This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62013CN0450
Case C-450/13 P: Appeal brought on 12 August 2013 by Donaldson Filtration GmbH against the judgment of the General Court (Second Chamber) delivered on 30 May 2013 in Case T-396/11 ultra air GmbH v Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs)
Byla C-450/13 P: 2013 m. rugpjūčio 12 d. Donaldson Filtration Deutschland GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. gegužės 30 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-396/11 ultra air GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
Byla C-450/13 P: 2013 m. rugpjūčio 12 d. Donaldson Filtration Deutschland GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. gegužės 30 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-396/11 ultra air GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
OL C 313, 2013 10 26, p. 12–12
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
26.10.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 313/12 |
2013 m. rugpjūčio 12 d.Donaldson Filtration Deutschland GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. gegužės 30 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-396/11 ultra air GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-450/13 P)
2013/C 313/21
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Donaldson Filtration Deutschland GmbH, atstovaujama advokačių N. Siebertz, M. Teworte-Vey, A. Renvert
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), ultra air GmbH
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
— |
panaikinti 2013 m. gegužės 30 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimą byloje T-396/11 ir atmesti ultra air GmbH ieškinį, kuriuo siekiama panaikinti 2011 m. gegužės 18 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 374/2010-4; |
— |
priteisti iš ultra air GmbH bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliacinis skundas dėl minėto Bendrojo Teismo sprendimo iš esmės grindžiamas taip:
1. |
Prieštaravimo dėl piktnaudžiavimo teisėmis, kaip savarankiško teisinio instituto, neįvertinimas. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pažeidė Teisingumo Teismo praktiką ir padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į tai, kad į prieštaravimą dėl piktnaudžiavimo teisėmis, kuris yra savarankiškas teisės institutas, kuriuo pripažįstamas ir reikalaujamas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, turi būti atsižvelgiama ir Bendrijos prekių ženklų teisėje. Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad procedūra pagal susijusias Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 52 straipsnio 1 dalies a punkto ir 56 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas yra actio popularis, todėl neatliko konkrečių šios bylos aplinkybių vertinimo. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas neįvertino to, kad net jeigu teisės aktų leidėjas prekių ženklo registracijos panaikinimo procedūrą pagal Reglamento Nr. 207/2009 56 straipsnio 1 dalį laiko actio popularis, tai netrukdo atsižvelgti į prieštaravimą dėl piktnaudžiavimo teisėmis kaip į galiojantį savarankišką teisės institutą, kuris svarbus ir Bendrijos teisėje. Iš tikrųjų tai, kad piktnaudžiaujant teisėmis pateikti prašymai negali būti priimamai, negali būti prilyginama reikalavimui nustatyti prašymą dėl registracijos pripažinimo negaliojančia pateikusio asmens suinteresuotumą pareikšti ieškinį ir atitinkamai nelemia to, kad teisė pareikšti ieškinį būtų ribojama konkrečiomis papildomomis sąlygomis. Be to, aplinkybė, kad teisės aktų leidėjas sumanė panaikinimo procedūrą kaip procedūrą, kuri pradedama pateikus prašymą, ir aplinkybė, kad neįmanoma panaikinti įregistruoto prekių ženklo registracijos ex officio rodo, jog prieštaravimas dėl piktnaudžiavimo teisėmis yra svarbus taikant Reglamento Nr. 207/2009 56 straipsnio 1 dalies a punktą. |
2. |
Konkrečių šios bylos aplinkybių neįvertinimas. Bendrasis Teismas netenkino apeliantės prašymo atsižvelgti į prieštaravimą dėl piktnaudžiavimo teisėmis kaip į galiojantį savarankišką teisės institutą, todėl neišnagrinėjo konkrečių šios bylos aplinkybių, iš kurių matyti, kad ultra air Gmbh prašymas pripažinti prekių ženklo „ultrafilter internationl“, įregistruoto kaip Bendrijos prekių ženklo numeriu 001121839, registraciją negaliojančia buvo pateiktas piktnaudžiaujant teisėmis. Iš tikrųjų pats prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikęs asmuo ginčijamą žymenį naudojo ketindamas pasinaudoti skundžiamo prekių ženklo geru vardu ir taip suklaidindamas atitinkamą visuomenę bei sukurdamas klaidingą įspūdį, kad jis laikosi gerą vardą turėjusio apeliantės pirmtako tradicijų. Be kita ko, Bendrasis Teismas nepakankami išnagrinėjo ultra air GmbH, kuri pateikė prašymą pripažinti prekių ženklo „ultrafilter internationl“, įregistruoto kaip Bendrijos prekių ženklo numeriu 001121839, registraciją negaliojančia, vadovo vaidmenį, nes tuo metu, kai jis buvo apeliantės vadovas, jis buvo vienintelis už prekių ženklo registraciją, kuri dabar ginčijama, atsakingas asmuo. Vykstant registracijos procedūrai jis pats asmeniškai pateikė visus reikalingus dokumentus, kad įrodytų prekių ženklo įsitvirtinimą visuomenėje; šie dokumentai buvo iš dalies jo paties parengti ir priklausė jo diskrecijai. |
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (Kodifikuota redakcija) (OL L 78, p. 1).