14.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/88

1.1

Kaip numatyta Mastrichto sutartyje, Sanglaudos fondas buvo įsteigtas 1993 metais kaip „sanglaudos finansinė priemonė“ ir oficialiai buvo įteisintas kaip Bendrijos „fondas“1994 gegužės 16 d. Reglamentu Nr. 1164/94 (1), kuris vėliau buvo papildytas 1999 m. birželio 21 d. Reglamentais Nr. 11264/99 ir Nr. 1265/99 (2).

1.2

Sanglaudos fondas buvo įsteigtas, kad paremtų valstybes nares, kurių bendrasis nacionalinis produktas sudaro mažiau nei 90 % Bendrijos vidurkio. Pagal 1999 m. pakeitimą, šis procentinis dydis yra apskaičiuojamas pagal trijų metų rodiklius, o tai reiškia, kad nuo pat pradžių reikalavimus paramai gauti atitiko tik keturios valstybės narės: trys šalys, prisijungusios prie ES per antrąją jos plėtrą — Ispanija, Graikija ir Portugalija — ir Airija.

1.3

Pagal Reglamento Nr. 1164/94 nuostatas, Sanglaudos fondas prisideda prie Bendrijos ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo, teikdamas paramą projektams tokiose srityse:

2.1

Struktūrinių fondų, o ypač Sanglaudos fondo, indėlis siekiant „konvergencijos“ tikslo keturiose valstybėse narėse, kurios iki šiol gauna paramos iš šių fondų, yra akivaizdus bei kiekybiškai įvertinamas.

2.2

Pavyzdžiui, šiose keturiose valstybėse narėse 1991 m. greitkelių tinklo tankumas buvo 20 % mažesnis nei Bendrijos vidurkis, o 2001 m. šis rodiklis siekė 10 % daugiau nei minėtas vidurkis (3).

2.3

Vis dėlto, transporto infrastruktūros srityje keturios sanglaudos šalys nepasiekė panašių rezultatų modernizuojant geležinkelio transportą ir gerinant geležinkelio tinklo tankumą, kuris siekia 55 % ES vidurkio.

2.4

Taip pat buvo pastebėta, kad su Sanglaudos fondo parama gautos investicijos į transporto infrastruktūrą yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių paramą gaunantys regionai tampa ekonomiškai patrauklesni. Šios investicijos paspartina ekonominę veiklą su visais jos teigiamais padariniais, tokiais kaip išaugęs produktyvumas ir padidėjusios vietos gyventojų tikrosios pajamos.

2.5

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad struktūrinių fondų indėlis apskritai, ir Sanglaudos fondo indėlis konkrečiai, taip pat gali turėti teigiamos įtakos pritraukiant į atitinkamus regionus įmones, kurių pagrindinis užsiėmimas — moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, o tai stimuliuoja darnų vystymąsi visoje Europos Sąjungoje.

2.6

Šiose keturiose valstybėse narėse vienam gyventojui tenkantis BVP 1994-2201 m. laikotarpiu vidutiniškai augo 3 % (realia išraiška), t.y. daugiau nei 1 % viršijo likusios ES vidutinį metinį BVP augimą (4).

3.1

Po 2004 m. gegužės 1 d. plėtros, kai Europos Sąjungos valstybių narių skaičius išaugo nuo 15 iki 25 (ir atsižvelgiant į planus, jog labai greitai šis skaičius pakils iki 27 narių, o dvi naujos šalys, Bulgarija ir Rumunija, atitiks reikalavimus paramai iš fondo gauti) atsirado būtinybė rimtai apsvarstyti — tiek kokybiškai (prioritetų nustatymas), tiek ir kiekybiškai (Bendrijos fondams skiriamos finansinės lėšos) — metodus, naudojamus trims pagrindiniams struktūrinių fondų tikslams pasiekti. Šie tikslai — tai „konvergencija“, „regionų konkurencingumas ir užimtumas ir Europos teritorinis bendradarbiavimas“.

3.2

Toks svarstymas yra dar svarbesnis atsižvelgiant į tai, kad vienu metu įstojus 10 naujų valstybių narių, kurių BVP yra mažesnis nei 15 narių ES vidurkis, tapo sunkiau pasiekti „konvergencijos“ tikslą, o būtent šiam tikslui ir yra naudojamas Sanglaudos fondas, kartu su ERPF (Europos regioninės plėtros fondu) ir ESF (Europos socialiniu fondu).

3.3

Dėl šios priežasties Komisija numato skirti apie 264 000 milijonus eurų (78 % viso Europos vystymosi programoms skirto biudžeto) „konvergencijos“ tikslui. Iš šios sumos maždaug 63 000 milijonai atiteks Sanglaudos fondui ir tai yra daug daugiau palyginus su šio fondo biudžetu 2000-2006 m. laikotarpiu, kuris sudarė 18 000 milijonų eurų.

3.4

Turėdamas tai omeny, EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą parengti naujas struktūrinių fondų taisykles ir teisės aktus 2007-2013 m. laikotarpiui, kurie sudarys Europos sanglaudos politikos naują teisinį pagrindą.

3.5

Atsižvelgiant į laikotarpį, numatytą dabartiniam struktūrinių fondų taisyklių atnaujinimui, ir remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, Sanglaudos fondas teiks paramą Graikijai, Portugalijai, 10 naujų valstybių narių, įstojusių į ES per paskutiniąją plėtrą, bei Bulgarijai ir Rumunijai, kai tik jos įstos į ES.

3.6

Kalbant apie siūlomą reglamentą dėl Sanglaudos fondo, kuris turi pakeisti Tarybos reglamentą Nr. (EB) 1194/94, EESRK pritaria šio pasiūlymo esmei, pagal kurią šiame reglamente siekiama nustatyti tik pagrindinius tikslus ir svarbiausiais nuostatas dėl fondo taikymo srities ir galimybės juo pasinaudoti, o visi kiti šio fondo funkcionavimo aspektai — pagrindiniai principai, užduočių nustatymas ir jų pasidalijimas tarp valstybių narių ir Komisijos, finansinio valdymo taisyklės, audito ir stebėsenos taisyklės — bus numatyti Bendrajame reglamente, taikomame visiems struktūriniams fondams.

3.7

Tokiomis aplinkybėmis Sanglaudos fondas neabejotinai parems veiksmus, perorientuojančius Bendrijos sanglaudos politiką į ribotą skaičių atrinktų prioritetų, kurių pagrindas — įsipareigojimai ir strategijos, nustatytos 2000 m. Lisabonoje — konkurencingesnė ekonomika, kuri remiasi žiniomis ir socialine sanglauda — ir 2001 m. Geteborge — aplinkos apsaugos svarbos patvirtinimas ir darnaus vystymosi modelio nustatymas.

4.1

Pripažindamas, kad struktūrinių fondų taisyklių ir procedūrų suvienodinimas yra tinkama valdymo priemonė — pavyzdžiui, teigiamas dalykas yra gairėse numatyta nuostata, jog Sanglaudos fondo priemones bus galima programuoti kartu su ERPF priemonėmis, kas sudaro išimtį principui, pagal kurį kiekviena programa bus finansuojama tik iš vieno fondo, — EESRK mano, kad reikia pabrėžti, jog dėl šio suvienodinimo Sanglaudos fondui yra taikomos tam tikros taisyklės, kurios kelia rimtų nuogąstavimų.

4.2

EESRK kyla abejonių dėl „Nr.+2“ taisyklės pirmo pritaikymo Sanglaudos fondui vertės. Šios abejonės buvo apskritai išdėstytos EESRK nuomonėje dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, nustatantį bendrąsias nuostatas, taikomas struktūriniams fondams (5).

4.3

Teigiamas ženklas yra tai, kad — kaip nurodyta 1 straipsnio 1 punkte — Sanglaudos fondas yra įsteigiamas siekiant prisidėti prie teritorinės sanglaudos, o taip pat ir prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, teikiant paramą regionams, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % Bendrijos (25 narių ES) vidurkio.

4.4

Nesunku suprasti šio naujo aspekto svarbą, kadangi Europos Sąjungos plėtra nuo 15 iki 25 narių ne tik sąlygojo vienam gyventojui tenkančio BVP rodiklio maždaug 12,5 % nuosmukį, bet ir pakeitė gyventojų, gyvenančių mažiau išsivysčiusiose srityse, procentinį dydį nuo 20 % iki 25 %.

4.5

Dešimtyje naujų valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 m., maždaug 92 % gyventojų gyvena regionuose, kuriose BVP vienam gyventojui sudaro mažiau nei 75 % Bendrijos (25 narių ES) vidurkio (6).

4.6

Siūlomame reglamente priemonės, skirtos Bendrijos sanglaudai sustiprinti, priklauso visuotinei tvaraus vystymosi skatinimo veiklai.

4.6.1

Tai liudija 2 straipsnio 3 punktas, kuriame yra numatytos galimos pagalbos teikimo sritys:

4.7

Nors ši opi sritis nėra aiškiai paminėta, EESRK mano, kad veiksmingas Sanglaudos fondo lėšų panaudojimas investuojant į priemones, skirtas tradicinių energijos šaltinių panaudojimo tobulinimui ir atsinaujinančių energijos šaltinių vis platesniam vartojimui, padėtų sumažinti sanglaudos šalių energetinę priklausomybę. Šiuo metu minėtos šalys importuoja apie 80 % suvartojamos energijos, nors 10 naujai įstojusių šalių yra daug mažiau priklausomos nuo energijos importo iš užsienio.

4.8

Tačiau šie pavyzdžiai neturėtų užgožti fakto, kad skatinant Europoje tvarų vystymąsi būtina skubiai įgyvendinti sanglaudos politiką kaimo vietovėse. Dėl šios priežasties reikia šį sektorių priskirti Sanglaudos fondui, nesukeliant neigiamo poveikio finansavimui, kurį šis sektorius galėtų gauti iš kitų struktūrinių fondų BŽŪP tikslams pasiekti.

4.9

Turint omeny, kad biudžeto konsolidacija yra vienas iš konvergencijos ir spartesnio Europos ekonominio augimo ramsčių, EESRK vis dėlto kyla tam tikrų abejonių dėl „per didelio biudžeto deficito“ sąlygos galimo nelankstaus taikymo Sanglaudos fondo pagrindiniams tikslams, kaip numatyta svarstomo pasiūlymo 4 straipsnyje.

4.10

Iš tiesų, toks nelankstumas gali turėti žalingo poveikio tikslingam Sanglaudos fondo lėšų panaudojimui: šių lėšų skyrimas priklauso nuo to, ar per didelis deficitas buvo sumažintas, tačiau viena iš per didelio deficito priežasčių gali būti valstybės narės vyriausybės pastangos pašalinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus.

4.11

Nevertėtų pamiršti, kad tai, jog valstybei narei pavyko užtikrinti, kad jos biudžeto deficitas neviršija priimtų normų, dar nereiškia, kad ši valstybė narė sugebėjo pašalinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus.

5.1

Apskritai, EESRK pritaria šiam pasiūlymui priimti Tarybos reglamentą dėl Sanglaudos fondo, o taip pat ir Sanglaudos fondui taikomų procedūrų suderinimui su bendrosiomis taisyklėmis, parengtomis kitiems struktūriniams fondams.

5.2

Sprendimas išplėsti Sanglaudos fondo taikymo sritį, įtraukiant infrastruktūros vystymo politikas, pagal kurias sprendžiami opūs aplinkosauginiai klausimai — pavyzdžiui, ekologiškas viešasis miesto transportas — taip pat yra pabrėžtinas kaip teigiamas.

5.3

Kad „konvergencijos“ tikslas būtų pasiektas veiksmingiau ir greičiau, EESRK rekomenduoja, kad Komisija bendradarbiautų su valstybėmis narėmis užtikrinant, kad jų veiklos programos garantuoja tikslingą ir suderintą ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą taip, kad paramą gaunančiose valstybėse narėse nacionalinė konvergencija vystytųsi kartu su regionine konvergencija.

5.4

Šiuo metu svarstydamas stabilumo ir konvergencijos pakto privalumus ir galimus trūkumus, EESRK ragina Komisiją tinkamai ištirti, ar „per didelio biudžeto deficito“ sąlygą tikrai verta taikyti Sanglaudos fondo paramą gaunančių valstybių narių tikslams. Reikia visados prisiminti, kad ši sąlyga neturi būti taikoma, jeigu ji trukdo panaudoti Sanglaudos fondo lėšas „konvergencijos“ tikslui pasiekti.

5.5

Galiausiai, kaip nurodyta nuomonėje dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, nustatantį bendrąsias nuostatas, taikomas struktūriniams fondams (7), EESRK ragina skirti daugiau lėšų Sanglaudos fondui, turint omeny tai, kad numatyto lėšų padidinimo poveikis bus visiškai menkas, kadangi daug daugiau valstybių narių, įstojusių į ES per paskutiniąją plėtrą, gaus paramos iš šio fondo.