5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/55

1.1

EESRK palankiai vertina komunikatą, kadangi jis nuosekliai prisideda prie finansinių paslaugų reformos siekiant atkurti sklandų šio lemiamos reikšmės sektoriaus funkcionavimą ir stabilumą bei sumažinti sisteminę riziką.

1.2

EESRK tikisi, kad naujos finansų rinkos taisyklės teigiamai paveiks ekonomikos būklę ir pabrėžia, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog finansų sektoriaus stabilumas ir pradėtų reformų sėkmė turės lemiamo poveikio tvariam ekonomikos augimui, užimtumui ir vidaus rinkos sukūrimui ES.

1.3

EESRK laikosi nuomonės, kad jau priimtos ir būsimos priemonės rodo, kad veiksmų planas vykdomas tinkama kryptimi ir pripažįsta pasiektą pažangą, kartu pabrėžia, kad vis dėlto dar reikia nedelsiant spartinti nemažai darbų ir baigti įgyvendinti rengiamas teisėkūros iniciatyvas. Dėl penkių prioritetinių veiklos sričių (1) EESRK norėtų pateikti šias pastabas:

1.4

Kadangi įgyvendinant finansinių paslaugų reformą nepaprastai svarbu spręsti arbitražo klausimą (2), Komitetas teigiamai vertina siūlomą išsamų priemonių rinkinį (3), konkrečiai, bankų sektoriaus rizikos ribojimo sistemos stiprinimą, kurio tikslas – riboti užkrato ir arbitražo riziką.

1.5

Komitetas palankiai vertina ir įdėtas pastangas didinti skaidrumą, ypač konkrečius veiksmus, kurių tikslas – sukurti šešėlinio bankų sektoriaus priežiūros sistemą Europos Sąjungoje, kartu sandorių duomenų saugyklas produktams, kurie patenka į Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR) taikymo sritį (4), persvarstyti Finansinių priemonių rinkų direktyvą (5), įvesti juridinio asmens identifikatorių (angl. LEI, Legal Entity Identifier) ir suteikti daugiau skaidrumo vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams.

1.6

Pripažįsta, kad pasiekta pažanga kuriant sustiprintą investicinių fondų reguliavimo sistemą, visų pirma siekiant pagerinti Europoje įsisteigusių ar parduodamų pinigų rinkos fondų (PRF) likvidumą ir stabilumą.

1.7

Laikosi nuomonės, kad komunikato dalyje „Su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais susijusios rizikos mažinimas“ apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, kurie, nors ir atitinka tam tikrą realybę, neatspindi esminių sudėtingų dabartinių aplinkybių. Rekomenduoja sparčiau ir tikslingiau imtis numatytų veiksmų, visų pirma, susijusių su vertybinių popierių teisės aktais, kadangi vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai, ypač atpirkimo arba vertybinių popierių skolinimo sandoriai didele dalimi lėmė pernelyg didelį įsiskolinimą finansų sektoriuje.

1.8

Taip pat pažymi, kad vėluojama spręsti tokį svarbų šešėlinės bankininkystės sektoriaus priežiūros stiprinimo klausimą, ir rekomenduoja dėti daugiau pastangų ir kuo skubiau tai spręsti. Komunikate šia tema nurodoma tik keletas problemų ir ateičiai pasiūloma tik viena priemonė – Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūra, kurią Komisija vykdys 2013 m.

1.9

Kadangi nuo finansų ir ekonomikos krizės, nors ir nenumatytai, daugiausia nukentėjo piliečiai, nes jie moka mokesčius, dirba, taupo ir vartoja, EESRK rekomenduoja stiprinti reguliavimo iniciatyvas piliečių apsaugos srityje, stengiantis užtikrinti skaidrumą, tinkamą informavimą, finansų sektoriaus socialinę atsakomybę ir vartotojų bei smulkiųjų investuotojų apsaugą, ir primena savo dalykiškas pastabas dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo reguliuojant finansų rinkas (6).

1.10

Komiteto manymu svarbu, kad Komisijos komunikate laikomasi nuomonės, jog šešėlinės bankininkystės nederėtų vertinti vien tik iš jos keliamų pavojų perspektyvos. Ji taip pat yra papildomas alternatyvus realiosios ekonomikos finansavimo šaltinis.

2.1

Šešėlinės bankininkystės sistema apibrėžiama kaip „kredito tarpininkavimo sistema, apimanti įprastai bankų sistemai nepriklausančius subjektus ir veiklą“ (7). Jos pagrindas – du tarpusavyje susiję ramsčiai: „subjektai“ daugiausia priima į indėlius panašių požymių turintį finansavimą, keičia įsipareigojimų įgyvendinimo terminus ir (arba) likvidumą, sudaro sąlygas perleisti kredito riziką ir naudoja finansinio įsiskolinimo tiesioginį ar netiesioginį svertą, o „veikla“ tai galimi svarbūs ne bankų finansavimo šaltiniai: pakeitimas vertybiniais popieriais, vertybinių popierių skolinimas ir atpirkimo sandoriai (angl. repos).

2.2

Ad hoc subjektai yra pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, pavyzdžiui, turtu užtikrintų komercinių vekselių struktūrinio investavimo įmonės, specialiosios investicinės įmonės ir kitos ad hoc investicinės įmonės, pinigų rinkos fondai ir kitokie fondai bei į indėlius panašių požymių turintys investiciniai produktai, kurie masinio išpirkimo (apgulties) atveju tampa pažeidžiami, taip pat kreditus teikiantys arba finansinį svertą naudojantys investiciniai fondai, įskaitant į biržos prekybos sąrašus įtraukti fondai, finansų bendrovės ir vertybinių popierių srityje besispecializuojantys subjektai, teikiantys nereguliuojamus kreditus ar kredito garantijas arba vykdantys įsipareigojimų įgyvendinimo terminų ir (arba) likvidumo keitimo sandorius kaip bankai, taip pat draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios leidžia arba garantuoja kredito produktus.

2.3

Šešėlinė bankininkystė atsirado Didžiojoje Britanijoje devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai buvo panaikintas finansų sistemos reguliavimas, vėliau, dešimtajame dešimtmetyje paplito JAV ir kitose šalyse (8). Pirmieji Bazelio susitarimai šiame procese atliko svarbų vaidmenį, kadangi juose spekuliacija įvardyta kaip nebalansinė veikla ir įvestos griežtos bankų balansų taisyklės (9).

2.4

Taisyklių ir nuostatų panaikinimas ar supaprastinimas (10) leido finansų įstaigoms išplėsti savo veiklą įtraukiant naujas sritis ir sudėtingus modelius; o dėl didelio pelno perspektyvų visame pasaulyje nukentėjo milijonai žmonių, labai mažai težinančių apie šešėlinės bankininkystės produktus ir veiklą.

2.5

2007 m. G20 nutarė priimti keletą reglamentavimo priemonių, skirtų finansų sektoriaus saugumui ir stabilumui užtikrinti, bet 2008 m. krizė, padariusi didelę socialinę ir ekonominę žalą, atskleidė su šešėlinės bankininkystės veikla susijusią riziką ir šios srities trūkumus, būtent, reglamentavimo spragas, nepakankamos priežiūros problemas, neskaidrias rinkas ar pernelyg sudėtingi produktai, ir pabrėžė Finansinio stabilumo tarybos (FST) vaidmens svarbą.

2.6

Europos Sąjunga atlieka pagrindinį vaidmenį dalyvaudama G20 ir FST tarptautiniu lygmeniu įgyvendinamuose veiksmuose, ir pabrėžia, kad ji padarė didelę pažangą įgyvendindama ES finansų sistemos reformos veiklos plane užsibrėžtus įsipareigojimus ir kurdama naujas priežiūros struktūras. Daugelis reformų jau tapo teisės aktais, pavyzdžiui, ne biržos išvestinių finansinių priemonių teisės aktas.

2.7

2011 m. spalio mėn. FST ataskaita yra pirmasis visapusiškas tarptautinis bandymas spręsti šešėlinės bankininkystės klausimą. Ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas: i) šešėlinės bankų sistemos stebėsenos ir reglamentavimo principų apibrėžimui; ii) sisteminės rizikos nustatymo ir vertinimo procesui; iii) reglamentavimo priemonių taikymo srities nustatymui atsižvelgiant į penkias veiklos kryptis (11). Komisija savo ruožtu paskelbė žaliąją knygą dėl galimos šešėlinės bankininkystės rizikos ES ir numatomų veiksmų šioms problemoms spręsti apibrėžiant reguliavimo priemones.

3.1

Komunikato pradžioje apžvelgiamos jau priimtos priemonės dviejose srityse: pirma, finansų subjektams skirtos priemonės, kuriomis siekiama griežtinti bankams ir draudimo įmonėms keliamus reikalavimus vykdant sandorius su šešėline bankų sistema ir parengti suderintą alternatyvaus investicinių fondų valdytojų sistemą; antra, rinkos vientisumui didinti skirtos priemonės orientuotos į rizikos perleidimo priemones, pakeitimo vertybiniais popieriais susitarimų griežtinimą ir kredito reitingų agentūrų sistemos stiprinimą.

3.2

Komunikate taip pat nustatomos penkios prioritetinės veiklos sritys, kuriose Komisija ketina priimti papildomų priemonių:

3.2.1

kalbant apie šešėlinės bankininkystės skaidrumą, pastangas patikimų ir išsamių duomenų rinkimo ir keitimosi jais srityje papildys šešėlinės bankininkystės rizikos stebėsenos iniciatyvos ir centrinių duomenų apie išvestines finansines priemones saugyklų kūrimas ERIR sistemoje (12), finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD) peržiūra (13), juridinio asmens identifikatoriaus (LEI) įvedimas ir didesnis vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių skaidrumas.

3.2.2

Kai kuriems investiciniams fondams, ypač, Europoje įsisteigusiems ar parduodamiems pinigų rinkos fondams, siūlomos naujos taisyklės jų likvidumui ir stabilumui gerinti, taip pat reformuojamos kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (KIPVPS) taikomos taisyklės.

3.2.3

Su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais susijusios rizikos mažinimo klausimu komunikate pabrėžiamos nuolatinės pastangos geriau suprasti problemas ir padaryti atitinkamas išvadas ir paaiškinama, kad norėdama taisyti padėtį Komisija numato pateikti pasiūlymą dėl vertybinių popierių teisės akto.

3.2.4

Siekiant riboti užkrato ir arbitražo riziką, 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Kapitalo poreikio reglamentui (KPR) (14) ir Direktyvai dėl kapitalo poreikio (KPD IV) (15) bus sustiprinta bankams taikoma rizikos ribojimo sistema, visų pirma griežtesnėmis taisyklėmis, pagal kurias bankams bus keliami papildomi kapitalo reikalavimai jiems vykdant sandorius su nereguliuojamais finansų subjektais, sugriežtintomis nuostatomis dėl jų mokumo ir naujais likvidumo standartais. Be to, siekiant sumažinti arbitražo riziką, numatoma apsvarstyti galimybę išplėsti rizikos ribojimo taisyklių taikymo sritį.

3.2.5

Siekiant užtikrinti geresnę priežiūrą pabrėžiamas difuzinis, daugiaaspektis ir dinamiškas šešėlinės bankininkystės sektoriaus pobūdis ir dėl rizikos ribojimo kontrolės kylančios problemos, pavyzdžiui, tarpvalstybinės galimybės apeiti rizikos ribojimo taisykles. Europos lygmeniu vyksta preliminarūs darbai Europos sisteminės rizikos valdyboje (ESRV) ir Europos priežiūros institucijose. Šis aspektas, taip pat galimas poreikis išaiškinti kiekvienos institucijos institucinį vaidmenį bus iš esmės svarstomi vykdant Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūrą, kurią Komisija numato atlikti 2013 m.

4.1

Prasidėjus finansų krizei EESRK kelete nuomonių (16) išdėstė pilietinės visuomenės požiūrį į daugelį klausimų, susijusių su finansų sistemos funkcionavimu, ir pateikė tiek bendro pobūdžio, tiek dalykiškų pastabų ir rekomendacijų dėl kredito įstaigų gaivinimo ir pertvar kymo (17).

4.1.1

EESRK mano, kad žalioji knyga „Šešėlinis bankų sektorius“ (18) yra svarbus ir teisingas žingsnis esamoms problemoms spręsti, kartu, be kita ko, pabrėžia, kad būtina naikinti šešėlinę veiklą, kuriai turi būti taikomi tie patys reglamentavimo ir prudenciniai reikalavimai kaip ir visai finansų sistemai.

4.2

EESRK palankiai vertina tai, kad riziką ribojančios priežiūros klausimas keliamas pasaulio mastu siekiant išplėsti reglamentavimo priemonių ir kontrolės taikymą visoms sisteminės svarbos finansų įstaigoms, priemonėms ir rinkoms (19). Komitetas taip pat džiaugiasi, kad neseniai vykusiame G20 (20) susitikime buvo patvirtintos FST rekomendacijos, kurioms nagrinėjamame komunikate visiškai pritariama.

4.3

EESRK ragina Komisiją konkrečiai nurodyti šešėlinės bankininkystės sektoriaus priežiūros stiprinimo veiksmus ir pateikti jų vykdymo grafiką įdiegiant atitinkamą priežiūros mechanizmą, skubiai paaiškinant priežiūros institucijų institucinį vaidmenį vykdant Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūrą.

4.4

Atsižvelgiant į tai, kad vienose šalyse šešėlinei veiklai ir subjektams gali būti taikoma reguliavimo tvarka, o kitose – ne, ypač svarbu skirtingoms šalims, pačiam bankų sektoriui ir šešėlinės bankininkystės subjektams užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas taikant tinkamus mechanizmus, kad dėl reguliacinio arbitražo nebūtų iškraipomos reguliavimo priemonių suteikiamos paskatos.

4.5

Konkrečiai, EESRK pažymi, kad duomenų analizės klausimu reguliavimo institucijos turi taikyti pasaulio mastu suderintą metodą, bendrus principus ir atvirus sektoriams numatytus standartus, kad būtų galima greitai keistis duomenimis ir veikti laiku bei efektyviai siekiant užkirsti kelią sisteminei rizikai ir apsaugoti finansų stabilumą.

4.6

EESRK laikosi nuomonės, kad šešėlinės bankininkystės augimo apimtis ir tempas yra dar vienas svarbus sisteminės rizikos veiksnys ir primena, kad viename FST 2012 m. dokumente (21) teigiama, kad 2011 m. jis pasiekė 67 000 mlrd. dolerių, palyginti su 26 000 mlrd. 2002 m., t. y. sudaro 111 proc. visų FST analizuotų šalių BVP.

4.7

EESRK taip pat mano, kad būtų naudinga klausimą išanalizuoti šešėlinės bankininkystės sektoriaus veiklos, o ne subjektų požiūriu, kadangi minėtos veiklos priežiūra ir kontrolė yra pagrindinis sėkmingo priimtų priemonių taikymo uždavinys.

4.8

EESRK laikosi nuomonės, kad ši didelio masto ir iškreiptos praktikos problema aktuali ne tik šešėlinės bankininkystės sistemai. Akivaizdu, kad dar trūkstant ir skaidrumo, labai didelio banko modelis kelia ekonomikos destabilizavimo pavojų, dėl kurio visai visuomenei tenka mokėti už „per didelių, arba pernelyg tarpusavyje susijusių, kad bankrutuotų“ įstaigų gelbėjimą.

4.9

EESRK pažymi, kad norint didinti Europos finansų pramonės konkurencingumą ir stabilumą reikia ne tik reformuoti Europos finansų sistemą, bet ir iš esmės nagrinėti bankų dydžio problemą, kadangi dideli bankai „negali“ bankrutuoti. Taigi, reikia skatinti skaidrumą, racionalizuoti bankų grupių veiklos apimtis ir sumažinti įmonių grupių tarpusavio priklausomybę.

4.10

Todėl, EESRK manymu, taikant priežiūros priemones ir įgyvendinant struktūrines reformas taip pat būtina veiksmingai kovoti su bet kokiais finansų sektoriaus nukrypimais. Komitetas ragina Komisiją spartinti bendro pertvarkymo mechanizmo įvedimo procedūras atsižvelgiant į E. Liikanen ataskaitoje ir Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ataskaitoje dėl ES bankų sektoriaus struktūros reformos (22) pateiktas rekomendacijas.

4.11

Kadangi sudėtinga ir sunku veiksmingai prižiūrėti difuzinį, daugiaaspektį ir lengvai prisitaikantį šešėlinės bankininkystės sektorių, EESRK ragina Komisiją skubiai išaiškinti, ar kompetentingos nacionalinės ir Europos priežiūros institucijos, įskaitant bendrą priežiūros mechanizmą (angl. SSM), turi reikiamų išteklių, kontrolės priemonių ir galių.

4.12

EESRK mano, kad tam, kad priežiūra būtų veiksminga, ji turi būti papildoma veiksmingų, atbaidančių ir proporcingų sankcijų sistemomis, skelbiant sankcijų dydžius ir informuojant apie taisyklių pažeidėjus. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos taisyklių nesilaiko trečiųjų šalių fiziniai ir juridiniai asmenys.

4.13

EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti finansinių produktų vartotojų apsaugą nuo nesąžiningos praktikos, kai siūlomi produktai ar paslaugos neatitinka tikrovės, jiems nesuteiktos mokumo garantijos arba sutartyse numatytos nesąžiningos sąlygos; primena, kad siekiant labiau apsaugoti vartotojus ir užtikrinti skaidresnį bei veiksmingesnį jų skundų nagrinėjimą siūlė įsteigti Europos finansinių paslaugų vartotojų apsaugos agentūrą.

4.14

Patogios naudoti interneto svetainės ir kitos šiuolaikinės informacinės priemonės gali suteikti vartotojams galimybę palyginti ir išsirinkti produktus bei paslaugas ir taip užtikrinti konkurenciją ir savireguliaciją šio sektoriaus rinkoje.

4.15

EESRK ragina Komisiją skubiai atlikti poveikio analizę, kad būtų baigtos rengti naujos likvidumo taisyklės ir atlikti daugelio nuo ekonomikos ir finansų krizės pradžios priimtų teisės aktų veiksmingumo ir proporcingumo ekonominės naudos tyrimą, kad būtų galima atlikti bendrą ES finansinių produktų rinką reguliuojančių teisės aktų poveikio vertinimą.

4.16

EESRK taip pat pažymi, kad šiems teisės aktams būtina užtikrinti pažangią ekspertų ir mokslininkų paramą sprendžiant su duomenų rinkimu ir keitimusi susijusius klausimus. Taip pat reikėtų apskritai išsamiau stebėti šešėlinės bankininkystės subjektų raidos dinamiką ir nustatyti realiajai ekonomikai palankius aspektus bei veiksnius, galinčius tapti naujais pažeidžiamumo ir sisteminės rizikos šaltiniais.