15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/80

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT sutartis ir dokumentus žmogaus teisių srityje,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją (A/Res/55/2) ir susijusias Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m., kurią 2013 m. birželio 6 d. priėmė Taryba,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (1),

—

atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (11855/2012), kuriuos 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl ES žmogaus teisių strategijos peržiūros (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimą 2012/440/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rekomendaciją dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl dokumento „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m. (5),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės klausimais (6),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires ir 2013 m. birželio 13 d. Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo gaires,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 13 d. Tarybos patvirtintas ir 2009 m. sausio 19 d. persvarstytas ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. EP rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“ (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl 22-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo (10),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Europos kaimynystės politika. Siekiant glaudesnės partnerystės“ (JOIN(2013)4) ir į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę. Europos kaimynystės politikos persvarstymas“ (COM(2011)0303),

—

atsižvelgdamas į 2011–2013 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) strategijos dokumentą ir Komisijos pasiūlymą dėl naujo EDŽTRP finansinio reglamento (COM(2011)0844),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rekomendaciją Tarybai dėl galimo Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo tvarkos (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje (14),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/176 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000), 1820 (2008), 1888 (2009), 1889 (2009), 1960 (2010) ir 2106 (2013) dėl moterų, taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į ataskaitą dėl ES rodiklių, susijusių su visapusišku požiūriu į JT Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo ES, kurią 2011 m. gegužės 13 d. priėmė ES Taryba,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl vaiko teisių ir į naujausią 2012 m. balandžio 4 d. rezoliuciją (66/141),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (17),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0418/2013),

A.

kadangi dėl įvairių pereinamojo laikotarpio procesų, įskaitant visuotinius sukilimus, konfliktus ir padėtį po konfliktų, taip pat blokuojamų pereinamųjų procesų šalyse, kuriose autoritarinis valdymas, ES politikos srityse, kuriomis siekiama remti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje, kyla vis daugiau uždavinių; kadangi remiantis ES metine ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. matyti, kad ES turi toliau rengti lanksčias politinio atsako priemones; kadangi pagrindinis ES politinis pasirinkimas susijęs su atsparumu ir politiniu ryžtu likti ištikimai Europos Sąjungos pagrindinėms vertybėms sudėtingu laikotarpiu, kai patiriamas spaudimas, susijęs su kitais politikos tikslais ir interesais;

B.

kadangi siekiant apsaugoti žmogaus teises svarbiausi aspektai yra teisingumas, teisinė valstybė, atsakomybė, skaidrumas, atskaitomybė, kova su nebaudžiamumu, teisingas bylos nagrinėjimas ir teismų nepriklausomumas;

C.

kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį buvo dar labiau sustiprintas ES įsipareigojimas savo veiksmus tarptautinėje arenoje grįsti demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir gerbti Jungtinių Tautų chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytus principus;

D.

kadangi Kopenhagos politiniai kriterijai dėl institucijų, užtikrinančių demokratiją, stabilumo, teisinės valstybės principų, pagarbos žmogaus teisėms ir mažumoms bei jų apsaugos išlieka pagrindine plėtros proceso charakteristika;

E.

kadangi sukilimai arabų šalyse privertė Europos Sąjungą pripažinti ankstesnės politikos nesėkmes ir įsipareigoti persvarstant kaimynystės politiką laikytis požiūrio „parama pagal pažangą“, kuris paremtas įsipareigojimu pritaikyti ES paramos partnerėms dydį pagal pažangą politinių reformų, tvirtos demokratijos kūrimo ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms srityje, įskaitant laisvus ir sąžiningus rinkimus, asociacijų, žodžio ir susirinkimų laisvę, laisvą spaudą ir žiniasklaidą ir teisinę valstybę, kurią valdytų nepriklausomos teisminės institucijos, taip pat minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvę;

F.

kadangi Tarybos išvadose dėl 2012 m. gegužės mėn. priimtos Europos Komisijos ES vystymosi politikos pokyčių darbotvarkės konkrečiai nurodoma, kad parama šalims partnerėms bus pritaikyta atsižvelgiant į jų vystymosi padėtį ir įsipareigojimą bei pažangą žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo srityje; kadangi naujausioje ES bendrojoje pozicijoje dėl Aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais įsipareigojama, kad vystomojo bendradarbiavimo srityje būtų sisteminga nurodoma demokratinė atsakomybė, kai šalys partnerės atsakingos už tinkamų sąlygų pilietinei visuomenei sukūrimo skatinimą ir už parlamentų, vietos valdžios institucijų, nacionalinių audito institucijų ir laisvos žiniasklaidos vaidmens stiprinimą;

G.

kadangi 2012 m. birželio mėn. ES Taryba priėmė strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ES institucijas įpareigodama siekti kelių apibrėžtų politikos tikslų; kadangi 2012 m. liepos mėn. ES Taryba įsteigė ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę ir paskyrė pirmąjį šios srities įgaliotinį; kadangi naujo veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuris turi įsigalioti 2015 m. sausio mėn., kai baigs galioti dabartinis planas, priėmimo procedūra turi būti pradėta 2014 m. pavasarį;

H.

kadangi 2012 m. spalio mėn. buvo įsteigtas Europos demokratijos fondas, kurio pagrindinis tikslas – teikti tiesiogines dotacijas demokratiją propaguojantiems aktyvistams ar organizacijoms, kurios kovoja už perėjimą prie demokratijos Europos kaimynystėje ir už jos ribų;

I.

kadangi įsteigiant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) buvo tikinama, kad parama žmogaus teisėms ir demokratijai bus pagrindinis naujos ES diplomatinės tarnybos veiklos aspektas; kadangi ES delegacijų tinklas visame pasaulyje Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai suteikia naujų pajėgumų vykdyti ES žmogaus teisių politiką;

J.

kadangi Parlamentas savo rezoliucijose dėl ankstesnės metinės ataskaitos ir dėl ES žmogaus teisių strategijos peržiūros (abi rezoliucijos buvo priimtos 2012 m. gruodžio mėn.) pabrėžė, kad reikia keisti jo paties praktiką siekiant integruoti žmogaus teisių aspektą į jo veiklą ir imtis tolesnių priemonių atsižvelgiant į jo svarbias rezoliucijas, kuriose smerkiami demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimai;

K.

kadangi Europos Parlamento viešosios nuomonės apžvalgos „Eurobarometras“, atliktos 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. 27 ES valstybėse narėse, rezultatai dar kartą rodo, kad žmogaus teisių apsauga europiečiams išlieka svarbiausia vertybe; kadangi siekiant išlaikyti bendrą ES užsienio politikos patikimumą itin svarbu įtikinamai įgyvendinti prisiimtus ES įsipareigojimus vykdant išorės politiką remti žmogaus teises ir demokratiją;

L.

kadangi 2012 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga gavo Nobelio premiją už jos indėlį stiprinant taiką, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises Europoje;

1.

mano, kad žmogaus teisės yra pagrindinis ES santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant jos strategines partneres, aspektas; pabrėžia, kad vykdant ES žmogaus teisių politiką turi būti nuosekliai laikomasi Sutartyje numatytų įsipareigojimų, užtikrinama vidaus ir išorės politikos priemonių darna ir išorės politikoje vengiama taikyti dvigubus standartus; todėl ragina priimti ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl žmogaus teisių ir strateginių partnerių, kuriose valstybėms narėms ir ES pareigūnams būtų nustatyti bendri būtinieji reikalavimai dėl žmogaus teisių padėties, kuriuos jie privalėtų kelti bent jau savo lygmens strateginiams partneriams;

2.

ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir EIVT įgyvendinti šiuos įsipareigojimus ir integruoti žmogaus teises ir demokratiją į ES santykius su savo partnerėmis, taip pat aukščiausiu politiniu lygmeniu, naudojantis visomis atitinkamomis ES išorės politikos priemonėmis;

3.

pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį pilietinė visuomenė atlieka apsaugant ir skatinant demokratiją ir žmogaus teises; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti glaudų bendradarbiavimą ir partnerystę su pilietine visuomene, įskaitant žmogaus teisių gynėjus; taip pat mano, kad ES turėtų visomis išgalėmis remti visus žmogaus teisių, demokratijos, laisvės ir skaidrumo gynėjus visame pasaulyje;

4.

pripažįsta, kad ES institucijos ir visos valstybės narės turėtų vadovautis tvirtu ir darniu požiūriu į žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje ir šį požiūrį taikyti skaidriai ir atskaitingai; mano, kad matydama nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus ES turėtų ryžtingai kalbėti vienu balsu ir užtikrinti, kad jos siunčiamą žinią išgirstų ir žmogaus teises pažeidžiančios vyriausybės, ir jų šalių gyventojai; ragina ES Užsienio reikalų tarybą kasmet rengti viešas diskusijas žmogaus teisių klausimais;

5.

primena, kad yra pasiryžęs būti artimai susietas su ES strateginės programos žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimu ir konsultuoti šiuo klausimu;

6.

palankiai vertina tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m.; tikisi, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja bus prisiėmusi nuolatinį įsipareigojimą ir reguliariai teiks ataskaitas Parlamentui; ragina ES institucijas aktyviai ir konstruktyviai diskutuoti rengiant būsimas ataskaitas, dėl kurių didėja informuotumas apie ES veiksmus šioje srityje;

7.

mano, kad metinė ataskaita turėtų tapti esmine komunikacijos ir diskusijų dėl ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje priemone; todėl palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir EIVT įsipareigojimą ES metines ataskaitas panaudoti kaip ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimo ataskaitas;

8.

atkreipia dėmesį į metinėje ataskaitoje pateiktas nuorodas į ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais veiksmus ir ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT įtraukti gilesnes analizes, ypač kalbant apie jo vaidmenį įgyvendinant strateginę programą ir veiksmų planą, kad būtų pateiktas tinkamas jo vaidmens ir darbo aprašymas;

9.

pripažįsta pastangas atskiroms šalims skirtose ataskaitose, kuriose pateikiama daug informacijos apie ES institucijų veiklą visame pasaulyje, išvardyti įvairius ES veiksmus paramos žmogaus teisėms ir demokratijai srityje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad atskiroms šalims skirtose ataskaitose, rodos, vis dar trūksta sistemingos, aiškios ir nuoseklios sistemos, kuri leistų atlikti tikslesnę ES veiksmų poveikio ir veiksmingumo analizę;

10.

pakartoja savo požiūrį, kad atskiroms šalims skirtos ataskaitos turėtų būti toliau tobulinamos ir turėtų atspindėti atskiroms šalims skirtų žmogaus teisių strategijų įgyvendinimą, taigi, jose turėtų būti nurodyti konkretūs kriterijai, paremti rodiklių rinkiniu, kad būtų galima įvertinti teigiamas ir neigiamas tendencijas, ES veiksmų efektyvumą ir pagrįsti ES paramos dydžio pritaikymą atsižvelgiant į pažangą žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo srityse;

11.

palankiai vertina pastangas į metinę ataskaitą įtraukti Europos Parlamento veiklą, skatina pasinaudoti EP patirtimi bei galimybėmis, be kita ko, daugeliu mokslinių tyrimų ir studijų, atliktų EP pavedimu, ir primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT konkrečiai pranešti, kokių ES veiksmų buvo imtasi dėl Parlamento rezoliucijų, įskaitant skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų; ragina Parlamentą ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais vienas kitam nuolat teikti informaciją ir bendradarbiauti, ypač ekstremaliose situacijose;

12.

palankiai vertina ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m., nes joje atspindimos ES pastangos, dedamos siekiant skatinti žmogaus teisių, lyčių lygybės, demokratijos ir gero valdymo aspektų integravimą į vystymosi politikos kryptis ir priemones;

13.

pakartoja savo palankų ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuris yra svarbus žingsnis integruojant ir įtraukiant žmogaus teises į visas ES išorės politikos sritis, vertinimą; pabrėžia, kad reikalingas ES institucijų ir valstybių narių bendras sutarimas ir didesnis ES žmogaus teisių politikos koordinavimas; ragina EIVT labiau stengtis didinti valstybių narių atsakomybės už šį veiksmų planą jausmą; ragina į metinę ataskaitą įtraukti skirsnį apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina veiksmų planą;

14.

pabrėžia didelę veiksmingo ir patikimo strateginėje programoje ir veiksmų plane deklaruojamų įsipareigojimų įgyvendinimo svarbą; pabrėžia, kad norint užtikrinti patikimumą reikalingas tinkamas žmogaus teisių politikos sričių finansavimas ir nuoseklus integravimas aukštu politiniu lygmeniu, pvz., ministrų susitikimuose ir aukščiausiojo lygio susitikimuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres;

15.

apgailestauja dėl to, kad, priešingai ES deklaruojamam įsipareigojimui užtikrinti teisių nedalomumą ir tarpusavio priklausomybę, ES žmogaus teisių politikoje labai apleidžiamos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, ir ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares aktyviau nukreipti pastangas šia linkme, taip pat darbo ir socialinių teisių srityje;

16.

pažymi, kad dabartinio veiksmų plano vykdymas bus baigtas 2014 m. pabaigoje; tikisi, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir EIVT laiku atliks peržiūrą ir konsultuosis su valstybėmis narėmis, Komisija, Parlamentu ir pilietine visuomene ir remiantis tuo bus priimtas naujas veiksmų planas, kuris įsigalios 2015 m. sausio mėn.;

17.

pripažįsta įgaliojimų, suteiktų pirmajam ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, svarbą; ragina ES specialųjį įgaliotinį didinti ES žmogaus teisių, ypač moterų teisių ir visų mažumų teisių, politikos matomumą, integravimą, darną, nuoseklumą ir veiksmingumą ir įgyvendinant savo įgaliojimus rasti tinkamą tyliosios ir viešosios diplomatijos pusiausvyrą; pakartoja savo rekomendaciją, kad ES specialusis įgaliotinis reguliariai teiktų Parlamentui savo veiklos ataskaitą, savo teminių ir geografinių prioritetų paaiškinimą ir užtikrintų, kad atsižvelgiant į Parlamento iškeltus probleminius klausimus būtų imtasi tolesnių veiksmų;

18.

palankiai vertina tai, kad ES specialusis įgaliotinis palaikė atvirą dialogą su Parlamentu ir pilietine visuomene, taigi buvo imtasi svarbių praktinių veiksmų, kurie turėtų būti tęsiami ir stiprinami siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumą ir atskaitomybę; teigiamai vertina ES specialiojo įgaliotinio bendradarbiavimą su regioninėmis įstaigomis bei daugiašaliuose forumuose ir ragina jį toliau plėsti šią veiklą;

19.

palankiai vertina tai, kad bendradarbiavimas su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais buvo įtrauktas į ES specialiojo įgaliotinio Sahelio klausimais įgaliojimus, ir primygtinai ragina Tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją šią praktiką taikyti ir nustatant būsimų ES specialiųjų įgaliotinių, paskirtų atsižvelgiant į geografinį aspektą, įgaliojimus;

20.

palankiai vertina ES gairių dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų žmogaus teisių priėmimą; vis dėlto primena EIVT, kad rengdama bet kokias naujas strategines priemones, pvz., gaires, arba persvarstydama galiojančias priemones ji laikytųsi geros tarpinstitucinės praktikos ir laiku pradėtų bendradarbiauti su tinkamais politiniais organais Parlamente; primena Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių, kurioje Parlamentas pasiūlė plataus užmojo priemonių rinkinį, pateikdamas siūlymų, kaip praktiškai įgyvendinti gaires, kad būtų pasiekta reikšminga pažanga saugant ir skatinant šią pagrindinę visuotinę laisvę; palankiai vertina EIVT ir Tarybos senesnių gairių peržiūrėjimo ir pataisymo praktiką; ragina EIVT atlikti tikslesnę peržiūrą ir jos metu išsamiai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, kad gairės būtų pritaikytos prie besikeičiančių aplinkybių;

21.

primygtinai ragina EIVT ir Tarybą ypatingą dėmesį skirti tinkamo gairių įgyvendinimo planams; rekomenduoja rengti papildomus mokymus EIVT ir ES delegacijų darbuotojams bei valstybių narių diplomatams ir didinti jų informuotumą; išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl gairių tarptautinės humanitarinės teisės klausimais ir kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu gairių įgyvendinimo;

22.

atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais vis dar susiduriama siekiant konkrečios pažangos palaikant daugelį ES dialogų žmogaus teisių klausimais ir vykdant konsultacijas; ragina ES ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti didesnį dialogų su tomis šalimis, kurios kelia susirūpinimą, reikšmingumą; pabrėžia poreikį palaikant šiuos dialogus įgyvendinti ryžtingą, ambicingą ir skaidrią žmogaus teisių politiką; todėl ragina ES daryti aiškias politines išvadas, jei dialogas žmogaus teisių klausimais nėra konstruktyvus, ir tokiais atvejais arba nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų atvejais daugiau dėmesio skirti politiniam dialogui, demaršams ir viešajai diplomatijai; taip pat įspėja, kad diskusijos žmogaus teisių klausimais neturėtų būti atskirtos nuo aukšto lygio politinių dialogų;

23.

mano, kad dialogais ir konsultacijomis žmogaus teisių klausimais turėtų būti siekiama stiprinti ir remti pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus, profesines sąjungas, žurnalistus, teisininkus ir parlamentarus, pareiškiančius poziciją, kovojančius su piktnaudžiavimu savo šalyse ir reikalaujančius, kad jų teisių būtų laikomasi; ragina ES užtikrinti, kad dialogai ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais būtų plataus užmojo ir lydimi aiškių viešųjų lyginamųjų standartų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai įvertinti šiais dialogais ir konsultacijomis pasiektą pažangą;

24.

primena, kad korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose nuolat skatina ir didina nelygybę ir diskriminaciją, kalbant apie galimybę vienodomis sąlygomis naudotis pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis ar socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, ir pabrėžia, jog įrodyta, kad korupcijos aktai ir žmogaus teisių pažeidimai apima piktnaudžiavimą valdžia, atskaitomybės trūkumą ir įvairių formų diskriminaciją; prašo formuojant ES biudžetą ir teikiant išorės pagalbą užtikrinti išorės pagalbos ir viešojo sektoriaus biudžetų aukščiausio lygio atskaitomybę;

25.

atkreipia dėmesį į EIVT pastangas užbaigti pirmą ES atskiroms šalims skirtų žmogaus teisių strategijų ciklą; pakartoja, kad remia siekį atsakomybę už šaliai skirtą strategiją suteikti ES delegacijai ir valstybių narių ambasadoms vietoje, kartu užtikrinant kokybės kontrolę pagrindinės buveinės lygmenyje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad trūksta atskiroms šalims skirtų strategijų turinio skaidrumo; dar kartą ragina viešai paskelbti bent pagrindinius atskiroms šalims skirtų žmogaus teisių strategijų prioritetus ir suteikti Parlamentui galimybę susipažinti su šiomis strategijomis, kad būtų užtikrintas atitinkamas tikrinimas; ragina ES viešai įvertinti, ko pasimokyta per pirmąjį atskiroms šalims skirtų ES žmogaus teisių strategijų ciklą, ir apibūdinti geriausią patirtį, taikytiną per kitą ciklą;

26.

palankiai vertina beveik užbaigtą žmogaus teisių informacinių centrų ES delegacijose tinklą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT parengti planą, kaip šis tinklas gali būti panaudotas, kad būtų realizuotas visas jo potencialas; ragina ES delegacijas paskelbti visų žmogaus teisių informacinių centrų ir ES ryšių su žmogaus teisių gynėjais palaikymo pareigūnų kontaktinius duomenis;

27.

remia praktiką, kai teisiškai privalomos ir nediskutuotinos su žmogaus teisėmis susijusios sąlygos įtraukiamos į ES tarptautinius susitarimus, sudarytus su trečiosiomis šalimis, ir mano, kad žmogaus teisių sąlygos taip pat turėtų būti sistemingai įtraukiamos į prekybos susitarimus; ragina veiksmingai stebėti su žmogaus teisėmis susijusių sąlygų taikymą ir pranešti atsakingam Parlamento komitetui apie jų vertinimą ir siūlomą atsaką;

28.

pabrėžia, kad Parlamentas turėtų nepritarti tarptautiniams susitarimams rimtų žmogaus teisių pažeidimų atvejais;

29.

primena, kad persvarstyta BLS įsigalios 2014 m. sausio 1 d.; palankiai vertina tolesnį BLS+ taikymą, kai šalims taikomi papildomi lengvatinių muitų tarifai, jeigu jos ratifikavo ir įgyvendino 27 pagrindines žmogaus teisių, darbo ir aplinkos srities konvencijas; primena galimybę nebeteikti BLS, BLS+ ir „Viskas, išskyrus ginklus“ (pranc. TSA) lengvatų, jeigu grubiai pažeistos žmogaus teisės; ragina Komisiją viešai paskelbti tinkamumo naudotis BLS+ lengvatomis vertinimus, kad būtų padidintas skaidrumas ir atskaitomybė;

30.

taip pat ragina ES apibrėžti ir priimti specialias politines gaires dėl veiksmingo žmogaus teisių įtraukimo į savo prekybos ir investicijų susitarimus, kad būtų užtikrintas poveikio žmogaus teisėms vertinimų metodologinis nuoseklumas ir tikslumas;

31.

pabrėžia tai, kad įgyvendinant Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę tarptautinė bendruomenė buvo raginama patvirtinti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, taikomą bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, kad būtų padidintas vystymosi pastangų veiksmingumas;

32.

ragina Komisiją atlikti išsamų ES vystomojo bendradarbiavimo projektų poveikio vertinimą, kuris turėtų apimti jų poveikį žmogaus teisių padėčiai, siekiant užtikrinti, kad teikiant ES pagalbą vystymuisi nebūtų prisidedama prie tolesnio diskriminuojamų grupių menkinimo ir kad ES lėšos būtų sąžiningai paskirstomos skirtingiems regionams šalies viduje atsižvelgiant į jų poreikius ir išsivystymo lygį;

33.

pakartoja, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turėtų būti atsakingos už tai, kad ateityje vykdant programavimą būtų priimtas teisėmis grindžiamas požiūris;

34.

mano, kad nacionaliniai parlamentai ir pilietinės visuomenės organizacijos yra labai svarbūs veiksmingai įgyvendinant žmogaus teisių nuostatas, ir pabrėžia, kad, siekiant jų dalyvavimo priimant sprendimus ir tvirtesnės jų tikros atsakomybės už vystymosi strategijos politinį pasirinkimą, būtina sudaryti tam tinkamas sąlygas;

35.

pažymi pastaraisiais metais gautus neginčijamus įrodymus, kurie rodo, kad itin svarbu, jog vykdant ES užsienio reikalų politiką būtų tinkamai reaguojama į dinamiškus pereinamojo laikotarpio procesus trečiosiose šalyse; ragina ES ir toliau mokytis iš anksčiau įgytos patirties, ir teigiamos, ir neigiamos, vengti kai kurių politinių klaidų pakartojimo ir nustatyti geriausią praktiką, kad būtų daroma įtaka demokratizavimo procesams ir jie būtų stiprinami; pripažįsta politinio lankstumo skirtingose situacijose reikalingumą ir ragina parengti politines priemones, kurios galėtų būti taikomos esant skirtingiems pereinamojo laikotarpio scenarijams, kad paramos žmogaus teisėms ir demokratijai priemonės būtų lanksčiai ir patikimai integruotos į ES požiūrį;

36.

pabrėžia, kad politinius pokyčius ir demokratizaciją turi turi lydėti pagarba žmogaus teisėms, teisingumo, skaidrumo skatinimas, atskaitomybė, susitaikymas, teisinė valstybė ir demokratinių institucijų steigimas, tinkamai atsižvelgiant į lyčių lygybę ir teisingumą nepilnamečių atžvilgiu; pabrėžia, kad svarbu suteikti žalos, patirtos dėl ankstesnių režimų padarytų žmogaus teisių pažeidimų, atlyginimo teisę; pabrėžia, kad ES visuomet turėtų pasisakyti už tokį požiūrį į pereinamojo laikotarpio teisingumą, kuriuo būtų atsižvelgiama į aplinkybes, kartu griežtai laikantis atskaitomybės už žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus principo;

37.

pabrėžia, kad ES turėtų visapusiškai remti šalis, kuriose buvo nuversti autoritariniai režimai ir vyksta perėjimo prie demokratijos procesas – remti pilietinę visuomenę, kaip labai svarbią veikėją skatinant teisinę valstybę, atskaitomybę, skaidrumą ir socialinius judėjimus, siekiančius politinių pokyčių ir dalyvavimo; primena, kad policija, kariuomenė ir teisminės institucijos dažnai naudojamos kaip sistemingų žmogaus teisių pažeidimų mechanizmai; todėl pabrėžia, kad šių organų institucinė reforma turi užtikrinti didesnę atskaitomybę ir skaidrumą vykstant pereinamojo laikotarpio procesams;

38.

mano, kad ES išorės finansinės priemonės yra svarbi ES vertybių skatinimo ir gynimo už ES ribų priemonė; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina įsipareigojimą vykdant ES išorės veiksmus visų pirma dėmesį skirti žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui; ragina didinti įvairių teminių ir geografinių priemonių nuoseklumą ir veiksmingumą, kad būtų pasiektas šis strateginis tikslas;

39.

primygtinai ragina ES politiškai ir finansiškai remti aktyvią ir nepriklausomą pilietinę visuomenę visame pasaulyje, visų pirma panaudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP); kadangi Europos studentų mainų programose leidus dalyvauti jauniems žmonėms iš ES nepriklausančių šalių ir sukūrus mokymo programas jauniems specialistams jauni žmonės būtų skatinami aktyviai dalyvauti kuriant demokratiją ir būtų stiprinama pilietinė visuomenė; apgailestauja, kad susirinkimų laisvė, kaip viena iš pagrindinių bet kokios demokratijos raidos sąlygų ir kaip itin opus klausimas pereinamojo laikotarpio šalyse, ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje, atrodo, liko nepastebėta; ragina EIVT ir valstybes nares parengti susirinkimų laisvės gaires;

40.

palankiai vertina Europos demokratijos fondo sukūrimą, raginą jį teikti paramą tiems, kas siekia demokratinių pokyčių, jiems siūlant jų reikmėms pritaikytą lankstų finansavimą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti reikiamą ES finansinę paramą EDF; primena, jog itin svarbu išvengti bet kokio Europos demokratijos fondo ir ES išorės politikos priemonių, visų pirma žmogaus teisių ir demokratijos srityse, nustatytų įgaliojimų ir veiklos dubliavimosi;

41.

pabrėžia plėtros proceso svarbą siekiant remti demokratizaciją ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą;

42.

palankiai vertina Komisijos sprendimą vykstant plėtros procesui didelį dėmesį skirti teisinei valstybei; primygtinai ragina ES vykstant plėtros procesui likti budriai ir reikalauti skrupulingai įgyvendinti žmogaus teisėms svarbias nuostatas, pvz., aktyvią nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugą, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į šias mažumas švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų srityje, teisinės valstybės sukūrimą, kartu imantis ryžtingų kovos su visų formų korupcija veiksmų, taip pat veiksmingą prieigą prie teisingumo sistemos, veiksmus siekiant garantuoti pagrindines laisves, visapusišką ir veiksmingą nacionalinei mažumai priklausančių asmenų ir nacionalinei daugumai priklausančių asmenų lygybę visose socialinio, ekonominio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

43.

pabrėžia, kad skubiai reikia rasti teisingą ir ilgalaikį Artimųjų Rytų konflikto sprendimą, siekiant užtikrinti abiejų valstybių – nepriklausomos, demokratinės ir gyvybingos Palestinos valstybės ir Izraelio valstybės, taikiai ir saugiai gyvenančių teritorijoje, kurios sienos nustatytos 1967 m. ir pripažintos tarptautiniu mastu, – sambūvį;

44.

susirūpinęs pažymi, kad pagarba mažumų teisėms yra vienas iš pagrindinių uždavinių, kurie buvo nustatyti Komisijos 2012–2013 m. plėtros strategijoje; ragina valstybes nares, šalis kandidates ir galimas šalis kandidates pradėti bendras viešas diskusijas dėl mažumų pripažinimo ir jų įtraukimo į švietimo sistemą, pilietinės visuomenės dalyvavimo, gyvenimo sąlygų gerinimo ir apskritai informuotumo didinimo; apgailestauja dėl to, kad visuose Vakarų Balkanuose romų bendruomenė yra ypač nepalankioje padėtyje, ir kad tai turi neigiamą poveikį partnerystės procesams; primygtinai ragina atitinkamas šalis įgyvendinti veiksmingas priemones, skirtas diskriminacijos ir segregacijos, būsto prieinamumo, sveikatos priežiūros ir kitoms panašioms problemoms spręsti; smerkia bendrą neapykantos ir išankstinių nusistatymų kurstymą, neigiamus veiksmus ir diskriminaciją lyties ar lytinės orientacijos pagrindu, taip pat pažeidžiamų grupių ir neįgaliųjų atžvilgiu; pabrėžia, kad ši problema yra dažnas reiškinys daugelyje plėtros šalių ir daugelyje valstybių narių;

45.

pažymi, kad plėtros šalyse iš esmės buvo padaryta pažanga žiniasklaidos laisvės srityje; vis dėlto apgailestauja dėl žodžio laisvės užtikrinimo priemonių trūkumo kai kuriose plėtros šalyse, dėl kurio dažnai atsiranda vidinė cenzūra, politinis kišimasis, ekonominis spaudimas ir žurnalistų persekiojimas bei smurtas prieš juos; atsižvelgdamas į tai yra rimtai susirūpinęs dėl vis dažnesnių žodžio ir spaudos laisvės pažeidimų Turkijoje;

46.

pripažįsta uždavinius, susijusius su perėjimo prie demokratijos procesais pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse; atkreipia dėmesį į vis didesnius skirtumus demokratinių reformų ES kaimyninėse šalyse srityje; pakartoja, kokia svarbi pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių organizacijos vykstant perėjimo prie demokratijos procesui; todėl ragina Kaimynystės politikos Pietų dimensiją atskirti nuo Rytų dimensijos, kad būtų galima veiksmingiau prisitaikyti prie konkrečių kiekvienos geografinės teritorijos ypatumų ir poreikių;

47.

ragina ES kaip demokratinę į reformas orientuotą partnerę vykdyti nuoseklius veiksmus kaimynystėje; taigi pritaria tolesniam bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis vykstant asociacijos procesams; pripažįsta Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir ragina toliau stiprinti ES ir Rytų partnerystės šalių santykius; remia demokratinius ir proeuropietiškus procesus Ukrainoje ir smerkia tai, kad neseniai prieš taikias viešas demonstracijas Kijeve buvo panaudota jėga, o tai esminių susirinkimo laisvės ir saviraiškos laisvės principų pažeidimas;

48.

pažymi naują ES požiūrį, kuriuo siekiama stiprinti ES ir kaimynystės šalių bei visuomenių partnerystę, paremtą tarpusavio atskaitomybe ir bendrais įsipareigojimais laikytis visuotinių žmogaus teisių, demokratijos, socialinio teisingumo ir teisinės valstybės vertybių;

49.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į demokratinių procesų trapumą ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėties pablogėjimą daugumos kaimyninių šalių teritorijoje; pabrėžia, kad geras valdymas, skaidrumas, asociacijų, žodžio, minties, sąžinės bei religijos ir susirinkimų laisvė, laisva spauda ir žiniasklaida, teisinė valstybė ir nepriklausomos teisminės institucijos yra itin svarbios remiant perėjimo prie demokratijos procesus; pakartoja, kaip svarbu svarbu laikytis lyčių lygybės bei moterų teisių ir jas skatinti; taip pat skatinti socialinę raidą ir mažinti nelygybę; pripažįsta pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį telkiant visuomenės paramą demokratinėms reformoms kaimyninėse šalyse;

50.

apgailestauja dėl to, kad kai kuriose šalyse pilietinės visuomenės organizacijos ir toliau susiduria su dideliais apribojimais, pvz., kliūtimis judėjimo laisvei, bylomis prieš NVO lyderius ir žmogaus teisių gynėjus, varžančiomis administracinėmis procedūromis, agresyviu baudžiamųjų įstatymų dėl šmeižto prieš NVO naudojimu arba visišku jų veiklos uždraudimu, griežtomis finansavimo užsienio lėšomis kontrolės taisyklėmis arba reikalavimu gauti leidimą norint priimti finansinę paramą; šiuo požiūriu pabrėžia Europos demokratijos fondo reikšmę lanksčiai ir diskretiškai remiant prodemokratinius šalių visuomenių gebėjimus prieš demokratinius pokyčius ir jų metu;

51.

apgailestauja, kad trūksta pažangos siekiant rasti tvarų politinį „įšaldytųjų konfliktų“ sprendimą; pabrėžia, kad vykdant politinį dialogą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama ir laikomasi atitinkamų šalių teritorinio vientisumo ir tarptautiniu mastu pripažintų sienų; primygtinai ragina ES aktyviau įsitraukti sprendžiant šį klausimą;

52.

pabrėžia, kokios svarbios nacionalinės žmogaus teisių institucijos nacionalinio lygmens žmogaus teisių sistemoje – jos kontroliuoja, kaip laikomasi žmogaus teisių, didina informuotumą ir užtikrina teisių gynimą pažeidimų atveju; primygtinai ragina EIVT ir Komisiją parengti nacionalinių žmogaus teisių institucijų rėmimo politiką ir padėti šias institucijas kurti bei stiprinti, vadovaujantis Paryžiaus principais, nes tai išorės pagalbos, ypač teikiamos pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), prioritetas;

53.

išlieka susirūpinęs dėl demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir pagarbos žmogaus teisėms trūkumo Baltarusijoje;

54.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į selektyvaus teisingumo atvejus kai kuriose rytinėse kaimyninėse šalyse; primena, kad ES nuolatos ragino paleisti politinius kalinius, pvz., Juliją Tymošenko Ukrainoje; pakartoja, kad šalyse, kurios įsipareigojusios laikytis demokratinių vertybių, politinė ir baudžiamoji atsakomybė turėtų būti aiškiai atskirtos;

55.

remia visas priemones, kuriomis kuriamas politinis dialogas, itin svarbus užtikrinant pereinamojo laikotarpio proceso Egipte pažangą; išreiškia savo gilų susirūpinimą dėl naujausių krizių ir politinės poliarizacijos šalyje, įskaitant musulmonų brolijos rėmėjų ir kariuomenės kovas gatvėse, terorizmą ir smurtinius susirėmimus Sinajuje; smerkia ekstremistų smurtą prieš koptų krikščionių bendruomenes; išreiškia savo solidarumą su Egipto gyventojais, kovojančiais dėl demokratijos ir palankiai vertina Europos Sąjungos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pastangas ieškant krizės mažinimo sprendimo; dar kartą nurodo, kad reikia skubiai vykdyti konstruktyvų ir įtraukų politinį dialogą, kad būtų parengtas aiškus perėjimo prie tikros ir tvarios demokratijos veiksmų planas; ragina visus politinius šalies lyderius rasti būdą, kaip išeiti iš pavojingos aklavietės, ir susitarti dėl apčiuopiamų pasitikėjimo stiprinimo priemonių įgyvendinimo siekiant išvengti didesnio kraujo praliejimo ir poliarizacijos šalyje rizikos; ragina greitai grįžti prie demokratinio proceso, taip pat visapusiškai įtraukiai surengti laisvus ir sąžiningus prezidento bei parlamento rinkimus; primygtinai ragina Egipto institucijas aktyviau rengti visą apimančią konstituciją, kurioje būtų visiems numatytos vienodos teisės;

56.

ragina nedelsiant nutraukti visus smurto aktus, lytinius išpuolius ir kitą žeminantį elgesį protestuotojų moterų ir moterų teisių aktyvisčių atžvilgiu; ragina visus šiuos atvejus rimtai ir nešališkai ištirti, o kaltininkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

57.

ir toliau yra giliai susirūpinęs dėl kritinės padėties Sirijoje; kuo griežčiausiai smerkia cheminio ginklo ir itin didelio masto jėgos ir smurto prieš civilius gyventojus ir mažumas panaudojimą šalyje, kuri negali pateisinti jokiomis aplinkybėmis ir baisisi valstybės pažeidimų, kurie gali būti priskirti nusikaltimams žmoniškumui, mastu; primena savo tvirtą pritarimą Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro raginimui, kad JT Saugumo Taryba pavestų Tarptautiniam baudžiamajam teismui oficialiai ištirti padėtį Sirijoje; ragina visas ginkluotąsias grupuotes nedelsiant nutraukti smurtą šalyje; reiškia rimtą susirūpinimą dėl vykstančios humanitarinės krizės, įskaitant pabėgėlių padėtį, ir dėl pasekmių kaimyninėms šalims ir stabilumui regione; dar kartą pabrėžia, kad humanitarinė pagalba tiems, kuriems reikia pagrindinių prekių ir paslaugų Sirijoje ir kaimyninėse šalyse, turi būti nedelsiant vykdytinas tarptautinės bendruomenės ir Europos Sąjungos prioritetas; mano, kad konfliktus galima išspręsti politinėmis priemonėmis ir vykdant diplomatinius procesus; pabrėžia, kaip svarbu tiksliai įgyvendinti Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo; teigiamai vertina neseniai priimtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją ir JT Generalinio Sekretoriaus pasiūlymą 2013 m. gruodžio mėn. surengti Ženeva II konferenciją; smerkia krikščionių ir kitų religinių mažumų persekiojimą Artimuosiuose Rytuose;

58.

primena savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje (18), 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sahelio regione (19), ir ragina užtikrinti Sacharos gyventojų žmogaus teises bei pabrėžia būtinybę taikyti šias teises Vakarų Sacharoje ir Tindufo stovyklose, o taip pat užtikrinti laisvę jungtis į organizacijas, žodžio laisvę bei teisę rengti demonstracijas; reikalauja paleisti visus Sacharos politinius kalinius; ragina leisti atvykti į teritoriją nepriklausomiems stebėtojams, NVO ir žiniasklaidos atstovams; remia tai, kad laikantis atitinkamų Jungtinių Tautų rezoliucijų, taip pat ir tų, pagal kurias leidžiamas gyventojų apsisprendimas, būtų surastas teisingas ir abipusiai priimtinas politinis sprendimas dėl Vakarų Sacharos;

59.

mano, kad atskaitomybė už anksčiau padarytus pažeidimus yra neatskiriama tvaraus susitaikymo proceso dalis; ragina ES ir valstybes nares remti moteris ir pabrėžia, kaip ypač svarbu, kad moterys sistemingai dalyvautų taikos procese ir priimant politinius ir ekonominius sprendimus, įskaitant perėjimo prie demokratijos ir sprendžiant konfliktus; ragina paduoti karo nusikaltėlius į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir ragina valstybes nares šiuo klausimu sustiprinti bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu; palankiai vertina EIVT ketinimus parengti specialią politiką dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo siekiant padėti visuomenei spręsti praeities pažeidimų klausimus ir kovoti su nebaudžiamumu ir ragina šią politiką parengti laiku; pabrėžia, kad pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimą reikia spręsti nuosekliai atsižvelgiant į ES paramą tarptautinei baudžiamajai teisenai apskritai ir konkrečiai TBT; ypač atkreipia dėmesį į ES patirtį Vakarų Balkanuose, kuria galėtų būti remiamasi; ragina ES aktyviai remti naujai įsteigtus JT specialiojo pranešėjo tiesos, teisingumo, reparacijos ir nepasikartojimo užtikrinimo klausimais įgaliojimus;

60.

pabrėžia, kad pagrindinis ES požiūrio į pereinamojo laikotarpio teisingumą elementas turėtų būti parama institucinei teisminių institucijų reformai siekiant stiprinti teisinės valstybės veikimą pagal tarptautinius standartus; pabrėžia, kad seniau nusikaltimus padarę nusikaltėliai turi būti teisiami nacionaliniuose arba tarptautiniuose teismuose; pabrėžia, kad svarbu palaikyti viešą dialogą siekiant išspręsti praeities problemas ir numatyti tinkamas aukų konsultavimo ir kompensavimo programas, įskaitant nuostolių atlyginimą; mano, kad darbuotojų, dirbančių pereinamojo laikotarpio institucijose, ankstesnės veiklos tikrinimas yra su pereinamojo laikotarpio teisingumu susijęs patikimumo testas;

61.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuoseklių politikos sričių, kuriomis siekiama užtikrinti pereinamojo laikotarpio procesus po konfliktų, formavimas yra itin sudėtingas; taigi pabrėžia būtinybę didinti pagarbą tarptautinėms žmogaus teisėms, stiprinti humanitarinės teisės normų laikymąsi ginkluotų konfliktų metu ir gerinti su tuo susijusią stebėseną, taip pat ragina EIVT remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurių misija – skatinti, kad ginkluoti valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai laikytųsi humanitarinės teisės, ypač atkreipiant dėmesį į moterų teises ir vaikų interesus;

62.

griežtai smerkia rimtus žmogaus teisių pažeidimus ginkluotų konfliktų metu kilus naujoms ir tebevykstančioms krizėms, pvz., Sirijoje, Malyje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, ypač neteismines egzekucijas, išžaginimus ir kitas seksualinio smurto formas, kankinimus, savavališkus suėmimus ir kalinimus, ypač atsižvelgiant į moterų ir vaikų, kurie yra itin pažeidžiami, padėtį; ragina ES visais šiais atvejais kovoti su nebaudžiamumu ir remti vietos teisminių institucijų ir TBT veiksmus, kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina ES į visą savo veiklą išorės santykių srityje integruoti kankinimų prevencijos priemones;

63.

ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT atlikti visapusišką tragiškų įvykių Sirijoje, Libijoje ir Malyje ir kitų naujausių konfliktų politinę apžvalgą siekiant persvarstyti ES gaires tarptautinės humanitarinės teisės klausimais ir užtikrinti veiksmingesnį šių gairių įgyvendinimą; ragina ES remti dabartinę Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Šveicarijos vyriausybės iniciatyvą reformuoti šiuo metu taikomą tarptautinę valdymo sistemą, susijusią su tarptautine humanitarine teise; pritaria, kad ES įsitrauktų į JT Saugumo Tarybos reformą, kuria siekiama sudaryti sąlygas veiksmingai reaguoti į šiuolaikines krizes;

64.

teigiamai vertina 2014 m. sausio mėn. pradedamą įgyvendinti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso iniciatyvą, kuria bus suteikta galimybė daugiau kaip 8 tūkstančiams ES ir ne ES šalių piliečių baigti mokymą ir dalyvauti humanitarinėse operacijose visame pasaulyje, ir pažymi, kad 10 tūkstančių žmonių rems minėtąją iniciatyvą kaip „internetiniai savanoriai“, atlikdami užduotis, kurias galima atlikti namuose kompiuteriu;

65.

ragina ES parengti bendrą ES poziciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių,

66.

taip pat atkreipia dėmesį į blokuojamus pereinamuosius procesus šalyse ir regionuose, kuriuose valdantysis režimas sustabdė arba nutraukė reformas ir pereinamojo laikotarpio procesus; ragina ES tęsti savo pastangas įtikinti valdantįjį elitą šiose šalyse, taip pat kitose susirūpinimą keliančiose šalyse, kuriose valdymas vis dar autoritarinis, pradėti reformų procesą siekiant sukurti tvirtas ir stabilias demokratines valstybes, kuriose laikomasi teisinės valstybės principo ir gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės; mano, kad šios įtikinimo pastangos turi būti įtrauktos į visus dialogus su partneriais, įskaitant aukščiausio politinio lygmens dialogus, pasitelkiant visas aktualias ES išorės politikos sritis, t. y. vystymosi, prekybos ir kitą politiką;

67.

primena, kad šalyse ir regionuose, kuriuose pereinamieji procesai sustabdyti, trūksta politinių reformų ir nėra politinės atskaitomybės; pakartoja, kad visi piliečiai turi teisę visapusiškai ir laisvai dalyvauti politiniame gyvenime, kai organizuojami laisvi, sąžiningi ir atviri rinkimai, kuriuose dalyvauja daugiau nei viena partija ir naudojamasi įvairiais alternatyviais ir nepriklausomais žiniasklaidos šaltiniais;

68.

reiškia didelį susirūpinimą dėl pastaruoju metu priimtų represinių įstatymų ir dėl to, jog juos Rusijos valdžios institucijos savavališkai taiko, todėl dažnai užsipuolamos NVO, pilietinės visuomenės aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai, mažumos ir lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs asmenys (LGBTI), ir ragina ES išreikšti savo susirūpinimą visuose politiniuose lygmenyse; ragina paleisti Michailą Chodorkovskį ir kitus politinius kalinius ir smerkia teisingumo naudojamą politiniais tikslais; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas nešališkai ištirti Sergejaus Magnickio, Natalijos Estemirovos, Anos Politkovskajos, Stanislavo Markelovo ir Vasilijaus Aleksaniano mirtis ir įvykdyti teisingumą jų kaltininkams; apgailestauja, kad Taryba neatsižvelgė į 2012 m. spalio 23 d. Parlamento rekomendaciją dėl S. Magnickio bylos; todėl ragina Tarybą priimti sprendimą dėl bendro valstybės tarnautojų, susijusių su Sergejaus Magnickio mirtimi, ES sąrašo sudarymo; taip pat mano, kad šiame Tarybos sprendime reikėtų nustatyti tiems valstybėms tarnautojams taikytinas tikslines sankcijas; yra giliai susirūpinęs dėl ekstremalių dešiniųjų pažiūrų agresyviai nuteiktų grupių, kurios internetu kontaktuoja LGBTI asmenis, siekdami juos išvilioti ir užpulti, bei įkelia į internetą šimtus šių veiksmų vaizdo įrašų; ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas Rusijoje teikti daugiau paramos LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjams, laikantis atitinkamų gairių;

69.

reiškia susirūpinimą dėl vis besitęsiančių represijų prieš nepriklausomus žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus ir dėl politinių skirtingų nuomonių suvaržymo Kuboje; atkreipia dėmesį į sąžinės kalinių padėtį Kuboje – jie ir toliau nuteisiami remiantis sufabrikuotais kaltinimais arba laikomi sulaikyti iki teismo; ragina EIVT ir ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją Jungtinėse Tautose skatinti sudaryti tarptautinį nepriklausomą tyrimo komitetą, kuris ištirtų aplinkybes, kuriomis 2012 m. liepos mėn. mirė Kubos žmogaus teisių gynėjai ir taikūs disidentai Oswaldo Payá Sardiñas (2002 m. A. Sacharovo premijos laureatas) ir Harold Cepero;

70.

pabrėžia, kad būtina tarptautiniu mastu stebėti žmogaus teisių padėtį Kinijoje, ir ragina ES valstybes nares aktyviai įsitraukti, kad toks stebėjimas būtų vykdomas, atsižvelgiant į nesėkmingą ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais, kai nepavyko pasiekti reikšmingų ir apčiuopiamų rezultatų; tebėra susirūpinęs dėl to, kad taikomi didėjantys apribojimai žmogaus teisių gynėjams, teisininkams, pilietinės visuomenės aktyvistams, žurnalistams ir tinklaraštininkams; remia vidinį Kinijos gyventojų poreikį naudotis jiems priklausančiomis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis; primena, kad ES šiuo klausimu galėtų padėti sukurti didesnį pasitikėjimą, rasti naujas dialogo formas ir patobulinti jau esamas priemones;

71.

primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas pradėti rimtą dialogą su Tibeto gyventojais siekiant įvertinti esmines didelio susideginimo atvejų skaičiaus priežastis; smerkia priverstinį Tibeto klajoklių apgyvendinimą kitoje vietoje ir perkėlimą, nes tai kelia pavojų, kad išnyks gyvenimo būdas, neatskiriamas nuo Tibeto tapatybės; primygtinai ragina EIVT, laikantis neseniai patvirtintų ES gairių dėl religijos ir tikėjimo laisvės, atkreipti ypatingą dėmesį į represijų prieš religiją Tibete klausimą ir ragina Kiniją nutraukti šias Tibeto budizmo ribojimo politikos priemones; pabrėžia, kad reikia tobulinti švietimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant dvikalbiam švietimui regione, kad būtų išsaugotas nacionalinis savitumas ir paveldas ir būtų panaikintos jaunimo nedarbo priežastys;

72.

reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Irane, tebesitęsiančių represijų prieš reformų vykdytojus, didėjančio politinių kalinių ir sąžinės bei tikėjimo kalinių skaičiaus, bahajų bendruomenės diskriminavimo ir persekiojimo, pastovaus didelio įvykdytų mirties bausmių skaičiaus (taip pat nepilnamečių), paplitusių kankinimų, nesąžiningų teismų ir milžiniškų sumų, reikalaujamų paleidžiant už užstatą, didelių informacijos, žodžio, susirinkimų, tikėjimo, švietimo ir judėjimo laisvių apribojimų; teigiamai vertina kelių sąžinės kalinių, įskaitant teisininkę ir A. Sacharovo premijos laureatę Nasrin Sotoudeh, paleidimą Irane; ragina Irano valdžios institucijas paleisti tris opozicijos lyderius Mehdi Karroubi, Zahra Rahnavard ir Mir Hossein Mousavi daugiau kaip dvejus metus laikomus namų arešto sąlygomis nepateikus kaltinimų ir leisti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių Irane klausimais apsilankyti šalyje, siekti paskelbti mirties bausmės moratoriumą, panaikinti interneto cenzūrą ir suteikti žodžio laisvę Irane; pažymi, kad atnaujinti Irano ir tarptautinės bendruomenės diplomatiniai santykiai, ir tikisi, kad E3+3 ir Irano derybos dėl Irano atominio ginklo bus sėkmingai ir visiems priimtinu būdu baigtos;

73.

išreiškia itin gilų susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties pablogėjimo Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR), pažymi Europos Parlamento priimtą atitinkamas skubias rezoliucijas (pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį) ir ragina KLDR dalyvauti prasmingame dialoge žmogaus teisių klausimais su Europos Sąjunga; ragina KLDR nutraukti be teismo vykdomas egzekucijas ir prievartinius dingimus, išlaisvinti politinius kalinius ir leisti savo piliečiams laisvai keliauti šalies viduje ir už jos ribų; ragina KLDR sudaryti sąlygas nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos žodžio ir spaudos laisvei, taip pat suteikti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto; atkreipia dėmesį, kad visi provokaciniai KLDR veiksmai ir ribojamosios priemonės savo piliečiams lėmė visuotinį skurdą ir materialinį nepriteklių;

74.

reiškia gilų susirūpinimą dėl Kašmyro, kur smerktinas kiekvienas smurto prieš civilius aktas; žino, kad pradėtas tirti neatpažintų kapų klausimas; nepaisant to, primygtinai ragina bet kokių bandymų nustatyti atsakomybę ir užtikrinti atskaitomybę už civilių asmenų teisių pažeidimus pagrindu laikyti žmogaus teisių apsaugos mechanizmus;

75.

ragina Europos Sąjungą įsipareigoti sukurti koordinuotą ir įtraukią strategiją Saheliui siekiant, viena vertus, apsaugoti regioną, kita vertus, skatinti gerbti žmogaus teises regione, kad būtų nutrauktas smurtas, pavyzdžiui, kankinimai, dažni savavališki opozicijos atstovų ir žurnalistų sulaikymai, baudimas už taikias demonstracijas, smurtas prieš moteris, pavyzdžiui, išžaginimai, priverstinės santuokos, lyties organų žalojimas, diskriminacija dėl priklausymo etninei grupei ir kastai, siekiant taip padėti sukurti teisinę valstybę, kurioje būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės;

76.

yra labai susirūpinęs tuo, kad keliose šalyse į pietus nuo Sacharos, ypač Ugandoje, Nigerijoje, Kamerūne ir Senegale, vis dažniau valstybė panaudoja smurtą LGBTI asmenų atžvilgiu; tvirtai smerkia bandymus įgyvendinti dar griežtesnius įstatymus tose šalyse, kur homoseksualumas jau laikomas nusikaltimu; ragina kolegas parlamentų narius nebereaguoti į populistinį ir konservatyvų spaudimą, taip pat religinių lyderių daromą spaudimą, ir apsaugoti visų piliečių, įskaitant LGBTI asmenis, teises; pažymi, kad 76 šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu, penkiose iš jų numatyta mirties bausmė; dar kartą apgailestauja, kad Kotonu susitarimas buvo pasirašytas be diskusijų apie diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos kaip politinio dialogo dalies, kaip to ne vieną kartą prašė Parlamentas; primena Komisijai ir Tarybai, kad Parlamentas yra tvirtai nusiteikęs įtraukti šį aspektą į kitą Susitarimo peržiūrą;

77.

ragina ES parengti veiksmingą sankcijų numatymo visiems režimams, kurie prieš civilius gyventojus taiko represinius metodus, politiką;

78.

ragina ES toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, be kita ko, laiku suteikiant laikiną buveinę tiems, kuriems kyla pavojus; ragina ES išplėsti savo žmogaus teisių gynėjų rėmimo politiką ir ją taikyti informatoriams ir tiriamosios žurnalistikos atstovams, kurie gali gerokai padėti apsaugoti ir skatinti žmogaus teises;

79.

džiaugiasi tuo, kad ES ir toliau remia rinkimų procesus visame pasaulyje – organizuoja rinkimų stebėjimo misijas ir rinkimų ekspertų misijas, teikia pagalbą rengiant rinkimus ir paramą vietos stebėtojams; pažymi, kad organizuojant šias misijas neseniai buvo prisidedama remiant demokratinius procesus ES kaimyninėse šalyse, joms vykstant valdžia buvo perduota opozicijai (Senegalas) ir buvo sustiprinta po konflikto besiformuojanti demokratija (Siera Leonė);

80.

pabrėžia, kaip svarbu imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijų ataskaitas ir rekomendacijas; palankiai vertina savo iniciatyvą stiprinti tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas, įtraukiant jas į demokratijos veiksmų planą atitinkamoje šalyje, ir vyriausiajam stebėtojui pavesti specialų uždavinį su Parlamento nuolatinių organų pagalba užtikrinti tolesnių su rekomendacijomis susijusių veiksmų vykdymą ir šių rekomendacijų įgyvendinimą;

81.

pabrėžia parlamentų veiklos pajėgumų stiprinimo laikotarpiais tarp rinkimų svarbą; atsižvelgdamas į tai primena ES Aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais prisiimtą įsipareigojimą vystomąjį bendradarbiavimą pagrįsti demokratine atsakomybe, ypatingą dėmesį skiriant sustiprintam parlamentų vaidmeniui; primygtinai ragina ES siekti teisėmis grindžiamo požiūrio, kad žmogaus teisių principai būtų integruoti į ES vykdomą veiklą, ir žmogaus teisių klausimus populiarinti pasaulinėje vystymosi darbotvarkėje, kaip įsipareigota veiksmų plane;

82.

primena Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą stebint rinkimus daugiau dėmesio skirti moterų, tautinių mažumų ir neįgaliųjų – ir kaip kandidatų, ir kaip rinkėjų – dalyvavimui rinkimuose; prašo visada atsižvelgti į ES rinkimų stebėjimo misijų išvadas rengiant programas, skirtas visapusiškam ir lygiam moterų dalyvavimui rinkimų procesuose remti, ir įgyvendinant misijų rekomendacijas;

83.

pabrėžia ypatingą saviraiškos laisvės, įskaitant laisvą žiniasklaidą, svarbą pereinamaisiais laikotarpiais; palankiai vertina ES įsipareigojimą parengti saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime gaires ir rekomenduoja ES nustatyti metodologiją, kuria remiantis būtų galima stebėti teisės aktų, kuriais apribojamas pliuralizmas ir spaudos laisvė trečiosiose šalyse, pokyčius ir į juos reaguoti;

84.

reiškia rimtą ir nuolatinį susirūpinimą dėl interneto cenzūros ir šio reiškinio paplitimo įvairiose šalyse; pabrėžia, kad ES savo politikoje pirmenybę turi suteikti dalyvavimo teisei ir teisei naudotis informacija, kaip pagrindinių demokratijos principų įgyvendinimo pagrindu, ir tai taip pat turi būti vykdoma interneto pagalba bei naudotis prieinamais viešosios atskaitomybės mechanizmais, pvz., atvirais duomenimis; mano, tai turėtų būti visų lygių dialogo su trečiosiomis šalimis dalimi, įskaitant dvišalius santykius, taip pat aukščiausiuoju lygmeniu; pabrėžia interneto žiniasklaidos svarbą pilietinės visuomenės veikimui ir jos veiksmingumui, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, profesines sąjungas ir informatorius; ragina Komisija ir EIVT sustiprinti pastangas integruojant skaitmeninę laisvę į ES išorės santyklius;

85.

apgailestaudamas pažymi tendenciją vykdyti įstatymus, kuriais ribojama LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjų saviraiškos laisvė ir susirinkimų laisvė; pažymi, kad tokie įstatymai šiuo metu galioja Lietuvoje ir Rusijoje, svarstomi Ukrainoje, taip pat buvo pasiūlyti Gruzijoje, Armėnijoje ir Kazachstane; sveikiną Moldovą panaikinus įstatymą, kuriuo draudžiama „kitų nei su santuoka ar šeima susijusių santykių propaganda“; ragina ES delegacijas atitinkamose šalyse išreikšti ES susirūpinimą būtent dėl šių įstatymų;

86.

visapusiškai remia strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje išreikštą ES teigiamą poziciją dėl visų žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos ir įsipareigojimą atvirai prieštarauti bet kokiems bandymams sumenkinti pagarbą žmogaus teisių visuotinumui; pakartoja apie savo paramą ir ragina ES laikytis žmogaus teisių nedalomumo ir visuotinumo principo, įskaitant Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte įtvirtintas teises, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos sutarties (V antraštinės dalies, I skyriaus „Bendrosios nuostatos dėl Sąjungos išorės veiksmų“) 21 straipsnį;

87.

pakartoja, kad remia JT žmogaus teisių sistemos, kuri itin svarbi užtikrinant pažangą visuotinių žmogaus teisių srityje, stiprinimą; pripažįsta ES pastangas persvarstant JT žmogaus teisių tarybos veiklą ir ragina visas Žmogaus teisių tarybos nares laikytis aukščiausių žmogaus teisių standartų ir įgyvendinti savo įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė prieš jas išrenkant; mano, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir JT pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti specialiąsias procedūras, nepriklausomumas yra pagrindinė išankstinė jų efektyvaus veikimo sąlyga, ir pabrėžia savo nuožiūra naudojamų lėšų skyrimo būtinybę siekiant tai užtikrinti;

88.

palankiai vertina antrojo visuotinio periodinio vertinimo proceso ciklo pradžią ir ragina ES ir toliau didelį dėmesį skirti visuotinio periodinio vertinimo procedūros stiprinimui ir atidžiai stebėti vertinimo rekomendacijų, kurioms šalys pritarė ir kurias pažadėjo vykdyti, įgyvendinimo mastą;

89.

ragina ES valstybes nares vykdyti ES strateginėje programoje prisiimtus įsipareigojimus ratifikuoti ir įgyvendinti pagrindines tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, visų pirma ratifikuojant ir įgyvendinant dešimt pagrindinių JT žmogaus teisių sutarčių ir jų fakultatyvinių protokolų, ir parengti atitinkamus pareiškimus dėl visų pavienių skundų priėmimo ir tyrimų procedūrų užtikrinimo; pabrėžia, kad toks ratifikavimas svarbus ES žmogaus teisių politikos vidaus ir išorės patikimumui; reiškia gilų susirūpinimą, kad nuolatinis tam tikrų ES valstybių narių negebėjimas atitinkamiems JT žmogaus teisių padėties stebėjimo organams laiku pateikti periodines ataskaitas taip pat mažina ES žmogaus teisių politikos patikimumą trečiosiose šalyse;

90.

ragina ES skatinti trečiąsias šalis visapusiškai bendradarbiauti su JT specialiaisiais pranešėjais ir nepriklausomais ekspertais žmogaus teisių klausimais, be kita ko, išduodant nuolatinius kvietimus ir priimant tokius ekspertus;

91.

ragina ES ir jos valstybes nares teikti paramą Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei įgyvendinant jos 2012 m. ataskaitą dėl JT pagal sutartis suformuotų organų, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį stebint, kaip realiai įgyvendinami įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, kuriuos prisiėmė valstybės, pasirašiusios JT žmogaus teisių sutartis, stiprinimo;

92.

apgailestauja dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliucijos A/HRC/RES/21/3 dėl tradicinių vertybių, kurioje pažeidžiamas universalių ir nedalomų žmogaus teisių principas, patvirtinimo ir teigiamai vertina ES nepritarimą jai; apgailestauja, kad priėmus rezoliuciją A/HRC/RES/17/19 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės nebuvo imtasi tolesnių veiksmų ir ragina šiuo klausimu dirbančią valstybių, įskaitant Pietų Afriką, grupę šios rezoliucijos atžvilgiu kuo skubiau imtis tolesnių veiksmų; teigiamai vertina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro veiklą skatinant LGBTI asmenų žmogaus teises ir jų apsaugą, visų pirma rengiant pareiškimus, pranešimus ir naują kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free and Equal); ragina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisarą tęsti šią veiklą ir garsiai pasisakyti prieš vadinamuosius „antipropagandos“ įstatymus, kuriais ribojama susirinkimų laisvė ir saviraiškos laisvė;

93.

atsižvelgdamas į tarptautinės humanitarinės teisės principus, išdėstytus 1907 m. Hagos reglamentuose (42–56 straipsniai), Ketvirtojoje Ženevos konvencijoje (GC IV, 27–34 ir 47–78 straipsniai) ir I papildomo protokolo nuostatose, pabrėžia, jog ES privalo užtikrinti, kad partneriai, patenkantys į okupacinių pajėgų kategoriją, laikytųsi savo pareigų okupuotų teritorijų gyventojų atžvilgiu; primena, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę okupacinių pajėgų valdžia turi okupuotų teritorijų gyventojams užtikrinti viešąsias sveikatos normas, maisto tiekimą ir medicininės pagalbos teikimą; primena, kad draudžiamas bet koks okupacinių pajėgų šalies civilių gyventojų perkėlimas į okupuotą teritoriją ir kad baudžiamaisiais nusikaltimais kaltinamiems asmenims turi būti užtikrintos procedūros, kuriomis būtų laikomasi tarptautiniu mastu pripažintų teisminių garantijų, pvz., jie turi būti informuojami apie savo suėmimo priežastį, apie konkretų nusikaltimą, kuriuo yra kaltinami, ir turi būti kuo greičiau įvykdytas sąžiningas teismo procesas;

94.

dar kartą išreiškia savo tvirtą paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui; mano, kad vis didesnis dalyvaujančių šalių skaičius yra svarbus pokytis stiprinant Teismo visuotinumą; palankiai vertina tai, kad 2012 m. balandžio mėn. Gvatemala, o 2013 m. vasario mėn. Dramblio Kaulo Krantas ratifikavo Romos statutą;

95.

ragina ES užsienio reikalų ministrus priimti Užsienio reikalų tarybos išvadas, kuriomis patvirtinama aktyvi ES ir jos valstybių narių parama Tarptautiniam baudžiamajam teismui, atsižvelgiant į ES pastangas nuolat persvarstyti, atnaujinti ir plėsti Tarptautinio baudžiamojo teismo turimas priemones ir išreiškiant atnaujintą įsipareigojimą dirbti siekiant Romos statuto visuotinumo, kad būtų išplėsta sunkių nusikaltimų aukų teisė kreiptis į teismą pagal tarptautinę teisę;

96.

apgailestauja, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas vis dar neįtrauktas į naujo BLS reglamento konvencijų, kurias reikalaujama pasirašyti norint gauti BSL+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, sąrašą; pažymi, kad daugelis šalių, pageidaujančių gauti BSL+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, nėra pasirašiusios arba nėra ratifikavusios Romos statuto (pvz., Armėnija ir Pakistanas); pakartoja savo rekomendaciją, kad Romos statutas būtų įtrauktas į būsimą konvencijų sąrašą;

97.

ragina ES ir jos valstybes nares pabrėžti Romos statuto ir Susitarimo dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų ratifikavimo ir įgyvendinimo svarbą vykdant derybas ir politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, regioninėmis organizacijomis ir kitomis regioninėmis grupėmis ir nuostatas dėl TBT ir tarptautinio teisingumo įtraukti į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis;

98.

ragina EIVT užtikrinti, kad visos ES delegacijos ir ES specialieji įgaliotiniai būtų visapusiškai informuojami apie ES Tarybos sprendimą ir veiksmų planą dėl TBT ir apie ES papildomumo priemonių rinkinį, taip pat aktyviai populiarinti TBT, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir kovoti su nebaudžiamumu už Romos statute numatytų nusikaltimų įvykdymą;

99.

ragina ES delegacijas ir ES specialiuosius įgaliotinius, ypač ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, politiiuose dialoguose ir susitikimuose su trečiosiomis šalimis aktyviai remti TBT, jo sprendimų įgyvendinimą ir kovą su nebaudžiamumu įvykdžius Romos statute numatytus nusikaltimus; be to, siūlo didinti Tarptautiniam baudžiamajam teismui teikiamą finansinę paramą;

100.

teigiamai vertina ES papildomumo skatinimo priemonių rinkinį ir ragina EIVT bei Europos Komisiją imtis papildomų veiksmų, kad jis būtų veiksmingai įgyvendintas; ragina ES užtikrinti, kad parama Tarptautiniam baudžiamajam teismui būtų veiksmingai integruota į visas aktualias ES užsienio politikos sritis;

101.

ragina ES valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Romos statutą suderinant nacionalinės teisės aktus su visomis Statute nurodytomis pareigomis ir reaguoti į TBT prašymus teikti pagalbą ir bendradarbiauti visais Teismo procedūrų etapais (pirmiausia tai – preliminarus nagrinėjimas, tyrimas, sulaikymas ir perdavimas, aukų ir liudytojų apsauga, laikinas paleidimas ir nuosprendžių vykdymas); apgailestauja, kad įnašai į Aukų patikos fondą tebėra nepakankami, ir ragina ES valstybes nares užtikrinti išteklius, reikalingus, kad būtų visapusiškai vykdomi šio fondo įgaliojimai;

102.

reiškia paramą tinkamam visuomenės informavimo veiklos finansavimui iš nuolatinio Teismo biudžeto ir pabrėžia, kokia ši veikla svarbi siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų pastebimas;

103.

ragina ES valstybes nares ratifikuoti Romos statuto Kampalos pakeitimus ir skatinti trečiąsias šalis juos taip pat ratifikuoti;

104.

ragina ES ir jos valstybes nares aktyviau kovoti su nebaudžiamumu ES viduje, ragina jas šiuo klausimu atsižvelgti į Europos informacijos centrų tinklo rekomendacijas dėl asmenų, kaltų dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

105.

pakartoja savo tvirtą prieštaravimą mirties bausmei ir mano, kad visuotinis mirties bausmės moratoriumas siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo yra pagrindinis ES žmogaus teisių politikos tikslas; pabrėžia, kad niekada nebuvo įrodyta, jog mirties bausmė yra veiksminga atgrasymo nuo nusikaltimų priemonė ir pabrėžia, kad pagal turimus duomenis mirties bausmė dažniausiai skiriama socialiai remtiniems asmenims; palankiai vertina Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pastangas Jungtinių Tautų Organizacijoje, kurios paskatino 2012 m. gruodžio mėn. priimti Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo; tačiau nerimauja dėl to, kad kai kuriose šalyse vėl imta vykdyti mirties bausmę; ragina ES toliau vykdyti tikslines kampanijas mirties bausmės klausimu ir aktyviau įsitraukti į dialogą su ją vis dar taikančiomis šalimis; tikisi, kad su juo bus tinkamai konsultuojamasi persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti ar kankinimui (jį buvo planuojama persvarstyti 2013 m.);

106.

apgailestauja dėl to, kad Baltarusija yra vienintelė valstybė Europos kontinente, kuri išsaugojo mirties bausmę; pakartoja, kad labai apgailestauja dėl mirties bausmės įvykdymo Dmitrijui Konovalovui ir Vladislavui Kovaliovui; dar kartą ragina Baltarusiją įgyvendinti mirties bausmės taikymo moratoriumą, kuris galiausiai turėtų paskatinti mirties bausmės panaikinimą;

107.

pakartoja, kad Europos įmonės vykdydamos savo veiklą turėtų laikytis žmogaus teisių standartų. Tai būtina ir veikiant už ES ribų; išreiškia savo susirūpinimą dėl informacijos apie kai kurių ES bendrovių bendradarbiavimą su autoritariniais režimais, ypač kai prekyba „jautriomis prekėmis“, t.y. informacinių technologijų ir ryšių srityje paskatino žmogaus teisių pažeidimus.

108.

primena, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant ir verslo vykdomą veiklą už ES ribų bei užtikrinti tokią atsakomybę visoje tiekimo grandinėje; yra įsitikinęs, kad Europos įmonės ir joms pavaldžios bendrovės arba subrangovai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenįvisame pasaulyje skatinant ir skleidžiant geriausiaus tarptautinius standartus, susijusius su verslu ir žmogaus teisėmis; pabrėžia, kaip svarbu teikti tikslingas ataskaitas apie tai, kokį poveikį žmogaus teisėms, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai daro Europos investicijų banko (EIB) arba Europos kreditų agentūrų teikiamais eksporto kreditais remiami projektai; pabrėžia, kad šių įstaigų vykdoma finansavimo veikla reikėtų prisidėti prie bendrųjų Sąjungos išorės veiksmų principų, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje;

109.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą informuoti apie įsipareigojimų, prisiimtų pagal ES veiksmų planą žmogaus teisių srityje įgyvendinimą pasiremiant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais; Apgailestauja dėl Komisijos pažangos trūkumo reaguojant į Parlamento prašymą pasiūlyti įstatymus, kuriais ES įmonės būtų įpareigotos užtikrinti, kad jų pirkiniais nebūtų remiami konfliktų kaltininkai ir nebūtų prisidedama prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų;

110.

primena Komisijai 2010 m. rugsėjo mėn. jos prisiimtą įsipareigojimą išnagrinėti priverčiamojo kalinių darbo trečiosiose šalyse klausimą bei atitinkamai persvarstyti ES atsaką ir prašo Komisijos pranešti Parlamentui apie šio proceso rezultatus; ragina Komisiją parengti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama į ES importuoti priverčiamojo ir kalinių darbo prekes;

111.

primena Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnius, kuriuose teigiama, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis ir turi teisę naudotis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų; pabrėžia, kad yra svarbu kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, kalbos, religijos, kastos, socialinės kilmės, kultūros, amžiaus, gimimo, negalios ar kito statuso; pakartoja savo raginimą ES vykdant savo žmogaus teisių politiką didelį dėmesį skirti kovai su diskriminacija ir netolerancija ir savo politiką paremti įtraukia ir išsamia nediskriminavimo apibrėžtimi; pabrėžia, kad pagarba mažumų teisėms yra itin svarbi taikai, vystymuisi ir demokratijai; palankiai vertina ir skatina tolesnį ES bendradarbiavimą šiuo klausimu su Jungtinėmis Tautomis ir regioninėmis organizacijomis;

112.

ragina ES ypatingą dėmesį skirti visuomenės suskirstymu sluoksniais, pvz., kastų ir panašiomis paveldėto statuso sistemomis, paremtai diskriminacijai, kuri daro labai žalingą ir kai kada netgi griaunantį poveikį lygioms galimybėms naudotis žmogaus teisėmis; mano, kad šalys, kuriose dar egzistuoja kastų sistema, turėtų būti primygtinai raginamos ją uždrausti ir užtikrinti, kad kovos su kastų sistema įstatymai būtų tikrai įgyvendinti;

113.

pabrėžia, kad teisė į minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę, numatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra pagrindinė žmogaus teisė, tarpusavyje susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, apimanti teisę tikėti arba netikėti ir laisvę vienodomis teisėmis privačiai ar viešai, vienam arba bendrai su kitais praktikuoti teistinius, neteistinius arba ateistinius įsitikinimus, taip pat teisę priimti, keisti ir atsisakyti arba susigrąžinti pasirinktą tikėjimą; ragina ES tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose ir palaikant dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis ginti teisę į religijos ar tikėjimo laisvę;

114.

primena, kad teisė į karo prievolės atsisakymą dėl įsitikinimų yra teisėtas naudojimasis teise į minties, sąžinės ir religijos laisvę, ir primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares reikalauti, kad privalomos karinės tarnybos sistemas turinčios šalys numatytų viešąjį interesą atitinkančią nebaudžiamojo pobūdžio alternatyvią nekovinę arba civilinę tarnybą ir nebaustų, o tuo labiau laisvės atėmimu, asmenų, atsisakančių atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų;

115.

itin griežtai smerkia diskriminaciją, netoleranciją, smurtą ir žudymą dėl religijos arba tikėjimo, nepaisant šių reiškinių aplinkybių ir to, kokių asmenų atžvilgiu jie pasitaiko; yra ypač susirūpinęs dėl vis intensyvesnių bandymų sumažinti pagal religines pozicijas susiskaidžiusių tautų vidaus skirtumus griebiantis smurto ir persekiojimo, nes tokie veiksmai yra ilgalaikės taikos ir susitaikymo trukdis; taip pat yra susirūpinęs dėl vis didėjančio bendro vyriausybės ir visuomenės priešiškumo daugelyje šalių, religinėms ar tikėjimo mažumoms ir toliau neleidžiant laisvai atlikti apeigų ar viešai išpažinti savo religijos ar tikėjimo; pastebi, kad socialinis priešiškumas ir išpuoliai prieš religines ar tikėjimo grupes, dėl kurių žūsta ir sužalojama daug žmonių, vis intensyvėja, o nebaudžiamumas ir religinių ar tikėjimo mažumų grupių apsaugos trūkumas išlieka problema;

116.

prieštarauja bet kokiems teisės aktams, kuriais asmenų padėtis bloginama už tai, kad jie pakeitė religiją ar tikėjimą; reiškia gilų susirūpinimą, kad dėl tokių teisės aktų asmenys tam tikrose šalyse įkalinami ar netgi baudžiami mirties bausme; taip pat yra susirūpinęs, kad religijos atsisakę arba ją pakeitę asmenys susiduria su socialiniu priešiškumu, pvz., smurtu ir bauginimu; nepritaria įstatymams, kuriais baudžiama už teiginius, laikomus šventvagiškais, šmeižiančiais ar įžeidžiančiais religiją ar religinius simbolius, asmenybes ar jausmus; konstatuoja, kad šie įstatymai neatitinka priimtų tarptautinių žmogaus teisių standartų; smerkia Afganistano, Bangladešo, Egipto, Pakistano ir Saudo Arabijos šventvagystės įstatymų nuostatas, kuriose numatytas įkalinimas ir mirties bausmė;

117.

teigiamai vertina pastaruosius raginimus pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) pateikti pasiūlymų, kuriais būtų teikiama pirmenybė pilietinės visuomenės kovai su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo; ragina ES remti įtraukius kultūrų ir tikėjimų dialogo ir bendradarbiavimo įvairiais lygmenimis veiksmus, į kuriuos įtraukiami bendruomenių lyderiai, moterys, jaunimas ir etninių mažumų atstovai ir kuriais siekiama skatinti kurti taiką ir visuomeninę sanglaudą; ragina ES ir jos valstybes nares parengti dotacijų sistemas religijai ar tikėjimui apsaugoti ir skatinti šalyse, kuriose šiai teisei kyla didžiausias pavojus;

118.

teigiamai vertina ES įsipareigojimą teisę į religijos ar tikėjimo laisvę skatinti tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant JT, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Europos Tarybą ir kitus regioninius mechanizmus; ragina Europos Sąjungą JT Generalinėje Asamblėjoje ir toliau teikti metinę rezoliuciją dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus;

119.

išreiškia savo visapusišką paramą JT veiklai užtikrinant moterų teises ir didesnių galių joms suteikimą; ragina ES inicijuoti tikslinę kampaniją moterų dalyvavimo politikoje ir ekonomikoje klausimais ir remti kovos su smurtu dėl lyties ir kovos su moterų žudymu iniciatyvas; remia Lyčių lygybės veiksmų ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje plano įgyvendinimą; ragina ES delegacijas į savo ES gairių dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija, įskaitant priverstines santuokas, įgyvendinimo vietoje strategijas įtraukti specialias priemones, susijusias su išorinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo vaidmeniu; pabrėžia, kad Komisijos ir valstybių narių vaidmuo šioje srityje ir Sąjungoje, ir už jos ribų negali apsiriboti tik kova su įvairių rūšių smurtu prieš moteris, neatsižvelgiant į tai, ar tai fizinis, ar psichologinis, ar socialinis, ar ekonominis smurtas, taip pat pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę lyčių požiūriu švietimui, taikomam nuo kuo jaunesnio amžiaus; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą toliau skatinti trečiąsias šalis rengiant nacionalinės teisės aktus atsižvelgti į moterų teises ir užtikrinti, kad visos nuostatos bus visapusiškai įgyvendintos;

120.

pakartotinai smerkia prievartą ir visų formų smurtą prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje; todėl ragina visas Europos Tarybos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo, o ES – pradėti prisijungimo prie konvencijos procesą siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų dėl smurto prieš moteris nuoseklumą; pabrėžia informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų svarbą bendruomenėse, kuriose praktikuojamas moterų lyties organų žalojimas, jaunų mergaičių seksualinis išnaudojimas, ankstyvos ir priverstinės santuokos, moterų žudymas ir kitų su lytimi susijusių žmogaus teisių pažeidimai, taip pat pabrėžia, jog rengiant ir įgyvendinant šias kampanijas svarbu įtraukti žmogaus teisų gynėjus, jau kovojančius už tai, kad minėtosios praktikos būtų atsisakyta; ragina EIVT ir ES valstybes nares ir toliau spręsti klausimą dėl moterų lyties organų žalojimo su šalimis partnerėmis, kuriose ši praktika vis dar taikoma, palaikant politinį dialogą ir dialogą politikos krypčių klausimais;

121.

ragina ES dar labiau ginti reprodukcines teises ir pabrėžia, kad ši politika turi tapti vienu iš pagrindinių vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aspektų; griežtai smerkia gėdingą moterų lyties organų žalojimą tam tikruose Afrikos regionuose, nužudymus dėl garbės, priverstinius abortus ir priverstines santuokas; primena apie svarbias išvadas, padarytas Kaire surengtos Tarptautinės Jungtinių Tautų konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais, metu.

122.

remia JT Generalinio Sekretoriaus iniciatyvą „Pirmiausia – išsilavinimas“, nes išsilavinimo prieinamumas didina apsaugą nuo mergaičių ateičiai kylančių pavojų – ankstyvos santuokos ir nėštumo, ŽIV, skurdo, smurto šeimoje ir lytinio smurto, taip pat mažėja ir vaikų bei motinų mirštamumas;

123.

ragina dėti daugiau pastangų, kad iki termino būtų kiek įmanoma pasiekta Tūkstantmečio vystymosi tikslų, susijusių su lyčių lygybe, motinų sveikata ir galimybe naudotis sveikatos sistema, siekti išsilavinimo ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos teisių, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, mergaitėms ir jaunoms moterims, o valstybes – tvirtai įsipareigoti pagerinti atskaitomybės ir stebėsenos mechanizmus, skirtus galiojantiems žmogaus teisių įsipareigojimams, skatinti teisę visiems kreiptis į teismą ir užtikrinti veiksmingą visų žmonių, įskaitant labiausiai atskirtas ir socialiai remtinas grupes, dalyvavimą rengiant sprendimus, juos priimant ir įgyvendinant; primygtinai rekomenduoja aptariant Tūkstantmečio vystymosi tikslus laikotarpiui po 2015 m. nustatyti atskirą tikslą siekti moterų teisių ir lyčių lygybės, ypač daug dėmesio skiriant seksualinei bei reprodukcinei sveikatai ir teisėms;

124.

primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad atliekant Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD+20) peržiūrą būtų atliekama išsami visų aspektų, susijusių su galimybe visapusiškai naudotis seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, peržiūra, ir dar kartą patvirtinti stiprų ir pažangų požiūrį į seksualines ir reprodukcines teises, užtikrinamas visiems taikant tarptautinius žmogaus teisių standartus ir atsižvelgiant į vis didėjančią atskaitomybę už jų taikymą; taip pat ragina jas visų pirma užtikrinti, kad peržiūra būtų atliekama laikantis dalyvavimo principo ir kad įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę, taip pat moteris, paauglius ir jaunimą, būtų suteikiama galimybė prasmingai dalyvauti; primena, kad tokios peržiūros sistema turi būti pagrįsta žmogaus teisėmis, be to, šioje sistemoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas seksualinėms ir reprodukcinėms teisėms;

125.

reiškia didelį susirūpinimą dėl išžaginimų; apgailestauja dėl nepaprastai paplitusio nebaudžiamumo už išžaginimus tokiose šalyse kaip Indija ir Pakistanas;

126.

smerkia gausų išžaginimų, kaip karo ginklo, naudojimą, ypač Didžiųjų Ežerų regione; atkreipia dėmesį į tai, kad su lytimi susiję nusikaltimai ir seksualinis smurtas yra įtraukti į Romos statutą juos priskiriant karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui arba jie yra laikomi genocido arba kankinimų sudėtine dalimi; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina 2013 m. birželio 24 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2106 dėl seksualinio smurto prevencijos vykstant konfliktams, kurioje patvirtinama, kad TBT atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu už seksualinius ir su lytimi susijusius nusikaltimus; ragina ES visapusiškai remti šių principų įgyvendinimą; taip pat pakartoja ES įsipareigojimą žmogaus teises ir lyties aspektą integruoti į BSGP misijas atsižvelgiant į šioje srityje svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo;

127.

ragina ES pirmenybę teikti kovai su prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad kovojant su prekyba žmonėmis reikia atsižvelgti ir į vidaus, ir į išorės aspektus; ragina valstybes nares įgyvendinti ES direktyvą (2011/36/ES) ir Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m.;

128.

ragina visuotinai ratifikuoti JT vaiko teisių konvenciją; ragina Komisiją ir Europos išorinių veiksmų tarnybą (EIVT) imtis veiksmų, susijusių su vaiko teisėmis, ypatingą dėmesį skiriant prievartai prieš vaikus, o ypač priverstiniam vaikų darbui, vaikų santuokoms, vaikų įtaukimui į ginkluotas grupuotes, jų nuginklavimui, reabilitacijai ir vėlesnei reintegracijai, taip pat su vaikų, kaltinamu raganavimu klausimui, visas šias problemas įtraukiant į su atitinkamomis šalimis vykdomų dialogų žmogaus teisių klausimais darbotvarkę; pabrėžia, kad yra svarbu ES išorės politikoje vaiko teisėms suteikti prioritetinį statusą;

129.

pabrėžia, kad būtina didinti pastangas įgyvendinti ES gairių dėl vaikų ir ginkluoto konflikto patikslintą įgyvendinimo strategiją; ragina ES toliau stiprinti bendradarbiavimą su JT specialiąja įgaliotine nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų klausimais; palankiai vertina 2012 m. numatytą naują finansavimo eilutę siekiant remti nuo konfliktų nukentėjusius vaikus teikiant humanitarinę pagalbą, skirtą švietimo galimybių esant ekstremaliai situacijai sudarymui;

130.

primena ankstesnes savo rekomendacijas patobulinti savo paties procedūras, susijusias su žmogaus teisių klausimais, ir aktyviau stengtis veiksmingai integruoti žmogaus teisių klausimus į savo paties organus ir procesus; apgailestauja, kad nepadaryta pažangos plenarinėse diskusijose ir rengiant rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų, ir atsižvelgiant į šias diskusijas ir rezoliucijas nesiimta veiksmų; teigiamai vertina pastangas stiprinti bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais su valstybių narių nacionaliniais parlamentais;

131.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai ir šioje rezoliucijoje paminėtų šalių ir teritorijų vyriausybėms.