18.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/11

1.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 217 straipsnio 1 dalis ir 220 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad muitų išieškojimo išleidus prekes atveju valstybės valdžios institucijos nustatyta privalomų mokėti muitų suma laikoma įtraukta į apskaitą, jeigu muitinės tarnybos įtraukia šią sumą į apskaitos registrus arba į bet kurias kitas jiems lygiavertes duomenų laikmenas, neatsižvelgdamos į tai, kad valstybės valdžios institucijos sprendimas dėl muitų įtraukimo į apskaitą arba sprendimas dėl įpareigojimo sumokėti muitus apskundžiamas administracine ar teismine tvarka.

2.

Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas, taip pat 236, 239 ir 243 straipsniai turi būti aiškinamai taip, kad apskundus administracine ar teismine tvarka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2913/92, iš dalies pakeistą Reglamentu Nr. 2700/2000, mokesčių administratoriaus sprendimą įtraukti importo muitus į apskaitą išleidus prekes arba sprendimą dėl importuotojo įpareigojimo sumokėti muitus, pastarasis gali pasiremti teisėtais lūkesčiais pagal minėto reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktą, kad paprieštarautų importo muitų įtraukimui į apskaitą išleidus prekes, nesvarbu, ar importuotojas pateikė prašymą atsisakyti išieškoti muitus arba juos grąžinti pagal šio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 236 ir 239 straipsniuose numatytą procedūrą.

3.

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 2003 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1335/2000, 869 straipsnio b punktą reikia aiškinti taip, kad, nesant Komisijos sprendimo arba procedūros, kaip tai suprantama pagal šio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 871 straipsnio 2 dalį, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje pagrindinėje byloje, muitinės tarnybos pačios negali priimti sprendimo neįtraukti nesumokėtų muitų į apskaitą išleidus prekes, manydamos, kad sąlygomis, kurioms esant galima remtis teisėtais lūkesčiais pagal Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktą, yra įvykdytos; be to, šios tarnybos privalo perduoti klausimo nagrinėjimą Komisijai arba kai mano, jog Komisija padarė klaidą, kaip tai suprantama pagal minėtą Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, nuostatą, arba kai pagrindinės bylos aplinkybės susijusios su Europos Sąjungos tyrimo rezultatais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 871 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, arba kai pagrindinėje byloje aptariama muitų suma yra 500 000 eurų ar didesnė.

4.

Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo ataskaitoje esantys duomenys, susiję su eksportuojančios valstybės muitinės tarnybų ir eksportuotojo veiksmais, yra nurodyti tarp įrodymų, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar įvykdytos sąlygos, kuriomis importuotojas gali remtis teisėtais lūkesčiais. Vis dėlto tiek, kiek paaiškėja, kad tyrimo ataskaita, atsižvelgiant į joje pateiktus duomenis, yra nepakankama siekiant aiškiai teisiškai nustatyti, ar šios sąlygos buvo iš tiesų įvykdytos visais aspektais (tai turi įvertinti nacionalinis teismas), muitinės tarnybos gali būti laikomos įpareigotos šiuo tikslu pateikti papildomų įrodymų, ypač atliekant tikrinimą išleidus prekes.

5.

Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes, pirmiausia – į šiuo tikslu pagrindinės bylos šalių pateiktus įrodymus, turi įvertinti, ar įvykdytos sąlygos, kuriomis importuotojas vadovaudamasis šia nuostata gali remtis teisėtais lūkesčiais. Siekiant atlikti šį vertinimą tikrinant išleidus prekes gauti duomenys nėra svarbesni už tuos, kurie pateikiami Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo ataskaitoje.

6.

Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1335/2003, 875 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybei narei, esant Komisijos nurodytoms aplinkybėms, yra privalomi jos pagal šio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 873 straipsnį dėl kitos valstybės narės priimtame sprendime atlikti vertinimai, kai nustatoma faktų ir teisės normų, kuriomis pagrįstas minėtas sprendimas, atitiktis – tai turi įvertinti jos valdžios institucijos ir teismai, pirmiausia atsižvelgdami į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo ataskaitoje esančią informaciją dėl eksportuotojo ir eksporto valstybės muitinės tarnybų veiksmų, kuria remiantis buvo priimtas šis sprendimas.

7.

Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 875 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad muitinės tarnybos gali atlikti bet kurį tikrinimą išleidus prekes, kurį laiko būtinu, ir panaudoti tikrinant gautą informaciją, tiek siekdamos patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, kuriomis importuotojas gali remtis teisėtais lūkesčiais pagal Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktą, tiek nustatydamos, ar atvejis, dėl kurio į jas kreiptasi, yra panašus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 875 straipsnį, į atvejį, dėl kurio pagal Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1335/2003, 873 straipsnį Komisija priėmė sprendimą neįtraukti muitų į apskaitą.

8.

Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tai, jog importuotojas importavo prekes pagal platinimo sutartį, nedaro įtakos jo teisei pasiremti teisėtais lūkesčiais tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir importuotojui, kuris importavo tiesiogiai iš eksportuotojo įsigytas prekes, jeigu yra įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Pirmiausia, muitai neturi būti surinkti dėl pačių kompetentingų institucijų klaidos, antra, jų padarytos klaidos turi būti pagrįstai neįmanoma nustatyti sąžiningai veikiančiam apmokestinamajam asmeniui, be to, pastarasis turi būti laikęsis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su jo muitinės deklaracijos pateikimu. Šiuo tikslu toks importuotojas privalo imtis būtinų priemonių, kad apsisaugotų nuo išieškojimo išleidus prekes rizikos, ypač tada, kai jis iš kito asmens, su kuriuo siekia sudaryti platinimo sutartį arba po jos sudarymo, siekia gauti įrodymų, patvirtinančių, kad šioms prekėms „A formos“ kilmės sertifikatas buvo tikrai išduotas. Pagal šią nuostatą teisėtų lūkesčių neatsiranda, be kita ko, kai importuotojas, nors ir turėdamas akivaizdžių priežasčių abejoti dėl „A formos“ kilmės sertifikato tikrumo, pasinaudodamas visomis turimomis galimybėmis neišsiaiškino šio sertifikato išdavimo aplinkybių, kad patikrintų, ar tos abejonės pagrįstos.