Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu

(COM(2018) 147 final – 2018/0072 (CNS))

ir dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos

(COM(2018) 148 final – 2018/0073 (CNS))

(2018/C 367/14)

Pranešėjas	Krister ANDERSSON
Bendrapranešėjis	Petru Sorin DANDEA

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 4 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 ir 115 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	175/6/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija imasi skaitmeninių mokesčių srities iniciatyvų, suteikdama tolesnį postūmį tarptautinėms diskusijoms ir parodydama aiškų pavyzdį, kaip būtų galima pakeisti dabartinius apmokestinimo principus.

1.2.

EESRK mano, kad jau suskaitmeninta visa ekonomika, ir, kaip Komisija, yra tvirtai įsitikinęs, kad sprendimas galiausiai turi būti visuotinis siekiant geriau išnaudoti globalizacijos teikiamus privalumus, nustatant tinkamą pasaulinį valdymą ir pasaulines taisykles. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių ir EBPO bendradarbiavimą siekiant paremti tarptautinio sprendimo kūrimą.

1.3.

EESRK mano, kad labai svarbu, palaikant dialogą su prekybos partneriais, sukurti naujus principus, kaip įmonių pelną priskirti kuriai nors ES šaliai ir jį apmokestinti, kad tarp pagrindinių pasaulio ekonomikos subjektų nedidėtų įtampa dėl prekybos ir mokesčių. EESRK pabrėžia, kad reikia teisingų ir bendru sutarimu pagrįstų sprendimų.

1.4.

Komitetas mano, kad atliekant poveikio vertinimą kartu reikėtų išanalizuoti, kokį poveikį laikinoji priemonė darys investicijoms, veiklą pradedančioms įmonėms, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui. Analizėje taip pat būtina parodyti, kokį poveikį pasiūlymas darys MVĮ.

1.5.

Komisijos pasiūlyta laikinoji priemonė apmokestinti tam tikras skaitmenines paslaugas taikoma ne įmonių pelnui, o apyvartai. EESRK pabrėžia, kad šis metodas skiriasi nuo pasaulinės pelno mokesčio sistemos, kuri grindžiama pelno apmokestinimu, tačiau pripažįsta, kad kalbant apie skaitmenines įmones, kurių šalyje fiziškai nėra, pardavimų šalis negaus įmonių pelno mokesčio.

1.6.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad tokie pokyčiai mokesčių srityje bus naudingi didesnės ekonomikos šalims, kuriose yra daug vartotojų, mažesnių eksportuojančių šalių sąskaita. EESRK pabrėžia, kad bet koks ilgalaikis ar trumpalaikis sprendimas dėl skaitmeninių verslo modelių apmokestinimo turi duoti teisingą ir vienodą ekonominį rezultatą visoms ES šalims.

1.7.

Vertinant faktinį skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo lygį, EESRK pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į mokesčių kodeksų pokyčius, vykstančius įgyvendinant BEPS taisykles, ir konkrečiai apsvarstyti tai, kad pakeitusi savo mokesčių kodeksą JAV labai padidino skaitmeninio sektoriaus JAV įmonių, veikiančių ES, apmokestinimo lygį.

1.8.

EESRK pažymi, kad nėra jokios laikino galiojimo sąlygos ar kito mechanizmo, kurie užtikrintų, kad laikina mokesčio priemonė bus atšaukta, kai bus rastas ilgalaikis sprendimas. EESRK primygtinai ragina Tarybą parengti tokias taisykles, jei prireiktų įvesti laikinąją priemonę.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad pasiūlymas dėl apyvartos mokesčio įgyvendinimo paskatino pradėti intensyvias tarptautines diskusijas, o tai buvo vienas iš šios iniciatyvos tikslų. Dabar Europai reikia susitarti dėl bendros pozicijos EBPO vykstančiose diskusijose.

2.   Įžanga ir aplinkybės

2.1.

2018 m. kovo 21 d. paskelbtame komunikate „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ Komisija pateikė teisės aktų rinkinį dėl suderintos ES pelno mokesčio taisyklių, skirtų skaitmeninei veiklai, reformos. Rinkinį sudaro dvi Tarybos direktyvos, prie kurių pridedama neprivaloma rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo.

2.2.

Taigi, Komisija pasiūlė dvi naujas direktyvas: i) ilgalaikį pasiūlymą, kuriuo nustatomos skaitmeninės veiklavietės taisyklės ir nuostatos (1), kuriuo siekiama reformuoti pelno mokesčio taisykles, kad pelnas būtų registruojamas ir apmokestinamas ten, kur skaitmeniniais kanalais vyksta reikšminga įmonių sąveika su naudotojais, o ne ten, kur įmonės gauna pelną, ir ii) trumpalaikį pasiūlymą, laikiną apyvartos mokestį už tam tikrų skaitmeninių paslaugų teikimą (2). ES bendrajai rinkai reikia stabilios mokesčių sistemos, kuri atitiktų skaitmeninio verslo modelius. Tai turėtų paskatinti inovacijas sukuriant stabilią aplinką įmonėms investuoti ir sudarant joms galimybes plėsti veiklą. Skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės, kaip ir visos kitos įmonės, turi prisidėti prie viešųjų finansų ir dalytis mokesčių našta, reikalinga viešosioms paslaugoms finansuoti (3).

2.3.

Konkrečiai, ilgalaikiu pasiūlymu nustatomos skaitmeninio verslo įmonių, veikiančių kitoje šalyje, mokestinio ryšio nustatymo taisyklės tuo atveju, jei fiziškai tų įmonių kitoje šalyje nėra, nors ten vykdoma komercinė veikla, taip pat pelno priskyrimo skaitmeninio verslo įmonei principai, kurie turėtų geriau aprėpti skaitmeninio verslo įmonių vertės sukūrimą. Šios priemonės būtų taikomos įmonėms, kurios atitinka kurį nors vieną iš šių kriterijų: i) metinės pajamos valstybėje narėje viršija 7 mln. EUR; ii) skaitmeninės paslaugos naudotojų skaičius valstybėje narėje mokestiniu laikotarpiu viršija 1 000 000; iii) įmonės ir verslo klientų sudarytų skaitmeninių paslaugų sutarčių skaičius mokestiniu laikotarpiu viršija 3 000.

2.4.

Pagal trumpalaikį pasiūlymą būtų taikomas laikinas apyvartos mokestis kaip netiesioginis mokestis veiklai, duodančiai pajamas už: i) reklamos ploto internete pardavimą; ii) skaitmeninę tarpininkų veiklą, kuri leidžia naudotojams palaikyti ryšį su kitais naudotojais ir gali padėti tarpusavyje parduoti prekes ir paslaugas; iii) duomenų, kurie gaunami iš naudotojų pateiktos informacijos, pardavimą. Šis mokestis būtų taikomos tik toms įmonėms, kurių bendros metinės pasaulio mastu gautos pajamos siekia 750 mln. EUR, o ES gautos pajamos – 50 mln. EUR kasmet. Jei būtų taikomas 3 % tarifas, valstybės narės galėtų gauti apie 5 mlrd. EUR pajamų per metus.

2.5.

Komisijos pasiūlymu siekiama naująsias direktyvas susieti su bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) pakeitimais užtikrinant, kad valstybių narių pelno mokesčio sistemose ir siūlomoje BKPMB būtų nustatytos tokios taisyklės, kuriomis sprendžiamos skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo problemos (4).

2.6.

Žvelgiant į ateitį, Komisija yra tvirtai įsitikinusi, kad sprendimas turi būti visuotinis, ir glaudžiai bendradarbiauja su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad prisidėtų rengiant tarptautinį sprendimą, kaip nurodyta 2018 m. kovo 16 d. paskelbtoje EBPO tarpinėje ataskaitoje dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad jau suskaitmeninta visa ekonomika. Kadangi verslo modeliai sparčiai vystosi, ypač skaitmeninių paslaugų srityje, labai svarbu atitinkamai plėtoti ir mūsų mokesčių sistemas. Skaitmeninė ekonomika peržengia sienas, todėl vis labiau reikia mokesčių sistemas atnaujinti atsižvelgiant į skaitmeninio verslo modelius.

3.2.

EESRK, kaip ir Komisija, yra tvirtai įsitikinęs, kad sprendimas galiausiai turi būti visuotinis, siekiant geriau išnaudoti globalizacijos teikiamus privalumus, nustatant tinkamą pasaulinį valdymą ir pasaulines taisykles. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių ir EBPO bendradarbiavimą siekiant paremti tarptautinio sprendimo kūrimą.

3.3.

Vykstant tarptautinėms diskusijoms, Komisija, tęsdama veiklą pagal 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtą komunikatą (5), dabar siūlo ES lygmens sprendimus. Kaip nurodo Komisija (6), tai paskatins tarptautines diskusijas: bus parodytas akivaizdus pavyzdys, kaip tarptautiniu lygmeniu diskutuojami principai gali virsti šiuolaikiška, sąžininga ir veiksminga pelno apmokestinimo sistema, pritaikyta skaitmeninei ekonomikai.

3.4.

EESRK mano, kad labai svarbu įmonių apmokestinimo srityje užtikrinti vienodas sąlygas. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse atskiros įmonės galėjo pasinaudoti specialiomis mokesčių taisyklėmis, sumažinančiomis jų faktinį mokesčio tarifą beveik iki nulio. Prie to prisidėjo skaidrumo trūkumas. Kai kuriais atvejais tuo pasinaudojo tarptautinės įmonės, dirbančios skaitmeninių paslaugų srityje. Todėl Komitetas pritaria Komisijos užmojui toliau kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir skaidrumo trūkumu valstybėse narėse, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos įmonėms ir skatinamas Europos konkurencingumas.

3.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija imasi skaitmeninių mokesčių srities iniciatyvų, suteikdama tolesnį postūmį tarptautinėms diskusijoms ir parodydama aiškų pavyzdį, kaip būtų galima pakeisti dabartinius apmokestinimo principus. Pasiūlymas dėl apyvartos mokesčio įgyvendinimo paskatino pradėti intensyvias tarptautines diskusijas, o tai buvo vienas iš šios iniciatyvos tikslų. Dabar Europai reikia susitarti dėl bendros pozicijos EBPO vykstančiose diskusijose.

3.6.

EESRK pritaria Komisijai, kad ES lygmeniu siūlant bet kokį sprendimą reikia atsižvelgti ir į pasaulinį aspektą, ir, kaip Komisija, pripažįsta, kad „šie pasiūlymai – Komisijos indėlis formuojant konsensusu pagrįstą sprendimą, kurį EBPO ketina rasti iki 2020 m. Jais parodoma, kaip gali būti įgyvendinti tarptautiniu lygmeniu aptariami principai“ (7).

3.7.

Labai svarbu, palaikant dialogą su prekybos partneriais, sukurti naujus principus, kaip įmonių pelną priskirti kuriai nors ES šaliai ir jį apmokestinti, kad tarp pagrindinių pasaulio ekonomikos subjektų nedidėtų įtampa dėl prekybos ir mokesčių. EESRK pabrėžia, kad reikia teisingų ir bendru sutarimu pagrįstų sprendimų.

3.8.

Dabartinės pasaulio pelno mokesčio sistemos yra grindžiamos įmonių pelno, priskirtino kiekvienai atitinkamai jurisdikcijai, vertinimu. Apmokestinimas turėtų būti grindžiamas sukuriamos vertės vieta. Kadangi sunku nustatyti, kurioje vertės grandinės dalyje atsiranda pelnas, būtina parengti visuotinius principus, kaip įvertinti, kur sukuriama vertė. Tokios taisyklės buvo sukurtos atliekant išsamų EBPO darbą rengiant apmokestinimo principus ir apibrėžtis, kaip nustatyti prekių ir paslaugų kainas (sandorių kainodaros taisyklės) įmonėms, priklausančioms įmonių grupei.

3.9.

EESRK mano, kad keičiantis verslo modeliams reikia reguliariai peržiūrėti tarptautines mokesčių taisykles. Šiuo metu galiojančios taisyklės labai neseniai buvo peržiūrėtos įgyvendinant susitarimą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) (8). Šiuo metu įvedamos naujos taisyklės ir apibrėžtys. Tikimasi, kad jos iš esmės sumažins agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių bazės erozijos (9) galimybes.

3.10.

Svarbu, kad kitos naujovės pelno mokesčio srityje būtų suderinamos su jau pasiektais laimėjimais BEPS klausimu. Vienas iš BEPS principų – priskirti pelną šalims atsižvelgiant į tai, kur sukuriama vertė.

3.11.

EESRK norėtų pabrėžti, kad reikia atlikti tinkamus poveikio vertinimus. Komitetas mano, kad poveikio vertinimas nėra pakankamai išsamus. Komisija neanalizavo, kokį poveikį laikinoji priemonė darys investicijoms, veiklą pradedančioms įmonėms, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui. Poveikio vertinime taip pat nenurodoma, kokį poveikį pasiūlymai darys MVĮ.

3.12.

Be to, reikia išanalizuoti poveikį mažesnės ir didesnės ekonomikos šalių pajamoms, taip pat su BEPS įgyvendinimu susijusių priemonių taikymo įvairiose šalyse ir JAV mokesčių reformos padarinius.

3.13.

EESRK yra susirūpinęs, kad apyvartos apmokestinimas, dėl kurio susidaro neigiamas grandininis poveikis, kurį Komisija aiškiai pripažįsta, gali pakenkti skaitmeninių paslaugų plėtrai ir ypač veiklą pradedančioms įmonėms. Grandininis poveikis kyla tuo atveju, kai paslaugos yra parduodamos keletą kartų ir kiekvieną kartą apmokestinamos.

3.14.

EESRK mano, kad reikėtų padidinti 7 mln. EUR viršutinę ribą nuolatinei buveinei įsteigti, nuo kurios būtų pradedama taikyti nauja tvarka. Būtų pageidautina, kad per Tarybos svarstymus būtų pasiekti tokie rezultatai, kurie nestabdytų skaitmeninimo, o veikiau stiprintų bendrosios rinkos veikimą. Vertinant faktinį skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo lygį, EESRK pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į mokesčių kodeksų pokyčius, atliekamus įgyvendinant BEPS taisykles, ir konkrečiai apsvarstyti tai, kad pakeitusi savo mokesčių kodeksą JAV (10) labai padidino skaitmeninio sektoriaus JAV įmonių, veikiančių ES, apmokestinimo lygį.

3.15.

Apmokestinant apyvartą, o ne pelną ir nustatant mokesčius ten, kur vyksta prekyba, o ne kur sukuriama vertė, iš esmės pakeičiami dabartiniai apmokestinimo principai. EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad tokie pokyčiai mokesčių srityje bus naudingi didesnės ekonomikos šalims, kuriose yra daug vartotojų, mažesnių eksportuojančių šalių sąskaita. EESRK pabrėžia, kad bet koks ilgalaikis ar trumpalaikis sprendimas dėl skaitmeninio verslo modelių apmokestinimo turi duoti teisingą ir vienodą ekonominį rezultatą visoms ES šalims.

3.16.

Siūloma laikinoji priemonė reiškia, kad būtų apmokestintos net ir nepelningos įmonės. EESRK pabrėžia, kad dabartinė pasaulinė pelno mokesčio sistema yra grindžiama pelno apmokestinimu, tačiau pripažįsta, kad kalbant apie skaitmenines įmones, kurių šalyje fiziškai nėra, pardavimų šalis negaus įmonių pelno mokesčio.

3.17.

EESRK pažymi, kad nėra jokios laikino galiojimo sąlygos ar kito mechanizmo, kurie užtikrintų, kad laikina mokesčio priemonė bus atšaukta, kai bus rastas ilgalaikis sprendimas. EESRK primygtinai ragina Tarybą parengti tokias taisykles, jei prireiktų įvesti laikinąją priemonę.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

3 % tarifas, vienas iš veiksnių, kuriuos nustatė Europos Komisija, gali būti laikomas tinkama priemone tik laikinai ir būtina atlikti tinkamą įvertinimą. Siekiant atsižvelgti į individualių įmonių fiskalinį pajėgumą taip pat būtų galima numatyti tam tikrą lankstumą.

4.2.

Dėl nepakankamo tarpvalstybinio pelno, nuostolių užskaitos ir daugybės ginčų dėl sandorių kainodaros bei skaitmeninės veiklavietės Europos Sąjungoje dažnai taikomas dvigubas tarptautinis apmokestinimas, dėl kurio kyla didelių kliūčių bendrajai rinkai. Įvedus skaitmeninių paslaugų apyvartos mokestį, kuris nebūtų atskaitomas iš pajamų mokesčių kitose šalyse, dar labiau padaugėtų dvigubo apmokestinimo atvejų, taigi, bendrajai rinkai atsirastų dar viena kliūtis. EESRK mano, kad svarbu vengti taikyti priemones, dėl kurių susidarytų bet koks dvigubas apmokestinimas.

4.3.

EBPO taikomas skaitmeninės veiklavietės apibrėžties kūrimo metodas yra dinamiška procedūra, kurios metu pateikti pakeitimai iš esmės pripažinti pasaulio mastu. Nukrypstant nuo šios procedūros siūlant vienašališką apibrėžtį, tarptautinė mokesčių sistema tampa dar sudėtingesnė ir didėja netikrumas investuotojams. NET mažai tikėtinu atveju, kad EBPO patvirtins tokią pačią apibrėžtį savo galutiniame pranešime dėl skaitmeninės ekonomikos, kurio tikimasi 2020 m., nereikės ilgai laukti, kol abi sistemos išsiskirs (11).

4.4.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad skaitmeninių paslaugų naudotojų skaičius yra laikomas kriterijumi mokestiniam ryšiui nustatyti. Spustelėjimų skaičiumi interneto svetainėje gali būti lengvai manipuliuojama ir įmonės gali prarasti kontrolę ir nebežinoti, kurioje jurisdikcijoje jos vykdo veiklą.

---

(1)  COM(2018) 147 final.

(2)  COM(2018) 148 final.

(3)  COM(2018) 146 final.

(4)  COM(2018) 146 final, EESRK poziciją žr. OL C 434, 2017 12 15, p. 58.

https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/common-consolidated-corporate-tax-base

(5)  COM(2017) 547 final.

(6)  COM(2018) 146 final, p. 5.

(7)  COM(2018) 146 final, p. 6.

(8)  EBPO, 2015 m.

(9)  Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje įmonių pelno perkėlimas ir mokesčių bazės erozija sudaro 50–70 mlrd. EUR, t. y. 0,4 % BVP (COM(2018) 81 final).

(10)  Tax Cuts and Jobs Act, 2017 m. gruodžio 22 d.

(11)  Taip yra dėl to, kad skaitmeninės veiklavietės apibrėžtis, priimta pagal ES direktyvą, turėtų keisis atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, o EBPO apibrėžtis, kuri taikoma likusiame pasaulyje, veikiausiai bus plėtojama tarptautiniu bendru sutarimu, kurį pareikš EBPO, atlikdama nuolatines peržiūras.