15.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/128

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), atkreipdamas dėmesį į toliau nuomonėje išdėstytus dalykus, palaiko ir remia Komisijos pasiūlymus dėl mažiausiai trijų priežasčių:

1.2

Vis dėlto EESRK pažymi, kad nors tvirtinama, jog turi būti siekiama nuostatų vienodumo, pagal metodą, kurį Komisija taikė rengdama šį teisės aktų rinkinį, t.y. neprivalomų teisinių priemonių metodo ir reguliavimo metodo derinį, valstybėms narėms paliekama gana didelė laisvė veikti savarankiškai, todėl visiškai suderinti patikrinimus tampa sudėtingiau ir gali prireikti daugiau laiko užtikrinti, kad vienos valstybės narės atlikti patikrinimai ir išduoti atitikties liudijimai būtų automatiškai pripažįstami visose kitose valstybėse narėse.

1.3

Be to, EESRK manymu, taip pradėtas suderinimo procesas turėtų natūraliai baigtis europinio atitikties liudijimo sukūrimu, kad juo būtų pakeisti visos dabartinai nacionaliniai liudijimai, o periodines technines apžiūras būtų galima atlikti bet kurioje valstybėje narėje ir nebereikėtų tuo tikslu transporto priemonės grąžinti į valstybę narę, kurioje ji įregistruota.

1.4

EESRK palankiai vertina tikrintinos techninės ir technologinės įrangos ir tikrintinų pozicijų sąrašų išplėtimą. Reikia pritarti nuostatai, kad turi būti tikrinami ir iki šiol išimtinei gamintojų kompetencijai priskirti įrenginiai, kaip antai ABS ir ESC. Teisingas sprendimas transporto priemones skirstyti ir pagal senumą bei ridą, nes šie aspektai ypač svarbūs transporto priemonių techninės priežiūros bei saugumo lygio požiūriu.

1.5

EESRK teigiamai vertina pasiūlymą techninį patikrinimą kelyje taikyti ir vadinamiesiems lengviesiems krovininiams automobiliams (kurių leistina bendroji masė neviršija 3,5 t). Tačiau EESRK pažymi, kad eksploatuojamų tokio tipo transporto priemonių parkas didžiulis. Užmojis kasmet patikrinti mažiausiai po 5 proc. šių automobilių EESRK atrodo labai plataus užmojo.

1.6

Todėl EESRK prašo atskirose valstybėse narėse atlikti mobiliųjų patikrinimo grupių turimų priemonių parko pažintinį tyrimą, kad valstybės narės galėtų deramu laiku jį papildyti.

1.7

EESRK visiškai sutinka, kad, plečiant tikrintinų transporto priemonių kategorijų sąrašą, į jį būtina įtraukti ir motociklus. Tačiau, jo manymu, siūlomas apžiūrų periodiškumas (4 metai + 2 metai + 1 metai) šioms transporto priemonėms per dažnas, nes jų metinė rida būna labai nedidelė. Todėl EESRK siūlo, bent iš pradžių, motociklų technines apžiūras atlikti ne taip dažnai (pagal schemą 4 + 2 + 2).

2.1

Motorinių transporto priemonių techniniai patikrinimai atlieka esminę funkciją palaikant kelių eismo saugą. Per įvykius, nutinkančius dėl transporto priemonės techninių trūkumų, kasdien Europoje gyvybės netenka daugiau kaip penki žmonės. Apskaičiuota, kad tokie trūkumai yra jeigu ne pagrindinė, tai viena iš priežasčių, dėl kurių įvyksta 6 proc. eismo įvykių vairuojant automobilius ir 8 proc. eismo įvykių vairuojant motociklus.

2.2

ES teisės aktai šioje srityje priimti dar 1977 m., ir per pastarąjį dešimtmetį jie tik šiek tiek atnaujinti, nors kelių eismas tapo triskart intensyvesnis ir įvyko didžiulių pokyčių kuriant transporto priemonių technologijas.

2.3

Europos Komisijos atliktas valstybėse narėse galiojančių transporto priemonių periodinės techninės apžiūros sistemų lyginamasis tyrimas parodė, kad – pagal neseniai Anglijoje ir Vokietijoje atliktų tyrimų rezultatus – dėl nepakankamo reglamentavimo keliais važinėja apie 10 proc. techninių defektų turinčių lengvųjų automobilių, kuriuos patikrinus tinkamesnėmis ir modernesnėmis priemonėmis techninės apžiūros rezultatas būtų neigiamas.

2.4

Atliekant šiuos ir kitus tyrimus paaiškėjo, kad:

2.5

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, EESRK palaiko ir remia Europos Komisiją, kuri, plėsdama ir atnaujindama techninės apžiūros sritį, galės padėti siekti tikslo iki 2020 m. 50 proc. sumažinti mirtinų eismo įvykių skaičių ir, užtikrindama griežtesnį bei dažnesnį teršalų išmetimo tikrinimą, sušvelninti kelių eismo, ypač automobilių išmetamo anglies dioksido, poveikį aplinkai.

—

Reglamentas (COM(2012) 380 final) dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/40/EB;

—

Reglamentas (COM(2012) 382 final) dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/30/EB;

—

Direktyva (COM(2012) 381 final), kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų.

3.1.1

Taikymo sritis. Visoje ES bus atliekama dviejų ir daugiau ratų motociklų techninė apžiūra. Nebebus galima neatlikti traktorių, kurių maksimalus greitis didesnis nei 40 km/h (kategorija T5), ir lengvųjų priekabų, kurių maksimali leistina masė 3,5 t (kategorijų O1 ir O2), techninės apžiūros.

3.1.2

Techninės apžiūros terminai ir dažnumas. Lengvųjų automobilių (kategorija M1) (M kategorijai priskiriamos keleiviams vežti pritaikytos transporto priemonės su bent keturiais ratais, pagal sėdimų vietų skaičių ir didžiausią leistiną masę skirstomos į 3 klases: M1 – 9 vietų; M2 – daugiau nei 9 vietų ir mažesnės nei 5 t didžiausios leistinos masės; M3 – daugiau nei 9 vietų ir didesnės nei 5 t didžiausios leistinos masės. N kategorijai priskiriamos prekėms vežti pritaikytos transporto priemonės su bent keturiais ratais. Ši kategorija taip pat pagal masę skirstoma į tris klases: N1 – mažesnės nei 3,5 t maksimalios leistinos masės; N2 – mažesnės nei 12 t didžiausios leistinos masės; N3 – didesnės nei 12 t didžiausios leistinos masės. Kategorijai O priskiriamos transporto priemonės su priekabomis, o kategorijai T – ratiniai traktoriai) pirmoji periodinė techninė apžiūra bus atliekama praėjus ketveriems metams nuo įregistravimo, antroji – dar po dvejų metų, o paskesnės – kasmet. Lengvieji automobiliai ir lengvieji komerciniai automobiliai (kategorija N1), kurių rida per pirmąją techninę apžiūrą siekia 160 000 km, turi būti tikrinami kasmet (pagal schemą 4 + 1 + 1, o ne 4 + 2 + 1); ši nuostata taikytina ir motociklams. Valstybės, kuriose techninė apžiūra ir dabar atliekama dažniau, gali toliau taikyti tokią sistemą. Valstybėms narėms taip pat paliekama teisė nustatyti istorinę vertę turinčių transporto priemonių, įskaitant motociklus, techninės apžiūros periodiškumą: naujasis reglamentas joms visoms netaikomas.

Transporto priemonių, priskiriamų kategorijoms M2, M3, N2, N3, O3, O4 ir T5, pirmoji techninė apžiūra turi būti atliekama praėjus vieneriems metams po įregistravimo. Ta pati nuostata taikoma M1 kategorijos transporto priemonėms, įregistruotoms kaip taksi ar greitosios medicinos pagalbos automobiliai.

3.1.3

Apžiūros turinys, trūkumų įvertinimas ir atitinkamos nuobaudos. Saugos įrenginiai (ABS ir ESC) ir aplinkos apsaugos įrenginiai (išmetamų teršalų kontrolės sistema) taip pat įtraukti į atliktinų patikrinimų sąrašą.

Per apžiūras nustatyti trūkumai bus klasifikuojami – pagal pasiūlymo III priede nurodytus bendruosius parametrus – kaip nedideli (nesukeliantys jokio pavojaus saugumui), dideli (galintys sukelti pavojų transporto priemonės ir kitų eismo dalyvių saugumui) ir pavojingi (sukeliantys neišvengiamą didelį pavojų, dėl kurio transporto priemonė jokiu būdu negali būti eksploatuojama). Nedideli trūkumai turi būti ištaisyti, bet pakartotinio patikrinimo atlikti nebūtina. Jeigu trūkumai dideli, kompetentinga institucija sprendžia, kokiomis sąlygomis transporto priemonė gali būti naudojama, iki jie bus ištaisyti, ir nurodo per šešias savaites atlikti antrą apžiūrą. Jeigu transporto priemonės trūkumai pavojingi, transporto priemonės registracija sustabdoma, o juos ištaisius išduodama nauja techninės apžiūros pažyma.

3.1.4

Techninės apžiūros įrenginiai ir įranga. Techninės apžiūros centrai turės per penkerius metus nuo reglamento įsigaliojimo pritaikyti savo turimus įrenginius bei įrangą pagal reglamente nustatytus būtiniausius reikalavimus.

3.1.5

Valstybių narių bendradarbiavimas. Ne vėliau kaip per trejus metus nuo reglamento įsigaliojimo techninės apžiūros centrai savo valstybės kompetentingoms institucijoms turės pateikti (būtinai elektroniniu būdu) savo darbo rezultatus arba techninės apžiūros pažymas. Valstybė narė paskirs nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi su šio reglamento taikymu susijusia informacija su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija. Įrodymas, kad vienoje valstybėje narėje atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, bus pripažįstamas ir kitose valstybėse narėse.

3.2.1

Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti šiuo metu galiojančios direktyvos taikymo sritį daugiausia dėmesio skiriant didelės rizikos įmonėms ir mažinant naštą veiklos vykdytojams, kurie tinkamai prižiūri savo transporto priemones. Nustatant rizikos koeficientą (pasiūlymo I priedas) bus atsižvelgiama į anksčiau atliktų techninių apžiūrų ir patikrinimų kelyje rezultatus, atkreipiant dėmesį į per juos nustatytus trūkumus.

3.2.2

Šiuo metu kelyje tikrinamos didesnės kaip 3,5 t masės komercinės transporto priemonės. Patvirtinus pasiūlymo nuostatas tokie patikrinimai būtų taikomi ir lengviesiems komerciniams automobiliams (transporto priemonių kategorija N1) bei jų priekaboms (transporto priemonių kategorija O1 ir O2).

3.2.3

Kiekvienoje valstybėje narėje kasmet turėtų būti patikrinta bent 5 proc. tokių jos teritorijoje įregistruotų transporto priemonių.

3.2.4

Kaip jau minėta, remiantis precedentais, nacionaliniu lygmeniu bus nustatomas kiekvieno vežėjo rizikos (mažos, vidutinės ir didelės) koeficientas. Apie tokį koeficientą bus pranešama atitinkamam veiklos vykdytojui, turint omenyje, kad didelės rizikos įmonės kelyje bus tikrinamos pirmenybės tvarka.

3.2.5

Patikrinimai bus atliekami laipsniškai. Numatyta pradinė transporto priemonės būklės ir dokumentų apžiūra, o išsamesnis patikrinimas, jeigu reikia, bus atliekamas po pradinio, tam tikslui pasitelkiant mobiliąsias patikrinimo grupes arba artimiausią techninės apžiūros centrą.

3.2.6

Kita naujovė – krovinio pritvirtinimo patikrinimas (IV priedas). Komisijos duomenimis, dėl krovinio pritvirtinimo trūkumų įvyksta ketvirtadalis komercinių transporto priemonių eismo įvykių.

3.2.7

Patikrinimų kelyje rezultatai bus perduodami kompetentingoms valstybės narės, kurioje transporto priemonė įregistruota, valdžios institucijoms.

3.3.1

Įregistruotų transporto priemonių duomenys bus saugomi nacionaliniuose elektroniniuose registruose, kuriuose pateikiami periodinių techninių apžiūrų rezultatai.

3.3.2

Apžiūrą atliekančiam inspektoriui turės būti pateikiami duomenys, kuriais remiantis patvirtintas transporto priemonės tipas ir kurie registracijos dokumente nenurodomi.

3.3.3

Siekiant saugumo keliuose, tiksliau apibrėžiami transporto priemonių registracijos sustabdymo ir panaikinimo bei jų perregistravimo ir sunaikinimo atvejai.

4.1

Dažnai būna taip, kad užsienyje atlikus patikrinimą kelyje prekinio transporto veiklos vykdytojams taikomos nuobaudos už trūkumus, dėl kurių transporto priemonės registracijos šalyje jie nebūtų baudžiami. Todėl, EESRK manymu, pateikdama šį pasiūlymų rinkinį, kuriuo, be kita ko, sudaromos sąlygos patikrinimams Europos lygmeniu suderinti, Komisija eina teisinga kryptimi. Taip pradėtą procesą reikėtų papildyti antruoju etapu – atitinkamų atitikties liudijimų savitarpio pripažinimu visose valstybėse narėse, vėliau nacionalinius liudijimus pakeičiant europiniu liudijimu.

4.2

Iš tiesų pareiga nugabenti lengvąjį automobilį ar komercinę transporto priemonę į registracijos valstybę narę liudijimui gauti vis dar yra sunki prievolė. Įtvirtinus savitarpio pripažinimą atsiras galimybė techninę apžiūrą atlikti bet kurioje valstybėje narėje.

4.3

Vertindamas apibendrintai, EESRK pažymi, kad pagal metodą, kurį Komisija taikė rengdama šį teisės aktų rinkinį, t.y. neprivalomų teisinių priemonių metodo ir reguliavimo metodo derinį, valstybėms narėms paliekama gana didelė laisvė veikti savarankiškai, todėl visiškai suderinti patikrinimus tampa sudėtingiau ir gali prireikti daugiau laiko užtikrinti, kad vienos valstybės narės atlikti patikrinimai ir išduoti atitikties liudijimai būtų automatiškai pripažinti visose kitose valstybėse narėse.

4.4

Pavyzdžiui, didelių skirtumų gali likti dėl nuostatos, kad valstybės narės gali ir toliau taikyti mažesnius apžiūros intervalus (3.1.2 punktas). Suprantama, kad Komisija nenori mažinti patikrinimų intensyvumo tose šalyse, kuriose techninė apžiūra jau kurį laiką atliekama dažniau. Bet tiesa ir tai, kad priimtinomis laikant labai skirtingas situacijas netampa lengviau suvienodinti taisykles, nors pasiūlymais turėtų būti siekiama būtent to – vienodos periodinės techninės apžiūros visoje ES.

4.5

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, EESRK pageidauja, kad valstybės narės, galėdamos laisvai rinktis didesnį techninės apžiūros dažnumą, įsipareigotų pripažinti kitose valstybėse narėse, kurios laikysis reglamente nustatytų būtiniausių periodiškumo ir tikrinimo reikalavimų, atliktų apžiūrų galiojimą.

4.6

Apžiūrų dažnumo aspektu EESRK kelia klausimą, ar reikėtų L kategorijos transporto priemonėms (motoriniams dviračiams, motociklams, triratėms transporto priemonėms ir keturračiams) taikyti tokius pat laikotarpius kaip automobiliams.

4.6.1

EESRK pritaria būtinybei atlikti ir L kategorijos transporto priemonių periodines technines apžiūras, kad būtų panaikinta nenormali padėtis, kai daugelyje valstybių visiškai nevykdoma L kategorijos kontrolė.

4.6.2

Tačiau šių daugeliu atvejų nedaug kainuojančių ir daugiausia miestuose naudojamų transporto priemonių patikrinimai, siekiant riboti investicijas į specialią išbandymo įrangą, turėtų būti paprasti ir dėl kur kas mažesnės vidutinės metinės ridos atliekami pagal schemą 4 + 2 + 2, o ne 4 + 2 + 1. L kategorijos transporto priemonės per metus nuvažiuoja 2 800–5 300 km, o automobiliai – apie 15 000 km.

4.6.3

Periodiškumą ateityje būtų galima persvarstyti atsižvelgiant į galiausiai Europos mastu surinktus periodinių techninių apžiūrų duomenis. Šiuo atveju taip pat nepažeidžiama valstybių narių teisė patikrinimus ir ateityje atlikti dažniau.

4.7

Galiausiai EESRK pageidauja, kad standartizuojant ir kruopščiau atliekant patikrinimus būtų galima įgyvendinti planą remiantis naujomis nuostatomis gerinti visų piliečių, ypač jaunimo, sąmoningą suvokimą, kad būtina atidžiau ir atsakingiau naudotis motorinėmis transporto priemonėmis, visų pirma vengiant techninių pakeitimų, ypač motocikluose, dėl kurių jie nebeatitiktų saugumo reikalavimų.

5.1

EESRK teigiamai vertina Komisijos sprendimą nustatyti ir traktorių, kurių greitis didesnis nei 40 km/h (kategorija T5), periodinės techninės apžiūros tvarką, bet kelia klausimą, kodėl šioms transporto priemonėms nebūtų galima taikyti patikrinimo kelyje.

5.2

Pasiūlymo dėl tikrinimo kelyje techniniuose prieduose numatyti būtiniausi reikalavimai, kuriuos turi atitikti techninės apžiūros centrai, bet neaišku, kiek tie reikalavimai taikytini ir mobiliosioms patikrinimo grupėms.

5.3

Siekis kasmet kelyje patikrinti 5 proc. visų eksploatuojamų transporto priemonių (3.2.3 punktas) atrodo drąsus turint omenyje didelį važinėjančių lengvųjų komercinių automobilių, kurie nuo šiol bus tikrinami kaip ir vidutinio svorio bei sunkiasvorės transporto priemonės, skaičių. Pakanka priminti, kad vien 2010–2011 m. įregistruota daugiau kaip trys milijonai lengvųjų komercinių automobilių, o vidutinio svorio ir sunkiasvorių transporto priemonių – tik apie 450 000, ir kad lengvieji komerciniai automobiliai sudaro daugiau kaip 80 proc. visų eksploatuojamų komercinių transporto priemonių.

Dėl tos priežasties EESRK mano, kad derėtų įvertinti ES turimų mobiliųjų patikrinimo grupių turimą parką, kad valstybės narės laiku pasirūpintų reikalingu jo papildymu.