1.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/23

(1)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartims, reikalingoms vienai iš veiklos rūšių, kurioms taikoma direktyva, užtikrinti, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurią patekti galimybės yra neribotos. Tiesioginės konkurencijos sąlygos vertinamos remiantis objektyviais kriterijais atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus specifiką. Laikoma, kad galimybės patekti į rinką yra neribotos, jeigu valstybės narės įgyvendino ir pritaikė atitinkamą Bendrijos aktą konkrečiam sektoriui ar jo daliai atverti.

(2)

Šie teisės aktai nurodomi Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros skyriuje daroma nuoroda į 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką. Kalbant apie dujų sektorių, XI priede daroma nuoroda į 1998 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių (4). Direktyvą 98/30/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB (5), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką.

(3)

Pagal Direktyvos 2004/17/EB 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą tos direktyvos III antraštinė dalis, kurioje nustatomos paslaugų projektų konkursų taisyklės, netaikoma projektų konkursams, organizuojamiems atitinkamoje valstybėje narėje vykdyti veiklai, kuriai direktyvos 30 straipsnio 1 dalies taikymas yra nustatytas Komisijos sprendimu arba kuriai ji taikoma pagal to straipsnio 4 dalies antrą arba trečią pastraipą arba pagal 5 dalies ketvirtą pastraipą.

(4)

Jungtinės Karalystės pateiktas prašymas yra susijęs su didmeniniu ir mažmeniniu elektros ir dujų tiekimu Anglijoje, Škotijoje ir Velse. Nors gali būti tam tikrų panašumų, dėl atitinkamų savybių, pirmiausia dėl labai nedidelio pakeičiamumo, vis dėlto tinkama manyti, kad yra dvi skirtingos produktų rinkos – viena dujų rinka, o kita – elektros energijos, užuot jas laikius viena „energetikos“ produkto rinka.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos rinkos šiose trijose geografinėse zonose, minimos šiame prašyme, yra suvienytos ir kad Jungtinės Karalystės bei kitų Bendrijos regionų tinklų jungtys yra ribotos (6), vertinant Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje sąlygas, reikėtų laikyti, kad Anglija, Škotija ir Velsas sudaro atitinkamą elektros energijos rinką. Taip pat reikėtų daryti išvadą, kad atitinkama dujų geografinė rinka yra Didžioji Britanija, nes, kaip pažymėjo Britanijos sąžiningos prekybos biuras, tai atitinka dujų prekybos režimo ribą: nors su žemynine Europos dalimi dujomis prekiaujama per Bacton-Zeebrugge jungiamąjį dujotiekį, parduodami kiekiai yra santykinai nedideli. Tas pats taikoma kiekiais, kuriais prekiaujama tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos (šis sprendimas jiems netaikomas) bei Airijos. Šios išvados atitinka Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui vieną iš išvadų. Vidinės dujų ir elektros rinkos kūrimo pažangos ataskaitoje (7) (toliau – 2005 m. ataskaita) teigiama, kad „ekonominiu požiūriu… elektros ir dujų rinkos ES tebėra nacionalinės“.

(6)

Šis vertinimas, kaip ir kiti, pateikti šiame sprendime, skiriamas išimtinai Direktyvai 2004/17/EB ir nepažeidžia konkurencijos taisyklių taikymo.

(7)

Elektros energijos sektoriuje Jungtinė Karalystė įgyvendino ir taikė ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB. Dujų sektoriuje Jungtinė Karalystė įgyvendino ne tik Direktyvą 98/30/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB. Dėl tos priežasties ir remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikia laikyti, kad galimybės patekti į rinką yra neribotos tiek elektros, tiek dujų atžvilgiu.

(8)

Tiesiogines konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, nė vienas jų, per se, nėra lemiamas. 2005 m. ataskaitoje Komisija nurodė, kad „daugeliui nacionalinių rinkų būdinga didelė pramonės koncentracija, trukdanti veiksmingai konkurencijai“ (8). Todėl laikoma, kad „vienas konkurencijos nacionalinės rinkose rodiklis yra bendra rinkos dalis, tenkanti trims didžiausiems gamintojams (elektros energijos) ir tiekėjams – didmenininkams (dujų)“ (9). Remiantis naujausia turima informacija, bendra trijų didžiausių elektros energijos gamintojų pagaminamos bendros produkcijos dalis rinkoje yra 39 % (10), o bendra trijų didžiausių dujų tiekėjų rinkos dalis procentais didmeninėje rinkoje siekia 36 % (11). Šiuos abu skaičius reikia vertinti kaip pakankamai mažą dalį, taigi juos reikėtų laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(9)

Likvidumo lygis taip pat yra geras konkurencijos rodiklis, nes elektros energijos ir dujų tiekimo konkurencijos sąlygoms didelę įtaką daro likvidumas didmeninėse rinkose. Didmeninė Jungtinės Karalystės elektros energijos rinka apibūdinama kaip dvišalė prekybos rinka, kurioje atliekami tarpininkavimo sandoriai. Veikia daugiau nei viena elektros energijos birža, nors UKPX apyvarta yra didžiausia. Kai kurie iš pagrindinių didmeninės rinkos dalyvių yra gamybos pajėgumų savininkai – 8 bendrovių nuosavybė, nors ir skirtingo dydžio, sudaro maždaug 70 % pajėgumų. Jungtinėje Karalystėje perparduodamos perteklinės elektros energijos kintamomis sąlygomis kiekis sudaro maždaug trigubą suvartojamą kiekį (12). Šį likvidumo lygį reikėtų laikyti pakankamu, t. y. jis yra gerai veikiančios ir konkurencingos didmeninės rinkos rodiklis. Dujų sektoriuje perparduodamą perteklinių dujų kintamomis sąlygomis kiekį taip pat reikėtu laikyti pakankamu, nes jis prilygsta 2–3 kartus bendro suvartojamo kiekio (13). Mažmeninėje rinkoje yra taip pat pakankamas dalyvių skaičius, t. y. joje veikia šeši pagrindiniai tiekėjai, veikiantys namų ūkių rinkoje, taip pat veikia kitos bendrovės, tiekiančios elektros energiją stambių vartotojų sektoriui (14). Vėlgi, dujų rinkoje yra pakankamai veikiančių dalyvių, kuriuos galima apibendrinti taip: „[Jungtinės Karalystės] dujų rinka yra labai konkurencinga, didmeninėje rinkoje veiklą vykdo apie 10 bendrovių. Kaip ir elektros energijos atveju, didžiąją dalį vidaus paklausos patenkina 6 bendrovės… [iš kurių]… penkios yra naujos dujų tiekimo rinkos dalyvės. Stambesni vartotojai perka tiesiogiai didmeninėje rinkoje, į kurią taip pat įeina daugelis pagrindinių naftos bendrovių.“ (15) Taigi šiuos veiksnius reikėtų laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(10)

Rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansuojančių rinkų veiklą, kalbant ne tik apie gamybą, bet ir apie didmeninę bei mažmeninę rinkas. „Rinkos dalyviui, kurio gamybos portfelis neatitinka pirkėjų savybių, gali pastebėti skirtumą tarp kainos, kuria TSO [perdavimo sistemos operacijų vykdytojas] parduoda nesubalansuotą energiją, ir kainos, kuria jis atpirks perteklinę produkciją. Šias kainas tiesiogiai nustatyti gali TSO reguliatorius; arba gali būti panaudotas rinka pagrįstas mechanizmas, kai kaina nustatoma remiantis kitų gamintojų pasiūlymais, siekiant reguliuoti tiekėjams arba vartotojams skirtą gamybą… Smulkiesiems rinkos dalyviams iškyla sunkumų, kai yra didelis pirkimo iš TSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas. Tai atsitinka ne vienoje valstybėje narėje ir trukto vystytis konkurencijai. Didelis skirtumas gali rodyti nepakankamą konkurencijos lygį balansuojančioje rinkoje, kurioje dominuojančią padėtį užima tik vienas arba du gamintojai. Tokie sunkumai dar didesni, kai tinklų vartotojai negali priderinti savo padėties prie tikrojo laiko.“ (16) Įvedus Britanijos elektros prekybos ir perdavimo tvarką (BETTA), Anglijoje, Škotijoje ir Velse veikia suvienyta balansuojančioji rinka. Be to, pagrindines jos savybes (kainas lemia rinka, kas pusvalandį uždaromi uždoriai ir palyginti nedidelis kainų skirtumas) reikėtų laikyti tiesioginėmis konkurencijos sąlygomis. Panašiai yra ir dujų atveju – pusiausvyros kaina pasiekiama remiantis TSO vykdomu rinkos mechanizmu. Neatitikimai sureguliuojami kasdien ir paprastai didelių pirkimo ir pardavimo kainos skirtumų nebūna. Dėl šio nediskriminacinio mechanizmo tiekėjai kliūčių nepatiria.

(11)

Atsižvelgiant į svarstomų prekių (elektra ir dujos) savybes ir į tai, kad yra mažai arba nėra tinkamų pakaitinių prekių arba paslaugų, didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas vertinant konkurencijos būklę elektros ir dujų rinkose. Tiekėją keičiančių pirkėjų skaičius rodo tikrąją kainų konkurenciją ir netiesiogiai yra „natūralus konkurencijos veiksmingumo rodiklis. Jeigu tiekėją keičia nedaug pirkėjų, rinka neveikia sklandžiai, nors galima suprasti, kad derybas naudinga pradėti iš naujo su ankstesniu tiekėju“ (17). Be to, „reguliuojamos galutinio vartojimo kainos yra akivaizdžiai lemiamas pirkėjų elgesio veiksnys… Jeigu kontrolę galima pateisinti pereinamuoju laikotarpiu, ji vis labiau deformuos rinką, kai iškils investicijų poreikis“ (18).

(12)

Jungtinėje Karalystėje trijų kategorijų elektros energijos vartotojų – dideli ir labai dideli pramoniniai vartotojai, maži ir vidutiniai pramoniniai vartotojai ir įmonės bei labai mažos įmonės ir namų ūkiai – perėjimas prie kito tiekėjo yra toks: pirmųjų dviejų grupių – daugiau kaip 70 %, paskutiniosios kategorijos – apie 50 %, (19), o elektros energijos galutinio vartojimo kainų kontrolė buvo panaikinta 2002 m. (20) Dujų sektoriuje trijų kategorijų vartotojų – dideli ir labai dideli pramoniniai vartotojai, įskaitant jėgaines, maži ir vidutiniai pramoniniai vartotojai ir įmonės bei labai mažos įmonės ir namų ūkiai – perėjimas prie kito tiekėjo yra toks: pirmųjų dviejų grupių – daugiau kaip 70 %, paskutiniosios kategorijos – apie 50 % (21). Kainų kontrolė galutiniams vartotojams panaikinta nuo 2002 m. Todėl kito tiekėjo parinkimo ir galutinio vartotojo kainų kontrolės prasme padėtis Jungtinėje Karalystėje yra patenkinama, ją galima laikyti tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu.

(13)

Atsižvelgiant į šiuos rodiklius ir į bendrą šio sektoriaus padėtį Anglijoje, Škotijoje ir Velse – visų pirma mastą, kokiu tinklai buvo atsieti nuo gamybos ir (arba) tiekimo ir veiksmingą tinklų naudojimo reguliavimą – kuri aiškėja iš Jungtinės Karalystės pateiktos informacijos, 2005 m. ataskaitos, jos Techninio priedo bei preliminarios ataskaitos, laikoma, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos tiesioginės konkurencijos sąlygos yra išlaikytos tiekiant elektros energiją ir dujas Anglijoje, Škotijoje ir Velse. Kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, reikia laikyti, kad patenkinama ir kita galimybės patekti į rinką sąlyga. Todėl Direktyva 2004/17/EB netaikytina, kai susitariantieji subjektai sudaro elektros energijos tiekimo ir (arba) dujų gamybos sutartis tose geografinėse zonose ar kai jie rengia projektų konkursus tokiai veiklai atlikti. Primenama, kad sudarytoms sutartims dėl kito pobūdžio veiklos vykdymo, pavyzdžiui, elektros energijos ir dujų paskirstymo, toliau taikomos Direktyvos 2004/17/EB nuostatos.

(14)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi, buvusia 2006 m. lapkričio mėn., remiantis Jungtinės Karalystės pateikta informacija, 2005 m. ataskaita ir jos Techniniu priedu. Jį galima keisti, jeigu smarkiai pasikeistų teisinė arba faktinė padėtis ir nebūtų patenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

(15)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Viešųjų sutarčių patariamojo komiteto nuomonę,