13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/130

Pranešėjas

Joost VAN IERSEL

1.1.

EESRK palankiai vertina komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“, kuris susijęs su duomenų, kaip pagrindinio ir itin svarbaus veiksnio naujoje ekonomikoje, išsaugojimu (1).

1.2.

Komunikate aptariami ne asmens ir (arba) visiškai anoniminiai duomenys. Jeigu duomenys laikomi asmens duomenimis, bus taikoma duomenų apsaugos sistema, visų pirma Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

1.3.

Pagrindinis tikslas – sukurti europinę duomenų ekosistemą kaip būtiną ekonominės ir socialinės pažangos, taip pat tvirto konkurencingumo pasaulyje, kuris šiuo metu iš esmės keičiasi esant stipriems konkurentams Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Azijoje, veiksnį. Siekiant skatinti sujungiamumo ir saugojimo galimybes, visame žemyne labai reikalingos viešojo ir privačiojo sektorių investicijos į infrastruktūrą.

1.4.

Norint sukurti duomenų ekosistemą, visų pirma reikia didinti informuotumą verslo, viešųjų paslaugų srityje, visuomenėje ir tarp valstybių narių. Būtinas didesnis pasitikėjimas ir atvirumas, taip pat visų dalyvių noras dalytis duomenimis.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad tai susiję ne vien su teisinėmis ir praktinėmis nuostatomis. Europos pagrindinės kompetencijos turi būti nedelsiant pakoreguotos atsižvelgiant į dabartinę pertvarką. Europa šioje srityje atsilieka. Įmonės turi vadovautis aktyvios veiklos logika, kad atsivertų didėjantiems duomenų srautams ir ugdytų gebėjimus tvarkyti didelius duomenų kiekius. Būtina sukurti lanksčius ir labiau pritaikytinus verslo modelius.

1.6.

Priemonės paskatinti inovacijas ir kartu apsaugoti teisėtus įmonių ir piliečių interesus yra ES masto platformos ir praktiniai seminarai, vietos laboratorijos, kompetencijos centrų kūrimas, bendruomenių kūrimas, ateities gamyklos, bandymų stendai, mainai, prietaikų sąsajos, bendrovių tarpusavio konsultuojamasis ugdymas, pavyzdinės sutartys, mokslo ir verslo sričių tarpusavio sąveika bei bendros technologijų iniciatyvos, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kuriose viešasis ir privatusis sektoriai, pavyzdžiui, dalyvauja didelio masto demonstraciniuose projektuose.

1.7.

Privatus akcinis kapitalas ir brandesnė Europos rizikos kapitalo rinka yra būtinos priemonės.

1.8.

Komisija turėtų atlikti tikslią dabartinės padėties ir laisvo duomenų judėjimo valstybėse narėse apsaugos mechanizmų analizę, kad parengusi tinkamas teisines ir technines nuostatas pašalintų nepagrįstas kliūtis. Neatsiejama visos Europos pramonės politikos dalis turėtų būti nepagrįstų kliūčių laisvam duomenų judėjimui pašalinimas. Nacionalinių rinkų atvėrimą taip pat reikėtų įtraukti į Europos semestrą.

1.9.

MVĮ ir inovacijoms ypač kenkia duomenų vietos nustatymas. EESRK tvirtai remia Komisijos pasiūlymą, pagal kurį bet koks duomenų saugojimas valstybėse narėse turėtų būti grindžiamas laisvo judėjimo principu. EESRK prašo parengti veiksmų planą ir nustatyti nacionalinių rinkų atvėrimo terminus. Reikėtų šį klausimą įtraukti į Europos semestrą.

1.10.

Viešieji moksliniai tyrimai yra labai svarbus duomenų šaltinis. Komisija turėtų skatinti platesnę sklaidą visoje Europoje.

1.11.

Iš esmės derėtų gerbti privačiojo sektoriaus sutartinę laisvę. Pageidautina bendra ES standartų sistema, tačiau standartai jokiu būdu neturėtų kliudyti inovacijoms. Reikėtų skatinti perkeliamumą.

1.12.

Atsakomybė yra opus klausimas: galbūt prireiks peržiūrėti direktyvą dėl atsakomybės už gaminius ir apsvarstyti specialias teisines nuostatas dėl įrenginių tarpusavio sąveikos (M2M).

1.13.

Komisiją reikėtų paraginti tinkamai atsižvelgti į duomenų skirtingomis kalbomis aspektus laisvo duomenų judėjimo ir galimybės naudotis duomenimis srityje.

1.14.

Itin svarbus yra žmogiškasis veiksnys. Reikia įgyvendinti ES programas siekiant parengti darbuotojus ir jaunimą būsimoms permainoms. Ne mažiau svarbus yra švietimas ir mokymas darbo vietoje, pavyzdžiui, siekiant patenkinti nepaprastai didelę duomenų analitikų paklausą.

1.15.

Šie procesai turi būti tinkamai stebimi įmonių, Komisijos ir nacionaliniu lygmeniu, kad Europos lygmeniu būtų sudarytos tikrai vienodos sąlygos.

2.1.

Yra skirtumas tarp asmens ir ne asmens duomenų – su asmeniu susiję duomenys ir nekonkretūs masiniai duomenys. Abi šių duomenų rūšys yra skaitmeninės rinkos dalis, bet skiriasi jų tikslinės sritys ir joms taikomos visai kitos ES teisės aktų nuostatos (2).

2.2.

Komunikate dėl didelių duomenų kiekių (3), kuris yra komunikato „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (4) tąsa, aptariami su asmeniu nesusiję arba anoniminiai duomenys.

2.3.

Asmens ir ne asmens duomenys kartais iš dalies sutampa dėl galimos šių dviejų sričių sąveikos, taip pat sąveikos tarp privačiojo ir viešojo sektorių. Pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje pacientų asmeniniai interesai, verslo interesai ir viešasis interesas iš dalies sutampa.

2.4.

Pakeitimai yra daugialypiai ir nenuspėjami. Šiuo metu vykstantys procesai, susiję su duomenų vertikaliomis ir horizontaliomis pasekmėmis, atveria kur kas daugiau galimybių rinkti, analizuoti ir tvarkyti duomenis. Dideli duomenų kiekiai yra esminis elementas kuriant būsimą „į vartotojo poreikius orientuotą ekonomiką“.

2.5.

Duomenys turi rimtų pasekmių gamybos linijoms, paslaugų ir gamybos sąveikai bei vertės grandinėms. Tai didina vertės grandinių susiskaidymą.

2.6.

Svarbų duomenų vaidmenį atspindi augantis veiklą pradedančių ir ją plečiančių įmonių skaičius. Šios MVĮ labai priklauso nuo palankių tarptautinių (europinių) sąlygų ir finansavimo.

2.7.

Į vartotojo poreikius orientuotą ekonomiką lemia didelių duomenų kiekiai, įrenginių tarpusavio (M2M) ryšiai ir laisvas duomenų judėjimas. Ji sukuria sudėtingus produktus ir paslaugas. Prie šių pokyčių prisitaiko visi sektoriai ir visi įmonių lygmenys. Tačiau esama didelių skirtumų tarp sektorių, taip pat tarp didelių ir mažų įmonių, įmonių vertės grandinėse užimama skirtinga padėtis, skiriasi bendrovių tarpusavio priklausomybė, požiūris į gamybą ir paslaugas, todėl skirtingos įmonės laikosi skirtingų nuomonių.

2.8.

Jeigu ES nepavyks iki galo išnaudoti skaitmeninimo potencialo, iki 2025 m. didžiajai daliai 605 mlrd. EUR pridėtinės vertės gali kilti pavojus. Kita vertus, pranašumai yra dar įspūdingesni: Vokietijos pramonės federacijai skirtame tyrime teigiama, kad iki 2025 m. Europoje gali būti sukurta 1,25 trilijonai papildomos vertės.

2.9.

Panašūs procesai vyksta visame pasaulyje. Lyginamieji tyrimai rodo, kad ES šioje srityje atsilieka nepaisant išskirtinių dabartinių ekonominės veiklos rezultatų kelete sektorių pasaulio mastu.

2.10.

Esama didelių kultūrinių skirtumų tarp JAV ir Europos įmonių. Europoje pagrindinė duomenų varomoji jėga yra gamybos pramonė (5). Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose, priešingai, didelių duomenų kiekius iš esmės kuria paslaugų ir duomenų bendrovės, vadinamosios GAFA, ir visai neseniai tai pradėjo NATU (6). JAV vidaus rinka yra didelė ir dinamiška, turinti puikias finansines sąlygas. Verslas yra pagrįstas rizikos prisiėmimo kultūra. Be to, JAV įmonės gali naudotis sparčiais tinklais ir dideliais saugojimo pajėgumais. Nuolat didėja ir stambių Kinijos platformų skaičius.

2.11.

Nors Europa atsilieka, EK komunikate stebėtinai neminimos pagrindinės tarptautinės Europos konkurentės, nors jos yra pagrindinė priežastis, kodėl Europa turi skubiai plėtoti savo veiklos rezultatų ir politikos koordinavimą. JAV ir Kinijoje nacionaliniai tikslai buvo nustatyti visai neseniai, siekiant užimti ir užsitikrinti dominuojančią ekonominę padėtį pasaulyje. Šios ir kitos valstybės sąmoningai remia ir skatina didelius duomenų kiekius kaip priemonę įtvirtinti Amerikoje veikiančių ir Kinijos bendrovių konkurencinį pranašumą. Jungtinėse Amerikos Valstijose B. Obamos administracija laikėsi labai aiškaus požiūrio į Amerikos trečiąją pramonės revoliuciją, prilygstančią „Pramonė 4.0“ ES, siekiant sustiprinti Amerikos konkurencingumą ir ekonominį dominavimą. Strategija „Visų pirma – Amerika“ greičiausia suintensyvins šią politiką. Tolesnis didelių duomenų kiekių plėtojimas turi būti laikomas ir geopolitiniu veiksniu.

3.1.

Tarp priežasčių, kodėl „Europos skaitmeninėje ekonomikoje duomenų revoliucija vyksta lėtai, palyginti su JAV, ir taip pat trūksta palyginamų pramonės pajėgumų“ (7), Komisija teisingai nurodė ryšį tarp laisvo duomenų judėjimo kliūčių ir menkos Europos rinkos plėtros.

3.2.

Nors JAV duomenų apsauga iš esmės yra grindžiama sąmoningo duomenų pateikimo principu ir – kalbant apie asmens duomenis – priklauso vartotojų apsaugos sričiai, dauguma Europos šalių yra priėmusios duomenų apsaugos teisės aktus ir dažnai duomenų apsaugą yra įtvirtinusios kaip konstitucinę teisę. Viena vertus, Europos duomenų apsaugos principas gali būti laikomas konkurenciniu pranašumu, kita vertus, didelių duomenų kiekių naudojimas ir tvarkymas, regis, yra toks ribotas, kad trukdo diegti inovacijas.

3.3.

Turi būti panaikintas rinkos susiskaidymas. Komisijai turi būti pavesta išnagrinėti, kaip ir kokiu mastu turi būti pašalinti valstybių narių požiūrių skirtumai siekiant sumažinti vystymosi ir metodų skirtumus.

3.4.

Atsižvelgiant į nuolat augančius duomenų kiekius dėl daiktų interneto (DI), ateities gamyklų ir autonominių susietųjų sistemų, Europos lygmeniu taikomos priemonės yra ypač būtinos ir strategiškai svarbios. Laisvo duomenų judėjimo visoje Europoje teisinis ir techninis pagrindas yra kertinis akmuo kuriant plačią ir tvirtą skaitmeninę ekonomiką (8).

3.5.

Turi būti parengta ES pramonės politika. Nepagrįstos laisvo duomenų judėjimo kliūtys turi būti panaikintos. Vidaus rinka yra nesuderinama su 28 skirtingomis pramonės politikos sistemomis, kurių kiekviena turi savo priemones ir uždavinius. Taip pat ir skaitmeniniame amžiuje (9). Komisija ir Vyriausybės turėtų veikti kaip tarpininkai, turėdamos ilgalaikę viziją, nustatydamos vienodas sąlygas ir bendrąsias sąlygas, paremtas viešojo ir privačiojo sektorių partneryste (10).

3.6.

Komisija teisingai atkreipia dėmesį į nacionalinės valdžios institucijų argumentus apriboti duomenų judėjimą. Lokalizavimo priemones, kuriomis veiksmingai iš naujo įdiegiama „sienų kontrolė“ (11), reikia pakeisti tinkama Europos sistema.

3.7.

EESRK rekomenduoja atlikti išsamią esamos padėties valstybėse narėse ir didelių skirtumų Europoje analizę. Pažangias gamybos technologijas taikančios įmonės Vokietijoje yra labiausiai pažengusios duomenų rengimo srityje, po jų – pažangiosios gamybos klasteriai kitose tiek didelėse, tiek mažose šalyse. Kita vertus, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje bei kelete mažesnių ekonomikų taip pat sparčiai auga dideli paslaugomis grindžiamų duomenų kiekiai.

3.8.

Laisvam duomenų judėjimui labai trukdo valstybių narių apsaugos mechanizmai. Iki šiol nustatyta ne mažiau kaip 50 teisinių ir administracinių kliūčių. Be to, yra didelių viešųjų pirkimų reikalavimų skirtumų tarp valstybių narių. Vyrauja skirtingos kultūros ir tradicijos. Nacionalinės pramonės politikos sukuria skirtingas teisėkūros aplinkas; bendros pramonės strategijos nėra. Nepasitikėjimas, susijęs su ne asmens duomenimis, taip pat gali kilti dėl skirtingų požiūrių į tai, kaip asmens duomenys turi būti juridiškai tvarkomi. Apsaugos mechanizmai skirtingų šalių valdžios sektoriuje ir versle dažnai sustiprina vienas kitą.

3.9.

Priešingai, tik didesnis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas padės sukurti bendrąją rinką kaip saugią vietą duomenims ir palankią dirvą inovacijoms.

3.10.

Tokie nacionaliniai tikslai kaip inovacijų skatinimas ir laipsniškas pridėtinės vertės kūrimas labiausiai tinka bendrai didelių duomenų rinkinių rinkai kurti, užtikrinant saugų duomenų saugojimą naujausiomis IRT valdymo priemonėmis plačiu mastu ir sutelkiant galimybes.

3.11.

Duomenų vietos nustatymas daro neigiamą poveikį ne tik skaidrumui ir inovacijoms, bet ir visų pirma tarpvalstybinę veiklą vykdančioms MVĮ. Todėl EESRK tvirtai pritaria Komisijos pasiūlymui, kad „bet kokie valstybės narės veiksmai, turintys poveikio duomenų saugojimui ar apdorojimui, turėtų būti pagrįsti laisvo duomenų judėjimo ES principu“ (12).

3.12.

EESRK primygtinai prašo, kad klausimas, susijęs su nacionalinių rinkų atvėrimu Europos masto duomenų sklaidai, taip pat turėtų būti įtrauktas į metinį Europos semestrą, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Viešųjų duomenų atvirumas visoje Europoje padės sukurti bendrąją rinką ir sudarys vienodas sąlygas. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas padeda kurti bendrą pagrindą (13).

3.13.

Regionų ir miestų teritorijos taip pat disponuoja dinamiškais duomenimis. Regioninės platformos su viešojo sektoriaus ir privačiaisiais subjektais skatins regionų ekonomiką ir gali sustiprinti regioninius klasterius tarptautiniu mastu. Regionai ir miestai turėtų būti įtikinti būti atviriems. Šioje srityje ES taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir suteikiant regioniniams subjektams pažangiausios praktinės patirties.

3.14.

Valstybiniai moksliniai tyrimai yra labai svarbus duomenų šaltinis. Kadangi tai susiję su mokesčių mokėtojų pinigais, svarbu užtikrinti, kad šie duomenys būtų plačiau paskirstyti. Ypač MVĮ gali būti naudinga duomenų, gautų atliekant mokslinius tyrimus, gausa.

3.15.

Tokie vieši duomenys dažnai trukdo privačiai tvarkomoms operacijoms. Sutarčių su prekybos sektoriumi srityje, be abejonės, duomenis reikia tvarkyti kitaip. Tai ne asmens duomenys, palydovų sukurti, pavyzdžiui, transporto, energetikos sektoriuose, žemės registruose ir kitose viešosiose paslaugose.

3.16.

Atsižvelgdamas į didelius skirtumus Europoje, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad neribotas duomenų judėjimas visoje Europoje taip pat galėtų prisidėti prie valstybių narių ekonomikos konvergencijos, kuri domina tiek daugiau, tiek mažiau išsivysčiusios ekonomikos šalis. Viešojo administravimo institucijų gali būti paprašyta padėti viena kitai ir pakonsultuoti viena kitą, kaip įdiegti tinkamus mechanizmus.

3.17.

Komunikate nenagrinėjami duomenų skirtingomis kalbomis aspektai, susiję su laisvu duomenų judėjimu arba galimybėmis naudotis duomenimis. Kadangi kalbiniai duomenys gali būti sukurti automatiškai, EESRK manymu, Komisija turėtų dėti daugiau pastangų remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas bei diegiant duomenų skirtingomis kalbomis automatinio vertimo į visas oficialiąsias ES kalbas sistemą.

3.18.

EESRK pabrėžia, kad būtina laikytis holistinio požiūrio ir skatinti siekti bendro tikslo Konkurencingumo taryboje ir ne tik joje, kad būtų išugdytas tarpusavio pasitikėjimas. Pasitikėjimas yra labai svarbus. Europos rinkos atvėrimas laisvam ne asmens duomenų judėjimui turi didelį politinį poveikį. Šioje srityje kyla įvairiausių klausimų, pavyzdžiui, bendrosios rinkos ir inovacijų pagrindo stiprinimas didelėse ir mažose įmonėse, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvų gerinimas, valstybių narių ekonominės konvergencijos skatinimas ir konkurencingumas.

4.1.

Komunikate apžvelgiama daug atvejų dėl galimos sąveikos tarp visų dydžių įmonių duomenų (įmonių tarpusavio (B2B) sandoriai) srityje. Be to, reikėtų atsižvelgti į viešąsias paslaugas. Duomenų įvairovė yra begalinė, todėl ir jų raida neprognozuojama.

4.2.

Komisija pagrįstai pirmenybę teikia visų rinkos dalyvių prieigai prie didelių ir įvairių duomenų rinkinių. Ji nurodo daug kliūčių laisvai prieigai ir pažymi, kad „dabar keitimasis duomenimis tebėra ribotas“ (14).

4.3.

Priežastys, dėl kurių įmonės nesidalija duomenimi, yra savaime suprantamos. Prekės ir paslaugos gaminamos ir teikiamos remiantis įmonės gamybos sistemomis arba, kalbant plačiau, įmonės strategijomis, kuriomis jos nesidalija su kitais. Sutartinę laisvę būtina gerbti ir iš esmės užtikrinti. (15).

4.4.

Padėtis labai skirtinga. Didelės įmonės dažnai disponuoja savo moksliniais tyrimais, kuriuos galima plačiai pritaikyti. Mažesnių bendrovių mokslinių tyrimų mastas mažesnis. Tačiau bet kuriuo atveju argumentai dėl dalijimosi duomenimis su kitomis įmonėmis yra svarbūs, duodantys tiesioginės naudos visoms susijusioms įmonėms.

4.5.

Paprastai intelektinės nuosavybės teisės neapima M2M duomenų. Tokiu atveju ES teisės aktai galioja kai kurioms konkrečioms taikomosioms programoms, kurioms būtina teisinė apsauga. Kitais atvejais šie duomenys ir jų tvarkymo būdas priklauso nuo sutartinių sąlygų, pavyzdžiui, duomenų nuosavybės teisių ir kainų.

4.6.

Duomenų teisės aktai turėtų užtikrinti tokio pat masto įmonių teisių apsaugą, kaip fizinių prekių apsauga.

4.7.

Nėra jokio reikalo kurti naujų teisėkūros priemonių. Esamas reguliavimas apima daugelį sričių ir prireikus gali būti pakoreguotas pagal konkrečius skaitmeninio amžiaus poreikius.

4.8.

Atsižvelgiant į dabartines sąlygas ir permainų nenuspėjamumą, jei būtų priimta bendra standartų sistema, ji jokiu būdu negalėtų trukdyti inovacijoms. Esami standartai dažnai riboja inovacijas, o nauji standartai vargu ar gali būti nustatomi neturint išsamesnių žinių apie pokyčius. Todėl reikia ieškoti naujų reguliavimo būdų. Perkeliamumas turėtų būti skatinamas.

4.9.

Atsakomybės klausimas yra opus (16). Kai kurios direktyvos jau įgyvendintos, bet plečiantis technologijų mastui jas gali tekti peržiūrėti, pavyzdžiui, Atsakomybės už gaminius direktyva galėtų būti peržiūrėta taip, kad atitiktų daiktų interneto ir dirbtinio intelekto reikalavimus. M2M srityse gali prireikti specialių teisinių nuostatų dėl atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių tarpusavio santykiai duomenų srityje yra labai įvairūs ir nuolat kinta, EESRK nuomone, didelė dalis galiojančių teisės aktų yra patenkinami. Visi nauji reglamentai turėtų padėti skatinti inovacijas, o ne joms trukdyti.

4.10.

Didesnis duomenų judėjimas arba perdavimas gali būti pasiektas įmonių sutartimis, pasinaudojant esamomis ar naujomis platformomis ir praktiniais seminarais (pageidautina, tarptautiniu mastu), taikomųjų programų sąsajomis (17) ir intensyvinant mokslo ir įmonių tarpusavio ryšius. Mokslui taip pat turėtų būti atstovaujama platformose ir praktiniuose seminaruose. Daugelis jų jau yra sukurtos ir skirtos Pramonė 4.0, pavyzdžiui, regioninės taikomosios laboratorijos. Duomenų, sukurtų mokslinių centrų ir finansuojamų iš valstybės lėšų, sklaida turėtų būti privaloma (18).

4.11.

EESRK palankiai vertina „bandymų vietas“ ir atvirą rinką prekiauti duomenimis, kad būtų skatinami tie, kurie siekia didesnio atvirumo. Gali būti nustatytos ir įtvirtinamos bendrų interesų sritys. Už poreikių tyrimo srityse nustatymą ir veiksmingo bei aukštos kokybės susijusių institucijų bendradarbiavimą turėtų būti atsakinga viena organizacija.

4.12.

EESRK atkreipia dėmesį į labai naudingą Komisijos ir Didelių duomenų vertės asociacijos 2014 m. pradėtą iniciatyvą (19). Neseniai abu partneriai savo pareiškime pabrėžė keturias svarbiausias priemones, kurios turi būti įgyvendintos plėtojant viešojo ir privataus sektorių partnerystę:

Tai yra pavyzdinis metodas, kuris turėtų būti taikomas tolesnėms Europos iniciatyvoms. Kaip ir mokslinių tyrimų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, yra bendros technologijų iniciatyvos, kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama inovacijoms.

4.13.

Viena iš galimybių galėtų būti Europos pavyzdinės bendradarbiavimo sutartys.

5.1.

Be reguliavimo ir praktinių nuostatų, tvirtai skaitmeninei ekonomikai reikalinga didesnio atvirumo atmosfera Europos įmonėse. Tai visų pirma yra sąmoningumo ir nusiteikimo aktyviai reaguoti į permainas klausimas.

5.2.

Visa pasaulio ekonomika išgyvena gilų permainų laikotarpį. Šiame procese, kuriame neturi būti supriešinami įsitvirtinę pramonės ir jaunesni sektoriai, neturi būti supriešinami „seni“ ir „jauni“, turi dalyvauti visos įmonės – mažos ir didelės. Europos pagrindinės kompetencijos turi būti sparčiau ir veiksmingiau pertvarkytos ir visoms pramonės šakoms turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti šiame procese.

5.3.

Pats procesas iš esmės vyksta pagal principą „iš apačios į viršų“, todėl jį įgyvendina verslo sektorius ir įmonės. Be tų svarbių priemonių, kurias pristato Komisija (20), kad rinkos sparčiau reaguotų ir imtųsi iniciatyvos darydamos taisymus, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia keisti daugelio Europos įmonių mentalitetą.

5.4.

Duomenys yra opus įmonių klausimas, o ateityje jis bus dar opesnis. Tik kai kurios įmonės palankiai žiūri į atviruosius duomenis. Pravers pavyzdžių sąrašas, kurį turi sudaryti Komisija. Be to, daug įmonių vis dar klaidingai mano, kad dabartinis jų sudėtingos gamybos lygis ateityje joms užtikrins padėtį rinkoje.

5.5.

Atotrūkis tarp JAV ir Europos – stulbinantis. Inžinerijos tradicijos Europoje labiau orientuotos į uždarą mąstyseną. Pažangi inžinerija ir itin šiuolaikiški duomenų tvarkymo procesai lemia konkurencinį pranašumą. JAV yra padariusi itin didelę pažangą B2C (verslas vartotojui) srityje ir yra atviresnės laisvos prieigos atžvilgiu. Europos pažanga aukštos kokybės gamybos ir B2B (verslas verslui) srityje yra labai didelė, tačiau įmonės nori ir toliau kontroliuoti savo duomenis.

5.6.

Reikia rimtai pagalvoti, ar Europa šiuo metu yra pajėgi tinkamai tvarkyti didelius duomenų kiekius. Kitaip tariant, ES įmonės turi susitaikyti su tuo, kad gebėjimas paversti duomenis verslu šiuo metu iš esmės priklauso JAV, o tai reiškia, kad jų tvarkytini duomenys yra saugomi JAV įmonių serveriuose, įskaitant atitinkamus algoritmus naujoms idėjoms generuoti (21).

5.7.

Būtinos skubios permainos. Geriausias būdas – parengti dabartinių gamybos pramonės stipriųjų pusių išsaugojimo strategiją, kartu atverti vis daugiau galimybių duomenų srautams. Pokyčiai negali įvykti per naktį – jie turi vykti laipsniškai. Europos įmonės turi rasti veiksmingiausią europinį būdą – ne kovoti su potvyniu, o pakreipti jį priimtina linkme (22).

5.8.

Daugeliui Europos įmonių teks pasivyti, tiek didinant savo gebėjimą dirbti su duomenimis, tiek gerinant gamybą. Gal ir keista, bet daugelyje įmonių atvirumas ir skaidrumas dėl didelių duomenų rinkinių turėtų prasidėti nuo vidaus procedūrų ir įmonės vidaus veiklos metodų keitimo.

5.9.

Svarbus klausimas yra lankstūs ir lengvai pritaikomi verslo modeliai, kurie pamažu pakeis tradicines vertikaliai integruotų gamybos įmonių formas (23). Tokie verslo modeliai turi leisti įmonėms veiksmingiau veikti aplinkoje, kurioje daugėja produktų ir paslaugų ir vyksta visapusiška gamybos ir paslaugų integracija. Įmonės kartais turi susitaikyti su trūkumais, kad įgytų daugiau pranašumų.

5.10.

Reikėtų organizuoti pasikeitimą nuomonėmis siekiant aptarti įtampos tarp įmonės duomenų tapatybės išsaugojimo ir inovacijų būtinybės tarptautinėmis aplinkybėmis klausimą ir ieškoti pačių veiksmingiausių būdų įmonėms atverti. Komisija gali labiausiai padėti sueuropinti keitimąsi tokia informacija.

5.11.

Turi būti galvojama, kaip sukurti keletą kompetencijos centrų kaip atsvarą Silicio slėniui ir didiesiems Amerikos universitetams.

5.12.

Svarbiausia, kad būtina stiprinti nepakankamai išvystytą Europos kapitalo rinką. Dinamiškam didelių duomenų rinkinių tvarkymui reikalingos ne tik sėkmingai veiklą pradedančios įmonės, bet visų pirma veiklą plečiančios įmonės, kurių yra per mažai. Todėl yra būtina dinamiškesnė Europos rizikos kapitalo rinka. Vadovaujantis Izraelio pavyzdžiu turėtų būti išanalizuotos ir pritaikytos priemonės, skirtos pažangai padidinti ir paskatinti.

5.13.

JK ekonomika yra dinamiška ir kurianti duomenis. EESRK mano, kad Europos ir Jungtinės Karalystės pramonė turėtų toliau glaudžiai bendradarbiauti kuriant skaidrius ir atvirus duomenis.

6.1.

Ankstesnėse EESRK nuomonėse (24) dėl Pramonės 4.0 poveikio visuomenei ir darbo rinkai išdėstytos pastabos yra tokios pat aktualios ir laisvo duomenų judėjimo laikmečiu. Reikia pabrėžti kai kuriuos aspektus.

6.2.

Duomenų vystymosi ir sklaidos dinamika reikalauja, kad visuomenė, visų pirma darbo jėga visoje Europoje, tai gerai suprastų. Siekiant propaguoti pakankamas žinias ir skatinti visuomenę pritarti giliam pertvarkos procesui, reikalinga moderni komunikacija. Socialiniai partneriai turi atlikti savo vaidmenį.

6.3.

Žmogiškasis veiksnys yra lemiamas. Turėtų vykti socialinis dialogas visais lygmenimis siekiant būtinų patikslinimų, ir reikėtų parengti programas, kurias įgyvendinant darbuotojai ir jaunimas būtų parengti naujai realybei. Reikia kur kas daugiau duomenų analitikų ir mokslininkų.

6.4.

Tai taip pat rodo, kad būtina kurti naujų rūšių organizacijas, skirtas visų visuomenės sluoksnių darbuotojams, kuriems sumažės darbo, mokyti ir bendradarbiauti. Esamos socialinės sistemos nėra pritaikytos prie šių pokyčių išskyrus keletą išimčių, pavyzdžiui, „buferines“ bendroves, kuriomis naudojamasi, pavyzdžiui, Suomijoje buvusius tarnautojus perkeliant į visuomenės patalką ir kartu išsaugant jų socialinį draudimą. Visi turi suprasti, kad dabar dirbame kitomis aplinkybėmis.

6.5.

Darbo rinkos raida ir socialinė įtrauktis yra platesnės pramonės politikos koncepcijos dalis. Tyrimų rezultatai svyruoja nuo prognozių, kad bus prarasta 50 % darbo vietų, ypač tarnautojo statusą turinčių darbuotojų, iki to, kad 20 % padidės naujų darbo vietų dėl skaitmeninimo ir naujausių gamybos metodų. Visos suinteresuotosios šalys turėtų sutelkti dėmesį į perėjimą, kad būtų pašalintos kliūtys prisitaikymui ir sudarytos sąlygos rezultatams, kuriais būtų sukurta naujų galimybių piliečiams, ypač paslaugų plėtojimo srityje.

6.6.

Darbo jėgos švietimas ir mokymas darbo vietoje visais lygmenimis yra labai svarbūs kiekviename sektoriuje ir kiekvienoje šalyje. Tai turėtų apimti ne tik technines sritis.

6.7.

EESRK atkreipia dėmesį į galimą Komisijos pagalbinį vaidmenį parodant tolesnę kryptį ir nustatant problemas bei galimybes. Turėtų būti rengiami ES įmonių, socialinių partnerių ir valdžios institucijų praktiniai seminarai ir keičiamasi geriausios patirties pavyzdžiais. Atsižvelgiant į kultūrų įvairovę Europoje, būtina rasti bendrą pagrindą ir bendrą požiūrį.