31.1.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/95

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Moterų skurdo Europoje

(2006/C 24/18)

Europos Parlamentas, vadovaudamasis Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2005 m. balandžio 28 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Moterų skurdo Europoje

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2005 m. rugsėjo 5 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Brenda King.

420-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. rugsėjo 28 — 29 d. (2005 m. rugsėjo 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 79 nariams balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir 2 susilaikius.

1.   Prielaidos

1.1   Tarptautinė kovos su skurdu diena

Siekdama visose šalyse skatinti kovos su skurdu poreikio supratimą, JT Generalinė Asamblėja spalio 17 d. paskelbė Tarptautine kovos su skurdu diena.

1.2   Moterys ir skurdas ES

Regionų komitetas, EESRK ir Europos Parlamentas leidžia leidinius apie Moteris ir skurdą ES, siekdami prisidėti prie platesnių diskusijų apie skurdą ES šiomis dienomis. Nors visi leidiniai parašyti remiantis skirtingais požiūriais, koordinavimo lygis tarp šių institucijų yra labai aukštas.

1.3   Skurdo ribos apibrėžimas

Ties skurdo riba gyvenantys laikomi asmenys, kurių pajamos sudaro mažiau nei 60 proc. vidutinių pajamų. Pajamos apibrėžiamos kaip namų ūkio disponuojamų pajamų visuma, padalinta ir paskirstyta tarp visų namų ūkio narių.

1.4   Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi ES pagrindas

2000 m. valstybės narės sutarė sukurti Europos strategiją, numatytą kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu (2000 m.) atvirojo koordinavimo metodu. Ši strategija apima sutartus tikslus bei įpareigoja kiekvieną valstybę narę pagal šiuos tikslus kas dveji metai pristatyti Nacionalinį veiksmų planą. Į rodiklių sąrašą įtraukti keturi socialinės integracijos metmenys — finansinis skurdas, užimtumas, sveikata ir švietimas. Vyrų ir moterų lygybė nėra įtraukta kaip šios ES strategijos tikslas.

1999 m. Taryba priėmė suderintą strategiją, skirtą socialinei apsaugai modernizuoti. Socialinė apsauga yra viena iš svarbiausių priemonių, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi ES valstybėse narėse. Strategijoje dėmesys skiriamas trims sritims — socialinės integracijos politikai, pensijų sistemos reformai ir sveikatos priežiūros sistemos reformai. Lyčių lygybė nėra įtraukta.

Atsižvelgdama į pastaruosius referendumų dėl ES Konstitucijos rezultatus, Tarybai pirmininkaujanti JK paskelbė, kad 2005 m. spalio mėn. bus pateiktas komunikatas dėl socialinės apsaugos sistemų.

1.5   Teisinis pagrindas

Didžioji skurdą ir socialinę atskirtį nagrinėjančios politikos dalis išlieka kiekvienos valstybės narės kompetencijoje. Tačiau, remiantis Sutarties 136 ir 137 straipsniais, ES vaidina aktyvų vaidmenį kovoje su socialine atskirtimi, remdama ir papildydama valstybių narių veiklą.

Sutarties 13 straipsnis suteikia ES kompetenciją imtis veiksmų, įskaitant teisines priemones, kovoje su diskriminacija lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos pagrindu.

1.6   Skurdo lygis ES

2001 m. santykinis skurdas yra labai ženklus, jis palietė daugiau kaip 55 mln. žmonių arba 15 proc. visų ES gyventojų, gyvenančių ties skurdo riba. (1) Daugiau nei pusė iš jų nuolatos gyveno iš mažų santykinių pajamų. Ši proporcija tarp įvairių valstybių narių gana smarkiai skiriasi: ties skurdo riba gyvenančių gyventojų dalis svyruoja nuo 9 proc. Švedijoje iki 21 proc. Airijoje. Tai ypač pasakytina apie moterų padėtį.

1.7   Socialinės atskirties lygis

Kuo ilgesnis laikotarpis, kai asmuo gyvena iš mažų pajamų, tuo didesnė rizika, kad jis bus atskirtas nuo socialinės, kultūrinės ir ekonominės veiklos. Visose valstybėse narėse pusė ir daugiau ties skurdo riba gyvenančių žmonių 2001 m. gyveno iš mažų pajamų ilgai, t.y. jų pajamos sudarė mažiau nei 60 proc. vidutinių pajamų visus tuos metus, taip pat prieš tai buvusius trejus metus (t.y. 1998 — 2000 m.). Vidutiniškai 9 proc. ES gyventojų 2001 m. ilgai buvo neturtingi. Taip pat ir šiame kontekste tai ypač pasakytina apie moterų padėtį.

1.8   Demografinis ir visuomeninis kontekstas ES

Demografinis kontekstas ES ryškiai kinta — visą šimtmetį augęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius Europoje netrukus pradės mažėti. 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės sudaro 16 proc. visų gyventojų, tuo tarpu 15 metų amžiaus ir jaunesni — 17 proc., o gyvenimo trukmė ilgėja. Per artimiausius 15 metų vyresnių kaip 80 metų amžiaus žmonių skaičius išaugs beveik 50 proc. (2)

Kartu kinta ir namų ūkio struktūros raida. Mažėja santuokų ir jos yra vėlyvesnės, daugėja skyrybų, taip pat mažėja porų, turinčių vaikų. Tokia namų ūkio struktūros raida lėmė namų ūkio mažėjimo tendencijas visose amžiaus grupėse. Nobelio premijos laureatas ekonomistas Gary Becker ir jo kolega teisėjas Richard Posner pažymi, kad šiuos pokyčius didžia dalimi galima paaiškinti ekonomiškai. (3) Jie teigia, kad darbo galimybių lemtas moterų finansinės nepriklausomybės augimas reiškia, jog pereinama nuo „patriarchalinės santuokos“ — kurioje maitintojas yra vyras, o moteris yra nuo jo priklausoma — prie „partneryste grindžiamos santuokos“. Taip pat didėja gimdymo „sąnaudos“: kuo didesnės moters pajamos ir aukštesnė darbo teikiama padėtis, tuo daugiau ji netenka galimo karjeros kilimo ir pajamų augimo atžvilgiu, palikdama darbą laikinai arba visam laikui ir augindama vaikus.

Kitas didelis pokytis yra įspūdingas vaikų, gyvenančių su vienu suaugusiuoju, skaičiaus augimas. 2000 m. 10 proc. iki 14 metų amžiaus vaikų gyveno tik su vienu suaugusiuoju, o 1990 m. tokių vaikų buvo 6 proc. Tai yra dažnėjančio santuokos ir partnerystės ryšių nutraukimo bei daugėjančių neplanuotų nėštumų rezultatas.

2.   Bendrosios pastabos

2.1

EESRK džiaugiasi galimybe išsakyti savo požiūrį šiuo klausimu, tačiau mano, kad dėmesys turėjo būti sutelktas ne į „Moteris ir skurdą“, bet į „Lytį ir skurdą“, kadangi, kalbant apie skurdo priežastis, dėmesys nukryps į vyrų ir moterų skirtumus bei į jų santykius. Komitetas primygtinai siūlo Komisijai peržiūrėti skurdo apibrėžimą, nes jis pabrėžia vien tik akivaizdžias skurdo priežastis ir nepakankamai įvertina moterų skurdo lygį bei šio skurdo įtaką. Apibrėžimas remiasi prielaida, kad namų ūkio ištekliai šeimoje yra paskirstomi po lygiai, tačiau galima teigti, kad skurdas patiriamas individualiu lygiu ir jį reikia nagrinėti šiuo lygiu, siekiant suprasti lyčių skirtumus.

2.2

EESRK sveikina Tarybai pirmininkaujančios JK sprendimą tęsti pradėtą diskusiją dėl socialinės apsaugos sistemų ir primygtinai rekomenduoja atlikti lyties poveikio analizę, siekiant užtikrinti, kad šiose sistemose bus atsižvelgta į moterų ir vyrų poreikius. Remiamasi besąlygiška prielaida, kad moteris turi tenkintis vyro gaunamomis pajamomis. Ši prielaida, neatitinkanti šių dienų visuomenės realijų, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys dažniau susiduria su skurdu.

3.   Konkrečiospastabos

3.1   Skurdo rizikos paplitimas

Apskritai moterys susiduria su didesne rizika gyventi neturtingame namų ūkyje: 2001 m. 16 proc. suaugusių moterų (16 metų ir vyresnių) gavo mažesnes už nustatytą ribą pajamas, o tos pačios amžiaus grupės vyrų, gaunančių mažesnes už nustatytą ribą pajamas, buvo 14 proc. (4) Šis modelis būdingas visoms valstybėms narėms. Skurdo rizika didžiausia vienišų tėvų namų ūkiuose (35 proc. ES vidurkio), 85 proc. kurių šeimos galva yra moteris. Namų ūkiams vadovaujančios moterys, kurios yra 18 metų arba jaunesnės, susiduria su ypatinga skurdo rizika.

65 metų amžiaus ir vyresni žmonės susiduria su santykinai didesne skurdo rizika. Du trečdalius vyresnių nei 65 metų žmonių sudaro moterys. Vienišos moterys pensininkės, ypač kurioms per 80 arba kurios negauna darbo pensijos, pasižymi ypač dideliu skurdo lygiu. Pagrindinė šio reiškinio priežastis yra ta, kad kuo labiau sensta pensininkas, tuo labiau didėja jo arba jos išlaidos, daugiausiai susijjusios su padidėjusiomis sveikatos priežiūros paslaugų kainomis dėl negalios arba judėjimo poreikių.

Tyrimai rodo, kad moterys, kurios susiduria su daugeriopa diskriminacija, pavyzdžiui, vyresnės moterys, moterys priklausančios etninių mažumų arba migrantų grupėms, neįgalios moterys ir lesbietės, patiria net dar didesnį skurdą ir socialinę atskirtį.

3.2   Darbo rinkos įtaka skurdui ir moterų socialinė atskirtis

Užimtumas yra esminis socialinės integracijos veiksnys ir vienintelis veiksmingas būdas išbristi iš skurdo ne tik todėl, kad jis sukuria pajamas, bet ir dėl to, kad jis gali skatinti socialinį aktyvumą ir asmens raidą. Tai atspindi ir Lisabonos strategijos tikslai, kuriuose nurodoma, jog 2010 m. „Europos ekonomika bus konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu auganti ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra bus suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda“. Tam yra būtinas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, siekiant konkretaus tikslo: 60 proc. moterų užimtumo lygio 2010 m. Nors moterų dalyvavimo rinkoje lygis artėja prie vyrų, tačiau jos nėra apsaugotos nuo skurdo rizikos net turėdamos mokamą darbą. Taip yra todėl, kad moterų dalyvavimą darbo rinkoje lydi tokie sunkumai kaip aukštas moterų nedarbo lygis visose ES valstybėse (5), taip pat sunkumai derinant namų ir darbo pareigas, moterų užimtumo atskyrimo ir sektorizavimo tendencijos, plačiai paplitęs toks užimtumas, kuriam būdingos mažesnės socialinės garantijos bei vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis, kuris egzistuoja visose Europos šalyse.

3.2.1   Atlyginimų atotrūkis

Praėjus trisdešimčiai metų nuo 1975 m. direktyvos dėl lygaus mokėjimo už darbą, Europos Sąjungoje vidutiniškai moterys vis dar uždirba tik 85 % vyrų valandinio vidurkio (6). Daugelyje šalių šis skirtumas yra daug didesnis ir sudaro iki 33 %. EESRK sutinka su EP FEMM komiteto išreikštu pasipiktinimu, kad šis atotrūkis tebėra, ir sutinka su jo rekomendacija Tarybai ir Komisijai imtis reikiamų žingsnių ir „galutinai panaikinti šią neteisybę“.

3.2.1.1   Gimdymo „sąnaudos“

Daugelis tyrimų tai sieja su faktu, kad moterys gimdo vaikus ir, palyginus su vyrais, praleidžia neproporcingai daug laiko jais besirūpindamos. Daugelis moterų bent kuriam laikui palieka darbo rinką. Kitaip nei moterys, vyrai paprastai yra nuolat susiję su darbo rinka visą darbo dieną nuo studijų baigimo iki išėjimo į pensiją. Pasitraukimas iš darbo rinkos gali smarkiai atsiliepti pajamoms. Moterims vaiko priežiūra gali lemti trumpesnį pareigų ėjimo laiką, mažesnę patirtį ir mažesnes galimybes mokytis. Taip yra todėl, kad didesni atlyginimai dažnai mokami tiems, kurie nuolatinį darbą turi daugelį metų. Iš tiesų, kuo ilgesnis pasitraukimo iš darbo rinkos laikas, tuo didesnė piniginė bausmė.

3.2.2   Motinos išsilavinimo lygis

Esama didesnės tikimybės, kad tos motinos, kurių išsilavinimas yra žemesnis, ilgiau pasitrauks iš darbo rinkos ir rūpinis mažais vaikais. Nors aukštąjį išsilavinimą turinčios motinos sutrumpino pasitraukimo iš darbo rinkos laiką, moterų, neturinčių išsilavinimo, elgesys nepasikeitė. Esama didesnės tikimybės, kad neturinčios išsilavinimo motinos nesugrįš į darbo rinką tol, kol vaikas nepradės eiti į mokyklą, tačiau aukštąjį išsilavinimą turinčios motinos yra labiau linkusios eiti tik motinystės atostogų, o vėliau už vaiko priežiūrą mokėti kam nors kitam.

Todėl žemesnį išsilavinimą turinčios moterys, kurios yra linkusios ilgiau negrįžti į darbo rinką (ir kurios turi žemiausią atlyginimą prieš gimstant vaikui), finansiškai nukenčia labiausiai.

3.2.3   Vieniši tėvai

Kaip minėta 1.8 dalyje, vienišų tėvų skaičius auga ir duomenys rodo, kad vieniši tėvai susiduria su ypatinga skurdo rizika. Kadangi 85 proc. vienišų tėvų yra moterys, ši skurdo rizika yra ypač susijusi su lytimi. Didžiąją dalį rizikos galima susieti su žemu dalyvavimu darbo rinkoje: tik 50 proc. vienišų moterų dirba — plg. su 68 proc. ištekėjusių moterų. (7) Apskritai motinų užimtumo lygiui augant, vienišų motinų užimtumo lygis beveik nepasikeitė.

Studijos teigia, kad prieinamos apmokamos vaiko priežiūros trūkumas nėra vienintelė kliūtis vienišų tėvų darbui. Kitos kliūtys yra tokios:

—	vienišiems nedirbantiems tėvams trūksta paklausios kvalifikacijos. (8) Kuo mažiau kvalifikacijos jie turi, tuo mažiau jie turi galimybių likti darbo rinkoje. Tokias galimybes lemia esamos ir prieinamos galimybės kelti kvalifikaciją laukimo laikotarpiu auginant vaikus.

—	vieniši tėvai linkę apsigyventi geografinėse teritorijose, kuriose ir taip mažesnė darbo jėgos paklausa;

—	didesnė tikimybė, kad vieniši nedirbantys tėvai yra silpnos sveikatos ir turi vaiką arba kitą asmenį namuose, kurio liga ar negalia riboja galimybes dirbti (vienas iš dešimties visų vienišų nedirbančių tėvų);

—	didesnė tikimybė, kad ypač sunkiai gyvenantys tėvai yra asocialūs, o tai tampa kliūtimi įsidarbinti.

Taip pat daug vienišų tėvų paprastai turi patys prižiūrėti vaikus, todėl ieško tokio darbo, kuris jiems leistų kuo daugiau laiko praleisti su vaikais ir tai suderinti su profesine veikla. Todėl daugelis jų yra priversti pasitenkinti sunkiu, mažiau užtikrintu ir blogai mokamu darbu.

3.2.3.1   Paauglių nėštumas

Namų ūkiui vadovaujančios vienišos motinos, kurios yra 18 metų arba jaunesnės, susiduria su ypatinga skurdo rizika. Europos Sąjungoje 6 proc. jaunų moterų tapo motinomis iki 18 metų, nors šis procentas svyruoja nuo 3 proc. Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Švedijoje iki 12 proc. Slovakijos Respublikoje bei Vengrijoje ir 13 proc. JK. (9)

Didesnė tikimybė, kad paaugliai tėvai dažniau nei jų bendraamžiai gyvena skurde, neturi darbo ir jiems sunkiau iš skurdo išbristi dėl nepakankamo išsilavinimo ir aukščiau išvardintų priežasčių. Pavyzdžiui, 45 proc. moterų ES-15, kurios buvo paauglės motinos, priklauso tiems 20 proc. namų ūkių, kurių pajamos žemiausios, tačiau tik 21 proc. moterų, pagimdžiusių vaiką dvidešimtaisiais gyvenimo metais, patenka į šią pajamų grupę. 90 proc. paauglių tėvų gauna socialinę paramą, o paauglės motinos labiau nei kitos vienišos motinos yra linkusios remtis išimtinai pašalpomis ir gauti jas ilgesnį laiką.

Paauglių tėvystės sumažinimas tapo valstybių narių prioritetu, kadangi jis suteikia galimybę mažinti skurdą ir trukdo jam pereiti iš vienos kartos į kitą. Klausimas, kaip sumažinti gimdančių paauglių skaičių, kelia daug diskusijų ir turi daug galimų sprendimų: nuo išsamaus lytinio švietimo iki lytinio švietimo atsisakymo; nuo susilaikymo propagavimo iki laisvai platinamų kontraceptikų mokyklose; nuo prezervatyvų platinimo iki socialinių pašalpų peržiūrėjimo, siekiant skatinti paauglius tėvus apsigyventi kartu ir susituokti.

Keturios ES valstybės narės, kuriose gimdančių paauglių lygis mažiausias, turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šią problemą sprendžiančioms valstybėms narėms.

3.2.4   Skurdas dirbant

Padidėjęs moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra padidėjusio nestandartinio pobūdžio darbo, tokio kaip dalinis darbas, lankstaus grafiko darbas, pamaininis darbas, rezultatas. Dalinis moterų užimtumas vidutiniškai sudaro 27 proc., o vyrų — tik 4 proc. (10) Iš tiesų atlyginimo už dalinį darbą atotrūkis tarp lyčių yra didesnis už atotrūkį dirbant visu etatu: dalinai užimtos moters vidutinis valandinis atlyginimas sudaro maždaug 60 proc. visu etatu dirbančio vyro atlyginimo arba 82 proc. visu etatu dirbančios moters valandinio atlyginimo.

Žemo išsilavinimo, nelegalūs darbuotojai, mažumos arba migrantai, turintys netvirtą nepriklausomą teisinį statusą arba iš viso tokio statuso neturintys, susiduria su ypatinga skurdo rizika, kadangi jų dirbamas darbas paprastai būna mažai mokamas, žemo lygio ir be socialinių garantijų. Tyrimai rodo, kad šių grupių moterys susiduria su prekybos moterimis, prostitucijos ir smurto rizika.

3.2.5   Nemokamas darbas

Moteris vis dar negauna atlyginimo už darbą namuose. Net tam didžiuliam skaičiui moterų, kurios dirba mokamą darbą, apsipirkimas, rūpinimasis vyresniaisiais ir vaikais tebėra pareiga, nes vyrai nudirba mažiau kaip 40 proc. namų ruošos darbų ir tik 25 — 35 proc. vaikų priežiūros darbų. (11) Šis nemokamas darbas nėra sistemingai įtraukiamas į nacionalinę statistiką, todėl jo nemato politikai.

Svarbu pabrėžti, kad darbo ir pareigų šeimai derinimas yra rimtas iššūkis tiek vyrams, tiek ir moterims. Moterų, auginančių vaikus iki 12 metų, užimtumo lygis yra 15 proc. mažesnis už moterų, kurios vaikų neturi, ir atitinkamai sudaro 60 proc. ir 75 proc. Tačiau vyrų, turinčių vaikų iki 12 metų, užimtumo lygis yra 91 proc., t.y. 5 procentais didesnis už vyrų, kurie vaikų neturi.

3.2.6   Ilgalaikis nedarbas

Jis yra glaudžiai susijęs su socialiniu nusivylimu, nes laiku nesuteikus tinkamos pagalbos ilgai darbo neturėję žmonės praranda įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, kurie yra būtini norint grįžti į darbo rinką. Apskritai Europos Sąjungoje ilgalaikio moterų nedarbo lygis (4,5 proc.) yra didesnis už vyrų (3,6 proc.). (12) Nepaisant to, programos, kuriomis siekiama sugrąžinti ilgai nedirbusius į mokamą darbą, labiau naudingos vyrams, nes moterims siūlomas ribotas mokymas ir stereotipais paremtas, todėl blogiau mokamas darbas.

3.2.7   Pensijos

3.2.7.1

Nepalanki moterų padėtis darbo rinkoje ir jos nulemtas atlyginimų atotrūkis atsispindi ir išeinant į pensiją. Taip yra todėl, kad pensijų modelis daugelyje valstybių narių buvo formuojamas remiantis vyrų požiūriu, diskriminuojant moteris, nes daugelis moterų karjerą daro su pertraukomis, dirba nestandartinius darbus arba kurį laiką dirba nemokamą darbą. Todėl daugelis moterų susiduria su nepatogumais, norėdamos užsitikrinti reikalingas teises ir santaupas, kad būtų saugios sulaukusios vyresnio amžiaus. Du trečdaliai pensininkų yra moterys ir jų vidutinės pajamos sudaro 53 proc. vyrų pajamų, o tai gali atsiliepti jų sveikatai, apsirūpinimui būstu ir gyvenimo kokybei. 75 proc. pensininkų, gaunančių su socialinėmis išmokomis susijusias pajamas, sudaro moterys. Todėl vyresnio amžiaus moterys, įskaitant našles ir išsiskyrusias moteris, sudaro neturtingiausių pensininkų dalį, o dėl ilgalaikio ES gyventojų senėjimo šios tendencijos ir toliau stiprės, jeigu nebus imtasi jų spręsti. Anksčiau pateiktoje (13)nuomonėje EESRK pasiūlė pritaikyti pensijų sistemas, kad jos užtikrintų lyčių lygybę, o ilgalaikis jų tikslas būtų pensijų individualizavimas. EESRK taip pat pasiūlė valstybėms narėms pasidalinti patirtimi, kad kai kurios moterys, visų pirma tos, kurios turėjo pertraukų karjeroje, neliktų su neadekvačiomis pensijomis. Anksčiau pateiktoje nuomonėje taip pat buvo pažymėta, kad kai kurios valstybės narės šalia pensijos teikia papildomą paramą vyresnio amžiaus žmonėms. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, palankesni mokesčiai, nemokama elektros energija, nuolaidos viešajame transporte arba nemokamas viešasis transportas, nuomos mokesčio lengvatos. Šios tendencijos yra sveikintinos, nes vyresnio amžiaus moterų yra daugiau (dėl ilgesnio amžiaus) ir dažniau jos gyvena vienos (gyvena ilgiau už savo partnerius), todėl labiau tikėtina, kad jos susidurs su vyresnio amžiaus pensininkų problemomis. Apskritai vyresnio amžiaus žmonių pajamos iš santaupų ir investicijų yra mažesnės, tačiau jiems tenka didesnės išlaidos, susijusios su negalia, poreikiu judėti ir turto nuvertėjimu.

3.2.7.2

Moterys, įskaitant mažumų atstoves, teisėtai gyvenančias ir nelegalias imigrantes, dirbančias nestandartinį darbą, patiria dar daugiau nepatogumų dėl to, kad jos rečiau pretenduoja į pensijas, skaičiuojamas pagal profesinę veiklą. Kadangi per savo darbingą gyvenimą vyrai uždirba daugiau už moteris, jų galutinė pensija bus didesnė. Be to, pensijų skaičiavimas anksčiau buvo susietas su pirminiu atlyginimo gavėju, kuris sukaupė turtą, o tai dažniausiai buvo vyras. Augantis skyrybų lygis iškėlė šį klausimą, nes išsiskyrimo atveju moterys paprastai nuskriaudžiamos. Vis dėlto kai kurios valstybės narės priėmė teisės aktus, kuriais remdamiesi teismai dabar turi teisę skyrybų metu padalinti turtą taip, kaip jiems atrodo tinkama.

3.3   Švietimo įtaka skurdui ir moterų socialinė atskirtis

3.3.1

Darbo pasirinkimas ir įsidarbinimas priklauso nuo kvalifikacijos. Tyrimai rodo, kad tai ypač taikytina moterims. Geresnę kvalifikaciją turinčios moterys (t.y. turinčios išsilavinimą, prilygstantį ISCED 5 ir 6 lygiui) dažniau turi darbą, nei tos, kurių kvalifikacija yra žemesnė (t.y. jos turi išsilavinimą, žemesnį už ISCED 2 lygį). (14) ES-25 49 proc. 20 — 49 metų žemesnės kvalifikacijos moterų turi darbą — plg. 84 proc. aukštesnę kvalifikaciją turinčių moterų. Svarbu pažymėti, kad šis 30 procentų skirtumas tarp moterų atitinka tik 10 procentų (83 proc. plg. su 93 proc.) skirtumą tarp vyrų. Aukštesnės kvalifikacijos moterys, turinčios vaikų, apskritai yra dirbančios. ES-25 šių dviejų moterų grupių palyginimas būtų toks: bevaikės (88 proc. plg. 57 proc.); turinčios 1 arba 2 vaikus (80 proc. plg. 43 proc.); turinčios 3 ir daugiau vaikų (63 proc. plg. 22 proc.).

3.3.2

Mokymo programos skatina rinktis tuos dalykus, kurie yra labai susiję su lytimi, todėl mergaitės renkasi kursus ir karjerą, kuri yra mažiau mokama, o mokytojai ir konsultantai karjeros klausimais nėra išmokyti svarstyti arba pripažinti lyties klausimų svarbą. Su didžiausia rizika šiuo atveju susiduria mergaitės, kurios jau priklauso ties skurdo riba esantiems namų ūkiams, nes, remiantis tyrimais (15), neproporcingai daug šios grupės atstovų esama prasčiau mokamuose darbuose dėl žemo jų išsilavinimo. Dalinis rankų darbas — žalingiausia darbo kategorija moterims, žalingesnė už bet kurį kitą dalinį darbą ir rankų darbą visą darbo dieną, nes šių moterų išsilavinimo lygis yra itin žemas. Šioms moterims darbo pasirinkimas yra ribotas dėl skurdo ir lyties sąveikos joms mokantis, o tai ne tik lemia jų darbo gyvenimą ir išėjimą į pensiją, tačiau taip pat gali lemti skurdo paveldėjimą.

3.3.3

EESRK džiaugiasi Lisabonos tiksluose skiriamu dėmesiu darbui ir ypač moterų užimtumui, tačiau pažymi, kad ties skurdo riba gyvenančioms moterims to nepakanka. Valstybės narės turi galimybę dirbti su pilietine visuomene ir NVO, dirbančiomis lyčių lygybės ir skurdo mažinimo srityse, kad nutrauktų šį visą gyvenimą ir iš kartos į kartą besitęsiantį skurdą. Tam jos turi spręsti švietimo institucijose egzistuojančių stereotipų, susijusių su mergaičių ir berniukų profesiniu pasirinkimu, klausimus, o suaugusioms moterims teikti veiksmingus švietimo kursus, kurie būtų prienami, ugdytų paklausius įgūdžius ir atitiktų šių moterų poreikius.

3.4   Baudžiamojo teisingumo įtaka skurdui ir moterų socialinė atskirtis

3.4.1

Moterų, kurios įtariamos arba įvykdė kriminalinį nusikaltimą, yra mažuma. Moterų žinomų nusikaltėlių yra tik kas penkta, o moterų kalinių tik 6 proc. Tačiau paskutinį dešimtmetį moterų skaičius kalėjimuose sparčiai augo, nors moterų nusikalstamumas tiek pat nedidėjo. (16) Dauguma moterų į kalėjimą patenka dėl nesmurtinių nusikaltimų ir praleidžia jame mažiau nei metus. Beveik ketvirtadalis laisvės netekusių moterų yra tik tardomos, o ne nuteistos už nusikaltimą.

3.4.2

Tas pats tyrimas rodo, kad didelė dalis į kalėjimą patekusių moterų prieš įkalinimą neturėjo užimtumo garantijų, jos arba niekada nedirbo, arba dirbo mažai mokamą darbą be užimtumo garantijų, neturėjo saugaus prieglobsčio, labai žemą išsilavinimą ir buvo patyrusios fizinį ir (arba) lytinį kitų šeimos narių arba svetimų vyrų smurtą. Todėl moterų įkalinimas dar labiau atskiria tas moteris, kurios jau yra socialiai atskirtos.

3.4.3

Žymų moterų skaičiaus kalėjimuose augimą galima paaiškinti, remiantis bausmių studijomis, atliktomis kai kuriose valstybėse narėse. Jose teigiama, jog moterys dažnai patenka į kalėjimą todėl, kad jos jau yra socialiai atskirtos (t.y. benamės, bedarbės, vartojančios narkotikus); ir todėl, kad teisėjai ir teismo pareigūnai mano, kad jeigu jos yra socialiai atskirtos, esama didesnės tikimybės nusikalsti ateityje, o įkalinimas (perauklėjimas ir įvairios programos) gali sumažinti ir sumažins tikimybę atskirtoms moterims vėl nusikalsti (arba pradėti vartoti narkotikus) po to, kai jos bus išleistos iš kalėjimo.

3.4.4

Tyrimas atskleidžia, kad moterų kalinių perauklėjimas ir reintegravimas yra neįmanomas dėl to, kad didelė dalis šių moterų yra psichiškai nesveikos (50 proc. Anglijoje ir Velse), (17) nepalankios užimtumo ir išsimokslinimo sąlygos ir dėl santykinai trumpo daugelio moterų kalinių įkalinimo laiko. Galima ginčytis dėl to, ar kalėjimas yra perauklėjimo institucija, tačiau, kaip rodo tyrimo išvados, sunku įsivaizduoti, kaip kalėjimas pats savaime galėtų suteikti daugeliui kalinių geresnį išsilavinimą, tvarią reabilitaciją nuo narkotikų, emocinę pagalbą arba išugdyti paklausius įgūdžius po išėjimo į laisvę.

3.4.5

Kalėjimas visų pirma yra skirtas bausti. Tyrimas parodė, kad kalėjimai atskiria moteris, kurios iki įkalinimo nebuvo atskirtos, ir dar labiau atskiria tas, kurios jau buvo socialiai atskirtos. Įkalinimas moterims kainuoja brangiau nei vyrams dėl žalos, kurią patiria vaikai, kai jų motinos patenka į kalėjimą. Pavyzdžiui, JK tik 25 proc. įkalintų moterų nurodė, kad vaikų tėvas, jų vyras arba partneris, rūpinasi jų vaikais. Net iki 92 proc. įkalintų vyrų nurodė motiną. Tai smarkiai nusveria visą naudą, kurios tikimasi gauti iš kriminalinio teisingumo — atgrasinimo arba rizikos sumažėjimo.

3.4.6

Moterys iš užsienio šalių ir mažumų grupių yra dvigubai diskriminuojamos, todėl kriminalinio teisingumo sistemoje jų santykis yra neproporcingai didelis.

3.4.7

EESRK sutinka su pranešimo pasiūlymais, kad būtina imtis veiksmų, siekiant smarkiai sumažinti į kalėjimą patenkančių moterų skaičių, nes daugelis laisvės netekusių moterų yra tardomos ir nėra nuteistos už nusikaltimą, o įvykdytas nusikaltimas dažnai yra nesmurtinio pobūdžio. Kai kurios valstybės yra numačiusios mažiau kenksmingas įkalinimo alternatyvas, o su tinkamu rūpesčių ir pagalba įstatymus pažeidusios moterys, kurios susiduria su daugeliu problemų, gali siekti reabilitacijos ir integracijos į visuomenę.

3.5   Kova su prekyba moterimis ir vaikais

Prekyba moterimis ir vaikais yra struktūriškai apibrėžtos lyčių nelygybės padarinys ir prievartos išraiška. Prekybą skatina skurdas, aukos patiria įvairiausio pobūdžio skurdą, dėl to atsiranda priverstinis darbas, vergovė lytiniu pagrindu, fizinio ir psichinio pobūdžio sveikatos sutrikimai, socialinė atskirtis ir pan. Kilmės šalių strateginės prevencijos kryptys turi atspindėti skurdo mažėjimą ir atsispindėti skurdo mažinimo bei socialinio vystymo strategijos kryptyse, darant specialią nuorodą į ekonomines moterų galimybes. Ilgalaikės prevencijos strategijos kryptys turi būti siejamos su pagrindinėmis prekybos žmonėmis priežastimis, ir tarp jų yra skurdas, diskriminacija, rasizmas, patriarchalinės struktūros, smurtas prieš moteris, fundamentalizmo apraiškos, lyčių nelygybė, socialinio saugumo tinklų nebuvimas, pinigų plovimas, korupcija, politinis nestabilumas, konfliktai ir nekontroliuojamos teritorijos, kliūtys ir šalių skirtumai. Visos vyriausybės turi numatyti priemones, skirtas nustatyti nelygia galia grįstus vyrų ir moterų santykius, ir turi numatyti pozityvias, suteikiančias moterims teises visose gyvenimo srityse skatinančias priemones.

4.   Rekomendacijos

4.1

EESRK pritaria 2004 m. kovo 5 d. bendram Komisijos ir Tarybos pranešimui dėl socialinės integracijos. Jis gerai vertina šešis pagrindinius politikos prioritetus, į kuriuos valstybės narės turėjo atkreipti ypatingą dėmesį nacionaliniuose veiksmų planuose (žr. priedą). Tačiau EESRK mano, kad politikoje yra akivaizdaus aplaidumo, būtent dėl lyčiai būdingų rodiklių identifikavimo ir stebėsenos. EESRK primygtinai rekomenduoja įtraukti šiuos rodiklius, nes egzistuoja reikšmingi skirtumai tarp vyrų ir moterų, kai kalbama apie skurdą. Nekreipiant dėmesio į su lytimi susijusią skurdo prigimtį arba neprižiūrint politikos poveikio tiek vyrams, tiek moterims, tikėtina, kad skurdo mažinimui skirtos politikos bus sėkmingos tik iš dalies. Tiriant su lytimi susijusią skurdo prigimtį bus laikomasi įsipareigojimo išnaikinti skurdą, kuris buvo prisiimtas 1995 m. Kopenhagoje surengtame pasaulio aukščiausio lygio susitikime socialinės plėtros klausimais. Šio susitikimo metu buvo susitarta, kad ypatingas prioritetas bus teikiamas moterų ir vaikų, dažniausiai nešančių didžiausią skurdo naštą, teisėms ir poreikiams.

4.2

Daugelis valstybių narių smarkiai sustiprino institucines priemones, skirtas įtraukti skurdą ir socialinę integracijąį nacionalinės politikos formavimą. Tačiau galima padaryti dar daugiau, įtraukiant socialinius partnerius, taip pat ir NVO, vietos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu į politikos plėtrą ir įgyvendinimą, ypač švietimo, užimtumo ir pensijų srityse.

4.3

EESRK primygtinai rekomenduoja Lisabonos strategijos tikslus dėl didesnio moterų užimtumo papildyti strategijomis, kuriomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ties skurdo riba gyvenančios moterys ugdytų paklausius įgūdžius, leisiančius joms tapti finansiškai nepriklausomomis. Be to, kad pragyvenimas moterims būtų užtikrintas visais gyvenimo laikotarpiais, būtinos aktyvesnės iniciatyvos ir priemonės, skirtos užimtumo kokybei skatinti bei pajamų skirtumui mažinti. Neseniai EESRK nuomonėje dėl integruotų gairių augimui ir užimtumui išreiškė nuostabą, kad esamose užimtumo politikos gairėse nėra numatyta aiški moterų užimtumo gairė.

4.4	EESRK mano, kad galima daug pasiekti valstybėms narėms dalinantis patirtimi tose srityse, kurios daro įtaką moterims ir skurdui — pensijų mokėjimo, socialinės apsaugos sistemų, paauglių nėštumo, smurto prieš moteris panaikinimo, įskaitant neteisėtą prekybą, ir moterų įkalinimo.

4.5

Daugelis valstybių narių pasirašė Pekino veiksmų planą (1995 m. rugsėjo mėn.), kuriuo valstybės narės kviečiamos įvertinti nemokamo darbo vertę ekonomikai. Tačiau praėjus 10 metų, valstybės narės dar nėra sukūrusios šio reiškinio matavimo ir stebėsenos sistemų. Jos turi būti raginamos tai padaryti ir įrašyti tai kaip sudėtinę nacionalinės statistikos dalį.

4.6

Europos lyčių lygybės institutas turi būti atidarytas 2007 m. Skurdo problemų ES sprendimo politikoje lytis nepaminėta, vadinasi, lyties ir skurdo santykis tyrimų ir statistinėje literatūroje buvo santykinai ignoruojamas. Kad šią padėtį institutas galėtų pakeisti, reikalingos atitinkamos biudžeto lėšos. Savo nuomonėje dėl Lyčių lygybės instituto EESRK jau išreiškė susirūpinimą, jog tai nėra visiškai užtikrinama atitinkamame pasiūlyme dėl reglamento.

4.7	Todėl EESRK siūlo kelias prioritetines sritis. Naujasis institutas turėtų atlikti nuodugnią turimų duomenų analizę lyties požiūriu.

4.8	Kita ypatingo dėmesio reikalaujanti lyties ir skurdo sritis yra skurdo įtaka moterų fizinei ir psichinei sveikatai.

4.9	Trečia, mažai tyrinėta, ką moterys mano ir kaip jaučiasi gyvendamos skurdžiai ir ar jos skurdą patiria kitaip nei vyrai.

---

(1)  Skurdo ribos rodikliai gauti iš Europos Bendrijos namų ūkio tyrimo.

(2)  Bendrasis Komisijos ir Tarybos pranešimas socialinės integracijos tema– 2004 m. kovo 5 d.

(3)  Gary Becker ir Richard Posner „Sexual revolution“, 2005 m. balandžio 10 d. Pateikiama tinklapyje http://www.becker-posner-blog.com/archives/2005/04/index.html.

(4)  Eurostat 2001; išskyrus vienišiems asmenims priklausančius namų ūkius, lyčių atotrūkį, kalbant apie skurdo riziką, reikia vertinti atsargiai, kadangi jis remiasi prielaida, jog pajamos namų ūkyje paskirstomos visiems po lygiai.

(5)  Eurostat 2004.

(6)  Eurostat 2003.

(7)  Eurostat 2003.

(8)  Finch et al. (1999): New Deal for Lone Parents: Learning From the Prototype Areas. DSS Research Report No 92. Leeds: CDS; Lewis et al. ( 2000): Lone Parents and Personal Advisers: Roles and Relationships. DSS Research Report No. 122. Leeds: CDS; Dawson et al. (2000): New Deal for Lone Parents: Report on Qualitative Interviews with Individuals. Research and Development Report ESR55. Sheffield: Employment Service; Holtermann et al. (1999): Lone Parents and the Labour Market. Results from the 1997 Labour Force Survey and Review of Research. Employment Service Report 23. London: The Stationary Office.

(9)  Trečioji Innocenti ataskaita, 2001 m. liepa: A League Table of Teenage Births in Rich Nations (UNICEF).

(10)  Eurostat Europos darbo jėgos apklausa 2003

(11)  Kaip europiečiai leidžia laiką, Eurostat 1998-2002

(12)  Eurostat Europos darbo jėgos apklausa 2003.

(13)  2001 m. lapkričio 29 d. EESRK nuomonė Ekonomikos augimas, mokesčiai ir teisė gauti pensija ES (2002 2 21 OL C 48 – pranešėjas p. Byrne, antrasis pranešėjas p. Van Dijk.)

(14)  EC Statistics in focus – Gyventojai ir socialinės sąlygos, 4/2005.

(15)  Warren, T.: „Divergent Female Part-time Employment in Britain and Denmark and the Implications for Gender Equality“. Sociological Review 2001, 49(4), p. 548-567.

(16)  Vidurio Europos universiteto parengta Lyginamoji ataskaita, grindžiama nacionalinių tyrimų rezultatais. Duomenys yra šešių ES šalių: Ispanijos, Vokietijos, Anglijos ir Velso, Italijos, Prancūzijos ir Vengrijos.

(17)  JK Nacionalinė moterų komisija, 2005 m. kovas.

---