16.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/25

1.1

Komunikatu „Užimtumas kaimo vietovėse: darbo vietų trūkumo šalinimas“ (1) Komisija padėjo svarų pagrindą diskusijoms dėl užimtumo žemės ūkyje, kuris yra svarbus veiksnys kuriant ir išsaugant darbo vietas kaimo vietovėse.

1.2

Žemės ūkio struktūrinės permainos vyksta toliau. Jos paveiks šimtus tūkstančių žemės ūkio darbuotojų, kurie praras darbą arba pasikeis jų gyvenimo sąlygos. Tačiau komunikate beveik visiškai nekalbama apie esminį užimtumo žemės ūkyje aspektą — apie samdomų darbuotojų padėtį, visų pirma apie sezoninius darbuotojus ir darbuotojus migrantus.

1.3

Tenka dėl to apgailestauti, turint galvoje Komisijos pastangas, dedamas 2006 m. paskelbus Europos darbuotojų judumo metais. Sezoninių darbuotojų ir darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičius kasmet siekia apie 4 mln., iš jų apie 2 mln. yra darbuotojai migrantai; šie skaičiai rodo, kad žemės ūkio sektoriui būdingas didelis judumas ir lankstumas.

1.4

Sezoninis darbas, visų pirma vaisių ir daržovių sektoriuje, yra žemės ūkio struktūros dalis, be jo neįsivaizduojamas efektyvus ir tvarus žemės dirbimas. Kadangi vietos darbo jėga dažnai negali patenkinti sezoninio darbo jėgos poreikio, prie žemės ūkio vystymo Europoje prisideda darbuotojai migrantai.

1.5

Sveiko maisto gamyba yra labai svarbus mūsų gyvenimo pagrindas. Už darbą turi būti teisingai atlyginama.

1.6

Nepaisant didelio nedarbo daugelyje Europos regionų, pasigirsta raginimų papildomai kviesti sezoninius darbuotojus iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių. ES darbo rinka socialiniu požiūriu turi būti vystoma tvariai, t. y. kiekvienas žmogus turi turėti galimybę savo darbu užsidirbti pragyvenimui. Papildoma pigi darbo jėga iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių sumažina šią galimybę.

1.7

Europos Sąjungos iškelti augimo tikslai gali būti pasiekti tik sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Požiūris į visus žemės ūkio darbuotojus turi būti vienodas visais aspektais, nesvarbu, iš kokios šalies jie būtų kilę.

1.8

Žemės ūkio darbo rinkai būdingas didelis judumas. Tai atitinka Komisijos tikslus. Tačiau judūs darbuotojai neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Todėl po politinės ir ekonominės integracijos turi vykti socialinė integracija. EESRK artimiausiu metu įžvelgia poreikį veikti šiose srityse:

1.9

Europos žemės ūkio sektoriuje trūksta skaidrumo kalbant apie užimtumo ir socialinių standartų apimtį. Dėl to iškreipiama konkurencija. Priemonė, leidžianti atkurti sąžiningą konkurenciją, yra žemės ūkio įmonių sertifikavimas pagal tai, ar jos atitinka socialinius kriterijus.

2.1.1

Sezoninis darbas žemės ūkio sektoriuje dažnai buvo aptariamas EESRK nuomonėse. Diskusija dėl sezoninio ir migrantų darbo tampa vis aktualesnė tiek Europos lygiu, tiek daugelyje valstybių narių. Daugelyje sričių bei veiklos rūšių šiuo metu pastebimas aktyvus trijų pagrindinių suinteresuotų subjektų — darbdavių, profesinių sąjungų ir politikos bei administracijos atstovų — dalyvavimas. Galima pateikti keletą pavyzdžių:

2.1.2

Vėl pareikalauta įkurti darbuotojų migrantų ir sezoninių darbuotojų stebėsenos įstaigą. Tačiau šis reikalavimas nebuvo įgyvendintas. O juk kaip tik patikimų duomenų rinkimas, pristatymas ir jų vertinimas yra labai svarbus gerinant darbuotojų padėtį.

2.2.1

Viena iš priežasčių, dėl kurių diskusijos dėl sezoninio darbo žemės ūkyje užsitęsė, yra skaidrumo stoka ir nepakankamai išsamiai pateikta reali padėtis. Vis dar nepateikta aiškių ir išsamių skaičių apie sezoninio darbo žemės ūkyje mastą.

2.2.2

Europos Sąjungos žemės ūkyje apie 2 mln. samdomų darbuotojų dirba visą darbo dieną. Apytikriai 4 mln. asmenų dirba neužtikrintomis darbo sąlygomis. Dalis jų dirba ne visą darbo dieną, kita dalis dirba sezoninius darbus, kurie trunka nuo keleto dienų iki 8 mėnesių per metus. Dauguma šių sezoninių darbininkų yra darbuotojai migrantai, jie dirba ne savo gyvenamojoje vietoje ir į darbą dažnai vyksta per sieną.

2.2.3

Analizuojant dirbančiųjų skaičius, reikės daug pastangų išsiaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis, pvz., ūkiai skirstomi pagal dydį, priskiriami tam tikrai šakai ar sektoriui ir ypač apibrėžiant jų priklausomybę sodininkystei ir žemės ūkio paslaugų sričiai.

3.1

Nuomonę būtina skubiai parengti dėl šių priežasčių:

4.1

Darbuotojų migrantų darbą iš esmės lemia skirtingas Europos regionų gyvenimo lygis. Dėl darbuotojų migracijos net jų kilmės šalyse ilgalaikėje perspektyvoje bus juntamas visų pirma kvalifikuotų darbuotojų stygius. Šiuose regionuose bandoma įveikti darbo jėgos stygių ne didinant uždarbį ar gerinant išsilavinimo lygį, bet samdant darbuotojus iš kitų, dar neturtingesnių regionų; ateityje vis daugiau jų atvyks iš šalių, nepriklausančių ES.

4.2

Tačiau darbo jėgos stygiaus priežastis kartais yra sudėtingos ir neįprastos darbo sąlygos tuose sektoriuose. Darbuotojai migrantai tiesiog elgiasi pagal rinkos taisykles. Laisvoje rinkoje jie vyksta ten, kur jiems sudaromos geriausios sąlygos.

4.3

Darbuotojams migrantams nuolat iškyla problemų:

5.1.1

EESRK pritaria Komisijos pastangoms sukurti daugiau darbo vietų kaimo vietovėse. Tam reikia dėti daugiau pastangų, skatinančių užimtumo žemės ūkyje skaidrumą. Reikia surinkti statistinius duomenis apie darbuotojų užimtumą ir teikti darbuotojams kuo daugiau informacijos apie atitinkamose šalyse vyraujančias darbo ir gyvenimo sąlygas.

5.1.2

Ligšiolinė žemės ūkio politika iš esmės apsiribojo kiekybiniais ir kokybiniais produktų aspektais. Kaip organizuojamas samdomų darbuotojų darbas — į tai beveik nebuvo kreipiama dėmesio.

5.1.3

Reikia dar konkrečiau apibrėžti Lisabonos ir Geteborgo strategijų tikslus. Toliau vystant tvarų žemės ūkį, reikia skirti dėmesio ne tik ekonominiam bei aplinkosaugos aspektui, bet ir socialiniams klausimams.

5.1.4

Svarbiausias visų suinteresuotų subjektų tikslas turi būti subalansuoti Europos darbo rinką. Negalima šito pasiekti vien tik kviečiant į Europą pigią darbo jėgą iš vis tolimesnių regionų. Europietiškas modelis — tai visų pirma bendro visuomeninio gyvenimo kūrimas Europoje. Jame neturi būti vietos darbuotojų migrantų getams, kuriuose blogos gyvenimo ir būsto sąlygos ir nėra jokių kultūrinių ir socialinių ryšių su vietos bendruomene.

5.1.5

Atliekant tolesnius tyrimus ir siūlant susijusius problemų sprendimo būdus, lyčių lygybės aspektui turi būti suteikiama didesnė svarba.

5.1.6

Tinkamų sąlygų dar nėra. Prašome visų suinteresuotų subjektų prisidėti.

5.1.7

Požiūris į darbuotojus migrantus turi būti toks pat kaip ir į vietinius darbuotojus. Komisija pagal savo galimybes taip pat turi prisidėti prie šio proceso. Pirmas žingsnis šia kryptimi būtų nustatyti būtiniausius standartus. Šie būtiniausi standartai yra tinkamas pagrindas vystyti plačią diskusiją apie darbo kokybę.

5.2.1

EESRK pritaria socialinių partnerių pastangoms plėtojant socialinį dialogą skatinti profesinį mokymą žemės ūkio sektoriuje ir ypač valstybių narių įgaliotų institucijų vykdomą profesinių gebėjimų pripažinimą. Šiuo metu kuriamas Europos pažymėjimas Agripass, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkyje pagal darbo sutartis dirbančių asmenų darbo jėgos judumui Europos Sąjungos erdvėje. Agripass pažymėjimas neturėtų tapti priemone pažymėjimo neturintiems darbuotojams diskriminuoti, o tik turėtų skatinti juos to kvalifikacinio pažymėjimo siekti.

5.2.2

Kvalifikacinių pažymėjimų skaidrumas taip pat gali pagerinti darbuotojų judumą bei galimybes dirbti ir įsikurti kitose šalyse. Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvoms įvesti Agripass pažymėjimą ir tuo paremti socialinius partnerius.

5.2.3

Kartu su Europos Komisija ir valstybių narių vyriausybėmis socialiniai partneriai turėtų kurti ir įgyvendinti kovos su nelegaliu darbu programas.

5.3.1

Socialinė apsauga yra nepaprastai svarbi sezoniniams darbuotojams. Darbuotojai, keletą metų dirbę sezoninius darbus, neturi būti diskriminuojami socialinės apsaugos požiūriu lyginant su kitais samdomais darbuotojais, visų pirma:

5.3.2

Darbuotojai savo kalba turi gauti informacijos apie priimančios šalies įstatymus, susitarimus ir nusistovėjusią tvarką, pvz., darbo užmokesčio, organizavimo, socialinės apsaugos, mokesčių, darbo sąlygų srityse ir pan. Kartu ES turi atsižvelgti į kolektyvinės sutarties šalių vaidmenį ir nepriimti teisės aktų tose srityse, kurios numatytos nacionalinėse kolektyvinėse sutartyse.

5.4.1

Darbuotojai migrantai turi teisę į orumo nežeminantį būstą šalyje, į kurią atvyko. Europos lygmeniu reikia sukurti modelį, kuriame bus nustatyti pagrindiniai darbuotojų migrantų apgyvendinimo standartai.

5.5.1

Komitetas jau daugelį metų kelete savo nuomonių yra pasisakęs už tvarų ūkininkavimą. Tvariam ūkininkavimui būdingas ne tik ekologinis aspektas, bet ir ekonominis ir socialinis aspektas. Konkurenciją galima būtų padaryti teisingesnę, taikant nevalstybinę savanoriško sertifikavimo sistemą „Už sąžiningą sezoninį darbą“. Svarbiausi kriterijai, apibrėžiantys savanorišką sertifikavimą, yra šie:

Sertifikavimo tikslas:

5.6.1

Europos žemės ūkyje yra daug įdomių iniciatyvų ir projektų, gerinančių darbuotojų judumą žemės ūkyje ir sezoninių darbuotojų padėtį. EESRK kviečia Komisiją imtis priemonių geros praktikos pavyzdžiams vertinti ir skleisti.