Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62015CB0446

    Byla C-446/15: 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis byloje (Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Signum Alfa Sped Kft./Nemzeti Adó- és Vámhivatal Kiemelt Adó- és Vám Főigazgatóság (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis — Apmokestinimas — Pridėtinės vertės mokestis — Direktyva 2006/112/EB — Teisė į atskaitą — Atsisakymas — Sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo, kuris, manytina, nebuvo tikrasis joje nurodytų paslaugų teikėjas — Apmokestinamajam asmeniui tenkančios patikrinimo pareigos)

    OL C 63, 2017 2 27, p. 5–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    27.2.2017   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 63/5


    2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis byloje (Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Signum Alfa Sped Kft./Nemzeti Adó- és Vámhivatal Kiemelt Adó- és Vám Főigazgatóság

    (Byla C-446/15) (1)

    ((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 2006/112/EB - Teisė į atskaitą - Atsisakymas - Sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo, kuris, manytina, nebuvo tikrasis joje nurodytų paslaugų teikėjas - Apmokestinamajam asmeniui tenkančios patikrinimo pareigos))

    (2017/C 063/07)

    Proceso kalba: vengrų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság

    Šalys

    Pareiškėja: Signum Alfa Sped Kft.

    Atsakovė: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Kiemelt Adó- és Vám Főigazgatóság

    Rezoliucinė dalis

    2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad joms prieštarauja tokia nacionalinė praktika, pagal kurią mokesčių administratorius atsisako apmokestinamiesiems asmenims suteikti teisę į pridėtinės vertės mokesčio, mokėtino arba sumokėto už jam suteiktas paslaugas, atskaitą, remdamasis tuo, kad su šiomis paslaugomis susijusios sąskaitos faktūros negali būti laikomos patikimomis, nes jas išrašęs asmuo negalėjo būti tikrasis minėtų paslaugų teikėjas, nebent, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir nereikalaujant iš apmokestinamojo asmens atlikti jam nepriklausančių patikrinimų, įrodoma, kad šis apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad paslaugos susijusios su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.


    (1)  OL C 381, 2015 11 16.


    Top