Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62016CN0483

    Byla C-483/16: 2016 m. rugsėjo 6 d. Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zsolt Sziber/ERSTE Bank Hungary Zrt.

    OL C 419, 2016 11 14, p. 32–34 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    14.11.2016   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 419/32


    2016 m. rugsėjo 6 d.Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zsolt Sziber/ERSTE Bank Hungary Zrt.

    (Byla C-483/16)

    (2016/C 419/43)

    Proceso kalba: vengrų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Fővárosi Törvényszék

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovas: Zsolt Sziber

    Atsakovė: ERSTE Bank Hungary Zrt.

    Kita šalis: Mónika Szeder

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Ar toliau nurodytos Sąjungos teisės normos, būtent Europos bendrijos steigimo sutarties (Romos sutartis) 129A straipsnio 1 ir 2 dalys, siejamos su to paties straipsnio 3 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 362, 2012, p. 2) 38 straipsnis, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, siejamos su tos pačios direktyvos 8 straipsniu, taip pat 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (2) 47 konstatuojamoji dalis, turi būti aiškinamos, kad pagal jas draudžiami nacionalinės teisės aktai (įskaitant jų taikymą), kuriuose numatyti papildomi reikalavimai, nepalankūs atitinkamai bylos šaliai (ieškovas ir atsakovas), kaip vartotojas 2004 m. gegužės 1 d.–2014 m. liepos 26 d. laikotarpiu sudariusiai paskolos sutartį, kurioje įtvirtinta nesąžininga sąlyga, leidžianti vienašališkai padidinti palūkanas, rinkliavas ir mokesčius arba susijusi su valiutos pirkimo pardavimo kursų skirtumu, nes, taikant šiuos papildomus reikalavimus, tam, kad teismuose būtų galima įgyvendinti teises, kylančias dėl minėtų sutarčių su vartotojais neteisėtumo, ypač tam, kad teismas galėtų išnagrinėti bylą iš esmės, reikalaujama raštu pateikti procesinį (civilinio proceso) dokumentą (iš esmės, ieškinį, ieškinio pakeitimą, ginantis pareikštą prieštaravimą dėl teisėtumo – dėl vartotojo atžvilgiu priimto sprendimo – ar šio prieštaravimo pakeitimą, atsakovo priešieškinį ar šio priešieškinio pakeitimą), kuriame privaloma pateikti atitinkamą informaciją, nors kita proceso šalis, kuri nesudarė paskolos sutarties kaip vartotojas, ar kuri tuo pačiu laikotarpiu kaip vartotojas sudarė kitos rūšies nei pirmiau nurodytą paskolos sutartį, neturi pateikti tokio dokumento ir konkrečios informacijos jame?

    2.

    Nesvarbu, ar Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą (kuris suformuluotas abstrakčiau nei antrasis) atsakytų teigiamai, ar neigiamai, ar pirmajame klausime nurodytos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama, jog bylos šaliai, kuri kaip vartotojas sudarė paskolos sutartį, kaip ji apibrėžta pirmajame klausime, būtų taikomi toliau nurodyti [a–c] papildomi privalomi reikalavimai:

    a)

    teismo proceso atveju ieškinys, ieškinio pakeitimas, ginantis pareikštas prieštaravimas dėl teisėtumo – dėl vartotojo atžvilgiu priimto sprendimo – ar šio prieštaravimo pakeitimas, atsakovo priešieškinys ar šio priešieškinio pakeitimas, kuriuos turi pateikti bylos šalis (ieškovas arba atsakovas), kaip vartotojas sudariusi paskolos sutartį, kaip ji apibrėžta pirmajame klausime, priimtinas tik, t. y. jį galima nagrinėti iš esmės, jeigu tokiame procesiniame dokumente bylos šalis prašo ne tik, kad teismas pripažintų negaliojančia visą su vartotojais sudarytą paskolos sutartį, kaip ji apibrėžta pirmajame klausime, ar jos dalį, bet ir kad taikytų dėl visiško negaliojimo kylančias pasekmes, nors kita proceso šalis, kuri nesudarė paskolos sutarties kaip vartotojas, ar kuri tuo pačiu laikotarpiu kaip vartotojas sudarė kitos rūšies nei pirmiau nurodytą paskolos sutartį, neturi pateikti tokio dokumento ir konkrečios informacijos jame?

    b)

    teismo proceso atveju ieškinys, ieškinio pakeitimas, ieškinio pakeitimas, ginantis pareikštas prieštaravimas dėl teisėtumo – dėl vartotojo atžvilgiu priimto sprendimo – ar šio prieštaravimo pakeitimas, atsakovo priešieškinys ar šio priešieškinio pakeitimas, kuriuos turi pateikti bylos šalis (ieškovas arba atsakovas), kaip vartotojas sudaręs paskolos sutartį, kaip ji apibrėžta pirmajame klausime, priimtinas tik, t. y. jį galima nagrinėti iš esmės, jeigu, jame tik prašoma, kad teismas pripažintų negaliojančia visą su vartotojais sudarytą paskolos sutartį, kaip ji apibrėžta pirmajame klausime, tačiau neprašoma kaip vieną iš visiško negaliojimo pasekmių nurodyti atkurti teisinę iki sutarties sudarymo buvusią padėtį, nors kita proceso šalis, kuri nesudarė paskolos sutarties kaip vartotojas, ar kuri tuo pačiu laikotarpiu kaip vartotojas sudarė kitos rūšies nei pirmiau nurodytą paskolos sutartį, neturi pateikti tokio dokumento ir konkrečios informacijos jame;

    c)

    teismo proceso atveju ieškinys, ieškinio pakeitimas, ieškinio pakeitimas, ginantis pareikštas prieštaravimas dėl teisėtumo – dėl vartotojo atžvilgiu priimto sprendimo – ar šio prieštaravimo pakeitimas, atsakovo priešieškinys ar šio priešieškinio pakeitimas, kuriuos turi pateikti bylos šalis (ieškovas arba atsakovas), kaip vartotojas sudaręs paskolos sutartį, kaip ji apibrėžta pirmajame klausime, priimtinas tik, t. y. jį galima nagrinėti iš esmės, jeigu tokiame dokumente, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo sutartinių teisinių santykių pradžios iki ieškinio pareiškimo, pateikiama finansinė ataskaita su skaičiavimais, atliktinais taikant ypač sudėtingą matematinę formulę (kaip to reikalaujama pagal nacionalinės teisės nuostatas) ir atsižvelgiant į normas, kuriomis reglamentuojamas konvertavimas į forintus, įtraukiant išsamų skaičiavimą, išskirtiną taip, kad jį būtų galima patikrinti aritmetiškai; joje turi būti nurodytos pagal sutartį turimos sumokėti įmokos, kurių terminas suėjo, ieškovo jau sumokėtos įmokos, turimos sumokėti įmokos, kurių terminas suėjo ir kurios nustatytos neatsižvelgiant į negaliojančią sąlygą bei jų skirtumas ir bendrai turi būti nurodoma likusi sumokėti paskolos, dėl kurios proceso šalis, kaip vartotojas, sudarė su kredito įstaiga paskolos sutartį, dalis ir galima permoka, nors kita proceso šalis, kuri nesudarė paskolos sutarties kaip vartotojas, ar kuri tuo pačiu laikotarpiu kaip vartotojas sudarė kitos rūšies nei pirmiau nurodytą paskolos sutartį, neturi pateikti tokio dokumento ir konkrečios informacijos jame?

    3.

    Ar pirmajame klausime nurodytos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad, jei jos pažeidžiamos dėl nustatytų pirmiau nurodytų papildomų reikalavimų (pirmajame ir antrajame klausimuose), pažeidžiami ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20, 21 ir 47 straipsniai (OL 2012, C 326, p. 2), atsižvelgiant taip pat (iš dalies taip pat siejant su pirmuoju ir antruoju klausimais) į tai, kad valstybių narių teismai turi taikyti Sąjungos teisę vartotojų apsaugos srityje net ir situacijoms, kurios nėra tarpvalstybinio pobūdžio, t. y. išimtinai vidaus situacijoms, kaip tai matyti iš 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Guimont (C-448/98, EU:C:2000:663) 23 punkto, 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Duomo Gpa ir kt. (C-357/10–C-359/10, EU:C:2012:283) 28 punkto ir 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Tudoran (C-92/14, EU:C:2014:2051) 39 punkto? Ar turi būti pripažinta, kad vien dėl aplinkybės, jog paskolos sutartys, nurodytos pirmajame prejudiciniame klausime, yra „paskolos, išreikštos užsienio valiuta, sutartys“, situacija yra tarpvalstybinio pobūdžio?


    (1)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

    (2)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, p. 66).


    Top