindamas naudos gavimo neišieškojimo a posteriori importo muitų už Tailande pagamintus spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvus, tuo tarpu kai anksčiau jis nusprendė, kad minėtas prašymas nepriimtinas, nes aptariamas laiškas negalėjo turėti teisinio poveikio.
Antrajame motyve apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė teises į gynybą ir padarė akivaizdžią teisinio kvalifikavimo klaidą, nes, pirma, atmetė prašymą leisti šalims susipažinti su visais įrodymais, ir, antra, nusprendė, kad Thomson įrodė akivaizdų nerūpestingumą tiek, kiek kaip patyręs ūkio subjektas turėjo kreiptis į Komisiją dėl tikslios informacijos apie galimybę tęsti Tailande pagamintų spalvotų televizorių deklaravimą po to, kai buvo pradėti tiekti su Korėjos ir Malaizijos kilmės laidais.
Trečiame pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, Thomson nurodo Pirmosios instancijos teismo padarytą Muitinės kodekso 239 straipsnio pažeidimą, susijusį su galimybe susigrąžinti visą sumokėtą importo ar eksporto muitą ar jo dalį arba atsisakyti išieškoti skolą muitinei. Apeliantė teigia, pirma, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą tiek, kiek atmetė jos ieškinį, išnagrinėjęs tik sąlygą, susijusią su apgaulės ar neatsargumo nebuvimu, iš anksto nepatikrinęs sąlygos, susijusios su konkrečia situacija.
Antra, Pirmosios instancijos teismas padarė faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos klaidą, todėl ir teisės klaidą, nusprendęs, kad Muitinės kodekso 239 straipsnyje nustatytos atsisakymo išieškoti sąlygos neįvykdytos. Apeliantės teigimu, ji įvykdė šios nuostatos reikalavimus, nes šios bylos aplinkybės sukuria ypatingą situaciją, nes Komisija pakeitė svarbių nuostatų aiškinimo praktiką, neįspėjusi ūkio subjektų.
Be to Thomson tvirtina, kad ji neturėjo abejonių dėl savo operacijų teisingumo, nes buvo įtikinta, kad vienintelis antidempingo muitas, nustatytas su Komisijos sutikimu, buvo taikomas visai jos produkcijai. Todėl ji neturėjo būti laikoma nerūpestinga.