7.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 68/40

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 19–20 d. Feiroje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos mažųjų įmonių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (MVĮ) (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“ (COM(2011)0702),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. ES konkurencingumo ataskaitą (COM(2011)0642),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ataskaitą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0293/2012),

A.

kadangi labai mažos įmonės ir MVĮ per ekonomikos krizę sunkiai gauna finansavimą, ypač nedideles paskolas, skirtas jų plėtrai;

B.

kadangi 25 proc. ES MVĮ vykdė aktyvią tarptautinę veiklą bendrojoje rinkoje, tačiau tik 13 proc. iš jų vykdo aktyvią tarptautinę veiklą už ES ribų; kadangi tik 24 proc. labai mažų įmonių, palyginti su 38 proc. mažųjų įmonių ir 53 proc. vidutinių įmonių, eksportuoja prekes arba paslaugas;

C.

kadangi beveik trečdalis ES teisėkūros sukuriamos administracinės naštos visų pirma kyla dėl neproporcingo ir neveiksmingo teisės aktų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu, o tai reiškia, kad būtų galima sutaupyti iki 40 mlrd. EUR, jeigu valstybės narės ES teisės aktus į nacionalinę teisę perkeltų veiksmingiau (5),

D.

kadangi daugiau kaip 96 proc. Europos Sąjungos MVĮ turi mažiau negu 50 darbuotojų ir jų apyvarta mažesnė negu 10 mln. EUR per metus; kadangi jos turi ribotas galimybes eksportuoti prekes ir paslaugas tarpvalstybiniu mastu, daugiausia dėl didelių su tarptautine prekyba susijusių pastoviųjų gamybos išlaidų, teisinio netikrumo ir reglamentavimo skirtumų;

E.

kadangi 2002–2010 m. 85 proc. visų naujų darbo vietų ES buvo sukurtos MVĮ, visų pirma naujose įmonėse; kadangi 32,5 mln. ES piliečių dirba savarankiškai;

F.

kadangi pramonės vaidmuo Europos ekonomikai yra labai svarbus, o pramonėje sukuriama 25 proc. tiesioginių ES darbo vietų privačiajame sektoriuje ir joje vykdoma 80 proc. privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros;

G.

kadangi darbo vietų kūrimas ekologinės pramonės šalyse buvo didelis per visą nuosmukį, palyginti su daugeliu kitų sektorių, ir prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus jis išliks nemažas (6);

H.

kadangi internetas ir informacijos ir ryšių technologijos (IRT) palengvina MVĮ galimybes parduoti paslaugas visame pasaulyje ir atlieka pagrindinį vaidmenį MVĮ leidžiant labiau prisidėti siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

I.

kadangi Europos Komisijos skaičiavimu politikos kryptys, kuriomis skatinamas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, pvz., efektyvus išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos politika iki 2020 m. galėtų padėti sukurti daugiau kaip 9 mln. darbo vietų, visų pirma, MVĮ sektoriuje;

1.

atkreipia dėmesį, kad MVĮ susiduria su tokiais bendrais struktūriniais ir reglamentavimo sunkumais kaip finansavimas, žmogiškojo kapitalo ir organizaciniai ištekliai; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti ir remti MVĮ ekonominę veiklą bendrojoje rinkoje ir trečiųjų šalių rinkose; pabrėžia, kad MVĮ internacionalizavimas apskritai turėtų būti laikomas procesu; pažymi, kad siekiančioms sėkmingai plėtoti verslą už ES ribų MVĮ reikia konsultacinių paslaugų dar vietos lygmeniu, ne tik trečiosiose rinkose; šis poreikis turėtų būti matomas ES rėmimo politikoje;

2.

pabrėžia, kad MVĮ labai skirtingos; todėl pabrėžia, kad, kurdama naujas MVĮ politikos kryptis, Europos Komisija turėtų atsižvelgti į skirtingus sunkumus, su kuriais susiduria įmonės priklausomai nuo jų dydžio ir sektoriaus;

3.

primena, kad dėl keitimosi geriausia patirtimi, geresnio perteklinės gamybos įsisavinimo, geresnio žaliavų tiekimo, kurį užtikrina importas, ir todėl didesnio konkurencingumo internacionalizacija MVĮ yra naudingesnė nei didesniems verslo subjektams, nes eksportuojančių MVĮ veiklos rezultatai visada yra geresni nei įmonių, kurios neeksportuoja, todėl visa ekonomika ir vartotojai gauna daugiau naudos;

4.

nesutinka su nuomone, kad saugant ES MVĮ nuo tarptautinės konkurencijos būtų galima joms padėti augti ir sėkmingiau vykdyti veiklą tarptautiniu lygmeniu; bet mano, kad ES turėtų pritarti MVĮ palankiai darbotvarkei tarptautinėse derybose siekiant sumažinti abipuses kliūtis, kad tai būtų naudinga visame pasaulyje veikiančioms MVĮ;

5.

mano, kad yra lygiai taip pat svarbu užtikrinti veiksmingą MVĮ apsaugą nuo ES partnerių valstybių prekybos nesąžiningų veiksmų kaip ir padėti MVĮ, kurios siekia internacionalizavimo; mano, kad internacionalizavimas ir apsauga yra du skirtingi to paties globalizacijos proceso aspektai;

6.

pabrėžia, kad komunikate reikėjo pripažinti skirtingų sektorių skirtumus, nes paslaugas teikiančių MVĮ internacionalizacija iš esmės skiriasi nuo gamybos srityje veikiančių MVĮ internacionalizacijos; pažymi, kad daugeliui paslaugas teikiančių MVĮ (o jų dauguma) dažnai nereikia pasiekti kritinio dydžio, kad galėtų pradėti eksportuoti ir kad didžiausią naudą joms teiktų atviresnis reglamentavimas ir galimybė naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis tikslinėse šalyse, o pramonės srityje veikiančios MVĮ turėtų didesnės naudos iš geresnių sąlygų transporto logistikos srityje ir sudarius palankesnes sąlygas prekybai;

7.

pažymi, kad daugumoje viešojo sektoriaus politikos strategijų, kuriomis remiama ES MVĮ internacionalizacija, daugiausia dėmesio skiriama gamybai, todėl rekomenduoja šias strategijas atitinkamai pritaikyti, kad būtų atsižvelgta į skirtingus paslaugų sektoriaus MVĮ poreikius; visų pirma pritaria minčiai, kad reikėtų persvarstyti minimalaus dydžio reikalavimus MVĮ teikiamos prekybos pagalbos programose, kurios paprastai grindžiamos pramonės sektoriaus MVĮ eksporto modeliu, pagal kurį įmonė, pasiekusi kritinį dydį, gali plėtoti veiklą tarptautiniu mastu;

8.

mano, kad komunikate nors ir bandoma spręsti MVĮ kylančius sunkumus dėl verslo veiklos užsienyje galimybių nustatymo, tačiau jame nepakankamai pabrėžiama, kad viešasis sektorius gali imtis veiksmų – konsultacijų, patarimų ir paskatų teikimo MVĮ dėl internacionalizacijos; mano, kad ES, taip pat kartu su valstybėmis narėmis turėtų remti iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviai plėtoti MVĮ veiklą strateginiuose sektoriuose, suteikdama naudos jau esamoms iniciatyvoms, ypač kalbant apie didelę pridėtinę vertę sukuriančią ir aukštomis technologijomis grindžiamą gamybos veiklą, užtikrinančią konkurencinį pranašumą, palyginti su sparčiai augančios ekonomikos šalimis; todėl pabrėžia, jog būtina nustatyti perspektyvias nišines rinkas, šią nuostatą jau pradėta įtraukti į kitus ES politikos dokumentus, pvz., ataskaitą apie Didelio poveikio technologijų aukšto lygio grupę;

9.

ragina Komisiją kuo anksčiau atverti Komunikate numatytą daugiakalbį internetinį portalą ir vėliausiai iki 2013 m. visiškai jį paruošti, kad veiktų; pripažįstamas MVĮ ir jų klausimų įvairovę visgi mano, kad portalas neturėtų dubliuoti esamų portalų, o juos tarpusavyje sujungti, jis turėtų būti lengvai prieinamas, juo turėtų būti patogu naudotis ir jis MVĮ neturėtų sukelti papildomų paieškos išlaidų; mano, jog tikėtina, kad šis informacijos portalas padės padidinti ES MVĮ, vykdančių tarptautinę veiklą, skaičių;

10.

ragina labiau ir veiksmingiau remti MVĮ, kad šios lengviau patektų į ES, nacionalinio ir regioninio lygmens bendrąją rinką ir trečiųjų šalių rinkas, visų pirma skatinant informavimą ir galimybę naudotis informacija, saugant intelektinės nuosavybės teises, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose, sprendžiant IRT, standartizacijos ir reglamentavimo klausimus; mano, kad Europos įmonių tinklas (EĮT) yra veiksminga priemonė siekiant šių tikslų; pritaria nuomonei, kad remiantis kruopščiu įvertinimu, naujas EĮT valdysenos modelis turėtų būti įgyvendintas siekiant padidinti veiksmingumą, sumažinti administracinę ir valdymo naštą ir sudaryti sąlygas teikti konkretiems poreikiams pritaikytą paramą; mano, kad ši parama turėtų padėtų įmonėms įgyti įgūdžių, reikalingų plėtros užsienio rinkose strategijai parengti, ir turėtų paskatintų įmonių bendradarbiavimą siekiant suartinti paklausą ir pasiūlą;

11.

yra įsitikinęs, kad EĮT padidins savo ES MVĮ vertę tik tuo atveju, jeigu jį sudarančių organizacijų veikimas, valdymas bei informuotumas apie jo paramos paslaugas bus pagerinti;

12.

primygtinai ragina valstybes nares vietos ir regioniniu lygmeniu įsteigti bendrą Eksporto pagalbos tarnybų, kurios būtų valdomos bendradarbiaujant su įmonėmis, prekybos rūmais, universitetais ir kitais suinteresuotais subjektais, tinklą, kad MVĮ galėtų turėti vienintelį lengvai nustatomą tarpininką ir gauti individualias konsultacijas, užsienio rinkų ekonominę analizę bei su pagalbą, eksporto galimybėmis, prekybos kliūtimis (tarifinėmis ir netarifinėmis), investicijų apsauga ir veikiančiais ginčų sprendimo mechanizmais, administraciniais formalumais ir konkurentais trečiųjų šalių rinkose susijusią informaciją, kuri būtų pateikiama jų kalba ir kuria būtų galima nedelsiant naudotis; mano, kad šios pagalbos tarnybos turėtų prisidėti prie keitimosi gerąja patirtimi pagal Mažųjų ir vidutinių įmonių chartiją;

13.

pataria skirti daugiau informacijos mažoms įmonėms ir mikroįmonėms, nes šioms grupėms priskiriamos MVĮ yra pačios neaktyviausios tarptautiniu lygmeniu ir mažiausiai žino apie savo eksporto galimybes ir apie naudą, kurią gautų vykdydamos tarptautinio masto veiklą;

14.

pritaria, kad viešosiomis lėšomis finansuojamos paramos programos turėtų būti vykdomos kuo ekonomiškiau, ypač šiuo metu, kai ES ekonomika vis dar atsigauna po didžiausios pastarųjų dešimtmečių krizės; šiuo klausimu pabrėžia, kad programų kokybė turėtų būti bent tokio pat lygio;

15.

remia pasiūlymą, kad daugeliu vietos, regioninių, nacionalinių ir Europos Sąjungos paramos sistemų turėtų būti atliekama „apžvalga“; mano, kad ši apžvalga turėtų apimti privačiojo sektoriaus ir vietos lygmens iniciatyvas, skirtas padėti MVĮ gauti finansavimą, visų pirma iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti sąlygas labai mažoms įmonėms gauti paskolas, taip pat per šią apžvalgą turėtų būti įvertintas esamų ES paramos sistemų veiksmingumas; mano, kad apžvalga turėtų būti atliekama reguliariai ir būtų kriterijų ir suvestinės sistemos pagrindas; mano, kad pirmoji apžvalga turėtų būti pagrindas atliekant esamų ES paramos sistemų veiksmingumo vertinimą; pažymi, kad jokia apžvalga negalėtų apimti visų šių neoficialių tinklų, visų pirma jeigu jie nedideli arba neformalūs, ir tai daryti neperspektyvu dėl išlaidų ir (arba) nepraktiška;

16.

iki 2012 m. pabaigos laukia pirmų konkrečių pasiūlymų, kurie padėtų supaprastinti ir koordinuoti esamas ES paramos sistemas, siekiant padaryti jas veiksmingesnes ir atitinkančias ES MVĮ poreikius; mano, kad ES veiksmais turėtų būti vengiama paralelių sistemų dubliavimo arba kūrimo ir jais turėtų būti siekiama parodyti aiškią Europos Sąjungos pridėtinę vertę; mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į esamas valstybių narių paramos sistemas atsižvelgiant į subsidiarumo principą; mano, kad aptarnaujant pavienes ES MVĮ dėmesys turėtų būti telkiamas į organizaciją, kuri, kaip nustatyta, labiausiai atitinka atskiros įmonės poreikius; prašo Europos Komisijos reguliariai informuoti atsakingus Europos Parlamento komitetus apie šią veiklą atliekant padarytą pažangą;

17.

pabrėžia, kad turi būti įrodyta tokios naujos ES veiklos, palyginti su esamomis priemonėmis, papildoma nauda; mano, kad tokios papildomos naudos galima gauti ten, kur pastebimas geografinis ar materialinis rinkos nepakankamumas (vadinamosios baltos dėmės), ar ten, kur būtina sustiprinti atstovavimą ES prekybos politikos interesams arba sustiprinti pastangas renkant informaciją patekimo į rinką duomenų bazei;

18.

pabrėžia būtinybę įtraukti MVĮ į galiojančios paramos sistemos persvarstymą; ragina MVĮ, kartu su Europos įmonių tinklu ir ES verslo organizacijomis, aktyviai dalyvauti vykdant persvarstymą;

19.

primygtinai teigia, kad šiuo metu visoms ES įmonėms vykdant eksporto veiklą prieinamos priemonės, kaip antai Patekimo į rinką duomenų bazė ir Eksporto pagalbos tarnyba, turėtų būti pritaikytos MVĮ poreikiams; palankiai vertina MVĮ skirtos pagalbos tarnybos, padėsiančios spręsti su prekybos apsaugos priemonėmis susijusias problemas, įkūrimą (MVĮ PAP pagalbos tarnyba); rekomenduoja labiau derinti įvairių įstaigų, kurios trečiosiose šalyse padeda Europos MVĮ, veiksmus;

20.

mano, kad reikėtų parengti praktinius ir sąnaudų atžvilgiu racionalius sprendimus siekiant padėti MVĮ išspręsti apyvartinių lėšų trūkumo problemą, ypač lėšų reikiamoms pradinėms investicijoms ir lėšų pradėti finansuoti eksporto veiklą, ir šiuos sprendimus įgyvendinti vykdant ES bendrą prekybos politiką arba kitą tinkamą ES priemonę, jei remiantis apžvalgos išvadomis manoma, jog tai yra būtina ir įgyvendinama;

21.

mano, kad, veiksmingai pasinaudojant esamomis nacionalinėmis struktūromis, trečiųjų šalių rinkose būtina rengti iniciatyvas ES lygmeniu, kurių papildoma nauda tuo atveju akivaizdi; skatina specialistų bendradarbiavimą viešajame ir privačiajame sektoriuose, įskaitant ES patekimo į rinką komandas; pritaria, kad kai kuriose mažesnėse ir vėliau prie ES prisijungusiose valstybėse narėse įsisteigusių MVĮ padėtis yra nepalanki, nes kai kuriose trečiųjų šalių rinkose jos gali neturėti diplomatinių atstovybių, patyrusių partnerių arba abiejų šių elementų; pabrėžia, kad vis dėlto ES iniciatyvomis neturi būti kišamasi į skirtingose valstybėse narėse įsisteigusių individualių įmonių konkurenciją trečiųjų šalių rinkose;

22.

pabrėžia, kad MVĮ internacionalizacija yra procesas, o siekiant sėkmės, MVĮ jau dabar reikia pagalbinių paslaugų vietos lygmeniu, ir ne tik trečiųjų šalių rinkose; pripažįsta, kad trečiųjų šalių rinkose bendros ES pastangos, susijusios su lobistine veikla, prekybos politika ir galimybėmis patekti į rinką, taip pat papildomos programos, jei esama rinkos nepakankamumo, šiame procese gali būti ypač svarbios;

23.

ragina Komisiją siekiant išvengti dubliavimo naujas struktūras kurti tik atlikus finansavimo peržiūrą ir valstybėse narėse esamų konsultavimo paslaugų vertinimą, o taip pat tinkamą jų veiksmingumo analizę bei tikrai įrodžius, kad reikia kurti naujas struktūras;

24.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui gerinti įvairių įmonių asociacijų, prekybos rūmų ir kitų subjektų, veikiančių bendrojoje rinkoje ir trečiosiose šalyse, bendradarbiavimą siekiant palengvinti verslo partnerystes, skatinti kurti ES inovacijų grupes ir lengvinti patekimą į naujas rinkas, skatinant internacionalizacijos procesą nuo atskiros įmonės iki tinklo arba keliose vietovėse veikiančių grandinių lygmens, siekiant paskatinti įgyvendinti sudėtingesnius ir ilgiau trunkančius internacionalizacijos projektus, į kuriuos būtų įtraukta daugiau įvairių įmonių ir kitų paramą teikiančių viešųjų organizacijų bei institucijų;

25.

pabrėžia teritorijos, kurioje dirba mažoji ar vidutinė įmonė, svarbą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares nuolat bendradarbiauti su vietos įstaigomis siekiant išnaudoti darbo tinkle galimybes;

26.

mano, kad bendrų įmonių ar kitų partnerystės susitarimų kūrimas tarp MVĮ arba su jomis turėtų būti skatinamas kaip žengimo į naujas rinkas strategija, skirta tiesioginio investavimo projektams bendrojoje rinkoje ir trečiosiose šalyse plėtoti ir dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus; ragina Komisiją telkti išteklius tokiam tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti;

27.

pažymi, kad grupės ir tinklai dažnai gali būti kuriami virtualiai ir fiziškai; ragina valstybes nares skatinti būtinas priemones ir išteklius, lengvinančius virtualių grupių ir tinklų kūrimą;

28.

skatina valstybes nares aktyviai remti Europos Komisijos vaidmenį skatinant MVĮ galimybes patekti į trečiųjų šalių rinkas tarptautiniuose forumuose ir konferencijose;

29.

rekomenduoja Komisijai apsvarstyti visus su internacionalizavimu, t. y. su eksportu ir importu, susijusius aspektus, įskaitant įvairias ekonominių partnerysčių ir bendradarbiavimo formas; pažymi, kad komunikate pastarajam aspektui skiriama nepakankamai dėmesio;

30.

ragina, kad MVĮ skirta Sąjungos politika būtų labiau integruota ir ypač daug dėmesio būtų skiriama inovacijoms, augimui, internacionalizacijai, produktyvumui, išlaidų ir biurokratijos mažinimui, žmogiškojo kapitalo kokybei bei socialinei atsakomybei;

31.

palankiai vertina naują MVĮ konkurencingumo programą (COSME); atkreipia dėmesį į sėkmingus veiksmus įgyvendinant Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą (KNP); mano, kad šiuos veiksmus, pvz., Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti veiklą ir Europos įmonių tinklą, reikėtų tęsti ir toliau plėtoti pagal naująją programą; pabrėžia, kad reikia toliau gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir stiprinti galimą privačiojo sektoriaus vaidmenį; ragina supaprastinti ir racionalizuoti įvairias Sąjungos priemones, skirtas finansavimui, garantijoms arba rizikos kapitalui gauti, visų pirma tai taikytina, turinčioms tarptautinimo planų MVĮ; ragina patikrinti pagrindinių banko paslaugų mokesčius ir jų prieinamumą MVĮ, kurios verčiasi tarpvalstybine prekyba, ypač skirtingomis valiutomis, taip pat už ES ribų; ragina valstybes nares ištirti galimybę panaudoti jų nacionalinių mokesčių pajamų dalis, kad MVĮ būtų sudarytos palankesnės sąlygos paskolų garantijoms gauti; pabrėžia, kad visos priemonės, visų pirma ne finansinės priemonės turėtų būti priimtos remiantis kritiniu KNP vertinimu ir glaudžiai bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis;

32.

pabrėžia poreikį Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) gerokai padidinti COSME programai skirtą biudžetą, ypač atsižvelgiant į svarbius rinkos trūkumus finansuojant MVĮ ir į poreikį padidinti ES paramą verslo perdavimui; šiuo požiūriu mano, kad reikėtų toliau svarstyti COSME ir „Horizontas 2020“ programų veiklos apibrėžimą ir biudžeto atskyrimą siekiant palengvinti MVĮ orientavimąsi;

33.

ragina valstybes nares užtikrinti pakankamas eksporto garantijų priemones MVĮ;

34.

pabrėžia įgudusių ir apmokytų verslininkų svarbą sprendžiant tarptautiniam verslui kylančius sunkumus; ragina Komisiją skatinti programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ ir apsvarstyti programos „Erasmus Mundus verslininkams“ galimybę, kuri sudarytų sąlygas gabiems verslininkams įgyti patirties už ES teritorijos esančiuose kompetencijos centruose ir su jais užmegzti ryšius, taip pat puoselėjant aukštą verslo kultūrą, kuri padėtų suformuoti tarptautinio lygio požiūrį į verslą siekiant susikurti pagrindinių priemonių, reikalingų norint konkuruoti pasaulinėje rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti jaunuosius verslininkus į programą „Erasmus visiems“ ir įtraukti pramonės politiką į valstybių narių taikomą su programa susijusią politiką;

35.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą; pažymi, jog reikia nuoseklesnės tarptautinių standartų sistemos, kad būtų sudarytos sąlygos stiprinti sąveikumą ir mažinti kliūtis tarptautinę veiklą vykdančioms MVĮ;

36.

remia Europos Sąjungos standartizacijos sistemą, kuri labiau sistemingai įtraukia MVĮ į sprendimų priėmimo procesus, ir kuria atsižvelgiama į įrodytą nacionalinio delegavimo principą; ragina Komisiją imtis reikalingų priemonių siekiant, kad MVĮ turėtų geresnes galimybes pasinaudoti Europos standartų institucijų parengtais standartais ir už mažesnę kainą, kad būtų galima sąveika ir būtų sušvelnintos kai kurios svarbios kliūtys, su kuriomis susiduria tarptautinę veiklą pradedančios MVĮ; pabrėžia, kad ES informacinių ir ryšių technologijų (IRT) standartizacijos politikos pritaikymas prie rinkos ir politikos pokyčių yra svarbi priemonė, norint, kad MVĮ dalyvautų e. versle, e. prekyboje, gabenant e. krovinius, pažangiose transporto sistemose ir kt.;

37.

pažymi, kad paprasta ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir autoriaus teisių sistema už prieinamą kainą yra esminė sąlyga siekiant skatinti MVĮ internacionalizavimą; mano, kad MVĮ reikia veiksmingos INT apsaugos, kuri padėtų skatinti naujų technologijų kūrimą kaip jų tarptautinės veiklos pagrindą;

38.

pabrėžia, kad ES MVĮ trūksta išteklių siekiant veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, su kuriais jos susiduria trečiųjų šalių rinkose; ragina vykdyti konkrečias ES iniciatyvas siekiant pagerinti MVĮ intelektinės nuosavybės teisių apsaugą šiose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, tokias, kokios kartu su MVĮ INT pagalbos tarnyba buvo parengtos Kinijoje; pažymi, kad šis pagalbos tarnybos modelis šiuo metu diegiamas kaip bandomoji iniciatyva tam tikrose Pietryčių Azijos valstybių asociacijos ir Pietų Amerikos šalyse; pabrėžia poreikį tinkamai įvertinti veikiančias pagalbos tarnybas siekiant patobulinti modelio veikimą iki jo tolesnio taikymo išplėtimo; ragina Komisija panaudoti vertinimo rezultatus ir įsteigti tokias pagalbos tarnybas prioritetinėse rinkose, kur intelektinės nuosavybės teisių problema labai svarbi; ragina Komisiją ir valstybes nares Europos Sąjungoje didinti muitinių bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis suklastotų prekių konfiskavimo srityje ir supaprastinti muitinės procedūras;

39.

pažymi, kaip svarbu kurti supaprastintą ir skaidrią ES reguliavimo sistemą viešiesiems pirkimams, kad MVĮ geriau galėtų naudotis viešosiomis sutartimis ES ir trečiosiose šalyse, įskaitant taikant „tik kartą“ principą, naudojant elektroninio perdavimo sistemas ir „Europos gerosios patirties kodeksą, sudarant MVĮ palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų sutartyse“; mano, kad viešieji pirkimai yra veiksminga viešosios politikos priemonė norint didinti vietos MVĮ galimybes kurti technines inovacijas ir teikiant joms plėtros paramą iki reikiamo dydžio internacionalizacijai; ragina geriau apibrėžti viešuosius konkursus ir kad būtų suteikiamos galimybės tam tikroms paslaugoms vykdyti viešuosius konkursus;

40.

tikisi, kad Komisija imsis iniciatyvos siekdama užtikrinti, kad ES MVĮ galėtų vienodomis sąlygomis kartu su kitomis įmonėmis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose trečiųjų šalių rinkose; tikisi, kad neseniai paskelbtas pasiūlymas dėl reglamento dėl ES viešųjų pirkimų rinkos paspartins atvirą tarpusavio sąveiką, kuri būtų naudinga ES MVĮ; ragina Europos Sąjungą plėtoti plataus užmojo bendrą pramonės politiką, pagrįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimu, kuri būtų finansuojama naujoviškomis priemonėmis, pavyzdžiui, obligacijomis projektams finansuoti, ir kuria būtų remiamas MVĮ vystymas, visų pirma suteikiant joms galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad jos liktų konkurencingos atsiradus naujų svarbių dalyvių pramonės ir mokslinių tyrimų srityje; ragina ES didinti Europos produkcijos vertę, teikiant vartotojams geresnės kokybės informaciją, visų pirma priėmus kilmės ženklinimo reglamentą dėl produktų, importuojamų į ES, kilmės šalies nurodymo;

41.

tvirtai ragina valstybes nares kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos užbaigti susitarimą dėl bendros patentų sistemos, nes šis susitarimas yra būtinas, kad ES įmonėms galėtų užtikrinti lengvas ir prieinamas galimybes apsaugoti patentus bendrojoje rinkoje, panašiai į jų konkurentams suteikiamą apsaugą JAV, Kinijoje ir Japonijoje;

42.

pataria, kad veikiantys ES MVĮ centrai būtų plečiami tik tinkamai atsižvelgus į vertinimo išvadas, ar jie dirba veiksmingai ir ar jie atitinka pagrindinius principus; pažymi, kad šie centrai, bendradarbiaudami su bendromis pagalbos tarnybomis, veiktų geriau it taptų vieno langelio principu veikiančiais ES MVĮ kontaktiniais informavimo centrais trečiosiose šalyse; mano, kad ES iniciatyvas reikėtų sutelkti tose srityse, kuriose MVĮ faktiškai vykdo veiklą;

43.

ragina aiškiau apibrėžti MVĮ prioritetinių rinkų sąvoką, remiantis ES derybų dėl prekybos darbotvarke; primena, kad pirmenybė, be abejonės, turėtų būti teikiama sparčiu augimu pasižyminčioms rinkoms, kaip antai BRIC šalims, taip pat tūrėtų būti atsižvelgiama į MVĮ suvokimą apie internacionalizacijos teikiamas galimybes išsivysčiusiose šalyse ir kaimyniniuose regionuose; todėl mano, kad priimančiųjų šalių rinkų augimas ir galiojančių paramos sistemų trūkumai yra pagrindiniai prioritetinių rinkų sąrašo sudarymo kriterijai; rekomenduoja į sąrašą įtraukti kelias ES kaimynines šalis, visų pirma Vakarų Balkanų ir Viduržemio jūros regiono šalis arba su ES sieną turinčias šalis, nes dauguma MVĮ pirmiausia eksportuoja į kaimynines šalis, kuriose turi prekybos partnerių, ir kadangi ES prekyba su šiomis šalimis atlieka ypač svarbų vaidmenį užtikrinant jų augimą ir stabilumą;

44.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visose derybose dėl prekybos būtų atsižvelgiama į konkrečius MVĮ poreikius ir interesus; pažymi, kad šie veiksmai apimtų derybų sričių, kuriose sunkumų daugiau kyla MVĮ negu kitiems verslo subjektams, nustatymą, taip pat būtų sutelkiamas dėmesys į šiuos sunkumus derybų dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis procese; pritaria daugiašalės sistemos reformai, kuria siekiama įtraukti MVĮ į PPO veiklą ir užtikrinti, kad MVĮ arbitražo procedūros ir ginčų sprendimas vyktų greičiau;

45.

pabrėžia, kad investicijos užsienyje yra daugiausia sunkumų kelianti MVĮ internacionalizacijos forma; rekomenduoja ateityje ES derybų procese dėl dvišalių investicijų sutarčių atsižvelgti į tai, kad MVĮ reikia didesnės jų tiesioginių užsienio investicijų apsaugos;

46.

mano, kad geresnės, mažiau išlaidų reikalaujančios ir spartesnės MVĮ galimybės laikytis antidempingo procedūrų yra veiksmingesnės MVĮ apsaugos nuo prekybos partnerių nesąžiningų prekybos veiksmų pagrindas; ragina Komisiją į tai atsižvelgti vykdant ES prekybos apsaugos priemonių reformą;

47.

palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama sustiprinti įmonių tiesioginius ryšius, numatytus dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose; primena, kad atsižvelgiant į tai, jog sunku surasti potencialius klientus užsienyje ir užmegzti su jais ryšius, taip pat, jog sunku sukurti patikimas tiekimo grandines, į eksporto rinkas norinčioms patekti MVĮ kyla didelių kliūčių ir kad ypač mažos įmonės ir mikroįmonės priklauso nuo tarpininkų, parduodančių prekes užsienyje;

48.

palankiai vertina pasiektą 2012 m. tikslą mažinti administracinę naštą, bet mano, kad reikia dar daug pasiekti; ragina Komisiją persvarstyti galiojančius teisės aktus ir pasilyti naują ir ambicingą administracinės naštos mažinimo tikslą, laikantis Smulkiojo verslo akto ir „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ principo; mano, kad toks naujas tikslas turėtų būti galutinis tikslas, atsižvelgiant į naujuosius teisės aktus, kurie priimti po to, kai tikslas jau buvo nustatytas; rekomenduoja, kad šis tikslas turėtų būti išmatuojamas ir patikrinamas ir juo turėtų būti pasiektas kokybiškas patobulinimas, pvz., sumažinta dokumentacijos, kurios reikalauja iš MVĮ, apimtis ir užtikrinta, kad MVĮ nebūtų nustatomi nerealūs dokumentų pateikimo terminai; mano, kad Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupei turėtų nuolat atitekti pagrindinis vaidmuo prižiūrint pažangą vykdant veiklą, skirtą tokiai administracinei naštai mažinti;

49.

ragina valstybes nares ir Europos Komisiją užtikrinti susitarimus, kurie MVĮ leidžia veikti visoje Europos Sąjungoje ir paversti pelno šaltiniu visus savo sumanymus sudarant jiems geresnes sąlygas patekti į rinkas ir sumažinant biurokratiją;

50.

pažymi esantis nusivylęs dėl paviršutiniškai ir nenuosekliai Komisijos taikomo MVĮ tyrimo; primygtinai ragina, kad MVĮ tyrimas būtų sistemingai įtraukiamas kaip nustatytas poveikio vertinimo skyrius; ragina Komisiją paaiškinti, kodėl nebuvo atliktas tinkamas MVĮ tyrimas dėl duomenų apsaugos paketo ir skubiai imtis konkrečių veiksmų siekiant ištaisyti šį trūkumą;

51.

tvirtai remia dėmesį labai mažoms įmonėms atliekant sugriežtintą MVĮ tyrimą ir pažymi, kad iš anksto nustatyta, jog visi pasiūlyti teisės aktai netaikomi labai mažoms įmonėms; tačiau mano, kad išimtis reikėtų taikyti tik tuomet, kai konkrečių mikroįmonių poreikių negalima patenkinti pritaikant sprendimus ir taikant supaprastintą tvarką, kaip parodė MVĮ tyrimas; taigi vietoj to ragina į MVĮ tyrimą įtraukti labai mažų įmonių aspektą, kad būtų sistemingai įvertinamos visos turimos galimybės; primena, kad bet kokios išimtys ar pritaikyti sprendimai jokiu būdu nepažeistų ES sveikatos apsaugos ir darbuotojų saugos reikalavimų, esminių ES darbuotojų teisių ar esminių ES teisės aktų aplinkosaugos srityje principų; pabrėžia, kad kai labai mažos įmonės visiškai įtraukiamos į teisės akto nuostatų taikymo sritį, jų įtraukimo priežastys turėtų būti akivaizdžiai parodytos atlikto MVĮ tyrimo rezultatuose;

52.

pabrėžia poreikį didinti ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę veiksmingumą; primygtinai ragina Komisiją geriau suderinti teisės aktus siekiant sumažinti pradinius įsipareigojimus (angl. gold-plating) ir sistemiškiau naudoti MVĮ tyrimą; prašo Komisijos įvertinti, kokia apimtimi galima taikyti „gero ES teisės aktų įgyvendinimo patikros lapo“ reikalavimą (7), kad valstybės narės galėtų gauti naudos iš bendrosios rinkos;

53.

primygtinai ragina nacionalines vyriausybes taikyti principą „laikytis arba paaiškinti“, kuris panašus į įmonių valdymo nuostatas; pažymi, kad vadovaudamosi šiuo principu vyriausybės turėtų tinkamai pagrįsti ne tik pagal ES teisės aktus reikalaujamas, bet ir papildomas įgyvendinimo nuostatas;

54.

apgailestauja, kad tik kelios valstybės narės sistemingai taiko MVĮ tyrimą savo nacionalinio lygmens sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl minimalių MVĮ tyrimų vykdymo nacionaliniu lygmeniu reikalavimų, kurie būtų pagrįsti Europos Komisijos taikomu MVĮ tyrimu ir geriausia valstybių narių patirtimi, ir ragina Tarybą pritarti šiam pasiūlymui;

55.

ragina atlikti esamų ES teisės aktų tinkamumo patikrą, kad būtų pašalinti nenuoseklumai ir pasenusios arba neveiksmingos taisyklės;

56.

atsižvelgdamas į tinkamumo patikras, ragina nustatyti sritis, kurioms būdinga pernelyg didelė našta, nesuderinamumas arba neveiksmingi teisės aktai, turintys neigiamo poveikio MVĮ; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi sveikatos, saugos ir lygybės ir socialinių nuostatų;

57.

tvirtai remia sumanymą ES bendrosios rinkos teisės aktuose vadovautis principu „vienas ateina, vienas išeina“, siekiant užtikrinti, kad nebūtų galima priimti naujų teisės aktų, dėl kurių MVĮ tenka išlaidų, nenustačius esamų konkrečios srities taisyklių ir atitinkamos vertės, kuri gali būti panaikinta;

58.

ragina sustiprinti MVĮ atstovų tinklo vaidmenį, nes valstybių narių tarpusavio ryšių ir bendradarbiavimo srityje, tai pat nacionaliniu ir Europos lygmeniu jis teikia tikrą pridėtinę vertę, nuo politikos formavimo iki teisės aktų įgyvendinimo; ragina Europos Komisiją ir nacionalines administracijas užtikrinti, kad MVĮ atstovai galėtų veikti nepriklausomai ir laikytųsi svarbiausio požiūrio siekiant užtikrinti, kad visose teisės ir politikos formavimo srityse būtų atsižvelgiama į MVĮ interesus; primygtinai ragina MVĮ atstovus aktyviai dalyvauti MVĮ tyrimo procedūrose; toliau ragina stiprinti pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias sujungti ES MVĮ, ir ragina atsižvelgti į pilietinės visuomenės organizacijų poreikius atliekant administracines ir teisines procedūras;

59.

pabrėžia, kad socialiniams partneriams svarbu konsultuotis planuojant valstybėse įgyvendinamas MVĮ stiprinimo ir rėmimo priemones;

60.

atkreipia dėmesį į esamą MVĮ apibrėžties, kuri šiuo metu apima daugiau kaip 99 proc. ES įmonių, vertinimą; ragina Komisiją ištirti, kokį poveikį daro a) didesnis lankstumas ir augimo kliūčių mažinimas (pvz., pratęsiant pereinamuosius laikotarpius iki 3 metų), b) apyvartos ir balanso ribinius dydžius pritaikymas atsižvelgiant į ekonomikos raidą ir c) sąlygų sudarymas siekiant labiau diferencijuotai įvertinti kiekvieną iš pakategorių;

61.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgiant į eksporto ir importo veiklą sukurti savo vizų režimą pagal Šengeno sutartį;

62.

pabrėžia, kad bendroji rinka yra esminė sąlyga kuriant geriausią aplinką MVĮ; apgailestauja, kad daugelyje sričių jos dar nėra, visų pirma tai pasakytina apie jos skaitmeninę plotmę; taigi ragina Komisiją dėti papildomas pastangas siekiant iki 2015 m. sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat skatinant plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir technologijų plėtrą, siekiant priversti valstybes nares įgyvendinti ir taikyti galiojančius teisės aktus ir teikti naujų pasiūlymų dėl vis dar trūkstamų vidaus rinkos teisės aktų, visų pirma siekiant sumažinti verslo išlaidas ir biurokratiją;

63.

ragina Europos Komisiją paspartinti plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą ES regionuose, siekiant užtikrinti didžiausią galimą MVĮ dalyvavimą vis labiau skaitmeninėje vidaus rinkoje;

64.

pripažįsta, kad nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos gali gerokai padidinti MVĮ veiksmingumą ir produktyvumą; todėl ragina Komisiją Europos mastu sukurti nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų sistemą, kuri būtų atvira kitoms pasaulinėms nuotolinėms sistemoms;

65.

apgailestauja, kad ES atsilieka nuo kitų pasaulio veikėjų, pvz., Japonijos ir Pietų Korėjos, nes tik 2 proc. jos interneto prisijungimų vykdomi per šviesolaidinį tinklą; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti itin spartaus plačiajuosčio ryšio plitimą ir diegimą;

66.

pripažįsta, kad e. prekyba MVĮ, kurios nori patekti į naujas rinkas ir išplėsti savo klientų bazę, pagalbinė priemonė; todėl ragina Europos Komisiją palengvinti tarpvalstybinę e. prekybą, pvz., sukuriant patikimą, saugią ir veiksmingą mokėjimo internetu sistemą;

67.

pabrėžia, kad ES būtina skubiai MVĮ ir verslininkams suteikti pasitikėjimo ir priemones prekiauti internetu siekiant padidinti tarpvalstybinę prekybą; todėl ragina supaprastinti licencijavimo sistemas ir sukurti veiksmingą autorių teisių sistemą;

68.

ragina Europos Komisiją paskatinti laisvą paslaugų judėjimą išplečiant ir visiškai įgyvendinant Paslaugų direktyvą siekiant MVĮ ir verslininkams suteikti tikrą galimybę proporcingai didinti ir parduoti paslaugas ir produktus 500 mln. ES vartotojų;

69.

ragina valstybes nares pasinaudoti elektroninio administravimo valdymo privalumais ir pradėti taikyti e. valdymo sprendimus;

70.

ragina Komisijos Generalinį sekretoriatą, bendradarbiaujant su verslo asociacijomis ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, įsteigti Komisijos narių kolegijoje teikiamą kasmetį apdovanojimą Komisijos nariui arba valstybei narei, kuris (kuri) įgyvendinant Europos semestrą veiksmingiausiai ir sėkmingiausiai taikė principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, pagerbti;

71.

ragina supaprastinti ES MVĮ priemones ir padaryti šias priemones lengviau prieinamas; pažymi, kad gerokai per dažnai ES programos yra pernelyg biurokratinės, kad jomis galėtų naudotis MVĮ;

72.

pabrėžia, kad reikia įgyvendinti ir taikyti plataus masto supaprastinimo priemones, įskaitant supaprastintus grąžinimo metodus, siekiant padėti MVĮ dalyvauti ES finansuojamose programose;

73.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642), taip pat Komisijos darbinį dokumentą dėl „konkurencingumo tikrinimo“ (SEC(2012)0091);

74.

pripažįsta, kad Komisija pradėjo vykdyti konkurencingumo patikrą ir paskesnį teisės aktų vertinimą; primygtinai ragina Komisiją šią koncepciją taikyti nuosekliai ir visapusiškai, net ir tais atvejais, kai ES teisės aktų įgyvendinimo nuostatų pakeitimai turi įtakos pramonės konkurencingumui (pvz., keičiant aukcionų taisykles išmetamųjų teršalų leidimų prekybos srityje); ragina Komisiją reguliariai teikti informaciją apie šioje srityje pasiektą pažangą;

75.

mano, kad reikia organizuoti skatinimo kampanijas regiono mastu, siekiant skatinti verslumą, įtraukiant vietos verslininkų organizacijas, pristatant gerąją patirtį šioje srityje ir organizuojant bendras diskusijas su sėkmingai dirbančiais įmonių vadovais, nes tai suteiktų galimybę geriau pažinti verslumo kultūrą regione;

76.

pabrėžia, kad laisva prekyba ir galimybė patekti į pasaulio rinkas yra svarbus darbo vietų kūrimo ir augimo katalizatorius ir lemiamas veiksnys, leidžiantis ES MVĮ užimti pirmaujančias pozicijas pasaulio rinkose; todėl pabrėžia, kokia svarbi prekybos derybų pažanga, kuri dar labiau padėtų sumažinti prekybos reguliavimo kliūtis, kurios neproporcingai daro poveikį MVĮ;

77.

palankiai vertina tai, kad Komisija savo įvairiose strategijose ir komunikatuose pripažino gamybos sektoriaus svarbą ES tvariai plėtrai ir užimtumui; pakartotinai nurodo, kad reikia sukurti integruotą pramonės politiką, grindžiamą socialine rinkos ekonomika ir remiančią perėjimą prie tvarios, veiksmingu išteklių naudojimu pagrįstos ir atsparios ekonomikos;

78.

atkreipia dėmesį, kaip svarbu vietos ir regionų lygmeniu skatinti MVĮ dalyvavimą rengiant energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos planus, nes jų dalyvavimas šiuose sektoriuose gerokai padidintų verslo galimybes;

79.

pripažįsta, kad, jeigu valstybės narės turi įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio Europos augimo tikslus, jos būtinai turi atsižvelgti į MVĮ ir labai mažų įmonių steigimą ir jį palengvinti, kadangi tokios įmonės turi milžiniškas galimybes kuriant darbo vietas, ypač jaunimo, taip pat mažinant skurdą ir socialinę atskirtį; pažymi, kad savarankiškas darbas ir labai mažos įmonės įsteigimas gali būti gera ir lanksti galimybė, ypač moterims;

80.

pažymi, kad užtikrinant socialinį stabilumą, socialinę sanglaudą ir integraciją, ypač srityse, kuriose kovojama su neigiamais demografiniais reiškiniais, MVĮ vaidina svarbų vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares remti MVĮ kuriant darbuotojams palankią darbo aplinką, laikytis darbo teisės ir darbo bei sveikatos apsaugos standartų ir taip padėti kovoti su skurdu bei kurti socialinę gerovę;

81.

pabrėžia, kad būtina skatinti palengvintą prieigą prie labai mažų paskolų pagal Europos mikrofinansų priemonę ir tobulinti šią priemonę, vykdant 2014–2020 m. socialinių pokyčių ir inovacijų programą, ir ateityje plėtojant Europos socialinį fondą (ESF), siekti, kad visų pirma socialiniu atžvilgiu nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių asmenims, steigiantiems labai mažas įmones, palengvinti galimybes gauti paramą pagal tinkamą finansavimo priemonę; todėl ragina Komisiją parengti specialią informaciją apie tai, kaip gauti paramą pagal Europos investicijų fondo valdomas finansines priemones;

82.

pažymi, kad teikiant paslaugas tarpvalstybiniu mastu pagal vieno langelio principą veikianti tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, taip pat gali suteikti išsamią informaciją apie darbo sąlygas paslaugų paskirties šalyje;

83.

mano, kad verslumas ir tinkamos pagrindinės MVĮ konkurencingumo ir augimo sąlygos, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, pvz., į ekologišką infrastruktūrą, galėtų labai palengvinti ekonomikos krizės problemos sprendimą; pažymi, kad tais atvejais, kai MVĮ veiklos pradėjimo yra mažesnis negu vidutinis lygis, būtina skatinti verslumo pajėgumus visuose visuomenės segmentuose ir konkrečioje tikslinėje grupėje, visų pirma jaunimo ir moterų, grupėje;

84.

mano, kad finansų rinkos reglamento peržiūra turėtų suteikti daugiau galimybių MVĮ gauti finansavimą per kapitalo rinkas siekiant būti mažiau priklausomiems nuo banko paskolų;

85.

mano, kad vykdant dabartinę struktūrinių fondų reformą reikėtų tinkamais atvejais rimtai atsižvelgti į MVĮ, kai tai padeda įgyvendinti regioninės sistemos augimo sąlygas ir kuria sąveiką su kitomis ES programomis ir iniciatyvomis; mano, kad reikia mažinti biurokratiją, pvz., peržiūrint finansinį reglamentą priimant proporcingus įmonių audito ir ataskaitų teikimo standartus ir imant taikyti bendras taisykles visiems fondams ir visoms programoms;

86.

ragina valstybes nares kuo skubiau į nacionalinę teisę perkelti pavėluotų mokėjimų direktyvą, siekiant per dabartinę krizę MVĮ padėti suteikti papildomo likvidumo;

87.

ragina ieškoti veiksmingesnių, paprastesnių ir geriau koordinuotų ES priemonių, kurios būtų skirtos naudotis kreditais arba rizikos kapitalu, visų pirma, internacionalizavimo planų turinčioms MVĮ;

88.

ragina užtikrinti veiksmingą MVĮ portfelių apsaugą atsižvelgiant į sugriežtintus bankų kapitalo reikalavimus įgyvendinant susitarimo „Bazelis III“ stebėseną ir mažinant finansinius įsiskolinimus, tai šiuo metu atlieka daugelis bankų, ir atsižvelgti į kaupiamąjį finansinių paslaugų teisės aktų poveikį;

89.

pabrėžia, kad ES MVĮ veikla ne pakeičiami, bet papildomi valstybių narių ir regionų veiksmai, ja siekiama skatinti jų pastangas, remiantis „daugiau už daugiau, ir mažiau už mažiau“ principu, pagal kurį daugiau paramos MVĮ suteikiančios valstybės narės turėtų gauti didesnę ES paramą; todėl skatina valstybes nares vykdyti aukštų siekių programas, grindžiamas paskatomis toliau skatinti verslumą; ragina į tokias programas įtraukti priemones, kuriomis būtų pagerinamas finansavimas ir patekimas į rinkas, sušvelninami administraciniai reikalavimai ir į mokyklos programas visuose lygmenyse geriau įtraukta švietimo verslumo tema; mano, kad šiomis priemonėmis turėtų būti remiamos privačiojo sektoriaus iniciatyvos, kuriomis galima sutrumpinti laiką, kurio reikia gauti nedideliam finansavimui, pvz., bankų ir apskaitos specialistų partneryste; siūlo, kad bendro pobūdžio konkursai, susiję su patirtimi ir organizuojami regiono mastu, būtų rengiami studentams, siekiant įvertinti jų iškalbą ir verslumą;

90.

palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, kuriomis MVĮ, ypač labai mažoms įmonėms, suteikiamos geresnės sąlygos gauti finansavimą, pvz., sudaromos bankų ir apskaitos specialistų partnerystės, dėl kurių iki 15 dienų sutrumpinamas laikotarpis, per kurį galima gauti nedidelį finansavimą (iki 25 000 EUR); mano, kad tokios partnerystės yra naudingos labai mažoms įmonėms, nes, viena vertus, apskaitos specialistai parengia ir bankams internetu pateikia visus reikalingus su finansais susijusius dokumentus ir tam tikru mastu užtikrina, kad labai mažų įmonių pateiktos prognozės išsipildys, o kita vertus, bankai internete pateikia standartinius prašymus dėl finansavimo ir nurodo prašymų dėl finansavimo atmetimo priežastis;

91.

ragina Europos Komisiją apžvelgti naujas verslininkų ir naujų įmonių lėšų gavimo iniciatyvas, pvz., masinio finansavimo (angl. crowdfunding) iniciatyvą, siekiant įvertinti tai, kaip šios iniciatyvos galėtų padėti MVĮ bei nuspręsti, ar jos turėtų būti skatinamos; be to, pažymi, kad reikėtų įvertinti poreikį sukurti teisinę sistemą tokiai praktikai ES sukurti;

92.

prašo Komisijos ir valstybių narių rengiant kitą daugiametę finansinę programą užtikrinti, kad MVĮ turėtų geresnes galimybes gauti ES finansavimą, nes tai joms padėtų pradėti dalyvauti vidaus rinkoje;

93.

ragina valstybes nares ir Europos Komisiją palengvinti investavimo galimybes naujoms veiklą pradedančioms įmonėms panaikinant kliūtis, trukdančias susikurti ES rizikos kapitalo rinkai;

94.

nurodo, kad reikia nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias augti labai mažoms įmonėms ir toliau augti MVĮ;

95.

ragina Europos Komisiją spręsti MVĮ žinių ir įgūdžių trūkumo spragas, susijusias su ekologiškomis technologijomis, veikla ir verslo modeliais; pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų siekiant nustatyti įgūdžių poreikius ir spręsti darbo rinkos spragų klausimą įgyvendinant švietimo ir profesinio rengimo strategijas ir kuriant MVĮ skirtas mokymų ir įgūdžių lavinimo programas;

96.

mano, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą būsimoms COSME, „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų programoms turėtų būti skiriamos pakankamos sumos MVĮ pastangoms remti, kad būtų plėtojama inovacinė veikla ir kuriamos darbo vietos veiksmingai ir tvariai naudojant išteklius;

97.

prašo, kad kuriant naująsias finansines priemones, plėtojamas pagal tokias paramos MVĮ programas kaip COSME, būtų atsižvelgiama ne tik į MVĮ turtinę padėtį, bet ir į vadinamąsias „neapčiuopiamas vertybes“, kad suteikiant kreditus būtų tam tikromis formomis pripažįstamas ir intelektinis MVĮ kapitalas;

98.

ragina nemažą biudžeto dalį numatyti MVĮ priemonei, kuri sukurta pagal programą „Horizontas 2020“, kuria bus teikiama nukreipta parama novatoriškoms MVĮ, turinčioms didelį augimo potencialą; mano, kad ši priemonė turėtų būti įgyvendinama per bendrą struktūrą, specialiai sukurtą pagal MVĮ poreikius;

99.

pabrėžia, kad reikėtų toliau plėsti finansų inžinerijos priemonių potencialą, siekiant sudaryti sąlygas, atitinkamai, kokybiniams strateginiams projektams kurti bei privatiems subjektams, ypač MVĮ, ir privačiam kapitalui dalyvauti Europos projektuose; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu per mažai naudojamasi finansų inžinerijos priemonėmis dėl jų sudėtingumo, taigi reikia labai skubių diskusijų dėl jų valdymo;

100.

pabrėžia, kad iš struktūrinių fondų – pasinaudojant finansinėmis priemonėmis ir toliau reikėtų finansuoti MVĮ, suteikiant kapitalą, garantijas ir paskolas ir pabrėžia, kad reikėtų supaprastinti sudėtingas administracines procedūras stengiantis išvengti atitinkamai vadovaujančiųjų institucijų ir tarpinių įstaigų taikomų nuostatų didelių skirtumų;

101.

ragina Komisiją nustatyti gaires dėl konkurencingo MVĮ apmokestinimo, skatina valstybes nares pritaikyti savo mokesčių sistemas, kad būtų siekiama sumažinti naujų įmonių ne su darbu susijusias darbo užmokesčio sąnaudas ir tokioms įmonėms sudaryti sąlygas didesnę dalį jų pelno skirti investicijoms į pačią įmonę; siūlo gaires grįsti geriausia patirtimi ir į jas įtraukti bandomuosius projektus;

102.

ragina dėti daugiau pastangų įgyvendinant abipusį pripažinimą siekiant palengvinti tarpvalstybinę MVĮ veiklą; ragina taikyti PVM „vieno langelio principą“ siekiant sudaryti sąlygas verslininkams įvykdyti jų įsipareigojimus įmonės kilmės šalyje;

103.

ragina Europos Komisiją skatinti valstybes nares sudaryti vienodas veiklos sąlygas visoms finansavimo formoms; pažymi, kad būtina skubiai imtis priemonių, kad įmonės nebūtų tokios priklausomos nuo skolų; remia akcijų ir skolos mokestinio neutralumo nustatymą;

104.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti MVĮ tęstinumą, kuriant reglamentavimo aplinką, kuri palengvintų verslo perkėlimą; rekomenduoja panaikinti finansines kliūtis (paveldimo turto mokestį, dovanojamo turto mokestį ir kt.), kurie galėtų kelti pavojų šeimos verslo tęstinumui;

105.

pabrėžia poreikį taikyti mažesnį darbo jėgos ir investicijų apmokestinimą;

106.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis būtų skatinamas socialinis verslumas Europoje, visų pirma pagerinant sąlygas gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, mažinant diskriminaciją dėl lyties darbo užmokesčio srityje, remiant profesinio ir šeimos gyvenimo derinimo priemones ir gerinant įgudusių darbuotojų judumą bei pripažinimą ir gerinant patarimų įmonėms dėl socialinės atsakomybės kokybę ir prieinamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų skatinamas socialinis verslumas Europoje, visų pirma pagerinant sąlygas gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą ir gerinant įgudusių darbuotojų ir mokinių judumą bei pripažinimą; tačiau pabrėžia, kad dėl to verslininkai neturėtų būti skirstomi į „gerus“ ir „blogus“;

107.

pabrėžia veikiančios žaliavų tiekimo sistemos svarbą, taip pat vidutinėms pramonės įmonėms; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant tvariu būdu užtikrinti žaliavų tiekimo saugumą ir padidinti žaliavų naudojimo efektyvumą, visų pirma užtikrinant laisvas ir sąžiningas galimybes gauti žaliavų, kuriomis prekiaujama tarptautiniu lygmeniu ir didinant išteklių naudojimo efektyvumą ir skatinant antrinį naudojimą, atsižvelgiant į sąlaidų ir naudos santykį;

108.

ragina Europos Vadovų Tarybą kitą programavimo laikotarpį išlaikyti tokį patį sanglaudos politikai skiriamą biudžetą, nes struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas yra vienos veiksmingiausių ES augimo užtikrinimo ir darbo vietų kūrimo priemonių, kuriomis didinamas Europos ekonomikos konkurencingumas ir remiamos MVĮ;

109.

ragina valstybes nares skatinti įvairių tipų MVĮ raidą ir konkurencingumą ir tenkinti jų poreikius naudojant konkrečiai joms parengtas priemones; pabrėžia Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo indėlį į transporto, energetikos, aplinkos ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir gerinimą, taigi ir į palankios verslo aplinkos kūrimą, investicijų skatinimą ir konkurencingumo stiprinimą; pabrėžia, kad būtina skatinti verslumą ir didinti MVĮ teikiamą paramą ir pripažįsta jų atliekamo vaidmens svarbą skatinant ekonominį konkurencingumą;

110.

pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti skirtingas ES, nacionalinės ir regionų politikos ir finansavimo priemones, skirtas tiesiogiai MVĮ, ir užtikrinti didesnę jų sąveiką; pabrėžia, kad esamos iniciatyvos ir finansinės priemonės, skirtos MVĮ remti, turėtų būti nuoseklesnės ir turėtų papildyti viena kitą; pabrėžia, kad reikia mažinti susiskaidymą ir konsoliduoti bei skatinti MVĮ skirtas finansinės paramos priemones siekiant užtikrinti didesnį išteklių sutelkimą ir koordinavimą ES, valstybių narių ir regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad, jei investicijos ir pagalba MVĮ bus taikoma regioninei įvairovei skatinti, bus padidintas ir konkurencingumas;

111.

mano, kad MVĮ finansavimo per ERPF tikslas – skatinti konkurencingumą visuose Sąjungos regionuose tam, kad pavyktų pasiekti ekonominį, socialinį ir teritorijų vystymąsi, atitinkantį sanglaudos politikos tikslus;

112.

pabrėžia, kad struktūriniai fondai, ypač ERPF – tai svarbios priemonės remiant inovatyvias MVĮ stiprinant jų konkurencingumą, ir ypač jų tarptautinimą bei pabrėžia, kad atitiktis reikalavimams šiuo atveju turėtų būti suprantama kaip įmanoma platesne prasme; ragina regionus savo veiklos programose pasinaudoti galimybėmis, kurių jiems suteiks reglamentai;

113.

pabrėžia, kad siekiant sukurti naujų darbo vietų MVĮ būtina taikyti finansines paskatas;

114.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis remiamas įvairių Europos regionų organizacijų tinklų kūrimas, jų keitimasis žiniomis ir praktine patirtimi ir tai galėtų būti naudinga priemonė siekiant kurti naujas verslo galimybes;

115.

mano, kad struktūriniai fondai, o ypač EMF, atlieka svarbų vaidmenį įgyjant žinių ir įgūdžių, kuriant tinklus ir keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais; mano, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir bendradarbiavimo projektus labiausiai prisideda skatinant Europos MVĮ konkurencingumą;

116.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.