8.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 332/8

Pranešėjai:

Carmelo CEDRONE ir Joost VAN IERSEL

1.1.

Po šešerius metus trukusios finansų ir ekonomikos krizės sunkiau nei bet kada anksčiau prognozuoti ekonomikos ir socialinės padėties ateitį. Atsižvelgiant į geopolitinius ir ekonominius uždavinius, tik tvirta EPS užtikrins ilgalaikį stabilumą.

1.2.

EPS vis dar silpna – žr. toliau diagnozę ir SSGG (SWOT) analizę. EESRK nuomone, dėl išliekančio disbalanso, taip pat norint atkurti pasitikėjimą visoje Europoje reikia veiksmingesnio ir demokratiškesnio ekonomikos valdymo, ypač euro zonoje.

1.3.

EESRK suvokia, jog negalima labai greitai padaryti ryžtingų žingsnių, tačiau būtina deramai atsižvelgti į du dalykus: a) Europa negali sau leisti atidėlioti sprendimų vėlesniems laikams ir b) svarbiausia euro zonos šalims susitarti dėl būtinos veiksmingai valdomos ekonominės politikos principų.

1.4.

Be ekonominės konvergencijos ir demokratinio legitimumo, dar būtinas ir tvirtas politinis pagrindas bei bendro likimo jausmas. Šiuo tikslu gali būti imamasi konkrečių veiksmų remiantis dabartine Sutartimi ir taisyklėmis. Per vidutinės trukmės laikotarpį Sutartimi institucinės nuostatos turėtų būti suderintos su būtinais tikros ekonominės ir politinės sąjungos reikalavimais.

1.5.

Būtina nuosekli sistema, vienijanti Europos Vadovų Tarybą, nacionalines Vyriausybes, Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus bei Europos Komisiją, pasižyminti demokratiniu legitimumu, atskaitomybe ir skaidrumu ir gebanti efektyviai veikti piliečių ir ūkio subjektų interesais.

1.6.

Jau tapo aišku, kad dabartinė taisyklių, kuriomis grindžiama ES, ypač euro zona, sistema sukėlė painiavą teisinėje, institucinėje ir demokratijos srityse. Todėl reikia naujo požiūrio. Atsižvelgiant į politikos ir ekonomikos dinamiką, ES turi keisti savo institucinę struktūrą. Todėl Komitetas mano, kad labai svarbu toliau stiprinti euro zonos integracijos procesą.

1.7.

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas norėtų pateikti veiksmų planą, kurį sudaro šie etapai:

2.1.

EPS jau turi išsamų acquis. Ji turi bendrą valiutą ir Centrinį banką; tam tikru mastu užtikrina fiskalinės ir ekonominės politikos koordinavimą; priima šalims privalomus sprendimus, kurie riboja jų ekonominę ir fiskalinę autonomiją, nustato sąlygas dėl bet kokios ekspansinės priemonės valstybėse narėse ir įpareigoja jas imtis ekonominių ir socialinių reformų.

2.2.

Tai reiškia, kad EPS yra federacija in itinere, kuri šiuo metu veikia kaip „sergėtoja“, tačiau dar veikia ne išvien. Jos tikslo suvokimas yra tvirtesnis nei kitur ir ji palankiai vertina viešąją diskusijų erdvę. EPS siejasi su didesniu valstybių narių suvereniteto praradimu, nors jos valdymą ir toliau kontroliuoja technokratinė struktūra.

2.3.

Šią Sąjungą reikia baigti kurti sudarant sąlygas, būtinas užtikrinti jos šalims ar norinčioms tapti jos narėmis šalims ne tik stabilumą, bet ir vystymąsi bei klestėjimą. Joms turėtų būti naudingiau priklausyti euro zonai nei jai nepriklausyti.

2.4.

2008 m. ištikusi finansų krizė ir tolesnė jos raida kartu su pražūtingais padariniais realiajai ekonomikai ir Europos visuomenei pažadino visus tuos, kurie iki tol tikėjo, kad EPS architektūra ir toliau veiks daugiau ar mažiau patenkinamai ir kad šalutinis poveikis darniai skatins valstybių narių konvergenciją.

2.5.

Netrukus po pirmojo šoko Europos institucijos pradėjo ieškoti aktualiausių problemų trumpalaikių sprendimų. Tai, kad buvo įdiegti EPS, eurą ir euro zoną išsaugoję mechanizmai, buvo didelis laimėjimas, tačiau buvo ir pavėluotų veiksmų bei rimtų neveikimo atvejų, pavyzdžiui, nebuvo parengtas bendras augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantis planas.

2.6.

Taip pat didelis laimėjimas yra tai, kad ypač sunkiomis aplinkybėmis buvo padaryti veiksmingi žingsniai bent iš dalies tvirtesniam EPS pagrindui sukurti. EESRK palankiai įvertino kiekvieną iš šių priemonių, tačiau nepagailėjo kritikos ir jų trūkumams bei pateikė savo pasiūlymų, kaip geriau įveikti krizę.

2.7.

Finansų ir ekonomikos krizė peraugo į besitęsiantį ekonomikos nuosmukį, sutrikdžiusį ekonominę nacionalinių ekonomikų pusiausvyrą. Tačiau praėjus šešeriems metams didelėje ES teritorijų dalyje padėtis ekonomikos augimo ir užimtumo lygio kilimo srityse yra toli gražu nepavydėtina. Socialinės ir ekonominės pasekmės kalba pačios už save.

2.8.

Nepaisant visos padarytos pažangos, EPS vis dar nebaigta kurti. Padėtis labai sudėtinga. Nepaisant viltingų atsigavimo ženklų, keletas šalių neišbrenda iš ekonomikos sąstingio, skurdo ir mažai kuria darbo vietų, dažniausiai dėl giliai įsišaknijusių priežasčių – istorinių, valdymo tradicijų (ar jų nebuvimo), skirtingų augimo kelių, skirtingos ekonominės ir socialinės struktūros ir išorės politikos – kurias krizė dar labiau išryškino ir pagilino.

2.9.

Euro zonoje toliau nesutaria stabilumo sąjungos šalininkai, palaikantys ekonominę konvergenciją ir reformas valstybėse narėse, ir tikros fiskalinės sąjungos šalininkai. Dėl šio nesutarimo išsiskiria tiek politikų, tiek socialinių partnerių nuomonės, kokia ekonomine politika turėtų būti vadovaujamasi nacionaliniu ir ES lygiu.

2.10.

Nuomonių ir praktikos prieštaravimai pagilino nepasitikėjimo atmosferą ne tik tarp politikų, bet ir tarp plačiosios visuomenės įvairiose šalyse, kad ir kokia paviršutiniška būtų ši tarpusavio kritika. Tai tapo savaime išsipildančia pranašyste, atimančia iš politikos formuotojų veikimo laisvę ir keliančia tarp piliečių ES fobijos bangas.

2.11.

EPS, kurioje vyrauja tarpvyriausybinis sprendimų priėmimas ir technokratinis valdymas bei trūksta demokratinio legitimumo ir patikimumo, turi rimtą poveikį, didinantį skirtumus tarp šalių partnerių.

2.12.

Ne išimtis ir ES. Kitos didžiosios valstybės, pavyzdžiui, JAV, Kinija, Rusija, Indija ir Brazilija, ir didelis skaičius mažesnių šalių taip pat susiduria su panašiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tačiau, be abejonės, ES, ir visų pirma euro zonoje, yra labai sunku įveikti kliūtis, palyginti su JAV ir Azijos kontinentu („Azijos fabrikas“).

2.13.

Iš esmės EESRK mano, kad, nors Europos ekonomikos padėtis priklauso nuo daug įvairių ir sudėtingų aspektų, veiksmingesnis politinis EPS valdymas turėtų labai padėti sukurti daugiau stabilumo sprendžiant dabartines ir būsimas problemas. Bet kuriuo atveju, norint apginti tam tikrus svarbius Europos interesus pasaulyje, bus būtina stipresnė EPS.

2.14.

EESRK supranta, kad dabartiniu metu galutinių sprendimų padaryti nėra galimybių. Jis taip pat suvokia, kad dabartinė dinamika, sudėtingumas ir dilemos trukdo įgyvendinti patikimą veiksmų planą. Antra vertus, dabartiniai instituciniai ir valdymo trūkumai negali vėl taip ilgai tęstis be ilgalaikės žalos pasitikėjimui ir ekonomikos rezultatams. Todėl, EESRK nuomone, nepriimtina vilkinti, susitaikyti su padėtimi ir neturėti ateities planų.

2.15.

EESRK mano, kad reikia rimtai aptarti gerai pagrįstą EPS architektūrą, o tai reiškia, kad bendras sutarimas dėl ekonominių ir socialinių tikslų bei valdymo yra neišvengiamas.

2.16.

Nuo pat EPS pradžios didesne ar mažesne Europos integracija „prisidengę“ debatai yra dėl nacionalinio suvereniteto. EESRK pabrėžia, kad tai yra klaidinga tendencija, kadangi nacionalinis suverenitetas palaipsniui nyksta. Atsižvelgdamas į globalizacijos tendenciją ir su tuo susijusius iššūkius, Komitetas mano, jog perspektyviausia alternatyva yra geriau įtvirtinti bendrą arba suvienytą suverenitetą Europos Sąjungoje, ypač euro zonoje. Šiuo tikslu reikės tvirto suvienyto ekonomikos valdymo ar ekonomikos valdymo institucijos. Be to, EPS ateitis yra glaudžiai susijusi su kitomis gyvybiškai svarbiomis „suvereniomis“ politikomis, pavyzdžiui, bendra saugumo ir gynybos politika ir energetikos sąjunga.

4.1.1.

Pagrindiniai ekonominės ir pinigų sąjungos iššūkiai, didelę nacionalinės kompetencijos dalį perduodant Sąjungai, yra susiję su jos demokratiniu ir svarbiausia parlamentiniu matmeniu bei su sprendimo priėmimo sistemos veiksmingumu, atsakomybės ir geranoriško bendradarbiavimo principų laikymųsi, taip pat jos veikimo skaidrumu (matomumu). EESRK nuomone, dėl šių iššūkių reikia politinės sąjungos, kuri atkurtų ir užtikrintų visuomenės dalyvavimą ir visų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimą Europos integracijai.

4.1.2.

Politinės sąjungos kūrimo procesas turi vykti etapais. Tam tikros sąlygos ir priemonės gali būti įgyvendintos nekeičiant ES sutarčių. Kalbant apie kitas sąlygas ir priemones, Sutarčių persvarstymas yra būtinas.

4.1.3.

EESRK rekomenduoja, kad, siekiant atsakomybės ir bendradarbiavimo, nacionalinio lygmens dalyvavimo priemonės būtų deramai taikomos ir Sąjungos lygmeniu, įskaitant:

4.1.4.

Kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje ES demokratijos klausimas yra rimta problema (pakanka pagalvoti apie trejeto vaidmenį naujoje ekonomikos valdymo sistemoje). Baigia išnykti atstovų atskaitomybė atstovaujamiesiems: realybė, kurią išryškino krizė. Todėl būtina kuo skubiau į tai atsižvelgti ekonominės ir pinigų sąjungos, grindžiamos toliau išvardytais keturiais integracijos būdais ar ramsčiais, galutinio sukūrimo procese: bankų sąjunga, fiskaline sąjunga, ekonomine sąjunga (kuri, EESRK nuomone, turi apimti ir socialinę sąjungą) ir galiausiai politine sąjunga.

4.1.5.

Norint sukurti šią politinę sąjungą, iš šalių, kurios to nori, ir taikant diferencijuotos integracijos principą, EESRK siūlo atėjus laikui taikyti Konvento, kuriam bus pavesta rasti sprendimus, nepriklausančius Lisabonos sutarties taikymo sričiai, metodą. EESRK įsipareigos parengti pasiūlymus dėl veiksmingo pilietinės visuomenės dalyvavimo šio Konvento darbe.

4.2.1.

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje svarbiausia atstovaujamosios demokratijos institucija – Europos Parlamentas, kurį sudaro nariai iš bendrą valiutą įsivedusių arba įsivesti besirengiančių šalių.

4.2.2.

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nebūtų galima įtvirtinti atstovaujamosios demokratijos, jei taikant sprendimų priėmimo metodą nebūtų paisoma dvigubo legitimumo – nacionalinio ir europinio –esminio dalyko sui generis sistemoje, atitinkančioje Europos modelį.

4.2.3.

Šiomis politinėmis aplinkybėmis būtų palankesnės sąlygos glaudžiau bendradarbiauti ir konsultuotis euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui ir (arba) euro grupei – o šiuo atveju, taip pat šalims, kuriose euras dar neįvestas – Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Pagal pirmesnio punkto logiką, euro zonos šalių ir šalių, siekiančių tapti euro zonos narėmis, ministrai galėtų bendrai vykdyti teisėkūros funkcijas su EP, kai sprendžiami su EPS susiję klausimai.

4.2.4.

Tarybos veiksmus turėtų sustiprinti nacionalinių administracijų, kurios neturi atsilikti nuo tokių permainų, pastangos, pirmiausia keičiantis pareigūnais ir plečiant dvišalius santykius.

4.2.5.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad, išplėtus sprendimų priėmimą kvalifikuota balsų dauguma ir laiku panaikinus vieningą balsavimą, pagilėtų integracija politinėje sąjungoje.

4.2.6.

Taigi, geriau struktūruotas bendradarbiavimas ir konsultavimasis politinėje sąjungoje padidins svarbiausių EPS sričių politikos veiksmingumą. Naudą pajus visa ES.

4.2.7.

Kaip rodo lentelės 5 punktas, yra daug dalykų, kuriuos galima būtų padaryti nekeičiant Sutarties. Daugumoje EPS politikos sričių galėtų būti palaikomas tiesioginis tvirtesnis šalių bendradarbiavimas; būtų geriau, jei EPS būtų numatytas pastovus tvirtesnis bendradarbiavimas, kuris leistų EP nariams iš euro zonos šalių ir šalių kandidačių veikti efektyviau.

4.2.8.

Komitetas siūlo euro grupėje atgaivinti „Jumbo“ tarybas, kadangi tai s leistų finansų, ekonomikos ir socialinių reikalų ministrams palaikyti nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

4.3.1.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir pakeitus Sutartį, bus suformuotas EPS valdymo organas. Jo pirmininkas faktiškai turėtų būti euro zonos ekonomikos ir finansų ministras, kurio, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojo, pareigos prilygtų vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigoms.

4.3.2.

Pagal europinį modelį sui generis Europos Komisijai (mažesnės sudėties ir veiksmingai) ir toliau teks pagrindinis vaidmuo. „Bendrijos metodas“ ir dabartinė EK iniciatyvos teisė taip pat turi didelę svarbą stiprinant EPS. Ši svarba turėtų būti pripažinta politinėje Sąjungoje.

4.3.3.

Kol bus įsteigtas EPS vykdomasis organas, Europos Komisija turėtų atlikti „dvigubą“ vaidmenį palaikydama ryšį tarp ES ir EPS. Nepažeidžiant dabartinės EK iniciatyvos teisės, turėtų būti rasti būdai ir priemonės, kaip tinkamai į šį procesą įtraukti Europos Parlamentą siekiant užtikrinti naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų legitimumą.

4.3.4.

EESRK siūlo paskirti nuolatinį euro grupės pirmininką, kuriam geriausiai būtų dirbti tiesiogiai Briuselyje su Komisija, EP, nacionalinėmis Vyriausybėmis ir parlamentais. Pagal Komisijos pirmininko J. C. Junckerio taikomą metodą euro grupės posėdžiams galėtų pirmininkauti Komisijos pirmininko pavaduotojas. Jis galėtų atstovauti EPS tarptautinėse institucijose.

4.4.1.

Visa tai turėtų mus paskatinti palaikyti dar tvirtesnius ir konstruktyvesnius ryšius su Europos piliečiais ir rasti būdų, kaip įtraukti juos į visuomeninį gyvenimą. Turėtų būti garantuojamos patikimos konsultacijų konkrečiais klausimais su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene formos, visų pirma euro zonoje, nes šios organizacijos atlieka svarbų vaidmenį tose politikos srityse, kurioms EPS daro tiesioginę įtaką. Nuo jų taip pat priklauso politikos rezultatai nacionaliniu lygmeniu. Kalbant apie Europos lygmenį, EESRK gali veikti kaip pilietinės visuomenės tarpininkas, atsakingas už organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese, nepažeisdamas socialinių partnerių vaidmens socialiniame dialoge ir pasinaudodamas:

5.1.

Kad būtų sukurtos keturios sąjungos, kaip numatyta keturių pirmininkų pranešime, kurios yra analogiškos EESRK nurodytiems keturiems ramsčiams (2), būtų galima imtis įvairių sričių priemonių ir politikos krypčių nekeičiant Sutarties (1 skiltis toliau pateiktoje lentelėje). Dėl kitų klausimų sprendimai turės būti priimti bendrai ES (euro zonos) lygmeniu taikant naują sprendimų priėmimo metodą ir naujas priemones bei dabartinėje Sutartyje (lentelės 2 skiltis) numatytą tvirtesnį bendradarbiavimą arba iš dalies keičiant Sutartį arba, jei reikia, priimant naują EPS sutartį (3 skiltis). Galiausiai lentelėje apibendrinami šie etapai ir pateikiami instituciniai pasiūlymai ir parengiamosios iniciatyvos, susijusios su EPS politikos ramsčiu (4 skiltis).

5.2.

Analitinė EPS sukūrimo galimybių sistema (3)