Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52005AE1060

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oro keleiviams pateikiamos informacijos apie skrydį vykdančio vežėjo tapatybę ir keitimosi saugos informacija tarp valstybių narių COM(2005) 48 final — 08/2005 (COD)

    OL C 24, 2006 1 31, p. 15–16 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    31.1.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 24/15


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oro keleiviams pateikiamos informacijos apie skrydį vykdančio vežėjo tapatybę ir keitimosi saugos informacija tarp valstybių narių

    COM(2005) 48 final — 08/2005 (COD)

    (2006/C 24/04)

    2005 m. kovo 30 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 80 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oro keleiviams pateikiamos informacijos apie skrydį vykdančio vežėjo tapatybę ir keitimosi saugos informacija tarp valstybių narių

    Transporto, energijos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2005 m. rugsėjo 1 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas p. McDonogh.

    420-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. rugsėjo 28-29 d. (2005 m. rugsėjo 28 d. posėdis), Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę, 161 nariui balsavus už ir 5 susilaikius.

    1.   Paaiškinimas

    1.1

    Visame pasaulyje saugos priežiūra reglamentuojama, remiantis 1944 m. Čikagoje pasirašyta Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija ir pagal ją sukurtais Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartais. Iš esmės patikrinimas, kaip oro vežėjai laikosi saugos reikalavimų, yra atliekamas laikantis saugos reikalavimų, galiojančių jų buveinės valstybėje.

    1.2

    Saugos lygis už ES ribų priklauso ir nuo trečiosiose šalyse taikomų priežiūros procedūrų efektyvumo. Siekdami užtikrinti aukštą aviacijos saugos lygį visuose į Bendriją atskrendančiuose, iš jos išskrendančiuose ar jos viduje skraidančiuose orlaiviuose, Europos Parlamentas ir Taryba neseniai priėmė Direktyvą 2004/36/EB (1) dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos, kuri numato suderintą užsienio orlaivių patikrinimo sistemą, kai šie orlaiviai naudojasi Europos oro uostais. Be to, ši direktyva numato keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir galimybę visoje Bendrijoje plačiau taikyti priemones, kurios vienoje valstybėje narėje buvo pradėtos taikyti tarptautinių saugos standartų neatitinkantiems trečiosios šalies orlaiviams ar operatoriams.

    1.3

    Apibendrinant galima pasakyti, kad SAFA direktyva įpareigoja valstybes nares sukurti informacijos kaupimo būdą, kuris padėtų joms identifikuoti potencialiai nesaugius operatorius.

    1.4

    Šarm-El-Šeiche ir 2005 m. įvykusios avarijos parodė, kad reikia priimti griežtas taisykles.

    1.5

    Patikrinimai perone turėtų būti privalomi ir taip pat turėtų įpareigoti valstybes nares plačiau keistis informacija bei taikyti bendras priemones, patvirtintas gavus tokių atliktų patikrinimų rezultatus. Komisija turėtų pateikti Europos oro linijų sąrašą.

    1.6

    Atsitiktinės atrankos būdu išrinktus patikrinimus, pasinaudojant orlaivio įgulos simuliatoriumi, reikėtų atlikti tada, kai skrendama Europos oro erdve, kad būtų galima nustatyti, ar jie yra kompetentingi skraidyti perpildytose oro erdvėse.

    1.7

    Operatoriaus pavadinimas keleiviams turi būti pateikiamas tada, kai jie užsako vietas iš anksto, pasinaudodami oro linijų tinklalapiu ar kelionių agentūros paslaugomis, o jei įvyksta pasikeitimai, jiems apie tai turėtų būti pranešama prieš kelionę, pavyzdžiui, jei išnuomojamas trečiosios šalies orlaivis su įgula ir atsargomis. Jeigu keleiviai lieka nepatenkinti, jiems turėtų būti suteikta teisė gauti viso dydžio kompensaciją.

    1.8

    Keleivis turėtų gauti informaciją apie orlaivio tipą, modelį ir amžių, jei jis to pageidauja. Taip pat ir apie registracijos valstybę.

    1.9

    Reikia primygtinai reikalauti pakankamo įgulai skirto poilsio laiko tarp skrydžių.

    1.10

    Priklausomai nuo kelionės tikslo, įgulos nariai turi pakankamai gerai mokėti anglų arba kitą Europos kalbą, kuri turėtų jiems padėti bendrauti su keleiviais, o avarijos atveju geras užsienio kalbos mokėjimas — būtinas.

    1.11

    Orlaiviams, kuriems draudžiama skristi į valstybę narę, turėtų būti neleidžiama skristi ir į kitas šalis.

    2.   Išvados

    Komitetas pritaria didžiajai Komisijos dokumento daliai, bet jis nėra pakankamai išsamus. Ateityje, suintensyvėjus oro eismui ir padidėjus judėjimui danguje, ateinančiais metais oro sauga taps didesne problema. Todėl laikas, skirtas šio reglamento peržiūrėjimui, gali būti trumpesnis nei penkeri metai. Be to, reikia sustiprinti ES oro linijų saugą, pavyzdžiui, apribojant leistiną į lėktuvą įsinešamo rankinio bagažo kiekį. Taip pat reikia pagerinti skrydžių valdymo vadovų anglų kalbos mokėjimą ir tinkamai apibrėžti įgulos poilsio laiką, ir t. t.

    2005 m. rugsėjo 28 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

    pirmininkė

    Anne-Marie SIGMUND


    (1)  OL L 143, 2004 4 30, p. 76 – EESRK nuomonė OL C 241, 2002 10 7, p. 33.


    Top