28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/154

1.1

EESRK griežtai smerkia visų formų seksualinę prievartą prieš vaikus ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą sutvirtinti Europos ryžtą kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus pateikiant naują direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija.

1.2

EESRK savo ankstesnėje nuomonėje (1) pateikė rekomendacijas dėl pasiūlytos direktyvos. Nors direktyva siekiama užtikrinti prevenciją, šis klausimas joje nepakankamai apsvarstytas. Vaikų apsaugai svarbi yra prevencija daugelyje lygmenų. Seksualinės prievartos prieš vaikus aukos ne tik kenčia dėl netoleruotino jų teisės į fizinę neliečiamybę pažeidimo, bet ir jaučia visą gyvenimą trunkančius šiurpius socialinius, emocinius ir psichologinius padarinius. Šioje papildomoje nuomonėje siekiama pateikti rekomendacijas dėl prevencijos.

1.3

EESRK dar kartą ragina valstybes nares ir Europos Sąjungą pagal naująją Lisabonos sutartį skubos tvarka pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo  (2) ir JT Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos  (3), kad ES turėtų geresnes galimybes užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus.

1.4

Europos Sąjunga turi parengti nuoseklų, vieningą požiūrį į tai, kaip turi būti vykdoma seksualinės prievartos prieš vaikus prevencija visose valstybėse narėse. EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją nuosekliai skatinti įgyvendinti Europos Sąjungos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos strategiją siekiant sukurti ryžtingą viziją, kurią taikydamos Europos Sąjungos valstybės narės siektų apsaugoti savo vaikus ir suteikti jiems daugiau galimybių veikti. Šios strategijos tikslai turėtų būti suskirstyti pagal šias keturias kryptis:

1.5

Šioje nuomonėje išdėstytos priemonės gali būti papildytos kitomis (4). EESRK labai vertina daugelio pilietinės visuomenės subjektų, visų pirma NVO darbą diegiant prevencijos priemones. Visų geriausios praktikos pavyzdžių neįmanoma išvardyti, tačiau kitiems jie yra neįkainojamos patirties šaltinis. Tuo tikslu EESRK parengė informacinių duomenų bazę (5).

2.1

Prevencijos priemonių pagrindinis siekis turi būti seksualinės prievartos prieš vaikus išnaikinimas. Visos politikos priemonės turi būti grindžiamos JT Vaiko teisių konvencijos principais. Pagal Konvenciją vaikas apibrėžiamas kaip asmuo iki 18 metų.

2.2

Seksualinė prievarta prieš vaikus gali būti įvairių formų: kraujomaiša ir seksualinė prievarta, pornografija, prostitucija, prekyba vaikais, vaiko bendraamžių grupės viduje vykdomas tvirkinimas ir seksualinis smurtas (6). Prievartos problemą reikia spręsti keliais lygmenimis: vietos, valstybių narių, Europos ir pasaulio. Tačiau prevencijos priemonės turėtų būti koordinuojamos ir visuotinai suderintos. Prevencijos priemones reikia nuolat stebėti siekiant užtikrinti, kad jos derėtų su besiformuojančiomis struktūromis bei geriausia praktika ir kad jomis būtų reaguojama į atsiveriančias naujas galimybes neleistinai elgtis su vaikais (pvz., naudojant naująsias technologijas).

2.3

Vaikai yra ypač pažeidžiami dėl įvairių formų prievartos ir dažniau nei suaugusieji gali tapti bendro pobūdžio nusikaltimų, be kita ko, prievartavimo ir išžaginimo aukomis. Nors nepakanka statistinių duomenų, iš turimų duomenų galima spręsti, kad maždaug vienas iš penkių vaikų Europoje vaikystėje yra mažiausiai vieną kartą nukentėjęs nuo seksualinės prievartos  (7). Apskaičiuota, kad auka pažįsta nusikaltimo vykdytoją 70–85 proc. atvejų, taigi imantis prevencijos priemonių reikėtų ypač atsižvelgti į šį faktą. Nukenčia ir berniukai, ir mergaitės, taip pat visų etninių grupių ir bendruomenių atstovai. Iš kai kurių mokslinių tyrimų galima spręsti, kad seksualinė prievarta dažnai prasideda sulaukus 12–13 metų, nors daugelyje vaikų prevencijos strateginių planų daugiausia dėmesio skiriama jaunesniems vaikams. „Pažeidžiamiems“ vaikams, be kita ko, neįgaliems, globojamiems, atskirtiems, prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams, su narkotikais ir alkoholiu susijusių problemų turintiems bei socialiai remtiniems vaikams ir tiems, kurie jau patyrė prievartą, paprastai kyla didžiausia prievartos grėsmė.

2.4

Europos Sąjunga vaikų teises pripažįsta Lisabonos sutarties 3 straipsnyje (ES sutartis) ir Pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 24 straipsnyje, kuriame nustatomas teigiamas įsipareigojimas užtikrinti vaikų apsaugą vadovaujantis jų interesais. Tai tapo tiksline vaikų teisių propagavimo, apsaugos ir įgyvendinimo politika (8).

2.5

EESRK palankiai vertina neseniai Europos Komisijos paskelbtą ES vaiko teisių darbotvarkę. Remiantis Pagrindinių teisių chartijos principais, darbotvarkėje vaiko teisėms skiriama daugiausia dėmesio pagrindinių sričių politikoje, įskaitant interneto saugumą ir apsaugą nuo prekybos vaikais.

2.6

Vienas pagrindinių šios nuomonės tikslų yra atkreipti dėmesį į tai, kad „prevencijos“ priemonių imtis galima ir kad šioje srityje daug suinteresuotųjų subjektų atlieka tikrai rimtą darbą. EESRK labai vertina daugelio pilietinės visuomenės subjektų, visų pirma NVO darbą diegiant prevencijos priemones. Visų geriausios praktikos pavyzdžių neįmanoma išvardyti, tačiau kitiems jie yra neįkainojamos patirties, kuria galima pasiremti ir suvienyti pilietinę visuomenę bendriems veiksmams, šaltinis. Tuo tikslu EESRK parengė informacinių duomenų bazę (9).

3.1

Prevencijos priemonės turi būti visa apimančios, orientuotos į vaiką ir taikomos kuo anksčiau bei imantis kuo mažiau intervencijos priemonių. Esama daug puikių remtinų iniciatyvų. EESRK ragina Europos Komisiją priimti ir įgyvendinti Europos Sąjungos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos strategiją, pagal kurią visose valstybėse narėse būtų įgyvendinama suderinta vizija, grindžiama keturių toliau nurodytų krypčių tikslais.

3.2

EESRK pripažįsta, kad kova su seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimu yra itin sunki užduotis. Ši prievartos forma dažnai nepastebima dėl jos iš esmės slapto pobūdžio ir dėl to, kad aukos, apimtos painių gėdos arba baimės jausmų, arba nežinodamos savo teisių nedažnai praneša apie nusikaltimą. Internetas ir kitos technologijos suteikia naujų galimybių prievartautojams ir vaikų pornografijai kurti bei platinti. Padidėjus keliavimo laisvei prievartautojams atsirado galimybių aukomis pasirinkti pažeidžiamiausius vaikus. Prievartautojai tampa labiau išprususiais ir organizuotais, o jaunesniems vaikams dažniau kyla grėsmė. Maždaug apie 10 proc. atvejų pranešama vaikų apsaugos tarnyboms (10). Seksualiai vaikus prievartaujantys asmenys yra iš įvairių socialinių sluoksnių ir įvairios kilmės ir dauguma prievartautojų nėra buvę nuteisti dėl jokio seksualinės prievartos nusikaltimo (11).

3.3

Pirminė prevencija, skirta imtis veiksmų prieš vaikui patiriant prievartą, turėtų būti nukreipta į pažeidžiamiausius vaikus, kuriems kyla grėsmė nuolat arba ateityje patirti prievartą. Tiesioginės priemonės, kaip antai visuomenės ugdymas ir ankstyva intervencija, tėra pirmasis žingsnis; reikėtų taip pat imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią antrinei viktimizacijai siekiant sustabdyti „prievartos ratą“, jei jis susiformuoja. Dėmesys taip pat turi būti skiriamas elgesiui su prievartautojais ir potencialiais prievartautojais.

3.4

Daugelis prievartos atvejų pasitaiko šeimoje arba bendruomenėje (12), vis dėlto prievarta gali būti itin organizuotas nusikaltimas, kuriame dalyvauja keli prievartautojai. Galima gauti milžinišką pelną; prekyba žmonėmis yra trečias pagal dydį tarptautinis nusikaltimas visame pasaulyje (13). Visame pasaulyje yra apie 2,5 mln. nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis (14). Apskaičiuota, kad 43 proc. jų yra seksualiai išnaudojami ir beveik pusė jų yra vaikai (15). Seksualinė prievarta prieš vaikus dažnai yra nusikaltimas, kuriam nėra sienų ir su kuriuo reikia kovoti tarpvalstybiniu mastu.

3.5

Vaikų ir jaunimo dalyvavimas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad jų nuomonė būtų išklausyta ir įtraukta į prevencijos strategijas. Tai jau daroma daugybe įvairių būdų (16). Kalbant vaikams suprantamais žodžiais vaikai skatinami labiau atsiverti, išsipasakoti ir taip sulaužyti šį reiškinį saugantį tabu.

4.1

EESRK rekomenduoja visiems vaikams valstybėse narėse rengti auklėjamąsias informavimo apie seksualinę prievartą prieš vaikus programas. Svarbu tinkamai informuoti atitinkamo amžiaus vaikus ir suteikti vaikams galimybes išsakyti savo nuomonę apie seksualinę prievartą.

4.2

Įrodyta, kad auklėjimo programos yra sėkminga kitų sričių pirminės prevencijos strateginė priemonė. Jos suteikia puikią galimybę vykdyti prevenciją ir yra tinkamiausias būdas skatinti pranešti apie nusikaltimus. Kai tai įmanoma, auklėjamąsias informavimo programas būtų galima įtraukti į jau įgyvendinamas programas, kaip antai programas „Išlik saugus“ (17) ir SPHE (18). Programos turėtų:

4.3

EESRK primygtinai ragina valstybes nares padaryti seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos mokymą privalomą visiems su vaikais dirbantiems specialistams ir savanoriams, ypač teisėsaugos, sveikatos ir (formaliojo bei neformaliojo) švietimo sektoriuose. Profesinės organizacijos, profesinės sąjungos ir socialiniai partneriai, taip pat religinės, sporto ir laisvalaikio organizacijos atlieka nemažą vaidmenį šioje srityje. Su nukentėjusiais vaikais dirbančiam personalui taip pat turėtų būti teikiamos tinkamos paramos priemonės, įskaitant reguliarią priežiūrą ir psichologinę pagalbą.

4.4

EESRK rekomenduoja, kad būtų parengtos žiniasklaidos švietimo programos. Taip pat reikėtų parengti etinio elgesio nušviečiant šiuos klausimus gaires.

4.5

Turėtų būti įgyvendinamos teigiamos tėvystės programos, skirtos paremti tėvams ir šeimoms siekiant išvengti seksualinės prievartos prieš vaikus. Tėvams turėtų būti teikiama informacija apie prevencijos priemones nėštumo ir kūdikio priežiūros laikotarpiu.

4.6

EESRK remia iniciatyvas, tarp jų Europos Komisijos saugesnio interneto programą (20) ir tinklus „Insafe“ (21) bei INHOPE (22), siekdama skatinti vaikus ir visus visuomenės narius saugiai naudotis internetu (23).

5.1

EESRK rekomenduoja valstybėse narėse taikyti nuoseklų požiūrį į policijos tarnybų ir registruotų tarptautinių organizacijų vykdomą teisėsaugą, dalijimąsi informacija ir bendradarbiavimą. Tai turėtų būti daroma sudarant dvišalius bendradarbiavimo susitarimus, taikant veiksmingesnes informacinių technologijų priemones sekimo reikmėms ir tobulinant tikrinimo sistemas. Bylų vilkinimas teismuose gali atgrasyti nuo pranešimo apie prievartą. Siekiant išvengti ilgo laukimo, pirmenybę reikėtų teikti seksualinio prievartavimo prieš vaikus byloms. Reikėtų dėti dideles pastangas, kad teismuose bylos atsidurtų dar prieš atsirandant aukai. Būtina neatidėliojant užtikrinti tinkamą teisėsaugos institucijų personalo mokymą seksualinės prievartos prieš vaikus srityje, o apklausos protokolų sukūrimas padeda išvengti antrinės viktimizacijos. Suderinti visos Europos standartai padės užkirsti kelią prievartautojų judėjimui tarp valstybių narių. Pasauliniu lygmeniu neseniai Europolo surengta „Gelbėjimo operacija“ (angl. Operation Rescue) ir kitos priemonės, kurias įgyvendinant nustatyta daugiau kaip 200 vaikų, kuriems reikalinga pagalba (24), parodė, kad Europos Sąjunga gali rodyti pavyzdį.

5.2

Būtina taikyti nuoseklų požiūrį į visų su vaikais dirbančių asmenų tikrinimą siekiant panaikinti spragas tarp valstybių narių. Reikėtų vykdyti privalomą asmenų tikrinimą dėl vaikų apsaugos nusikaltimų, įskaitant patikras dėl numanomos informacijos (angl. soft information; tai yra informacija apie asmenis, kurie gali kelti grėsmę vaikams, nors nėra teisti dėl prievartos prieš vaikus). Kaip ir ankstesnėje savo nuomonėje (25), Komitetas nurodo Tarpžinybinių visuomenės apsaugos priemonių modelį (26).

5.3

Sukurtas Europos dingusių vaikų pagalbos linijos numeris, tačiau jis veikia tik 16 valstybių narių; kitos 11 valstybių narių privalo nedelsdamos imtis veiksmų užtikrinti kokybišką karštosios linijos paslaugą (27). Ši tarnyba turi būti aprūpinta pakankamais ištekliais ir susieta su būtinomis paramos tarnybomis. Galima būtų apsvarstyti galimybę išplėsti šios tarnybos veiklą, kad ji teiktų paslaugas ir už ES ribų.

5.4

Nors pavienėse valstybėse narėse esama veiksmingų darbo modelių (28), EESRK rekomenduoja sukurti koordinuojamą visos Europos įspėjimo apie vaiko dingimą sistemą, panašią į JAV veikiančią „Amber Alert“ (29).

5.5

EESRK dar kartą ragina įsteigti tarptautinę teisėsaugos instituciją, skirtą tirti seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus visame pasaulyje, nustatyti aukas ir baudžiamąja tvarka persekioti prievartautojus (30).

6.1

Už seksualinės prievartos prieš vaikus prevenciją atsakingi visi visuomenės nariai. EESRK rekomenduoja vyriausybinėms agentūroms ir pilietinės visuomenės suinteresuotiesiems subjektams ir toliau bendradarbiauti siekiant įgyvendinti prievartos prieš vaikus prevencijos priemones. EESRK remia tokias iniciatyvas kaip Europos Tarybos „1 iš 5“ („Vienas iš penkių“) (31) ir „The Underwear Rule“ („Apatinių rūbelių taisyklė“) (32). NVO lygmeniu svarbūs pilietinės visuomenės veiksmų pavyzdžiai yra programa „Stop It Now!“ („Sustabdyk tai dabar“) (33) ir specifinės kampanijos, kaip antai „Cut Them Free“ („Išlaisvink jas“), vykdoma organizacijos „Barnardo's UK“ (34), bei tinklo „ECPAT International“ ir „The Body Shop“ vykdoma kampanija „Stop Sex Trafficking of Children and Young People“ („Sustabdykime prekybą vaikais ir jaunuoliais seksualinio išnaudojimo tikslais“) (35).

6.2

Darbdaviai, profesinės sąjungos ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos turi svarbų įsipareigojimą – nustatyti aiškius standartus darbo vietoms siekiant užtikrinti, kad seksualinė prievarta prieš vaikus nebūtų toleruojama (36). Darbdaviams būtinybė kovoti su šiuo nusikaltimu yra socialinės atsakomybės klausimas. Įvairios veiklos rūšys, tokios kaip turizmas ir viešbučių industrija irgi atlieka svarbų vaidmenį (37). ESRK siūlo organizacijoms pasirašyti anksčiau EESRK pasiūlytą vertybių deklaraciją (38), kuri įtraukta į EESRK sudarytą valstybių narių geros praktikos duomenų bazę. EESRK (39) pakartoja, kad būtinas papildomas finansavimas programoms, kurias įgyvendintų pilietinės visuomenės partneriai, išplėsti ir kurti.

6.3

Turėtų būti įgyvendinta pasaulinė visuomenės informuotumo didinimo kampanija, skirta informuoti apie seksualinę prievartą prieš vaikus, kartu turėtų būti įsteigta nemokama tarptautinė telefono karštoji linija ir pranešimų internetu sistema (40). Šios priemonės galėtų veikti panašiai kaip Tarptautinės vaikų linijos asociacijos (angl. Child Helpline International) sukurtas tinklas. Tokia karštoji linija turėtų būti susieta su būtinomis paramos tarnybomis.

6.4

Pilietinė visuomenė ir vyriausybės gali didinti informuotumą apie vaikų seksualinę prievartą ir, aktyviai viešindamos Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną, kuri rengiama kiekvienų metų lapkričio 19 d., gali padėti kurti prevencijos kultūrą (41).

7.1

EESRK ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant spręsti seksualinės prievartos prieš vaikus duomenų stygiaus problemą, susidaryti aiškesnį aukų ir nusikaltėlių tipiškų bruožų vaizdą ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Šiuo metu daug duomenų teikia teisėsaugos institucijos. Turėtų būti įsteigta Europos tarpininkavimo tarnyba, panaši į Australijos Nacionalinę vaikų apsaugos tarpininkavimo tarnybą (42) arba JAV Vaikų gerovės informacijos vartus (angl. Child Welfare Information Gateway) (43), skirta suteikti informacijos prievartos prieš vaikus prevencijos mokslinių tyrimų, politikos ir praktikos reikmėms. Tai darant būtų remiamasi įgyvendinant atskirus projektus, pvz., Europos kovos su vaikų viliojimu internete projektą (angl. European Online Grooming Project) nuveiktu darbu ar šalies lygmeniu (Child Focus Belgium pajėgomis) atliekamu darbu (44). Bendros visoje Europoje nustatytos apibrėžtys padėtų skatinti keitimąsi duomenimis ir pagerinti jų palyginamumą.

7.2

Seksualinės prievartos prieš vaikus moksliniuose tyrimuose turėtų būti atsižvelgiama į vaikų pažiūras ir nuomonę (45).

7.3

EESRK ragina nustatyti aiškiai apibrėžtus visos Europos interneto saugumo standartus. Kalbant apie „interneto paslaugų teikėjų rėmimą ir skatinimą sukurti elgesio kodeksus ir gaires, pagal kuriuos būtų blokuojama prieiga prie tokių interneto tinklalapių“ (46), EESRK pabrėžia, kad pirmenybę reikėtų teikti medžiagos pašalinimui iš jos šaltinio, ir tik jei tai neįmanoma (už ES ribų), būtina užblokuoti prieigą prie tokių tinklalapių. ES tai turėtų tapti teisiniu reikalavimu, jei pramonė, interneto paslaugų teikėjai, ūkio ir finansų suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, kreditinių kortelių bendrovės, rimtai ketina laikytis įsipareigojimo kovoti su šiuo išnaudojimu. EESRK ragina socialinio bendravimo tinklų teikėjus pasirašyti susitarimą „ES saugesnės socialinės tinklaveikos principai“ (2009) (47).

7.4

EESRK prašo Europos Komisijos koordinuoti veiksmus siekiant sudaryti sąlygas visoje ES taikyti nuoseklų požiūrį.