Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52011AE1165

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės (COM(2011) 142 galutinis – 2011/0062 (COD))

    OL C 318, 2011 10 29, p. 133–138 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Date of document:
    14/07/2011; Balsavimo data
    Date lodged:
    18/04/2011
    Date lodged:
    10/05/2011
    Date of dispatch:
    20/07/2011; Persiųsta Komisijai
    Date of dispatch:
    20/07/2011; Persiųsta Tarybai
    Date of debate:
    14/07/2011
    Date of end of validity:
    Not known; susijęs su 52011PC0142
    Author:
    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
    Rapporteur:
    Reine-Claude MADER
    Form:
    Nuomonė
    Addressee:
    Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba
    Internal reference:
    AVIS-SECTION 856/2011 FIN
    Session:
    473
    Additional information:
    COD 2011/0062
    Treaty:
    Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
    Legal basis:
    Link
    Link
    Link
    Select all documents mentioning this document
    Earlier related instruments:
    Link

    29.10.2011   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 318/133

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės

    (COM(2011) 142 galutinis – 2011/0062 (COD))

    2011/C 318/22

    Pranešėja Reine-Claude MADER

    Taryba, 2011 m. balandžio 18 d., ir Europos Parlamentas, 2011 m. gegužės 10 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

    Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės

    COM(2011) 142 galutinis – 2011/0062 (COD).

    Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. birželio 23 d. priėmė savo nuomonę.

    473-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. liepos 13–14 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 113 narių balsavus už, 4 – prieš ir 7 susilaikius.

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai, tačiau kartu ir atsargiai, vertina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės. Dėl finansų krizės, per kurią daugybė namų pirkėjų tapo nemokūs ir buvo priversti parduoti savo nuosavybę už labai mažas kainas, tapo akivaizdžiai būtina priimti tinkamą Europos Sąjungos teisės aktą šioje srityje.

    1.2   Komitetas pritaria Komisijos tikslui sudaryti būtinas sąlygas sukurti veiksmingą ir konkurencingą bendrąją rinką siekiant atkurti vartotojų pasitikėjimą ir skatinti finansinį stabilumą. Tačiau nuogąstauja, kad pateikto pasiūlymo nepakaks šiam tikslui pasiekti.

    1.3   Komitetas pabrėžia suinteresuotumą užtikrinti dabartinių teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2008/48/EB (1) dėl vartotojų kreditų sutarčių, suderinamumą.

    1.4   Komitetas mano, kad turint omeny pasiūlymo pobūdį, jo teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties 169, o ne 114 straipsnis.

    1.5   EESRK primena, kad ES lygmeniu suderinus taisykles, turėtų būti išlaikyta aukšto lygio vartotojų apsauga, taigi negali būti keliamas pavojus nacionalinės teisės aktais apsaugotoms vartotojų teisėms. Todėl turėdamas omenyje šį tikslą, Komitetas mano, kad suderinimo turėtų būti siekiama tinkamu būdu.

    1.6   Komitetas palankiai vertina nuostatas, kuriomis didinamas palyginamumas, visų pirma tas, kuriomis siekiama suderinti bendros kredito kainos metinės normos apibrėžtis ir skaičiavimo metodiką.

    1.7   EESRK mano, kad vien tik priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti atsakingą skolinimą, nepakanka rinkos sąlygoms pagerinti ir užkirsti kelią pernelyg dideliam įsiskolinimui.

    1.8   Komitetas mano, kad reguliavimas dėl kredito tarpininkų, kurio prašė savo nuomonėje dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl vartotojų kreditų, yra esminės svarbos, turėdamas omenyje daugybę su šia profesija susijusių sunkumų, todėl, jo nuomone, reikėtų veikiau bendro pobūdžio taisyklių, o ne sutelktų į siaurą pasiūlymo sritį.

    1.9   Taip pat mano, kad pasiūlymu neprisidedama prie bendros hipotekinių kreditų vidaus rinkos kūrimo ir apgailestauja, kad šioje srityje nebuvo numatyta galimybė taikyti pasirenkamąją priemonę.

    1.10   EESRK siūlo patikslinti arba papildyti kai kurias nuostatas, siekiant padidinti vartotojų informaciją apie kintamąsias palūkanų normas. Vartotojai nedaug žino apie orientacines normas ir apie tai, kokį poveikį gali turėti palūkanų normos pasikeitimai grąžinimo įmokų dydžiui. Komitetas mano, kad lupikiškos palūkanų normos turėtų būti uždraustos, paskolų palūkanų normoms pagrindinei gyvenamajai vietai įsigyti turėtų būti nustatyta viršutinė riba, o palūkanų normų keitimas turėtų būti grindžiamas tik objektyviais, patikimais, viešais ir su paskolos gavėju nesusijusiais rodikliais.

    1.11   Komitetas rekomenduoja, kad siekiant padidinti konkurencingumą tarp draudikų, paskolos gavėjas turėtų galimybę pasirinkti savo paskolos draudimo apsaugą.

    2.   Bendrosios aplinkybės ir pastabos

    2.1   2007 m. gruodžio 18 d. Komisija priėmė baltąją knygą dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos. Konsultacijos su didele visuomenės dalimi Komisijai parodė, jog dėl neatitikimų tarp egzistuojančių hipotekinių kreditų teisės aktų buvo trikdomas deramas bendrosios rinkos veikimas, padidėjo išlaidos ir buvo daroma žala vartotojams.

    2.2   2008 m. liepos 9 d. (2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę dėl Baltosios knygos dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos. Komitetas, nors ir neįsitikinęs dėl realios galimybės integruoti ir suderinti kreditų rinką, turėdamas omenyje visų valstybių narių skirtingas kultūrines, teisines ir socialines bei etines ypatybes, palankiai vertino tai, kad buvo sukurtas ryšys tarp dabartinių hipotekinių kreditų taisyklių ir būtinumo apsaugoti vartotojus. Jis pabrėžė kreditorių ir paskolos gavėjų, kurie turi suvokti savo įsipareigojimų dydį, atsakomybę.

    2.3   Per dabartinę finansų krizę paaiškėjo visi su rinkos ir reguliavimo problemomis, taip pat ir su bendra ekonomikos padėtimi susiję trūkumai, kredito tarpininkų ir kreditorių veikla ir prastas paskolos gavėjų finansinis raštingumas. Ateityje reikėtų visus šiuos trūkumus ištaisyti, nes dėl jų galėtų būti gerokai pakirstas pasitikėjimas.

    2.3.1   Pasiūlyme dėl direktyvos atsižvelgiama į konsultacijų rezultatus ir į OECD bei Pasaulio banko darbą.

    2.3.2   Juo siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą suderintoje ES sistemoje, priartinant prie jos valstybių narių teisės aktus. Todėl, atsižvelgdamas į pasiūlymo turinį, Komitetas mano, kad jo teisinis pagrindas turėtų būti ne tik Sutarties 114 straipsnis, bet ir 169 straipsnis.

    2.3.3   Juo siekiama sukurti veiksmingą ir konkurencingą bendrąją rinką, gerbiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises, atkuriant vartotojų pasitikėjimą ir didinant finansinį stabilumą.

    2.3.4   Direktyva siekiama užtikrinti vartotojų teises, kurios įtvirtinamos Direktyvoje 2008/48/EB dėl vartotojų kreditų sutarčių, kartu suteikiant valstybėms narėms galimybę išplėsti jos teikiamą naudą tam tikroms profesinėms kategorijoms, visų pirma labai mažoms įmonėms.

    2.3.5   Ji taikoma paskoloms, kuriomis siekiama finansuoti nekilnojamo turto įsigijimą arba renovaciją, t. y. paskoloms, kurioms netaikoma Direktyva 2008/48/EB, neatsižvelgiant į tai, ar jas suteikiant reikalinga hipoteka arba kita panaši garantija.

    2.3.6   Pasiūlyme dėl direktyvos taikomas tikslinio derinimo principas ir jam skiriamas ypatingas dėmesys siekiant atsižvelgti į dabartinių teisės aktų skirtumus ir hipotekinių kreditų rinkų įvairovę ES.

    2.3.7   Tačiau Komitetas, nors suvokia statybų sektoriaus svarbą ekonomikai, mano, kad direktyvoje ne iki galo pasimokyta iš finansų krizės patirties, kurios priežastys glūdi JAV hipotekinių kreditų rinkoje. Žalinga praktika suteikti 100 proc. ar daugiau nuosavybės vertės kreditus paskatino vartotojus, įskaitant gaunančius nedideles pajamas, pirkti. Per augimo laikotarpį įmanoma laikytis esminių įsipareigojimų, tačiau jau pačioje ekonominio sąstingio, arba recesijos pradžioje dėl nedarbo buvo plačiai paplitęs mokėjimų įsipareigojimų nevykdymas. Dėl daugybės į rinką patenkančių nuosavybės objektų krito kainos, finansinės institucijos patyrė didžiulius nuostolius. Todėl krizės priežastis yra pernelyg didelis skolininkų įsiskolinimas, tai reiškinys, kurio turi būti vengiama bet kokia kaina. Toliau tekste pateikiami Komiteto pasiūlymai.

    3.   Direktyvos pasiūlymai

    3.1   1 skyrius. Dalykas, taikymo sritis, terminų apibrėžtys ir kompetentingos institucijos

    3.1.1

    Pasiūlymo dėl direktyvos 3 straipsnyje pagal direktyvoje dėl vartotojų kreditų taikomą tvarką pateikiamos svarbiausių terminų apibrėžtys. Komitetas norėtų, kad būtų patikslintas terminas „gyvenamoji paskirtis“, paaiškinant, ar jis apima tik pagrindine gyvenamąja vieta laikomą būstą.

    3.1.2

    EESRK pritaria šiai nuostatai, kuria siekiama užtikrinti, kad vartotojai suprastų ir galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus.

    3.1.3

    Komitetas mano, kad priežiūros institucijų steigimas ir sudarymas bei jų bendradarbiavimas yra būtini, ir tai ypač svarbu, turint omenyje krizės atskleistas problemas.

    3.2   2 skyrius. Kreditoriams ir kredito tarpininkams taikomos sąlygos

    3.2.1

    5 ir 6 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kad vartotojus aptarnaujantys kreditoriai arba kredito tarpininkai veiktų garbingai, sąžiningai ir profesionaliai. Jų pagrindu valstybės narės tampa iš dalies atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas šių reikalavimų laikymasis, tuo tarpu Komisija pasilieka teisę patikslinti žinioms ir kompetencijai keliamus reikalavimus.

    3.2.2

    Pasiūlyme dėl direktyvos valstybės narės taip pat raginamos užtikrinti, kad pardavėjai nebūtų diskriminuojami atlyginimo požiūriu atsižvelgiant į parduotą produktą.

    3.2.3

    EESRK pritaria šioms priemonėms, kadangi imant būsto paskolą labai svarbu turėti aukštos kokybės informaciją. Komitetas mano, kad kreditorių ir kredito tarpininkų atlyginimas neturėtų skatinti kai kuriuos iš jų siūlyti paskolas, neatitinkančias vartotojų poreikių. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į abstrakčias, netikslias ir subjektyvias sąvokas, kurios gali paskatinti skirtingai interpretuoti griežtas sąlygas apibrėžiantį teisinį tekstą.

    3.2.4

    		 Šiuose dviejuose straipsniuose nėra pabrėžiamas esminis skirtumas tarp kreditorių ir kredito tarpininkų: kredito įmonių darbuotojams iš esmės mokamas atlyginimas, o kredito tarpininkai gauna komisinius. Profesine etika pagrįsto elgesio galima tikėtis tada, kai atlyginimas išlieka „neutralus“, tačiau taip būna ne visada, kai pardavimo įmonių darbuotojų pajamos priklauso nuo pelningiausio sprendimo pardavimo, ypač tarpininkų atveju. Todėl visi su pardavimu susiję asmenys, nepaisant jų funkcijos, privalo būti tinkamai parengti, o tarpininkų darbuotojai turi turėti oficialų leidimą, kuris ne tik patvirtina jų kompetenciją, bet, svarbiausia, nustato jų elgseną.

    3.2.5

    Dar vienas esminis skirtumas: ginčų atveju vartotojas gali tvarkyti reikalus su kreditoriumi – finansine institucija, kuri iš esmės yra patikima ir moki. Tarpininko atveju atsakomybė dažnai būna asmeninė ir dėl to mokumas yra daug mažiau užtikrintas. Tai dar viena priežastis priimti teisės aktą, kuris būtų daug griežtesnis už dabartinį.

    3.3   3 skyrius. Informavimas ir praktika prieš sudarant kredito sutartį

    3.3.1

    Remiantis Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu (3), reklama turi būti sąžininga, aiški ir neklaidinanti.

    3.3.2

    Reklamoje, kurioje pateikiami skaičiai, turi būti paminėti tam tikri faktai, būtini žinoti vartotojams, norintiems sudaryti hipotekinio kredito sutartį. Ši informacija turi būti aiški, tiksli ir įskaitoma, nesvarbu kokioje laikmenoje ji pateikiama.

    3.3.3

    9 straipsniu nustatomi reikalavimai ikisutartinės informacijos teikimui dviem lygmenimis. Joje nurodoma bendra informacija, kuri turi būti pateikta ir įtraukta į Europos standartinį informacijos lapą (ESIL), naudojamą kiekvienam asmeniui pritaikytai informacijai pateikti. Komitetas nepritaria 9 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje numatytai teisinei prezumpcijai, pagal kurią paprasčiausio Europos standartinio informacijos lapo (ESIL) pateikimas prilygtų informacijos pateikimui.

    3.3.4

    10 straipsnyje numatoma papildoma informacija, kuri turi būti pateikiama vartotojams, apie kredito tarpininkų kvalifikaciją ir veiklą.

    3.3.5

    EESRK atkreipia dėmesį į šiuos informavimo įpareigojimus. Jis mano, kad jie turėtų būti griežtesni su kintamomis palūkanų normomis suteikiamų paskolų pasekmių atžvilgiu. Turėtų būti pateikiamas konkretus informacinis pranešimas.

    3.3.6

    EESRK abejoja dėl dabartinės formuluotės, susijusios su įpareigojimu apdrausti paskolą. Gali susidaryti įspūdis, kad draudimas turi būti įsigytas iš kreditoriaus. Komitetas siūlo vartotojams leisti pasirinkti savo draudiką, kad būtų skatinama konkurencija tarp draudimo įmonių.

    3.3.7

    Komitetas mano, kad būtina reguliuoti tarpininkų veiklą. Jis mano, kad būtų naudinga taikyti principą, pagal kurį būtų draudžiama reikalauti sumokėti bet kokią sumą (užstatą, paieškos išlaidas, paskolos suteikimo mokestį ir pan.) bet kokia forma, kol realiai neperduoti paskolinti pinigai.

    3.3.8

    		 Galiausiai, Komiteto nuomone, itin svarbu, kad vartotojams būtų suteikta informacija, kuri juos paskatintų gerai apgalvoti savo būsimas grąžinimo galimybes. Vartotojai akivaizdžiai ne visada taip daro. Todėl kreditoriai turi elgtis atsakingai ir sistemingai grįžti prie buvusios praktikos, kuri anksčiau buvo įrašyta daugelio valstybių narių įstatymuose: kredito garantija neturi viršyti 70–80 proc. nekilnojamo turto vertės. Ši taisyklė padėjo užtikrinti atsargumą, išvengti neatsargių finansinių institucijų veiksmų. Antrinių būsto paskolų krizė patvirtino šios taisyklės pagrįstumą. Reikėtų pagalvoti apie galimybę vėl įvesti šią taisyklę, numatant lankstesnes nuostatas dėl socialinio būsto, kurio atžvilgiu daugumoje valstybių narių yra numatytos finansinės priemonės.

    3.3.9

    Finansuojamo kapitalo apribojimo praktika turėtų dvigubą naudą. Pirma, neskatintų nemokių žmonių skolintis, kurie perka ir įklimpsta į skolas. Antra, kreditoriams būtų suteikiama garantija, kad paskolos gavėjai elgiasi atsakingai, kadangi jau įrodė savo gebėjimą taupyti. Galiausiai EESRK siūloma priemonė grindžiama pagrindiniu atsakingo skolinimo atsakingiems skolininkams principu.

    3.4   4 skyrius. Bendros kredito kainos metinė norma

    3.4.1

    EESRK palankiai vertina bendros kredito kainos metinės normos skaičiavimo metodikos suderinimą. Metodikos, kuria nustatoma bendra kredito kaina vartotojui, išskyrus bet kuriuos vartotojo mokamus mokesčius už bet kurio iš kredito sutartyje nustatytų jo įsipareigojimų nevykdymą, pagrindu bus galima palyginti pasiūlymus įvairiose valstybėse narėse.

    3.4.2

    Paskolos gavėjų informavimas apie pasikeitimus, kaip numatoma 13 straipsnyje, yra labai svarbus, nes paskolos gavėjai retai žino apie orientacinių normų pasikeitimą.

    3.5   5 skyrius. Kreditingumo vertinimas

    3.5.1

    Labai svarbu, kad vartotojų kreditingumas būtų įvertinamas tada, kai jie sudaro sutartis dėl kredito, ir tada, kai padidėja bendra kredito suma. Vartotojai turi žinoti, kad nemokėdami jie neteks savo nuosavybės, kuri po to bus viešai parduodama rinkos sąlygomis, kurios gali būti labai prastos.

    3.5.2

    Tačiau dėl šios pareigos negali būti atsisakoma tam tikroms vartotojų kategorijoms suteikti paskolą arba jiems nesąžiningai siūlomos tam tikro pobūdžio paskolos. Labai svarbi pareiga pateikti atsisakymo priežastis, taip pat galimybė pareikalauti, kad paraiška būtų nagrinėjama iš naujo, kai atsisakymas yra automatizuoto proceso rezultatas. Paskolos gavėjų siekis – kad kreditingumo vertinimas užkirstų kelią pernelyg dideliam įsiskolinimui. Jeigu paskolos gavėjas nevykdo mokėjimo įsipareigojimų, paskolos davėjas turėtų prisiimti atsakomybę, kadangi sprendimą priėmė remdamasis blogu paskolos gavėjo kreditingumo vertinimu. Neatsakingo skolinimo kainą turėtų mokėti paskolos davėjas.

    3.5.3

    		 EESRK norėtų pabrėžti, kad jis ypač pritartų atsakingam skolinimui, kai kreditorius ir paskolos gavėjas, kuris turi suteikti teisingą informaciją apie savo padėtį, privalo laikytis konkrečių taisyklių.

    3.6   6 skyrius. Prieiga prie duomenų bazių

    3.6.1

    Pasiūlyme dėl direktyvos valstybių narių reikalaujama visiems kreditoriams užtikrinti prieigą prie duomenų bazių, kurios naudojamos vartotojų kreditingumui įvertinti ir vartotojų įsipareigojimų laikymuisi stebėti.

    3.6.2

    Šiems vešiesiems arba privatiems registrams bus taikomi vienodi kriterijai, kuriuos nustatys Komisija ir kurie atitiks 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 95/46/EB (4) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatas.

    3.6.3

    EESRK norėtų pakartoti savo požiūrį, kad turėtų būti renkami tik su finansiniais įsipareigojimais susiję duomenys, kad būtų gerbiamos vartotojų teisės ir kad šiose duomenų bazėse saugoma informacija neturi būti naudojama komerciniais tikslais.

    3.7   7 skyrius. Konsultavimas

    3.7.1

    EESRK mano, kad konsultavimo taisyklės neturėtų sumenkinti 5 skyriuje numatytos pareigos suteikti konsultaciją, kuria siekiama užtikrinti, kad vartotojams būtų siūlomi tinkami kredito produktai.

    3.7.2

    Be to, plėtojant paslaugas, kurios gali būti laikomos susijusiomis, neturi būti didinama paskolos kaina.

    3.8   8 skyrius. Išankstinis grąžinimas

    3.8.1

    Pasiūlymu dėl direktyvos suteikiama teisė į išankstinį grąžinimą, kuriam keliamos tam tikros sąlygos. Visų pirma numatoma sąžiningos kompensacijos galimybė.

    3.8.2

    Ši nuostata nepalanki vartotojams, nes kai kuriose valstybėse narėse galioja taisyklės, pagal kurias išankstinis mokėjimas visada galimas sumokant nedidelę kompensaciją arba be jokios kompensacijos mirties atveju arba netekus darbo dėl etatų mažinimo.

    3.8.3

    Savo nuomonėje dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl vartotojų kreditų EESRK nepritarė tam, kad valstybėms narėms būtų leidžiama nustatyti kompensavimo metodus išankstinio grąžinimo atveju, nes su vartotojais gali būti elgiamasi labai skirtingai ir gali būti rinkos iškraipymų.

    3.9   9 skyrius. Rizikos ribojimo ir priežiūros reikalavimai

    3.9.1

    		 Kaip EESRK pabrėžė savo nuomonėje dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl vartotojų kreditų, kredito tarpininkų veiksmų reguliavimas yra prioritetas. Reguliavimas turi suvienodinti vartotojų apsaugos lygmenis Europos Sąjungoje.

    3.9.2

    Todėl pasiūlymo dėl direktyvos nuostatomis einama Komiteto pageidaujama kryptimi.

    3.9.3

    Šios nuostatos numato:

    —

    kredito tarpininkų, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, pareigą įsigyti leidimą ir leidimo panaikinimo sąlygas;

    —

    vieną bendrą tarpininkų registrą, kuriame turi būti pateiktos atsakingų asmenų ir tų asmenų, kurie vykdo veiklą vadovaudamiesi laisvės teikti paslaugas principu, pavardės.

    Šis registras turi būti nuolat atnaujinamas. Jis turi būti lengvai prieinamas;

    —

    profesiniai reikalavimai (nepriekaištinga reputacija, profesinės civilinės atsakomybės draudimas). Šie kriterijai turi būti skaidrūs. Komisija pasilieka teisę nustatyti techninius standartus, kuriais būtų nurodoma minimali piniginė profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma.

    3.9.4

    Pasiūlymas dėl direktyvos taip pat nustato leidimų savitarpio pripažinimo principą, kurio pagrindu tarpininkai galėtų veikti, vadovaudamiesi įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principais, pirmiausia informavę kilmės valstybių narių kompetentingas institucijas.

    3.9.5

    Pasiūlymu nustatoma institucijoms taikoma informavimo, susijusio tiek su leidimų išdavimu, tiek su jų panaikinimu, procedūra ir buveinės valstybės narės ir priimančios valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimo sąlygos.

    3.9.6

    EESRK vis dėlto mano, kad Komisija turėtų nustatyti bendras kredito tarpininkavimo taisykles atskirame teisės akte, kaip buvo padaryta draudimo tarpininkų atveju.

    3.10   10 skyrius. Baigiamosios nuostatos

    3.10.1

    Pasiūlymas dėl direktyvos numato:

    —

    nuobaudų galimybės principą, pagal kurį valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, užtikrina, kad kreditoriams arba paskolos gavėjams būtų galima taikyti atitinkamas priemones. Ši simetrija suprantama, tačiau neturėtų būti pamiršta, kad paskolos gavėjai yra silpnoji sutarties pusė, kadangi jie priklauso nuo informacijos, kurią jiems suteikia kreditoriai arba tarpininkai;

    —

    pareigą nustatyti arba laikytis ginčų sprendimo neteismine tvarka procedūrų, kurios bus naudingos tiek kreditoriams, tiek paskolos gavėjams, su sąlyga, kad šios priemonės yra nepriklausomos ir neatima galimybės kreiptis į teismą;

    —

    kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Parlamentas ir Taryba gali nepritarti Komisijos priimtiems sprendimams. Jie gali bet kuriuo metu atšaukti deleguotąjį teisės aktą.

    3.10.2

    EESRK kelia klausimą dėl Europos Komisijai suteiktų įgaliojimų priimti deleguotuosius teisės aktus dėl svarbiausių teisinės priemonės aspektų masto ir dėl šios priemonės, kuri turės būti įgyvendinta, poveikio teisiniam saugumui. Be to, suteikti įgaliojimai gerokai viršija Sutarties 290 straipsnyje nustatytas ir komunikate dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio įgyvendinimo apibrėžtas ribas. Ši galimybė turi būti ribojama ir ja turėtų būti galima naudotis tik išskirtinėmis aplinkybėmis.

    3.10.3

    Pasiūlyme dėl direktyvos valstybėms narėms nurodoma užtikrinti, kad direktyva būtų įgyvendinta ir kad negalėtų būti išvengiama nuostatų, kurias jos priima įgyvendindamos šią direktyvą, laikymosi.

    3.10.4

    EESRK susipažino su pasiūlymo dėl direktyvos nuostatomis ir pakartoja, kad jos neturi sumažinti apsaugos lygio valstybėse narėse, kurį dabartiniu metu suteikia kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės reglamentuojantys teisės aktai.

    3.10.5

    Galiausiai pasiūlyme dėl direktyvos numatoma, kad ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę per dvejus metus ir kad ji bus peržiūrėta po penkerių metų nuo jos įsigaliojimo. Tai atrodytų logiška, o direktyvos priemonių poveikio vertinimas parodys, ar ji tinkama.

    2011 m. liepos 14 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

    Staffan NILSSON

    (1)  OL L 133, 2008 5 22, p. 66; EESRK nuomonė: OL C 234, 2003 9 23, p. 1.

    (2)  OL C 27, 2009 2 3, p. 18.

    (3)  OL L 149, 2005 6 11, p. 22; EESRK nuomonė: OL C 108, 2004 4 30, p. 81.

    (4)  OL L 281,1995 11 23, p. 31; EESRK nuomonė: OL C 159, 1991 6 17, p. 38.

    PRIEDAS

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

    Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 39 straipsnio 2 punktas):

    3.8.2   punktas

    Iš dalies pakeisti taip:

    „ nuostat visada galim sumokant nedidelę kompensaciją arba jokios kompensacijos mirties atveju arba netekus darbo dėl etatų mažinimo.“

    Balsavimo rezultatas:

    Už

    :

    26

    Prieš

    :

    61

    Susilaikė

    :

    10

    3.10.4   punktas

    Iš dalies pakeisti taip:

    „EESRK susipažino su pasiūlymo dėl direktyvos nuostatomis ir pakartoja, kad .“

    Balsavimo rezultatas:

    Už

    :

    29

    Prieš

    :

    76

    Susilaikė

    :

    4
    Top