This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62016CN0483
Case C-483/16: Request for a preliminary ruling from the Fővárosi Törvényszék (Hungary) lodged on 6 September 2016 — Zsolt Sziber v ERSTE Bank Hungary Zrt.
Byla C-483/16: 2016 m. rugsėjo 6 d. Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zsolt Sziber/ERSTE Bank Hungary Zrt.
Byla C-483/16: 2016 m. rugsėjo 6 d. Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zsolt Sziber/ERSTE Bank Hungary Zrt.
OL C 419, 2016 11 14, p. 32–34
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
14.11.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 419/32 |
2016 m. rugsėjo 6 d.Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zsolt Sziber/ERSTE Bank Hungary Zrt.
(Byla C-483/16)
(2016/C 419/43)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Fővárosi Törvényszék
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Zsolt Sziber
Atsakovė: ERSTE Bank Hungary Zrt.
Kita šalis: Mónika Szeder
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar toliau nurodytos Sąjungos teisės normos, būtent Europos bendrijos steigimo sutarties (Romos sutartis) 129A straipsnio 1 ir 2 dalys, siejamos su to paties straipsnio 3 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 362, 2012, p. 2) 38 straipsnis, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, siejamos su tos pačios direktyvos 8 straipsniu, taip pat 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (2) 47 konstatuojamoji dalis, turi būti aiškinamos, kad pagal jas draudžiami nacionalinės teisės aktai (įskaitant jų taikymą), kuriuose numatyti papildomi reikalavimai, nepalankūs atitinkamai bylos šaliai (ieškovas ir atsakovas), kaip vartotojas 2004 m. gegužės 1 d.–2014 m. liepos 26 d. laikotarpiu sudariusiai paskolos sutartį, kurioje įtvirtinta nesąžininga sąlyga, leidžianti vienašališkai padidinti palūkanas, rinkliavas ir mokesčius arba susijusi su valiutos pirkimo pardavimo kursų skirtumu, nes, taikant šiuos papildomus reikalavimus, tam, kad teismuose būtų galima įgyvendinti teises, kylančias dėl minėtų sutarčių su vartotojais neteisėtumo, ypač tam, kad teismas galėtų išnagrinėti bylą iš esmės, reikalaujama raštu pateikti procesinį (civilinio proceso) dokumentą (iš esmės, ieškinį, ieškinio pakeitimą, ginantis pareikštą prieštaravimą dėl teisėtumo – dėl vartotojo atžvilgiu priimto sprendimo – ar šio prieštaravimo pakeitimą, atsakovo priešieškinį ar šio priešieškinio pakeitimą), kuriame privaloma pateikti atitinkamą informaciją, nors kita proceso šalis, kuri nesudarė paskolos sutarties kaip vartotojas, ar kuri tuo pačiu laikotarpiu kaip vartotojas sudarė kitos rūšies nei pirmiau nurodytą paskolos sutartį, neturi pateikti tokio dokumento ir konkrečios informacijos jame? |
2. |
Nesvarbu, ar Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą (kuris suformuluotas abstrakčiau nei antrasis) atsakytų teigiamai, ar neigiamai, ar pirmajame klausime nurodytos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama, jog bylos šaliai, kuri kaip vartotojas sudarė paskolos sutartį, kaip ji apibrėžta pirmajame klausime, būtų taikomi toliau nurodyti [a–c] papildomi privalomi reikalavimai:
|
3. |
Ar pirmajame klausime nurodytos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad, jei jos pažeidžiamos dėl nustatytų pirmiau nurodytų papildomų reikalavimų (pirmajame ir antrajame klausimuose), pažeidžiami ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20, 21 ir 47 straipsniai (OL 2012, C 326, p. 2), atsižvelgiant taip pat (iš dalies taip pat siejant su pirmuoju ir antruoju klausimais) į tai, kad valstybių narių teismai turi taikyti Sąjungos teisę vartotojų apsaugos srityje net ir situacijoms, kurios nėra tarpvalstybinio pobūdžio, t. y. išimtinai vidaus situacijoms, kaip tai matyti iš 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Guimont (C-448/98, EU:C:2000:663) 23 punkto, 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Duomo Gpa ir kt. (C-357/10–C-359/10, EU:C:2012:283) 28 punkto ir 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Tudoran (C-92/14, EU:C:2014:2051) 39 punkto? Ar turi būti pripažinta, kad vien dėl aplinkybės, jog paskolos sutartys, nurodytos pirmajame prejudiciniame klausime, yra „paskolos, išreikštos užsienio valiuta, sutartys“, situacija yra tarpvalstybinio pobūdžio? |
(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).
(2) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, p. 66).