5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/73

1.1

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių. EESRK pripažįsta, kad svarbus šio pasiūlymo elementas – direktyvos taikymo sritis ir joje išdėstytos apibrėžtys, todėl Komitetas pateikia tokias rekomendacijas:

1.2

EESRK teigiamai vertina siekį užtikrinti didesnį skaidrumą. Tačiau tokio skaidrumo užtikrinimo metodika turi būti aiški ir praktiška, kad ja būtų paprasta vadovautis; jos taikymo negalima palikti vien tik agentų nuožiūrai.

1.3

Nors EESRK pritaria informacijos sklaidai skaitmeninėmis priemonėmis, jis atkreipia dėmesį į tai, kad dar yra nemažai Europos vartotojų, kurie arba savo pasirinkimu, arba dėl ribotų prieigos galimybių šiomis priemonėmis nesinaudoja, ir teikiant informaciją apie jų kelionės paslaugų paketus arba tokią informaciją atnaujinant jų nereikėtų diskriminuoti.

1.4

EESRK rekomenduoja aiškiau apibrėžti „pagrįsto dydžio“ sutarties nutraukimo mokestį ir primygtinai pabrėžia, kad 100 eurų kompensacija yra nepakankama ir sumažina dabartines vartotojų teises.

1.5

EESRK laikosi nuomonės, kad yra įmanoma iš dalies pakeisti Direktyvą 90/314/EEB, pritaikant ją prie naujų technologijų, tačiau nesumažinant vartotojų apsaugos lygio.

2.1

Direktyva dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių – tai ilgai lauktas 1990 m. Kelionės paslaugų paketų direktyvos atnaujinimas. Šioje atnaujintoje direktyvoje nurodomos naujos skaitmeninės priemonės, kurias vartotojai naudoja atostogoms užsisakyti, taip pat pašalinami kai kurie pasenę elementai.

2.2

Komisija šios direktyvos persvarstymo darbą pradėjo 2007 m.: buvo atlikti poveikio vertinimai, surengtos konsultacijos ir specialūs susitikimai su suinteresuotaisiais subjektais.

3.1

Svarbus atnaujintos direktyvos elementas yra direktyvos taikymo sritis ir joje pateiktos apibrėžtys. Direktyvos taikymo sritis apima platų kelionių spektrą, įskaitant:

3.2

Direktyva netaikoma savarankiškai sudaromiems paslaugų rinkiniams arba dalykinėms kelionėms; jos 2 straipsnyje taip pat nurodomos kitos sritys, kuriose direktyva netaikoma. Šiuo klausimu EESRK pabrėžia, kad direktyvos netaikymas pagal 2 straipsnio 2 dalies c punktą jokiu būdu negali pakenkti verslininkui ar vienam iš jo darbuotojų, kuris darbo tikslais arba derindamas darbą ir poilsį pasinaudoja kelionės paslaugų rinkiniu arba paketu, kuriam bendroji sutartis netaikoma. Todėl faktiškai pagal savo pobūdį tokios kelionės turėtų patekti į kelionės paslaugų paketų ir (arba) rinkinių apibrėžtį.

3.3

Ši nauja apibrėžtis užtikrina, kad kelionės paslaugų paketas yra platesnė sąvoka nei tradiciniai atostogų paketai. Ji taip pat atspindi šiuolaikiškesnes atostogų tendencijas ir apima dar 23 proc. atostogautojų. Tikimasi, kad ši nauja direktyva bus taikoma beveik pusei atostogautojų (46 proc.) (1). Nors 7 iš 10 tradicinių kelionės paslaugų paketų įsigyjami įprastoje kelionių agentūroje, nemažai vartotojų tokius tradicinius paketus perka internetu. Be to, internetas vis dažniau naudojamas individualiam vartotojui pritaikytiems paketams įsigyti (2).

3.4

EESRK pritaria šiai naujai platesnei kelionės paslaugų paketų apibrėžčiai, kuri akivaizdžiai išsprendžia problemas, kilusias dėl individualiam vartotojui pritaikytų kelionės paslaugų paketų, kuriems 1990 m. direktyva nebuvo taikoma, nors juos įsigiję vartotojai paprastai manydavo esantys apsaugoti. EESRK nuomone, kelionės paslaugų paketuose nebūtinai derinamas transportas ir apgyvendinimas: juose dažniau numatomas mažiausiai dviejų skirtingų komponentų derinys, t. y. mašinos nuoma arba ekskursijos, transportas, apgyvendinimas, sportinė veikla ar koks nors kitas su atostogomis susijęs komponentas.

3.5

Paketo apibrėžtis pagal 3 straipsnio 2 dalį apima daug kelionės paslaugų paketo aspektų. EESRK sutinka su apibrėžtimi, tačiau pažymi, kad „duomenys“, apie kuriuos kalbama to paties straipsnio 2 dalies b punkto v papunktyje, turėtų būti visi perduodami kliento užsakymo duomenys, o ne tik kredito kortelės duomenys, kaip nurodyta direktyvos aiškinamajame memorandume (18 konstatuojamojoje dalyje). Todėl EESRK rekomenduoja iš 18 konstatuojamosios dalies išbraukti du paskutinius sakinius. Be to, EESRK pabrėžia, kad tokie duomenų perdavimai neturėtų būti susieti su konkrečiu momentu ir rekomenduoja iš 18 konstatuojamosios dalies ir 3 straipsnio 2 dalies b punkto v papunkčio apskritai išbraukti frazę „ne vėliau kaip iki pirmosios paslaugos užsakymo patvirtinimo“.

3.6

EESRK pažymi, kad direktyva taip pat turėtų būti taikoma atsitiktiniams kelionės paslaugų paketų organizatoriams, kurių pareigas ir prievoles ši direktyva taip pat turėtų apibrėžti. Tai užtikrintų vartotojo apsaugą nepriklausomai nuo to, kas yra kelionės organizatorius, ir vienodas konkurencines sąlygas kelionės paslaugų paketų organizatoriams. Todėl EESRK rekomenduoja iš direktyvos aiškinamojo memorandumo 19 konstatuojamosios dalies išbraukti frazę „atsitiktiniai paslaugų paketai“.

3.7

Į pasiūlymo taikymo sritį reikėtų įtraukti trumpiau nei 24 valandas trunkančių kelionės paslaugų paketus ir rinkinius. Kadangi šios paslaugos suteikiamos per ribotą laikotarpį, pardavėjo rizika yra mažesnė, bet vartotojams gali kilti ne mažiau problemų, kaip ir bet kokio kito paketo atveju. Be to, kai kuriose šalyse šis apribojimas netaikomas (3).

4.1

Pasiūlymu siekiama didesnio skaidrumo vartotojams, užtikrinant, kad jie būtų informuoti apie jų sudaromos sutarties sąlygas ir atitinkamas savo teises. Tuo siekiama išvengti ankstesnių incidentų, kai vartotojai galėjo būti klaidinami ir manyti, jog yra apsaugoti, pasikartojimo.

4.2

EESKR sutinka, kad vartotojams būtina suteikti daugiau aiškios informacijos apie tai, dėl ko jie susitaria. Tačiau pasiekti tokį skaidrumą praktiškai gali būti ne taip paprasta, kaip atrodo, pirmiausia todėl, kad skaidrumo užtikrinimo būdai paliekami agento nuožiūrai.

4.3

Atsakomybę turėtų dalytis ir organizatorius, ir agentas – ji negali tekti vien organizatoriui. Vartotojai dažnai nesupranta, kas už ką atsakingas sutarties grandinėje, ir dažnai agentą laiko sutarties šalimi. Be to, vartotojai neturėtų būti palikti pasikliauti agento gera valia ir tikėtis, kad jis perduos jų skundus, todėl labai svarbu tinkamai įgyvendinti 13 straipsnį.

5.1

Panaikintas 1990 m. direktyva nustatytas reikalavimas perspausdinti katalogus, nes atsiradus internetui vartotojams prasidėjo nauja informacinė era. Panaikinus šį reikalavimą sektorius sutaupys 390 milijonų eurų per metus (4). Tačiau naujame pasiūlyme vis dar reikalaujama, kad vartotojui sudarant sutartį būtų suteikta visa informacija ir jis būtų raštu informuojamas apie bet kokius pasikeitimus.

5.2

EESRK džiaugiasi, kad sektoriui suteikiama galimybė sutaupyti, ir primygtinai siūlo, kad šios sutaupytos lėšos būtų nukreiptos į inovacijas, užimtumą ir augimą. Vis dėlto EESRK mano, kad savo pasirinkimu ar dėl išteklių trūkumo interneto nenaudojantiems vartotojams neturėtų būti sudaromos prastesnės sąlygos gauti teisingą informaciją.

6.1

EESRK pabrėžia, kad ikisutartinę informaciją būtina teikti patvaria forma, kad vartotojai galėtų bet kuriuo metu ją pasiekti.

6.2

Be to, EESRK sutinka, kad tiek ikisutartinė, tiek sutartinė keliautojui teikiama informacija gali būti keičiama, tačiau duomenys apie paslaugų teikėjo pavadinimą ir adresą yra pernelyg svarbūs, kad būtų keičiami, todėl jų keisti nederėtų.

6.3

Esminiai sutarties pakeitimai turėtų būti galimi tik tokiu atveju, jeigu jie nesukelia nepatogumų keliautojui. Be to, vartotojas su pakeitimais turėtų sutikti aiškiai, o ne numanomai, kaip siūloma 9 straipsnio 2 dalies b punkte.

6.4

Reikėtų panaikinti organizatoriaus teisę atšaukti kelionės paslaugų paketą, jeigu nesusirenka minimalus reikiamas asmenų skaičius. Nors ši galimybė jau numatyta galiojančioje direktyvoje, jos ilgiau pateisinti nebegalima, nes šiuo metu technologijos leidžia pardavėjams nesunkiai numatyti ir valdyti riziką, susijusią su savo pasiūlymais ir veikla.

6.5

Sutartys turėtų būti sudaromos vartotojo kalba.

7.1

Naujosios taisyklės palieka vartotojui ne tik teisę perduoti sutartį trečiam asmeniui, bet ir teisę ją nutraukti. Jeigu vartotojai taip padarytų, jie privalės sumokėti pagrįsto dydžio mokestį organizatoriui, kad padengtų jo patirtas išlaidas.

7.2

EESRK pritaria išplėstai vartotojo teisei nutraukti sutartį prieš išvykimą. Tačiau Komitetas klausia, koks būtų realus „pagrįstų“ mokesčių dydis vartotojui nutraukus sutartį. Direktyva turėtų nustatyti bendruosius principus ar taisykles kompensacijų, kurias turi mokėti vartotojas, skaičiavimui. Mokesčiai neturėtų būti neproporcingi ar pernelyg dideli.

7.3

Be to, vartotojui reikėtų suteikti galimybę (atleidžiant jį nuo kompensacijos mokėjimo) nutraukti sutartį dėl nenumatytų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, pavyzdžiui, šeimos nario ligos ar mirties. Tokia būtų logiška atsvara siūlomai organizatoriaus teisei force majeure atvejais nutraukti sutartį nemokant kompensacijos.

8.1

Iki 100 eurų per dieną ir trijų nakvynių vienam keliautojui kompensacija, EESRK nuomone, yra visiškai nepriimtina. Tai prieštarauja bendrai organizatoriaus prievolei vykdyti pakete numatytus įsipareigojimus, sutartus su vartotoju. Be to, tai prieštarauja „visiškos kompensacijos“ už nuostolius principui, kuris yra bendras visų ES valstybių narių teisės principas. Kainos limitas riboto judumo asmenims iš viso neturėtų būti taikomas.

8.2

EESRK pažymi, kad siūlomoje direktyvoje, pavyzdžiui, 4 skyriuje, konkrečiai kalbama apie neįgalių asmenų teises.

8.3

EESRK rekomenduoja Komisijai siūlomos direktyvos konstatuojamojoje dalyje paminėti prieinamumo patvirtinimą ir prieinamumo standartizaciją, nes kelionių agentūrai tai suteiktų neįkainojamos informacijos.

8.4

EESRK sutinka, kad principas, jog keliautojas privalo informuoti organizatorių apie savo specialias reikmes „iki paketo pradžios likus ne mažiau kaip 48 valandoms“, turėtų būti taikomas ir neįgaliesiems. Tačiau Komitetas pažymi, jog dažnai keliautojai norėtų tai padaryti, bet neranda būdo perduoti šią informaciją organizatoriui. Todėl svarbu, kad keliautojui būtų gerai išaiškinta, kokiais būdais perduoti tokią informaciją (pavyzdžiui, tam galėtų būti skirtas specialus langelis internetinėje paraiškos formoje).

9.1

Žalos atlyginimas yra svarbus vartotojų apsaugos aspektas. Iki šiol vartotojai kartais patekdavo į tokią situaciją, kai paslaugų teikėjai vienas kitam permesdavo atsakomybę, o vartotojas likdavo nepavydėtinoje padėtyje. Pasiūlyme nurodoma, kad turi būti numatytas vienas informacijos centras, į kurį būtų galima kreiptis iškilus problemoms.

9.2

EESRK mano, kad reikia supaprastinti žalos atlyginimą vartotojams, sudarant galimybę kreiptis į vieną informacijos centrą tais atvejais, kai naudojantis individualiam vartotojui pritaikytos kelionės paslaugų paketu iškyla problemų. Dar pradedant tartis dėl atostogų paketo sutarties turi būti aiškiai nurodyta, kas yra tas informacijos centras.

9.3

Vartotojams reikia duoti pakankamai laiko pateikti skundą ir jie neturėtų būti verčiami tai padaryti iš karto – taip iš vartotojų nebus atimta teisė į žalos atlyginimą jau pasibaigus kelionei.

10.1

EESRK pripažįsta, kad šis naujas pasiūlymas turės didelį poveikį ir vartotojams, ir šiam verslui. Kaip nurodoma Komisijos pranešimuose spaudai šia tema, abi šalys gali tikėtis nemažai privalumų.

10.2

Persvarstytas pasiūlymas užtikrins didesnę vartotojų apsaugą tam tikrose srityse, o sektoriui padės sutaupyti lėšų. Nepaisant to, EESRK vis tiek nuogąstauja, ar tinkamai bus įgyvendinta vartotojui pateikta informacija ir ar aiškiai apibrėžtos sektoriaus pareigos.

10.3

Be to, nors individualiam vartotojui pritaikytiems kelionės paslaugų rinkiniams ši direktyva netaikoma, jų atveju vartotojų apsauga turi būti ne mažesnė.

11.1

EESRK pažymi, jog kelionių ir atostogų teisių srityje teisinės nuostatos yra labai fragmentiškos, ir mano, jog šią sritį reikėtų geriau suderinti. Bendrieji vartotojų teisių aktai (Vartotojų teisių direktyva 2011/83) kelionėms ir atostogoms netaikomi. Dėl šios išimties ir atsiranda toks fragmentiškumas, o keliaujantys Europos vartotojai yra pernelyg menkai apsaugoti. Be to, individualias keliones įvairiais aspektais reglamentuoja kitos direktyvos, kuriose nustatytos konkrečios teisės, todėl skirtingose direktyvose numatytų teisių įvairovė ir apimtis kelia dar daugiau neaiškumų keliautojui.

12.1

Teigiamai vertintina tai, kad į pasiūlymą buvo įtraukta vartotojų apsauga nemokumo atveju – tai padės išvengti situacijų, kai bejėgiai vartotojai per savo atostogas mėgina spręsti nemokumo sukeltas problemas. Tačiau reikėtų užtikrinti administracinį bendradarbiavimą, o nurodyti informacijos centrai turėtų operatyviai reaguoti.

13.1

EESRK džiaugdamasis pažymi, kad per kitus penkerius metus Komisija ketina pateikti Tarybai ir Parlamentui direktyvos peržiūrą, kurios metu bus įvertintas šio pasiūlymo įgyvendinimas, taip pat ketinama pateikti teisėkūros pasiūlymus. EESRK pabrėžia, kad tokia peržiūra turėtų prasidėti nedelsiant, kai tik įsigalios direktyva, nes tai leis susidaryti aiškų vaizdą apie įgyvendinimą ankstyvuosiuose etapuose, o teisėkūros pasiūlymams priimti nereikės labai daug laiko.

14.1

Komisijos siūlomas visiškas suderinimas neturėtų paskatinti dabartinio vartotojų apsaugos lygio blogėjimo. Valstybėms narėms reikėtų palikti galimybę papildyti direktyvos taisykles ir išsaugoti galiojančias nacionalines taisykles.

14.2

EESRK pabrėžia, kad konkrečių taisomųjų priemonių sistema neatitikties kelionės paslaugų paketo sutarčiai atveju arba pardavėjui nevykdant įsipareigojimų turės pasekmių valstybių narių bendrajai sutarčių teisei, todėl reikėtų išaiškinti pasiūlymo ir bendrosios sutarčių teisės santykį.

15.1

Miglotos Komisijos pasiūlymo formuluotės, pavyzdžiui, „nemenka paketo dalis“ (2 straipsnio 2 dalies d punktas), „nustatytas pagrįstas laikotarpis“ (9 straipsnio 2 dalies b punktas) ir „neproporcinga“ (11 straipsnio 2 dalis), turėtų būti išdėstytos aiškiau.

15.2

3 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis ir 5 dalies a punktas vienas kitam prieštarauja, todėl juos reikėtų patikslinti.

15.3

Komisijai reikėtų pateikti negalutinį preliminarų kitų turizmo paslaugų sąrašą (3 straipsnio 1 dalies d punktas), nurodyti 10 straipsnio 1 dalyje minimus mokesčius ir terminus ir įvardyti nepaprastas aplinkybes, apie kurias kalbama 12 straipsnio 3 dalies iii papunktyje.