Opinion of the Advocate-General

Opinion of the Advocate-General

1. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančio direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97(2) išaiškinimu.

2. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Zuchtvieh‑Export GmbH (toliau – Zuchtvieh‑Export ) ir Stadt Kempten (Kempteno miestas, Vokietija) ginčą dėl pastarojo sprendimo, kuriuo jis, kaip išvykimo vietos kompetentinga institucija, atsisakė atlikti muitinės formalumus dėl galvijų siuntos, kuri turėjo būti gabenama kelių transporto priemonėmis iš Kempteno į Andižaną (Uzbekija).

3. Pagal Reglamentą Nr. 1/2005 ilgų kelionių organizatorius įpareigojamas išvykimo vietos kompetentingai institucijai pateikti kelionės žurnalą, kurio 1 skirsnyje turi būti išdėstytas numatomos kelionės planas. Šiame plane visų pirma turi būti nurodytos planuojamo poilsio, perkrovimo vietos ir išvežimo punktai. Pagrindinis šioje byloje iškilęs klausimas – tai klausimas, ar, kiek tai susiję su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Europos Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje, iš šios kelionės organizatoriaus reikalaujama, kad jis įvykdytų Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus dėl kelionės trukmės ir poilsio laiko.

4. Šioje išvadoje Teisingumo Teismui siūlysiu nuspręsti, kad Reglamentą Nr. 1/2005 reikia aiškinti taip, kad juo ilgų kelionių į trečiąsias šalis organizatorius neįpareigojamas kelionės žurnalo 1 skirsnio 6 skiltyje nurodyti informacijos apie kelionės trukmę ir poilsio laiką, atitinkančios šio reglamento I priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus, arba minėto reglamento 3 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias gyvūnų vežimo sąlygas, kiek tai susiję su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje.

5. Manau, iš to darytina išvada, jog Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir c punktą reikia aiškinti taip, kad išvykimo vietos kompetentinga institucija negali atsisakyti užantspauduoti kelionės žurnalo motyvuodama tuo, kad šiame žurnale esanti informacija, kuri susijusi su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje, neatitinka nei šio reglamento I priedo V skyriuje nustatytų reikalavimų, nei minėto reglamento 3 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų gyvūnų vežimo sąlygų.

I – Teisinis pagrindas

6. Pagrindinės Reglamento Nr. 1/2005 nuostatos, susijusios su šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą, nurodomos toliau.

7. Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jo taikymo sritis:

„Šis reglamentas taikomas gyvų stuburinių gyvūnų vežimui Bendrijoje, taip pat ir į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų siuntų konkretiems tikrinimams, kuriuos atlieka pareigūnai.“

8. Reglamento Nr. 1/2005 2 straipsnyje pateiktos tam tikros apibrėžtys, tarp jų:

„d) „pasienio kontrolės postas“ – tai bet koks kontrolės postas, kuris pagal Direktyvos 91/496/EEB 6 straipsnio nuostatas buvo paskirtas ir patvirtintas gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių, veterinariniam tikrinimui Bendrijos pasienyje atlikti;

< … >

f) „kompetentinga institucija“ – tai centrinė valstybės narės institucija, turinti teisę tikrinti gyvūnų gerovę, arba kita institucija, kuriai buvo suteikti tokie įgaliojimai;

< … >

h) „kontrolės postai“ – tai kontrolės postai, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1255/97;

i) „išvežimo punktas“ – tai pasienio kontrolės postas arba kitokia valstybės narės nustatyta vieta, pro kurią išvežami gyvūnai iš Bendrijos muitų teritorijos;

j) „kelionė“ – tai visa vežimo operacija nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos, įskaitant gyvūnų iškrovimą, įkurdinimą ir pakrovimą tarpiniuose kelionės punktuose;

< … >

m) „ilga kelionė“ – tai kelionė, trunkanti ilgiau kaip 8 valandas nuo tada, kai pajudėjo pirmasis siuntos gyvūnas;

< … >

s) „paskirties vieta“ – tai vieta, kurioje gyvūnas iškraunamas iš transporto priemonės ir

i) įkurdinamas ne mažiau kaip 48 valandoms iki išvykimo arba

ii) paskerdžiamas;

t) „poilsio arba perkrovimo vieta“ – tai bet koks sustojimas kelionės metu, bet ne paskirties vietoje, taip pat ir toji vieta, kur keičiama transporto priemonė, gyvūnus perkraunant arba neperkraunant;

< … >

w) „vežimas“ – tai gyvūnų judėjimas viena ar keliomis transporto priemonėmis, taip pat ir susijusių operacijų metu, įskaitant pakrovimą, iškrovimą, perkrovimą ir poilsį, kol gyvūnai galutinai iškraunami paskirties vietoje;

< … > “

9. Reglamento Nr. 1/2005 3 straipsnyje „Bendrosios gyvūnų vežimo sąlygos“ nustatyta:

„Gyvūnus leidžiama vežti arba perduoti vežti tik taip, kad jie nesusižalotų ir nepatirtų didelių kančių.

Be to, būtina laikytis tokių sąlygų:

a) iš anksto imtasi visų būtinų priemonių kelionei sutrumpinti ir gyvūnų poreikiams kelionės metus [metu] patenkinti;

b) gyvūnai tinkami vežti;

< … >

f) į paskirties vietą vežama nedelsiant, o gyvūnų gerovės sąlygos nuolat tikrinamos ir deramai palaikomos;

< … >

h) atitinkamais laiko intervalais gyvūnai girdomi bei šeriami ir gali ilsėtis, o vandens ir pašarų kokybė bei kiekis atitinka jų rūšį ir dydį.“

10. Reglamento Nr. 1/2005 5 straipsnio „Numatomi įsipareigojimai vežant gyvūnus“ 4 dalyje nustatyta, kad „veždami naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus naminius arklinių šeimos gyvūnus, ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules tolimais nuotoliais tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [ir į trečiąsias šalis bei iš jų], vežėjai ir organizatoriai privalo laikytis II priede nurodytų kelionės žurnalo nuostatų“.

11. Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio „Tikrinimai ir kitos su kelionės žurnalu susijusios priemonės, kurių imasi kompetentinga institucija prieš ilgas keliones“ 1 dalyje nustatyta:

„Tais atvejais, kai ilgų kelionių tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [ir į trečiąsias šalis bei iš jų] metu vežami naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės, išvykimo vietos kompetentinga institucija privalo:

a) atlikti atitinkamus tikrinimus, norėdama įsitikinti, kad:

i) kelionės žurnale nurodyti vežėjai turi atitinkamas [atitinkamus] galiojančius vežėjo leidimus, ilgoms kelionėms naudojamų transporto priemonių galiojančius patvirtinimo pažymėjimus ir galiojančius vairuotojų bei palydovų kompetencijos pažymėjimus;

ii) organizatoriaus pateiktas kelionės žurnalas atitinka tikrovę ir šio reglamento nuostatas;

b) jei a punkte minimo tikrinimo rezultatai yra nepatenkinami, pareikalauti, kad organizatorius pakeistų planuojamą ilgą kelionę, kad ji atitiktų šio reglamento nuostatas;

c) jei a punkte minimos patikros rezultatai yra patenkinami, kompetentinga institucija užantspauduoja kelionės žurnalą;

d) naudodamasi Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje minima keitimosi informacija sistema, kuo greičiau pateikti paskirties vietos, išvykimo punkto arba kontrolės posto kompetentingai institucijai smulkią informaciją apie planuojamas ilgas keliones, nurodytas kelionės žurnale.“

12. Reglamento Nr. 1/2005 15 straipsnio „Tikrinimai, kuriuos kompetentinga institucija atlieka bet kuriame ilgos kelionės etape“ 1 dalyje nustatyta, kad „[k]ompetentinga institucija atlieka atitinkamus atsitiktinius arba planinius tikrinimus bet kuriame ilgos kelionės etape, norėdama įsitikinti, kad deklaruoti kelionės laikai atitinka tikrovę ir kelionė neprieštarauja šio reglamento nuostatoms, o ypač kad kelionės laikai bei poilsio laikotarpiai atitinka I priedo V skyriuje nustatytas ribas“.

13. Reglamento Nr. 1/2005 21 straipsnis „Patikrinimai išvežimo punktuose ir pasienio kontrolės postuose“ suformuluotas taip:

„1. < ... > kai gyvūnai perduodami vežti išvežimo punktuose ar pasienio kontrolės postuose, valstybių narių įgaliotieji veterinarijos gydytojai tikrina, ar vežami gyvūnai atitinka šio reglamento reikalavimus [ar gyvūnai vežami laikantis šio reglamento nuostatų] ir ypač ar:

a) vežėjai pateikė galiojančio leidimo kopiją < ... > ;

b) naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ar [ir] kiaules [ar naminius paukščius] vežančių kelių transporto priemonių vairuotojai ir palydovai pateikė galiojantį kompetencijos pažymėjimą < ... > ;

c) gyvūnai gali tęsti kelionę;

d) transporto priemonė, kuria gyvūnai turi tęsti kelionę, atitinka I priedo II skyriaus ir, jei taikoma, VI skyriaus reikalavimus;

e) eksporto atveju vežėjai pateikė įrodymų, kad kelionė iš išvykimo vietos į pirmojo iškrovimo vietą galutinės paskirties [vietos] šalyje atitinka bet kurį V priede paminėtą tarptautinį susitarimą, taikomą atitinkamoje trečiojoje šalyje;

f) naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės buvo ar turi būti vežami labai tolimais atstumais.

2. Jei naminiai arklinių šeimos gyvūnai ir naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės vežami tolimais atstumais, išvežimo punktų ir pasienio kontrolės postų įgaliotieji veterinarijos gydytojai turi atlikti ir užregistruoti II priede 3 skirsnyje kelionės žurnale [II priede nurodyto kelionės žurnalo 3 skirsnyje] „Paskirties vieta“ nurodytus patikrinimus. Įrašus apie tokius patikrinimus ir 1 dalyje nurodytą patikrinimą kompetentinga institucija saugo mažiausiai trejus metus nuo patikrinimų dienos < ... >

3. Kompetentingai institucijai nusprendus, kad gyvūnai negali tęsti kelionės, būtina juos iškrauti, pagirdyti, pašerti ir leisti jiems pailsėti.“

14. Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje įtvirtintos taisyklės, susijusios su girdymo ir šėrimo intervalais, kelionės trukme ir poilsio laiku. Pagal šio skyriaus 1.4 punkto d papunktį ir 1.5 punktą galvijus vežant transporto priemonėmis tolimais atstumais, po 14 valandų kelionės reikia suteikti bent 1 valandą poilsio laiko, per kurį jie turi būti pagirdyti ir prireikus pašerti ir kuriam pasibaigus juos leidžiama vežti toliau ne ilgiau kaip 14 valandų, po kurių gyvūnai turi būti iškrauti, pašerti ir pagirdyti, leidžiant jiems pailsėti mažiausiai 24 valandas.

15. To paties reglamento II priede įtvirtintos nuostatos dėl kelionės žurnalo, kurių pagal minėto reglamento 5 straipsnio 4 dalį privalo laikytis vežėjai ir organizatoriai veždami gyvūnus tolimais atstumais tarp valstybių narių ir iš trečiųjų šalių bei į jas. Šį žurnalą sudaro penki skirsniai, susiję atitinkamai su kelionės planavimu, išvykimo vieta, paskirties vieta, vežėjo deklaracija dėl faktinio maršruto, poilsio, perkrovimo, išvežimo punktų ir per kelionę sužeistų ar nugaišusių gyvūnų, taip pat su galimais pranešimais apie reikalavimų neatitikimus. Šiame priede, be kita ko, yra tokios nuostatos:

– 3 punkto e papunktis: „organizatorius privalo: < ... > užtikrinti, kad kelionės žurnalas būtų vežamas kartu su gyvūnais iki paskirties vietos arba eksportuojant gyvūnus į trečiąją šalį bent iki išvykimo punkto“;

– 4 punktas: „Išvykimo vietos laikytojai ir, jei paskirties vieta yra Bendrijos teritorijoje, paskirties vietos laikytojai privalo užpildyti ir pasirašyti atitinkamus kelionės žurnalo skirsnius. Jie kuo greičiau informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius nukrypimus nuo šio reglamento nuostatų, pasinaudodami [5 skirsnyje pateikta] pavyzdine forma“;

– 7 punktas: „Jei gyvūnai eksportuojami į trečiąją šalį, vežėjai išvykimo punkte atiduoda kelionės žurnalą įgaliotajam veterinarijos gydytojui. Tuo atveju, kai eksportuojami gyvi galvijai gaunant grąžinamąsias išmokas, pildyti [kelionės žurnalo] 3 skirsnį neprivaloma, jei pagal žemės ūkio teisės aktus reikalaujama pateikti ataskaitą“;

– 8 punktas: „3 kelionės žurnalo skirsnyje nurodytas vežėjas privalo saugoti: a) užpildyto kelionės žurnalo kopiją; < ... > Dokumentai, nurodyti < ... >, per mėnesį nuo jų užpildymo pateikiami vežėjo leidimą išdavusiai kompetentinga i institucijai ir išvykimo vietos kompetentingai institucijai, šiai pareikalavus, o vežėjas saugo šiuos dokumentus ne trumpiau kaip trejus metus nuo patikrinimo dienos. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo kelionės pabaigos a punkte minimi dokumentai grąžinami išvykimo vietos kompetentingai institucijai, jei vežant nebuvo naudojamos 6 straipsnio 9 dalyje nurodytos [navigacijos] sistemos. < ... > “

16. Reglamento Nr. 1/2005 II priedo priedėlyje pateiktos įvairių kelionės žurnalo skirsnių pavyzdinės formos.

II – Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

17. Zuchtvieh‑Export išsinuomojo du krovininius automobilius, siekdama 62 galvijus iš Kempteno per Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją ir Kazachstaną nuvežti į Andižaną; viso maršruto ilgis – 7 000 km. Šis vežimas turėjo būti vykdomas nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. Tai buvo eksportas, dėl kurio neprašoma skirti eksporto grąžinamųjų išmokų.

18. Kelionės žurnalo, pateikto su prašymu atlikti muitinės formalumus, 1 skirsnio 6 skiltyje Brestas (Baltarusija), į kurį buvo numatyta atvykti balandžio 24 d. 13 val., ir Karaganda (Kazachstanas), į kurią buvo numatyta atvykti balandžio 30 d. 15 val., nurodytos kaip vienintelės poilsio ir perkrovimo vietos kelionės atkarpoje atitinkamų trečiųjų valstybių teritorijoje; kiekvienoje iš šių vietų buvo numatytas 24 valandų poilsis. Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nuo Bresto iki Karagandos numatytos poilsio pertraukos, per kurias gyvūnai turėjo būti pašeriami ir pagirdomi, tačiau neiškraunami. Kelionės baigiamosios atkarpos tarp Karagandos ir Andižano trukmė – dar 29 valandos.

19. 2012 m. sausio 30 d. sprendimu Stadt Kempten atsisakė atlikti muitinės formalumus, susijusius su galvijų siunta, reikalaudamas planuojamą kelionę pakeisti taip, kad ir kelionės atkarpa atitinkamų trečiųjų šalių teritorijoje nuo Bresto iki Andižano atitiktų Reglamento Nr. 1/2005 nuostatas, o tai, atsižvelgiant į minėto kelionės žurnalo 1 skirsnyje nurodytus planavimo duomenis, nebuvo padaryta.

20. Zuchtvieh‑Export pateikė ne tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas, bet ir prašymą dėl minėto sprendimo iš esmės, kurį Bayerischer Verwaltungsgerichtshof (Bavarijos administracinis teismas, Vokietija) šiuo metu nagrinėja apeliacine tvarka. Šiame prašyme Zuchtvieh‑Export prašo, be kita ko, pripažinti Stadt Kempten 2012 m. sausio 30 d. sprendimą neteisėtu ir įpareigoti pastarąjį atlikti muitinės formalumus, susijusius su ginčijama galvijų siunta.

21. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pagrindinės bylos šalys pateikė priešingas nuomones dėl to, ar tuo atveju, kai kelionė prasideda Sąjungos teritorijoje, bet baigiasi už šios teritorijos ribų, Reglamentas Nr. 1/2005 ir ypač jo 14 straipsnio 1 dalis taikoma ir šios kelionės atkarpai, kuri driekiasi vienos ar kelių trečiųjų šalių teritorijoje.

22. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pritaria nuomonei, kad pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalį vežimo atveju, kai išvykimo vieta yra Sąjungos teritorijoje, o paskirties vieta – trečiosios šalies teritorijoje, išvykimo vietos kompetentinga institucija gali užantspauduoti kelionės žurnalą tik atlikusi patikrinimus ir nustačiusi, kad šio reglamento nuostatos nepažeidžiamos ir už Sąjungos teritorijos ribų. Viena vertus, šiuo atžvilgiu jis pamini minėto reglamento 1, 3, 5 straipsnius ir 21 straipsnio 1 dalies e punktą, tačiau jų nepaaiškina. Kita vertus, visų pirma jis nurodo Reglamento Nr. 1/2005 II priedo priedėlį, kuriame pateiktos įvairių kelionės žurnalo skirsnių pavyzdinės formos, ir konkrečiai 1 skirsnį, susijusį su kelionės planavimu, kuriame šiuo klausimu nurodyti:

– jo 2–4 punktai (numatoma bendra trukmė, išvykimo vieta ir laikas, paskirties vieta ir atvykimo laikas), iš kurių, siejant juos su šio reglamento 2 straipsnio j punkte įtvirtinta sąvokos „kelionė“ apibrėžtimi, matyti, kad turi būti pateikti visi kelionės duomenys;

– šio skirsnio 7 punkte esantis organizatoriaus pareiškimas, kad jis ėmėsi „visų tinkamų priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti kelionės metu pagal [minėto] reglamento < ... > nuostatas“.

23. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad, nors pagal šio II priedo 7 punktą net eksporto atveju vežėjas kelionės žurnalą išvežimo punkte turi perduoti įgaliotajam veterinarijos gydytojui, jo kopija turi likti pas vežėją ir pagal minėto priedo 8 punktą turi būti pateikta išvykimo vietos kompetentingai institucijai.

24. Šio teismo manymu, Zuchtvieh‑Export pateiktame kelionės žurnale nėra jokių „tikrovę“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, atitinkančių duomenų apie kelionės atkarpas, esančias trečiųjų šalių teritorijoje. Taigi šiame kelionės žurnale pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad planuojama kelionė atitinka šio reglamento reikalavimus.

25. Jis šiuo klausimu teigia, kad nepakanka, jog Zuchtvieh‑Export tvirtina, kad vežimo atkarpose už Sąjungos teritorijos ribų bus laikomasi teisės aktų nuostatų, taikytinų trečiosiose šalyse, per kurias gabenamas krovinys, ir šiose šalyse taikytinų tarptautinių konvencijų. Tai turėtų būti matyti dar ir iš kelionės žurnale pateiktos informacijos. O taip nėra nagrinėjamu atveju – ginčijamo kelionės žurnalo 1 skirsnyje nėra jokių „tikrovę“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, atitinkančių duomenų, nes jame nenurodyta nė viena poilsio vieta kelionės atkarpose nuo Bresto iki Karagandos ir nuo pastarosios vietos iki Andižano – galutinės paskirties vietos. Be to, jei išvykimo vietos institucija užantspauduotų kelionės žurnalą, būtų galima manyti, kad kelionė, kad ir kaip ji vyktų, buvo patvirtinta iki paskirties vietos, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, būtų nenaudinga ir trečiųjų šalių valdžios institucijoms.

26. Zuchtvieh‑Export teigia priešingai, kad išvykimo vietos kompetentingai institucijai pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalį atlikus patikrinimus patvirtinama tik planuojamos kelionės atkarpa, kuriai šis reglamentas taikomas ratione loci . Keliose šio reglamento nuostatose, įskaitant 21 straipsnio 1 dalies e punktą, susijusį su patikrinimais išvežimo punktuose ir pasienio kontrolės postuose, nurodoma, kad juo nustatyta tvarka netaikoma už Sąjungos ribų.

27. Zuchtvieh‑Export taip pat teigia, kad Reglamento Nr. 1/2005 normų, konkrečiai I priedo V skyriaus, susijusio su girdymo ir šėrimo intervalais, kelionės trukme ir poilsio laiku, taikymas už Sąjungos teritorijos ribų būtų nerealus ir žalingas; trečiosiose šalyse nėra higienos ir techninius saugos reikalavimus atitinkančių patalpų, į kurias vežami gyvūnai galėtų būti nuvesti pailsėti, todėl yra didelis pavojus, kad jie bus sužaloti ar platins infekcines ligas. Iš tiesų, šiame reglamente nustatytos normos neatsiejamos nuo gyvūnų vežimui Sąjungos teritorijoje numatytos infrastruktūros, kaip antai ten įrengtų kontrolės postų (kurie yra poilsio vietos), pagal minėto reglamento 36 straipsnį turinčių atitikti techninius ir sanitarinius reikalavimus, kokybės.

28. Be to, tai, kad Reglamento Nr. 1/2005 materialinės normos nebūtinai bus taikomos bet kuriomis aplinkybėmis, matyti iš jo 30 straipsnio 6 dalies, pagal kurią, siekiant atsižvelgti į kai kurių regionų atokumą nuo Sąjungos pagrindinės teritorijos, galima priimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimų ilgoms kelionėms.

29. Kaip matyti iš kelionės žurnalo pavyzdinės formos 1 skirsnio 6 punkto pavadinimo („Planuojamo poilsio ir perkrovimo vietų arba išvykimo punktų sąrašas“), vežimo organizatorius neprivalo nurodyti visų poilsio vietų. Beje, dėl geografinių ypatumų ne visuomet įmanoma numatyti, kur bus poilsio vietos.

30. Be to, šios normos galėtų prieštarauti atitinkamose trečiosiose šalyse taikytinoms taisyklėms, kaip antai galiojančioms Rusijos Federacijoje, kur pagal nusistovėjusią valdžios institucijų praktiką draudžiama iškrauti gyvūnus per jų poilsio laiką.

31. Galiausiai, pagal teritoriškumo principą Reglamentas Nr. 1/2005 taikomas tik Sąjungos teritorijoje.

32. Atsakovė pagrindinėje byloje ir Landesanwaltschaft Bayern (Bavarijos žemės prokuratūra) į šiuos argumentus atsako, kad negalėjimas naudotis poilsio vietomis už Sąjungos teritorijos ribų neatleidžia vežėjų nuo pareigų, kurios šiuo atveju jiems nustatytos Reglamente Nr. 1/2005. Konkrečiai kalbant, neiškrovus gyvūnų per jų poilsio laiką, nebūtų išvalyti transporto priemonės skyriai, užtikrintas visų gyvūnų pagirdymas ir nebūtų įmanoma patikrinti kiekvieno gyvūno sveikatos būklės. Todėl, atsižvelgiant į šio reglamento 5 konstatuojamąją dalį, pagal kurią būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų vežimą tolimais atstumais, reikia numatyti galimybę nevykdyti tam tikrų vežimų tol, kol nėra logistinių sąlygų, leidžiančių vežti laikantis taikytinų teisės normų.

33. Šiomis aplinkybėmis Bayerischer Verwaltungsgerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1) Ar Reglamento [Nr. 1/2005] 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tada, kai ilgų kelionių metu vežami naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės ir išvykimo vieta yra vienoje iš < ... > valstybių narių, o paskirties vieta – trečiojoje šalyje, išvykimo vietos kompetentinga institucija gali [vežimo] organizatoriaus pateiktą kelionės žurnalą užantspauduoti pagal 14 straipsnio 1 dalies c punktą tik tada, kai [šis] žurnalas atitinka 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio reikalavimus per visą kelionę – nuo išvykimo iki paskirties vietos, taigi ir kelionės atkarpose, kurios visos yra už < ... > Sąjungos teritorijos ribų?

2) Ar Reglamento [Nr. 1/2005] 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje nurodyta išvykimo vietos kompetentinga institucija pagal [šio] reglamento 14 straipsnio 1 dalies b punktą gali pareikalauti, kad vežimo organizatorius pakeistų planuojamą ilgą kelionę taip, kad ji atitiktų minėto reglamento nuostatas visos kelionės nuo išvykimo iki paskirties vietos metu, net jei kai kurios kelionės atkarpos yra išimtinai trečiosiose šalyse?“

III – Analizė

34. Pateiktais prejudiciniais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad vežimas tolimais atstumais nuo išvykimo iš valstybės narės iki atvykimo į trečiąją šalį turi atitikti šį reglamentą, visų pirma jo I priedo V skyriaus nuostatas, susijusias, be kita ko, su kelionės trukme ir poilsio laiku, įskaitant šio vežimo atkarpą už Sąjungos teritorijos ribų, ir todėl išvykimo vietos kompetentinga institucija gali jį leisti tik tuomet, jei jis buvo planuojamas laikantis šių nuostatų.

35. Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar išvykimo vietos kompetentinga institucija gali teisėtai atsisakyti užantspauduoti kelionės žurnalą, jei ji, atsižvelgdama į šiame žurnale pateiktą informaciją, susijusią su kelionės atkarpa už Sąjungos teritorijos ribų, mano, kad minėtas žurnalas neatitinka tikrovės, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, taigi neatitinka ir šio reglamento nuostatų.

36. Kelionės žurnalo, kurio pavyzdys pateiktas minėto reglamento II priede, tikslas yra kompetentingoms institucijoms suteikti informacijos, būtinos patikrinimams, susijusiems su Reglamento Nr. 1/2005 nuostatų laikymusi ilgų kelionių atveju, atlikti. Išvykimo vietos kompetentinga institucija iki pakraunant gyvūnus turi patikrinti su kelionės organizavimu susijusius pareiškimus, kurie įrašomi į kelionės žurnalą, ir patvirtinti jų atitiktį. Šia informacija yra paremti oficialūs patikrinimai, kurie gali būti atlikti tuo metu, kai faktiškai vyksta kelionė, t. y. pakraunant, vežant ar atvykus į paskirties vietą.

37. Atliekant išankstinius patikrinimus išvykimo vietoje išsiaiškinama, ar yra visi privalomieji administraciniai leidimai (vežėjų, transporto priemonių, vairuotojų) ir ar jie galioja, ar laikomasi didžiausio leistino pakrovimo tankumo atsižvelgiant į deklaruojamas gyvūnų rūšis, taip pat kaip išdėstytas planuojamas maršrutas atsižvelgiant į reikalaujamus poilsio intervalus pagal atitinkamas gyvūnų rūšis, kokį atstumą reikia įveikti ir kokia numatoma operacijų trukmė visose kelionės atkarpose.

38. Kompetentingos institucijos vėliau gali atlikti patikrinimus bet kuriame ilgos kelionės etape. Šie Reglamento Nr. 1/2005 15 straipsnyje numatyti patikrinimai visų pirma susiję su kelionės žurnalo 1 skirsnyje pateikto plano laikymusi.

39. Kelionės žurnalo 1 skirsnyje („Planavimas“) įtvirtintus pareiškimus, kurie nagrinėjami šioje byloje, galima lyginti su įtvirtintais 2 skirsnyje („Išvykimo vieta“), 3 skirsnyje („Paskirties vieta“), 4 skirsnyje („Vežėjo deklaracija“) ir prireikus 5 skirsnyje („Pranešimas apie reikalavimų neatitikimus“). Taigi kelionės žurnalo 2–5 skirsniai laipsniškai užpildomi kelionės metu, o šio žurnalo kopija pateikiama išvykimo vietos kompetentingai institucijai.

40. Reikia pažymėti, kad specialūs gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis arba iš jų patikrinimai yra atliekami atitinkamai išvežimo punktuose ir Sąjungos pasienio kontrolės postuose.

41. Šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į visą šią ilgoms kelionėms taikytinų patikrinimų sistemą.

42. Siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, reikia nustatyti, kokios apimties informaciją, susijusią su kelionės trukme ir poilsio laiku, ilgų kelionių organizatorius turi pateikti kelionės žurnale. Iš tiesų, būtent atsižvelgdama į šią informaciją, išvykimo vietos kompetentinga institucija pagal Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį turi nuspręsti, ar kelionės žurnalas atitinka tikrovę, kaip tai suprantama pagal šią pastarąją nuostatą, ir leidžia pripažinti, kad vežimas atitinka šį reglamentą.

43. Pritarus Stadt Kempten , Landesanwaltschaft Bayern ir Lietuvos Respublikos teiginiui, kelionės žurnale turėtų būti išsamiai apibūdinta kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje taip, kad tai atitiktų Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriaus 1.4 punkto d papunktyje ir 1.5 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su kelionės trukme ir poilsio laiku. Konkrečiai kalbant apie galvijus, kurie vežami pagrindinės bylos atveju, šiose nuostatose numatyta tokia kelionės eiga: po 14 valandų kelionės būtina leisti gyvūnams pailsėti bent vieną valandą, kurios užtektų visų pirma jiems pagirdyti ir prireikus pašerti. Pasibaigus šiam poilsio laikotarpiui, juos leidžiama vežti toliau dar 14 valandų. Pasibaigus šiam kelionės laikui, gyvūnai turi būti iškrauti, pašerti ir pagirdyti, leidžiant jiems pailsėti mažiausiai 24 valandas.

44. Zuchtvieh‑Export kaltinama tuo, kad ji kelionės atkarpą tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir galutinės paskirties vietos trečiojoje šalyje planavo nesilaikydama šių taisyklių.

45. Mano nuomone, šis kaltinimas nepagrįstas.

46. Iš tiesų, iš Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio aiškiai matyti, kad išankstinis patikrinimas, kurį turi atlikti išvykimo vietos kompetentinga institucija, susijęs su tame pačiame reglamente įtvirtintų taisyklių laikymusi. Taigi svarbiausia išnagrinėti, kokia yra minėto reglamento taikymo sritis.

47. Reglamento Nr. 1/2005 1 straipsnio 1 dalis šiuo atveju yra aiški. Šios nuostatos formuluotė aiškiai rodo, kad šis reglamentas „taikomas gyvų stuburinių gyvūnų vežimui Bendrijoje , taip pat ir į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų siuntų konkretiems tikrinimams, kuriuos atlieka pareigūnai“(3) .

48. Mano nuomone, tokia Sąjungos teisės aktų leidėjo pateikta formuluotė reiškia, kad minėtame reglamente įtvirtintos normos ir su jomis susiję patikrinimai taikomi tik gyvūnų vežimo Sąjungos teritorijoje atkarpai. Tai apima į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų siuntų specialius patikrinimus, o tai atrodo logiška, nes atliekant tokius patikrinimus gyvūnai vežami Sąjungos teritorijoje ir todėl turi būti laikomasi Reglamente Nr. 1/2005 nustatytų normų, kad ir kur būtų išvykimo ar paskirties vieta.

49. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2005 1 straipsnio 1 dalyje pateiktą aiškią šio reglamento taikymo srities apibrėžtį, negalima teigti, kad minėto reglamento 14 straipsnio 1 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjo pateikta formuluotė ilgoms kelionėms, kurių išankstinį patikrinimą turi atlikti išvykimo vietos kompetentinga institucija, apibrėžti patvirtina tokių kelionių organizatoriaus pareigą kelionės atkarpoje tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir trečiosios šalies laikytis su kelionės trukme ir poilsio laiku susijusių normų, kaip antai nustatytų Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje.

50. Primenu, kad pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį išvykimo vietos kompetentinga institucija privalo atlikti tam tikrus išankstinius patikrinimus „tais atvejais, kai ilgų kelionių tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse [ir į trečiąsias šalis bei iš jų] metu vežami naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės“.

51. Toks ilgų kelionių, kurių atitiktį Reglamento Nr. 1/2005 įtvirtintiems reikalavimams turi patikrinti išvykimo vietos kompetentinga institucija, apibrėžimas nereiškia, kad gyvūnų vežimo į paskirties vietą trečiojoje šalyje atveju šis patikrinimas turi apimti ne tik kelionės Sąjungos teritorijoje atkarpą, bet ir kelionės atkarpą tarp išvežimo iš šios teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje.

52. Iš tiesų šiuo patikslinimu siekiama tik aiškiau apibrėžti, kad visas ilgas keliones iš anksto tikrina išvykimo vietos kompetentinga institucija, nepaisydama to, ar jos vyksta tik tarp Sąjungos valstybių narių, ar ir iš trečiųjų šalių arba į jas(4) . Remiantis tokia formuluote ir atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1/2005 nustatytas normas galima įvertinti visą ilgą kelionę, kuri visa ar jos dalis vyksta Sąjungos teritorijoje.

53. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2005 teritorinę taikymo sritį, apibrėžtą jo 1 straipsnio 1 dalyje, ir į tai, kad išvykimo vietos kompetentingos institucijos atliekamas patikrinimas yra atitikties tame pačiame reglamente įtvirtintoms normoms patikrinimas, remiantis minėto reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčiu negali būti reikalaujama, kad ilgos kelionės už Sąjungos teritorijos ribų atkarpos atveju organizatorius kelionės žurnale nurodytų informaciją apie kelionės trukmę ir poilsio laiką, atitinkančią Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus.

54. Kitaip tariant, būtų nelogiška, jei išvykimo vietos kompetentinga institucija galėtų kaltinti organizatorių kelionės žurnale nenurodžius kelionės atkarpoje tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir trečiosios šalies esančių poilsio vietų ir intervalų, atitinkančių Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus, nors, pirma, šio reglamento taikymo sritis yra apribota Sąjungos teritorija, ir, antra, patikrinimas, kurį ši institucija privalo atlikti, pagal minėto reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį yra atitikties šiame reglamente nustatytoms normoms patikrinimas.

55. Remdamasis tuo, darau išvadą, kad „planuojamo poilsio ir perkrovimo vietų arba išvykimo punktų sąraše“, kuris turi būti pateiktas kelionės žurnalo 1 skirsnio 6 skiltyje, reikalaujama įrašyti tik Sąjungos teritorijoje esančias vietas.

56. Vadinasi, Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, mano nuomone, reikia aiškinti taip, kad juo išvykimo vietos kompetentingai institucijai suteikiama teisė patikrinti tik tai, ar, kalbant visų pirma apie šio reglamento I priedo V skyriuje numatytą kelionės trukmę ir poilsio laiką, organizatoriaus pateiktas kelionės žurnalas atitinka tikrovę ir leidžia manyti, kad vežimas, kiek tai susiję su kelionės atkarpa tarp išvykimo vietos ir išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto, atitinka minėtą reglamentą.

57. Negalima remtis sąvokų „kelionė“ ir „vežimas“ apibrėžtimis, pateiktomis atitinkamai Reglamento Nr. 1/2005 2 straipsnio j ir w punktuose, siekiant išplėsti to paties reglamento teritorinę taikymo sritį, nes jose nurodyta visa vežimo operacija iki gyvūnų iškrovimo paskirties vietoje, nedarant skirtumo, ar ši vieta yra Sąjungos, ar trečiosios šalies teritorijoje. Atvirkščiai, šias apibrėžtis reikia nagrinėti atsižvelgiant į minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalį – vienintelį straipsnį, kuris skirtas Reglamento Nr. 1/2005 teritorinei taikymo sričiai nustatyti.

58. Be to, kitos šio reglamento nuostatos patvirtina, kad, siekiant atlikti minėto reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatytą išankstinę patikrą, organizatoriui neprivaloma nurodyti informacijos apie kelionės planavimą, atitinkančios Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje įtvirtintus reikalavimus, kiek tai susiję su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje.

59. Šiuo atžvilgiu primenu, kad ilgos kelionės, kurios paskirties vieta yra trečiojoje šalyje, atveju atliekamas ne tik išvykimo vietos kompetentingos institucijos patikrinimas, bet ir kiti patikrinimai. Tai yra, pirma, Reglamento Nr. 1/2005 15 straipsnyje numatyti patikrinimai, kurie gali būti atliekami bet kuriame kelionės Sąjungos teritorijoje etape siekiant visų pirma patikrinti, ar kelionės trukmė ir poilsio laikas atitinka šio reglamento I priedo V skyriuje nustatytas ribas. Antra, minėto reglamento 21 straipsnyje nustatyti patikrinimai išvežimo iš Sąjungos teritorijos punktuose.

60. Kalbant apie pastarąją patikrinimų kategoriją, Reglamento Nr. 1/2005 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai gyvūnai perduodami vežti išvežimo punktuose, valstybių narių įgaliotieji veterinarijos gydytojai tikrina, ar gyvūnai vežami laikantis šio reglamento. Atliekant patikrinimus išvežimo punktuose, iš esmės yra žiūrima, ar vežėjai turi galiojantį leidimą, ar vairuotojai gali pateikti galiojantį kompetencijos pažymėjimą, ar gyvūnai gali tęsti kelionę, ar transporto priemonė, kuria gyvūnai turi tęsti kelionę, atitinka minėto reglamento I priedo II skyriaus ir, jei taikoma, VI skyriaus reikalavimus ir ar naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės buvo ar turi būti vežami labai tolimais atstumais.

61. Be to, Reglamento Nr. 1/2005 21 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad įgaliotieji veterinarijos gydytojai turi patikrinti, ar „eksporto atveju vežėjai pateikė įrodymų, kad kelionė iš išvykimo vietos į pirmojo iškrovimo vietą galutinės paskirties [vietos] šalyje atitinka bet kurį V priede paminėtą tarptautinį susitarimą, taikomą atitinkamoje trečiojoje šalyje“. Šiuo atžvilgiu šiame priede daroma nuoroda į Europos konvenciją dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu(5) .

62. Manau, iš Reglamento Nr. 1/2005 21 straipsnio 1 dalies e punkto galima daryti išvadą, jog, nepažeidžiant Reglamento Nr. 1/2005 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos šio reglamento teritorinės taikymo srities, kelionė iš išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto į paskirties vietą trečiojoje šalyje yra reglamentuojama ne minėtame reglamente įtvirtintomis normomis, o prireikus tarptautiniais susitarimais.

63. Be to, mano nuomone, kelios Reglamento Nr. 1/2005 nuostatos parodo, kad ilgos kelionės į trečiąją šalį atveju kelionės žurnalas pildomas tik iki išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto.

64. Šio reglamento 21 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad tokių kelionių atveju „išvežimo punktų < ... > įgaliotieji veterinarijos gydytojai turi atlikti ir užregistruoti II priede 3 skirsnyje kelionės žurnale [II priede nurodyto kelionės žurnalo 3 skirsnyje] „Paskirties vieta“ nurodytus patikrinimus“. Taigi šių kelionių atveju išvežimo punkto įgaliotasis veterinarijos gydytojas pakeičia paskirties vietos laikytoją, kuris iš esmės privalo užpildyti kelionės žurnalo 3 skirsnį. Kitaip tariant, būtent šis veterinarijos gydytojas šiame kelionės etape turi pareigą patvirtinti, ar ši kelionė atitinka Reglamentą Nr. 1/2005 ir visų pirma, ar nuo išvykimo vietos iki išvežimo punkto buvo laikomasi kelionės žurnalo 1 skirsnyje numatyto plano.

65. Tas pats pasakytina apie kai kuriuos kitus Reglamento Nr. 1/2005 II priedo įvadinius punktus. Pagal šio priedo 3 punkto e papunktį organizatorius privalo „užtikrinti, kad kelionės žurnalas [būtų] vežamas kartu su gyvūnais iki paskirties vietos arba eksportuojant gyvūnus į trečiąją šalį bent iki išvykimo punkto “(6) . Be to, minėto priedo 7 punkto pirmoje pastraipoje nurodyta, kad „jei gyvūnai eksportuojami į trečiąją šalį, vežėjai išvykimo punkte atiduoda kelionės žurnalą įgaliotajam veterinarijos gydytojui“. Išvada, kad pagal Reglamento Nr. 1/2005 II priedo 8 punktą vežėjas privalo saugoti užpildyto kelionės žurnalo kopiją, ne paneigia, o patvirtina tai, kad kelionės žurnalo originalas nebeturi būti pildomas po patikrinimų, kuriuos išvežimo iš Sąjungos punkte atliko įgaliotasis veterinarijos gydytojas.

66. Jei Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs nustatyti reikalavimą laikytis Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje įtvirtintų normų kelionės atkarpos tarp išvežimo punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje atveju, jis būtų įpareigojęs vežėją saugoti kelionės žurnalo originalą per visą kelionę ir būtų nustatęs patikros sistemą paskirties vietoje trečiojoje šalyje.

67. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ilgos kelionės į paskirties vietą trečiojoje šalyje atveju kelionės žurnalo 1 skirsnyje numatytas kelionės planas kituose šio žurnalo skirsniuose konkrečiai bus išdėstytas tik iki išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto. Taigi šis planas nėra skirtas tam, kad būtų galima jį palyginti su kelione, kuri faktiškai įvyko nuo šio išvežimo punkto. Todėl būtų nelogiška reikalauti, kad tokiame plane būtų nurodyta Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus atitinkanti informacija apie kelionės trukmę ir poilsio laiką, kiek tai susiję su kelionės už išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ribų atkarpa, kuri neturi būti tikrinama pagal šiame reglamente nustatytą bendrą tvarką.

68. Šiuo atžvilgiu iš palyginimo su specialia tvarka, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė eksporto grąžinamųjų išmokų srityje, matyti, kad, kai ši tvarka netaikoma, Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje įtvirtinti reikalavimai netaikomi gyvūnų vežimo už Sąjungos teritorijos ribų atkarpai.

69. Pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)(7), 168 straipsnį galvijienos sektoriaus produktų atveju „grąžinamoji išmoka už gyvų galvijų eksportą suteikiama ir išmokama tik tada, jei laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir visų pirma dėl gyvūnų apsaugos gabenimo metu nuostatų“.

70. 2010 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 817/2010, nustatančio išsamias taisykles, laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl reikalavimų skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas, susijusias su gyvų galvijų gerove juos transportuojant(8), 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ patikslinama, kad šios grąžinamosios išmokos skiriamos, „jeigu transportuojant galvijus į pirmojo iškrovimo galutinės paskirties trečiojoje šalyje vietą laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 3–9 straipsnių ir tame reglamente nurodytų priedų nuostatų < ... > “

71. Iš pastarosios nuostatos aiškiai matyti, kad, priešingai nei pagal Reglamente Nr. 1/2005 įtvirtintą bendrą tvarką, šio reglamento 3–9 straipsniuose ir juose nurodytuose prieduose nustatyti reikalavimai turi būti taikomi visai kelionei, įskaitant kelionės atkarpą tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje.

72. Reglamentu Nr. 817/2010 įtvirtinta patikros sistema yra suderinta su šia išplėsta Reglamente Nr. 1/2005 nustatytų reikalavimų taikymo sritimi.

73. Kiek tai susiję su tikrinimais Sąjungos muitų teritorijoje, Reglamento Nr. 817/2010 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas išvežimo punkte turi atlikti toliau nurodytus patikrinimus.

74. Pirma, pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies a punktą oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas išvežimo punkte turi patikrinti, ar „buvo laikomasi Reglamentu (EB) Nr. 1/2005 nustatytų reikalavimų nuo išsiuntimo vietos < ... > iki išvežimo punkto“.

75. Antra, šis veterinarijos gydytojas pagal Reglamento Nr. 817/2010 2 straipsnio 2 dalies b punktą turi patikrinti, ar „transporto sąlygos likusiai kelionės daliai atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir kad buvo imtasi reikalingų priemonių užtikrinti jo laikymąsi iki pirmojo iškrovimo galutinės paskirties trečiojoje šalyje vietos“.

76. Oficialiai paskirtas išvežimo punkto veterinarijos gydytojas šio patikrinimo rezultatus įrašo į „patikrinimo ataskaitą išvežimo punkte“, kurios pavyzdys pateiktas Reglamento Nr. 817/2010 I priede. Šioje ataskaitoje patikrinimai skirstomi į patikrinimus, susijusius su kelione iki išvežimo punkto, ir patikrinimus, susijusius su kelione nuo išvežimo punkto. Kad patikrinimai būtų atlikti patenkinamai, reikia, jog eksportuotojas laikytųsi Reglamente Nr. 1/2005 įtvirtintų reikalavimų šių abiejų kelionės atkarpų atveju.

77. Po šių patikrinimų atliekami patikrinimai trečiosiose šalyse.

78. Pagal Reglamento Nr. 817/2010 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, išvažiavus iš Sąjungos muitų teritorijos, eksportuotojas užtikrina, kad galvijai būtų patikrinti dviem atvejais, t. y., pirma, bet kokioje vietoje, kur keičiamos transporto priemonės, ir, antra, pirmojo iškrovimo galutinės paskirties trečiojoje šalyje vietoje. Pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį šiuos patikrinimus atlieka tarptautinė kontrolės ir priežiūros agentūra, valstybės narės šiam tikslui patvirtinta ir kontroliuojama, arba oficiali valstybės narės agentūra.

79. Mano nuomone, šis Reglamente Nr. 817/2010 nustatytos specialios tvarkos aprašymas rodo, kad jei Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs nustatyti ilgos kelionės organizatoriui bendrą pareigą laikytis Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje įtvirtintų reikalavimų, kiek tai susiję su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje, jis, pirma, būtų apibrėžęs šio reglamento taikymo sritį plačiau, nei ją apibrėžė šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, ir, antra, kartu su šia pareiga būtų nustatęs patikros sistemą, kuri būtų panaši į nustatytą eksporto grąžinamųjų išmokų srityje.

80. Atsižvelgdamas į visus šiuos argumentus, manau, kad Reglamentą Nr. 1/2005 reikia aiškinti taip, kad juo ilgos kelionės į trečiąją šalį organizatorius neįpareigojamas kelionės žurnalo 1 skirsnio 6 skiltyje nurodyti informacijos apie kelionės trukmę ir poilsio laiką, atitinkančios šio reglamento I priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus, kiek tai susiję su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje.

81. Todėl manau, kad minėto reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir c punktą reikia aiškinti taip, kad išvykimo vietos kompetentinga institucija negali atsisakyti užantspauduoti kelionės žurnalo motyvuodama tuo, kad šiame žurnale esanti informacija, kuri susijusi su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje, neatitinka Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje nustatytų reikalavimų.

82. Taip yra ir atvirkštiniu atveju, kai gyvūnai vežami iš trečiosios šalies. Tuomet bus reikalaujama, kad šio vežimo organizatorius laikytųsi šiame reglamente įtvirtintų reikalavimų nuo jo įvažiavimo į Sąjungos teritoriją per pasienio kontrolės postą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto reglamento taikymo sritis apribota Sąjungos teritorija, nebus galima reikalauti, kad šis organizatorius laikytųsi tų pačių reikalavimų, taikytinų kelionės atkarpai iki jo įvažiavimo į Sąjungos teritoriją, nors kelionė iš trečiosios šalies į paskirties vietą valstybėje narėje yra viena ir ta pati kelionė.

83. Dabar reikia išnagrinėti šioje byloje suformuluoto Europos Komisijos teiginio pagrįstumą.

84. Iš tiesų, nors atsižvelgiant į paaiškinimus, kuriuos Komisija pateikė savo rašytinėse pastabose ir per teismo posėdį, atrodo, jog ji taip pat mano, kad Reglamento Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje nustatyti reikalavimai netaikytini kelionės už Sąjungos teritorijos ribų atkarpai, ji vis dėlto siūlo vidurinį kelią, iš esmės leidžiantį išvykimo vietos kompetentingai institucijai patikrinti, ar, kiek tai susiję su šia kelionės atkarpa, šios kelionės organizatorius laikosi Reglamento Nr. 1/2005 3 straipsnyje išvardytų „bendrųjų gyvūnų vežimo sąlygų“.

85. Noriu priminti, kad šioje nuostatoje įtvirtintas principas, pagal kurį „gyvūnus leidžiama vežti arba perduoti vežti tik taip, kad jie nesusižalotų ir nepatirtų didelių kančių“. Joje taip pat įtvirtinti keli bendrieji reikalavimai, kaip antai reikalavimas, kad „iš anksto [turi būti] imtasi visų būtinų priemonių kelionei sutrumpinti ir gyvūnų poreikiams kelionės metus [metu] patenkinti“, reikalavimas, kad „į paskirties vietą vežama nedelsiant [ir kad] gyvūnų gerovės sąlygos nuolat tikrinamos ir deramai palaikomos“, arba dar reikalavimas, pagal kurį „atitinkamais laiko intervalais gyvūnai girdomi bei šeriami ir gali ilsėtis, o vandens ir pašarų kokybė bei kiekis atitinka jų rūšį ir dydį“.

86. Dėl toliau nurodytų priežasčių nemanau, kad būtų galima pritarti pozicijai, kurios laikosi Komisija.

87. Pirma, svarbu pabrėžti, kad, jei nenurodyta kitaip, šio reglamento teritorinės taikymo srities apibrėžtis, kaip matyti iš šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies, turi būti taikoma visiems minėtame reglamente įtvirtintiems reikalavimams, – ar tai būtų „bendrosios gyvūnų vežimo sąlygos“, išvardytos Reglamento Nr. 1/2005 3 straipsnyje, ar išsamesni reikalavimai, kaip antai techninės specifikacijos, kurios išvardytos to paties reglamento I priede.

88. Taigi, atsižvelgiant į aiškų Reglamento Nr. 1/2005 1 straipsnio 1 dalies tekstą, atrodo neįmanoma teigti, kaip tai daro Komisija, kad, viena vertus, šio reglamento I priedo V skyriuje nustatyti reikalavimai netaikytini kelionės už Sąjungos teritorijos ribų atkarpai, ir, kita vertus, ši minėto reglamento spraga galėtų būti užpildyta išplečiant Reglamento Nr. 1/2005 3 straipsnyje nustatytų „bendrųjų gyvūnų vežimo sąlygų“ taikymą visai kelionei iki paskirties vietos trečiojoje šalyje.

89. Antra, pagal Komisijos pasiūlymą išvykimo vietos kompetentingai institucijai būtų suteikta didelė diskrecija vertinti, ar, kiek tai susiję su kelionės už Sąjungos teritorijos ribų atkarpa, numatyta kelionės trukmė ir poilsio laikas yra tinkami. Iš to išplaukiantys kompetentingų institucijų vertinimo skirtumai, man atrodo, sunkiai suderinami su Reglamento Nr. 1/2005 vienodo taikymo reikalavimu, taip pat, be vežamų gyvūnų apsaugos tikslo, su kitais šio reglamento tikslais, t. y. pašalinti technines prekybos gyvais gyvūnais kliūtis ir sudaryti palankias veiklos sąlygas rinkos institucijoms(9) .

90. Apskritai, pripažinus, kad išvykimo vietos kompetentinga institucija, įgyvendindama minėto reglamento 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, kurios yra bendro pobūdžio, naudojasi tokia didele diskrecija, būtų iškraipoma gyvų gyvūnų vežimo organizatorių konkurencija.

91. Taigi dėl šių priežasčių nepritarsiu Komisijos teiginiui, kad reikia skirtingai atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus, atsižvelgiant į tai, ar kalbama apie bendrąsias gyvūnų vežimo sąlygas, išvardytas Reglamento Nr. 1/2005 3 straipsnyje, ar apie šiame reglamente įtvirtintus aiškesnius reikalavimus, kaip antai nurodytus šio reglamento I priedo V skyriuje.

92. Galiausiai norėčiau pažymėti, kad puikiai žinau, kokios svarbos yra vežamų gyvūnų apsaugos tikslas. Turiu omenyje ir SESV 13 straipsnį, pagal kurį rengdamos ir įgyvendindamos, be kita ko, Sąjungos žemės ūkio ir transporto politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus.

93. Taip pat suprantu siekį užtikrinti Reglamento Nr. 1/2005 veiksmingumą kuo didesnėje teritorijoje remiantis arba šio reglamento 3 straipsnyje įtvirtintomis bendromis taisyklėmis, arba SESV 13 straipsniu.

94. Tačiau reikia konstatuoti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas bent šiame Sąjungos teisės raidos etape ketino apriboti Reglamento Nr. 1/2005 taikymo sritį ratione loci Sąjungos teritorija.

95. Todėl, manau, tas pats teisės aktų leidėjas ir tik jis turi nuspręsti, ar ateityje bus privaloma laikytis šiame reglamente įtvirtintų reikalavimų per visą ilgą kelionę, įskaitant jos atkarpą už Sąjungos teritorijos ribų, ir kartu su šiuo minėto reglamento teritorinės taikymo srities išplėtimu nustatyti atitinkamą patikros sistemą.

IV – Išvada

96. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Bayerischer Verwaltungsgerichtshof pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantį direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB bei Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 reikia aiškinti taip, kad juo ilgos kelionės į trečiąją šalį organizatorius neįpareigojamas kelionės žurnalo 1 skirsnio 6 skiltyje nurodyti informacijos apie kelionės trukmę ir poilsio laiką, atitinkančios šio reglamento I priedo V skyriuje nustatytus reikalavimus arba minėto reglamento 3 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias gyvūnų vežimo sąlygas, kiek tai susiję su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje.

Todėl Reglamento Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir c punktą reikia aiškinti taip, kad išvykimo vietos kompetentinga institucija negali atsisakyti užantspauduoti kelionės žurnalo motyvuodama tuo, kad šiame žurnale esanti informacija, kuri susijusi su kelionės atkarpa tarp išvežimo iš Sąjungos teritorijos punkto ir paskirties vietos trečiojoje šalyje, neatitinka nei šio reglamento I priedo V skyriuje nustatytų reikalavimų, nei minėto reglamento 3 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų gyvūnų vežimo sąlygų.

(1) .

(2)  – OL L 3, 2005, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 336, 2011, p. 86.

(3)  – Išskirta mano.

(4)  – Tas pats pasakytina ir apie Reglamento Nr. 1/2005 5 straipsnio 4 dalį, pagal kurią veždami tolimais nuotoliais tarp valstybių narių ir į trečiąsias šalis bei iš jų , vež ėjai ir organizatoriai privalo laikytis II priede nurodytų kelionės žurnalo nuostatų.

(5)  – Konvencija pasirašyta 1968 m. gruodžio 13 d. Paryžiuje. Tekstas peržiūrėtas pagal Europos konvencijos dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu protokolo, įsigaliojusio 1989 m. lapkričio 7 d., nuostatas. Dėl Sąjungos atlikto šios konvencijos pasirašymo žr. 2004 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimą 2004/544/EB dėl Europos konvencijos dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu (peržiūrėtą) pasirašymo (OL L 241, p. 21).

(6)  – Išskirta mano.

(7)  – OL L 299, p. 1.

(8)  – OL L 245, p. 16.

(9)  – Šiuo klausimu žr. Sprendimą Danske Svineproducenter (C‑316/10, EU:C:2011:863, 44 ir 55 punktai).