1.1.

ESS 3 straipsnio 3 daliai, SESV 11 ir 191 straipsniams, Sąjungos aplinkos ir klimato kaitos politikai. Reikalavimas grįžti į įmonės veiklos centrą padidins be krovinių Europos keliais keliaujančių transporto priemonių skaičių, išmetamo CO2 kiekį ir aplinkos taršą. Priimdamos ginčijamą nuostatą Sąjungos institucijos neatsižvelgė į Sąjungos aplinkos ir klimato kaitos politikos priemones, ypač į aplinkos apsaugos reikalavimus bei Europos žaliajame kurse iškeltus ir Europos Vadovų Tarybos patvirtintus aplinkosauginius tikslus.

1.2.

SESV 26 straipsniui ir bendram nediskriminavimo principui. Ginčijama nuostata yra protekcionistinė priemonė, kuria suskaldoma Sąjungos transporto rinka, suvaržoma konkurencija ir nustatomas diskriminacinis rėžimas Sąjungos geografiniuose pakraščiuose esančių valstybių narių (periferinių valstybių narių) vežėjų atžvilgiu. Šia nuostata tarptautinis kelių transporto sektorius taip pat diskriminuojamas palyginti su kitais transporto sektoriais.

1.3.

SESV 91 straipsnio 2 daliai ir 94 straipsniui. Sąjungos institucijos privalėjo atsižvelgti į tai, kad ginčijama nuostata turės itin didelę įtaką gyvenimo ir užimtumo lygiui Sąjungos periferinėse valstybėse narėse ir itin neigiamai paveiks periferijoje įsikūrusių vežėjų ekonominę padėtį, tačiau šios pareigos neatliko.

1.4.

Geros teisėkūros principams, kadangi ginčijama nuostata buvo priimta neatlikus poveikio vertinimo ir tinkamai neįvertinus neigiamų socialinių, ekonominių pasekmių ir poveikio aplinkai.

1.5.

Proporcingumo principui, kadangi įtvirtintas reguliaraus transporto priemonės grąžinimo reikalavimas yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė ir netinkama viešai deklaruojamam tikslui pasiekti – kovoti su taip vadinamomis priedangos įmonėmis.

2.1.

ESS 3 straipsnio 3 daliai, SESV 11 ir 191 straipsniams, kadangi nustatytas privalomas keturių dienų veiklos pertraukos laikotarpis po kabotažo operacijos padidins transporto srautus, be krovinių keliaujančių transporto priemonių skaičių Sąjungos keliuose, lems didesnį išmetamo CO2 kiekį ir aplinkos taršą. Todėl ginčijama nuostata prieštarauja Sutartyse įtvirtintam reikalavimui įgyvendinant Sąjungos politiką transporto srityje atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus ir Europos žaliojo kurso tikslams.

2.2.

SESV 26 straipsniui ir nediskriminavimo principui. Numatytas keturių dienų veiklos pertraukos terminas po kabotažo operacijų sukuria apribojimus vidaus rinkos veikimui ir logistikos grandinės veiksmingumui. Perskirstant vežimo kelių transportu rinką, buvo sukurta diskriminacija mažųjų ir periferinių Sąjungos valstybių narių atžvilgiu, kartu sukuriant neteisėtą ir nepagrįstą prioritetą didžiųjų centrinių Sąjungos valstybių narių atžvilgiu vien dėl jų geografinės padėties.

2.3.

SESV 91 straipsnio 2 daliai ir 94 straipsniui, kadangi ginčijama nuostata priimta neįvertinus neigiamų pasekmių mažųjų ir periferinių Sąjungos valstybių narių vežėjų ekonominei padėčiai ir šių valstybių narių gyvenimo ir užimtumo lygiui.

2.4.

Geros teisėkūros principams, kadangi ginčijama nuostata buvo priimta neatlikus poveikio vertinimo ir tinkamai neįvertinus neigiamų socialinių, ekonominių pasekmių ir poveikio aplinkai.

2.5.

Proporcingumo principui, kadangi įtvirtintas keturių dienų atvėsimo laikotarpis po kabotažo operacijos yra netinkama ir neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams, susijusiems su kabotažo taisyklių aiškumo ir įgyvendinimo efektyvumo didinimu.