2008 m. liepos 8 d. Stanislava Boudova ir kitų pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. balandžio 21 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-78/07 Boudova ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-271/08 P)

(2008/C 260/24)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantai: Stanislava Boudova (Howald, Liuksemburgas), Adovica (Liuksemburgas, Liuksemburgas), Kuba (Koncas, Vokietija), Puciriuss (Liuksemburgas, Liuksemburgas), Strzelecka (Arlonas, Belgija), Szyprowska (Berbourg, Liuksemburgas), Tibai (Liuksemburgas, Liuksemburgas), Vaitulevičienė (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujami advokato Marc-Albert Lucas

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantų reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti 2008 m. balandžio 21 d. Tarnautojų teismo nutartį byloje Boudova ir kt. prieš Komisiją, F-78/07. Šia nutartimi Tarnautojų teismas kaip akivaizdžiai nepriimtiną atmetė ieškinį, kuriuo ieškovai prašė panaikinti sprendimą, atmetantį jų prašymą persvarstyti sprendimais dėl įdarbinimo patvirtintą jų paskyrimą į lygį.

Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai, pirma, nurodo, kad skundžiamos nutarties 38 punkte Tarnautojų teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes jie buvo įdarbinti tam, kad laikinai užimtų personalo plane numatytas nuolatines pareigybes, o ne tam, kad pakeistų pareigūnus arba laikinuosius tarnautojus, kurie laikinai negali eiti savo pareigų, ir todėl faktiškai jie buvo (arba turėjo būti) įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai arba jų padėtis bent jau buvo analogiška laikinųjų tarnautojų padėčiai.

Antra, dėl skundžiamos nutarties 39–41 punktų apeliantai tvirtina, jog nepaneigęs, jog Europos Parlamento 2006 m. vasario 13 d. Sprendimu prisiimtas įsipareigojimas paskirti į kitą lygį savo darbuotojus (kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai ir laimėjo iki 2004 m. gegužės 1 d. paskelbtą vidinį arba atvirą konkursą, o po to buvo paskirti pareigūnais toje pačioje kategorijoje, tačiau į žemesnį lygį nei tas, į kurį jie būtų buvę paskirti iki 2004 m. gegužės 1 d.) kyla iš Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytos pareigos, Tarnautojų teismas pažeidė skundžiamos nutarties 37 punkte nurodytą teismų praktiką.

Apeliantai toliau teigia, kad iš Pareigūnų tarnybos nuostatų kylantis pareigos buvimas arba nebuvimas yra ne fakto klausimas, kurį turėtų įrodyti apeliantai, o teisės klausimas, kurį Tarnautojų teismas turėjo išspręsti, ir kad pareigūnų, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra identiška arba panaši, priskyrimo į lygius skirtumai, kuriuos lėmė kitos nei apeliantų institucijos vėliau priimta pozicija, yra naujas ir esminis faktas, leidžiantis persvarstyti apeliantų paskyrimą į lygį.

Trečia, apeliantai nurodo, kad Tarnautojų teismas pažeidė pateisinamos klaidos sąvoką, nes Komisijos 2005 m. liepos 20 d.Administraciniuose pranešimuose Nr. 59–2005 paskelbtas pranešimas galėjo suklaidinti apeliantus dėl galimybės per Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą terminą apskųsti paskyrimo į lygį sprendimą.

Galiausiai, apeliantai tvirtina, kad Tarnautojų teismo argumentai pažeidžia Procedūros reglamento nuostatas dėl ieškinio nepriimtinumo.