15.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/133

1.1

EESRK palankiai vertina komunikatą, kuriuo pradedamos būtinos diskusijos dėl atsinaujinančiosios energijos ir jos rėmimo politikos persvarstymo.

1.2

Komitetas labai sunerimęs dėl augančių kainų energijos vartotojams, taip pat dėl didelių daugelio nacionalinių paramos schemų sąnaudų. Tokia raida kelia vis didesnį nepasitenkinimą. Komitetas ragina Komisiją parengti tyrimą dėl dabartinių ir ateityje galimų sąnaudų pokyčių visame energetikos sektoriuje. Komitetas remia tikslą siekti kuo mažesnių sąnaudų arba jas sumažinti ir užtikrinti, kad atsinaujinančiosios energijos technologijos taptų konkurencingomis, o galiausiai – diktuojamos rinkos.

1.3

Komiteto nuomone, visoje ES bendros paramos schemos, kurios būtų pritaikytos kiekvienai technologijai, geriausiai patenkintų efektyvumo ir vidaus rinkos reikalavimus. Šios schemos turėtų būti ribotos trukmės ir taikomos tol, kol technologijos yra konkurencingos, pagal jas neturėtų būti suteikiama pernelyg didelė kompensacija, taip pat jos turėtų užtikrinti specialiai pritaikytą paramą vietiniams nedidelio masto sprendimams. Tačiau tol, kol vidaus energijos rinka tinkamai neveikia, paramos schemos turėtų būti pritaikytos prie kiekvienos elektros energijos kainų zonos ar valstybės narės.

1.4

Užuot dėjus visas pastangas sukurti centralizuotą modelį, daugiau dėmesio reikėtų skirti skatinimui plėtoti decentralizuotus vietos sprendimus. Jie gali ir turėtų būti orientuoti į vietos pranašumus. Taisyklės, paramos priemonės ir prieiga prie tinklų turi būti aiški, paprasta ir patikima siekiant palengvinti smulkių gamintojų (gaminančių savo reikmėms) dalyvavimą.

1.5

Atsinaujinančiosios energijos technologijos kaip ir kitos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo technologijos suteikia didelių galimybių: švarių anglių, elektros energijos saugojimo technologijos, reagavimas į paklausą, anglies naudojimas, branduolių dalijimasis ir sintezė arba kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, metano mažinimas. Daugelyje sričių šių technologijų vystymas teikia didelių vilčių, todėl jį reikia atitinkamai skatinti. Visų pirma reikėtų remti naujų technologijų demonstravimą ir ankstyvą diegimą.

1.6

EESRK rekomenduoja Komisijai savo būsimą darbą laikotarpiu po 2020 m. orientuoti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politiką. Ši politika galiausiai galėtų palikti atsinaujinančiosios energijos tikslą ir vietoj to nustatyti tik aiškų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslą, atsižvelgiant į ilgalaikio laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo poreikį ir tokio dydžio anglies dioksido kainą, kurios pakaktų skatinti susijusius subjektus imtis efektyvumo didinimo priemonių ir prisidėti prie MTTP ir investicijų, tačiau kuri nebūtų per aukšta vartotojams ir pramonės konkurencingumui. Be to, reikia tikslinių priemonių skatinti plėtoti atsinaujinančiosios energijos technologijas ir į jas investuoti, kurios galiausiai paskatins realias permainas. Geriausia būtų, jei šios priemonės būtų bendros visai ES ir pritaikytos kiekvienai technologijai.

1.7

Komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimus artimiausioje ateityje imtis veiksmų sustiprinti dabartinę atsinaujinančiosios energijos sistemą. Reikėtų nedelsiant imtis priemonių integruoti atsinaujinančiąją energiją į energijos rinkas ir išspręsti su jungimu į tinklą, balansavimu ir tinklo mokesčiais susijusius klausimus.

2.1

Aktyvesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas yra labai svarbus dabartinei ES energetikos politikai, nes taip tikimasi ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti tiekimo saugumą, bet ir sukurti naujų darbo vietų. Iš to išplaukiantis ES tikslas – iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. suvartojamos energijos būtų gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių, – yra pagrindinis strategijos „Europa 2020“ tikslas.

2.2

EESRK jau daugiau nei dešimtmetį ne vienoje savo nuomonių rėmė tikslą aktyviau naudoti atsinaujinančiąją energiją ir, remdamasis praktine pilietinės visuomenės patirtimi, pateikė savo pastabas ir rekomendacijas dėl siūlomos politikos (1).

2.3

Atsinaujinančiosios energijos naudojimas intensyvėja, Komisijos teigimu, šiuo metu 20 proc. tikslo link einama greičiau nei planuota. Atsižvelgiant į „Energetikos veiksmų planą iki 2050 m.“ ir ateityje turi būti užtikrinta teigiama raida. Spartus atsinaujinančiosios energijos naudojimo augimas yra vienas iš veiksmų plano varianto, kuris būtų naudingas visais aspektais. 2012 m. liepos mėn. EESRK pateikė savo nuomonę dėl veiksmų plano, kurioje pritarė šiai bendrai išvadai dėl atsinaujinančių energijos išteklių (2).

2.4

Spartus gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių augimas kelia tokius klausimus kaip sąnaudos, įtaka energijos rinkai ir infrastruktūros poreikiai. Todėl reikia laiku apsvarstyti būsimos politikos variantus. Investuotojai jau dabar žvelgia į ateitį po 2020 m. ir jiems taip pat reikia aiškiai žinoti, kokia bus politika ateityje, kad galėtų investuoti į šią sritį būtinas didžiules lėšas.

3.1

Komisijos tikslas – toliau plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir skatinti ieškoti novatoriškų sprendimų. Už energetiką atsakingo Europos Komisijos nario nuomone, turime tai daryti ekonomiškai efektyviais būdais. Tai reiškia, kad vėjo ir saulės energija turi būti pasitelkiama ten, kur tai ekonomiškai tikslinga, ir kad iš šių šaltinių gauta energija turi būti prekiaujama Europoje.

3.2

Komisija ragina geriau koordinuoti paramos schemas Europoje ir aktyviau prekiauti atsinaujinančiąja energija tarp valstybių narių.

3.3

Komunikate svarstomi aktualūs iššūkiai ir galimi politikos variantai:

3.4

Komisija pateiks pasiūlymus dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos politikos sistemos laikotarpiui po 2020 m. Šiam procesui pradėti Komisija kartu pateikiamame poveikio vertinime nagrinėja tris politikos variantus:

Palyginus šiuos variantus tampa apytikriai aišku, kad 1 ir 2 variantai yra šiek tiek geresni nei 3 variantas, kad būtų patenkinti Komisijos nustatyti kriterijai. Vis dėlto nė vienas iš variantų kalbant apie nustatytus kriterijus nėra optimalus.

3.5

Galiausiai komunikate nurodomos keturios pagrindinės sritys, kuriose iki 2020 m. reikia didesnių pastangų: energijos rinka, paramos schemos, bendradarbiavimo mechanizmai ir Viduržemio jūros valstybių bendradarbiavimas energetikos klausimais.

4.1

EESRK palankiai vertina komunikatą, kuriuo pradedamos būtinos diskusijos dėl naujo atsinaujinančiosios energijos ir jos rėmimo politikos nustatymo. Komitetas iš esmės sutinka su Komisijos atlikta esamos padėties, iššūkių ir politikos variantų analize. Toliau pateikiamos papildomos Komiteto pastabos.

4.2

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija atkreipia dėmesį į sparčiai augančias išlaidas atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir jų sąnaudas, nepaisant mažėjančių energijos vieneto savikainos, taip pat į numatytas investicijų į gamybą, infrastruktūrą/tinklus ir balansavimo energiją sąnaudas. Komitetas labai sunerimęs dėl augančių kainų energijos vartotojams, kurios gali būti pernelyg didelė našta mažas pajamas gaunantiems vartotojams, ir dėl didelių daugelio nacionalinių paramos schemų sąnaudų. Tokia raida kelia vis didesnį nepasitenkinimą. Išnaudojus daugumą sąnaudų efektyvumo galimybių netgi energijos vieneto savikaina negalės mažėti tokiu tempu, koks yra dabar. Komitetas ragina Komisiją parengti tyrimą dėl dabartinių ir ateityje galimų sąnaudų pokyčių visame energetikos sektoriuje. Komitetas remia tikslą siekti kuo mažesnių sąnaudų arba jas sumažinti ir užtikrinti, kad atsinaujinančiosios energijos technologijos taptų konkurencingomis, o galiausiai – diktuojamos rinkos.

4.3

Dėl paramos schemų Komitetas sutinka, kad pakeitus keletą nacionalinių schemų jų taikymo laikotarpiu kilo rimtų problemų. Be to, nepatenkinamos yra ir trumpalaikės politikos priemonės, kurių nepakanka padengti realias papildomas investuotojų sąnaudas. Turi būti užtikrintas tiek schemų nuspėjamumas, tiek ir išlaidų efektyvumas, taip pat skatinamas technologijų konkurencingumas. Todėl teisinga dėmesį sutelkti į rinkos kainų taikymą. Komisija turi suteikti postūmį paramos schemų reformai, tokiu būdu išvengiant vidaus rinkos susiskaidymo ir galiausiai tam, kad palaipsniui būtų nutrauktos subsidijos.

4.4

Viena bendra Europos sistema, taikoma visoms atsinaujinančiosios energijos technologijoms, vargu ar bus veiksminga. Veikiau reikėtų lanksčių sistemų, pritaikytų pagal kiekvienos technologijos brandumą ir skirtingas sąlygas. Komiteto nuomone, visoje ES bendros paramos schemos, kurios būtų pritaikytos kiekvienai technologijai, geriausiai patenkintų efektyvumo ir vidaus rinkos reikalavimus. Šios schemos turėtų būti ribotos trukmės ir taikomos, kol technologijos yra konkurencingos, ir pagal jas neturėtų būti mokama pernelyg didelė kompensacija. Vietiniams nedidelio masto sprendimams taip pat reikia tinkamų paramos schemų (žr. 4.11 punktą).

4.5

Tačiau tol, kol tinkamai neveikia vidaus rinka ir skiriasi kainų lygiai dėl nesugebėjimo įgyvendinti esamus teisės aktus ir energijos perdavimo infrastruktūros trūkumų, paramos schemos turi būti parengtos kiekvienai kainų zonai arba valstybei narei, kad būtų galima pasiekti didžiausią efektyvumą ir išvengti pernelyg didelės kompensacijos.

4.6

Kalbant apie bendradarbiavimą ir prekybos skatinimą, Komitetas labai palankiai vertina glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą energijos srityje – tikrą bendrą ES energijos politiką arba Europos energijos bendriją (EEB). Komitetas taip pat remia šiame komunikato skyriuje pateiktus pasiūlymus.

4.7

Komitetas sutinka su Komisijos pastabomis dėl būtinybės integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į elektros energijos vidaus rinką ir su tuo susijusių sunkumų. Rinkos kainų signalai, įskaitant anglies dioksido kainų signalus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, turi būti išsamūs, kad būtų galima tinkamai nukreipti investicijas. Komitetas remia principą, pagal kurį visi energijos gamintojai, įskaitant atsinaujinančiosios energijos gamintojus, prisiimtų tokią pat atsakomybę, taip pat ir dėl balansavimo.

4.8

Mokėjimai už pajėgumus, kai vyriausybė nustato būtinus atsarginius gamybos pajėgumus, kelia problemų, nes jie yra pateisinami tuo, kad rinkos signalai negarantuoja tokių jėgainių efektyvumo. Jei reikės pajėgumų rinkos, tai ji turės būti visos Europos, o pradžioje galėtų būti regioninė arba bent jau su kaimyninėmis šalimis koordinuojama rinka Europos Sąjungoje.

4.9

Reikia išsamiau išnagrinėti didmeninių elektros energijos kainų problemą ir įvertinti tai skaičiais, kadangi dėl didėjančios vėjo ir saulės energijos gamybos, kurios ribinės sąnaudos artimos nuliui, jos yra nepagrįstai sumažintos. Turėtų būti atsižvelgta į priešingą apyvartinių taršos leidimų prekybos poveikį. Išaugus elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekiui gali sustiprėti didmeninių elektros energijos kainų nepastovumas ir kilti kitų problemų. Bet kokiu atveju, žemos ribinės energijos sąnaudos dar nereiškia žemų kainų elektros energijos vartotojams, nes vartotojai vienaip ar kitaip sumokės už visas investicijas ir gamybą, įskaitant perdavimą, balansavimą ir paramą.

4.10

EESRK palankiai įvertino energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinį (COM(2011) 658) ir dėl jo yra parengęs nuomonę (3), o dabar pabrėžia, kad būtina šį dokumentų rinkinį priimti ir įgyvendinti. Vis dėlto, jei nustatytas tikslas „gaminti vėjo ir saulės energiją ten, kur tai ekonomiškai tikslinga, ir šia energija prekiauti Europoje“, gali paaiškėti, kad išlaidos investicijoms į būtiną infrastruktūrą yra nepriimtinai didelės. Be to, problemos, su kuriomis susiduriama siekiant visuomenės pritarimo, gali padidinti kainą ir politinę riziką.

4.11

Daugiau dėmesio reikėtų skirti skatinimui plėtoti decentralizuotus vietos sprendimus. Jie gali ir turėtų būti orientuoti į vietos pranašumus ir apimti įvairias technologijas, ne tik vėjo ir saulės energiją, bet, pavyzdžiui, ir biomasę (įskaitant atliekas) ir geoterminę energiją, priklausomai nuo vietos sąlygų. Taisyklės, paramos priemonės ir prieiga prie tinklų turi būti aiški, paprasta ir patikima siekiant palengvinti smulkiųjų gamintojų (gaminančių savo reikmėms) dalyvavimą. Mišrių energijos sistemų, susietų pažangiaisiais tinklais ir valdymu, kūrimas padėtų siekti energetinio savarankiškumo vietos lygmeniu. Tačiau šis metodas taip pat yra ribotas, nes daugiausia reikia iš iškastinio kuro gaminamos balansavimo energijos, kol nėra realaus ir prieinamo sprendimo saugoti elektros energiją (šaltinis: Friedrich Wagner, Max-Planck-Institut für Plasmaphysik: Features of an electricity supply system based on variable input).

4.12

Savaime suprantama, kad kalbant apie energiją, EESRK svarbiausi yra vartotojų interesai; ši tema buvo plėtojama ne vienoje ankstesnių nuomonių (4). Kyla vienas klausimas – kaip rasti kompromisą tarp aukštų kainų, skatinančių taupyti, ir energijos nepritekliaus rizikos. Komitetas remia Komisijos požiūrį suteikti galių vartotojui, nes be aktyvaus vartotojų dalyvavimo nebus galima pasiekti gerų rezultatų. Vienas iš aspektų, kuriam vertėtų skirti daugiau dėmesio, – užtikrinti vartotojams realią laisvo pasirinkimo galimybę.

4.12.1

Komitetas jau yra daug kartų nurodęs, kad siekiant vartotojams suteikti galių, labai svarbu didinti jų informuotumą ir juos šviesti. Šiuo požiūriu vartotojams reikėtų suteikti aiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie tai, koks yra jų indėlis remiant atsinaujinančiąją energiją, t. y. kokia bendrų nacionalinių išlaidų atsinaujinančiajai energijai remti dalis tenka vienam asmeniui. Geriausia būtų šią informaciją pateikti sąskaitose už elektros energiją.

4.13

Atsinaujinančiosios energijos technologijos kaip ir kitos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo technologijos suteikia didelių galimybių: švarių anglių, elektros energijos saugojimo technologijos, reagavimas į paklausą, anglies naudojimas, branduolių dalijimasis ir sintezė arba kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, metano mažinimas. Daugelyje sričių šių technologijų vystymas teikia didelių vilčių, todėl jį reikia atitinkamai skatinti. EESRK jau yra ne kartą nurodęs, jog svarbu gerai planuoti finansines priemones ir jas tikslingai taikyti atsižvelgiant į technologijų brandumą. Visų pirma reikėtų remti naujų technologijų demonstravimą ir ankstyvą diegimą. Šiuo tikslu reikia užtikrinti Europos strateginio energetikos technologijų (SET) plano išteklius. Reikia skubiai imtis veiksmų, nes, pasirodo, Jungtinių Valstijų įmonių sektorius neseniai padidino bendrąsias investicijas į energijos MTTP, o tai gali turėti pasekmių Europos konkurencingumui.

4.14

Komisijos nuomone, pakankamas bendras finansavimas ir tiksliniai rodikliai yra tinkamos priemonės skatinti inovacijas, taigi, ir kurti darbo vietas. Tačiau vien tai veiksmingų rezultatų negarantuoja. Papildomai reikia atvirų rinkų ir veikiančios konkurencijos, nes konkurencija verčia įmones diegti inovacijas ir atsinaujinti.

4.15

Būtina siekti visos energijos sistemos tvarumo. Tai pasakytina apie visas sritis, ne tik apie bioenergiją. Atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo poveikis aplinkai ir teritorijoms skiriasi. Būtina apibrėžti atsinaujinančiosios energijos išteklių tvarumo kriterijus, todėl ir finansinė parama iš ES fondų turėtų būti teikiama tik su sąlyga, kad įsigyjama energija pagaminta iš tvarumo kriterijus atitinkančių atsinaujinančiųjų išteklių. Komitetas remia komunikate pateiktus teiginius apie bioenergijos tvarumą, pridurdamas, kad nė vienas naujas pasiūlymas neturėtų padidinti gamintojams ir vartotojams tenkančią administracinę naštą. Reikalavimai kiek galima labiau turėtų remtis esamomis susijusiomis stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemomis, pavyzdžiui, panašiomis į tvarios miškininkystės sistemas, taikomas daugelyje valstybių narių.

4.16

Kaip nurodyta 2.4 punkte, EESRK mano, kad jau dabar reikia pradėti galvoti apie atsinaujinančiosios energijos politiką po 2020 m.

4.17

Savo poveikio vertinime (kuris nėra labai gerai parengtas, trūksta lentelių ir t. t.) Komisija pirmiausia pateikia scenarijų pagal prielaidą, kad nebus permainų. Su šiuo variantu Komitetas nesutinka. Toliau išdėstomi aspektai, kurie, kalbant apie kitus tris būsimos politikos sistemos variantus, šiuo metu Komitetui kelia nerimą.

4.17.1

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas nenustatant atsinaujinančiosios energijos tikslinių rodiklių po 2020 m. nebūtinai užtikrins tam tikrą atsinaujinančiosios energijos naudojimo augimą. Vis dėlto ši galimybė geriausiai tinka atvirai energijos rinkai ir sąnaudų atžvilgiu duotų geriausius rezultatus. Be to, tai galėtų sustiprinti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Pagal šį variantą būtų užtikrintas teigiamas atsinaujinančiosios energijos plėtojimas, atsižvelgiant į ligšiolinį tvirtą atsinaujinančiosios energijos plėtojimą, esamus ir ateityje intensyvėsiančius MTTP ir kitas investicijas, Komisijos nustatytus privalomus tikslus klimato srityje ir būsimą politiką.

4.17.2

Bent tam tikrai atsinaujinančiosios energijos verslo sektoriaus daliai būtų veiksminga ir naudinga toliau taikyti esamą sistemą su nustatytais nacionaliniais tiksliniais rodikliais. Tačiau tai neužtikrintų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sąnaudų efektyvumo. Be to, nustatytos kainos pagal šį variantą keltų rimtą grėsmę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai. Valstybėms narėms vėl reikėtų formuoti savo politiką siekiant užtikrinti reikalavimų atitikimą, o tai, nepaisant visų pastangų skatinti bendradarbiavimą ir prekybą, kliudytų energijos vidaus rinkos veikimui. Tiksliniai rodikliai padėjo paspartinti atsinaujinančiosios energijos plėtojimą ES, tačiau ilgainiui tai gali nebūti svarus argumentas.

4.17.3

EESRK nuomone, didelio užmojo ES valdymas ir tikslinio rodiklio variantas galėtų turėti daug didelių pranašumų atsižvelgiant į EEB koncepciją (5). Kol nenustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai, atitinkantys ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo poreikį, šiam variantui reikėtų teikti pirmenybę. Vis dėlto Komisijos nurodyta didesnių sąnaudų rizika ir sunkumai gauti visuomenės pritarimą yra gana svarbūs. Be to, greičiausiai reikės sukurti ir naują didelę administravimo struktūrą.

4.18

EESRK rekomenduoja Komisijai savo būsimą darbą laikotarpiu po 2020 m. orientuoti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politiką. Ši politika būtų grindžiama ne atsinaujinančiosios energijos tikslais, o aiškiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslu ir tokio dydžio anglies dioksido kaina, kurios pakaktų skatinti susijusius subjektus imtis efektyvumo didinimo priemonių ir prisidėti prie MTTP ir investicijų, tačiau kuri nebūtų per aukšta vartotojams ir pramonės konkurencingumui. Be to, reikia tikslinių priemonių skatinti plėtoti atsinaujinančiosios energijos technologijas ir į jas investuoti, kurios galiausiai paskatins realias permainas. Geriausia būtų, jei šios priemonės būtų bendros visai ES ir pritaikytos kiekvienai technologijai.

4.19

Jau artimiausioje ateityje reikės imtis veiksmų sustiprinti dabartinę atsinaujinančiosios energijos sistemą. Komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimus. Reikėtų nedelsiant imtis priemonių integruoti atsinaujinančiąją energiją į energijos rinkas ir išspręsti su jungimu į tinklą, balansavimu ir tinklo mokesčiais susijusius klausimus.