20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/18

(1)

2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Vyriausybė įvedė tam tikrų žemės ūkio produktų, įskaitant pieno gaminius, importo iš Sąjungos į Rusiją draudimą;

(2)

Suomija į Rusiją eksportuoja daugiau kaip 25 % pieno gaminių, t. y. 64 % viso savo į trečiąsias šalis eksportuojamo pieno ir jo gaminių, todėl ji yra viena tų valstybių narių, kurių pieno gamyba iki draudimo įvedimo labiausiai priklausė nuo eksporto Rusiją;

(3)

Suomijos pieno supirkimo kainos smarkiai nukrito 2014 m. rugsėjo mėn. – to priežastis galėjo būti tik Rusijos įvestas draudimas. Nors vidutinės pieno kainos Suomijoje, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, yra gana didelės, gamybos sąnaudos šioje valstybėje yra pačios didžiausios Sąjungoje;

(4)

dėl Rusijos įvesto importo draudimo Suomijos pieno ir pieno gaminių sektoriaus perspektyvumui kyla grėsmė, nes jame investuota į didelės pridėtinės vertės pieno gaminius, pritaikytus Rusijos rinkos pageidavimams ir poreikiams. Rusijos rinkai gaminti pieno gaminiai turi būti realizuoti Suomijos mažmeninėje rinkoje sumažintomis kainomis. Reikia laiko, kad Suomijos sektorius surastų naujų pardavimo galimybių arba pritaikytų gamybos procesus naujiems paklausiems produktams. Norint panaikinti sektoriui iškilusią grėsmę nepakanka kliautis vien viešąja intervencija ir privačiuoju sandėliavimu;

(5)

siekiant efektyviai panaikinti atsiradusį rinkos sutrikimą tikslinga Suomijai skirti pagalbą – vienkartinį finansinį paketą pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos įvesto importo draudimo ir dėl jo susiduriantiems su likvidumo problema, paremti;

(6)

Suomijai skirta finansinio paketo suma turėtų būti grindžiama 2013–2014 m. pieno gaminių gamyba pagal nacionalines kvotas ir proporcinga pieno kainų sumažėjimui. Siekdama užtikrinti, kad parama pasiektų tuos gamintojus, kurie nukentėjo nuo importo draudimo, ir atsižvelgdama į ribotus biudžeto išteklius, Suomija tą sumą turėtų paskirstyti nediskriminacinėmis sąlygomis pagal objektyvius kriterijus ir vengti iškreipti rinką ir konkurenciją;

(7)

kadangi Suomijai skiriamo finansinio paketo lėšomis bus galima kompensuoti tik nedidelę dalį gamintojų patirtų faktinių išlaidų, jai turėtų būti leista pieno gamintojams skirti papildomą paramą;

(8)

ta papildoma parama turėtų būti skiriama vienodomis objektyviomis, nediskriminacinėmis ir konkurencijos neiškreipiančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į nacionalinę pagalbą, kuri tuo pačiu tikslu buvo skirta gamintojams pagal Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 142 straipsnį;

(9)

šiame reglamente numatyta pagalba turėtų būti laikoma priemone, kuria remiamos žemės ūkio rinkos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (2) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

(10)

dėl biudžetinių priežasčių išlaidas, kurias Suomija patyrė remdama pieno gaminių gamintojus, Sąjunga turėtų finansuoti tik jei atitinkamos išmokos bus išmokėtos iki nustatyto termino;

(11)

siekdama užtikrinti skaidrumą ir jai skirtos sumos panaudojimo stebėseną ir tinkamą administravimą, Suomija turėtų pranešti Komisijai objektyvius paramos skyrimo metodų nustatymo kriterijus ir nuostatas, kuriomis vadovaujasi siekdama neiškreipti rinkos;

(12)

siekiant užtikrinti, kad pieno gaminių gamintojai pagalbą gautų kuo greičiau, Suomijai turėtų būti sudaryta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo,

a)

nedelsdama ir ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 30 d. – objektyvius tikslinės paramos skyrimo metodų nustatymo kriterijus ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo;

b)

ne vėliau kaip 2015 m. liepos 31 d. – bendrą išmokėtą sumą ir paramos gavėjų skaičių ir tipą.