5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/91

1.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos 2013 m. birželio 11 d. paskelbtą Europos plieno pramonės veiksmų planą. EESRK mano, kad Plieno pramonės veiksmų planas yra pirmas žingsnis teisinga linkme ir laiko plieno sektorių strategiškai svarbiu sektoriumi Europai ir ekonomikos augimo varomąja jėga. Tačiau jo sėkmė priklausys nuo to, kaip šie teiginiai bus įgyvendinami.

1.2

Veiksmų planas yra konkretus pasiūlymas, tačiau jo įgyvendinimas užtruks daug mėnesių ar netgi metų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiu greičiu šiuo metu mažėja gamybos ir pajamų apimtys, būtina imtis savalaikių priemonių, reikalingų padėti nuo krizės nukentėjusiems darbuotojams ir atkurti palankų investicinį klimatą sektoriuje ir jo vartotojų grandies rinkose. Nesiėmus tokių veiksmų, gali tekti uždaryti dar daugiau įmonių ir prarasti dar daugiau darbo vietų. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina Europos Komisiją kuo greičiau paskelbti veiksmų planą, nurodant tikslius jo įgyvendinimo terminus. Kitame aukšto lygio grupės posėdyje veiksmų planas turėtų būti aptartas su socialiniais partneriais.

1.3

Paskelbtame plane nuostatos dėl konkrečių veiksmų yra gana miglotos, be to plane nepakankamai dėmesio skiriama krizės cikliškumo matmeniui. Kad sektorius išliktų strategiškai svarbiu Europos gamybos pramonei ir užimtumui bei būtų užkirstas kelias tolesniam jo nykimui, EESRK ragina Europos Komisiją nedelsiant imtis priemonių, įskaitant tokias kaip:

1.4

Be to, reikėtų nedelsiant sutelkti dėmesį į tvarios Europos klimato, energetikos ir prekybos politikos įgyvendinimą, kad būtų galima pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, užtikrinant, kad šių veiksmų sąnaudas padengtų ne tik ES plieno pramonė. To galima pasiekti ir skatinant plataus užmojo MTTP ir inovacijų politiką, pavyzdžiui, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir aktyviai remiant naujų ekologiškesnių, efektyvaus išteklių ir energijos vartojimo technologijų diegimą.

1.5

EESRK remia pagrindinį tikslą kovoti su klimato kaita ir pritaria ES veiksmams šioje srityje. Tačiau būtina atidžiai išnagrinėti sektoriaus ypatumus, visų pirma susijusius su technologiniais apribojimais, o taip pat su jau įdėtomis pastangomis. Plieno pramonės tikslai turi būti techniškai ir ekonomiškai pagrįsti. Jie turi būti nustatyti taip, kad, mažų mažiausiai, geriausių veiklos rezultatų pasiekiantys ES subjektai nepatirtų papildomų sąnaudų, susijusių su ES klimato politika, ypač ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, bent jau kol bus pasiektas išsamus tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, nustatant viso pasaulio plieno pramonei tokius pačius tikslus ir taikant tokias pačias priemones.

1.6

Laikinas kompensavimo priemones, kuriomis siekiama kompensuoti su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema susijusį elektros energijos kainų padidėjimą visoje Europoje, reikėtų kuo plačiau taikyti visą trečiąjį prekybos taršos leidimais etapą ir vėliau. EESRK ragina Europos Komisiją toliau nagrinėti šį klausimą ir kuo skubiau imtis atitinkamų priemonių.

1.7

EESRK pritaria idėjai sukurti Europos sistemą finansuoti naujų ir inovatyvių technologijų diegimą daug energijos suvartojančiose pramonės įmonėse, kuri būtų finansuojama paskirstant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionuose gautas pajamas.

1.8

Reikėtų toliau skatinti pažangiųjų technologijų, pavyzdžiui, ULCOS diegimą plieno pramonėje. EESRK nuomone, labai svarbu atidžiai stebėti plieno gamyklų išmetamą CO2 kiekį ir energijos vartojimo efektyvumą.

1.9

Europos Komisijos prioritetu turi būti abipusiškumo principas ir vienodų sąlygų sukūrimas. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra vienodų sąlygų ir plinta protekcionistinės tendencijos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, EESRK ragina Europos Komisiją imtis griežtesnių priemonių, įskaitant prekybos apsaugos priemones, siekiant tikslingai ir sparčiai apsaugoti Europos plieno pramonę.

1.10

EESRK palankiai vertina tai, kad patvirtinta pasiruošimo pokyčiams ir restruktūrizacijai kokybės programa, kurioje bus nurodyta šioje srityje įgyta geroji patirtis. Komitetas mano, kad šia programa turėtų naudotis įvairūs suinteresuotieji subjektai, laikydami ją minimaliu Europos standartu, kaip socialiniu požiūriu atsakingai pasirengti pokyčiams ir juos valdyti, skatinant mokymą, atnaujinant įgūdžius ir, esant reikalui, remiant perkvalifikavimą. Be to, tai turi tapti galimybe padidinti Europos plieno sektoriaus patrauklumą jauniems ir itin kvalifikuotiems asmenims. Būtina rasti ir ilgalaikius sprendimus, kaip įveikti su kartų kaita susijusias problemas. Šioje srityje labai aktyviai dalyvauti gali visų lygių socialiniai partneriai.

1.11

EESRK yra įsitikinęs, kad siekiant socialiniu požiūriu atsakingai valdyti perėjimą prie konkurencingesnės ES plieno pramonės, plieno sektorius turėtų turėti tokią pačią galimybę kaip ir kiti sektoriai pasinaudoti esamomis Europos, nacionalinėmis ir regionų lėšomis.

2.1

Europos Komisija savo paskelbtame Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plane pabrėžė, kad „ES yra antra pagal dydį plieno gamintoja pasaulyje: ji per metus pagamina per 177 mln. tonų plieno, t. y. 11 proc. visos pasaulinės produkcijos“. Pramonės veikla plėtojama visoje Europoje – plienas gaminamas 500 vietų 24 valstybėse narėse.

2.2

EESRK pakartoja, kad Europos plieno sektorius yra Europos gerovės pagrindas ir neatsiejama Europos tiekimo grandinės dalis, Europoje kurianti ir gaminanti tūkstančius įvairių naujoviškų plieno gaminių ir tokiu būdu milijonams Europos piliečių sukurianti tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas ir užtikrinanti pragyvenimo šaltinį.

2.3

Deja, dabar tapo akivaizdu, kad ši pramonė labai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, kurią šiuo metu patiria visos Europos šalys. Plieno pramonė yra priklausoma nuo tokių sektorių kaip automobilių ir statybos sektoriai, kurių veikla nuo 2008 m. smarkiai sumažėjo. Dėl to, savo ruožtu, Europoje sumažėjo plieno paklausa.

2.4

Plieno paklausos Europoje sumažėjimas tapo akivaizdus laikinai arba visam laikui uždarius šio sektoriaus gamybos įmones ir praradus daugiau kaip 60 000 darbo vietų.

2.5

Europai labai svarbu imtis skubių veiksmų siekiant suvaldyti šiuo metu plieno sektorių krečiančią krizę. Dėl šios priežasties EESRK palankiai vertina Europos Komisijos neseniai paskelbtą iniciatyvą imtis veiksmų Europos plieno pramonei paremti.

2.6

Praėjus 11 metų po to, kai 2002 m. nustojo galioti Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis (EAPB sutartis), Europos Komisija pirmą kartą pateikė išsamų plieno pramonės veiksmų planą. Šis dokumentas – bendrų Komisijos ir socialinių partnerių pastangų rezultatas siekiant spręsti pramonės politikos klausimą, tiek bendrai, tiek ir atsižvelgiant į pagrindinius gamybos sektorius. Be to, tai pirmas žingsnis kuriant tikrą pramonės politiką, apimančią prekybos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP), aplinkos, klimato ir energijos politikos sritis.

2.7

Plane pateikiamos priemonės ir rekomendacijos, kurias reikėtų įgyvendinti paklausos, energijos ir energijos vartojimo efektyvumo, klimato politikos, konkurencijos, prekybos, žaliavų, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei socialinių aspektų srityse, kaip antai, galimybė naudotis Europos struktūriniais fondais siekiant padengti socialines pasiruošimo pokyčiams ir jų valdymo sąnaudas ir jaunimo užimtumo skatinimas siekiant didinti sektoriaus konkurencingumą.

2.8

ES socialinio dialogo komitete plieno sektoriaus socialiniai partneriai, parengdami išsamią Europos plieno pramonei kylančių iššūkių apžvalgą, prisidėjo prie šios ilgalaikės strategijos kūrimo. Šia bendra analize buvo remiamasi Europos Komisijos iniciatyva surengtoje aukšto lygio apskritojo stalo diskusijoje siekiant sukurti konkurencingos ir tvarios Europos plieno pramonės veiksmų planą.

2.9

Plienas yra strateginis Europos gamybos pramonės pagrindas ir išlieka technologinių inovacijų varomąja jėga, kuri ypač svarbi vartotojų sektoriams, kaip antai automobilių, statybos, orlaivių ir erdvėlaivių, energetikos ir kt. ES labai svarbu turėti tvirtą plieno pramonę, jei norime pasiekti savo tikslą ir pramonės BVP dalį nuo dabartinio 15,2 proc. lygio padidinti iki 20 proc. (2)

2.10

Europos plieno pramonė turi daug teigiamų ypatumų: šiuolaikiškas gamyklas, pažangius produktus, nuolatines gamybos naujoves skatinančius klientus, svarbią vidaus rinką ir kvalifikuotą darbo jėgą. Tačiau šiuo metu sektorius turi įveikti didelius iššūkius: žemą paklausą, didėjančias energijos sąnaudas, priklausomybę nuo importuotų žaliavų ir dažnai nesąžiningą konkurenciją.

2.11

Veiksmų plane nagrinėjami visi svarbiausi plieno sektoriaus aspektai, ypatingą dėmesį skiriant sąrašui galimų veiksmų, kuriuos pagrindiniai suinteresuotieji subjektai turi įgyvendinti įvairiais instituciniais lygmenimis.

2.12

Europos Komisijos pasiūlymu, oficiali aukšto lygio grupė stebės plano įgyvendinimą ir jo poveikį sektoriaus konkurencingumui, tvarumui ir užimtumui.

3.1

EESRK džiaugiasi, kad nerimą kelianti Europos plieno pramonės padėtis įtraukta į Europos Komisijos darbotvarkę. Konsultacijos su socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis suteikė jiems galimybę pareikšti savo nuomonę dėl sektoriaus ir jo trūkumų bei pasiūlyti galimus sprendimus išsaugoti tvirtą Europos plieno pramonę. Šių konsultacijų rezultatas – parengtas Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas.

3.2

Šis planas yra pirmas žingsnis siekiant padėti plieno pramonei įveikti pagrindinius dabartinius ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos iššūkius, sukurti „naują“ pramonės politikos sistemą, kurios tikslas – išsaugoti konkurencingą Europos plieno pramonę ir išlaikyti jos darbo jėgą. Veiksmų plano teiginiai yra optimistiški, tačiau jo sėkmė galiausiai priklausys tik nuo to, kaip šie teiginiai bus įgyvendinti praktiškai. Šis veiksmų planas neturės jokio poveikio, jei nebus pagrįstas aiškia trumpalaike, vidutinės trukmės ir ilgalaike strategija ir nebus reikalingų teisinių, finansinių ir logistikos priemonių.

3.3

EESRK nuomone, plano įgyvendinimas turėtų sudaryti galimybę:

3.4

Vienas pagrindinių Komisijos pramonės politikos komunikato tikslų yra užtikrinti, kad 2020 m. pramonės sektoriaus dalis ES BVP padidėtų iki 20 proc. EESRK remia šį tikslą, nes tai būtų naudinga ir plieno sektoriui. Tačiau, nesudarius geresnių sąlygų naudotis finansų įstaigų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, lėšomis, šį tikslą gali būti labai sunku pasiekti.

3.5

Dėl situacijos rinkoje plieno gamintojai bus priversti toliau įgyvendinti sudėtingus struktūrinius pokyčius (negalima atmesti bendrovių susijungimų, perėmimų ir bankrotų galimybės). Brangios investicijos į inovacijas, naujoviškas plieno rūšis, siūlomų gaminių asortimento gerinimą, tolesnį su produktų rūšimi susijusį sąnaudų mažinimą ir paslaugų, naudojant savo pagamintą plieną, diegimą yra labai svarbios, tačiau šiuo metu daugeliui plieno gamintojų jas finansuoti sunku arba neįmanoma.

3.6

Pagal neseniai Komisijos užsakymu atliktą tyrimą dėl bendrų ES plieno pramonės reglamentavimo sąnaudų įprastomis aplinkybėmis sąnaudos nėra pagrindiniai veiksniai, skatinantys sąnaudų konkurencingumo atotrūkį. Tačiau krizės laikotarpiu ES reglamentavimo sąnaudos gali turėti didelį poveikį plieno pramonės konkurencingumui (3). Reglamentavimo sistemą reikėtų įvertinti tiek sąnaudų, tiek ir pajamų požiūriu.

3.7

Plieno sektoriaus socialiniai partneriai turi aktyviai dalyvauti vertinant reglamentavimo sistemą.

3.8

Kaip pabrėžia Europos Komisija, „ES plieno paklausa priklauso nuo kelių pagrindinių plieną naudojančių pramonės šakų ekonominės ir finansinės padėties, pvz., statybos ir automobilių [...] ...“ sektorių (4). Deja, dabartinė ekonomikos krizė praktiškai stabdo šių sektorių produkcijos paklausą, todėl labai mažėja ir plieno paklausa.

3.9

Europos Komisija pasikliauja savo „CARS 2020“ (5) planu ir iniciatyva remti tvarias statybas (6) siekiant didinti plieno paklausą Europoje. Atsižvelgiant į esamą plieno pramonės padėtį, šie planai yra nepakankamai konkretūs ir jų nepakaks trumpalaikiam poveikiui plieno rinkoje užtikrinti.

3.10

Plieno paklausą galima padidinti ir sudarant palankesnes sąlygas kurti didelius į ateitį orientuotus infrastruktūros objektus ir didinant Europos piliečių perkamąją galią, taip paskatinant vidaus rinkos atsigavimą.

3.11

Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos plieno pramonė vis dažniau nukentėdavo dėl nesąžiningos prekybos praktikos, trečiųjų šalių protekcionizmo ir pernelyg didelės žaliavų gamintojų koncentracijos. Todėl būtina nedelsiant įvertinti galimybę tikslingai ir greitai užkirsti kelią visoms nesąžiningos prekybos praktikos formoms, nuo kurių kenčia Europos plieno pramonė. Atsižvelgiant į perteklinius sektoriaus pajėgumus pasauliniu mastu, dėl kurių kai kurios trečiosios šalys taiko nesąžiningos prekybos praktikas siekdamos eksportuoti savo perteklinę produkciją, tokių veiksmų reikia imtis kuo skubiau.

3.12

Europos plieno pramonė ateityje išliks tik tuo atveju, jei įmonės bus pasaulinės technologinės plėtros lyderės, ypač taikant naujausias gamybos technologijas, susijusias su išmetamų CO2 dujų kiekio mažinimu ir energijos vartojimo efektyvumu, jei tai ekonomiškai perspektyvu.

3.13

Plieno pramonė yra daug energijos suvartojanti pramonė, kuri šiuo metu brangiai moka už energiją, palyginti su dauguma jos tarptautinių konkurentų. Atsižvelgiant į tai, kad tai pramonės sektorius, kuriam reikia daug kapitalo, energijos kainų stabilumas, numatomumas ir pasaulinis konkurencingumas yra pagrindiniai ilgalaikės jo plėtros veiksniai.

3.14

Veiksmų plane visiškai teisingai daug dėmesio skiriama plieno gaminių (medžiagų) indėliui mažinant išmetamų CO2 dujų kiekį. Taikydama dabartines gamybos procesų technologijas, pramonė beveik pasiekė savo galimybių ribas, todėl negalės pasiekti pagrindinių tikslų, kuriuos Komisija pasiūlė įgyvendinti iki 2050 m. Didelės pažangos galima pasiekti tik pradėjus taikyti pažangias technologijas. Todėl MTTP ir inovacijos bei ištekliai finansuoti MTTP yra vienodai svarbūs. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui pagal programą „Horizontas 2020“ remti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, parodomuosius ir bandomuosius projektus, susijusius su naujomis ekologiškesnėmis, labiau išteklius tausojančiomis ir efektyviau energiją vartojančiomis technologijomis.

3.15

Nors taikydama dabartines technologijas pramonė beveik pasiekė savo galimybių ribas, tačiau ne visos gamyklos išnaudojo savo potencialą pagerinti energijos vartojimo arba išteklių naudojimo efektyvumą remiantis esamomis technologijomis. Reikėtų skatinti įmones investuoti į geriausias prieinamas technologijas.

3.16

Šiuo metu inovacijas skatina išteklių ir energijos kainos. Nors investicijomis į MTTP ir inovacijas visų pirma privalo pasirūpinti pati plieno pramonė, tačiau moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, bandomiesiems ir parodomiesiems projektams ir naujų technologijų diegimui reikia skirti daugiau paramos. Kadangi pagrindinė išlaidų našta yra žaliavų ir energijos sąnaudos, būtina sumažinti sąnaudų skirtumą, palyginti su pagrindiniais ES konkurentais.

3.17

Dėl krizės ir griežtų biudžeto suvaržymų kai kuriose valstybėse narėse kilo rimtas pavojus, kad nepavyks kompensuoti nuostolių plieno gamintojams, o tai gali sukurti nevienodas sąlygas visoje Europoje.

3.18

Europos plieno pramonė, keletą pastarųjų dešimtmečių didindama savo efektyvumą, užtikrindama produktų naujoviškumą ir iš esmės didindama savo darbo našumą išsaugojo konkurencinį pranašumą prieš savo konkurentus. Tačiau esamomis aplinkybėmis papildomos naudos šioje srityje siekti sudėtinga, kol nepagerės rinkos sąlygos ir verslo aplinka nebus geriau reglamentuojama.

3.19

Naujos ekonomiškai perspektyvios technologijos turi būti kuriamos kartu gerinant Europos plieno įmonių konkurencingumą, palyginti su pasauliniais konkurentais. Gamybos procesai, kurių metu naudojama mažiau energijos ir žaliavų, leis sumažinti sąnaudas ir taip padidins Europos plieno pramonės konkurencingumą.

3.20

Būsimas gebėjimų trūkumas veiksmų plane iš esmės laikomas amžiaus piramidės pasekme, tačiau nepakankamai atsižvelgiama į restruktūrizavimo sąlygotą praktinės patirties ir įgūdžių „praradimą“. Be to, kartų kaitos problemai spręsti reikės sisteminių sprendimų, ypač atsižvelgiant į sparčiai augantį jaunimo nedarbą.

3.21

Įveikiant ekonomikos nuosmukį ir išsaugant plieno pramonės ateičiai svarbią darbo jėgą ir įgūdžius labai svarbu skatinti laikinas priemones, skirtas padėti darbuotojams.

3.22

Atsižvelgiant į padėties rimtumą Europos plieno sektoriuje, gaila, kad Komisija planuoja surengti tik vieną aukšto lygio grupės posėdį per metus. Turint omenyje dabartinį sektoriaus nepastovumą ir norint priimti gerai pagrįstus sprendimus, turimą informaciją teks atnaujinti nuolat.

3.23

Galiausiai, per 12 mėnesių nuo veiksmų plano patvirtinimo, turės būti įvertintas šio plano poveikis Europos plieno pramonės konkurencingumui. Siekiant užtikrinti kiek įmanoma tikslesnį ir objektyvesnį vertinimą, į diskusijas būtina įtraukti socialinius partnerius. Būtina užtikrinti glaudesnį Europos, nacionalinio, vietos ir įmonių lygmens darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimą priimant įsipareigojimus įgyvendinti šį planą.