15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/100

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2013)0257) ir kartu su ja pateiktą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2013)0159),

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 101, 102 ir 107 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 169/2009 dėl konkurencijos taisyklių taikymo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui (2),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo (COM(2013)0404),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo (C(2013)3440),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Viešos konsultacijos. Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“ (SEC(2011)0173),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos horizontaliosios kolektyvinio teisių gynimo sistemos kūrimas“ (COM(2013)0401),

—

atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų (C(2013)3539/3),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus atliktą tyrimą „Kolektyvinis teisių gynimas antimonopolinėse bylose“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, paskelbtą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį byloje AT.39740 – „Google“ (2013/C 120/09),

—

atsižvelgdamas į Komisijai siūlomus įsipareigojimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį byloje COMP/39.398 – „Visa MIF“,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos konsultaciją dėl ES susijungimų kontrolės – supaprastintos procedūros ir susijungimų įgyvendinimo reglamento peržiūros projektą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (Bankų komunikatas) (4),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (Rekapitalizavimo komunikatas) (5),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (Sumažėjusios vertės turto komunikatas) (6),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (Restruktūrizavimo komunikatas) (7),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“ (pirminė Laikinoji sistema) (8),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 1 d. Komisijos komunikatą „Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas“ (9) (nauja laikinoji sistema, kuria pakeičiama sistema, kurios galiojimas pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d.),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms paramos priemonėms dėl finansų krizės (Bankų komunikatas) (10),

—

atsižvelgdamas į Komisijos klausimų dokumentą, skirtą Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK), dėl valstybės pagalbos gairių, skirtų bankams restruktūrizuoti, peržiūros,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus atliktą tyrimą „Valstybės pagalba. Finansų sektoriui dėl krizės taikomos taisyklės ir realioji ekonomika“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (11),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (12),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (2011 m.)“ (13),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos (15),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012)0209),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos modernizavimo (16),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (COM(2012)0730),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (COM(2012)0725),

—

atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl regioninės politikos kaip platesnės valstybės paramos sistemų dalies (18),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 20 d. pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (19) (toliau – pagrindų susitarimas), ypač į jo 9, 12, 15 ir 16 punktus,

—

atsižvelgdamas į vienoje valstybėje narėje teismui pateiktą ieškinį, kuriame teigiama, kad pažeistas pagrindinis teisinis principas „nulla poena sine lege“, o juo remiantis įmonei negalima skirti baudos už kartelių teisės pažeidimą, jeigu baudos neapibrėžtos teisės aktais;

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl 2003 m. Komisijos XXXIII ataskaitos apie konkurencijos politiką (20), į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2004 metų konkurencijos politikos ataskaitos (21), į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitos (22), į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų (23), į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos (24), į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos (25), į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (26) ir į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (27),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0357/2013),

A.

kadangi nuo 2008 iki 2011 m. pabaigos ES bankams buvo suteikta 1,6 trln. EUR dydžio valstybės pagalba ir kadangi ši valstybės pagalba bendrai suteikta skolos ir garantijos vertybinių popierių ir, išskirtiniu atveju, subsidijų forma;

B.

kadangi daugelyje valstybių narių kreditų krizė daro poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro 98 proc. ES įmonių;

C.

kadangi kiekvienais metais dėl kartelių buvimo susidaro 181–320 mlrd. EUR nuostoliai, t. y. apie 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP);

D.

kadangi liberalizavimo ir atvirumo stoka keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais srityje iš dalies susidarė dėl tikrai nepriklausomų priežiūros institucijų nacionaliniu lygmeniu nebuvimo kai kuriose valstybėse narėse;

E.

kadangi metine konkurencijos politikos ataskaita reikėtų naudotis ne tik kaip Komisijos vykdomo praktinio konkurencijos politikos įgyvendinimo aprašymu, bet ir kaip priemone, padedančia didinti bendrą Sąjungos konkurencingumą, plėtoti konkurenciją ir atverti rinkas naujiems dalyviams, taip plečiant ir gilinant vidaus rinką;

F.

kadangi laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo kliūčių pašalinimas yra būtina sąlyga siekiant augimo;

G.

kadangi žemesnio konkurencijos lygio sektoriai dažniausiai būna tie, kurių ekonominis produktyvumas nepakankamai didelis;

H.

kadangi konkurencijos politikos tikslas – užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir vienodas sąlygas, apsaugoti vartotojus nuo praktikos, kuria pažeidžiama konkurencija, ir optimizuoti kainodarą; kadangi konkurencijos politikos tikslas – ne valdyti mikrolygiu, o užtikrinti, kad būtų laikomasi aiškių ir sąžiningų taisyklių, kurias taikant rinkos jėgos gali veiksmingai veikti;

I.

kadangi viešoji veikla, viešosios investicijos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) atlieka svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą, ypač krizės laikotarpiu;

J.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnyje nustatyta, kad siekiant užtikrinti sąlygas, ypač ekonomines ir finansines, reikalingas VESP teikti, turėtų būti taikoma bendro sprendimo procedūra;

K.

kadangi SESV protokole Nr. 26 užtikrinama didelė valdžios institucijų veiksmų laisvė teikti, pavesti teikti ir organizuoti VESP;

L.

kadangi sprendime dėl Altmark bylos nustatomi keturi kriterijai, kuriais atskiriamos kompensacijos už viešąją paslaugą ir valstybės pagalba;

1.

palankiai vertina Komisijos ataskaitą ir tai, kad ji sutelkė dėmesį į konkurencijos politikos indėlį kontroliuojant susijungimus, taip pat panaikinant kliūtis, piktnaudžiavimus dominuojančia padėtimi, kovojant su slaptais susitarimais ir su iškraipymus sukeliančiomis valstybės pagalbos priemonėmis siekiant naudos bendrajai rinkai ir atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos raidą;

2.

apgailestauja, kad savo 2012 m. konkurencijos politikos ataskaitoje Komisija labai daug dėmesio skiria valstybių veiksmais skatinamai nesąžiningos konkurencijos praktikai, tačiau gana mažai dėmesio skiria nesąžiningai praktikai, įsivyravusiai dėl įmonių koncentracijos bendrojoje rinkoje;

3.

mano, kad konkurencijos politika yra varomoji ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo jėga, ypač krizės laikais;

4.

primena, kad konkurencijos politika ir sklandus bendrosios rinkos veikimas yra būtini veiksniai siekiant kovoti su krize, skatinti augimą ir tvarų užimtumą pagal strategiją „Europa 2020“ ir padėti įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus;

5.

todėl sutinka su Komisija, kad krizė neturėtų būti pretekstas sušvelninti konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą;

6.

laikosi nuomonės, kad konkurencijos politika turėtų būti pakeista, kad padėtų geriau spręsti globalizacijos uždavinius.

7.

mano, kad naujojoje ES konkurencijos politikoje turėtų būti numatytos galimybės nustatyti tam tikras lankstumo nuostatas;

8.

sutinka, kad pernelyg daug sektorių yra vis dar atskirti nacionalinių sienų ir viešųjų arba privačiųjų subjektų sukurtų dirbtinų kliūčių, taip pat sutinka, kad konkurencijos politika turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant kovoti su tokiu susiskaidymu ir sukurti vienodas sąlygas visuose bendrosios rinkos sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant specialiems MVĮ ir galutinių vartotojų poreikiams;

9.

pabrėžia, kad įgyvendinant konkurencijos politiką platesne prasme turi būti ne stiprinamos jau įsitvirtinusios įmonės ir prekių bei paslaugų tiekėjai, bet siekiama svarbiausio tikslo – palengvinti naujų dalyvių patekimą į rinką ir naujų idėjų bei metodų atsiradimą, taip kuo labiau didinant naudą Sąjungos piliečiams;

10.

mano, kad konkurencijos politika turėtų padėti skatinti ir įgyvendinti atviruosius standartus ir sąveikumą siekiant išvengti tokios padėties, kai mažumą sudarantys rinkos dalyviai priverčia vartotojus ir klientus naudotis tik jų technologijomis;

11.

mano, kad produktų kainos skirtingose valstybėse narėse vis dar skiriasi, pvz., vaistų kainos skiriasi dėl skirtingų valstybių narių ir farmacijos pramonės susitarimų; ragina Komisiją ištirti šią problemą ir pateikti pasiūlymų siekiant vartotojų interesais ir vengti nereikalingų kainų skirtumų sukurti skaidresnę vidaus rinką;

12.

palankiai vertina bendro galiojimo ES patento įvedimą kaip žingsnį į priekį siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą ir spręsti globalizacijos problemas; ragina imtis veiksmų užtikrinant, kad jį taikant galėtų dalyvauti visos valstybės narės; mano, kad intelektinės nuosavybės teises būtina derinti su konkurencijos reikalavimais, saugant viešuosius interesus ir užtikrinant, kad patentų turėtojai nepiktnaudžiautų savo teisėmis, darydami žalą visuomenei; ragina Komisiją kovoti su veiksmais, kuriais siekiama nederamai vilkinti generinių vaistų patekimą į rinką;

13.

mano, kad nustatant konkurencijos politikos pagrindus Parlamentas turėtų turėti bendro teisėkūros sprendimų priėmimo įgaliojimus; apgailestauja, kad SESV 103 ir 109 straipsniuose numatytos tik konsultacijos su Parlamentu; mano, kad negalima taikstytis su šia demokratijos stoka; siūlo kuo greičiau šią stoką pašalinti pasitelkiant tarpinstitucinius susitarimus konkurencijos politikos srityje ir tai ištaisyti per kitą Sutarties keitimą; primena, kad Komisijos politinė atskaitomybė Parlamentui apima konkurencijos politiką ir kad struktūrinis dialogas su atitinkamu Komisijos nariu yra svarbi priemonė patikimai demokratinei kontrolei šioje srityje vykdyti;

14.

mano, kad toks dialogas, kuriame dalyvauja už konkurenciją atsakingas Komisijos narys, negali pakeisti realios demokratinės kontrolės, kurią vykdo Parlamentas; pabrėžia, kad parlamentinė kontrolė juo labiau būtina dėl to, kad vykdydama konkurencijos politiką Komisija atlieka demokratiškai išrinktų nacionalinės ir vietos valdžios institucijų sprendimų priežiūrą; taip pat pabrėžia, kad reikia vykdyti glaudesnį Komisijos, valstybių narių, vietos ir regioninių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dialogą;

15.

pabrėžia, kaip svarbu Parlamentui ir Tarybai suteikti vienodas teises dalyvauti posėdžiuose ir gauti informaciją apie teisės aktų ar privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų rengimą konkurencijos politikos srityje, kaip numatyta bendrajame susitarime; apgailestauja, kad Komisija to nesilaiko;

16.

pabrėžia poreikį įdiegti konkurencijos kultūrą, kurioje propaguojamos konkurencijos vertybės ir kuri padeda puoselėti teigiamą požiūrį į reikalavimų laikymąsi bei turi prevencinį ir naudingą poveikį konkurencijos politikos raidai;

17.

pabrėžia, kad konkurencijos politika Europos Sąjungoje yra horizontalaus pobūdžio, todėl ji turi būti visapusiškai derinama su kitose srityse vykdoma Sąjungos politika, taip pat kad, siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, kiekvieną sektorių reikia reguliuoti laikantis konkurencijos politikos principų;

18.

mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų reguliuojami su akcininkų mažuma susiję konkurencijos klausimai;

19.

ragina Komisiją toliau skelbti privalomos teisinės galios neturinčias gaires konkurencijos politikos srityje ir tinkamai atsižvelgti į dabartinę Teisingumo Teismo praktiką siekiant užtikrinti tam tikrą teisinį tikrumą suinteresuotiesiems subjektams; tačiau mano, kad privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai negali būti taikomi vietoje įprastų teisės aktų tose srityse, kur būtinas teisinis tikrumas;

20.

pabrėžia, kad baudų skyrimas yra atgrasomoji priemonė, svarbi įgyvendinant konkurencijos politiką, ir kad būtina imtis sparčių veiksmų siekiant sėkmingai vykdyti tyrimus; mano, kad labai svarbu užtikrinti teisinį tikrumą, procedūrų supaprastinimą ir galimybę veiksmus baigti anksčiau, taikant tinkamus susitarimus, todėl pakartoja savo raginimą Komisijai į Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 įtraukti taisykles dėl baudų; tačiau mano, kad Komisija turėtų vykdyti daugiau neskelbtų tikrinimų ir tirdama įtariamus pažeidimus taikyti daugiau sankcijų;

21.

vis dėlto mano, kad kaip vienintelę kovos su monopolijomis priemonę taikant vis didesnes baudas, politika gali tapti per daug grubi, tuo labiau, kad negalint sumokėti baudų gali būti prarasta darbo vietų; pabrėžia, kad didelių baudų politika neturėtų būti naudojamasi kaip alternatyvia biudžeto finansavimo priemone; pritaria skatinimo ir sankcijų metodui, kai baudos turi veiksmingą atgrasomąjį poveikį, ypač kalbant apie subjektus, kurie pažeidžia taisykles ne pirmą kartą, o už taisyklių laikymąsi teikiamos paskatos;

22.

ragina Komisiją užtikrinti, kad baudų skyrimo ir įgyvendinimo politika padėtų atkurti rinkos pusiausvyrą ir skatintų bendroves nustatyti pažeidimus savo viduje ir savanoriškai imtis atkuriamųjų priemonių; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į neteisėto pelno ir nukentėjusiųjų patirto nuostolio lygį;

23.

pakartoja, kad išaugo prašymų sumažinti baudas dėl neišgalėjimo jų sumokėti skaičius, ypač iš vieną produktą gaminančių įmonių ir MVĮ; pakartoja, jog siekiant užtikrinti, kad įmonės nežlugtų, kaip alternatyva baudų sumažinimui galėtų būti apsvarstyta atidėtų mokėjimų ir (arba) mokėjimų dalimis sistema;

24.

pastebi, kad 10 proc. viršutinę ribą nustatant pagal bendrą apyvartą tam pačiam pažeidimui gali būti taikoma ne viena sankcija, nes pasaulyje didėja konkurencijos institucijų skaičius; todėl mano, kad apyvarta Europos ekonominėje erdvėje būtų tinkamesnė nei bendra apyvarta;

25.

vis dar laukia baudų nustatymo gairių pritaikymo vieną produktą gaminančioms įmonėms ir MVĮ; vis dėlto palankiai vertina tai, kad neseniai Komisija atsižvelgė į specifinius vieną produktą gaminančių įmonių poreikius savo 2012 m. kovo 28 d. sprendime dėl langų apkaustų bylos (COMP/39452);

26.

ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su nacionaliniais teismais siekiant sudaryti geresnes sąlygas užtikrinti privačiuose ginčuose priimtų sprendimų vykdymą ir tinkamą ginčų dėl valstybės pagalbos sprendimą; teigiamai vertina Komisijos mokymo programas nacionalinių teismų teisėjams;

27.

palankiai vertina teisminių institucijų vaidmenį vykdant konkurencijos politiką ir ragina jas naudotis savo įgaliojimais siekiant gauti Komisijos informaciją ir nuomonę, taip pat dalyvauti Sąjungos vykdomoje mokymo veikloje; rekomenduoja Komisijai glaudžiai bendradarbiauti su teisminėmis institucijomis, aktyviai naudotis savo įgaliojimais kaip „amicus curiae“ teikti pagalbą teisminėms institucijoms, apie kurią turi būti laiku skelbiama Komisijos interneto svetainėje, ir išnagrinėti galimybę teikti ieškinius, kad nebūtų atsisakyta užtikrinti ES apsaugą ir ginti interesus, kuriuos ji turi saugoti;

28.

atkreipia dėmesį į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl ieškinių dėl žalos atlyginimo pagal nacionalinę teisę už konkurencijos teisės nuostatų pažeidimus, kurį Parlamentas dabar svarsto; yra pasiryžęs rasti patenkinamą šioje srityje kylančių specifinių problemų sprendimą;

29.

pažymi, kad Europos Sąjunga privalo aktyviai skatinti materialinę ir procedūrinę konkurencijos taisyklių konvergenciją tarptautiniu mastu; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas labai svarbus siekiant užtikrinti, kad įvairios atsakingos institucijos konkurencijos politiką vykdytų darniai ir užtikrindamos tarpusavio sąveiką ir taip padėtų atlikti veiksmingesnius tyrimus ir sudaryti vienodas sąlygas;

30.

pabrėžia, kad svarbu skatinti pasaulinį konkurencijos taisyklių vienodinimą; ragina Komisiją sudaryti dvišalius bendradarbiavimo susitarimus dėl konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo; šiuo metu svarsto siūlomą ES ir Šveicarijos susitarimą dėl bendradarbiavimo šalių konkurencijos teisės taikymo srityje; yra pasiryžęs rasti patenkinamą šioje srityje kylančių specifinių problemų sprendimą;

31.

mano, kad Komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui turėtų būti skiriami atitinkami ištekliai, atsižvelgiant į didesnį darbo krūvį ir užduočių įvairovę, be kita ko, turėtų būti perskirstomos lėšos iš pasenusių ir nereikalingų bei menkai naudojamų biudžeto eilučių, kad būtų galima imtis aktyvesnių veiksmų;

32.

ragina valstybes nares užtikrinti visų nacionalinių konkurencijos tarnybų (NKT) ir sektorių reguliavimo institucijų nepriklausomumą nuo nacionalinių vyriausybių – tam svarbu numatyti reikalavimą siūlyti politikoje nedalyvaujančius kandidatus į pirmininkų pareigas ir kitų interesų konfliktų neturinčius kandidatus į tarybos narių pareigas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad NKT ir sektorių reguliavimo institucijų darbuotojai ir ištekliai būtų pakankami ir kintami atsižvelgiant į su rinka susijusius poreikius ir veiksmingą šių tarnybų ir institucijų pareigų vykdymą;

33.

pabrėžia, kad svarbus visapusiškas NKT ir sektorių reguliavimo institucijų skaidrumas; prašo, kad atviroje duomenų bazėje internete būtų galima susipažinti su visa aiškiai ir prieinamai pateikiama informacija, susijusia su bylomis ir oficialiais sprendimais, atsižvelgiant į komercines paslaptis, kurios gali turėti reikšmingą poveikį konkurencijai;

34.

remia Europos konkurencijos tinkle (EKT) vykdomą struktūrinį bendradarbiavimą, leidžiantį ES mastu nuosekliai viešai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, ir ragina jį toliau plėtoti, kadangi kai kurios rinkos dėl skirtingų teisinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų dažniausiai veikia labiau nacionaliniu lygmeniu nei kitos; mano, kad įprastu atveju EKT posėdžių darbo programos ir išvados turėtų būti viešai skelbiamos Konkurencijos GD interneto svetainėje;

35.

mano, kad NKT ir kitos nacionalinės sektorių reguliavimo institucijos turėtų toliau bendradarbiauti siekdamos užtikrinti papildomus veiksmus, ypač tuose sektoriuose, kur liberalizavimas dar nebaigtas arba nevisiškai veikia; siūlo sukurti platesnį Europos reguliavimo institucijų tinklą, apimantį NKT ir sektorių reguliavimo institucijas, kad būtų galima keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

36.

pripažįsta svarbų valstybės pagalbos kontrolės, kaip sunkumus patiriančių bankų restruktūrizavimo ir pertvarkymo priemonės, vaidmenį nuo pat krizės pradžios;

37.

mano, kad krizės laikotarpiu valstybės pagalbos kontrolė turėtų būti sutelkta į bankų sistemos stabilizavimą, nesąžiningos kredito teikimo sąlygų segmentacijos realiojoje ekonomikoje ir MVĮ bei namų ūkių diskriminacijos bendrojoje rinkoje problemų sprendimą; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad siekiant tikslo stabilizuoti bankų sistemą dar labiau nepadidėtų valstybių skolos; primygtinai ragina Komisiją laikinosios valstybės pagalbos bankų sektoriui pratęsimą susieti su tobulesnėmis ir griežtesnėmis sąlygomis, susijusiomis su reikiamu dėmesiu mažmeniniam skolinimui, bei griežtesniais premijų, mokesčių struktūros ir dividendų paskirstymo apribojimais;

38.

primena, kad Parlamentas primygtinai keletą kartų ragino Komisiją persvarstyti 2008 m. kaip laikinas priemones pradėtas taikyti valstybės pagalbos bankams taisykles; todėl teigiamai vertina pastarojo meto Komisijos veiksmus šioje srityje;

39.

ragina Komisiją periodiškai teikti išsamią, apie kiekvieną šalį ir įstaigą pateiktą statistinę informaciją, susijusią su valstybės pagalba, kuri finansų sektoriui suteikta nuo krizės pradžios, konsoliduotais nuostoliais ir grąžintų sumų pokyčiais, ir paskelbti rezultatus Komisijos interneto svetainėje, kad būtų visiškai skaidriai nurodytas valstybės kišimosi mastas nuo krizės pradžios ir jo poveikis mokesčių mokėtojams;

40.

mano, kad apskaitos metodai turėtų būti suderinti prieš atliekant bankams skiriamos valstybės pagalbos dydžio vertinimą, pvz., antrą kartą perfinansuojamos paskolos apskaitos režimas turėtų būti toks pat, neatsižvelgiant į susijusią valstybę narę;

41.

pabrėžia, kad ypač tuo atveju, kai bankai gauna valstybės pagalbą, paskolos turėtų būti refinansuojamos visapusiškai atsižvelgiant į gavėjo perspektyvumą; mano, kad daugiašalių korporacijų atveju paskolų refinansavimo sąlyga turėtų būti turimo kitų bendrovių turto ir akcijų pardavimas;

42.

ragina Komisiją atidžiai stebėti tas rinkas bankų sektoriuje, kur koncentracija yra didelė arba ji didėja, visų pirma dėl restruktūrizacijos kaip atsako į krizę; primena, kad oligopolinės rinkos ypač linkusios į antikonkurencinę praktiką; baiminasi, kad ši koncentracija gali galiausiai pakenkti vartotojams; pabrėžia, kad per didelė koncentracija kelia pavojų finansų sektoriui ir realiajai ekonomikai;

43.

pabrėžia, kad konsolidavus bankų sektorių padidėjo kelių didžiųjų finansų įstaigų užimama rinkos dalis; primygtinai ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti sektorių siekiant sustiprinti konkurenciją ir vartotojų apsaugą Europos bankininkystės rinkose, kartu ir investicinės bankininkystės srityje, kur mažmeniniais indėliais subsidijuojama rizikingesnė investicinės bankininkystės veikla;

44.

ragina Komisiją atidžiai įvertinti įvairų finansų įstaigų turtą ir nuosavybę, turimą prieš išmokant valstybės pagalbą;

45.

pabrėžia, kad iki 100 000 EUR bankų sąskaitose turintys indėlininkai turėtų būti kuo labiau apsaugoti ir neturėtų būti įtraukti į naštos pasidalijimo susitarimą, sudaromą dėl banko restruktūrizacijos ar skaidymo;

46.

mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę valstybės pagalbą bankams kartais susieti su sąlygomis teikti paskolas MVĮ;

47.

pabrėžia, kad MVĮ galimybės gauti finansavimą nuo finansų krizės pradžios neproporcingai sumažėjo; pažymi, kad MVĮ sudaro 98 proc. visų euro zonos įmonių, įdarbina apie tris ketvirtadalius euro zonos darbuotojų ir sukuria apie 60 proc. pridėtinės vertės ir kad finansavimo prieinamumo problemos joms trukdo investuoti ir augti; todėl ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis koreguojamas finansų reguliavimas siekiant skatinti augimą ir padėti įveikti MVĮ finansavimo krizę;

48.

pabrėžia, kad valstybės pagalbą gaunantys bankai neturėtų augti ir tapti sudėtingesni; primygtinai ragina Komisiją skatinti juos daugiausia dėmesio skirti jų verslo modeliui, susijusiam su perspektyviąja jų veiklos dalimi, atlygio politikai ir mokesčių struktūrai, taip pat nedidinti bankų pozicijos valstybės skolos atžvilgiu, ypač jeigu jie tuo pačiu metu mažina paskolų apimtį MVĮ ir namų ūkiams; nurodo, kad siekiant ištaisyti iki krizės galiojusios teisinės sistemos trūkumus, ypač susijusius su finansų sektoriumi, taip pat pašalinti iškraipymus, susidariusius per finansų ir ekonomikos krizę, ir užtikrinti, kad bankams gaunant valstybės pagalbą būtų daugiausiai dėmesio skiriama padariniams ir naudai mokesčių mokėtojams, vartotojams ir visai bendrajai rinkai, reikalinga nauja, nuolatinė reguliavimo sistema;

49.

apgailestauja, kad MVĮ, kurioms taikomos koregavimo programos valstybėse narėse, susiduria su sunkumais gaunant paskolą iš bankų ir privalo mokėti didesnes palūkanas vien dėl to, kad jos įsikūrusios euro zonoje, taip kuriant bendrosios rinkos iškraipymus;

50.

pabrėžia, kad išorės investuotojai turėtų būti taip pat kuo labiau skatinami dalyvauti turto valdymo bendrovėse (TVB), kurios steigiamos pagal valstybės pagalbos programas kaip nuvertėjusio turto atskyrimo priemonės, siekiant užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktas tarp turto turinčių ar jį perleidžiančių investuotojų ir bet kurios konkrečios TVB tikslų;

51.

mano, kad TVB turėtų stengtis kuo greičiau parduoti savo turtą, kad būtų atkurta įprasta padėtis rinkoje ir būtų nutraukta viešoji intervencija į konkretų sektorių;

52.

mano, kad Konkurencijos GD patirtis bankų krizės srityje turėtų būti laikoma geriausia praktiką ir ja turėtų būti naudojamasi ateityje labiau siekiant prevencijos, o ne ex post intervencijos;

53.

dar kartą teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos modernizavimo (COM(2012)0209) ir neseniai Tarybos patvirtintas persvarstytas valstybės pagalbos taisykles dėl bendrųjų išimčių ir procedūrų; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad, skatinant ekonomikos augimą – siekiant vieno iš bendrųjų šios reformos tikslų, vėl nepadidintų valstybių skolos;

54.

mano, kad įmonės turėtų restruktūrizuotis laikydamosi aiškių ribų, kuo labiau sumažindamos galimą žalingą poveikį konkurentams, negavusiems paramos viešosiomis lėšomis;

55.

ragina Komisiją ištirti, kada įmonės tampa pernelyg didelėmis, kad joms būtų galima leisti žlugti, ir apsvarstyti, kokių priemonių galima imtis nacionaliniu arba ES lygmeniu siekiant neleisti įmonėms tapti priklausomoms nuo būsimo gelbėjimo valstybės lėšomis;

56.

atkreipia dėmesį į bendrą Komisijos ketinimą netaikyti pranešimo reikalavimo didesniam skaičiui priemonių; vis dėlto pažymi, kad valstybės narės turės užtikrinti ex ante atitiktį valstybės pagalbos de minimis priemonių ir bendrosios išimties schemų taisyklėms, kad išlaikytų pakankamą kontrolės lygį, Komisijai toliau vykdant tokių atvejų ex post kontrolę;

57.

sutinka su Komisijos požiūriu, jog valstybės pagalbos procedūras reikia paspartinti, kad būtų galima skirti daugiau dėmesio sudėtingiems atvejams, turintiems didelį poveikį konkurencijai vidaus rinkoje; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą padidinti Komisijos veiksmų laisvės lygį sprendžiant, kaip nagrinėti skundus; ragina Komisiją pateikti išsamius kriterijus, kaip šioje srityje atskirti svarbius atvejus nuo mažiau svarbių; pažymi, kad tinkami tokio atskyrimo būdai yra didesnis pagalbos pagal de minimis reglamentą dydis ir horizontaliųjų kategorijų išplėtimas įgaliojimus suteikiančiame reglamente ir Bendrajame bendrosios išimties reglamente;

58.

pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti geresnį keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis, kalbant apie kokybę ir informacijos pateikimą ir pranešimų parengimą laiku; pabrėžia, kad veiksmingomis nacionalinėmis sistemomis turi būti užtikrinta, kad valstybės pagalbos priemonės, kurioms netaikomos ex ante pranešimo prievolės, atitiktų Sąjungos teisę; pažymi, kad tinkami tokio atskyrimo būdai yra didesnis pagalbos pagal de minimis reglamentą dydis ir horizontaliųjų kategorijų išplėtimas įgaliojimus suteikiančiame reglamente ir Bendrajame bendrosios išimties reglamente;

59.

pažymi, kad iki šiol svarbią informaciją apie valstybės pagalbos kontrolės atvejus suteikia išimtinai valstybės narės; primena reikalavimą Komisijai įvertinti, ar reikės papildomų žmogiškųjų išteklių, kad būtų išplėstos Komisijos informacijos rinkimo priemonės ir ji galėtų gauti tiesioginę informaciją iš rinkos dalyvių; vis dėlto pažymi, kad Komisijai neturėtų būti suteikta galimybė įtraukti papildomų kokybės ir veiksmingumo argumentų į suderinamumo vertinimą ir kad šie sprendimai turi būti palikti pagalbą teikiančiai valdžios institucijai;

60.

pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse nepakankamai aišku, ar viešasis finansavimas Europos vartotojų centrams (EVC) gali būti laikomas nepagrįsta valstybės pagalba pagal Sąjungos konkurencijos teisę; yra susirūpinęs, kad dėl to kyla pavojus valstybių narių paramai EVC ir jų finansavimas jau buvo laikinai sustabdytas; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamą EVC veikimą kuo greičiau išaiškinant, kad šio tipo finansavimas nelaikytinas valstybės pagalba pagal Sąjungos teisę, nes EVC nedalyvauja ekonominėje veikloje, tačiau užtikrina pagalbines paslaugas vartotojams;

61.

mano, kad siekdama pagerinti Europos transporto sektoriaus konkurencingumą Komisija turėtų toliau stiprinti konkurencijos politikos ir transporto politikos sąsajas;

62.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti atvirą ir sąžiningą visų rūšių transporto konkurenciją;

63.

ragina Komisiją išplėtoti viešuosius transporto tinklus siekiant gerinti paslaugas klientams;

64.

siekdamas kovoti su vis didesniu išmetamu CO2 kiekiu, primygtinai ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį tarptautiniam įsipareigojimui išlaikyti pasaulinį atšilimą ne didesnį kaip du Celsijaus laipsniai virš ikipramoninės eros lygio – tai 2020 metams užsibrėžtas tikslas;

65.

ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srauto tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų stiprią ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją;

66.

ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis užtikrinti, kad geležinkelių transporto sektorius būtų atvertas sąžiningai konkurencijai, ir užtikrinti geresnę paslaugų kokybę;

67.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos reguliavimo institucijos, kuri bendradarbiautų su esamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atitinkamais atvejais veiktų nesant nacionalinės reguliavimo institucijos arba tokiai institucijai neveikiant, įsteigimo;

68.

pabrėžia, kad bendrajai rinkai krovinių gabenimo geležinkeliais sektoriuje turi įtakos neteisingas arba nevisiškas ES teisės aktų perkėlimas valstybėse narėse ir tarpvalstybinio judumo kliūtys, kurios trukdo konkurencijai ir augimui; ragina Komisiją patikrinti, ar veiklos vykdytojų sudaromos rinkos kliūtys arba valstybėse narėse skirtingi techniniai aspektai, pvz., bėgių vėžės, energijos tiekimas, signalizavimo sistemos ir panašios problemos, darančios poveikį sąveikumui ir prieigai prie infrastruktūros, gali būti laikomos konkurencijos taisyklių pažeidimais;

69.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą iki 2013 m. pabaigos persvarstyti ES gaires, susijusias su valstybės pagalba aviacijai ir oro uostams, kuriomis turės būti panaikinti visi konkurencijos iškraipymai ir visiems rinkos dalyviams sudarytos vienodos sąlygos;

70.

ragina Komisiją pateikti pagrįstą apžvalgą siekiant išsiaiškinti, kurie oro vežėjai teikia vežimo paslaugas, pažeisdami konkurenciją dėl netinkamai taikomų specialių sąlygų ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tam tikruose oro uostuose;

71.

ragina Komisiją ištirti, ar tam tikra praktika, susijusi su konkrečių pagrindinių oro uostų nustatymu, – remiantis daugiau nei 1 000 dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų, kuriuos pasirašė valstybės narės su ES nepriklausančiomis šalimis, sąlygomis – iškraipo konkurenciją bei kenkia ES vartotojų interesams;

72.

ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą gamintojų ir platintojų derybinių galių pusiausvyrą, kartu pabrėždamas:

prašo Komisijos pabrėžti poreikį išplėtoti gamintojų ir prekybos atstovų gero elgesio principus, taikytinus vertikaliuosiuose variklinių transporto priemonių sektoriaus susitarimuose, ypač dėl investicijų apsaugos po sutarties nutraukimo ir dėl galimybės perduoti verslą kitam to paties prekės ženklo tinklo nariui, siekiant skatinti skaidrumą komerciniuose ir sutartiniuose šalių santykiuose;

73.

vis didėjant tarptautinei konkurencijai, ragina užtikrinti Europos laivybos sektoriaus konkurencingumą skatinant jo veiklą Europos Sąjungoje;

74.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti ES laivų savininkų teisinį tikrumą ir vienodą požiūrį į juos visose valstybėse narėse;

75.

ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas ištirti galimus įmonių slaptus susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi motorinių transporto priemonių draudimo rinkose;

76.

pastebi, kad bendrojoje energijos rinkoje ne tik sumažės kainos vartotojams, bet ir padidės ES įmonių konkurencingumas;

77.

teigiamai vertina Komisijos antimonopolinių priemonių įgyvendinimą energetikos sektoriuje;

78.

primygtinai ragina Komisiją siekti visapusiškai įgyvendinti energijos vidaus rinkos teisės aktų rinkinį, atsižvelgiant į tai, kad atvira ir konkurencinga bendroji rinka energetikos sektoriuje dar nevisiškai sukurta; primygtinai ragina Komisiją ryžtingai tęsti priemones, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas konkurencijos taisyklių taikymas energetikos sektoriuje ir kurių buvo imtasi atlikus sektoriaus tyrimą; šiuo klausimu teigiamai vertina vykdomas konkurencijos teisės procedūras energetikos sektoriuje, siekiant iki 2014 m. užbaigti kurti energijos vidaus rinką ir panaikinti energijos tiekėjų vėl sudarytas kliūtis;

79.

mano, kad bendroje Europos energijos rinkoje vartotojų ir verslo subjektų mokama energijos kaina būtų mažesnė, o Europos verslo subjektų konkurencingumas pasaulio mastu būtų didesnis; mano, kad dėl šios priežasties Europos Komisija turėtų būti raginama iki 2014 m. išplėtoti bendrąją Europos energijos rinką;

80.

pabrėžia, jog itin svarbu, kad valstybės narės ir Komisija užtikrintų savalaikį ir tinkamą galiojančių energijos rinkos teisės aktų įgyvendinimą, įskaitant reguliavimą, kaip reikalaujama Trečiajame energijos vidaus rinkos teisės aktų rinkinyje, siekiant iki 2014 m. sukurti integruotą ir konkurencingą Europos energijos vidaus rinką;

81.

prašo Komisiją užtikrinti, kad energetikos srities reglamentai ir direktyvos būtų tinkamai perkeliami ir taikomi visose valstybėse narėse; ragina Komisiją būti itin budrią tuo atveju, kai kainos viršija ES vidurkį, nes aukštomis kainomis iškraipoma konkurencija ir kenkiama vartotojams;

82.

mano, kad Komisija, inicijuodama energijos rinkos reformas jos kainoms sumažinti, ypač valstybėse narėse, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turi elgtis griežtai;

83.

ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas atlikti įmonių galimų slaptų susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi mažmeninės prekybos degalais rinkose tyrimą;

84.

į tai atsižvelgdamas teigiamai vertina pastarojo meto Komisijos tyrimus naftos sektoriuje, pripažindamas, kad konkurencijos taisyklių pažeidimas šioje srityje turi didžiulių padarinių vartotojams;

85.

ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas ištirti, ar vadinamasis „pirmadienio efektas“ – tariamas manipuliavimas benzino kainomis, atsižvelgiant į konkrečią savaitės dieną, – yra tikras; primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti konkurencijos lygį, nes trys didžiausi rinkos dalyviai vis dar užima apie 75 proc. elektros ir daugiau kaip 60 proc. dujų rinkos, nors tos rinkos dešimtojo dešimtmečio viduryje buvo laipsniškai atveriamos; ragina Komisiją paskelbti gaires, kuriomis būtų siekiama pagerinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą į energetikos tinklus;

86.

ragina Komisiją kitoje metinėje ataskaitoje išnagrinėti, kokiu būdu svarbiausių žaliavų tiekėjų koncentracija gali būti žalinga klientų sektorių veiklai ir ekologiniu požiūriu efektyvesnei ekonomikai, nes kai kurie šių sektorių yra gyvybiškai svarbūs ekologiniu požiūriu efektyvių technologijų, reikalingų aplinkosaugos tikslams pasiekti, diegimui;

87.

pabrėžia pažangiųjų elektros energijos tinklų svarbą sudarant dvipusio elektros energijos gamintojų ir vartotojų ryšio galimybes, taip pat nurodo, kad naudojant pažangiuosius elektros energijos tinklus vartotojai gali stebėti ir koreguoti savo elektros energijos naudojimą; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų šią informaciją paskelbti interneto svetainėse vartotojams ir visiems atitinkamiems subjektams – statytojams, architektams, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrangos tiekėjams;

88.

yra susirūpinęs dėl to, kad Europos elektroninių mokėjimų rinka vis dar susiskaidžiusi ir kad vis dar reikia spręsti konkurencijos problemas; atkreipia dėmesį į du šiuo metu Parlamento svarstomus 2013 m. liepos 24 d. Komisijos pasiūlymus – dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje; yra pasiryžęs rasti patenkinamą šioje srityje kylančių specifinių problemų sprendimą;

89.

pabrėžia, kad nors Pavėluotų mokėjimų direktyvą (2011/7/ES) reikėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2013 m. kovo mėn., ją įgyvendino ne visos valstybės narės; nurodo, kad tai kenkia konkurencijai bendrojoje rinkoje ir pirmiausiai daro poveikį MVĮ;

90.

ragina Komisiją imtis aktyvesnių veiksmų telekomunikacijų rinkose, siekiant padėti panaikinti telekomunikacijų rinkų susiskaidymą ir užtikrinti, kad stiprūs veiklos vykdytojai nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi; ragina Komisiją užtikrinti, kad veiklos vykdytojų paslaugos, ypač susijusios su prieiga prie interneto, būtų skaidrios, palyginamos ir jomis, sudarius sutartis, nebūtų trukdoma konkurencijai;

91.

palankiai vertina Komisijos paramą tam, kad visoje Europos teritorijoje būtų diegiama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, kuria bus užtikrinamas ekonomikos konkurencingumas ir socialinė sanglauda; kelia klausimą, ar Europoje skaitmeninės paslaugos gali būti laikomos VESP;

92.

mano, kad vidaus rinkoje diegiant plačiajuosčio ryšio paslaugas konkurencijos politikos indėlis labai svarbus siekiant užtikrinti, kad, teisingai derinant viešąsias ir privačias investicijas, būtų galima pasiekti Skaitmeninės darbotvarkės tikslų ir užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį ES atokiuose regionuose, kaimo vietovėse ar retai gyvenamuose regionuose;

93.

pabrėžia, kad IRT sektoriuje siekiant diegti inovacijas ypač svarbūs standartų laikymuisi būtini patentai, ir šiuo tikslu ragina Komisiją imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad šių patentų turėtojai teisingomis sąlygomis išduotų prieinamas ir nediskriminacines licencijas kitiems subjektams, kad būtų galima toliau siekti techninės pažangos ir kurti naujus produktus suteikiant naudos vartotojams; pabrėžia, kad į konkurencijos politiką turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nebūtų sudaromos dirbtinės kliūtys sujungimui, sąveikumui ir masto ekonomijos plėtojimui rinkose;

94.

palankiai vertina Komisijos pasiektą pažangą tiriant bendrovės „Google“ antikonkurencinę praktiką ir neseniai paskelbtas naujienas dėl galimo susitarimo iki 2014 m. pavasario; ragina Komisiją ryžtingai spręsti visas nustatytas problemas ir visų pirma imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija internetinės paieškos ir paieškinės reklamos rinkose, atsižvelgiant į bendrovės „Google“ dominuojančią padėtį (daugelio valstybių narių rinkose ji užima virš 90 proc. rinkos) ir galimą piktnaudžiavimą šia padėtimi;

95.

ragina Komisiją atlikti naujų bendrovės „Google“ pateiktų pasiūlymų tyrimą rinkoje, kad būtų nuodugniai įvertintas jų tinkamumas ir poveikis; pabrėžia, kad dėl paieškos sistemų svarbos skaitmeninei ekonomikai Komisija bet kokiu atveju turi užtikrinti, kad bendrovė „Google“ visiškai įsipareigotų pašalinti problemas, susijusias su keturiomis Komisijos nurodytomis probleminėmis sritimis, ir tai atliktų; ragina Komisiją nedelsiant pateikti prieštaravimo pareiškimą šiai paieškos bendrovei, jei susitarimas neįmanomas;

96.

primena, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų skirtingai traktuojamos skirtingos interneto paslaugos ir būtų visapusiškai garantuota konkurencija, itin didelę reikšmę turi tinklo neutralumas;

97.

teigiamai vertina Komisijos sprendimą pradėti tyrimą dėl valstybės pagalbos futbolui skyrimo, nes ja iškreipiamas viešųjų išteklių naudojimas;

98.

mano, kad Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti valstybės pagalbą gavusių bankų paskolas arba paskolų refinansavimą, skirtus futbolo klubams, ypač paskolų palūkanų normas, palyginti su vidutine skolinimo palūkanų norma, ir paskolos dydį, palyginti su atitinkamo futbolo klubo skola;

99.

ragina Komisiją struktūriškai aptarti profesionalaus sporto ir konkurencijos politikos ryšius, ypač socialinio draudimo įmokų nemokėjimą, futbolo klubų mokestinių prievolių vykdymą ir sutarčių nutraukimo sąlygas;

100.

yra patenkintas tuo, kad Konkurencijos generaliniame direktorate įsteigta už maisto produktų klausimus atsakinga darbo grupė (angl. Food Task Force), siekiant stebėti konkurencijos raidą maisto tiekimo grandinėje ir šios raidos poveikį vartotojams, taip pat yra patenkintas, kad pradėtas mažmeninės prekybos sektoriaus tyrimas; mano, kad maisto sektoriuje subalansuotos santykių sistemos negalima sukurti kenkiant konkurencijos politikai arba taikant grynai komercinį metodą, kuris neatspindi pagrindinių konkurencijos politikos principų;

101.

teigiamai vertina Komisijos veiksmus tikrinant pasiūlą baltojo cukraus rinkoje ir laukia tyrimo rezultatų;

102.

pažymi, kad subsidiarumas, demokratinė kontrolė ir viešųjų interesų rėmimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai;

103.

pabrėžia, kad pagal bendruosius Sutarčių principus (nediskriminavimas, vienodas požiūris, proporcingumas) valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turi laisvai nuspręsti, kaip finansuojamos ir organizuojamos visuotinės svarbos socialinės paslaugos (VSSP); todėl atkreipia dėmesį į Sąjungos socialinius tikslus ir poreikį skatinti minėtų paslaugų kokybę, veiksmingumą ir galimybę jomis naudotis, neatsižvelgiant į tai, ar jas teikia vieši, ar privatūs subjektai;

104.

pažymi, kad Sąjunga susiduria su didžiuliais iššūkiais reindustrializacijos, energetikos sektoriaus pertvarkymo ir skaitmeninės įrangos srityse ir kad tam reikalingos didelės investicijos; be to, pažymi, kad jaunimo nedarbui mažinti skirtos investicijos į švietimą, mokymus ir gebėjimų tobulinimą labiau papildo konkurencijos politikos tikslus, nei jiems prieštarauja;

105.

nurodo, kad vykdant konkurencijos politiką turėtų būti laikomasi SESV 9 straipsnio, kuriame nurodyta, jog nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu;

106.

yra įsitikinęs, kad socialinės konvergencijos politika gali būti vykdoma glaudžiai ją derinant su tvirta ekonomine ir konkurencijos politika;

107.

laikosi nuomonės, kad vienodų sąlygų įmonėms užtikrinimas vidaus rinkoje taip pat priklauso nuo kovos su socialiniu dempingu, kuris turėtų būti laikomas praktika, kuria pažeidžiama konkurencija; mano, kad Komisija turėtų nustatyti ES vidaus dempingo praktikos atvejus, kai įmonė tarptautiniu mastu arba šalies viduje prekes parduoda žemesne negu vieneto gamybos kaina, siekdama, kad bankrutuotų vienas ar daugiau konkurentų; mano, kad dėl šios priežasties Komisija turėtų siekti didesnės valstybių narių ekonominės ir socialinės veiklos rezultatų konvergencijos; pabrėžia, kad reikalingos struktūrinės reformos, kurios apimtų mokesčių sistemos reformą, kad būtų galima kovoti su sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais;

108.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms (NKI).