15.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/88

1.1

Komisija paskelbė antrą komunikatą dėl didelio poveikio technologijų (DPT). 2010 m. rugsėjo mėn. EESRK pateikė nuomonę (1) dėl ankstesnio komunikato (2). Jame EESRK palankiai vertino ES dėmesį DPT, tačiau turėjo didelių abejonių dėl pasiūlymų veiksmingumo, nes pastebėta trūkumų ES pažangiųjų technologijų gamybos srityje.

1.2

Šios nuomonės 1.10 punkte buvo išdėstytos šios EESRK rekomendacijos:

EESRK pakartoja šias rekomendacijas.

1.3

Savo naujausiame komunikate Komisija siūlo ES pastangas MTTP srityje paversti trijų ramsčių strategija, kuri remtų ne tik MTTP, bet ir bandomąsias prototipų kūrimo linijas ir pažangiosios gamybos sistemas, kurios technologijas paverčia produktais. Šiuo požiūriu EESRK rekomenduoja du dalykus. Pirma, dėmesys dviem naujiems strategijos ramsčiams neturi menkinti ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ar mažinti jos apimties, nes moksliniai tyrimai, ypač fundamentalieji tyrimai, yra būtinas pagrindas būsimoms DPT kurti. Antra, panašu, kad ši sistema yra paremta kuo greitesniu naujų technologijų perkėlimu į rinką, ir ją reikėtų papildyti įsitvirtinusių gamintojų „rinkos trauka“. Atitinkamai EESRK pageidautų, kad būtų skiriama daugiau dėmesio ES gamybos įmonių pajėgumų didinimui.

1.4

EESRK iš esmės remia toliau pateikiamame 3 skyriuje išdėstytą veiksmų planą. Visgi kadangi yra skirtumų tarp valstybių narių, EESRK pageidautų, kad veiksmų programos būtų parengtos pagal kiekvieno regiono gebėjimus ir pajėgumus.

1.5

Tam tikriems veiksmų plano aspektams tikriausiai prireiks daugiau impulsų, ypač valstybės pagalbos modernizavimo, rizikos kapitalo, su intelektinės nuosavybės teise susijusių derybų pasaulio lygiu, prekybos derybų aukštųjų technologijų pramonės srityje, švietimo ir mokymo gerinimo visais lygmenimis, ypač pabrėžiant inžinierių ir mokslininkų rengimą.

1.6

Nors DPT projekto valdymas nagrinėjamas veiksmų plane, jo įgyvendinimo būdai nėra aiškūs ir programai gali trūkti dinamikos.

2.1

Komisija paskyrė aukšto lygio grupę ištirti atsiliepimus apie pirmąjį komunikatą ir parengti ataskaitą (3), kuri buvo paskelbta 2011 m. birželio mėn. Šiame antrajame komunikate išdėstoma „Europos DPT strategija“.

2.2

Savo ataskaitoje aukšto lygio grupė nustatė pagrindinius Europos sunkumus paverčiant idėjas paklausiais produktais – kitaip tariant įveikiant tarptautiniu mastu pripažintą „mirties slėnį“. Kad pavyktų pereiti šį slėnį, grupė rekomenduoja trijų ramsčių strategiją:

2.3

Siūloma sukurti pramonę pažangiai gamybai, kuri būtų eksporto pajamų šaltinis, ir remti tolesnės gamybos grandies įrengimų gamintojus, kurie gali sukurti pažangiausias gamybos technologijas Europoje (įrengimus, programinę įrangą, paslaugas ir kt.), taip pat gamybos sistemų (technologijų ir procesų) vystymą ir gerinimą, kad Europoje būtų sukurti veiksmingi, šiuolaikiniai ir aukštosiomis technologijomis grindžiami gamybos įrenginiai.

2.4

Pateikiama vienuolika rekomendacijų:

3.1

„Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, rinkos tendencijų ekonomine analize ir indėliu sprendžiant socialinius uždavinius, prie ES DPT priskiriamos mikro-/nanoelektronika, nanotechnologijos, fotonika, pažangios medžiagos, pramoninės biotechnologijos ir pažangios gamybos technologijos“.

3.2

Komunikato padėties analizėje atkreipiamas dėmesys į šiuos punktus:

3.3

Komunikate nurodomos šios šių trūkumų priežastys:

3.4

Šiame Komunikate išdėstyta strategija siekiama:

3.5

Toliau pateikiama Komisijos veiksmų plano santrauka.

3.5.1

ES priemonių pritaikymas

3.5.2

Koordinavimas

3.5.3

Valdymas

3.5.4

Įgūdžiai. Komisija:

3.5.5

Prekyba

4.1

DPT strategija buvo sukurta siekiant skatinti ES esančią pažangiųjų technologijų produktų, reikalingų kasdieniniam Europos piliečių gyvenimui ir Europos įmonėms, gamybą laikotarpiu iki 2020 m. ir vėliau. Europoje esanti aukštųjų technologijų produktų gamyba šiuo metu nėra pakankamai kompetentinga pasaulio rinkose, nors laikoma, kad Europos MTTP yra pasaulinio lygio. Problema yra ne Europos aukštųjų technologijų gamybos pajėgumų ar gebėjimų trūkumas, bet nesugebėjimas MTTP rezultatų perkelti į gamybą. Taigi, Komisijos strategija siekiama pagreitinti technologijos perdavimą gamintojams. Tačiau EESRK mano, kad praktikoje perdavimas pavyks tik tada, jei bus gamintojų, galinčių generuoti technologijų paklausą, o Europa, EESRK nuomone, neturi pakankamai pasaulio aukštųjų technologijų sektoriuose konkuruojančių įmonių.

4.2

Toliau pateikiamos lentelės buvo paimtos iš 2012 m. Financial Times tyrimo, kuriame buvo analizuojama 500 didžiausių pasaulio įmonių ir 500 įmonių kiekviename dideliame regione. Buvo tiriami tik aukštųjų technologijų gamybos sektoriai.

4.3

Toks įmonių sąrašas yra tik viena medalio pusė, tačiau EESRK yra įsitikinęs, kad išvardytos įmonės yra tinkamas rodiklis, atspindintis santykinį pasaulio regionų gamybos pajėgumą.

Toliau pateiktoje 500 pasaulio įmonių lentelėje nurodomas įmonių skaičius kiekviename iš aukštųjų technologijų gamybos sektorių. Į besiformuojančių rinkų (BR) skiltį įtrauktos, be kitų, keturios BRIC šalys. Šiuo lygmeniu Europa pirmauja tik pramonės inžinerijos srityje, tačiau pasaulio regionų lentelė leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą.

4.4

Regionų lentelėje nurodomas įmonių skaičius ir jų suvestinė rinkos kapitalizacija. Tai parodo kiekvieno regiono pajėgumų mąstą, o rinkos viršutinės ribos rodiklis atskleidžia kiekvieno regioninio sektoriaus dydį ir santykinį sėkmingumą.

4.5

Europa pirmauja pasaulyje cheminių medžiagų ir pramoninės inžinerijos srityje. Ji taip pat gerai įsitvirtinusi farmacijos, biotechnologijų ir automobilių gamybos sektoriuose. JAV dominuoja sveikatos priežiūros įrangos ir technologijų aparatinės bei programinės įrangos sektoriuje, o Japonija ir besiformuojančios rinkos šalys yra stipresnės nei Europa aparatinės įrangos sektoriuje.

4.6

Ši analizė aiškiai rodo, kad DPT programoje turėtų būti numatyta strategija, kaip sustiprinti tuos sektorius, kuriuose Europa yra silpna, ir kaip išnaudoti tuos sektorius, kuriuose Europa yra gana stipri. Ypatingas pastangas reikėtų dėti medicininės technologijos ir sveikatos priežiūros įrangos sektoriuose.

5.1

Nuo 1957 m. ES buvo sukurtos tik trys pasaulinio masto aukštųjų technologijų įmonės: ASML, Nokia ir SAP. ES nuolat atsiliko. Galima manyti, kad tai yra bendra kapitalizmo ir verslumo nesėkmė, palyginti su JAV įmonių pasiekimais per tą patį laikotarpį ir nuolatine Azijos pažanga (Japonija, Taivanis, Korėja ir dabar Kinija).

5.2

Nors Amerikoje laisvosios rinkos kapitalizmas veikia daugelyje sričių, jos karinis ir pramoninis kompleksas, susietas su svarbiausiais pasaulio universitetais, sudarė labai palankias sąlygas išradimams ir galimybes išnaudoti daugybę idėjų vyraujančioje įmonių kultūroje ir didžiulėje rinkoje.

5.3

Azijos šalys teikia aktyvią valstybės pagalbą jaunoms pramonės šakoms, kol jos įsitvirtina. Šios šalys buvo atviros ir patrauklios užsienio investicijoms į aukštąsias technologijas. Jos įsisavino užsienio investicijomis perduotas technologijas ir jas dabar naudoja.

5.4

Padėtis Europoje yra visiškai kitokia, o pagrindinis veiksnys yra homogeniškumo trūkumas. Kokį matmenį bepaimtume, BVP vienam gyventojui, nedarbo rodiklius, įmonių infrastruktūrą, universitetų infrastruktūrą, mokymosi mokykloje rodiklius, kapitalo rinkas, darbo rinkos lankstumą, interneto skverbtį ir pan., pamatysime gana didelius Pasaulio banko nustatytų šešių ES subregionų skirtumus. Tai būtų ES 15 Šiaurė (Britų salos ir Šiaurės šalys), EU 15 Centras (šešios šalys ES įkūrėjos be Italijos ir su Austrija), ES 15 Pietūs (4 Viduržemio jūros valstybės), ES 12 Šiaurė (Baltijos šalys), ES 12 Centras (Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Slovakija), ES 12 Pietūs (Rumunija ir Bulgarija).

5.5

Siekiant sukurti pasaulinio lygio DPT pajėgumus būtų logiška priderinti politiką ir programas kiekvienai iš šių šešių šalių grupių taip, kad būtų atsižvelgta į jų universitetų mokslinių tyrimų institucijų lygį, jų darbo jėgos mokslinius ir technologinius įgūdžius, gamybos įmonių gebėjimus ir turimas rinkas ir pan. Jei tai būtų padaryta, pastangos galėtų būti prioretizuojamos pagal regionus, o regionams, kuriuose padėtis yra geriausia, tektų lyderio vaidmuo. Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į Komunikate pasiūlytas sanglaudos politikos priemones.

5.6

Komisija valdo ES teikdama teisės aktus ir skirdama finansines išmokas, o ją remia observatorijos ir agentūros. Valdymas gali būti veiksmingas tose srityse, kur Komisija gali prisiimti visą atsakomybę už iniciatyvą. DPT projekte dalyvauja mažiausiai šeši Komisijos nariai, tačiau EESRK nemano, kad projektas gali būti sėkmingas, jei nebus sutelkta kompetencija ir nebus taikomas tiesioginis valdymo būdas.

5.7

Reikia keisti tradicinę galvoseną. Vienas pavyzdys – regioninis požiūris. Tiek aukšto lygio grupė, tiek Komunikatas pripažino, kad DPT projektams reikia iš naujo pritaikyti valstybės pagalbos mechanizmus. Komunikate taip išsamiai nenagrinėjami intelektinės nuosavybės teisių pasiūlymai, kaip aukšto lygio grupės ataskaitoje (5). EESRK palankiai vertina Komunikate išdėstytas mintis dėl prekybos, tačiau nemano, kad dabartinė prekybos politika pakankamai gina ES interesus. Tai yra dar viena sritis, kuriai būtų naudingas naujas valdymas ir nuolatinis ES interesų gynimas.

5.8

EESRK palankiai vertina aukšto lygio grupės pasiektą pokytį – dėmesio nukreipimą nuo paramos MTTP į subalansuotą trijų ramsčių požiūrį. Šiomis aplinkybėmis Septintoji bendroji programa, atrodo, turi gana didelių trūkumų. Vis dėlto EESRK yra susirūpinęs, kad ES gali būti nepakankamai įmonių, kurių pajėgumai, produktai ir pasaulinė sklaida leistų įgyvendinti ir komercializuoti MTTP ramsčio rezultatus. Visas pasiūlymas paremtas prielaida, kad antras ir trečias ramsčiai gali padėti DPT susilaukti sėkmės rinkoje. Iš tiesų, DPT dažniau palaiko tokie aukštųjų technologijų gamintojai kaip Apple, BMW, Bayer, Rolls Royce arba Airbus. ES kartu su valstybėmis narėmis turi parengti strategiją, kaip remti pasaulinio lygio galutinius produktus gaminančias įmones ir kaip sukurti daugiau tokių įmonių. Reikėtų teikti paskatas esamoms įmonėms išplėsti savo produktų linijas naujais, labai DPT imliais ir pasaulio rinkoms skirtais produktais. Komunikate daug kartų teigiama, kad DPT gali skatinti augimą ir kurti darbo vietas. EESRK laikosi kitos nuomonės: įmonės, naudojančios DPT, gali skatinti augimą ir kurti darbo vietas. ES reikia daugiau produktus gaminančių ir rinkas turinčių įmonių, kurios galėtų naudoti DPT.

5.9

Jeigu DPT nepadeda patekti į rinką įsitvirtinusios įmonės, kurios gamina galutinius produktus, joms padeda verslininkai. Daugumai verslininkų, savo ruožtu, padeda arba rizikos kapitalo investuotojai, arba įsitvirtinusios įmonės, kurias sudomina šių verslininkų idėjos. IBM rėmė Microsoft ir išgelbėjo Intel, Apple rėmė ARM Holdings, kuri dabar konkuruoja su Intel, tiek į Google, tiek į Facebook investavo turtingi technologijų pramonės investuotojai, rizikos kapitalo investuotojai rėmė Google, o Microsoft rėmė Facebook. Europoje, Šiaurės šalių verslininkai, siejami su Skype ir Angry Birds, gavo Londono ir Kalifornijos rizikos kapitalo investuotojų paramą.

5.10

DPT projektas yra didesnio iššūkio – ES gerovės kūrimo – atspindys. JAV pažangą skatina rinka, o Azijoje – valstybės politinės priemonės. ES valstybių narių, pavyzdžiui, Vokietijos ir Šiaurės šalių, politika yra sėkminga, tačiau daugelis kitų valstybių tokios politikos netaiko. Komunikate nurodoma, jog ES lygmeniu DPT programai skiriami riboti Sąjungos ištekliai, bet EESRK nuogąstauja, kad šis gerovės kūrimo modelis dėl konkurencijos pasaulio mastu nebus pakankamai veiksmingas.

6.1

EESRK nerimauja, kad dėmesio sutelkimas į antrą ir trečią ramsčius gali būti susijęs su Europos Sąjungos MTTP apimties sumažinimu. EESRK tam nepritaria. Būtini stiprūs fundamentalieji tyrimai, kad būtų parengta dirva kitos kartos inovacijoms. Moderni technologija dažniausiai yra paremta netikėtais fundamentaliųjų tyrimų rezultatais.

6.2

Kadangi ES neturi tokio dydžio karinio-pramoninio komplekso kaip JAV (arba Kinija), ji mokslą turi skatinti ir pastūmėti į priekį kitais būdais. Šiuo atveju yra vertingi tokie projektai, kaip Galileo ir ITER.

6.3

EESRK džiaugiasi, kad didelė svarba teikiama švietimui ir įgūdžiams. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komunikate pabrėžiamas gamtos ir inžinerijos mokslų absolventų skaičiaus mažėjimas ES. ES trūkumai gamtos mokslų ir inžinerijos srityse visais švietimo lygmenimis yra tiek apskritai ES konkurencingumo, tiek konkrečiai DPT projekto Achilo kulnas. Turint omenyje problemos mastą ir neatidėliotinumą, Komunikate išdėstyti planai yra visai neadekvatūs.

6.4

EESRK neseniai pateikė savo nuomonę dėl komunikato „Valstybės pagalbos modernizavimas“ (6). Kalbant apie DPT, svarbūs yra 1.5.1 (rinkos nepakankamumo apibrėžtis), 1.6.3 ir 1.6.4 (vienodos sąlygos) punktuose išdėstyti teiginiai. Siekdama išsaugoti konkurenciją vidaus rinkoje, ES sukėlė pavojų savo išorės konkurencingumui.

6.5

Komunikate pastebima, kad rizikos kapitalo investuotojų veikla per pastarąjį dešimtmetį Europoje sumažėjo, ir siūloma rizikos kapitalo investuotojų lėšas pakeisti ES lėšomis. Nors tai sveikintina, to nepakanka. EESRK rekomenduoja ES kartu su valstybėmis narėmis sukurti Europoje prielaidas rizikos kapitalui.

6.6

Komisija informavo EESRK apie savo ketinimus dėl DPT klausimų darbo grupės, kuri pakeitė aukšto lygio grupę. „Be šešių DPT (nanotechnologijos, mikroelektronika, biotechnologijos, fotonika, pažangiosios medžiagos ir pažangios gamybos sistemos) atstovų siūloma į ją įtraukti daugelį DPT vienijančių sričių atstovus (patys novatoriškiausi produktai yra įvairių DPT deriniai) ir daugiau tolesnių pramonės naudotojų (pavyzdžiui, aeronautikos, automobilių, oro erdvės, statybos, energetikos, maisto, medicinos prietaisų, įrangos dizaino) atstovų nei buvo pirmoje aukšto lygio grupėje (kadangi DPT strategija siekiama skatinti pramoninę DPT grindžiamų produktų gamybą).“

6.7

Labai daug priklausys nuo atstovaujamų įmonių, jų įtakos didesnei (daug didesnei) DPT klausimų grupei, nuo visos grupės sugebėjimo padėti daugiau nei 118 regioninių aukštųjų technologijų gamybos sektoriaus įmonių pasiekti pasaulinį lygį ir visų svarbiausia – nuo jos sugebėjimo paskatinti naujų 118 įmonių susikūrimą regionų lygmeniu.