15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 351/68

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) susipažino su nagrinėjamu komunikatu, kuriuo norima įgyvendinti vieną iš ES vaiko teisių darbotvarkės įsipareigojimų (9 veiksmą): sustiprinti rizikos prevenciją ir paskatinti vaikus atsakingiau ir sąmoningiau naudotis internetu kuriant teigiamą požiūrį į internetą kaip galimybių vietą, „kurioje jie galėtų pasinaudoti žiniomis, bendrauti, ugdyti savo įgūdžius ir gerinti savo profesines ir įsidarbinimo perspektyvas“ (1).

1.2

Svarbus komunikato aspektas – įsipareigojimas ugdyti naujus aukšto lygio įgūdžius, susijusius su saugumu, turinio kokybe ir taikomosiomis programomis. Tai svarbus pasirinkimas, nes Europos rinka nėra pakankamai didelė, kad skatintų tinkamas investicijas.

1.3

Komunikate apibrėžta kompleksinė strategija, prie kurios visi turėtų prisidėti kurdami šią „naują aplinką“, kuri bus ypač svarbi ateinančiais dešimtmečiais ir dėl to ją būtina aptarti.

1.4

Tačiau komitetas atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius aspektus bei trūkumus ir ragina Komisiją pataisyti tam tikrus sprendimus ir strategiją papildyti naujais pasiūlymais.

Visų pirma EESRK abejonių kelia pamatiniai komunikato aspektai: atrodo, kad jame skiriama daugiau dėmesio verslo augimui negu vaikams geresnio interneto kūrimui užtikrinant kuo geresnę jų apsaugą.

1.5

EESRK yra įsitikinęs, kad visų pirma būtina apibrėžti nuoseklią vaikų globos ir jiems suteikiamų garantijų sistemą, gaires, kurios būtų pateikiamos visiems suinteresuotiesiems subjektams. Šiuo požiūriu komunikatas nėra pakankamai konkretus ir išsamus.

1.6

Kitas abejonių keliantis klausimas – savireguliavimo veiksmingumas. Komitetas tvirtai įsitikinęs, kad tokiais itin svarbiais klausimais kaip asmens duomenų apsauga, privatumo paisymas ir kova su vaikų pornografija turi būti patvirtintos tikslios ir griežtos taisyklės, kuriose būtų numatytos atitinkamos sankcijos, įskaitant neatidėliotiną tinklalapių uždarymą ir leidimų atšaukimą.

1.7

Ypač daug dėmesio turi būti skiriama reklamai internete  (2). Pati Komisija pripažįsta vaikų pažeidžiamumą, bet prisiima tik bendro pobūdžio įsipareigojimus. Komitetas mano, kad ši strategija yra neaiški ir nepakankama, ir prašo tiksliau apibrėžti privalomas visų šios srities veiklos vykdytojų pareigas.

1.8

Komitetas taip pat pažymi, kad neminima maisto reklama, kelianti didelį susirūpinimą dėl su nutukimu ir mitybos sutrikimais susijusių problemų. Komitetas tikisi, kad Komisija veiks nuosekliai vadovaudamasi savo pačios teiginiais, t. y. sieks, „kad reklamos vaikams skirtose interneto svetainėse standartai sudarytų sąlygas užtikrinti apsaugos lygį, palyginamą su tuo, kuris siejamas su garso ir vaizdo paslaugų reklamomis“.

1.9

Komitetas pritaria viešųjų ir privačiųjų subjektų partnerystei kuriant kokybišką turinį tuo atveju, jeigu bus išsaugota NVO laisvė ir savarankiškumas ir jeigu partneryste nebus naudojamasi įmonių reklamai.

1.10

Vertindamas vaikų įtraukimą į naujo kokybiško turinio kūrimą, Komitetas išreiškia teigiamą požiūrį į bet kokius veiksmus, kuriais būtų skatinamas jaunuolių kūrybiškumas, bet labai nuogąstauja dėl visų pirma komercinio požiūrio į remtinus veiksmus ir dėl į antrą planą nustumiamos apsaugos.

1.11

Komitetas taip pat yra susirūpinęs dėl elektroninių nusikaltimų, kaip antai, vaikų pornografija ir viliojimas, bei remia Komisijos ketinimą sustiprinti pagalbos linijas bei toliau įgyvendinti sėkmingas ES programas, pavyzdžiui, Safer Internet.

1.12

Reikia stiprinti prevenciją tam tikrose svarbiose srityse, susijusiose su apgaulingu interneto naudojimu parsisiųsdinant turinį, pavyzdžiui, skambučio melodijas ir taikomąsias programas į mobiliojo ryšio telefonus ir planšetinius kompiuterius, visų pirma, sugriežtinti ES teisės aktus ir raginti reguliavimo institucijas prisiimti atsakomybę.

1.13

Susirūpinimą ir reikalavimus kebliu asmens duomenų apsaugos klausimu Komitetas jau yra išdėstęs įvairiose nuomonėse (3). Jis prašo taikyti griežtesnes nuostatas ne tik ES įmonėms, bet ir visiems kitiems Europos rinkos subjektams.

1.14

Komitetas dar nurodo, kad komunikate nėra jokių užuominų ir nenurodoma jokių priemonių, susijusių su pavojais vaikų fizinei ir psichologinei sveikatai, ypač priklausomybėmis. Komitetas pageidauja, kad strategija būtų papildyta nuostatomis dėl šio svarbaus aspekto arba būtų parengtas naujas dokumentas.

1.15

Galiausiai EESRK ragina Komisiją nuolat įvairiapusiškai ir atidžiai stebėti vaikų naudojimąsi internetu, nes šios srities duomenys yra būtini prieš priimant bet kokius sprendimus dėl vykdytinų veiksmų (4).

2.1

2011 m. lapkričio 28 d. ES Tarybos išvadose dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje nurodoma, kad norint sukurti vaikams geresnį internetą, reikia įgyvendinti ES, nacionaliniu ir sektorių lygmeniu suderintą politiką ir veiksmus, įtrauktinus į bendrą strategiją, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai reikalavimai ir kuri padėtų išvengti susiskaidymo.

2.2

Komisija yra įsitikinusi, kad viena iš priemonių galėtų būti reglamentas, bet derėtų pirmenybę teikti operatorių savireguliavimas, švietimo ir atsakingo interneto naudojimo priemonėms.

2.3

Pradžioje Komisija išsamiai nagrinėja vadinamąsias dabartines spragas ir problemas, nurodydama, kad tai – ES rinkos susiskaidymas ir nesugebėjimas suteikti apsaugos priemones ir kokybišką turinį, rizikos valdymo sunkumai siekiant sukurti pasitikėjimą ir nepakankami vaikų įgūdžiai, t. y. tikras skaitmeninių įgūdžių trūkumas.

2.4

Komunikate siūlomos gairės, kuriomis Komisija, valstybės narės ir visa sektoriaus vertės grandinė turėtų vadovautis pagal bendrąją strategiją, grindžiamą keturiais pamatiniais elementais:

2.5

Galutinis siektinas rezultatas ir svarbus bei skatintinas įsipareigojimas, kurį Komisija ragina prisiimti Europą, valstybes nares ir paslaugų bei turinio teikėjus, yra „nauja aplinka“, kurią galima sukurti įgyvendinant 10 veiksmų:

3.1

Komitetą labai sudomino šis komunikatas, iš esmės grindžiamas Lisabonos sutarties 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje aiškiai nurodoma, kad Sąjunga privalo remti vaikų teisių, įtvirtintų ir ES pagrindinių teisių chartijoje (24 straipsnis), apsaugą.

3.2

Atitinkamas įsipareigojimas nustatytas ir ES vaiko teisių darbotvarkėje (5), kurios 9 veiksmas susijęs su pagalba valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims stiprinant prevenciją, suteikiant vaikams daugiau galių ir galimybių visapusiškai naudotis interneto technologijomis, kovojant su tokiomis problemomis, kaip priekabiavimas elektroninėje erdvėje, susidūrimas su žalingu turiniu ir kiti su naršymu tinkle susiję pavojai.

3.3

Vertas dėmesio teigiamas bendrasis požiūris į internetą kaip galimybių vietą, „kurioje [vaikai] galėtų pasinaudoti žiniomis, bendrauti, ugdyti savo įgūdžius ir gerinti savo profesines ir įsidarbinimo perspektyvas“ (6).

3.4

Taigi internetas suteikia didelių galimybių, bet juo naudojantis reikia įgūdžių, sąmoningumo ir informacijos, kurie padėtų išvengti sunkumų ir pavojų. Posakis „naršyti tinkle“ yra daugiaprasmė metafora, nes į internetą žvelgiama kaip į natūralią, fiziologinę, o ne patologinę aplinką – „informacijos jūrą“, kur reikia mokytis judėti siekiant iki galo išnaudoti visas galimybes ir turtus, laikantis elgsenos taisyklių ir stengiantis išvengti pavojų.

3.5

Komitetas palaiko Komisijos sprendimą pasisiūlyti koordinuoti nacionalinę politiką nagrinėjamoje srityje, kurios apimtis besikeičiančioje visuomenėje nuolat didėja.

3.6

Svarbus komunikato aspektas – įsipareigojimas ugdyti naujus aukšto lygio įgūdžius, susijusius su saugumu, turinio kokybe ir taikomosiomis programomis.

3.7

Šis sprendimas svarbus, nes Europos rinkoje vis dar sunku panaudoti finansinius išteklius kokybiškam turiniui tiekti, o pačios rinkos dydis neskatina tinkamų investicijų.

3.8

Kartu reikia spręsti Europos vaikų įgūdžių stokos klausimą: nors skaitmeninė erdvė jiems yra sava, jie nurodo neturį pakankamai informatikos žinių, būtinų norint patekti į darbo rinką.

3.9

Galiausiai komunikatui derėtų skirti tinkamą dėmesį, nes jame apibrėžta strategija, prie kurios visi turėtų prisidėti kurdami šią „naują aplinką“, kuri bus ypač svarbi ateinančiais dešimtmečiais.

3.10

Tačiau EESRK taip pat išreiškia esminių pastabų dėl bendros komunikato struktūros ir nurodo tam tikrus jo trūkumus.

Nuo pat pirmų komunikato teiginių susidaro įspūdis, kad verslo augimas yra pagrindinis jo tikslas arba bent jau lygiavertis vaikams geresnio interneto kūrimo užtikrinant kuo geresnę jų apsaugą tikslui.

3.11

Beje, Komisija tai atvirai ir aiškiai nurodo 1.1 punkte, kuriame teigia: „Kreipiant dėmesį į vaikų poreikius atsiveria ir daug įvairių verslo galimybių“. Tas pats aiškėja ir iš 1.2 punkto „Dabartinės spragos ir problemos“, kuriame visų pirma baiminamasi dėl „rinkos susiskaidymo“ ir „rinkos negebėjimo“, ir tik po to kalbama apie „rizikos valdymą siekiant sukurti pasitikėjimą“ ir apie vaikų „įgūdžių stoką“.

3.12

Komitetas pritaria Komisijai teiginiu, kuriuo pripažįstama, kad pastaraisiais metais nebuvo kuriama nuosekli sistema ir buvo įgyvendinami veiksmai, kuriais siekta specifinių tikslų, orientuojantis į žiniasklaidos kanalus ar technologijų platformas. Taigi, neabejotinai reikėjo ryžtingo posūkio siekiant sudaryti palankias sąlygas kurti pakankamai didelę bendrąją skaitmeninę rinką, kuri būtų konkurencinga tarptautiniu mastu.

Savo poziciją konkrečiai šiuo klausimu ir paramą Komisijos veiksmams Komitetas išreiškė įvairiose nuomonėse.

3.13

Tačiau dar labiau reikėjo apibrėžti nuoseklią vaikų globos ir garantijų sistemą – gaires visiems suinteresuotiesiems subjektams – nuo valstybių narių iki priežiūros institucijų, įmonių, mokyklų ir šeimų. Šiuo požiūriu komunikatą galima laikyti praleista proga tai padaryti.

3.14

Kitas abejonių keliantis klausimas – savireguliavimo veiksmingumas. Renkantis priemonę – įstatymą, reglamentą, kontrolę ir savireguliavimą – skirtą prevencijai ir kovai su interneto turiniu, kuris gali būti pavojingas vaiko psichologinei raidai arba tiesiog su asocialaus arba nusikalstamo pobūdžio, reikia atsižvelgti į vaikų amžių, tam tikras aplinkybes ir kiekvienos priemonės, kuri gali būti naudinga ir efektyvi, veiksmingumą (7).

3.15

Internetas veikia visoje planetoje ir paprasta atverti ar perkelti tinklalapius į šalis, kuriose ES teisės aktai netaikomi. Savireguliavimas galėtų būti naudingiausia ir greičiausia priemonė, taikytina, kol bus sudarytas tarptautinis susitarimas; šis būdas gali būti pasirinktas laikinai, laukiant kol sritis bus reglamentuota. Tačiau nėra abejonių, kad savireguliavimas dažnai tampa pinklėmis, ir jo nuostatas pažeidžia pačios įmonės, kurios buvo nusprendusios jį taikyti, taigi būtų naudinga jį sustiprinti reguliaria stebėsena ir sankcijomis, o šios dvi sritys būtų priskiriamos nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai.

3.16

Komitetas tvirtai įsitikinęs, kad tokiais itin svarbiais klausimais kaip asmens duomenų apsauga, privatumo paisymas ir kova su vaikų pornografija turi būti patvirtintos tikslios ir griežtos taisyklės, kuriose būtų numatytos atitinkamos sankcijos, įskaitant neatidėliotiną tinklalapių uždarymą ir leidimų atšaukimą.

3.17

Ypač daug dėmesio turi būti skiriama reklamai internete. Pati Komisija pripažįsta (2.3.4 punkte), kad vaikai dar „nėra išvystę gebėjimo kritiškai vertinti reklaminius pranešimus“, mini atvejus, kai perkama internetu, žaidžiami azartiniai žaidimai, parsisiunčiami skambučių tonai mobiliesiems telefonams ir nurodo, kad „visa tai gali daug kainuoti“. Bet po to nurodo prisiimanti tik bendruosius įsipareigojimus didinti ES nuostatų laikymosi kontrolę, vertinti savireguliavimo kodeksų efektyvumą, išsamiai nagrinėti Europos vartotojų darbotvarkę ir kt.

Komitetas mano, kad ši strategija yra neaiški ir nepakankama, ir prašo tiksliau apibrėžti privalomas visų šios srities veiklos vykdytojų pareigas.

3.18

Komitetas taip pat pažymi, kad neminima maisto reklama, kuri kelia didelį susirūpinimą dėl su nutukimu ir mitybos sutrikimais susijusių problemų.

4.1

Komitetas pritaria teiginiui, kad mokykloms trūksta tinkamų internetinių mokymo išteklių, ir neprieštarauja viešojo ir privataus sektorių partnerystei, kurioje dalyvautų tėvai, mokytojai ir vaikų apsaugos bei jų teisių gynimo srityje veikiančios NVO, su sąlyga, kad būtų išsaugota pačių NVO laisvė ir savarankiškumas bei nebūtų reklamuojamos įmonės.

4.1.1

Svarbu kuo plačiau skleisti informaciją apie gausius daugelyje šalių vykdomus eksperimentus, kaip antai, interaktyvių tekstų knygų kūrimas „Vikipedijos metodu“ (8), virtualių mokyklų bendruomenių, kuriose būtų keičiamasi patirtimi, formavimas, nuotolinės savišvietos modulių skelbimas internete.

4.1.2

Vaikų įtraukimo kuriant naują kokybišką turinį klausimu Komitetas palankiai vertina visus veiksmus jaunuolių kūrybiškumui skatinti, gerai žinodamas, kad būtent jauni žmonės sukūrė didžiausias pastarųjų metų inovacijas: nuo Google iki Facebook ir Apple taikomųjų programų. Tačiau Komitetui kelia rūpestį skirtinguose strategijos punktuose daugiau ar mažiau aiškiai reiškiamas Komisijos polinkis laikytis visų pirma komercinio požiūrio į remtinus veiksmus, apsaugą iš esmės nustumiant į antrą planą.

4.1.3

Rengiant mokomąjį turinį ir vaikams skirtą kokybišką sąveikųjį turinį reikėtų įtraukti aukšto lygio ekspertų grupes (vaikų raidos psichologus, pedagogus ir kt.) kurie galėtų pasiūlyti medžiagą, tinkamiausią įvairaus amžiaus vaikams ir parengtą atsižvelgiant į raidos procesus, kuriuos galima paskatinti; rengti trumpus leidinius dėstytojams ir tėvams; padėti klasifikuojant tinklalapius ir vaizdo žaidimus pagal amžių; bendradarbiauti kuriant portalus, kuriuose būtų skelbiamas lavinantis ir kokybiškas turinys.

4.1.4

Pastangas kurti tokį turinį derėtų sustiprinti ES numatytomis paramos priemonėmis ir nacionalinėmis mokesčių lengvatomis. Reikėtų kurti ir Europos turinio programą bei kokybiškas taikomąsias programas, kurios padėtų visų pirma paskatinti jaunuolius pradėti verslą, nes jie atlieka pagrindinį vaidmenį diegiant naujoves internete.

4.1.5

Naudodamasis proga EESRK ragina Komisiją gerinti tiesioginį informacijos teikimą vaikams portale „Europa“, ypač informuojant apie interneto keliamus pavojus, t. y., kurti specialiai jiems skirtą turinį.

4.2

Dabartiniu laikotarpiu, kurį galima apibrėžti kaip pereinamąją, kai kartu gyvena kartos, kurios skaitmeninėmis technologijomis naudojasi „nuo gimimo“, ir kartos, kurios nuo pasyvaus žiniasklaidos naudojimo (TV, spauda, kinas) tik iš dalies perėjo prie aktyvaus, bet yra atsakingos už vaikų apsaugą nuo galimos žalos, pagrindinis tikslas yra vis didesnis suaugusiųjų, ypač užsiimančių vaikų švietimu mokyklose, šeimose ir asociacijose skaitmeninis raštingumas. Reikia stengtis, kad mūsų vaikai netaptų „skaitmeniniais našlaičiais“, neturinčiais vadovo, kuris gebėtų juos nukreipti ir padėti jiems išmokti savarankiškai priimti sprendimus.

4.2.1

Komisijos programoje galėtų būti tikslesnių nuostatų šiuo klausimu bei klausimais, susijusiais su internetu kaip priemone kūrybiškumui ir pažinimui plėtoti. Abu aspektai turi būti susiję, kad skatintų tėvus laikytis pozityvaus požiūrio (9).

4.3

Rizikos prevencija ir interneto, kaip vaikų raidos priemonės, rėmimas yra neatskiriami to paties proceso, turinčio užtikrinti ramią prevenciją, aspektai. Svarbu sukurti natūralaus vaiko smalsumo ir draudimų, galinčių sulėtinti arba iškreipti brendimo procesą ir savarankiškumo ugdymą, pusiausvyrą.

4.3.1

Elektroninių nusikaltimų, pavyzdžiui, vaikų pornografijos ir viliojimo, prevencijai bei kovai su priekabiavimu elektroninėje erdvėje reikalingas suaugusiųjų gebėjimas įvertinti gresiančios problemos ženklus. Komitetas mano, kad būtina įtraukti ekspertus – vaiko raidos psichologus, vaikų neuropsichiatrus, pediatrus, psichologus konsultantus ir šeimos gydytojus, kad jie rengtų mokymo kursus ir medžiagą tėvams ir pedagogams.

4.3.2

Be to, būtų galima rasti ir techninį sprendimą, pavyzdžiui, į kiekvieną naršyklę įtraukti intuityviojo skaitymo grafinį simbolį (jis turėtų būti tinkamai populiarinamas), kuris atliktų „įspėjamojo skambučio“ funkciją ir realiuoju laiku praneštų apie įtarimų keliančias nuorodas kompetentingai teisėsaugos institucijai.

4.3.3

Turi būti stiprinami ir prevencijos veiksmai, susiję su tam tikrais svarbiais nesąžiningo naudojimosi internetu aspektais, dėl kurių visų pirma nukenčia vaikai. Visų pirma reikia sugriežtinti ES teisės aktus, taikomus turiniui, kurį galima atsisiųsti į mobiliojo ryšio telefonus bei planšetinius kompiuterius, ir paraginti nacionalines reguliavimo institucijas prisiimti deramą atsakomybę.

Komitetas pritaria Komisijos įsipareigojimui (2.3.4 punktas) užtikrinti, „kad reklamos vaikams skirtose interneto svetainėse standartai sudarytų sąlygas užtikrinti apsaugos lygį, palyginamą su tuo, kuris siejamas su garso ir vaizdo paslaugų reklamomis“.

4.3.4

Ypač daug dėmesio reikia skirti prevencijos ir informacinių technologijų saugumo užtikrinimo programinės įrangos (filtrų, antivirusinių sistemų, tėvų vykdomos kontrolės priemonių ir kt.) kainoms. Reikia stengtis išvengti su rizika susijusios atskirties, nes dėl didelių programinės įrangos kainų vaikai, mažiau pasiturinčios šeimos ir mokyklos gali patirti didesnį skaitmeninį pavojų.

4.4

Vis dėlto prieš imantis teisėsaugos priemonių, būtina ir svarbiausia vykdyti prevenciją, visų pirma šviesti vaikus šeimoje ir mokykloje. Reikia stiprinti mokytojų profesinį rengimą, į jų studijų programas įtraukiant ir naudojimosi internetu žinias. Be to, gali būti naudinga apibrėžti ir mokyklose skleisti tam tikras mandagumo kalbant mobiliojo ryšio telefonu ir bendraujant socialiniuose tinkluose taisykles, kurių laikytųsi vaikai, mokytojai ir šeimos.

4.5

Rūpimus asmens duomenų apsaugos srities klausimus ir prašymus EESRK pastaraisiais metais išdėstė įvairiose nuomonėse. Komitetas mano, kad griežtesnės nuostatos turėtų būti taikomos ne tik ES įmonėms, bet i visiems kitiems Europos rinkos subjektams. Konkrečiai kalbant apie socialinius tinklus, tenka kovoti su, atrodytų, „supaprastinamaisiais“Google ir Facebook veiksmais, kuriais iš tiesų siekiama iš lankytojų profilių paimtus asmens duomenis nevaržomai naudoti komerciniams tikslams. Šiuo atveju, kalbant apie vaikus, būtinas dar didesnis atsargumas (10).

4.6

Komunikate nekeliamas klausimas dėl pavojaus vaikų, kurie daug laiko naršo internete arba žaidžia su įvairiomis informacijos laikmenomis, fizinei ir psichologinei sveikatai: žala raumenų ir kaulų sistemai ir laikysenai, regai, nutukimas, psichologinė priklausomybė (11), polinkis į atskirtį ir atsiribojimas nuo tikrovės, taigi, nenumatomos ir priemonės.

Pageidautina, kad būtų numatyti su šiuo svarbiu aspektu susiję veiksmai arba būtų parengtas ad hoc dokumentas ir nuolat vykdoma stebėsena. Dabartinė Europos lygmens statistika yra pasenusi, o pats reiškinys nuolat ir sparčiai kinta.