15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 351/65

1.1

EESRK palankiai vertina pateiktą Ekologinių inovacijų veiksmų planą. Komitetas ypač pabrėžia veiksmų plane taikomą požiūrį – nustatyti ir pašalinti esamas kliūtis, taip pat stiprinti teigiamo vystymosi paskatas.

1.2

Visiems atvejams tinkančios „ekologinių inovacijų“ apibrėžties negali būti, nes visuomenėje (taip pat ir skirtingose kultūrose) labai skirtingai suprantama, kas yra „novatoriška“ arba „pažangu“. Todėl Komisija turėtų nustatyti kuo aiškesnius kokybinius ir, jei galima, netgi kiekybinius finansavimo skyrimo kriterijus įvairiose srityse, kuriose ji nori imtis veiksmų.

1.3

Įmonėms, kurioms bus naudingas būsimas veiksmų planas, turėtų būti privaloma atlikti nedidelį papildomą tyrimą ir trumpai aprašyti, kur, jų pačių manymu, glūdi didžiausios kliūtys diegiant jų sukurtas technologijas arba jas pateikiant į rinką.

1.4

ES remiamos ekologinės inovacijos visą savo gyvavimo ciklą turi būti taikomos tausojant išteklius, sąžiningai ir tvariai. Parama ekologinėms inovacijoms turi būti susieta su ES tvarumo strategijos kriterijais.

1.5

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vadinamosioms nedidelėms, pritaikytoms aplinkosaugos technologijoms. Dar savo nuomonėje „Pritaikytų aplinkosaugos technologijų realybė ir galimybės šalyse kandidatėse“ (1). Komitetas nurodė, kad didelio masto centralizuotiems sprendimams yra gana daug alternatyvų arba kad tokių alternatyvų reikėtų ieškoti. Mokslinių tyrimų institutams ar investuotojams dažnai neįdomūs pritaikyti, decentralizuoti ir nedidelio masto sprendimai, nes juos taikant neuždirbama pinigų arba jų uždirbama labai mažai būtent dėl to, kad šie sprendimai yra pigūs, nors ir veiksmingi. EESRK rekomenduoja Komisijai į naująjį veiksmų planą įtraukti tuometinėje nuomonėje pateiktas rekomendacijas.

1.6

Esamos direktyvos ir reglamentai, taip pat struktūrinių fondų ir žemės ūkio politikos finansavimo kriterijai turi būti reguliariai peržiūrimi siekiant išsiaiškinti, ar nereikia jų pritaikyti prie naujesnių aplinkosaugos technologijų srities inovacijų.

1.7

Be to, Komisija turi pagaliau parengti aplinkai kenksmingų subsidijų sąrašą ir jas palaipsniui panaikinti. Nederėtų ir toliau dėti daug pastangų remti ekologines inovacijas ir tuo pat metu patiems naikinti aplinką taikant netinkamą subsidijų politiką.

2.1

Siekiant įgyvendinti dabartinę Komisijos politikos planavimo ir formavimo priemonę – strategiją „Europa 2020“ ir jai suteikti konkretų pavidalą, kaip žinoma, buvo parengtos septynios pavyzdinės iniciatyvos:

2.2

Pavyzdinei iniciatyvai „Inovacijų sąjunga“, be kitų dalykų, gyvybingumo turi suteikti „Ekologinių inovacijų veiksmų planas“, nors veiksmų plane minimos ir kitos pavyzdinės iniciatyvos, pavyzdžiui, iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“.

2.3

Veiksmų plane nurodoma, kad aplinkosaugos technologijos, viena vertus, gali padėti atverti sparčiai augančias rinkas, ir, kita vertus, sukurti daug naujų darbo vietų.

2.4

Veiksmų planas grindžiamas senuoju 2004 m. „Aplinkosaugos technologijų veiksmų planu“. Tačiau dabartiniame veiksmų plane dėmesys nebesutelkiamas tik į tradicinius mokslinius tyrimus arba „žaliųjų“ metodų ir technologijų kūrimą. Naujasis veiksmų planas veikiau turėtų būti laikomas visapusiškos ekologinių inovacijų koncepcijos priemonių rinkiniu. Be to, jame analizuojama, kokios kliūtys trukdo diegti naujas technologijas ir kaip jas pašalinti, taip pat nagrinėjamos paskatos ir galimybės jas sustiprinti.

2.5

Komisijos dokumente pateikiami įdomūs apklausos rezultatai, kurie padeda įvardyti šias kliūtis bei paskatas ir tam tikru mastu jas išreikšti skaičiais.

2.6

Nepastovi paklausa rinkoje ir nepatikima investicijų grąža įvardijamos kaip dvi didžiausios kliūtys, o didelės energijos ir žaliavų kainos, naujos taisyklės ir standartai, taip pat galimybės įgyti žinių yra vienos iš svarbiausių teigiamų paskatų.

2.7

Veiksmų plane nurodoma, kad iki šiol „ekologinės inovacijos į rinką skverbėsi palyginti lėtai, išskyrus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos inovacijas – jos dėl dabartinės energetikos ir klimato politikos į rinką skverbėsi sparčiau. Ekologinėms inovacijoms skverbtis į rinką, be kita ko, trukdė tai, kad aplinkosaugos išlaidos ir nauda aplinkai neatsispindėjo rinkos kainose, taip pat nelanksti rinkos struktūra, infrastruktūra, apsiribojimas tam tikrais elgesio modeliais ir neigiamą poveikį ekologinėms inovacijoms turinčios paskatos bei subsidijos.“ Iš to daroma išvada, kad siekiant sustiprinti ekologines inovacijas turi būti panaikintos aplinkai kenksmingos subsidijos.

2.8

Veiksmų plano tikslas – tikslingais veiksmais visuose ekonomikos sektoriuose paspartinti ekologines inovacijas. Kad ekologinių inovacijų paklausa rinkoje būtų stipresnė ir stabilesnė, ateityje ketinama pasiūlyti priemonių teisinių paskatų, privataus ir viešojo pirkimo, taip pat standartų srityse, o kad MVĮ būtų labiau pasirengusios investuoti ir turėtų geresnes galimybes kurti tinklus, ketinama jas remti.

2.9

Ekologinių inovacijų veiksmų planas apima veiksmus paklausos ir pasiūlos, mokslinių tyrimų ir pramonės srityse bei veiksmus, susijusius su politinėmis priemonėmis ir finansiniais instrumentais. Plane patvirtinama, kad pagrindinis vaidmuo tenka aplinkosaugos teisės aktams, kurie yra ekologinių inovacijų varomoji jėga, taip pat jame numatoma peržiūrėti aplinkosaugos teisės aktus ir standartus tuo atveju, kai jie laikomi kliūtimi.

2.10

Plane taip pat atkreipiamas dėmesys į tarptautinį ekologinių inovacijų matmenį ir į efektyvesnį politinį koordinavimą dirbant su tarptautiniais partneriais.

2.11

Veiksmų plane iš viso pateikiamos septynios veiksmų sritys ir aprašomi jų „pagrindiniai etapai“:

3.1

EESRK remia veiksmų planą, kuris, atrodo, yra logiškos struktūros ir gerai apsvarstytas.

3.2

Ekologinės inovacijos yra vienas iš svarbiausių uždavinių, galbūt net ir pats svarbiausias uždavinys, norint išlikti konkurencingiems ir įgyvendinti tvarumo tikslus, taip pat iki šiol mažiau išsivysčiusiems regionams parodyti būdus, kaip skatinti ekonomiką ir gerovę nekenkiant aplinkai.

3.3

Tačiau svarbu išsiaiškinti, kas yra „ekologinės inovacijos“. Tai, kas vienam asmeniui ar vienoje kultūroje atrodo novatoriška ir pažangu, kitiems asmenims ar kitoje kultūroje gali būti nepriimtina. Geriausias to pavyzdys būtų genų inžinerija arba branduolinės energijos naudojimas. Tai tik patvirtina, kad nėra vienos visiems atvejams tinkančios „ekologinių inovacijų“ apibrėžties.

3.4

Vis dėlto Komisija savo veiksmų plane pagrįstai bando rasti tam tikrą apibrėžtį. Jos nuomone: „Ekologinės inovacijos – tai inovacijos, kuriomis akivaizdžiai geriau siekiama darnaus vystymosi tikslo arba padedama jo siekti mažinant poveikį aplinkai, didinant aplinkos atsparumą kylantiems pavojams, arba užtikrinama, kad būtų veiksmingiau ir atsakingiau naudojami gamtos ištekliai“. Tačiau lieka neaišku, ką reiškia „akivaizdžiai geriau“ siekti sumažinti poveikį aplinkai. Todėl EESRK Komisijai rekomenduoja įgyvendinimo plane, kuris bus pateiktas vėliau, išsamiau aprašyti atskiras prioritetines sritis ir užtikrinti, kad ES finansavimas „ekologinėms inovacijoms“ bus orientuotas į projektus, kuriais veiksmingiausiai prisidedama prie aplinkosaugos tikslų atskiruose sektoriuose įgyvendinimo.

3.5

Be to, EESRK Komisijai siūlo apsvarstyti galimybę veiksmų plane apibrėžti prioritetines sritis, kurias pirmiausiai reikėtų finansuoti. Tai galėtų būti tos aplinkos politikos sritys, kuriose a) jau daugelį metų Europos pažanga ypač menka, b) akivaizdu, kad tam tikrus aplinkosauginius tikslus bus labai sunku pasiekti ir c) technologijos išlieka brangios.

3.6

EESRK nuomone, svarbu nurodyti, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir vadinamosioms nedidelės apimties, pritaikytoms aplinkosaugos technologijoms. Dar 2004 m. savo nuomonėje „Pritaikytų aplinkosaugos technologijų realybė ir galimybės šalyse kandidatėse“ (NAT/203, 2004 m. kovo 31 d.) Komitetas nurodė, kad dažnai didelio masto centralizuotiems sprendimams yra gana daug alternatyvų arba kad jų reikėtų ieškoti. Pritaikyti, decentralizuoti ir nedidelės apimties sprendimai dažnai nėra įdomūs mokslinių tyrimų institutams ar investuotojams, nes juos taikant neuždirbama pinigų arba jų uždirbama labai nedaug būtent todėl, kad jie yra pigūs, nors ir veiksmingi. EESRK rekomenduoja Komisijai į naująjį veiksmų planą įtraukti tuometinėje nuomonėje pateiktas rekomendacijas.

3.7

Taigi ekologinės inovacijos yra ne tik naujos technologijos, kurios turi išsikovoti vietą rinkoje, jos taip pat yra idėjos ir koncepcijos, kurias galima įgyvendinti be didesnių investicijų, tačiau kurias rečiau kuria tos įmonės, kurios turi kovoti dėl pozicijos rinkoje arba nori rasti naujas rinkas.

3.8

Tokių pritaikytų sprendimų ieškojimas, be kita ko, kaimo vietovėms arba mažiau išsivysčiusiems regionams (arba šalims) turėtų būti vienodai intensyviai skatinamas kaip ir įmonių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai.

3.9

Komitetas iš esmės remia veiksmų planą ir ypač palankiai vertina ketinimą nuodugniai išnagrinėti kliūtis.

4.1

Vis dėlto lieka neaišku, kaip būtų galima pašalinti minėtas kliūtis, nes pirmiausia reikia nustatyti (techninio ir kitokio pobūdžio) inovacijų diegimo kliūtis. Tai yra išties svarbus uždavinys.

4.2

Konkretus pavyzdys: pagal Septintąją bendrąją programą ES finansavo „Antrosios kartos aliejaus projektą“. Projekto tikslas – ištirti, ar decentralizuotai pagamintu nerafinuotu aliejumi, kuris atitinka Europos aplinkos ir klimato apsaugos standartus, gali būti varomi žemės ūkio traktoriai. Rezultatas: dabartiniai aukštųjų technologijų varikliai gali būti juo varomi tokiu būdu sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 60 proc. Tai vertė, kuri yra geresnė už atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytą mažiausią vertę.

4.3

Tačiau ši technologija, kurią neabejotinai galima vadinti ekologine inovacija, Europos Sąjungoje tol nesulauks pripažinimo, kol iškastiniam dyzelinui bus taikomos mokestinės lengvatos, CO2 komponentas, į kurį atsižvelgiama apmokestinant energiją, bus toks mažas, kaip planuojama, arba tiesiog tol, kol teisiškai bus draudžiama naudoti aliejų.

4.4

Todėl Komisija turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų nustatyti reikalavimą vykdant visus finansuojamus projektus atlikti nedidelį papildomą tyrimą, kuriame būtų nurodytos galimos arba realios kliūtys. Tai neturėtų būti rimtas mokslinis veikalas, o tik nuorodos politikams, kur dar reikalingos papildomos įgyvendinimo pastangos.

4.5

Būtina, kad Komisija reguliariai peržiūrėtų visas esamas direktyvas ir reglamentus, taip pat struktūrinių fondų ir žemės ūkio politikos finansavimo kriterijus, siekdama išsiaiškinti, ar nereikia jų pritaikyti prie naujesnių aplinkosaugos technologijų srities inovacijų.

4.6

Baigdamas EESRK norėtų atkreipti dėmesį, kad šiame veiksmų plane, kaip ir kituose dokumentuose, iš tikrųjų pagrįstai nurodoma, kad turi būti pašalintos aplinkai kenksmingos subsidijos. Todėl EESRK ypač nepatenkintas, kad nepaisant jo raginimų, Komisija dar nepateikė atitinkamo aplinkai kenksmingų subsidijų sąrašo, nors jau daugiau nei penkeri metai ji tai žada padaryti. Jei tarp žodžių ir veiksmų žioji tokia gili praraja, kyla abejonės, ar Komisija iš viso to nori.