1 straipsnis

Vidaus vandenų laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemų techninės specifikacijos nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 415/2007 panaikinamas. Nuorodos į panaikintąjį reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. birželio 13 d.

PRIEDAS

Standartinis laivų buvimo vietos nustatymas ir sekimas vidaus vandenų laivyboje

TURINYS

1.

Bendrosios nuostatos

37

1.1.

Įvadas

37

1.2.

Nuorodos

37

1.3.

Terminų apibrėžtys

38

1.4.

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo paslaugos ir būtinieji reikalavimai, taikomi laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemoms

40

2.

Vidaus vandenų laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo funkcijos

41

2.1.

Įvadas

41

2.2.

Navigacija

41

2.2.1.

Vidutinės trukmės navigacija

41

2.2.2.

Trumpo laikotarpio navigacija

41

2.2.3.

Labai trumpo laikotarpio navigacija

42

2.3.

Laivų eismo valdymas

42

2.3.1.

Laivų eismo tarnybų paslaugos

42

2.3.1.1.

Informavimo paslauga

42

2.3.1.2.

Navigacinės pagalbos paslauga

42

2.3.1.3.

Eismo organizavimo paslauga

42

2.3.2.

Šliuzų valdymo planavimas ir veikimas

43

2.3.2.1.

Ilgalaikis šliuzų valdymo planavimas

43

2.3.2.2.

Vidutinės trukmės šliuzų valdymo planavimas

43

2.3.2.3.

Šliuzo veikimas

43

2.3.3.

Tiltų pakėlimo planavimas ir valdymas

43

2.3.3.1.

Vidutinės trukmės tiltų pakėlimo planavimas

43

2.3.3.2.

Trumpalaikis tiltų pakėlimo planavimas

44

2.3.3.3.

Tilto valdymas

44

2.4.

Nelaimių padarinių mažinimas

44

2.5.

Transporto valdymas

44

2.5.1.

Reisų planavimas

44

2.5.2.

Transporto logistika

44

2.5.3.

Intermodalinis uostų ir terminalų valdymas

44

2.5.4.

Krovinių ir laivyno valdymas

45

2.6.

Reikalavimų vykdymo užtikrinimas

45

2.7.

Vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčiai

45

2.8.

Informacijos poreikiai

45

3.

Vidaus vandenų AIS techninės specifikacijos

46

3.1.

Įvadas

46

3.2.

Taikymo sritis

47

3.3.

Reikalavimai

48

3.3.1.

Bendrieji reikalavimai

48

3.3.2.

Informacijos turinys

48

3.3.2.1.

Pastovioji laivo informacija

49

3.3.2.2.

Kintanti laivo informacija

49

3.3.2.3.

Su reisu susijusi laivo informacija

50

3.3.2.4.

Asmenų skaičius laive

50

3.3.2.5.

Su sauga susiję pranešimai

50

3.3.3.

Perduodamos informacijos pranešimo intervalas

50

3.3.4.

Technologinė platforma

52

3.3.5.

Suderinamumas su AIS A klasės mobiliosiomis stotimis

52

3.3.6.

Unikalus identifikatorius

52

3.3.7.

Reikalavimai dėl taikomųjų programų

52

3.3.8.

Tipo patvirtinimas

52

3.4.

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties protokolo pakeitimai

52

3.4.1.

3.2 lentelė. Buvimo vietos pranešimas

52

3.4.2.

Laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys (5 pranešimas)

54

3.4.3.

Grupinio priskyrimo komanda (23 pranešimas)

57

3.5.

Vidaus vandenų AIS pranešimai

57

3.5.1.

Papildomi Vidaus vandenų AIS pranešimai

57

3.5.2.

Taikomosios programos identifikatorius siunčiant vidaus vandenų AIS konkrečios taikomosios programos pranešimus

57

3.5.3.

Konkrečios taikomosios programos pranešimais perduodamos informacijos turinys

57

3.5.3.1.

Vidaus vandenų laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys (vidaus vandenų laivybai skirtas pranešimas FI 10)

57

3.5.3.2.

Asmenų skaičius laive (vidaus vandenų laivybai skirtas pranešimas FI 55)

58

4.

Kitos AIS mobiliosios stotys, naudojamos vidaus vandenų keliuose

59

4.1.

Įvadas

59

4.2.

Bendrieji reikalavimai dėl AIS B klasės mobiliųjų stočių naudojimo vidaus vandenų keliuose

60

5.

AIS navigacijos priemonės, naudojamos vidaus vandenų laivyboje

60

5.1.

Įvadas

60

5.2.

21 pranešimo naudojimas: pranešimas dėl navigacijos priemonių

60

5.3.

21 pranešimo papildymas dėl vidaus vandenims skirto tipo navigacijos priemonės

64

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.   Įvadas

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo (toliau – LBVNS) sistemų techninės specifikacijos yra pagrįstos atitinkamų tarptautinių organizacijų šioje srityje jau atliktu darbu, t. y. jau esamais vidaus vandenų laivybos, jūrų sektoriaus arba kitų susijusių sričių standartais ir techninėmis specifikacijomis.

Kadangi LBVNS sistemos taikomos mišraus eismo zonose, apimančiose ir vidaus vandenų, ir jūrų laivybos aplinką (pvz., jūrų uostai ir pakrantės rajonai), LBVNS sistemos turi būti suderinamos su automatinio identifikavimo sistemų (AIS) A klasės mobiliosiomis stotimis, kaip nurodyta SOLAS konvencijos V skyriuje.

Kai naudojant LBVNS sistemas yra teikiamos esminės paslaugos, apibrėžtos Direktyvoje (ES) 2016/1148 (1) dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, taikomos tos direktyvos nuostatos.

1.2.   Nuorodos

Šiame priede daromos nuorodos į toliau nurodytus tarptautinius susitarimus, rekomendacijas, standartus ir gaires.

Dokumento pavadinimas	Organizacija	Paskelbimo data
The World Association for Waterborne Transport Infrastructure (PIANC) Guidelines and Recommendations for River Information Services (Pasaulinė vandens transporto infrastruktūros asociacija (PIANC). Upių informacijos paslaugų teikimo gairės ir rekomendacijos)	PIANC	2011
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), V skyrius „Laivybos saugumas“ (su pakeitimais)	IMO	1974
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) MSC.74(69) Annex 3. Recommendation on Performance Standards for a Ship-borne Automatic Identification System (AIS), 1998 (Rezoliucijos MSC.74(69) 3 priedas. Rekomendacija dėl laivo automatinio identifikavimo sistemos (AIS) veikimo standartų)	IMO	1998
IMO Resolution A.915(22).Revised Maritime Policy and Requirements for a future Global Navigation Satellite System (GNSS), 2002 (IMO rezoliucija A.915(22). Peržiūrėta jūrų politika ir reikalavimai dėl būsimos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS))	IMO	2002
IMO Resolution A.1106(29). Revised Guidelines for the Onboard Operational Use of Shipborne Automatic Identification System (AIS), 2015 (IMO rezoliucija A.1106(29). Peržiūrėtos gairės dėl laivo automatinio identifikavimo sistemos (AIS) naudojimo laive)	IMO	2015
Recommendation by the International Telecommunication Union ITU-R M.585. Assignment and use of identities in the maritime mobile service, 2015 (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacija ITU-R M.585. Tapatybės priskyrimas ir naudojimas jūrų mobiliojoje tarnyboje)	ITU	2015
Recommendation by the International Telecommunication Union ITU-R M.1371. Technical characteristics for a universal shipborne automatic identification system using time division multiple access in the VHF maritime mobile band (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacija ITU-R M.1371. Universalios laivo automatinio identifikavimo sistemos, kurioje naudojama daugkartinė laikinio tankinimo prieiga (TDMA) jūrų mobiliojo ryšio VHF diapazone, techninės charakteristikos)	ITU	2014
International Standard by International Electrotechnical Commission (IEC) 61993-2. Maritime navigation and radio communication equipment and systems – Automatic Identification system. Part 2: Class A shipborne equipment of the universal automatic identification system (AIS). (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) tarptautinis standartas 61993-2. Jūrų navigacijos ir radijo ryšio įranga ir sistemos. Automatinio identifikavimo sistema. 2 dalis. Universalios automatinio identifikavimo sistemos (AIS) A klasės įranga laive)	IEC	2018
International Standard IEC 61162-Serie, Maritime navigation and radio communication equipment and systems — Digital interfaces. Part 1: Single talker and multiple listeners; Part 2: Single talker and multiple listeners, high speed transmission (Tarptautinis standartas (serija) IEC 61162. Jūrų navigacijos ir radijo ryšio įranga ir sistemos. Skaitmeninės sąsajos. 1 dalis. Vienas pranešimų siuntėjas ir daug gavėjų. 2 dalis. Vienas pranešimų siuntėjas ir daug gavėjų, perdavimas didele sparta)	IEC	1 dalis: 2016 2 dalis: 1998
International Standard by International Electrotechnical Commission (IEC) 62287-Series, Maritime navigation and radio communication equipment and systems – Class B shipborne equipment of the automatic identification system (AIS) Part 1: Carrier-sense time division multiple access (CSTDMA) techniques; Part 2: Self-organising time division multiple access (SOTDMA) techniques (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) tarptautinis standartas (serija) 62287. Jūrų navigacijos ir radijo ryšio įranga ir sistemos. Automatinio identifikavimo sistemos (AIS) B klasės įranga laive. 1 dalis. Daugkartinės laikinio tankinimo prieigos su nešlio sekimu (CSTDMA) technologijos. 2 dalis. Savireguliacinės daugkartinės laikinio tankinimo prieigos (SOTDMA) technologijos)	IEC	2017
Radio Technical Commission's for Maritime Services (RTCM) Recommended Standards for Differential GNSS (Global Navigation Satellite Systems) Service (Jūrų tarnybų radiotechnikos komisijos (RTCM) rekomenduojami diferencinės GNSS (pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų) paslaugos standartai)	RTCM	2010
UNECE recommendation No 28. Codes for Types of Means of Transport (UNECE rekomendacija Nr. 28. Transporto priemonių tipų kodai)	UNECE	2010

1.3.   Terminų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

automatinio identifikavimo sistema Automatinio identifikavimo sistema (AIS) Automatinio identifikavimo sistema (AIS)– automatinė ryšio palaikymo ir identifikavimo sistema, skirta laivybos saugai didinti, padedanti efektyviai veikti laivų eismo tarnyboms (LET), teikti laivų pranešimus ir palaikyti laivų tarpusavio ir laivų ir kranto ryšį. Vidaus vandenų AIS Vidaus vandenų AIS– AIS, skirta naudoti vidaus vandenų laivyboje ir sąveiki su (jūrų) AIS; tai techniškai įgyvendinama keičiant ir papildant (jūrų) AIS. Buvimo vietos nustatymas ir sekimas Buvimo vietos nustatymas ir sekimas– laivo krovinio, tinkle perduodamo iš rankų į rankas pakeliui į jo paskirties vietą, ankstesnės ir dabartinės buvimo vietos stebėjimo ir registravimo procesas. Sekimas apima informaciją, kur atitinkamas produktas jau pabuvojo, o buvimo vietos nustatymas – kur jis bus gabenamas toliau. Kelias Kelias– esama arba būsima judėjimo iš vienos vietos į kitą trajektorija.

b)

Paslaugos Upių informacijos paslaugos (UIP) Upių informacijos paslaugos (UIP)– pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB (2) 3 straipsnio a punktą teikiamos paslaugos. Laivų eismo valdymas (LEV) Laivų eismo valdymas (LEV)– veikianti suderintų priemonių ir paslaugų sistema, kuria siekiama didinti laivybos saugą, saugumą ir efektyvumą ir užtikrinti jūrų aplinkos apsaugą visuose laivybai tinkamuose vandenyse. Vidaus vandenų laivų eismo tarnybų (LET) paslaugos Vidaus vandenų laivų eismo tarnybų (LET) paslaugos– paslaugos, apibrėžtos Komisijos reglamento (EB) Nr. 414/2007 (3) priedo 2.5 punkte. Navigacijos informacija Navigacijos informacija– laive esančiam kapitonui (laivavedžiui) teikiama informacija, padedanti priimti laivo valdymo sprendimus. Taktinė eismo informacija (TEI) Taktinė eismo informacija– informacija, nuo kurios priklauso navigaciniai sprendimai, nedelsiant priimami atsižvelgiant į realią eismo padėtį ir į aplinkinę geografinę teritoriją. Taktinė eismo informacija naudojama taktiniam eismo vaizdui generuoti. Strateginė eismo informacija (SEI) Strateginė eismo informacija– informacija, nuo kurios priklauso upių informacijos paslaugų (UIP) naudotojų sprendimai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Strateginė eismo informacija naudojama strateginiam eismo vaizdui generuoti. Laivo buvimo vietos nustatymas ir sekimas (LBVNS) Laivo buvimo vietos nustatymas ir sekimas– Reglamento (EB) Nr. 414/2007 priedo 2.12 punkte apibrėžta funkcija. Mobiliosios jūrų tarnybos identifikatorius (MMSI) Mobiliosios jūrų tarnybos identifikatorius (angl. Maritime Mobile Service Identity, MMSI)– radijo ryšiu perduodama devynių skaitmenų seka, pagal kurią vienareikšmiškai identifikuojami kiekvienas atskiras laivas, stotys, kranto stotys ir grupiniai radijo pranešimai. Tarptautinė elektroninių pranešimų sistema (ERI) Tarptautinė elektroninių pranešimų sistema (angl. Electronic Reporting International, ERI)– pagal Direktyvos 2005/44/EB 5 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos techninės gairės ir specifikacijos. Vidaus vandenų elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (vidaus vandenų ECDIS) Vidaus vandenų elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (vidaus vandenų ECDIS)– pagal Direktyvos 2005/44/EB 5 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytos techninės gairės ir specifikacijos. Dalyviai Laivo kapitonas Laivo kapitonas– laive esantis asmuo, kuris vadovauja ir turi įgaliojimus priimti visus su navigacija ir laivo valdymu susijusius sprendimus. (Terminai „kapitonas“ ir „škiperis“ laikomi sinonimais.) Laivavedys Laivavedys– asmuo, vedantis laivą pagal laivo kapitono pateiktus reiso plano nurodymus. UIP kompetentinga institucija UIP kompetentinga institucija– už upių informacijos paslaugas atsakinga institucija, valstybės narės paskirta pagal Direktyvos 2005/44/EB 8 straipsnį. UIP operatorius UIP operatorius– asmuo, atliekantis vieną arba daugiau su upių informacijos paslaugų teikimu susijusių užduočių. UIP naudotojai UIP naudotojai– visos įvairios naudotojų grupės, apibrėžtos Direktyvos 2005/44/EB 3 straipsnio g punkte.

1.4.   Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo paslaugos ir būtinieji reikalavimai, taikomi laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemoms

LBVNS sistemas turi būti galima naudoti teikiant šias paslaugas:

—	navigacijos,

—	eismo informacijos;

—	eismo valdymo,

—	nelaimių padarinių mažinimo,

—	transporto valdymo,

—	reikalavimų vykdymo užtikrinimo,

—	vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčių rinkimo,

—	laivakelio informacijos paslaugas,

—	statistikos paslaugas.

Tai nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 414/2007 nuostatoms, kurios taikomos toms paslaugoms.

Svarbiausia LBVNS informacija yra susijusi su laivo identifikacija ir jo buvimo vieta. LBVNS sistema turi būti pajėgi automatiškai ir periodiškai teikti kitiems laivams ir kranto stotims (jei tuose laivuose ar kranto stotyse yra reikiama įranga) bent šią informaciją:

—	unikalus laivo identifikatorius (ID): unikalus Europos laivo identifikacinis numeris (ENI) / Tarptautinės jūrų organizacijos numeris (IMO numeris),

—	laivo pavadinimas,

—	laivo šaukinys,

—	navigacinis statusas,

—	laivo arba vilkstinės tipas,

—	laivo arba vilkstinės matmenys,

—

grimzlė,

—	pavojingo krovinio žymėjimas (mėlynų kūgių skaičius pagal ADN),

—	pakrovimo statusas (pakrautas / nepakrautas),

—	paskirties uostas,

—	numatomas atvykimo į paskirties uostą laikas (ETA),

—	asmenų skaičius laive,

—	buvimo vieta (ir nurodyta šių duomenų kokybė),

—	greitis (ir nurodyta šių duomenų kokybė),

—	laivo kursas dugno atžvilgiu (COG) (ir nurodyta šių duomenų kokybė),

—	kurso kryptis (HDG) (ir nurodyta šių duomenų kokybė),

—	posūkio kampinis greitis (ROT),

—	mėlynų ženklų informacija,

—	buvimo vietos užfiksavimo laiko žyma.

Šie būtinieji reikalavimai atitinka naudotojų poreikius ir vidaus vandenų LBVNS sistemoms reikalingus duomenis.

LBVNS sistema kuriama pakankamai lanksti, kad būtų galima ateityje įtraukti papildomų reikalavimų.

2.   VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ BUVIMO VIETOS NUSTATYMO IR SEKIMO FUNKCIJOS

2.1.   Įvadas

Šiame skirsnyje nustatomi reikalavimai dėl įvairių kategorijų UIP paslaugoms teikti reikalingos LBVNS informacijos. Reikalavimai dėl kiekvienos kategorijos paslaugų yra išvardyti apibūdinant atitinkamas naudotojų grupes ir LBVNS informacijos naudojimo pobūdį.

LBVNS informacijos poreikiai apžvelgiami šio skirsnio pabaigoje, 2.1 lentelėje.

2.2.   Navigacija

Laivo buvimo vietos nustatymas ir sekimas gali padėti atlikti navigacijos veiksmus laive. Pagrindinė šios informacijos naudotojų grupė yra laivavedžiai.

Navigacijos procesas gali būti dalijamas į tris etapus:

a)	vidutinės trukmės navigaciją;

b)	trumpo laikotarpio navigaciją;

c)	labai trumpo laikotarpio navigaciją.

Naudotojų poreikiai kiekviename etape yra skirtingi.

2.2.1.   Vidutinės trukmės navigacija

Vidutinės trukmės navigacija – navigacijos etapas, kuriame laivavedys stebi ir analizuoja eismo situaciją, vertindamas kelių būsimų minučių (ne daugiau kaip valandos) padėtį, ir vertina galimybes sutikti kitų laivų, su jais prasilenkti arba juos aplenkti.

Tam reikalingas eismo vaizdas – tipinis „vaizdas už vingio“, visų pirma ten, kur nesiekia laivo radaras.

Informacijos atnaujinimo dažnis priklauso nuo atliekamos užduoties ir skiriasi pagal laivo situaciją.

2.2.2.   Trumpo laikotarpio navigacija

Trumpo laikotarpio navigacija yra tas navigacijos proceso etapas, kuriame priimami sprendimai. Šiame etape eismo informacija yra reikalinga navigacijos procesui, įskaitant priemones, kurių prireikus imamasi siekiant išvengti susidūrimo. Atliekant šią funkciją yra stebimi kiti netoliese esantys laivai.

Realaus eismo informacija nuolat keičiamasi bent kas 10 sekundžių. Kompetentingos institucijos gali iš anksto nustatyti informacijos atnaujinimo dažnį kai kuriuose maršrutuose (didžiausias dažnis – kas 2 sekundes).

2.2.3.   Labai trumpo laikotarpio navigacija

Labai trumpo laikotarpio navigacija – operatyvios navigacijos procesas; anksčiau priimti sprendimai yra įvykdomi vietoje ir stebimas jų poveikis. Eismo informacija, kurią reikia gauti iš kitų laivų, ypač šiomis aplinkybėmis, yra susijusi su savojo laivo sąlygomis, kaip antai jo santykine padėtimi, santykiniu greičiu. Šiame etape būtina sekti labai tikslią informaciją.

Todėl labai trumpo laikotarpio navigacijai negalima naudoti laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos informacijos.

2.3.   Laivų eismo valdymas

Laivų eismo valdymą (LEV) sudaro bent šie elementai:

a)	laivų eismo tarnybų paslaugos;

b)	šliuzų valdymo planavimas ir veikimas;

c)	tiltų pakėlimo planavimas ir valdymas.

2.3.1.   Laivų eismo tarnybų paslaugos

Laivų eismo tarnybų paslaugos – šios paslaugos:

a)	informavimo paslauga;

b)	navigacinės pagalbos paslauga;

c)	eismo organizavimo paslauga.

Laivų eismo tarnybų (LET) paslaugų naudotojų grupės yra LET operatoriai ir laivavedžiai.

Su eismo informacija susiję naudotojų poreikiai nurodyti 2.3.1.1–2.3.1.3 punktuose.

2.3.1.1.   Informavimo paslauga

Informavimo paslauga teikiama transliuojant informaciją nustatytu laiku ir intervalais arba kai LET mano, kad tai reikalinga, arba laivo prašymu; tai gali būti pranešimai apie kitų laivų buvimo vietą, identifikaciją ir ketinimus, vandens kelio sąlygas, oro sąlygas, pavojingas situacijas ar bet kokius kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos laivo judėjimui.

Teikiant informavimo paslaugas būtina apžvelgti eismą tinkle arba laivakelio ruože.

Kompetentinga institucija gali iš anksto nustatyti informacijos atnaujinimo dažnį, jei to reikia saugiam ir patikimam plaukimui per tą teritoriją užtikrinti.

2.3.1.2.   Navigacinės pagalbos paslauga

Teikiant navigacinės pagalbos paslaugą, laivavedžiui pranešama apie sudėtingas navigacines ar meteorologines sąlygas arba laivavedžiui teikiama pagalba, kai yra kokių nors defektų ar trūkumų. Ši paslauga paprastai teikiama laivo prašymu arba LET ją suteikia tada, kai mano, kad tai reikalinga.

Kad LET operatorius galėtų individualiai teikti informaciją laivavedžiui, jis turi turėti detalų realaus eismo vaizdą.

Realaus eismo informacija turi būti keičiamasi nuolat (kas 3 sekundes, beveik tikruoju laiku ar kitu kompetentingos institucijos iš anksto nustatytu informacijos atnaujinimo dažniu).

Visa kita informacija turi būti teikiama LET operatoriaus prašymu arba ypatingomis aplinkybėmis.

2.3.1.3.   Eismo organizavimo paslauga

Eismo organizavimo paslauga – operatyvus eismo valdymas ir laivų judėjimo planavimas, siekiant išvengti laivų eismo spūsčių ir pavojingų situacijų. Ji yra ypač svarbi esant dideliam eismo intensyvumui arba kai specialiųjų transporto priemonių judėjimas gali daryti įtaką kitokio eismo srautui. Teikiant šią paslaugą taip pat gali būti sukuriama ir valdoma eismo leidimų sistema arba LET plaukimo planai, arba abu šie dalykai, kuriais nustatoma judėjimo pirmenybė, gali būti paskirstoma erdvė (pvz., švartavimosi vietos, šliuzo vieta, plaukimo maršrutai), teikiami privalomi pranešimai apie judėjimą LET teritorijoje, maršrutus, kurių reikia laikytis, ar greičio apribojimus, kurių viršyti negalima, arba imamasi kitų tinkamų priemonių, kurias LET vadovybė laiko reikalingomis.

2.3.2.   Šliuzų valdymo planavimas ir veikimas

Šliuzų valdymo planavimo (ilgalaikio ir vidutinės trukmės) procesai ir šliuzo veikimo procesas yra aprašyti 2.3.2.1–2.3.2.3 punktuose. Pagrindinės naudotojų grupės – šliuzų operatoriai, laivavedžiai, laivų kapitonai ir laivynų valdytojai.

2.3.2.1.   Ilgalaikis šliuzų valdymo planavimas

Ilgalaikis šliuzų valdymo planavimas – šliuzo veikimo per kelias ateinančias valandas (daugiausia vieną dieną) planavimas.

Šiuo atveju eismo informacija naudojama tikslinti informacijai apie laukimo prie šliuzų ir šliuzų praplaukimo laiką, kuris iš pradžių nustatomas remiantis statistine informacija.

Numatomas atvykimo laikas (ETA) pateikiamas, kai to prašoma, arba šia informacija pasikeičiama tuo atveju, jei nukrypimas nuo pradinio ETA viršija kompetentingos institucijos leidžiamą nuokrypį. Reikiamas atvykimo laikas (RTA) pateikiamas atsakant į ETA pranešimą arba gali būti šliuzo sistemos siunčiamas siekiant pasiūlyti šliuzo uždarymo laiką.

2.3.2.2.   Vidutinės trukmės šliuzų valdymo planavimas

Vidutinės trukmės šliuzų valdymo planavimas – šliuzo uždarymo dviejų ar keturių būsimų ciklų planavimas.

Šiuo atveju eismo informacija naudojama sudaryti atvykstančių laivų grafikui pagal esamus šliuzų ciklus, ir, remiantis šiuo planavimu, apie RTA pranešama laivavedžiams.

ETA pateikiamas, kai to prašoma, arba šia informacija pasikeičiama tuo atveju, jei nukrypimas nuo pradinio ETA viršija kompetentingos institucijos leidžiamą nuokrypį. Visa kita informacija pateikiama tik pirmą kartą susisiekus arba kai to prašoma. RTA pateikiamas atsakant į ETA pranešimą arba gali būti šliuzo sistemos siunčiamas siekiant pasiūlyti šliuzo uždarymo laiką.

2.3.2.3.   Šliuzo veikimas

Šliuzo veikimo etape vyksta pats šliuzo uždarymo procesas.

Realaus eismo informacija turi būti keičiamasi nuolat, arba kompetentinga institucija nustato kitokį informacijos atnaujinimo dažnį.

LBVNS informacija nėra pakankamai tiksli tokioms reikmėms, kai reikia didelio tikslumo, kaip antai uždarant šliuzų vartus.

2.3.3.   Tiltų pakėlimo planavimas ir valdymas

Tiltų pakėlimo planavimo (ilgalaikio ir vidutinės trukmės) procesai ir tilto valdymo procesas yra aprašyti 2.3.3.1–2.3.3.3 punktuose. Pagrindinės naudotojų grupės – tiltų operatoriai, laivavedžiai, laivų kapitonai ir laivynų valdytojai.

2.3.3.1.   Vidutinės trukmės tiltų pakėlimo planavimas

Vidutinės trukmės tiltų pakėlimo planavimo procesas yra toks eismo srauto optimizavimas, kad tiltai būtų pakeliami tinkamu laiku ir galėtų praplaukti laivai (vadinamoji žalioji banga). Planavimo laikotarpis apima nuo 15 minučių iki 2 valandų. Konkretus laikotarpis priklauso nuo vietos aplinkybių.

ETA ir informacija apie buvimo vietą pateikiami paprašius arba tokia informacija iškart pasikeičiama tada, kai atnaujinto ETA skirtumas nuo pradinio ETA viršija kompetentingos institucijos iš anksto nustatytą vertę. Visa kita informacija pateikiama tik pirmą kartą susisiekus arba kai to prašoma. RTA pateikiamas atsakant į ETA pranešimą arba gali būti tilto sistemos siunčiamas siekiant pasiūlyti laiką, kada bus galima praplaukti tiltą.

2.3.3.2.   Trumpalaikis tiltų pakėlimo planavimas

Trumpalaikio tiltų pakėlimo planavimo atveju sprendimai priimami remiantis tilto pakėlimo strategija.

Realaus eismo informacija apie buvimo vietą, greitį ir judėjimo kryptį teikiama paprašius arba ja keičiamasi pagal kompetentingos institucijos nustatytą jos atnaujinimo dažnį, pavyzdžiui, kas 5 minutes. ETA ir informacija apie buvimo vietą pateikiami paprašius arba tokia informacija iškart pasikeičiama tada, kai atnaujinto ETA skirtumas nuo pradinio ETA viršija kompetentingos institucijos iš anksto nustatytą vertę. Visa kita informacija pateikiama tik pirmą kartą susisiekus arba kai to prašoma. RTA pateikiamas atsakant į ETA pranešimą arba gali būti tilto sistemos siunčiamas siekiant pasiūlyti laiką, kada bus galima praplaukti tiltą.

2.3.3.3.   Tilto valdymas

Tilto valdymo etape tiltas yra pakeliamas ir pro jį praplaukia laivas.

Realaus eismo informacija keičiamasi nuolat, arba kitokį informacijos atnaujinimo dažnį nustato kompetentinga institucija.

LBVNS informacija nėra pakankamai tiksli tokioms reikmėms, kai reikia didelio tikslumo, kaip antai pakeliant arba nuleidžiant tiltą.

2.4.   Nelaimių padarinių mažinimas

Nelaimių padarinių mažinimas šiomis aplinkybėmis reiškia daugiausia jų malšinimo priemones – reagavimą į realias avarijas ir pagalbos teikimą susiklosčius ekstremaliosioms situacijoms. Pagrindinės naudotojų grupės yra nelaimių valdymo centrų operatoriai, LET operatoriai, laivavedžiai, laivų kapitonai ir kompetentingos institucijos.

Įvykus avarijai, eismo informacija gali būti teikiama automatiškai arba reikiamos informacijos paprašo atsakinga organizacija.

2.5.   Transporto valdymas

Transporto valdymas dalijamas į keturių rūšių veiklą:

a)	reisų planavimą;

b)	transporto logistiką;

c)	uostų ir terminalų valdymą;

d)	krovinių ir laivyno valdymą.

Pagrindinės naudotojų grupės – laivų kapitonai, krovinių vežimo tarpininkai, laivynų valdytojai, krovinių siuntėjai ir gavėjai, ekspeditoriai, uostų direkcijos, terminalų operatoriai, šliuzų operatoriai ir tiltų operatoriai.

2.5.1.   Reisų planavimas

Reisų planavimas šiomis aplinkybėmis reiškia daugiausia planavimą kelionės metu. Vykdant reisą laivo kapitonas tikrina savo pradinį reiso planą.

2.5.2.   Transporto logistika

Transporto logistika apima transporto organizavimą, planavimą, vykdymą ir kontrolę.

Visą eismo informaciją reikia pateikti tada, kai to prašo laivo savininkas arba suinteresuotieji logistikos subjektai.

2.5.3.   Intermodalinis uostų ir terminalų valdymas

Intermodalinio uostų ir terminalų valdymo metu planuojami ištekliai uostuose ir terminaluose.

Terminalo ir uosto valdytojas prašo eismo informacijos arba susitaria, kad tam tikromis iš anksto nustatytomis aplinkybėmis eismo informacija bus siunčiama automatiškai.

2.5.4.   Krovinių ir laivyno valdymas

Krovinių ir laivyno valdymo metu planuojamas ir optimizuojamas laivų naudojimas, krovinių tvarkymas ir transportavimas.

Krovinio siuntėjas arba laivo savininkas prašo eismo informacijos arba eismo informacija siunčiama iš anksto nustatytomis aplinkybėmis.

2.6.   Reikalavimų vykdymo užtikrinimas

Reikalavimų vykdymo užtikrinimo užduotis apsiriboja tomis paslaugomis, kurios susijusios su pavojingaisiais kroviniais, imigracijos kontrole ir muitinės veikla. Pagrindinės naudotojų grupės – muitinės, kompetentingos institucijos ir laivų kapitonai.

Eismo informacija keičiamasi su atitinkamomis institucijomis. Eismo informacija keičiamasi paprašius arba tam tikru iš anksto nustatytu laiku, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kurias nustato atsakinga institucija.

2.7.   Vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčiai

Įvairiose Sąjungos vietovėse už naudojimąsi vandens keliais ir uostais yra mokami mokesčiai. Pagrindinės naudotojų grupės – kompetentingos institucijos, laivų kapitonai, laivynų valdytojai, vandens kelių institucijos ir uostų direkcijos.

Eismo informacija keičiamasi paprašius arba nustatytu laiku, kurį nustato kompetentinga vandens kelių institucija arba uosto direkcija.

2.8.   Informacijos poreikiai

2.1 lentelėje apžvelgti informacijos poreikiai teikiant įvairias paslaugas.

2.1 lentelė

Informacijos poreikių apžvalga

Identifikatorius

Pavadinimas

Šaukinys

Navigacinis statusas

Tipas

Matmenys

Grimzlė

Pavojingas krovinys

Pakrovimo statusas

Paskirties uostas

Numatomas atvykimo į paskirties uostą laikas (ETA)

Asmenų skaičius

Buvimo vieta ir laikas

Greitis

Kursas/judėjimo kryptis

Kurso kryptis

Posūkio kampinis greitis

Mėlyno ženklo naudojimas

Kita informacija

Navigacija – vidutinės trukmės

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

Navigacija – trumpo laikotarpio

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

Navigacija – labai trumpo laikotarpio

LBVNS šiuo metu netenkina reikalavimų

LEV – LET paslaugos

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

LEV – šliuzų veikimas

X

X

X

X

X

X

X

X

Aukštis virš vandens

LEV – šliuzų valdymo planavimas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

pagalbinių vilkikų skaičius, aukštis virš vandens, ETA/RTA

LEV – tiltų valdymas

X

X

X

X

X

X

X

Aukštis virš vandens

LEV – tiltų pakėlimo planavimas

X

X

X

X

X

X

X

X

Aukštis virš vandens, ETA/RTA

Nelaimių padarinių mažinimas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

Transporto valdymas – reisų planavimas

X

X

X

X

X

X

X

X

Aukštis virš vandens, ETA/RTA

Transporto valdymas – transporto logistika

X

X

X

X

X

Transporto valdymas – uostų ir terminalų valdymas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

ETA/RTA

Transporto valdymas – krovinių ir laivyno valdymas

X

X

X

X

X

X

X

X

ETA/RTA

Reikalavimų vykdymo užtikrinimas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

Vandens kelių ir uosto infrastruktūros mokesčiai

X

X

X

X

X

X

X

3.   VIDAUS VANDENŲ AIS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

3.1.   Įvadas

Jūrų laivybos srityje Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) nustatė, kad laivuose yra privaloma turėti automatinio identifikavimo sistemą (AIS): nuo 2004 m. pabaigos visuose tarptautiniais reisais plaukiojančiuose jūrų laivuose, kuriems taikomos SOLAS konvencijos V skyriaus nuostatos, turi būti įrengtos AIS A klasės mobiliosios radijo ryšio stotys (toliau – mobiliosios stotys).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/59/EB (4) yra nustatyta Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema, taikoma jūrų laivams, kuriais gabenami pavojingi ar taršūs kroviniai; šioje sistemoje pranešimams iš laivų ir jų stebėsenai naudojama AIS.

AIS yra laikoma tinkama automatinio identifikavimo ir laivų buvimo vietos nustatymo bei sekimo priemone vidaus vandenų laivyboje. Naudingas saugos reikmėms visų pirma yra tikralaikis AIS veikimas ir pasaulinių standartų bei gairių prieinamumas.

Kad AIS tenkintų konkrečius vidaus vandenų laivybos reikalavimus, ji turi būti toliau tobulinama pagal vadinamosios vidaus vandenų AIS technines specifikacijas, kartu išlaikant visišką suderinamumą su jūrų AIS ir su vidaus vandenų laivyboje jau taikomais standartais bei techninėmis specifikacijomis.

Kadangi vidaus vandenų AIS yra suderinama su jūrų AIS, ji teikia galimybę tiesiogiai keistis duomenimis tarp jūrų laivų ir vidaus vandenų laivų, plaukiojančių mišraus eismo zonose.

AIS yra:

—	sistema, IMO sukurta siekiant padėti didinti jūrų laivybos saugą; privaloma turėti visuose laivuose pagal SOLAS konvencijos V skyrių,

—	veikianti tiesioginiu režimu iš laivo į laivą, taip pat iš laivo į krantą ir iš kranto į laivą,

—	saugos sistema, kuriai keliami griežti prieinamumo, tęstinumo ir patikimumo reikalavimai,

—	sistema, veikianti tikruoju laiku dėl tiesioginio keitimosi duomenimis tarp laivų,

—	autonomiškai, savireguliacijos principu veikianti sistema be pagrindinės stoties. Jai nereikia centrinių kontrolės įrenginių,

—	grindžiama tarptautiniais standartais ir procedūromis pagal SOLAS konvencijos V skyrių,

—	patvirtinto tipo sistema, skirta laivybos saugai didinti taikant sertifikavimo procedūrą,

—	sąveiki pasauliniu mastu.

Šiame skirsnyje siekiama nustatyti visus būtinus techninius reikalavimus ir esamų AIS A klasės mobiliųjų stočių pakeitimus bei papildymus, reikalingus kuriant vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį, skirtą naudoti vidaus vandenų laivyboje.

3.2.   Taikymo sritis

AIS – laive esanti radijo duomenų sistema, kurioje keičiamasi pastoviaisiais, kintančiais ir su reisu susijusiais laivo duomenimis tarp reikiamą įrangą turinčių laivų ir tarp šią įrangą turinčių laivų bei kranto stočių. Laivų AIS stotys reguliariais intervalais transliuoja laivo identifikavimo, buvimo vietos ir kitus duomenis. Gaudamos tuos pranešimus, laivų arba kranto AIS stotys tame radijo dažnių diapazone gali automatiškai aptikti ir identifikuoti laivus su AIS ir nustatyti jų buvimo vietą, tam naudojant tinkamas vaizdavimo (kaip antai radarų ar elektroninių žemėlapių rodymo) sistemas, tokias kaip vidaus vandenų elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (vidaus vandenų ECDIS), apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 909/2013 (5). AIS siekiama didinti laivybos saugą, ja naudojantis laivų tarpusavio ryšiui palaikyti, naudojant ją laivams stebėti (LET), laivų buvimo vietai nustatyti ir laivams sekti, taip pat kaip pagalbinę priemonę nelaimių padariniams mažinti.

Skiriami šie AIS mobiliųjų stočių tipai:

a)	A klasės mobiliosios stotys, naudojamos visuose jūrų laivuose, kuriems taikomi reikalavimai jas turėti pagal SOLAS konvencijos V skyrių;

b)	vidaus vandenų AIS mobiliosios stotys, turinčios visas A klasės stočių funkcijas VHF duomenų perdavimo kanalo lygmeniu, tačiau nuo jų besiskiriančios papildomomis vidaus vandenų laivams skirtomis funkcijomis;

c)	B klasės SO/CS mobiliosios stotys, kurių funkcijos yra ribotos ir kurias galima naudoti laivuose, kuriems netaikomi reikalavimai turėti A klasės arba vidaus vandenų AIS mobiliąsias stotis;

d)	AIS kranto stotys, įskaitant AIS bazines stotis ir AIS retransliavimo stotis.

Gali būti skiriami tokie veikimo režimai:

a)	iš laivo į laivą: visi laivai su AIS gali gauti pastoviąją ir kintančią informaciją iš visų kitų laivų, kuriuose įrengta AIS, tame radijo dažnių diapazone;

b)	iš laivo į krantą: duomenis iš laivų su AIS gali gauti ir AIS kranto stotys, prijungtos prie UIP centro, kuriame gali būti generuojamas eismo vaizdas (taktinis eismo vaizdas ir (arba) strateginis eismo vaizdas);

c)	iš kranto į laivą: su reisu ir sauga susiję duomenys gali būti perduodami iš kranto į laivą.

AIS būdingas bruožas yra autonominis veikimo režimas naudojant savireguliacinę daugkartinę laikinio tankinimo prieigą (SOTDMA), o organizuojanti pagrindinė stotis nėra reikalinga. Radijo ryšio protokolas yra toks, kad laivų stotys veikia autonomiškai, savireguliacijos principu, keisdamosi ryšio prieigos parametrais. Laikas dalijamas į 1 minutės intervalus, kiekvienam radijo ryšio kanalui skiriant 2 250 laiko tarpsnių, kurie sinchronizuojami naudojant GNSS suderintąjį pasaulinį (UTC) laiką. Kiekvienas dalyvis organizuoja savo prieigą prie radijo ryšio kanalo pasirinkdamas laisvus laiko tarpsnius, atsižvelgdamas į būsimą laiko tarpsnių naudojimą kitose stotyse. Centrinė laiko tarpsnių priskyrimo kontrolė nėra reikalinga.

Vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį sudaro šios bendrosios dalys:

a)	VHF siųstuvas-imtuvas (1 siųstuvas, 2 imtuvai);

b)	GNSS imtuvas;

c)	duomenų apdorojimo įrenginys.

Universalioje laivo AIS, kurią apibrėžia IMO, ITU ir IEC ir kurią rekomenduojama naudoti vidaus vandenų laivyboje, yra naudojama SOTDMA prieiga VHF jūrų mobiliojo ryšio diapazone. AIS veikia tarptautiniu mastu paskirtais VHF dažniais AIS 1 (161,975 MHz) ir AIS 2 (162,025 MHz) ir gali būti perjungiama į kitus VHF jūrų mobiliojo ryšio diapazono dažnius.

Kad AIS tenkintų konkrečius vidaus vandenų laivybos reikalavimus, ji turi būti toliau tobulinama, kad būtų sukurta vadinamoji vidaus vandenų AIS ir kartu išlaikytas suderinamumas su jūrų AIS.

Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos vidaus vandenų laivyboje turi būti suderinamos su AIS A klasės mobiliosiomis stotimis, apibrėžtomis IMO. Todėl vidaus vandenų AIS pranešimais turi būti galima teikti šių rūšių informaciją:

a)	pastoviąją informaciją, tokią kaip oficialus laivo numeris, laivo šaukinys, laivo pavadinimas, laivo tipas;

b)	kintančią informaciją, tokią kaip laivo buvimo vieta, nurodant šių duomenų tikslumo ir vientisumo būklę;

c)	su reisu susijusią informaciją, tokią kaip vilkstinės ilgis ir plotis ar pavojingas krovinys laive;

d)	vidaus vandenų laivybai skirtą informaciją, kaip antai mėlynų kūgių/šviesos signalų skaičių pagal ADN arba numatomą atvykimo prie šliuzo, tilto, į terminalą ar prie sienos laiką (ETA).

Judančių laivų kintančios informacijos atnaujinimo taktiniu lygiu dažnis yra nuo 2 iki 10 sekundžių. Rekomenduojamas laivų su nuleistu inkaru informacijos atnaujinimo dažnis yra kelios minutės arba atnaujinimas atliekamas tada, kai informacija keičiama.

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis neatstoja navigacijos paslaugų, tokių kaip objektų sekimas radaru ir LET paslaugos, tačiau jas papildo. Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis taip pat teikia navigacijos informacijai papildomų duomenų: jos papildoma nauda yra susijusi su ja kaip stebėjimo priemone ir galimybe nustatyti laivų, kuriuose įrengta vidaus vandenų AIS, buvimo vietą. Buvimo vietos nustatymo tikslumas naudojant vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį, kai naudojamasi vidaus (nepatikslintais) GNSS duomenimis, paprastai yra daugiau nei 10 metrų. Kai buvimo vieta patikslinama naudojant DGNSS – naudojantis jūrinių švyturių diferencinio tikslinimo paslauga, AIS 17 pranešimu arba EGNOS (SBAS) – jos tikslumas paprastai yra mažiau nei 5 metrai. Vidaus vandenų AIS mobiliosios stotys ir radarai dėl savo skirtingų savybių vieni kitus papildo.

3.3.   Reikalavimai

3.3.1.   Bendrieji reikalavimai

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis yra sukurta remiantis AIS A klasės mobiliąja stotimi pagal SOLAS konvenciją.

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis turi atlikti pagrindines AIS A klasės mobiliųjų stočių funkcijas ir kartu atitikti konkrečius vidaus vandenų laivybos reikalavimus.

Vidaus vandenų AIS yra suderinama su jūrų AIS ir teikia galimybę tiesiogiai keistis duomenimis tarp jūrų laivų ir vidaus vandenų laivų, plaukiojančių mišraus eismo zonoje.

3.3–3.5 punktuose nustatyti reikalavimai yra papildomi reikalavimai, taikomi vidaus vandenų AIS, kuri skiriasi nuo AIS A klasės mobiliųjų stočių.

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties konstrukcija turi atitikti Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo standarto techninius paaiškinimus (Technical clarifications on the Vessel Tracking and Tracing standard).

Galios perdavimo numatytoji nuostata yra „didelė galia“, o mažos galios režimas nustatomas tik tuo atveju, jei tai daryti nurodo kompetentinga institucija.

3.3.2.   Informacijos turinys

Naudojant vidaus vandenų AIS mobiliąją stotį perduodama tik laivo buvimo vietos nustatymo ir sekimo ir su sauga susijusi informacija.

3.3.2.1–3.3.2.5 punktuose nustatytas informacijos turinys turi būti įvedamas taip, kad jį būtų galima siųsti iš vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties nenaudojant išorinės taikomosios programos.

Vidaus vandenų AIS pranešimuose turi būti toliau nurodyta informacija (žvaigždute (*) pažymėti duomenys turi būti tvarkomi kitaip negu jūrų laivų duomenys).

3.3.2.1.   Pastovioji laivo informacija

Pastoviosios laivo informacijos, teikiamos apie vidaus vandenų laivus, parametrai ir struktūra yra tokie patys kaip ir naudojant AIS A klasės mobiliąsias stotis (tiek, kiek tinkama). Bet koks keitimas iš vidaus vandenų į jūrinius parametrus, kai įmanoma, atliekamas automatiškai. Nenaudojamų parametrų laukai pažymimi kaip „netaikoma“ (not available).

Papildomai teikiama specifinė vidaus vandenų laivybos pastovioji laivo informacija.

Pastovioji laivo informacija transliuojama iš laivo automatiškai arba paprašius.

Naudotojo identifikatorius (MMSI)	visuose pranešimuose
Laivo pavadinimas	AIS 5 pranešimas
Laivo šaukinys	AIS 5 pranešimas
IMO numeris	AIS 5 pranešimas (netaikoma vidaus vandenų laivams)
Laivo / vilkstinės ir krovinio tipas*	AIS 5 pranešimas + vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10
Bendras ilgis (decimetro tikslumu)*	AIS 5 pranešimas + vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10
Bendras plotis (decimetro tikslumu)*	AIS 5 pranešimas + vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10
Unikalus Europos laivo identifikavimo numeris (ENI)	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10
Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas laive (antenos vieta)*	AIS 5 pranešimas

3.3.2.2.   Kintanti laivo informacija

Kintančios laivo informacijos, teikiamos apie vidaus vandenų laivus, parametrai ir struktūra yra tokie patys kaip ir naudojant AIS A klasės mobiliąsias stotis (tiek, kiek tinkama). Nenaudojamų parametrų laukai pažymimi kaip „netaikoma“ (not available).

Papildomai teikiama specifinė vidaus vandenų laivybos kintanti laivo informacija.

Kintanti laivo informacija transliuojama iš laivo automatiškai arba paprašius.

Buvimo vieta pagal pasaulinę geodezinę sistemą, naudojamą nuo 1984 m. (WGS 84)	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Greitis dugno atžvilgiu (SOG)	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Kursas (COG)	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Kurso kryptis (HDG)	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Posūkio kampinis greitis (ROT)	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Buvimo vietos tikslumas (GNSS/DGNSS)	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso rodomas laikas	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Navigacinis statusas	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Mėlynojo ženklo statusas*	AIS 1, 2 ir 3 pranešimai
Greičio informacijos kokybė	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10
Kurso informacijos kokybė	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10
Kurso krypties informacijos kokybė	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

3.3.2.3.   Su reisu susijusi laivo informacija

Su reisu susijusios laivo informacijos, teikiamos apie vidaus vandenų laivus, parametrai ir struktūra yra tokie patys kaip ir naudojant AIS A klasės mobiliąsias stotis (tiek, kiek tinkama). Nenaudojamų parametrų laukai pažymimi kaip „netaikoma“ (not available).

Papildomai teikiama specifinė vidaus vandenų laivo informacija, susijusi su reisu.

Su reisu susijusi laivo informacija transliuojama iš laivo automatiškai arba paprašius.

Paskirties uostas (ISRS vietos kodas)	AIS 5 pranešimas
Pavojingo krovinio kategorija	AIS 5 pranešimas
Numatomas atvykimo laikas (ETA)	AIS 5 pranešimas
Didžiausia esama statinė grimzlė*	AIS 5 pranešimas + vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10
Pavojingo krovinio žymėjimas	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10
Pakrautas / nepakrautas laivas	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 10

3.3.2.4.   Asmenų skaičius laive

Informacija apie laive esančių asmenų skaičių perduodama kaip transliuojamas pranešimas arba kaip adresuotas pranešimas iš laivo į krantą atsakant į prašymą arba įvykus įvykiui.

Įgulos narių skaičius laive	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 55
Keleivių skaičius laive	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 55
Laivo personalo narių skaičius laive	Vidaus vandenų laivybos pranešimas FI 55

3.3.2.5.   Su sauga susiję pranešimai

Su sauga susiję pranešimai (t. y. tekstiniai pranešimai) prireikus transliuojami arba siunčiami kaip adresuoti pranešimai.

Adresuotas su sauga susijęs pranešimas	AIS 12 pranešimas
Transliuojamas su sauga susijęs pranešimas	AIS 14 pranešimas

3.3.3.   Perduodamos informacijos pranešimo intervalas

Įvairių rūšių informacija vidaus vandenų AIS pranešimais perduodama skirtingo dažnio intervalais.

Vidaus vandenų kelių teritorijose judančių laivų kintančios informacijos pranešimo dažnis gali būti keičiamas, pereinant nuo autonominio režimo prie paskirtojo režimo ir atvirkščiai. Paskirtuoju režimu perduodamų pranešimų dažnį galima padidinti iki 2 sekundžių. Pranešimų teikimo pobūdį turi būti galima pakeisti iš AIS bazinės stoties (AIS 23 pranešimu dėl grupinio priskyrimo arba 16 pranešimu dėl individualaus priskyrimo) ir komandomis iš išorinių laivo sistemų, per IEC 61162 sąsają, nustatytą B priedėlyje.

Pastoviosios ir su reisu susijusios informacijos pranešimo dažnis yra 6 minutės, ji teikiama paprašius arba jei ši informacija keičiama.

Taikomi pranešimo dažniai:

Pastovioji laivo informacija	kas 6 minutes, paprašius arba kai duomenys pakeičiami
Kintanti laivo informacija	priklausomai nuo navigacinio statuso ir laivo veikimo režimo – arba autonominis (numatytasis), arba paskirtasis režimas, žr. 3.1 lentelę
Su reisu susijusi laivo informacija	kas 6 minutes, paprašius arba kai duomenys pakeičiami
Asmenų skaičius laive	pagal poreikį arba paprašius
Su sauga susiję pranešimai	pagal poreikį
Konkrečios taikomosios programos pranešimai	pagal poreikį (nustato kompetentinga institucija)

3.1 lentelė

Kintančios laivo informacijos atnaujinimo dažnis

Kintančios laivo sąlygos	Nominalus pranešimų intervalas
Laivo inkaras nuleistas, laivas juda ne didesniu nei 3 mazgų greičiu	3 minutės (6)
Laivo inkaras nuleistas, laivas juda didesniu nei 3 mazgų greičiu	10 sekundžių (6)
Laivas veikia autonominiu režimu, juda 0–14 mazgų greičiu	10 sekundžių (6)
Laivas veikia autonominiu režimu, juda 0–14 mazgų greičiu ir keičia kursą	3 1/3 sekundės (6)
Laivas veikia autonominiu režimu, juda 14–23 mazgų greičiu	6 sekundės (6)
Laivas veikia autonominiu režimu, juda 14–23 mazgų greičiu ir keičia kursą	2 sekundės
Laivas veikia autonominiu režimu, juda didesniu nei 23 mazgų greičiu	2 sekundės
Laivas veikia autonominiu režimu, juda didesniu nei 23 mazgų greičiu ir keičia kursą	2 sekundės
Laivas veikia paskirtuoju režimu (7)	nustatomas tarp 2 sekundžių ir 10 sekundžių

3.3.4.   Technologinė platforma

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties platforma yra AIS A klasės mobilioji stotis.

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties techninis sprendimas yra pagrįstas tais pačiais, kaip AIS A klasės mobiliųjų stočių, techniniais standartais (Rekomendacija ITU-R M.1371 ir tarptautinis standartas IEC 61993-2).

3.3.5.   Suderinamumas su AIS A klasės mobiliosiomis stotimis

Vidaus vandenų AIS mobiliosios stotys yra suderintos su AIS A klasės mobiliosiomis stotimis ir yra pajėgios gauti ir apdoroti visus AIS pranešimus (pagal Rekomendaciją ITU-R M.1371 ir Rekomendacijos ITU-R M.1371 techninius paaiškinimus, kuriuos pateikė Tarptautinė jūrų navigacijos įrenginių ir švyturių administracijų asociacija (IALA)), ir, papildomai, 3.4 punkte apibrėžtus pranešimus.

3.3.6.   Unikalus identifikatorius

Kad būtų užtikrintas suderinamumas su jūrų laivais, vidaus vandenų AIS mobiliosiose stotyse kaip unikalus stoties identifikatorius (radijo įrangos identifikatorius) naudojamas mobiliosios jūrų tarnybos identifikatoriaus (MMSI) numeris.

3.3.7.   Reikalavimai dėl taikomųjų programų

3.3.2 punkte nurodyta informacija yra įvedama, saugoma ir parodoma tiesiogiai pačioje vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje.

Vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje taip pat turi būti galima specifinius vidaus vandenų laivybos pastoviuosius duomenis saugoti vidinėje atmintinėje, kad nutrūkus elektros tiekimui ši informacija būtų išsaugota.

Naudojamam minimaliam klaviatūrą ir ekraną turinčiam įtaisui (angl. Minimum Keyboard Display, MKD) reikalingas vidaus vandenų AIS informacijos turinio duomenų konvertavimas (pvz., iš mazgų į km/h) arba informacijos apie vidaus vandenų laivų tipus įvedimas ir parodymas MKD yra atliekamas pačioje vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje.

Konkrečios taikomosios programos pranešimai (ASM) turėtų būti įvedami ir parodomi per išorinę taikomąją programą, išskyrus vidaus vandenų AIS ASM DAC = 200 FI = 10 pranešimus (vidaus vandenų laivo pastoviuosius ir su reisu susijusius duomenis) ir DAC = 200 FI = 55 pranešimus (asmenų skaičių vidaus vandenų laive), kurie įvedami tiesiogiai pačioje vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje.

Skaitmeninės sąsajos sakiniai, reikalingi įvedant specifinius vidaus vandenų laivybos duomenis į AIS atsakiklį, yra nustatyti B priedėlyje.

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis turi mažų mažiausiai turėti išorinę sąsają, skirtą DGNSS tikslinimo ir vientisumo informacijai įvesti, pagal Jūrų tarnybų radiotechnikos komisijos 104-ojo specialiojo komiteto dėl DGNSS pateiktas nuostatas.

3.3.8.   Tipo patvirtinimas

Vidaus vandenų AIS mobilioji stotis turi būti patvirtinto tipo, kad atitiktų šias technines specifikacijas.

3.4.   Vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties protokolo pakeitimai

Dėl Rekomendacijos ITU-R M.1371 pakeitimų leidžiama pagal kelis parametrus naudoti naujus statuso kodus. Tai nekenkia AIS veikimui, tačiau dėl to gali būti parodyti neatpažįstami statuso kodai, jeigu naudojama įranga, atitinkanti ankstesnes standarto laidas.

3.4.1.   3.2 lentelė. Buvimo vietos pranešimas

3.2 lentelė

Buvimo vietos pranešimas

Parametras	Bitų skaičius	Apibūdinimas
Pranešimo ID	6	Šio pranešimo identifikatorius – 1, 2 arba 3
Kartojimo indikatorius	2	Naudojamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas. 0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti
Naudotojo ID (MMSI)	30	MMSI numeris
Navigacinis statusas	4	0 = plaukiantis, variklio varomas; 1 = nuleistu inkaru; 2 = nevaldomas; 3 = riboto manevringumo; 4 = apribotas dėl grimzlės; 5 = prišvartuotas; 6 = ant seklumos; 7 = užsiima žvejyba; 8 = plaukiantis naudojant bures; 9 = rezervuota naudoti po būsimo pakeitimo dėl greitaeigio laivo navigacinio statuso; 10 = rezervuota naudoti po būsimo pakeitimo dėl ekranoplano (WIG) navigacinio statuso; 11 = varikliu varomas laivas velkamas atgal (skirta regioniniam naudojimui) (8); 12 = varikliu varomas laivas stumiamas pirmyn arba velkama šalia (skirta regioniniam naudojimui) (8); 13 = rezervuota naudoti ateityje; 14 = AIS-SART (veikiantis); 15 = nenustatyta = numatytoji reikšmė (taip pat naudojama AIS)
Posūkio kampinis greitis ROT AIS	8	Nuo 0 iki + 126 = sukasi į dešinę 708o per minutę ar didesniu greičiu Nuo 0 iki – 126 = sukasi į kairę 708o per minutę ar didesniu greičiu Vertės nuo 0o iki 708o per minutę koduojamos kaip ROTAIS = 4,733 SQRT(ROTsensor) laipsnių per minutę; čia ROTsensor – posūkio kampinis greitis kaip posūkio kampinio greičio išorinio indikatoriaus įvesties duomenys. ROTAIS vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus. + 127 = sukasi į dešinę greičiau nei 5o per 30 sekundžių (posūkio indikatoriaus nėra) 127 = sukasi į kairę greičiau nei 5o per 30 sekundžių (posūkio indikatoriaus nėra) 128 (80 šešioliktainėje sistemoje) reiškia, kad posūkio informacijos nėra (numatytoji reikšmė). ROT duomenys neturėtų būti gaunami iš COG informacijos
Greitis dugno atžvilgiu	10	Greitis dugno atžvilgiu 1/10 mazgų žingsniais (0–102,2 mazgo) 1 023 = netaikoma; 1 022 = 102,2 mazgo ar didesnis (9)
Buvimo vietos tikslumas	1	Buvimo vietos tikslumo (PA) signalas turėtų būti nustatomas pagal ITU-R M. 1371 1 = didelis tikslumas (=< 10 m) 0 = mažas tikslumas (> 10 m) 0 = numatytoji reikšmė
Ilguma	28	Ilguma, išreikšta 1/10 000 min (± 180°, rytai = teigiama vertė (kaip papildomasis dvejetainis kodas), vakarai = neigiama vertė (kaip papildomasis dvejetainis kodas), 181 = (6791AC0 šešioliktainėje sistemoje) = netaikoma = numatytoji reikšmė)
Platuma	27	Platuma, išreikšta 1/10 000 min (± 90°, šiaurė = teigiama vertė (kaip papildomasis dvejetainis kodas), pietūs = neigiama vertė (kaip papildomasis dvejetainis kodas), 91= (3412140 šešioliktainėje sistemoje) = netaikoma = numatytoji reikšmė)
Kursas dugno atžvilgiu	12	Kursas dugno atžvilgiu, išreikštas 1/10o (0–3 599 ). 3 600 (E10 šešioliktainėje sistemoje) = netaikoma = numatytoji reikšmė; 3 601 –4 095 nenaudojama
Tikroji kurso kryptis	9	Laipsniai (0–359) (511 reiškia, kad netaikoma = numatytoji reikšmė).
Laiko žyma	6	UTC laikas sekundėmis, kada buvo parengtas pranešimas elektroninio buvimo vietos fiksavimo sistemoje (EPFS) (0–59, arba 60, jei laiko žymos nėra (tai taip pat yra numatytoji reikšmė), arba 61, jei buvimo vietos nustatymo sistema veikia rankinės įvesties režimu, arba 62, jei elektroninio buvimo vietos fiksavimo sistema veikia padėties apskaičiavimo (angl. dead reckoning, DR) režimu, arba 63, jei buvimo vietos nustatymo sistema neveikia)
Specialus manevravimo indikatorius: mėlynasis ženklas	2	Nurodoma, ar yra nustatytas mėlynasis ženklas (10) 0 = netaikoma = numatytoji reikšmė, 1 = neatlieka specialaus manevro = mėlynasis ženklas nenustatytas 2 = atlieka specialų manevrą = mėlynasis ženklas nustatytas – reikšmė „Taip“, 3 = nenaudojamas
Laisvas	3	Nenaudojamas. Turėtų būti nustatytas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.
RAIM signalas	1	Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso RAIM (imtuvo autonominio vientisumo stebėjimo) signalas; 0 = RAIM nenaudojamas = numatytoji reikšmė; 1 = RAIM naudojamas. RAIM signalas turėtų būti nustatomas pagal ITU-R M. 1371
Ryšio būklė	19	Ryšio būklė turėtų būti nustatoma pagal ITU-R M. 1371
Iš viso	168	Užima 1 laiko tarpsnį

3.4.2.   Laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys (5 pranešimas)

3.3 lentelė

Laivo pastoviųjų ir kintančių duomenų pranešimas

Parametras	Bitų skaičius	Apibūdinimas
Pranešimo ID	6	Šio pranešimo identifikatorius – 5
Kartojimo indikatorius	2	Siunčiamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas. 0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti
Naudotojo ID (MMSI)	30	MMSI numeris
AIS versijos nuoroda	2	0 = stotis, atitinkanti Rekomendaciją ITU-R M. 1371–1; 1 = stotis, atitinkanti Rekomendaciją ITU-R M. 1371–3 (ar vėlesnę); 2 = stotis, atitinkanti Rekomendaciją ITU-R M. 1371–5 (ar vėlesnę); 3 = stotis, atitinkanti būsimas laidas.
IMO numeris	30	0 = netaikoma = numatytoji reikšmė – netaikoma paieškos ir gelbėjimo orlaiviams 0000000001–0000999999 nenaudojama 0001000000–0009999999 = galiojantis IMO numeris; 0010000000–1073741823 = oficialus vėliavos valstybės numeris. (11)
Šaukinys	42	7 × 6 bitų ASCII simboliai, „@@@@@@@“ = netaikoma = numatytoji reikšmė Laivas, susietas su pagrindiniu laivu, turėtų naudoti raidę „A“, po kurios eina pagrindinio laivo MMSI numerio paskutiniai 6 skaitmenys. Šių laivų pavyzdžiai – velkami laivai, avarinio gelbėjimo kateriai, tenderiai, gelbėjimosi valtys ir gelbėjimosi plaustai.
Pavadinimas	120	Daugiausia 20 ASCII 6 bitų simbolių, žr. ITU-R M. 1371; @@@@@@@@@@@@@@@@@@@@ = netaikoma = numatytoji reikšmė. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) orlaivių atveju turėtų būti nustatyta „SAR AIRCRAFT NNNNNNN“ – čia NNNNNNN yra orlaivio registracijos numeris
Laivo ir krovinio tipas	8	0 = netaikoma arba nėra laivo = numatytoji reikšmė; 1–99 = kaip apibrėžta ITU-R M. 1371; (12) 100–199 = rezervuota regioniniam naudojimui; 200–255 = rezervuota naudoti ateityje Netaikoma SAR orlaiviams
Bendrieji laivo / laivų junginio matmenys ir buvimo vietos atskaitos taškas	30	Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas; taip pat parodo laivo matmenis metrais (žr. ITU-R M. 1371). Naudoti šį lauką SAR orlaiviams gali nuspręsti atsakinga administracija. Jei jis naudojamas, jame turėtų būti nurodyti didžiausi orlaivio matmenys. Numatytoji reikšmė A = B = C = D turėtų būti „0“ (13)  (14)  (15)
Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso tipas	4	0 = nenustatytas (numatytoji reikšmė), 1 = GPS, 2 = GLONASS, 3 = mišrus GPS/GLONASS, 4 = Loran-C, 5 = Chayka, 6 = integruotoji navigacijos sistema, 7 = nustatymas matavimais, 8 = Galileo, 9–14 = nenaudojamas, 15 = vidaus GNSS.
Numatomas atvykimo laikas (ETA)	20	ETA; MMDDHHMM UTC 19–16 bitai: mėnuo; 1–12; 0 = netaikoma = numatytoji reikšmė; 15–11 bitai: diena; 1–31; 0 = netaikoma = numatytoji reikšmė; 10–6 bitai: valanda; 0–23; 24 = netaikoma = numatytoji reikšmė; 5–0 bitai: minutė; 0–59; 60 = netaikoma = numatytoji reikšmė Naudoti šį lauką SAR orlaiviams gali nuspręsti atsakinga administracija
Didžiausia esama statinė grimzlė	8	išreikšta 1/10 m, 255 = grimzlė 25,5 m ar didesnė, 0 = netaikoma = numatytoji reikšmė (16)
Paskirties uostas	120	Daugiausia 20 simbolių naudojant 6 bitų ASCII; @@@@@@@@@@@@@@@@@@@@ = netaikoma. (17)
Galinis duomenų apdorojimo įrenginys (DTE)	1	Duomenų terminalas parengtas (0 = taikoma, 1 = netaikoma = numatytoji reikšmė)
Laisvas	1	Laisvas. Nenaudojamas. Nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje
Iš viso	424	Užima 2 laiko tarpsnius

3.1 paveikslas

Atskaitos taškas, naudojamas pranešant apie buvimo vietą ir bendruosius laivo/vilkstinės matmenis

	Bitų skaičius	Bitų laukai	Atstumas (m)
A	9	21–29 bitai	0–511 511 = 511 m arba didesnis	Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas
B	9	12–20 bitai	0–511 511 = 511 m arba didesnis
C	6	6–11 bitai	0–63 63 = 63 m arba didesnis
D	6	0–5 bitai	0–63 63 = 63 m arba didesnis
L = A + B	Nustatyta vidaus vandenų laivybos pranešime FI 10			Bendrieji matmenys, naudojami vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje
W = C + D
Matmuo turėtų būti matuojamas kurso krypties (laivapriekio), apie kurią informacija perduodama, kryptimi. Pranešamos buvimo vietos atskaitos taško nėra, bet yra žinomi laivo / vilkstinės matmenys: A = C = 0 ir B ≠ 0 ir D ≠ 0. Pranešamos buvimo vietos atskaitos taško ir laivo / vilkstinės matmenų duomenų nėra: A = B = C = D = 0 (= numatytoji reikšmė). Naudojant pranešimo lentelę A = svarbiausias laukas. D = mažiausiai svarbus laukas.

3.4.3.   Grupinio priskyrimo komanda (23 pranešimas)

Vidaus vandenų AIS mobiliosioms stotims grupinio priskyrimo tikslu adresuojamas 23 pranešimas, naudojant stoties tipą „6 = vidaus vandenų keliai“.

3.5.   Vidaus vandenų AIS pranešimai

3.5.1.   Papildomi Vidaus vandenų AIS pranešimai

Siekiant tenkinti informacijos poreikius, nustatomi pranešimai, konkrečiai skirti naudoti vidaus vandenų AIS. Kartu su pačioje vidaus vandenų AIS stotyje tiesiogiai įvedamos informacijos turiniu iš vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties gali būti perduodama papildoma informacija naudojant konkrečios taikomosios programos pranešimus (ASM). Šios informacijos turinys paprastai apdorojamas išorinėje taikomojoje programoje, tokioje kaip vidaus vandenų ECDIS.

Už vidaus vandenų AIS ASM pranešimų naudojimą yra atsakinga upių komisija arba kompetentingos institucijos.

3.5.2.   Taikomosios programos identifikatorius siunčiant vidaus vandenų AIS konkrečios taikomosios programos pranešimus

Konkrečios taikomosios programos pranešimai susideda iš AIS A klasės mobiliųjų stočių pranešimo struktūros pagal Rekomendaciją ITU-R M.1371 (pranešimo ID, kartojimo indikatoriaus, šaltinio ID, paskirties uosto ID), taikomosios programos identifikatoriaus (AI = DAC + FI) ir duomenų turinio (įvairaus ilgumo iki nustatytos ribos).

Taikomosios programos 16 bitų identifikatorių (AI = DAC + FI) sudaro šie elementai:

a)	10 bitų paskirtosios teritorijos kodas (angl. designated area code, DAC): tarptautinis (DAC = 1) arba regioninis (DAC > 1);

b)	6 bitų funkcijos identifikatorius (FI) – teikia galimybę siųsti 64 unikalius konkrečios taikomosios programos pranešimus.

Europoje suderintiems vidaus vandenų AIS konkrečios taikomosios programos pranešimams naudojamas DAC yra „200“.

Papildomai vietos ASM pranešimams gali būti naudojamas nacionalinis (regioninis) DAC, pvz., bandomiesiems reisams. Nepaisant to, labai rekomenduojama vengti regioninių ASM naudojimo.

3.5.3.   Konkrečios taikomosios programos pranešimais perduodamos informacijos turinys

Vidaus vandenų AIS ASM DAC = 200 FI = 10 pranešimas (vidaus vandenų laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys) ir DAC = 200 FI = 55 pranešimas (asmenų skaičius vidaus vandenų laive) yra įvedami tiesiogiai pačioje vidaus vandenų AIS mobiliojoje stotyje (žr. 3.5.3.1 ir 3.5.3.2 punktus).

3.5.3.1.   Vidaus vandenų laivo pastovieji ir su reisu susiję duomenys (vidaus vandenų laivybai skirtas pranešimas FI 10)

Šį pranešimą naudoja tik vidaus vandenų laivai, transliuodami laivo pastoviuosius ir su reisu susijusius duomenis kartu su 5 pranešimu. Šis pranešimas išsiunčiamas kartu su dvejetainiu 8 pranešimu kiek galima greičiau (pagal AIS galimybes) po 5 pranešimo.

3.4 lentelė

Vidaus vandenų laivo duomenų pranešimas

	Parametras	Bitų skaičius	Apibūdinimas
	Pranešimo ID	6	Pranešimo identifikatorius – 8; visada 8
	Kartojimo indikatorius	2	Naudojamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas. 0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti
	Šaltinio ID	30	MMSI numeris
	Laisvas	2	Nenaudojamas, nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.
Dvejetainiai duomenys	Taikomosios programos identifikatorius	16	DAC = 200, FI = 10
	Unikalus Europos laivo identifikavimo numeris (ENI)	48	8*6 bitų ASCII simboliai 00000000 = ENI nepriskirtas = numatytoji reikšmė;
	Laivo / laivų junginio ilgis	13	1–8 000 (kita nenaudojama) laivo / vilkstinės ilgis, išreikštas 1/10 m; 0 = numatytoji reikšmė
	Laivo / laivų junginio plotis	10	1–1 000 (kita nenaudojama) laivo / vilkstinės plotis, išreikštas 1/10 m; 0 = numatytoji reikšmė
	Laivo ir vilkstinės tipas	14	Skaičiumi žymimas laivo ir vilkstinės tipas, apibūdintas C priedėlyje 0 = netaikoma = numatytoji reikšmė
	Pavojingo krovinio žymėjimas	3	Mėlynų kūgių / šviesos signalų skaičius 0–3; 4 = B signalas, 5 = numatytoji reikšmė = nežinoma
	Didžiausia esama statinė grimzlė	11	1–2 000 (kita nenaudojama) grimzlė, išreikšta 1/100 m, 0 = numatytoji reikšmė = nežinoma
	Pakrautas / nepakrautas	2	1 = pakrautas, 2 = nepakrautas, 0 = netaikoma / numatytoji reikšmė, 3 nenaudojamas
	Greičio informacijos kokybė	1	1 = aukšta, 0 = žema/GNSS = numatytoji reikšmė (*1)
	Kurso informacijos kokybė	1	1 = aukšta, 0 = žema/GNSS = numatytoji reikšmė (*1)
	Kurso krypties informacijos kokybė	1	1 = aukšta, 0 = žema = numatytoji reikšmė (*1)
	Laisvas	8	Nenaudojamas, nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.
	Iš viso	168	Užima 1 laiko tarpsnį

3.5.3.2.   Asmenų skaičius laive (vidaus vandenų laivybai skirtas pranešimas FI 55)

Šį pranešimą siunčia tik vidaus vandenų laivai, informuodami apie asmenų (keleivių, įgulos narių, laivo personalo) skaičių laive. Šis pranešimas siunčiamas kartu su dvejetainiu 6 pranešimu, patartina jį siųsti įvykio atveju arba atsakant į prašymą, naudojant IAI (tarptautinio taikomosios programos identifikatoriaus) dvejetainį funkcinį 2 pranešimą.

3.5 lentelė

Pranešimas apie asmenų skaičių laive

	Parametras	Bitai	Apibūdinimas
	Pranešimo ID	6	Pranešimo identifikatorius – 6; visada 6
	Kartojimo indikatorius	2	Naudojamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas. 0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti
	Šaltinio ID	30	Šaltinio stoties MMSI numeris
	Sekos numeris	2	0–3
	Paskirties vietos ID	30	Paskirties stoties MMSI numeris
	Retransliavimo signalas	1	Retransliavimo signalas nustatomas retransliuojant: 0 = neretransliuojama = numatytoji reikšmė; 1 = retransliuojama.
	Laisvas	1	Nenaudojamas, nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.
Dvejetainiai duomenys	Taikomosios programos identifikatorius	16	DAC = 200, FI = 55
	Įgulos narių skaičius laive	8	0–254 įgulos nariai, 255 = nežinoma = numatytoji reikšmė
	Keleivių skaičius laive	13	0–8 190 keleivių, 8 191 = nežinoma = numatytoji reikšmė
	Laivo personalo narių skaičius laive	8	0–254 laivo personalo nariai, 255 = nežinoma = numatytoji reikšmė
	Laisvas	51	Nenaudojamas, nustatomas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.
	Iš viso	168	Užima 1 laiko tarpsnį

4.   KITOS AIS MOBILIOSIOS STOTYS, NAUDOJAMOS VIDAUS VANDENŲ KELIUOSE

4.1.   Įvadas

Laivuose, kuriuose neprivaloma naudoti vidaus vandenų AIS mobiliųjų stočių, galima naudoti kitas AIS mobiliąsias stotis. Gali būti naudojamos šios mobiliosios stotys:

a)	AIS A klasės mobilioji stotis pagal Komisijos direktyvos 2014/90/ES (18) 35 straipsnio 2 ir 3 dalis;

b)	AIS B klasės mobilioji stotis pagal 4.2 punktą.

Tokios stotys vidaus vandenų keliuose naudojamos kompetentingos institucijos, atsakingos už laivybą toje teritorijoje, sprendimu.

Jei tokios stotys naudojamos savanoriškai, laivo kapitonas užtikrina, kad rankiniu būdu įvedami AIS duomenys būtų nuolat atnaujinami. Klaidingų duomenų per AIS perduoti negalima.

4.2.   Bendrieji reikalavimai dėl AIS B klasės mobiliųjų stočių naudojimo vidaus vandenų keliuose

AIS B klasės stočių, palyginti su vidaus vandenų AIS mobiliosiomis stotimis, funkcijos yra ribotos. Iš AIS B klasės mobiliosios stoties siunčiami pranešimai yra perduodami mažesnio pirmumo tvarka, palyginti su vidaus vandenų AIS mobiliųjų stočių pranešimais.

Kartu su reikalavimais pagal kitus Sąjungos teisės aktus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB (19) ir Komisijos sprendimą 2005/53/EB (20), Sąjungos vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose įrengtos AIS B klasės mobiliosios stotys turi atitikti reikalavimus, nustatytus:

a)	Rekomendacijoje ITU-R M. 1371;

b)	IEC tarptautiniame standarte 62287 (įskaitant DSC kanalo valdymą).

Pastaba.

Kompetentingos institucijos, atsakingos už navigaciją toje teritorijoje, atsakomybė yra patikrinti AIS B klasės mobiliųjų stočių atitiktį antroje pastraipoje išvardytiems standartams ir reikalavimams prieš išduodant laivo stoties licenciją, priskiriant mobiliosios jūrų tarnybos identifikatoriaus (MMSI) numerį, pavyzdžiui, atliekant atitinkamų AIS B klasės mobiliųjų stočių tipo patvirtinimą.

5.   AIS NAVIGACIJOS PRIEMONĖS, NAUDOJAMOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOJE

5.1.   Įvadas

Navigacijos priemonė (taip pat vadinama navigacijos įrenginiu (AtoN) yra ženklas, padedantis susiorientuoti vykdant navigaciją. Tokios navigacijos priemonės yra ženklai, kuriais žymimi švyturiai, plūdurai, rūko signalai ir dieninio matymo ženklai. 5.2 lentelėje pateiktas navigacijos priemonių tipų sąrašas.

AIS technologija teikia galimybę dinamiškai perduoti informaciją apie navigacijos priemones.

Vidaus vandenų laivyboje naudojamas jūrų AIS pranešimas apie navigacijos priemones (AtoN pranešimas – 21 pranešimas) turi būti papildytas, kad atitiktų vidaus vandenų plūdurų sistemos specifiką.

Jūrų AIS AtoN pranešimas yra pagrįstas IALA plūdurų sistema. Vidaus vandenų laivybai naudojamas AIS AtoN pranešimas turi atitikti Europos vidaus vandenų navigacijos priemonių sistemą, apibūdintą 5 skirsnyje.

AIS AtoN pranešimu perduodama informacija apie navigacijos priemonės buvimo vietą ir reikšmę, taip pat informacija apie tai, ar plūduras yra reikiamoje padėtyje, ar ne.

5.2.   21 pranešimo naudojimas: pranešimas dėl navigacijos priemonių

Vidaus vandenų navigacijos reikmėms yra naudojamas AIS AtoN pranešimas (21 pranešimas), apibrėžtas Rekomendacijoje ITU-R M.1371. Papildomi Europos vidaus vandenų navigacijos priemonių tipai koduojami naudojant navigacijos priemonės statuso bitus.

5.1 lentelė

AIS pranešimas apie navigacijos priemones (AtoN pranešimas)

Parametras	Bitų skaičius	Apibūdinimas
Pranešimo ID	6	Šio pranešimo identifikatorius – 21
Kartojimo indikatorius	2	Naudojamas retransliatoriaus nurodant, kiek kartų pranešimas buvo pakartotas. 0–3; numatytoji reikšmė = 0; 3 = daugiau nekartoti
ID	30	MMSI numeris (žr. Radijo ryšio reglamento (RR) 19 straipsnį ir Rekomendaciją ITU-R M.585)
Navigacijos priemonės tipas	5	0 = netaikoma = numatytoji reikšmė; žr. atitinkamą IALA nustatytą apibrėžtį; žr. 5-1 pav. (21)
Navigacijos priemonės pavadinimas	120	Ne daugiau kaip 20 6 bitų ASCII simbolių, kaip apibrėžta 47 lentelėje „@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@“ = netaikoma = numatytoji reikšmė. Navigacijos priemonės pavadinimą galima papildyti naudojant parametrą „Navigacijos priemonės pavadinimo papildymas“ (toliau)
Buvimo vietos tikslumas (PA)	1	1 = didelis (≤ 10 m), 0 = mažas (> 10 m), 0 = numatytoji reikšmė. PA signalas turėtų būti nustatomas pagal Rekomendacijos ITU-R M.1371 lentelę Determination of position accuracy information (Buvimo vietos tikslumo nustatymo informacija)
Ilguma	28	Navigacijos priemonės buvimo vietos ilguma, išreikšta 1/10 000 min (± 180°, rytai = teigiama vertė, vakarai = neigiama vertė, 181 = (6791AC0h) = netaikoma = numatytoji reikšmė)
Platuma	27	Navigacijos priemonės buvimo vietos platuma, išreikšta 1/10 000 min (± 90°, šiaurė = teigiama vertė, pietūs = neigiama vertė, 91 = (3412140h) = netaikoma = numatytoji reikšmė)
Matmuo / buvimo vietos atskaitos taškas	30	Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas; taip pat parodo navigacijos priemonės matmenis (m) (žr. 5–1 paveikslą), jei tinka (22)
Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso tipas	4	0 = nenustatytas (numatytoji reikšmė) 1 = GPS 2 = GLONASS 3 = mišrus GPS/GLONASS 4 = Loran-C 5 = Chayka 6 = integruotoji navigacijos sistema 7 = nustatymas matavimais. Stacionariųjų navigacijos priemonių ir virtualiųjų navigacijos priemonių buvimo vieta turėtų būti naudojama tokia, kokia pažymėta žemėlapyje. Tiksliai nustatyta buvimo vieta gerina šios priemonės, kaip radaro orientacinio objekto, veikimą. 8 = Galileo 9–14 = nenaudojama 15 = vidaus GNSS
Laiko žyma	6	UTC laikas sekundėmis, kada buvo parengtas EPFS pranešimas (0–59, arba 60, jei laiko žymos nėra (tai taip pat turėtų būti numatytoji reikšmė), arba 61, jei buvimo vietos nustatymo sistema veikia rankinės įvesties režimu, arba 62, jei elektroninio buvimo vietos fiksavimo sistema veikia padėties apskaičiavimo (angl. dead reckoning, DR) režimu, arba 63, jei buvimo vietos nustatymo sistema neveikia)
Nebuvimo reikiamoje padėtyje indikatorius	1	Tik plūduriuojančioms navigacijos priemonėms: 0 = yra reikiamoje padėtyje; 1 = nėra reikiamoje padėtyje. 1 PASTABA. Šį signalą priimančioji stotis turėtų laikyti tinkamu tik jei navigacijos priemonė yra plūduriuojanti priemonė ir jei laiko žyma yra 59 ar mažesnis skaičius. Plūduriuojančios navigacijos priemonės apsauginės zonos parametrai turėtų būti nustatomi ją įrengiant.
Navigacijos priemonės statusas	8	Rezervuota navigacijos priemonės statusui nurodyti 00000000 = numatytoji reikšmė (23)
RAIM signalas	1	Elektroninio buvimo vietos fiksavimo prietaiso RAIM (imtuvo autonominio vientisumo stebėjimo) signalas; 0 = RAIM nenaudojamas = numatytoji reikšmė; 1 = RAIM naudojamas; žr. Rekomendacijos ITU-R M.1371 lentelę Determination of position accuracy information (Buvimo vietos tikslumo nustatymo informacija)
Virtualiosios navigacijos priemonės signalas	1	0 = numatytoji reikšmė = reali navigacijos priemonė nurodytoje buvimo vietoje; 1 = virtualioji navigacijos priemonė, fiziškai neegzistuojanti (24)
Paskirtojo režimo signalas	1	0 = stotis veikia autonominio ir nuolatinio veikimo režimu = numatytoji reikšmė, 1 = stotis veikia paskirtuoju režimu
Laisvas	1	Laisvas. Nenaudojamas. Turėtų būti nustatytas lygus 0. Rezervuotas naudoti ateityje.
Navigacijos priemonės pavadinimo papildymas	0, 6, 12, 18, 24, 30, 36, ... 84	Šį parametrą, pagal kurį galima naudoti iki 14 papildomų 6 bitų ASCII simbolių 2 laiko tarpsnių pranešime, galima sujungti su parametru „Navigacijos priemonės pavadinimas“, priduriant jį prie to parametro pabaigos, kai navigacijos priemonės pavadinimui užrašyti reikia daugiau kaip 20 simbolių. Šį parametrą reikėtų praleisti, kai navigacijos priemonės pavadinimui užrašyti iš viso reikia ne daugiau kaip 20 simbolių. Turėtų būti perduodamas tik reikiamas simbolių skaičius, t. y. neturėtų būti naudojamas simbolis @.
Laisvas	0, 2, 4 arba 6	Laisvas. Naudojamas tik tada, kai naudojamas parametras „Navigacijos priemonės pavadinimo papildymas“. Turėtų būti nustatytas lygus 0. Laisvų bitų skaičius turėtų būti patikslintas laikantis nustatytų bitų skaičiaus apribojimų.
Iš viso	272–360	Užima 2 laiko tarpsnius

5-1 pav.

Atskaitos taškas, naudojamas pranešant jūrų navigacijos priemonės buvimo vietą, arba navigacijos priemonės matmenis

		Bitų skaičius	Bitų laukai	Atstumas (m)
	A	9	21–29 bitai	0–511 511–511 m arba didesnis
	B	9	12–20 bitai	0–511 511–511 m arba didesnis
	C	6	6–11 bitai	0–63 63–63 m arba didesnis
	D	6	0–5 bitai	0–63 63–63 m arba didesnis

Jeigu navigacijos priemonės tipas, apie kurį pranešama, yra vienas iš esamų IALA nustatytų navigacijos priemonių tipų (pagal 5.2 lentelę), pakeitimų atlikti nereikia.

5.2 lentelė

Navigacijos priemonių tipai

Kodas		Apibrėžtis (jūrų laivyboje)
	0	Numatytoji reikšmė, navigacijos priemonės tipas nenustatytas
	1	Atskaitos taškas
	2	Radarinis švyturys (RACON)
	3	Stacionarios konstrukcijos jūroje, kaip antai naftos platformos, vėjo elektrinių parkai. (1 PASTABA. Šiuo kodu turėtų būti žymima kelią užtverianti kliūtis, ant kurios įrengta navigacijos priemonės AIS stotis)
	4	Avarijos nuolaužų ženklinimo plūduras
Stacionarios navigacijos priemonės	5	Šviesos signalas, nežymintis sektorių
	6	Šviesos signalas, žymintis sektorius
	7	Vedlinis farvaterio švyturys, priekinis
	8	Vedlinis farvaterio švyturys, galinis
	9	Švyturys, kardinalinis (šiaurinis)
	10	Švyturys, kardinalinis (rytinis)
	11	Švyturys, kardinalinis (pietinis)
	12	Švyturys, kardinalinis (vakarinis)
	13	Švyturys, kairiosios pusės
	14	Švyturys, dešiniosios pusės
	15	Švyturys, pasirinkto kanalo kairiosios pusės
	16	Švyturys, pasirinkto kanalo dešiniosios pusės
	17	Švyturys, rodantis atskirą pavojų
	18	Švyturys, rodantis saugius vandenis
	19	Švyturys, specialusis ženklas
Plūduriuojančios navigacijos priemonės	20	Kardinalinis ženklas (šiaurė)
	21	Kardinalinis ženklas (rytai)
	22	Kardinalinis ženklas (pietūs)
	23	Kardinalinis ženklas (vakarai)
	24	Kairiosios pusės ženklas
	25	Dešiniosios pusės ženklas
	26	Pasirinkto kanalo kairioji pusė
	27	Pasirinkto kanalo dešinioji pusė
	28	Atskiras pavojus
	29	Saugūs vandenys
	30	Specialusis ženklas
	31	Laivas švyturys / LANBY plūduras / platformos
1 PASTABA. Čia išvardyti navigacijos priemonių tipai yra, kai tinka, nustatyti remiantis IALA jūrų plūdurų sistema. 2 PASTABA. Gali kilti neaiškumų sprendžiant, ar navigacijos priemonė yra apšviesta, ar ne. Kompetentingoms institucijoms gali būti pravartu tai nurodyti regioniniams ar vietos duomenims skirtoje pranešimo dalyje.

5.3.   21 pranešimo papildymas dėl vidaus vandenims skirto tipo navigacijos priemonės

21 pranešimas dėl vidaus vandenims skirto tipo navigacijos priemonės papildomas naudojant parametro lauką „Navigacijos priemonės statusas“.

Parametro laukas „Navigacijos priemonės statusas“ išdėstomas per aštuonis puslapius, iš kurių puslapis, kurio ID = 0, yra 0 = numatytoji reikšmė, puslapiai, kurių ID 1–3, skirti regioniniam naudojimui, o puslapiai, kurių ID 4–7 – tarptautiniam naudojimui. Pirmaisiais trimis bitais navigacijos priemonės statuso lauke nustatomas puslapio ID, o likusiais 5 bitais pateikiama tame puslapyje esanti informacija.

Regionas, kuriame taikytini puslapiai 1–3, yra nustatomas jūrinio identifikavimo skaitmenimis (MID), esančiais pranešimą perduodančios AIS navigacijos priemonės stoties MMSI numeryje. Taigi, 5 informacijos bitai, įvedami navigacijos priemonės statuso lauke, yra skirti tik tam konkrečiam regionui.

Sąjungos vidaus vandenų kelių atveju navigacijos priemonės statuso lauko puslapyje, kurio ID = 1, pateikiamas naudojamų vidaus vandenims skirto tipo navigacijos priemonių sąrašas.

Vidaus vandenims skirtas navigacijos priemonės tipas 21 pranešime turi būti nustatytas atliekant du veiksmus. Pirma, 21 pranešime parametro „Navigacijos priemonės tipas“ reikšmė turi būti nustatyta „0 = numatytoji reikšmė, navigacijos priemonės tipas nenustatytas“. Antra, parametrą „AIS statusas“ reikia nustatyti puslapyje, kurio ID = 1, ir parinkti tinkamą vidaus vandenims skirto navigacijos priemonės tipo kodą taip:

21 pranešimas – navigacijos priemonės statusas:

Bitai:			LSB
kodavimas:	Puslapio ID	Navigacijos priemonės tipas (0–31)

---

(1)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(2)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (OL L 255, 2005 9 30, p. 152).

(3)  2007 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 414/2007 dėl techninių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose 5 straipsnyje nurodytų upių informacijos paslaugų (UIP) planavimo, įgyvendinimo ir naudojimo gairių (OL L 105, 2007 4 23, p. 1).

(4)  2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

(5)  2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 909/2013 dėl vidaus vandenų navigacijos elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistemos (vidaus vandenų ECDIS) techninių specifikacijų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/44/EB (OL L 258, 2013 9 28, p. 1).

(6)  Kai mobiliojoje stotyje nustatoma, kad ji yra semaforas (žr. Rekomendaciją ITU-R M.1371, 2 priedą, 3.1.1.4 punktą), pranešimų teikimo dažnis padidinamas iki vieno karto per 2 sekundes (žr. Rekomendaciją ITU-R M.1371, 2 priedą, 3.1.3.3.2 punktą).

(7)  Prireikus nustato kompetentinga institucija.

(8)  Netaikoma Sąjungoje pagal šį reglamentą.

(9)  Mazgai perskaičiuojami į km/h naudojant išorinius laivo įrenginius.

(10)  Vertinama tik tuo atveju, jei pranešimas siunčiamas iš vidaus vandenų AIS mobiliosios stoties ir jei ta informacija yra gauta automatinėmis priemonėmis (tiesiogiai prisijungus prie keitiklio).

(11)  Vidaus vandenų laivams nustatoma reikšmė yra 0.

(12)  Vidaus vandenų laivyboje pasirenkamas geriausias tinkamas laivo tipas (žr. C priedėlį).

(13)  Matmenys nustatomi pagal didžiausią vilkstinės stačiakampio dydį.

(14)  Vidaus vandenų duomenys decimetro tikslumu suapvalinami iki didesnio sveikojo skaičiaus.

(15)  Atskaitos taško informacija turi būti pašalinta iš SSD sąsajos sakinio, išskiriant lauką „šaltinio identifikatorius“. Buvimo vietos atskaitos taško informacija su šaltinio identifikatoriumi AI turi būti saugoma kaip vidaus informacija. Pagal kitus šaltinio identifikatorius gaunama atskaitos taško informacija, susijusi su išoriniu atskaitos tašku.

(16)  Vidaus vandenų duomenys centimetro tikslumu suapvalinami iki didesnio sveikojo skaičiaus.

(17)  Naudojami ISRS vietos kodai, kaip UIP indekso dalis, gauti iš Europos bazinių duomenų valdymo sistemos (ERDMS), kurią tvarko Europos Komisija.

(*1)  Nustatoma lygi 0, jeigu prie atsakiklio neprijungtas patvirtinto tipo jutiklis (pvz., giroskopas).

(18)  2014 m. liepos 23 d. Komisijos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 146).

(19)  1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL L 91, 1999 4 7, p. 10).

(20)  2005 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 2005/53/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 3 dalies e punkto taikymo radijo ryšio įrenginiams, kurie yra skirti Automatinei identifikacijos sistemai (AIS) (OL L 22, 2005 1 26, p. 14).

(21)  Tuo atveju, jei perduodamas vidaus vandenų navigacijos priemonės tipo kodas, šiame lauke (AtoN tipas) nustatoma reikšmė 0 = nenustatyta.

(22)  Kai naudojamas 5-1 pav. dėl navigacijos priemonių, būtina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

—	stacionariųjų navigacijos priemonių, virtualiųjų navigacijos priemonių ir jūroje esančių konstrukcijų kryptis, nustatyta pagal A matmenį, rodo tikrąją šiaurę;

—

kai plūduriuojančių priemonių matmenys yra didesni nei 2 m * 2 m, navigacijos priemonės matmenys visada pateikiami suapvalinti iki apskritimo, t. y. matmenys visada turi būti tokie: A = B = C = D ≠ 0. (Taip yra todėl, kad duomenys apie plūduriuojančios navigacijos priemonės kryptį neperduodami. Pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas yra to apskritimo centre);

—	A = B = C = D = 1 reiškia objektus (stacionarius arba plūduriuojančius), kurių matmenys yra 2 m * 2 m arba mažesni (pranešamos buvimo vietos atskaitos taškas yra apskritimo centre);

—

jūroje plūduriuojančios konstrukcijos, kurios nėra stacionarios, kaip antai plūduriuojančios platformos, yra žymimos 31 tipo kodu pagal 5.2 lentelę. Šių konstrukcijų parametras „Matmuo / buvimo vietos atskaitos taškas“ yra toks, koks pirmiau nustatytas 1 pastaboje. Stacionarių jūroje esančių konstrukcijų, kurių tipo kodas pagal 5.2 lentelėje yra 3, parametras „Matmuo / buvimo vietos atskaitos taškas“ yra toks, koks pirmiau nustatytas 1 pastaboje. Taigi, visų jūroje esančių navigacijos priemonių ir konstrukcijų matmenys nustatomi vienodai, ir faktiniai matmenys pateikiami 21 pranešime.

(23)  Vidaus vandenų AIS AtoN pranešime šis laukas naudojamas vidaus vandenų navigacijos priemonės tipui nurodyti, naudojant 001 puslapį.

(24)  Perduodant informaciją apie virtualiąją navigacijos priemonę, t. y. kai virtualiosios / menamos navigacijos priemonės objekto signalas yra vienas (1), nustatomi matmenys yra A = B = C = D = 0 (numatytoji reikšmė). Taip turi būti daroma ir perduodant atskaitos taško informaciją.