20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/35

Pranešėja:

Milena ANGELOVA

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos paskelbiant šią žaliąją knygą išreikštą tikslą ir tai, kad Komisija siekia įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą ir yra parengusi plataus užmojo jo įgyvendinimo programą (1).

1.2.

EESRK pritaria Komisijos sumanymui pasistengti palengvinti tarpvalstybinę mažmeninių finansinių paslaugų skverbtį ir suteikti daugiau galimybių vartotojams keisti paslaugų teikėjus. Tokios priemonės turėtų užtikrinti konkurencingesnę rinkos struktūrą ir padidinti patogumą finansinių paslaugų naudotojams, be kita ko, skatinant lygias galimybes naudotis teisių gynimo ne teisme priemonėmis skirtingose valstybėse narėse (2).

1.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį, kuriuo vadovaujamasi šioje žaliojoje knygoje, – siekti nustatyti tinkamą politiką abiem mažmeninių finansinių paslaugų rinkos procesams, t. y. pasiūlai ir paklausai, skatinti.

1.4.

EESRK pritaria sumanymui, kad vartotojams reikėtų suteikti galimybę, kai tik tai įmanoma, palyginti įvairius produktus, kad jie galėtų priimti informacija grindžiamus sprendimus. Šiuo požiūriu EESRK visapusiškai palaiko II finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD) (Komitetas vis dar rengia nuomonę dėl neseniai pasiūlytų jos pakeitimų (3)) ir Reglamentą dėl mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų, kuriuos įgyvendinant reikia užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskleisti daugiau informacijos (4).

1.5.

Vienas iš šios žaliosios knygos tikslų – mažinti mažmeninių finansinių paslaugų rinkos susiskaidymą. Todėl EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nėra jokių visiškai patikimų įrodymų, kad kainų skirtumus lemia tik ES rinkos nepakankamumas. Produktų ir paslaugų kainoms įtakos turi ir nacionaliniai bei vietos veiksniai, todėl tampa sudėtingiau suderinti kainas valstybėse narėse. Pavyzdžiui, įmoka už lengvojo automobilio draudimo liudijimą vienoje valstybėje narėje ir lygiavertė įmoka kitoje valstybėje narėje gali labai skirtis dėl nuostolingumo rodiklio, kuris kiekvienoje iš šių šalių grindžiamas patirtų eismo įvykių arba sukčiavimo atvejų skaičiumi. Panašiai valstybėse narėse dėl jų blogos skolos lygio gali skirtis ir vartojimo kreditų palūkanų normos. Šioje žaliojoje knygoje tokie vietiniai veiksniai nurodyti tinkamai, tačiau vertėtų juos toliau paanalizuoti. Todėl EESRK nekantriai laukia konsultacijų rezultatų ir ragina Komisiją toliau ieškoti bet kokių nepakankamos konkurencijos įrodymų ir aiškesnių priežasčių, kuriomis būtų galima paaiškinti nustatytus kainų skirtumus. Komisija šį klausimą taip pat turėtų toliau nagrinėti poveikio vertinime, kuris turi būti atliktas prieš pateikiant numatomus pasiūlymus dėl teisės aktų.

1.6.

Kartu EESRK norėtų pabrėžti, kad dauguma 2007 m. Žaliojoje knygoje dėl mažmeninių finansinių paslaugų (5) pabrėžtų problemų po aštuonerių metų tebėra aktualios ir dabartinėje žaliojoje knygoje. EESRK iš esmės palaikė ankstesniąją žaliąją knygą (6) ir palankiai vertino veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant surasti tam tikrus praktinius sprendimus (7). Vis dėlto, nors pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, padaryta pažanga nedidelė, o su mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos veikimu susijusios problemos neišnyko. Todėl, EESRK nuomone, šį kartą konsultacijų dėl šios žaliosios knygos rezultatus reikia paversti platesnio užmojo programa, kuri padėtų įveikti ilgalaikes problemas.

1.7.

Žaliojoje knygoje atsižvelgiama į didelę finansinių produktų įvairovę, dėl kurios vienu metu negalima visiems užtikrinti didesnio visų šių produktų pasirinkimo ir su jais susijusių galimybių. Akivaizdu, kad jiems reikės nustatyti skirtingus prioritetus ir terminus. EESRK siūlo konsultavimosi proceso rezultatus pirmiausia pritaikyti paprastesniems produktams, kuriems vietos veiksniai daro palyginti nedidelę įtaką. Taip finansinių produktų bendrosios rinkos kūrimo procesas įgys pagreitį ir pasitikėjimo. Tokių produktų pavyzdžiai galėtų būti mokėjimo paslaugos, visos Europos asmeninių pensijų produktai (angl. PEPP), taupomosios sąskaitos ir lengvųjų automobilių bei gyvybės draudimas. Vienas iš pirmųjų žingsnių galėtų būti visose valstybėse narėse lengvųjų automobilių draudimo sektoriuje pradėti taikyti progresyviąją nuolaidų sistemą (Bonus Malus), pagal kurią mažiau reikšmės teikiama vietos veiksniams, o draudimo įmokos glaudžiai susiejamos su asmenų charakteristikomis. Tolesnių veiksmų dėl tokių produktų kaip hipotekos paskolos, vartojimo kreditai, profesinis draudimas ir turto valdymas reikėtų imtis pagal nustatytą grafiką.

1.8.

Nors šioje žaliojoje knygoje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninėms technologijoms, EESRK mano, kad yra du svarbūs didesnės tarpvalstybinės produktų paklausos veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

1.9.

EESRK mano, kad būtina daryti viską, kad būtų išvengta neseniai patvirtintų direktyvų (pavyzdžiui, MPD II ir HKD (9)) keitimo. Būtina skirti laiko priemonėms veiksmingai taikyti ir atsargiai diegti naujas reguliavimo priemones, kad finansų rinkos nebūtų pernelyg griežtai reguliuojamos.

2.1.

Europos Komisija, atsižvelgdama į kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą (10), šią žaliąją knygą paskelbė siekdama išnagrinėti, kaip būtų galima dar labiau atverti Europos mažmeninių finansinių paslaugų, konkrečiai – draudimo, paskolų, mokėjimų, einamųjų ir taupomųjų sąskaitų ir kitų mažmeninių investicinių produktų, rinką, kad vartotojai ir įmonės galėtų ja geriau naudotis, kartu tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu išsaugant tinkamą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį.

2.2.

Šioje žaliojoje knygoje labai domimasi atsaku į skaitmeninimo keliamus iššūkius, nes skaitmeninimas gali padėti mažinti kainas ir gerinti produktų palyginamumą, todėl vartotojai galės geriau pasirinkti finansines paslaugas. Ilgainiui skaitmeninimas turėtų suteikti galimybių įmonėms savo produktus siūlyti bet kurioje Sąjungos vietoje, taigi Europos bendroji rinka taptų labiau pasiekiama tikrove.

2.3.

Kitas svarbus šioje žaliojoje knygoje iškeltas klausimas yra tai, kaip būtų galima stiprinti pasitikėjimą, nes jis yra labai svarbus bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos plėtojimui. Siekiant šių tikslų, dokumente daugiausia dėmesio skiriama paslaugų ir produktų suprantamumo didinimo būdams.

2.4.

Šioje žaliojoje knygoje taip pat nagrinėjama, ką būtų galima padaryti, kad bendroji finansinių paslaugų rinka padėtų apčiuopiamai pagerinti ES žmonių gyvenimą ir kad paslaugų teikėjams atsirastų naujų rinkos galimybių, taip remiant Europos ekonomikos augimą ir kuriant naujas darbo vietas.

3.1.

EESRK mano, kad mažmeninių finansinių paslaugų rinkų susiskaidymą, kuris pabrėžtas šioje žaliojoje knygoje, lemia bendras nacionalinių ir vietos veiksnių poveikis produktų ir paslaugų kainoms (teisiniai, reglamentavimo, kultūriniai ir valstybinių socialinės apsaugos sistemų ypatumai), taip pat tiek su paklausa, tiek su pasiūla susijusios rinkos problemos, pasiūlos problemas reikės spręsti ateityje.

3.2.

Pagrindinės su pasiūla susijusios problemos yra:

3.3.

Pagrindinės su paklausa susijusios problemos yra:

3.4.

EESRK taip pat sutinka, kad, plėtojant skaitmeninimo veiklą, sukuriama nauja aplinka ir suteikiama gerokai daugiau galimybių teikti naujas paslaugas ir aktyviau vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu. Tačiau būtina užtikrinti, kad ši skaitmeninė pažanga nebūtų naudojama vartotojų klaidinimui suteikiant informaciją apie finansines paslaugas, kurios yra pernelyg sudėtingos, nereikalingos arba jas sunku palyginti.

3.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad žmonių finansinis raštingumas įvairiose vietovėse vis dar labai nevienodas ir, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, pavyzdžiui, JAV, Australija ir Kanada, gana žemo lygio (12). Prieš pardavimą teikiamos finansinės konsultacijos tinkamai nereglamentuojamos ir nepadeda užtikrinti, kad vartotojai pasirinktų tinkamiausius produktus, o profesionalios finansinių konsultacijų paslaugos, palyginti su kai kuriomis ES nepriklausančiomis šalimis, nepakankamai išplėtotos.

3.6.

Naujos technologijos ir didesnė pasiūla, įskaitant tarpvalstybinę pasiūlą, atveria naujų galimybių, bet taip pat gali kelti tam tikrų pavojų. Jos gali būti didelės skolos, hipotekos įsipareigojimų nevykdymo ir dažnesnių nemokumo atvejų, jeigu vartotojai stokoja būtinų finansinių žinių, priežastys. Vartotojams, kurie internetu perka draudimo ir pensijų produktus, gali kilti pavojus, nes jie neretai nepakankamai išsinagrinėja sąlygas ir gali pasirašyti sutartis to net nežinodami (13). Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad produktus internetu parduodančios įmonės, siekdamos apsaugoti vartotojus, vykdytų „pareigą teikti konsultacijas“. Yra labai daug argumentų, įrodančių finansinio švietimo ir tinkamų konsultacijų svarbą.

3.7.

Vartotojai, neturintys bendro supratimo apie sudėtines palūkanas, labiau įsiskolina, moka didesnes palūkanas ir patiria didesnes sandorių sąnaudas (14), o finansinių žinių turintys vartotojai geriau planuoja, daugiau lėšų sukaupia pensijai (15) ir įvairina finansinę riziką (16). Tą patį galima pasakyti ir apie makroekonominį lygmenį, iš kurio matyti, kad finansinis raštingumas daro didelį teigiamą poveikį nacionalinėms santaupoms ir nacionalinio turto kaupimui (17). Todėl primygtinai rekomenduojama aiškiau atskirti su produktų rinkodara ir jų pardavimu susijusią veiklą, ypač tais atvejais, kai teikiamos konsultacijos. Konsultacijomis jokiu būdu neturėtų būti naudojamasi kaip rinkodaros priemone, o konsultantai turėtų būti visiškai nepriklausomi. Ikisutartinė informacija turėtų būti teikiama ir pristatoma aiškiai ir suprantamai. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą finansinių paslaugų rinkomis, didinti tarpvalstybinės veiklos mastą ir didinti finansinių produktų perkeliamumą, reikia imtis tikslinių priemonių, skirtų pavieniams investuotojams šviesti ir finansinėms konsultacijoms tobulinti.

4.1.1.

Į žaliąją knygą įtraukta klausimų, susijusių su įvairiais bankų ir ne bankų produktais ir paslaugomis, tačiau yra didelių pagrindinių sandorių produktų (pavyzdžiui, einamųjų sąskaitų arba terminuotųjų indėlių) ir sutartinių produktų (pavyzdžiui, hipotekos arba taupymo ir investicinių produktų) skirtumų. Kalbant apie taupymo ir investicinius produktus, rinkai poveikį darys įsigaliojusios tam tikros kitos ES teisinės priemonės (pavyzdžiui, FPRD arba iniciatyva dėl kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo).

4.1.2.

Kalbant apie visus žaliojoje knygoje aptariamus produktus, jų tarpvalstybinis tiekimas gali padėti didinti konkurenciją nacionalinėse rinkose. Vis dėlto šiuo etapu daugiausia tokių galimybių, be abejonės, siejama su pensijų ir investiciniais produktais. Komisijos rezultatų suvestinėmis grindžiamoje sistemoje šių produktų rinka užima paskutinę 31-ą vietą ir laikoma vartotojams netinkamiausia (18). Siūlomiems pensijų produktams būdingi siauri interesai ir dideli mokesčiai. Jei būtų atsižvelgiama į infliaciją, valdymo mokesčius ir papildomus mokėjimus, tikroji šių produktų grąža neretai būna neigiama, o rezultatai – žemesni už atitinkamus rinkos indeksus (19). Todėl EESRK tvirtai palaiko sumanymą sukurti bendrąją pensijų produktų rinką, konkrečiau – visos Europos asmeninių pensijų produktą (20), kuris padėtų užtikrinti didesnę masto ekonomiją, mažesnes kainas ir daugiau vartotojams skirtų pasirinkimo galimybių.

4.1.3.

Kalbant apie draudimo produktus, vienus iš jų, pavyzdžiui, gyvybės draudimo produktus, kurių atveju klientas apsaugomas net kai išvyksta už nustatytos teritorijos ribų, galima lengvai perkelti. Vis dėlto kiti produktai turi vietos lygmeniu reguliuojamų sudedamųjų dalių, todėl, kai subjektai nori juos platinti įvairiose šalyse, juos reikia pritaikyti. Nauja redakcija išdėstytos Draudimo produktų platinimo direktyvos (21) 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi įsteigti bendrą kontaktinį punktą, atsakingą už informacijos apie visuotinės gerovės taisykles teikimą savo atitinkamoje valstybėje narėje, ir įpareigoti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją savo interneto svetainėje pateikti nuorodas į kompetentingų institucijų interneto svetaines, kuriose skelbiama informacija apie tas visuotinės gerovės taisykles. Be to, dėl faktinių kliento poreikių, kurie tenkinami šiais produktais, elgsenos skirtumų ir rizikos veiksnių, turinčių įtakos produkto sąlygoms, vis dar nebus įmanoma visapusiškai tiekti tokių produktų tarpvalstybiniu lygmeniu (ir net nepageidaujama). EESRK palankiai vertina sprendimus, kurie padės didinti produktų perkeliamumą, ir rekomenduoja kai kuriais atvejais mėginti surasti bent dalinius sprendimus, pavyzdžiui, suteikti galimybių draudėjams apmokėti tik didesnės ir mažesnės draudimo sumos skirtingose valstybėse narėse skirtumus.

4.1.4.

Didžiausios su pasiūla susijusios kliūtys yra išvardytos 3.2 punkte. Norint jas įveikti, būtina:

4.1.5.

Didžiausios su paklausa susijusios kliūtys yra išvardytos 3.3 punkte.

4.1.6.

Taikant naujas technologijas, visų pirma skaitmeninimą, pirmą kartą finansinių produktų tiekimo tarpvalstybiniu mastu sektoriuje įmanoma padaryti tikrą perversmą. Jos gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant daugiau ir geresnės kokybės informacijos, didinant produktų skaidrumą ir gerinant palyginamumą bei atpažįstant klientus. Be to, panaikindamos būtinybę išsaugoti fizinius kontaktinius centrus, jos gali padėti sumažinti sąnaudas. Vis dėlto šiomis technologijomis negalima įveikti kitų svarbių kliūčių, pavyzdžiui, nustatyti vienodo teisinių režimų ir vartotojų apsaugos suderinimo lygio.

4.1.7.

Negali būti jokių abejonių, kad ateityje neišvengiamai vis dar bus žmonių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties negalės naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Tai neturėtų atgrasyti nuo pastangų skatinti naudoti tokias technologijas tiekiant finansinius produktus. Taip yra todėl, kad, pirma, tradicinės tokių produktų tiekimo priemonės bus taikomos dar ilgai ir, antra, tokie asmenys galės gauti įvairesnių produktų naudodamiesi gerai reguliuojamomis finansinio konsultavimo paslaugomis.

4.1.8.

Plačiai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, be abejonių, kils tam tikrų su informacijos saugumu ir duomenų bei vartotojų apsauga susijusių problemų. Todėl, nustatant įvairias taisykles, kuriomis finansinių produktų pasiūla ir paklausa reguliuojama tokiomis technologijomis, reikėtų atlikti šių problemų keliamos rizikos vertinimą ir pasiūlyti jos mažinimo būdų.

4.1.9.

Nėra visuotinai pripažintos saugių, paprastų ir suprantamų finansinių produktų apibrėžties. Vis dėlto bendrai suprantama, kad tokiems produktams turėtų būti būdingos tam tikros savybės, pavyzdžiui, jų kainos turėtų būti skaidrios, vartotojo kalbos požiūriu jie turėtų būti tinkami veiksmingam bendravimui ir suprantami, juos turėtų būti galima palyginti su panašiais produktais, jie turėtų būti aiškūs ir duoti aiškių rezultatų. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis kaip finansų rinka šiuos tikslus nelengva pasiekti.

4.1.10.

Rinkose retai kada galima rasti produktų, kuriems tokios savybės būtų būdingos tiesiogine šių žodžių prasme, todėl vartotojai negali lengvai jų įsigyti. Tai pasakytina tiek apie gerai išvystytų finansų rinkų šalis, tiek apie šalis, kuriose šios rinkos išvystytos mažiau. Tai, kad kai kuriose valstybėse narėse esama daug įvairių produktų, nebūtinai reiškia, kad vartotojai patiria mažiau keblumų, nes gali atsirasti painiava, su sprendimų priėmimu susijusių sunkumų ir galiausiai netinkamo pasirinkimo galimybių.

4.1.11.

Galimybių įsigyti tokių produktų būtų galima suteikti Europos Sąjungos lygmeniu nustatant pagrindinę finansinių produktų (22), kurie, atsižvelgiant į poreikius, kuriuos turėtų patenkinti, atitinka konkrečius standartizuotus reikalavimus, klasę. Kad vartotojai galėtų lengvai atpažinti tokius produktus, jie turėtų būti sertifikuoti ir turėti konkretų pavadinimą. Tokiai klasei būtų galima priskirti tokius bendrus produktus kaip įvairios taupomosios sąskaitos ir terminuotas gyvybės draudimas. Atsižvelgiant į gana aukštą KIPVPS tarpvalstybinės prekybos lygį, galima tikėtis, kad visos Europos asmeninių pensijų produktą būtų galima sukurti remiantis sėkmingos KIPVPS veiklos veiksniais ir įtraukti į tą pačią klasę. Tokia produktų klasė padėtų didinti pasitikėjimą finansų rinkomis.

4.1.12.

Nustatyta, kad daugelyje šalių dėl perteklinio reglamentavimo (23), skirtingo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, vėlavimo suderinti teisės aktus ir Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus skirtumų, taip pat dėl nevienodo konkrečių teisės aktų taikymo tam tikra prasme nustatomi pernelyg dideli administraciniai reikalavimai ir atsiranda kliūčių. Visos šios kliūtys trukdo rinkos integracijai ir daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui.

4.1.13.

Už vartotojų apsaugą atsakingos Europos priežiūros institucijos (EPI). EESRK norėtų jas paraginti šią užduotį įgyvendinti laikantis šių principų:

4.1.14.

Galiausiai EPI visada turėtų teikti pirmenybę klientams naudingai praktikai. Pirmenybę reikėtų teikti:

4.1.15.

Žaliojoje knygoje tinkamai sprendžiami su šiuo metu vyraujančiomis tendencijomis, t. y. nepakankama tarpvalstybine mažmeninių finansinių paslaugų konkurencija ir ribotomis vartotojų galimybėmis rinktis finansinius produktus, susiję klausimai.

4.2.1.1.

Geresnė informacija vartotojams ir pagalba norintiems pakeisti paslaugų teikėją

4.2.1.1.1.

Be abejonės labai svarbu didinti finansinį raštingumą ir suteikti galimybių gauti finansinio konsultavimo paslaugas. Vartotojai turėtų ne tik turėti galimybę gauti informaciją, bet ir galėti ją suprasti bei gauti aukštos kokybės ir tinkamas finansinio konsultavimo paslaugas.

4.2.1.2.

Nors vartotojai yra linkę vis dažniau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis informacijai gauti, nemaža dalis jų vis dar teikia pirmenybę asmeniniams ryšiams, ypač derėdamiesi dėl produktų. Vis dėlto bankai, atsižvelgdami į dabartinį vartotojų žinių lygį, elgseną ir pageidavimus, galėtų svarstyti galimybes sukurti tinkamesnes vartotojų žinių apie finansines paslaugas gilinimo priemones, pavyzdžiui, visos ES masto vartotojų interneto svetainę. Reikėtų plačiau aptarti šios interneto svetainės finansavimo šaltinius, tačiau tai galėtų būti daroma bendromis nacionalinių Vyriausybių, vietos valdžios institucijų ir trečiųjų šalių pastangomis. Kuriant tokią priemonę reikėtų atsižvelgti į tai, kad draudimo palyginimo priemonės pirmiausia turi būti įvertintos nacionalinio kultūrinio supratimo kontekste. Todėl visos ES masto draudimo palyginimo tarnybai keliamas uždavinys būtų labai sudėtingas: sėkmingai įvertinti Europos vartotojų ir klientų įvairovę, visų pirma atsižvelgiant į draudžiamą riziką konkrečiame nacionaliniame ir vietos, teisiniame, fiskaliniame, socialiniame ir kt. kontekste.

4.2.1.2.1.

EESRK palankiai vertina pastangas užtikrinti didesnį rinkos veiksmingumą, lankstumą ir skaidrumą ir palaiko sumanymą, įgyvendinant dabartinę reguliavimo srities iniciatyvą, daugiausia dėmesio skirti geresnei vartotojų apsaugai. Komitetas laikosi nuomonės, kad taip pat būtų galima gerinti kartu su finansinėmis paslaugomis teikiamų paslaugų kokybę, geriau išnaudojant skaitmeninimo pranašumus ir įvairių tarpininkų teikiamas galimybes, užtikrinant, kad dirbtų tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti darbuotojai ir būtų taikoma atitinkama metodika išsamiai, objektyviai ir palyginamai informacijai, susijusiai su vartotojų galimybėmis rinktis, teikti.

4.2.1.2.2.

Teikiama informacija turėtų būti tiksli, suprantama ir vartotojams aktuali. Nereikėtų vartotojams teikti pernelyg daug informacijos, taip pat, siekiant pabrėžti didesnę grąžą, pernelyg supaprastinti tikrovės. Geras šios srities pavyzdys yra finansinių paslaugų teikėjų keitimo praktika Jungtinėje Karalystėje, kur perėjimo nuo paliekamo banko prie priimančiojo banko atitiktį užtikrina nepriklausoma trečioji šalis, kuri garantuoja, kad paslaugų teikėjų keitimo procesas vyktų paprastai ir skaidriai ir būtų užbaigtas per septynias darbo dienas. Dar vienas geriausios praktikos pavyzdys – 2006 m. Italijoje įdiegtas hipotekos paskolų perkeliamumas (25).

4.2.1.3.

Sudėtingų ir pernelyg didelių mokesčių už užsienio operacijas problemos sprendimas

4.2.1.4.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 924/2009 (26) jau buvo panaikinti tarptautiniams mokėjimams eurais ir atitinkamų mokėjimų eurais nacionaliniu lygmeniu taikomų mokesčių skirtumai. Galėtų būti atliktas ad hoc vertinimas siekiant patikrinti, ar šios nuostatos taikymas visoms valiutoms ES (t. y. tarptautinių ir vidaus mokesčių už mokėjimus tam tikra valiuta suvienodinimas) būtų prasmingas ir naudingas vartotojams. Kalbant apie mokėjimo paslaugų naudotojams teikiamą informaciją, pagal MPD2 (27) mokėjimo paslaugų teikėjai turi pranešti klientui – mokėjimo paslaugų naudotojui – prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą – apie visus mokesčius, kuriuos jis turi sumokėti mokėjimo paslaugų teikėjui, taip pat apie faktinį arba pagrindinį valiutų keitimo kursą, taikomą mokėjimo operacijai, kai taikomas valiutos keitimas. MPD2 yra panašios nuostatos dėl informacijos, kurią mokėjimo paslaugų teikėjai turi pateikti mokėtojui ir gavėjui po to, kai yra įvykdyta mokėjimo operacija. EESRK mano, kad nereikia imtis papildomų veiksmų, kadangi MPD2 jau nustatyti mokėjimo paslaugų teikėjams taikomi aiškūs skaidrumo reikalavimai. Be to, Reglamento (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų taikymas gali būti išplėstas ir kitoms nei euras valiutoms Europos Sąjungoje.

4.2.1.5.

EESRK mano, kad MPD2 nustato aiškius skaidrumo reikalavimus, pagal kuriuos mokėtojai ir gavėjai turi būti tinkamai informuoti apie taikomą valiutos keitimo kursą prieš ir po tarpvalstybinės operacijos. Ši direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2018 m. sausio 13 d., todėl nereikia imtis papildomų veiksmų.

4.2.2.1.

Draudikams gyvenamoji vieta yra svarbi, nes:

Priimant sprendimus dėl, pavyzdžiui, būsto draudimo sąlygų ir kainodaros, reikia atsižvelgti į tokius vietos veiksnius kaip klimatas arba seismingumas; be tam tikros kritinės masės neįmanoma suteikti paslaugų nesiremiant tinkamu pagrindu. Kai skaičiavimams atlikti įvertinama nepakankamai įvykių, aktuarijų taikomiems modeliams būdinga didelė paklaida. Be to, kai nuo rizikos apsidraudžiama perdraudimu, taikant perdraudimo modelius, atsižvelgiant į vietovę, rizikos draudimas įkainojamas skirtingai.

4.2.2.2.

Produktų perkeliamumo didinimas

4.2.2.2.1.

Apskritai su atlygiu arba paprasta išmoka susijusius draudimo produktus būtų lengviau perkelti negu su paslaugų teikimu arba žalų reguliavimu susijusius draudimo produktus.

4.2.2.2.2.

Gyvybės draudimo produktai jau tam tikru mastu perkeliami, nes klientas apdraudžiamas kelionėms į užsienį, išskyrus tam tikrus atvejus, kai jis keliauja į didelės rizikos šalis. Vietos gyvybės draudimu klientui taip pat suteikiama apsauga, neatsižvelgiant į vietą, kurioje jis yra. Vis dėlto dar yra toks atvejis, kai draudėjas persikelia į kitą šalį ne kaip keliautojas, o kaip nuolatinis gyventojas. Šiuo atveju jis turėtų galėti toliau naudotis savo draudimo suteikiama apsauga, suderindamas draudimo įmokas arba draudimo sutartimi draudžiamą riziką. Visi tokie atvejai priskiriami su nustatyta pinigų suma susijusių draudimo produktų kategorijai.

4.2.2.2.3.

Kiti draudimo produktai per se nėra taip lengvai perkeliami, nes jiems taikomos sąlygos glaudžiai susijusios su atitinkamos šalies aspektais. Pavyzdžiui, sveikatos draudimo atveju produkto modelį ir kainodarą iš esmės lemia kiekvienos konkrečios šalies visuomenės sveikatos sistemoje nustatytas apsaugos lygis.

4.2.2.2.4.

Su šiuo aspektu taip pat susijęs masto klausimas – teoriškai įmanoma konkrečiai pritaikyti produktą prie faktinių kliento aplinkybių, kurios gali susiklostyti jam gyvenant užsienyje, bet tokiu atveju būtų netenkama galimybių pasiekti masto ekonomiją. Toks produktas būtų pernelyg pritaikytas prie kliento aplinkybių, o produktą siūlantis subjektas nebūtų toks konkurencingas kaip faktiniai vietos lygmeniu tokius produktus siūlantys subjektai. Šiuo atveju geriausia pasirinkimo galimybė būtų skatinti įvairiose Europos valstybėse veikiančių draudimo įmonių bendradarbiavimą.

4.2.2.3.

Kitas su paslaugų teikimu susijusių draudimo produktų atvejis yra būsto ir lengvųjų automobilių draudimas. Tokius produktus, kurių paskirtis – atlyginti žalą arba spręsti su lengvųjų automobilių avarijomis susijusias problemas, norinčios siūlyti draudimo įmonės turi sudaryti susitarimus su visos šalies paslaugų teikėjais, o kad ši veikla būtų ekonominiu požiūriu perspektyvi, reikia pasiekti tam tikrą jos mastą. Vis dėlto, norint siūlyti teikti šią paslaugą kitose šalyse, galimas pasirinkimo variantas yra skatinti bendradarbiauti su vietos (draudimo) įmonėmis.

4.2.2.4.

Palankesnės sąlygos naudotis profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir tokio draudimo pripažinimas kitose valstybėse narėse

16.

4.2.3.

Vienas iš būdų, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas kitose šalyse įsigyti būtiną profesinės civilinės atsakomybės draudimą, būtų suderinti būtino profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokas ir sąlygas.

4.2.3.1.

Žmonių pasitikėjimas naudojimosi galimybėmis visoje Europoje

4.2.3.2.

Palankesnės sąlygos naudotis profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir tokio draudimo pripažinimas kitose valstybėse narėse

4.2.3.2.1.

EESRK mano, kad viena iš gerų galimybių yra didinti informuotumą naudojantis nepriklausomomis interneto svetainėmis, kuriose teikiama informacija ir sudaromos sąlygos palyginti konkrečius įvairiose valstybėse narėse įvairių paslaugų teikėjų siūlomus produktus ir paslaugas. Jis labai palaiko sumanymą sukurti oficialią šios paskirties interneto svetainę, kurios veikimą galėtų užtikrinti arba teisėkūros lygmeniu paskirtas administratorius, o paslaugų teikėjai įsipareigotų kas tam tikrą laiko tarpą atnaujinti informaciją, arba valstybėse narėse veikiančių vartotojų organizacijų sukurtas tinklas. Įvairias interneto svetaines taip pat būtų galima sujungti į decentralizuotą tarpusavyje sujungtą sistemą.

Kai palyginimui atlikti naudojamasi skaitmeninėmis priemonėmis, tokiomis programomis turėtų būti teikiama aiški informacija, kad būtų galima palyginti lygiaverčius produktus ir riziką, kuri kiltų vartotojams naudojantis tokiais produktais. Tais atvejais, kai esama daugiau skirtumų, nei galima palyginti naudojantis programa (programose paprastai daugiausia dėmesio skiriama kainai), turėtų būti aiškiai nurodomos nelyginamos charakteristikos. Taip pat reikėtų išvardyti visas svarbias su produkto diferenciacija susijusias sąlygas. Vartotojai turėtų būti aiškiai perspėti apie galimas rizikas, susijusias su naudojimusi lyginimo platformomis, (pavyzdžiui, kaupdami savo asmens duomenis).

4.2.3.2.2.

Turėtų būti galima palyginti svarbius parametrus, o palyginimo informacija neturėtų klaidinti. Naudotis asmens duomenimis reikėtų tik absoliučiai būtinais atvejais, siekiant suteikti vartotojui daugiau pranašumų, o informacija turėtų būti teikiama aiškiai ir suprantamai.

4.2.3.3.

Teisių gynimo gerinimas mažmeninių finansinių paslaugų srityje

4.2.3.3.1.

Neteisminis ginčų sprendimas yra daug lankstesnė procedūra nei teismo procesas: ji yra pigesnė, greitesnė ir susijusi su gerokai mažiau formalumų. Tokia procedūra itin naudinga tarptautiniu mastu, todėl, atsižvelgiant į siekį didinti finansinių paslaugų teikimo tarpvalstybiniu mastu pasiūlą ir paklausą, tinklui „FIN-NET“ turėtų turėti svarbesnį vaidmenį. Deja, šiuo etapu vartotojų informuotumo lygis apie tinklo „FIN-NET“ teikiamas galimybes yra gana žemas, taigi reikėtų imtis priemonių šiai padėčiai gerinti. Be to, ne visos ES valstybės narės (tik 22 iš 28) yra tinklo „FIN-NET“ narės (29). Jei tokia padėtis nepasikeis, tinklu „FIN-NET“, be abejonių, nebus galima naudotis kaip infrastruktūra bendrosios finansinių paslaugų rinkos kūrimui lengvinti. Reikėtų atidžiai apsvarstyti galimybes teisės aktuose nustatyti šios srities reikalavimus.

4.2.3.3.2.

Daugeliu atvejų vartotojai tokių galimybių neturi. Kadangi netinkamo pardavimo sąvoka suformuluota neaiškiai, o reguliavimo institucijos šioje srityje neturi daug patirties, ši sąvoka vis dar dažniausiai nesuprantama ir praktiškai netaikoma (30). Daugelyje vietovių klientams tinkamų finansinių produktų nustatymo testai taikomi tik formaliai ir nepadeda atrinkti jiems tinkamiausių produktų.

4.2.3.3.3.

Užtikrinti, kad klientai galėtų gauti kompensaciją, būtų galima nustačius vieną bendrą, tikslią ir praktinę netinkamo pardavimo apibrėžtį ir įtvirtinus visos Europos sankcijų už tokį pardavimą skyrimo reguliavimo praktiką (31).

4.2.3.4.

Nukentėjusiųjų apsauga transporto priemonių draudikų nemokumo atvejais

4.2.3.5.

Turime geriausios praktikos pavyzdį Ispanijoje. Tais atvejais, kai nėra draudimo įmonės, kuri prisiimtų riziką, arba apskritai nėra draudimo įmonės, pavyzdžiui, nemokumo atveju, Ispanijos įmonė „Consorcio de Compensación de Seguros“ (visada subsidiariai) veikia kaip draudikas. Šios įmonės garantijos suteikiamos tik Ispanijos subjektams. Siekdama užtikrinti, kad nukentėjusiesiems eismo įvykiuose būtų suteikiama panašaus lygio apsauga, EK turės reikalauti, kad panaši garantijų sistema būtų įdiegta visose valstybėse narėse. Būtų galima numatyti panašią priemonę išplėsti Europos mastu ir ją taikyti šalyse, kuriose tokios priemonės nėra.

4.2.3.6.

Papildomos draudimo veiklos skaidrumo ir palyginamumo didinimas

4.2.3.6.1.

Naująja Draudimo produktų platinimo direktyva (32) sugriežtinti draudimo produktų platintojų, įskaitant (nors ir nustačius tam tikrus apribojimus, t. y. ribas) papildomos draudimo veiklos tarpininkus, teikiamos informacijos skaidrumo reikalavimai. Be to, 2015 m. penkios didžiausios automobilių nuomos įmonės įsipareigojo patobulinti savo interneto svetaines, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie pasirenkamas išimtis ir draudimo produktus. Tai – palankiai vertinti žingsniai į priekį. Valstybės narės Draudimo produktų platinimo direktyvą į nacionalinę teisę turės perkelti iki 2018 m. vasario 23 d., todėl dar per anksti spręsti, ar reikės imtis papildomų priemonių. Kartu, atrodo, Komisijai būtų patartina stebėti, ar automobilių nuomos įmonės vykdo prisiimtus įsipareigojimus (ne tik susijusiuosius su draudimo produktais), ir apsvarstyti galimybę patvirtinti papildomas priemones, kurių paskirtis būtų didinti skaidrumą ir neleisti, kad vartotojai patirtų nuostolių.

4.2.3.6.2.

Kalbant apie nuomojamų automobilių sektorius, svarbu atsižvelgti į tai, kad papildomiems draudimo produktams taikytini reikalavimai neretai diferencijuojami, atsižvelgiant į nuomotojo rizikos pobūdį (kuris paprastai susiejamas su kredito kortelės limitu), su transporto priemone susijusių reikalavimų išmokėti draudimo išmoką skaičių arba kitus valstybės narės rinkos ypatumus. Tačiau bet kuriuo atveju ikisutartinė informacija ir pastangos užtikrinti įvairių pasiūlymų palyginamumą yra svarbios vartotojams, todėl, prieš imantis nagrinėti, ar reikia imtis papildomų priemonių, būtų tikslinga palaukti, kol bus visiškai nustatyti šios direktyvos reikalavimai.

4.3.1.1.

Pagalba įmonėms geriau pasinaudoti skaitmeninimu

4.3.1.1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad visoje Europoje skatinama teikti novatoriškas skaitmenines finansines paslaugas. Vis dėlto Komitetas pripažįsta, kad bankai yra didžiausi finansinių paslaugų teikėjai ir kad juos taip pat reikia skatinti aktyviai išnaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamas galimybes. Todėl bankams turi būti taikomos tokios pat taisyklės, kokios taikomos panašias paslaugas teikiantiems jų konkurentams; norint pasiekti šį tikslą, reikia peržiūrėti daugelyje sričių taikomus pagrindinius bankų reguliavimo reikalavimus, kad vienodos konkurencijos sąlygos būtų nustatytos tokiose srityse kaip:

4.3.1.2.

Galimybės naudotis elektroniniais parašais ir tikrinti tapatybę

4.3.1.2.1.

Vis dar esama elektroninės atpažinties taisyklių ir „pažink savo klientą“ bei kovos su pinigų plovimu reikalavimų skirtumų: Pagal galiojančias taisykles norint pripažinti klientą nuolatiniu klientu, reikalaujama nustatyti asmens tapatybę ir atlikti asmens vertinimus. Tokiais reikalavimais ribojama visiškai skaitmeninių finansinių paslaugų plėtojimas, nes atsiranda didelių kliūčių, trukdančių susirasti naujų vartotojų, ir didėja sąnaudos.

4.3.1.2.2.

Norint išspręsti dėl skirtingos valstybių narių praktikos trūkstamo visos Europos masto elektroninės atpažinties ir elektroninių parašų mechanizmo problemą, reikia imtis papildomų veiksmų: nors taisyklėmis nustatyti bendri valstybėse narėse naudojamų skaitmeninių parašų standartai, jų taikymo nacionaliniu lygmeniu skirtumai trukdo vietos lygmeniu veiklą vykdantiems subjektams skaitmeninius parašus pripažinti tarpvalstybiniu lygmeniu; vietos skaitmeninių paslaugų operatoriai nėra tarpusavyje sujungti, ir tai riboja jų galimybes visiškai suskaitmeninti finansines paslaugas Europos vartotojams.

4.3.1.2.3.

Taip, būtina imtis veiksmų, siekiant:

4.3.1.3.

Daugiau galimybių susipažinti su finansiniais duomenimis ir jais naudotis

4.3.1.3.1.

Nors bendrai sutariama dėl kliento finansinės padėties aspektų, kuriais turėtų būti naudojamasi kreditingumui įvertinti, skolintojai kiekvienam konkrečiam atvejui įvertinti ir valdyti naudoja savo ekspertų vertinimus ir taiko vidaus metodus. Todėl reikėtų vengti imtis iniciatyvų, kuriomis bankai ar kitos kredito įstaigos būtų įpareigojami dalytis įgyjama ir sutvarkyta informacija apie savo klientų kreditingumą. Kartu, gavus atitinkamo kliento leidimą ir laikantis ES duomenų apsaugos standartų, būtų galima dalytis pirminiais (neapdorotais) duomenimis. Tai padėtų geriau palyginti kreditingumo vertinimus.

4.3.1.3.2.

Finansų įstaigos stengiasi geriau susipažinti su vartotojo elgsena, kad galėtų sėkmingiau įvairinti ir konkrečiam asmeniui pritaikyti savo produktus ir paslaugas. Vis dėlto nėra aiškių taisyklių, kaip reikėtų naudoti surinktus duomenis, net jeigu vartotojai ir yra tam davę sutikimą. EESRK palankiai vertina tai, kad reikėtų užtikrinti daugiau aiškumo apie šioje srityje taikomas taisykles, kad būtų užtikrinama vartotojų apsauga ir kartu vartotojams sudaromos sąlygos pasinaudoti finansinėmis naujovėmis.

4.3.1.3.3.

Draudimo istorija apima neskelbtinus klientų asmens duomenis. Buveinės valstybės draudimo įmonė negali perduoti šios informacijos jokiam kitam suinteresuotajam subjektui, tik dabartiniam klientui. Tik klientas turi nuspręsti, ar jis šią draudimo istoriją pateiks naujai draudimo įmonei. Tokia praktika nėra tarpvalstybinių paslaugų teikimo kliūtis, nes klientas savo istoriją gali perkelti į pageidaujamą šalį. Kartu Komisija, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos, turėtų išnagrinėti būdus, kaip būtų galima skatinti standartizuoti draudimo įmonių keitimosi draudimo išmokų istorijomis procesus ir pripažinti progresyviųjų nuolaidų (bonus malus) sistemas.

4.3.1.4.

Palankesnių sąlygų po pardavimo teikiamoms paslaugoms sudarymas

4.3.1.4.1.

Kitoje valstybėje narėje teikiamos posutartinės paslaugos neturėtų skirtis nuo šalyje, kurioje galima įsigyti atitinkamų produktų, teikiamų paslaugų. Tai reiškia, kad kalbant apie tarpvalstybinį finansinių produktų tiekimą, atitinkamas produktas ir susijusios posutartinės paslaugos turėtų būti laikomos vienu vienetu. Privalu užtikrinti, kad šis principas būtų taikomas, nes kitaip vartotojams nebus sudaroma vienodų sąlygų. Svarbu, kad atitinkamos reguliavimo institucijos stebėtų, kaip taikomas šis principas.

4.3.1.4.2.

Į platformas, padedančias verslui (įmonėms) siūlyti savo produktus tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat reikėtų įtraukti skyrius dėl posutartinių paslaugų. Praktiškai, norint siūlyti teikti tokias posutartines paslaugas, reikėtų skatinti įmones burtis į grupes ir bendradarbiauti, kad jos galėtų užsitikrinti pakankamą veiklos mastą.

4.3.1.5.

Fizinių asmenų bankroto, turto vertinimo ir užstato administravimo procedūrų vienodinimas

4.3.1.5.1.

Pagrindinė šios srities problema susijusi su priverstiniu skolų išieškojimu tais atvejais, kai skolininkai nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl šiuo metu skolintojai nemano, kad tarpvalstybinis hipotekinis skolinimas yra patraukli veikla, taigi reikia imtis papildomų priemonių šios srities ES vidaus rinkai stimuliuoti.

4.3.1.5.2.

Hipotekos ir kitos paskolos yra vieni iš finansinių produktų, kurių tarpvalstybinės rinkodaros srityje kyla nemažai kliūčių, ir tas kliūtis sudėtinga įveikti. Tikėtina, kad iš visų finansinių paslaugų grupės tarpvalstybinės hipotekos ir kitos paskolos bus tie produktai, kuriems prireiks daugiausia laiko šioms kliūtims įveikti. Todėl šiuo etapu geriau pradines pastangas sutelkti į kitas mažmenines finansines paslaugas, kurioms kyla mažiau kliūčių, ir, imantis aktyvių veiksmų tose srityse, įgyti praktinės patirties bei pagreitį.

4.3.2.

4.3.2.1.

Pagalba įmonėms siekiant laikytis kitose valstybėse narėse taikomų teisinių reikalavimų

4.3.2.1.1.

Daugelyje sričių, pavyzdžiui, (bet ne tik) investicinių produktų pasiūlos, Europos Sąjungos teisės aktai įvairiose valstybėse narėse taikomi nenuosekliai ir prieštaringai. Todėl, siekiant išvengti perteklinio reglamentavimo, reikalinga nacionalinės valdžios institucijų pagalba.

Kita gera iniciatyva yra vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT), kuris ES lygmeniu padeda įmonėms įveikti problemas, kylančias tais atvejais, kai valdžios institucijos netinkamai taiko ES teisės aktus, o pagal vieno langelio principą veikiantys informacijos centrai padeda įmonėms vykdyti teikiant paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu prisiimtus įsipareigojimus (33).

4.3.2.1.2.

Norint pasinaudoti SOLVIT patirtimi, būtų prasminga pasistengti surasti konkrečiai finansiniams produktams skirtą sprendimo būdą, užtikrinti geresnį nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, įskaitant reguliavimo institucijų siekį padėti novatoriškoms įmonėms suprasti savo įsipareigojimus.

4.3.2.2.

Visapusiškas naudojimasis įsisteigimo laisve

Draudikams buvimas vietoje dažnai yra reikalingas siekiant sukaupti geresnių žinių apie rizikos faktorius vietoje ir apie draustinus vartotojus. Todėl įsisteigimo laisvė vietoje yra labai svarbi tiek draudikams, tiek ir savidraudos įmonėms. Tai, kad Europos lygmeniu tam tikros socialinės ekonomikos įmonės, įskaitant savidraudos įmones, yra nepripažįstamos, užkerta kelią tokių įmonių steigimui valstybėse narėse, kuriose jos nepripažįstamos, tokiu būdu stabdomas tarpvalstybinis vystymasis, o kartu ir rinkų bei konkurencijos plėtra. EESRK ragina Komisiją, Tarybą, Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą ir valstybes nares dėti pastangas, kad abipusiškumu grindžiamas modelis būti pripažįstamas Europos Sąjungoje.

4.3.2.3.

Autonominės arba labiau suderintos tvarkos visoje ES nustatymas

4.3.2.3.1.

Kalbant apie tarpvalstybinį platinimą, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

4.3.2.3.2.

Rizikos vieta paprastai yra įprastinė apdraustojo gyvenamoji vieta, o tam tikros išimtys daromos nekilnojamojo turto atvejais, kai rizikos vieta laikoma pastato vieta. Šis principas dažniausiai standartizuotas visame pasaulyje ir susijusioms šalims turi su teisiniais ir mokestiniais aspektais susijusių padarinių. EESRK mano, kad rizikos vietos principas draudimo srityje atitinka savo paskirtį. Vis dėlto Komitetas supranta, kad reikia pervarstyti visuotinės gerovės taisykles, nes jomis valstybėms narėms suteikiama galimybė priimti teisės aktus, kurie gali trukdyti tarpvalstybiniu lygmeniu platinti draudimo produktus.