29.6.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/35/ES

2013 m. birželio 26 d.

dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 153 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

pagal Sutartį Europos Parlamentas ir Taryba gali direktyvomis patvirtinti būtiniausius reikalavimus, kuriais skatinami patobulinimai, ypač darbo aplinkoje, užtikrinantys geresnę darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą. Tokios direktyvos turi būti priimamos siekiant išvengti administracinių, finansinių ir teisinių apribojimų, trukdančių kurti mažąsias ir vidutines įmones ir jas plėtoti, nustatymo;

(2)	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas;

(3)

įsigaliojus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuonioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (3), suinteresuotieji subjektai, visų pirma medicinos srities specialistai, išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kokį poveikį tos direktyvos įgyvendinimas galėtų padaryti medicinos procedūroms, kuriose naudojama vizualizavimo medicinos tikslais technika. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl direktyvos poveikio tam tikrai pramonės veiklai;

(4)	Komisija atidžiai išnagrinėjo suinteresuotųjų subjektų pateiktus argumentus ir po kelių konsultacijų, remdamasi naujais tarptautiniu mastu pripažintų mokslo specialistų pateiktais moksliniais duomenimis, nusprendė išsamiai persvarstyti kai kurias Direktyvos 2004/40/EB nuostatas;

(5)

Direktyva 2004/40/EB buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/46/EB (4), tokiu būdu Direktyvos 2004/40/EB perkėlimo į nacionalinę teisę terminą nukeliant ketveriems metams, o vėliau iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/11/ES (5), tokiu būdu tą perkėlimo į nacionalinę teisę terminą nukeliant iki 2013 m. spalio 31 d. Tai buvo padaryta tam, kad Komisija galėtų parengti naują pasiūlymą, o teisėkūros institucijos – priimtų naują direktyvą, pagrįstą naujesniais ir patikimesniais įrodymais;

(6)

Direktyva 2004/40/EB turėtų būti panaikinta ir turėtų būti nustatytos tinkamesnės ir proporcingesnės priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos. Ta direktyva nereglamentavo laike kintančių elektrinių, magnetinių ir elektromagnetinių laukų ekspozicijos ilgalaikio poveikio, įskaitant galimą kancerogeninį poveikį, dėl kurio galutinių mokslinių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį šiuo metu nėra. Šia direktyva siekiama reglamentuoti visą žinomą elektromagnetinių laukų sukeliamą tiesioginį biofizinį poveikį ir netiesioginį poveikį, siekiant ne tik užtikrinti kiekvieno darbuotojo sveikatą ir saugą atskirai, bet ir sukurti būtiniausią apsaugą visiems Sąjungoje esantiems darbuotojams, tuo pačiu sumažinant konkurencijos iškraipymų tikimybę;

(7)

ši direktyva nereglamentuoja numanomo elektromagnetinių laukų ekspozicijos ilgalaikio poveikio, nes šiuo metu nėra tinkamai priežastinį ryšį patvirtinančių mokslinių įrodymų. Vis dėlto, jeigu atsirastų tokių tinkamai patvirtinančių mokslinių įrodymų, Komisija turėtų apsvarstyti tinkamiausias su tokiu poveikiu susijusių problemų sprendimo priemones ir nuolat šiuo klausimu informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą pateikdama šios direktyvos praktinio įgyvendinimo ataskaitą. Tą darydama, Komisija turėtų atsižvelgti ne tik į iš valstybių narių gautą tinkamą informaciją, bet ir į iš šios srities duomenų gautus naujausius turimus mokslinius tyrimus ir naujas mokslo žinias;

(8)

turėtų būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, taip valstybėms narėms suteikiant galimybę palikti galioti arba priimti palankesnes nuostatas dėl darbuotojų apsaugos, visų pirma – nustatyti žemesnes veikimo lygių (toliau – VL) vertes arba elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribines vertes (toliau – ERV). Vis dėlto šios direktyvos įgyvendinimu neturėtų būti remiamasi siekiant pateisinti pablogėjimą, palyginti su esama kiekvienos valstybės narės padėtimi;

(9)	apsaugos nuo elektromagnetinių laukų sistema turėtų apsiriboti tuo, kad būtų be nereikalingų smulkmenų apibrėžti tikslai, kuriuos reikia pasiekti, principai, kurių reikia laikytis, ir pagrindinės naudotinos vertės, kad valstybės narės galėtų lygiaverčiai taikyti būtiniausius reikalavimus;

(10)

norint apsaugoti elektromagnetinių laukų veikiamus darbuotojus reikia atlikti efektyvų ir veiksmingą rizikos vertinimą. Vis dėlto ši pareiga turėtų būti proporcinga padėčiai darbo vietoje. Todėl tikslinga projektuoti apsaugos sistemą, pagal kurią skirtinga rizika būtų paprastai, graduojant ir suprantamai suskirstyta į grupes. Taigi nuoroda į tam tikrus rodiklius ir tipines situacijas, kurios turi būti nurodytos praktinėse gairėse, galėtų padėti darbdaviams vykdyti savo pareigas;

(11)	nepageidaujamas poveikis žmogaus kūnui priklauso nuo jį veikiančio elektromagnetinio lauko ar spinduliuotės dažnio. Todėl ekspozicijos ribojimo sistemos turėtų priklausyti nuo ekspozicijos pobūdžio ir dažnio, kad būtų tinkamai apsaugoti darbuotojai, veikiami elektromagnetinių laukų;

(12)

elektromagnetinių laukų ekspozicijos lygis gali būti veiksmingiau sumažintas, kai prevencinės priemonės numatomos projektuojant darbo vietas, ir kai renkantis darbo įrangą, tvarką bei metodus pirmiausia būtų siekiama sumažinti riziką šaltinyje. Tokiu būdu nuostatomis dėl darbo įrangos ir metodų prisidedama prie susijusių darbuotojų apsaugos. Vis dėlto reikia vengti dvigubų vertinimų, kai darbo įranga atitinka atitinkamų gaminiams skirtų Sąjungos teisės aktų, kuriuose nustatyti saugos lygiai yra griežtesni, nei numatytieji šioje direktyvoje, reikalavimus. Tokiu būdu dauguma atvejų galima atlikti paprastesnį vertinimą;

(13)	siekdami pagerinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, darbdaviai turėtų, atsižvelgdami į technikos pažangą ir mokslo žinias apie elektromagnetinių laukų ekspozicijos keliamą riziką, atlikti pritaikymus;

(14)

kadangi ši direktyva yra atskira direktyva, kaip apibrėžta 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (6) 16 straipsnio 1 dalyje, iš to išplaukia, kad Direktyva 89/391/EEB taikoma darbuotojų ekspozicijai elektromagnetiniuose laukuose, nedarant poveikio griežtesnių ir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų taikymui;

(15)	šioje direktyvoje nustatyti fizikiniai dydžiai, ERV ir VL grindžiami Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (toliau – TANSK) rekomendacijomis ir turėtų būti svarstomi remiantis TANSK koncepcija, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip;

(16)

siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų nuolat atnaujinama, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji, atsižvelgdama į reglamentų ir direktyvų techninio suderinimo ir standartizavimo srityje priėmimą ir į techninę pažangą, svarbiausių standartų arba specifikacijų pakeitimus ir naujus mokslinius duomenis apie elektromagnetinių laukų keliamą pavojų, galėtų daryti priedų techninio pobūdžio pakeitimus ir pritaikyti VL. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(17)	jeigu bus būtini techninio pobūdžio priedų pakeitimai, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, įsteigtu 2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu (7);

(18)	išimtiniais atvejais, jeigu dėl galimos neišvengiamos rizikos darbuotojų sveikatai ir saugai dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, turėtų būti numatyta galimybė Komisijos priimtiems deleguotiesiems aktams taikyti skubos procedūrą;

(19)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(20)

sistemą, kurioje numatytos ERV ir VL, kai taikoma, reikėtų vertinti kaip priemonę, skirtą padėti užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo nepageidaujamo poveikio sveikatai ir rizikos saugai, galinčios kilti dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos. Vis dėlto tokia sistema gali būti nesuderinama su specialiomis sąlygomis vykdant tam tikrą veiklą, pvz., naudojant magnetinio rezonanso techniką medicinos sektoriuje. Todėl būtina atsižvelgti į tas ypatingas sąlygas;

(21)

atsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų ypatumus ir siekiant sudaryti sąlygas jų veiksmingai veiklai ir sąveikumui, taip pat per bendras tarptautines karines pratybas, valstybės narės turėtų turėti galimybę įgyvendinti lygiavertes arba konkretesnes apsaugos sistemas, pvz., tarptautiniu mastu patvirtintus standartus, pavyzdžiui NATO standartus, su sąlyga, kad bus užkirstas kelias nepageidaujamam poveikiui sveikatai ir rizikai saugai;

(22)

turėtų būti reikalaujama, kad darbdaviai užtikrintų, jog elektromagnetinių laukų keliama rizika darbe būtų visiškai pašalinta arba sumažinta iki minimumo. Tačiau įmanoma, kad konkrečiais atvejais ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis šioje direktyvoje nustatytos ERV būtų viršijamos tik laikinai. Tokiu atveju turėtų būti reikalaujama, kad darbdaviai imtųsi būtinų veiksmų, kad kuo greičiau vėl būtų laikomasi ERV;

(23)

sistemoje, skirtoje užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo nepageidaujamo poveikio sveikatai ir rizikos saugai, galinčio kilti dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos, turėtų būti deramai atsižvelgta į tam tikroms ypatingos rizikos grupėms priskiriamus darbuotojus ir vengiama veikimo sutrikimo problemų arba poveikio medicinos prietaisų, kaip antai metalinių protezų, širdies stimuliatorių, defibriliatorių, kochlearinių ir kitokių implantų arba ant kūno dėvimų medicinos prietaisų, veikimui. Prietaisų, ypač stimuliatorių, veikimo sutrikimo problemų gali kilti net esant žemesniems nei VL lygiams, todėl šiai problemai spręsti turėtų būti numatytos atitinkamos atsargumo ir apsaugos priemonės,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šioje direktyvoje, kuri yra dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kuri kyla arba gali kilti darbe dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos.

2.   Ši direktyva apima visą žinomą elektromagnetinių laukų sukeliamą tiesioginį biofizinį poveikį ir netiesioginį poveikį.

3.   Šioje direktyvoje nustatytos ekspozicijos ribinės vertės (toliau – ERV) apima tik moksliškai patikimai nustatytus trumpalaikio tiesioginio biofizinio poveikio ir elektromagnetinių laukų ekspozicijos ryšius.

4.   Ši direktyva neapima numanomo ilgalaikio poveikio.

Komisija nuolat peržiūri naujausius mokslo pasiekimus. Atsiradus tinkamai nustatytiems moksliniams įrodymams apie numanomą ilgalaikį poveikį, Komisija peržiūri tinkamas politikos reagavimo priemones, įskaitant, prireikus, pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto su tokiu poveikiu susijusioms problemoms spręsti, pateikimą. Komisija šiuo klausimu nuolat informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą pateikdama 15 straipsnyje nurodytą ataskaitą.

5.   Ši direktyva neapima rizikos, kylančios dėl sąlyčio su laidininkais su įtampa.

6.   Nedarant poveikio griežtesnių arba konkretesnių šios direktyvos nuostatų taikymui, Direktyva 89/391/EEB ir toliau taikoma visai 1 dalyje nurodytai sričiai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   elektromagnetiniai laukai– statiniai elektriniai, statiniai magnetiniai, laike kintantys elektriniai, magnetiniai bei elektromagnetiniai laukai, kurie kinta dažniu iki 300 GHz;

b)   tiesioginis biofizinis poveikis– poveikis žmogaus kūnui, kurį tiesiogiai sukelia buvimas elektromagnetiniame lauke, įskaitant:

c)   netiesioginis poveikis– objekto buvimo elektromagnetiniame lauke sukeltas poveikis, galintis kelti pavojų saugai ar sveikatai, kaip antai:

d)   ekspozicijos ribinės vertės (ERV)– vertės, nustatytos atsižvelgiant į biofizinius ir biologinius aspektus, visų pirma moksliškai patikimai nustatytą trumpalaikį ir ūmų tiesioginį poveikį, t. y. šiluminį poveikį ir audinių elektrinį dirginimą;

e)   poveikio sveikatai ERV– tos ERV, kurias viršijus darbuotojams gali būti daromas nepageidaujamas poveikis sveikatai, pvz., terminis įkaitimas arba nervų ir raumenų audinių dirginimas;

f)   jutiminio poveikio ERV– tos ERV, kurias viršijus darbuotojai gali patirti trumpalaikių jutiminių suvokimų sutrikimų ir nedidelių smegenų funkcijų pokyčių;

g)   veikimo lygiai (VL)– veiklos lygiai, nustatyti siekiant supaprastinti atitikties atitinkamoms ekspozicijos ribinėms vertėms įrodymo procesą arba atitinkamais atvejais imtis šioje direktyvoje nurodytų atitinkamų apsaugos arba prevencijos priemonių.

II priede vartojami tokie VL terminai:

i)   elektrinių laukų atveju „žemi VL“ ir „aukšti VL“– lygiai, kurie yra susiję su šioje direktyvoje nurodytomis konkrečiomis apsaugos arba prevencijos priemonėmis, ir

ii)   magnetinių laukų atveju „žemi VL“– lygiai, kurie susiję su jutiminio poveikio ERV, o „aukšti VL“ susiję su poveikio sveikatai ERV.

3 straipsnis

Ekspozicijos ribinės vertės ir veikimo lygiai

1.   Fizikiniai dydžiai, susiję su elektromagnetinių laukų ekspozicija, yra nurodyti I priede. Poveikio sveikatai ERV, jutiminio poveikio ERV ir VL yra nustatyti II ir III prieduose.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai užtikrintų, jog darbuotojų ekspozicija elektromagnetiniuose laukuose būtų ne didesnė kaip poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV, nustatytos II priede dėl nešiluminio poveikio ir III priede dėl šiluminio poveikio. Atitiktis poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV turi būti įrodyta naudojant 4 straipsnyje nurodytas atitinkamas ekspozicijos vertinimo procedūras. Kai darbuotojų ekspozicija elektromagnetiniuose laukuose viršija ERV, darbdavys imasi neatidėliotinų veiksmų pagal 5 straipsnio 8 dalį.

3.   Kai įrodoma, kad atitinkami II ir III prieduose nustatyti VL neviršijami, pagal šią direktyvą laikoma, kad darbdavys užtikrino atitiktį poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV. Kai ekspozicija viršija VL, darbdavys imasi veiksmų pagal 5 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, kai pagal 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis atliktas vertinimas rodo, kad atitinkamos ERV neviršytos ir galima atmesti riziką saugai.

Nepaisant pirmos pastraipos, ekspozicija gali viršyti:

a)

žemus elektrinių laukų VL (II priedo B1 lentelė), kai tai pateisinama praktika arba procesu, jei neviršijamos jutiminio poveikio ERV (II priedo A3 lentelė), arba i) neviršijamos poveikio sveikatai ERV (II priedo A2 lentelė); ii) specialiomis apsaugos priemonėmis apsaugoma nuo pernelyg didelių kibirkštinių išlydžių ir kontaktinių srovių (II priedo B3 lentelė), kaip nustatyta 5 straipsnio 6 dalyje, ir iii) darbuotojams buvo suteikta informacija apie 6 straipsnio f punkte nurodytas situacijas;

b)

žemus magnetinių laukų VL (II priedas, B2 lentelė), įskaitant galvoje ir liemenyje pamainos metu, kai tai pagrindžiama praktika arba procesu, su sąlyga, kad neviršijama jutiminio poveikio ERV (II priedo A3 lentelė), arba i) jutiminio poveikio ERV viršijamos tik laikinai; ii) neviršijamos poveikio sveikatai ERV (II priedo A2 lentelė); iii) imtasi veiksmų pagal 5 straipsnio 9 dalį, kai atsiranda trumpalaikiai simptomai pagal tos dalies a punktą, ir iv) darbuotojams buvo suteikta informacija apie 6 straipsnio f punkte nurodytas situacijas.

4.   Nepaisant 2 ir 3 dalių, ekspozicija gali viršyti:

a)

jutiminio poveikio ERV (II priedo A1 lentelė) pamainos metu, kai tai pagrindžiama praktika arba procesu, su sąlyga, kad: i) jos viršijamos tik laikinai; ii) poveikio sveikatai ERV (II priedo A1 lentelė) neviršijamos; iii) imtasi konkrečių apsaugos priemonių pagal 5 straipsnio 7 dalį; iv) imtasi veiksmų pagal 5 straipsnio 9 dalį, kai atsiranda trumpalaikiai simptomai pagal tos dalies b punktą, ir v) darbuotojams buvo suteikta informacija apie 6 straipsnio f punkte nurodytas situacijas;

b)

jutiminio poveikio ERV (II priedo A3 lentelė ir III priedo A2 lentelė) pamainos metu, kai tai pagrindžiama praktika arba procesu, su sąlyga, kad: i) jos viršijamos tik laikinai; ii) poveikio sveikatai ERV (II priedo A2 lentelė ir III priedo A1 ir A3 lentelės) neviršijamos; iii) imtasi veiksmų pagal 5 straipsnio 9 dalį, kai atsiranda trumpalaikiai simptomai pagal tos dalies a punktą, ir iv) darbuotojams buvo suteikta informacija apie 6 straipsnio f punkte nurodytas situacijas.

II   SKYRIUS

DARBDAVIŲ PAREIGOS

4 straipsnis

Rizikos vertinimas ir ekspozicijos nustatymas

1.   Vykdydamas Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, darbdavys vertina visą dėl elektromagnetinių laukų kylančią riziką darbovietėje, o prireikus išmatuoja arba apskaičiuoja darbuotojus veikiančių elektromagnetinių laukų lygius.

Nedarant poveikio Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsniui ir šios direktyvos 6 straipsniui, tas vertinimas paprašius gali būti paskelbiamas viešai pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma, kai tvarkomi darbuotojų asmens duomenys atliekant tokį vertinimą, bet koks duomenų skelbimas turi būti vykdomas laikantis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) ir tą direktyvą įgyvendinančių valstybių narių nacionalinės teisės aktų. Išskyrus atvejus, kai atskleidimo reikalauja viršesnis viešasis interesas, vertinimo kopiją turinčios viešosios institucijos gali atsisakyti patenkinti prašymą leisti susipažinti su vertinimu ar prašymą paskelbti vertinimą viešai, kai atskleidus vertinimą būtų pakenkta darbdavio komercinių interesų, įskaitant susijusių su intelektine nuosavybe, apsaugai. Darbdaviai gali atsisakyti atskleisti vertinimą ar jį paskelbti viešai esant toms pačioms sąlygoms pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje numatyto vertinimo tikslu darbdavys nustato ir vertina elektromagnetinius laukus darbovietėje, atsižvelgdamas į 14 straipsnyje nurodytas praktines gaires ir kitus susijusius standartus arba atitinkamų valstybių narių pateiktas gaires, įskaitant ekspozicijos duomenų bazes. Nepaisant darbdavio pareigų pagal šį straipsnį, prireikus darbdavys taip pat gali atsižvelgti į gamintojo arba platintojo įrangai pateikiamus spinduliavimo lygius ir kitus atitinkamus su sauga susijusius duomenis pagal atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant rizikos vertinimą, jei taikoma ekspozicijos sąlygoms darbo arba montavimo vietoje.

3.   Jei ERV atitikties negalima patikimai įvertinti remiantis įprastai prieinama informacija, ekspozicijos vertinimas atliekamas remiantis matavimais arba apskaičiavimais. Tokiu atveju, atliekant vertinimą atsižvelgiama į matavimų arba apskaičiavimų nuokrypius, kaip antai klaidų skaičiuose, šaltinio modeliavimo, fantomo geometrijos ir audinių bei medžiagų elektrinių savybių, nustatytus pagal atitinkamą gerąją praktiką.

4.   Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti vertinimai, matavimai ir skaičiavimai yra planuojami ir atitinkamais intervalais atliekami kompetentingų tarnybų arba asmenų, atsižvelgiant į pagal šią direktyvą teikiamas rekomendacijas ir ypač į Direktyvos 89/391/EEB 7 ir 11 straipsnių nuostatas dėl būtinų kompetentingų tarnybų ar asmenų bei dėl konsultacijų su darbuotojais ir jų dalyvavimo. Gauti ekspozicijos lygio vertinimo, matavimo arba skaičiavimo duomenys saugomi tinkama atsekama forma, kad vėliau jais būtų galima pasinaudoti pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

5.   Atlikdamas rizikos vertinimą pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalį darbdavys ypatingą dėmesį skiria šiems elementams:

a)	poveikio sveikatai ERV, jutiminio poveikio ERV ir VL, nurodytiems šios direktyvos 3 straipsnyje ir II bei III prieduose;

b)	ekspozicijos dažnių spektrui, lygiui, trukmei ir rūšiai, įskaitant pasiskirstymą darbuotojo kūne ir darbo vietos erdvėje;

c)	tiesioginiam biofiziniam poveikiui;

d)

poveikiui ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų, visų pirma darbuotojų, kurie nešioja aktyviuosius ar pasyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, kaip antai širdies stimuliatorius, naudojasi ant kūno dėvimais medicinos prietaisais, kaip antai insulino pompomis, ir nėščių darbuotojų, sveikatai ir saugai;

e)	netiesioginiam poveikiui;

f)	tam, ar yra pakeičianti įranga, suprojektuota taip, kad būtų sumažintas elektromagnetinių laukų ekspozicijos lygis;

g)	atitinkamai informacijai, gautai atlikus 8 straipsnyje nurodytus sveikatos patikrinimus;

h)	įrangos gamintojo suteiktai informacijai;

i)	kitai atitinkamai su sauga ir sveikata susijusiai informacijai;

j)	sudėtiniams ekspozicijos šaltiniams;

k)	kelių dažnių laukų ekspozicijai vienu metu.

6.   Nebūtina ekspozicijos vertinimo atlikti viešose darbo vietose, jeigu prieš tai jau buvo atliktas vertinimas pagal plačiosios visuomenės ekspozicijos elektromagnetiniuose laukuose apribojimo nuostatas, jeigu laikomasi tomis nuostatomis nustatytų apribojimų darbuotojų atžvilgiu, ir jeigu nėra rizikos sveikatai bei saugai. Laikoma, kad tos sąlygos įvykdytos, kai viešajam naudojimui skirta įranga naudojama pagal paskirtį ir atitinka gaminiams taikomą Sąjungos teisę, kuria numatomi griežtesni saugos lygiai, nei nustatytieji šioje direktyvoje, ir nenaudojama kita įranga.

7.   Darbdavys turi turėti atliktą rizikos vertinimą pagal Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir nustatyti, kokių priemonių reikia imtis pagal šios direktyvos 5 straipsnį. Rizikos vertinime gali būti pateiktos priežastys, kodėl darbdavys mano, kad dėl elektromagnetinių laukų keliamos rizikos pobūdžio ir masto papildomas išsamesnis rizikos vertinimas nebūtinas. Rizikos vertinimas reguliariai atnaujinamas, ypač tuomet, jeigu yra esminių pokyčių, dėl kurių ankstesnis vertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba jeigu tai yra būtina, atsižvelgiant į 8 straipsnyje nurodytų sveikatos patikrinimų rezultatus.

5 straipsnis

Nuostatos rizikai pašalinti arba sumažinti

1.   Atsižvelgdamas į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti elektromagnetinių laukų atsiradimą pačiame šaltinyje, darbdavys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad dėl elektromagnetinių laukų kylanti rizika darbo vietoje būtų visiškai pašalinama arba sumažinama iki minimumo.

Elektromagnetinių laukų ekspozicijos rizika mažinama laikantis Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindinių prevencijos principų.

2.   Remdamasis 4 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, kai viršijami atitinkami 3 straipsnyje ir II bei III prieduose nurodyti VL, išskyrus atvejus, kai pagal 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis atliktas vertinimas patvirtina, kad atitinkamos ERV neviršytos ir kad nėra rizikos saugai, darbdavys sudaro ir įgyvendina veiksmų planą, kuris apima technines ir (arba) organizacines priemones, skirtas užkirsti kelią poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV viršijančiai ekspozicijai, visų pirma atsižvelgiant į:

a)	kitus darbo metodus, kuriuos taikant elektromagnetinių laukų ekspozicija yra mažesnė;

b)	įrangos, spinduliuojančios silpnesnius elektromagnetinius laukus, atsižvelgiant į numatomą darbą, pasirinkimą;

c)	technines priemones skleidžiamiems elektromagnetiniams laukams sumažinti, įskaitant, jeigu reikia, blokuočių, apsauginių ekranų ar panašių sveikatai apsaugoti skirtų priemonių panaudojimą;

d)	tinkamas skiriamąsias ir prieigos priemones, kaip antai signalus, etiketes, grindų ženklinimą, kliūtis, skirtus prieigai riboti arba kontroliuoti;

e)	elektrinių laukų ekspozicijos atveju – priemones ir procedūras, kuriomis, naudojant technines priemones ir mokant darbuotojus, valdomas kibirkštinis išlydis ir kontaktinės srovės;

f)	atitinkamas darbo įrangos, darboviečių ir darbo vietų sistemų priežiūros programas;

g)	darboviečių ir darbo vietų projektus bei išplanavimą;

h)	ekspozicijos trukmės ir intensyvumo ribojimus ir

i)	tinkamos asmeninės apsaugos įrangos buvimą.

3.   Remdamasis 4 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, darbdavys sudaro ir įgyvendina veiksmų planą, kuriame numatomos techninės ir (arba) organizacinės priemonės, skirtos užkirsti kelią 4 straipsnyje nurodytai rizikai ypatingos rizikos grupėms priskiriamiems darbuotojams ir dėl netiesioginio poveikio kylančiai rizikai.

4.   Be šios direktyvos 6 straipsnyje nustatytos informacijos, pagal Direktyvos 89/391/EEB 15 straipsnį darbdavys pritaiko šiame straipsnyje nurodytas priemones prie ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų poreikių ir, kai taikoma, atlieka atskirus rizikos vertinimus, visų pirma darbuotojų, kurie yra deklaravę, jog nešioja aktyviuosius ar pasyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, kaip antai širdies stimuliatorius, ar naudojasi ant kūno dėvimais medicinos prietaisais, kaip antai insulino pompomis, atžvilgiu, arba apie savo būklę darbdaviui pranešusių nėščių darbuotojų atžvilgiu.

5.   Remiantis 4 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, darbo vietos, kuriose elektromagnetiniai laukai gali veikti darbuotojus ir viršyti VL, žymimos atitinkamais ženklais pagal II ir III priedus ir 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (10). Aptariamos zonos pažymimos ir prireikus apribojama galimybė į jas patekti. Kai galimybė patekti į tas zonas yra tinkamai apribota dėl kitų priežasčių, o darbuotojai informuoti apie dėl elektromagnetinių laukų kylančią riziką, kitų konkrečiai su elektromagnetiniais laukais susijusių ženklų ir patekimo apribojimų nereikalaujama.

6.   Kai taikomas 3 straipsnio 3 dalies a punktas, turi būti imtasi specialių apsaugos priemonių, kaip antai darbuotojų mokymo pagal 6 straipsnį, ir turi būti naudojamos techninės priemonės bei asmeninė apsauga, pavyzdžiui, objektų įžeminimas, darbuotojų sujungimas su darbo objektais (ekvipotencialusis sulyginimas) ir, kai tinkama bei kaip numatyta 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (trečioji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (11) 4 straipsnio 1 dalies a punkte, izoliacinių batų, pirštinių ir apsauginės aprangos naudojimas.

7.   Kai taikomas 3 straipsnio 4 dalies a punktas, turi būti patvirtintos specialios apsaugos priemonės, kaip antai, judesių kontroliavimas.

8.   Darbuotojai neturi patirti poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV viršijančios ekspozicijos, nebent būtų įvykdytos 10 straipsnio 1 dalies a ar c punkte arba 3 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytos sąlygos. Jei, nepaisant priemonių, kurių darbdavys ėmėsi, poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV yra viršijamos, darbdavys nedelsdamas imasi veiksmų ekspozicijai sumažinti, kad ekspozicija būtų mažesnė nei šios ERV. Darbdavys nustato ir užrašo priežastis, dėl kurių poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV buvo viršytos, ir atitinkamai iš dalies pakeičia apsaugos bei prevencines priemones, kad jos vėl nebūtų viršijamos. Iš dalies pakeistos apsaugos ir prevencinės priemonės išlaikomos tinkama atsekama forma, kad vėliau būtų galima su jomis susipažinti, remiantis nacionaline teise ir praktika.

9.   Kai taikomos 3 straipsnio 3 ir 4 dalys ir kai darbuotojas praneša apie trumpalaikius simptomus, darbdavys, prireikus, atnaujina rizikos vertinimą ir imasi prevencinių priemonių. Trumpalaikiai simptomai gali apimti:

a)	jutiminį suvokimą ir poveikį centrinės nervų sistemos veikimui galvoje, kurį sukelia laike kintantys magnetiniai laukai, ir

b)	statinio magnetinio lauko poveikį, kaip antai galvos svaigimą ir pykinimą.

6 straipsnis

Darbuotojų informavimas ir mokymas

Nedarant poveikio Direktyvos 89/391/EEB 10 ir 12 straipsniams, darbdavys užtikrina, kad darbuotojai, kuriems darbe gali kilti rizika dėl elektromagnetinių laukų, ir (arba) jų atstovai gautų visą būtiną informaciją ir mokymą, susijusius su šios direktyvos 4 straipsnyje numatyto rizikos vertinimo rezultatais, visų pirma su:

a)	priemonėmis, kurių imtasi taikant šią direktyvą;

b)	ERV ir VL vertėmis ir koncepcijomis, su jomis susijusia galima rizika ir prevencinėmis priemonėmis, kurių imtasi;

c)	galimu netiesioginiu ekspozicijos poveikiu;

d)	pagal šios direktyvos 4 straipsnį atliktų elektromagnetinių laukų ekspozicijos lygių vertinimo, matavimo arba apskaičiavimų rezultatais;

e)	tuo, kaip aptikti ekspozicijos nepageidaujamą poveikį sveikatai ir kaip apie jį pranešti;

f)	su poveikiu centrinei arba periferinei nervų sistemai susijusių trumpalaikių simptomų ir jutimų galimybe;

g)	aplinkybėmis, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimą;

h)	saugia darbo praktika, kuria siekiama kuo labiau sumažinti ekspozicijos keliamą riziką;

i)	ypatingos rizikos grupėms priskiriamais darbuotojais, kaip nurodyta šios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies d punkte ir 5 straipsnio 3 bei 4 dalyse.

7 straipsnis

Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas

Su darbuotojais ir (arba) jų atstovais konsultuojamasi ir jie dalyvauja pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį.

III   SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Sveikatos patikrinimai

1.   Siekiant užkirsti kelią bet kokiam nepageidaujamam elektromagnetinių laukų ekspozicijos poveikiui sveikatai ir jį anksti diagnozuoti, pagal Direktyvos 89/391/EEB 14 straipsnį atliekami tinkami sveikatos patikrinimai. Sveikatos įrašai ir jų prieinamumas numatomi pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką.

2.   Vadovaujantis nacionaline teise ir praktika, sveikatos patikrinimų rezultatai saugomi tinkama forma, kad vėliau būtų galima su jais susipažinti laikantis konfidencialumo reikalavimų. Kiekvienam darbuotojui jo pageidavimu sudaroma galimybė susipažinti su jo sveikatos priežiūros įrašais.

Jei darbuotojas praneša apie bet kokį nepageidaujamą ar netikėtą poveikį sveikatai ar bet kuriuo atveju, kai nustatoma ERV viršijanti ekspozicija, darbdavys užtikrina, kad atitinkamam (-iems) darbuotojui (-ams) pagal nacionalinę teisę ir praktiką būtų atlikti atitinkami medicininiai tyrimai ir individualūs sveikatos patikrinimai.

Tokie tyrimai ir patikrinimai atliekami darbuotojo pasirinktomis valandomis ir su jais susijusių išlaidų darbuotojas neapmoka.

9 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės numato tinkamas nuobaudas, taikytinas pažeidus pagal šią direktyvą priimtus nacionalinės teisės aktus. Šios nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

10 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio, bet nedarant poveikio 5 straipsnio 1 daliai, taikomos šios nuostatos:

a)

ekspozicija gali viršyti ERV, jei ekspozicija susijusi su pacientams sveikatos priežiūros sektoriuje skirtos magnetinio rezonanso technikos (toliau – MRT) įrengimu, bandymu, naudojimu, tobulinimu, technine priežiūra arba su šia įranga susijusiais moksliniais tyrimais, su sąlyga, kad įvykdomos visos šios sąlygos: i) pagal 4 straipsnį atliktas rizikos vertinimas įrodė, kad ERV yra viršytos; ii) atsižvelgiant į mokslo pažangą, buvo taikomos visos techninės ir (arba) organizacinės priemonės; iii) aplinkybės tinkamai pagrindžia tai, kad viršijamos ERV; iv) buvo atsižvelgta į darbo vietos, darbo įrangos arba darbo praktikos ypatybes ir v) darbdavys įrodo, kad darbuotojai tebėra apsaugoti nuo nepageidaujamo poveikio sveikatai ir rizikos saugai, įskaitant užtikrinimą, jog laikomasi pagal 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (12) gamintojo pateiktų saugaus naudojimo instrukcijų;

b)

valstybės narės gali leisti nustatyti lygiavertę arba konkretesnę apsaugos sistemą, kuri būtų diegiama personalui, dirbančiam operatyviniuose kariniuose įrenginiuose ar dalyvaujančiam karinėje veikloje, įskaitant bendras tarptautines karines pratybas, su sąlyga, kad būtų užkirstas kelias nepageidaujamam poveikiui sveikatai ir rizikai saugai;

c)

valstybės narės tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir tik tol, kol jos tinkamai pagrįstos, gali leisti laikinai viršyti ERV specifiniuose sektoriuose arba specifinėje veikloje, kuriems netaikomi a ir b punktai. Šiame punkte „tinkamai pagrįstos aplinkybės“ yra aplinkybės, atitinkančios šias sąlygas: i) pagal 4 straipsnį atliktas rizikos įvertinimas parodė, kad ERV yra viršytos; ii) atsižvelgiant į mokslo pažangą, buvo taikomos visos techninės ir (arba) organizacinės priemonės; iii) buvo atsižvelgta į specifines darbo vietos, darbo įrangos arba darbo praktikos ypatybes ir iv) darbdavys įrodo, kad darbuotojai tebėra saugomi nuo nepageidaujamo poveikio sveikatai ir rizikos saugai, įskaitant palyginamų, konkretesnių ir tarptautiniu mastu pripažintų standartų bei gairių naudojimą.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visas 1 dalies b ir c punktuose numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas ir pateikia jas pagrindžiančias priežastis 15 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje.

11 straipsnis

Techniniai priedų pakeitimai

1.   Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais atliekami tik techninio pobūdžio priedų pakeitimai, siekiant:

a)	atsižvelgti į priimtus reglamentus ir direktyvas, kuriais techniškai suderinami ir standartizuojami darbo įrangos arba darbo vietų projektavimas, statyba, gamyba ar konstravimas;

b)	atsižvelgti į techninę pažangą, labiausiai susijusių standartų ar specifikacijų pasikeitimus ir naujus mokslinius duomenis apie elektromagnetinius laukus;

c)	pritaikyti VL, kai yra naujų mokslinių įrodymų su sąlyga, kad darbuotojai ir toliau laikosi II ir III prieduose nustatytų esamų ERV.

2.   Komisija priima deleguotąjį aktą pagal 12 straipsnį siekdama į II priedą įtraukti TANSK gaires dėl žmogaus kūno judėjimo statiniame magnetiniame lauke ir laike kintančiuose magnetiniuose laukuose esant mažesniam nei 1 Hz dažniui indukuotų elektrinių laukų veikimo apribojimo nedelsiant po to, kai jos yra prieinamos.

3.   Jeigu su 1 ir 2 dalyse nurodytais pakeitimais susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 13 straipsnyje numatyta procedūra.

12 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 29 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

13 straipsnis

Skubos procedūra

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys, kurios turi būti susijusios su darbuotojų sveikata ir apsauga.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Praktinės gairės

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas šios direktyvos įgyvendinimui, ne vėliau kaip per šešis mėnesius iki 2016 m. liepos 1 d. Komisija pateikia neprivalomas praktines gaires. Tos praktinės gairės visų pirma susijusios su šiais klausimais:

a)	ekspozicijos nustatymu atsižvelgiant į atitinkamus Europos arba tarptautinius standartus, įskaitant: — apskaičiavimo metodus ERV įvertinti, — erdvinius išorinio elektrinio ir magnetinio laukų vidurkius, — gaires, kaip atsižvelgti į matavimų ir apskaičiavimų nuokrypius;

b)	gairėmis, kaip įrodyti atitiktį esant specialių rūšių netolygiai ekspozicijai specifinėmis aplinkybėmis, remiantis patikima dozimetrija;

c)	žemo dažnio laukams skirto „svertinės didžiausios vertės metodo“ ir aukšto dažnio laukams skirto „įvairaus dažnio laukų sumavimo“ apibūdinimu;

d)	rizikos vertinimo atlikimu ir, kai įmanoma, supaprastintų metodų pateikimu, visų pirma atsižvelgiant į MVĮ poreikius;

e)	priemonėmis, skirtomis rizikai išvengti arba sumažinti, įskaitant konkrečias prevencines priemones, atsižvelgiant į ekspozicijos lygį ir darbo vietos ypatybes;

f)	dokumentais pagrįstos darbo tvarkos, taip pat konkrečios informacijos ir mokymo priemonių darbuotojams, kurie atlikdami su MRT susijusią veiklą pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą patiria elektromagnetinių laukų ekspoziciją, nustatymu;

g)	ekspozicijos 100 kHz-10 MHz dažnių juostoje, kai reikia atsižvelgti tiek į šiluminį, tiek į nešiluminį poveikį, įvertinimu;

h)	sveikatos patikrinimų ir medicininės priežiūros, kurią turi surengti darbdavys pagal 8 straipsnio 2 dalį, gairėmis.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu. Europos Parlamentas apie tai nuolat informuojamas.

15 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

Atsižvelgiant į 1 straipsnio 4 dalį, šios direktyvos praktinio įgyvendinimo ataskaita rengiama pagal Direktyvos 89/391/EEB 17a straipsnį.

16 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. liepos 1 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Panaikinimas

1.   Direktyva 2004/40/EB panaikinama nuo 2013 m. birželio 29 d.

2.   Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 43, 2012 2 15, p. 47.

(2)  2013 m. birželio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 159, 2004 4 30, p. 1.

(4)  OL L 114, 2008 4 26, p. 88.

(5)  OL L 110, 2012 4 24, p. 1.

(6)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(7)  OL C 218, 2003 9 13, p. 1.

(8)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(9)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(10)  OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

(11)  OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

(12)  OL L 169, 1993 7 12, p. 1.

---

---

---

---

---