22.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 376/74

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“

COM(2010) 573 galutinis

2011/C 376/14

Pranešėjas Gabriele BISCHOFF

Bendrapranešėjis Cristian PÎRVULESCU

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. spalio 19 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“

COM(2010) 573 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugpjūčio 31 d. priėmė savo nuomonę.

474-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. rugsėjo 21–22 d. (rugsėjo 21 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 158 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

EESRK:

1.1

mano, jog Komisija turėtų ES lygmeniu stiprinti pagrindinių teisių kultūrą, visų pirma vykdydama stebėseną, kad užtikrintų, kad jos pasiūlymai dėl teisėkūros aktų ir visas teisėkūros procesas bei visi jos priimami aktai atitiktų Chartiją ir valstybės narės jų laikytųsi. Atsižvelgiant į tai, kad yra buvę didelių Chartijos pažeidimų, būtina neatidėliojant nustatyti stebėsenos ir greitojo reagavimo strategiją,

1.2

atkreipia dėmesį į teisiškai privalomą įpareigojimą propaguoti pagrindines teises, kuris turi tapti vienu svarbiausių įgyvendinimo strategijos elementų, be kita ko, imantis naujų tikslinių iniciatyvų, pabrėžia pagrindinių teisių, kurios yra mūsų visuomenės kelrodis ir Europos Sąjungos ypatumas, dinamišką pobūdį (1),

1.3	mano, kad pagrindinės socialinės teisės yra neatsiejamos nuo pilietinių ir politinių teisių, todėl joms būtinas ypatingas strateginis dėmesys, mano, kad atitinkamuose dokumentuose esamos nuostatos jau dabar yra privalomos ir turi būti stiprinamos,

1.4	pažymi būtinybę užtikrinti lygybę, visų pirma moterų ir vyrų, ir konkrečiai spręsti su visomis pažeidžiamomis grupėmis, visų pirma migrantais, susijusius klausimus,

1.5	pabrėžia, kad ES lygmeniu Chartijoje nustatyti įpareigojimai taikomi visoms institucijoms, agentūroms ir organams,

1.6	ragina valstybes nares visais vyriausybės lygmenimis ir visose politikos bei teisėkūros srityse kurti į apsaugą ir propagavimą orientuotą pagrindinių teisių kultūrą, išnagrinėti konkretų poveikį pagrindinėms teisėms vykstant teisės aktų perkėlimui į nacionalinę teisę ir tą poveikį nustatyti,

1.7	yra labai susirūpinęs dėl tam tikrų politinių pozicijų, kurios gali trukdyti propaguoti ir saugoti pagrindines teises ir tam tikrais atvejais iš tikrųjų trukdo tai daryti, plitimo,

1.8	primygtinai ragina Komisiją vykdant savo, kaip Sutarčių sergėtojos, funkciją veiksmingai veikti ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrą taikyti neatsižvelgiant į politinius sumetimus,

1.9	siūlo imtis tolesnių priemonių ir propaguojamosios veiklos pagrindinių teisių įgyvendinimo strategijos veiksmingumui didinti,

1.10	ragina visas įgyvendinant pagrindines teises dalyvaujančias ES institucijas, taip pat agentūras bei organus ir valstybes nares, visų pirma Komisiją, suteikti postūmį pilietinės visuomenės dalyvavimui.

2.   Pristatymas ir padėties apžvalga

2.1   Komisijos komunikatu siekiama nustatyti Chartijos įgyvendinimo naujoje teisinėje aplinkoje, kuri susiformavo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, strategiją. Komisijos politikos tikslas – užtikrinti, kad Chartijoje nustatytos pagrindinės teisės būtų kuo veiksmingesnės.

2.2   Pirmoje komunikato dalyje dėmesys sutelkiamas į tai, kad Europos Sąjunga šiuo požiūriu turėtų veikti nepriekaištingai ir turėtų rodyti pavyzdį, todėl Chartija turi būti Sąjungos politikos ir Sąjungos politikos įgyvendinimo valstybėse narėse vedlė kiekviename šio proceso etape.

2.2.1   Pirma, Komisija turi sustiprinti pagrindinių teisių kultūrą pačioje Komisijoje, visų pirma vykdydama stebėseną, kad užtikrintų savo pasiūlymų dėl teisėkūros aktų ir priimamų aktų atitiktį Chartijai. Antra, Komisija turi užtikrinti, kad kiekvienas aktas teisėkūros procese neprieštarautų Chartijos nuostatoms. Tai reiškia, kad su Chartija taip pat turi derėti visi kurio nors iš teisės aktų leidėjų pateikti pakeitimai bei tarpinstitucinis dialogas.

2.2.2   Galiausiai reikia užtikrinti, kad valstybės narės, įgyvendindamos Sąjungos teisę, nepažeistų Chartijos.

2.3   Antroje komunikato dalyje aptariama būtinybė geriau informuoti piliečius. Šiuo tikslu reikia imtis tikslinių komunikacijos priemonių, kurios būtų pritaikytos įvairioms konkrečioms situacijoms.

2.4   Trečiame Komisijos dokumento skirsnyje dėmesys sutelkiamas į metinę Chartijos taikymo ataskaitą; pirmąją tokią atskaitą Komisija ką tik patvirtino (2). Ataskaita turi du tikslus: pirma, skaidriai, nuolat ir nuosekliai apžvelgti pasiektą pažangą ir, antra, sudaryti sąlygas kasmetiniam keitimuisi nuomonėmis su Europos Parlamentu ir Taryba.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   EESRK pagrindinėms teisėms teikia didžiausią reikšmę. Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“. EESRK laiko šį požiūrį svarbiu kiekvienam ES gyvenančiam asmeniui ES pilietybės sąvokos papildymu.

3.1.1   Strategijoje įtvirtinti principai yra labai svarbūs, ir EESRK ypatingą dėmesį atkreipia į veiksmingumo, visuotinumo ir nedalomumo principus bei į aiškumą ir numatomumą. Vis dėlto EESRK laikosi nuomonės, kad daugelio svarbių aspektų buvo nepaisyta arba jie nebuvo pakankamai išsamiai apsvarstyti, taigi juos reikėtų patobulinti.

3.1.2   Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į keletą kitų principų. Kaip pažymėta ankstesnėse nuomonėse, „EESRK siekia užtikrinti, kad pagrindinių teisių apsauga būtų iki galo įgyvendinama nuosekliai, taip pat kad būtų laikomasi lygybės ir nediskriminavimo principo neatsižvelgiant į darbuotojų imigrantų profesinę kategoriją“ (3). Be to, ES „teisėje neturi (…) būti priemonių, dėl kurių sumažėtų mastas, kuriuo jau įgyvendinami principai“ (4). Reikėtų numatyti visas galimas priemones, kurios leistų įtikinti Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Čekijos vyriausybes denonsuoti atsisakymo (angl. opt-out) protokolus ir sutikti bendrai taikyti Chartiją.

3.1.3   Komitetas palankiai vertina daugelį strategijoje numatytų papildomų su teisėkūros aktais susijusių elementų. Visų pirma EESRK palaiko „pavyzdinį“ ES veiksmų pagrindinių teisių srityje pobūdį, taip pat jos išorės, visų pirma prekybos, politikoje. Apskritai ES turėtų ne tik rodyti pavyzdį – ji taip pat turėtų aktyviai propaguoti demokratiją ir žmogaus teises – pilietines, politines, ekonomines ir socialines – ir pasinaudoti savo tarptautine įtaka pažangai šioje srityje siekti.

3.1.4   EESRK palankiai vertina Komisijos ir kitų ES institucijų įsipareigojimą nuodugniai persvarstyti savo teisėkūros ir darbo procedūras, visų pirma susijusias su poveikio vertinimu ir atitinkamomis įstaigomis, ir užtikrinti, kad jų darbo rezultatas atitiktų Chartijos principus ir konkretų jos turinį. Tačiau norint užtikrinti veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą ir propagavimą, itin svarbu sutelkti dėmesį į jų įgyvendinimą valstybėse narėse ir iniciatyvią jų poziciją šiuo klausimu. Poveikio vertinimas horizontaliosios socialinės nuostatos (SESV 9 straipsnis) ir pagrindinių (socialinių) teisių atžvilgiu išsamiau nagrinėjamas kitoje EESRK nuomonėje (5).

3.2   Naujos grėsmės: krizė ir saugumo praradimas

3.2.1   Komisijos strategijoje neatsižvelgiama į pavojus veiksmingam pagrindinių teisių įgyvendinimui, kuriuos kelia įvairios svarbios naujos grėsmės. Taigi strategijoje turi būti atsižvelgta į šiuos pokyčius ir turi būti numatytas nuoseklus ir išsamus atsakas.

3.2.2   Šiuo požiūriu EESRK jau pabrėžė, kad „finansų ir ekonomikos krizės metu svarbu stiprinti valstybių, ūkio subjektų ir piliečių solidarumą, gerbti piliečių orumą ir teises“ (6). „Be to, EESRK turi abejonių dėl biudžeto išteklių, kuriais šiuo krizės laikotarpiu disponuoja ES valstybės narės, ir nežino, kiek tų išteklių valstybės narės yra pasiryžusios nacionaliniu ir Europos lygmeniu skirti veiksmingai žmogaus teisių apsaugai užtikrinti (…)“ (7).

3.2.3   Naujausioje savo nuomonėje dėl ES kovos su terorizmu politikos – politikos srities, su kuria yra susijusių daug pagrindinių teisių (žmogaus orumas, apsauga nuo kankinimo, duomenų apsauga, negrąžinimas), – EESRK nustatė praktinius sunkumus racionaliai taikant pagrindinių teisių principą politikos kūrimo ir formavimo procese. EESRK džiaugiasi, kad pagarba pagrindinėms teisėms tapo horizontaliu prioritetu šioje labai opioje srityje. Tačiau Komisijos įsipareigojimas gerbti pagrindines teises turėtų būti susietas su panašiu valstybių narių vyriausybių įsipareigojimu, visų pirma įgyvendinant ES teisę. Be to, pagrindinių teisių apsauga turėtų neapsiriboti pastangomis kurti priemones ir jomis pasinaudoti – ji taip pat turėtų apimti jų įgyvendinimą (8).

3.3   Esminis naujas matmuo: teisiškai privalomas įpareigojimas propaguoti pagrindines teises.

3.3.1   Dabar Komisija turi nuspręsti ne tik, kaip geriausiai apsaugoti pagrindines teises savo veikloje, bet ir kaip geriausiai propaguoti pagrindines teises naujomis tikslinėmis iniciatyvomis.

3.3.2   Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatytas įpareigojimas skatinti pagrindinių teisių taikymą. Šis elementas EESRK yra ypač svarbus. EESRK pažymi, kad nors Komisija ir užsimena kai kuriais atžvilgiais apie pagrindinių teisių propagavimą, tačiau ji nepabrėžia strateginės šio įpareigojimo svarbos. Strateginė orientacija, kuri strategijoje turėtų būti suteikta šiam aspektui, turi būti bent tokio pat lygio, kaip įpareigojimo gerbti pagrindines teises orientacija.

3.4   Pagrindinės socialinės teisės yra neatsiejamos nuo pilietinių ir politinių teisių, taigi joms būtina skirti ypatingą strateginį dėmesį.

3.4.1   Primindamas apie pagrindinių teisių nedalomo pobūdžio svarbą, nurodytą pačiame komunikate ir pabrėžtą keliose nuomonėse (9), EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nenumatyta jokio strateginio požiūrio į pagrindines socialines teises.

3.4.2   Atsižvelgdami į ypatingą pagrindinių socialinių teisių svarbą (10) ir ilgą jų raidos ES istoriją, manome, kad tai yra nepriimtina. Kuriant teisiškai privalomą chartiją – šis procesas prasidėjo nuo Darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos (1989 m.), kurią padėjo rengti ir EESRK (11) – taip pat buvo atsižvelgiama į Europos socialinę chartiją (ESC), kuri Amsterdamo sutartimi buvo įtraukta į pirminę ES teisę (12). Tai rodo, kad pagrindinėms socialinėms teisėms, visų pirma toms, kurios „novatoriškiausia“ forma išdėstytos Chartijos antraštinėje dalyje „Solidarumas“ (solidarumą pripažįstant viena iš Sąjungos vertybių), būtina skirti ypatingą ir strateginį dėmesį.

3.4.3   EESRK taip pat jau atkreipė dėmesį į konkretų valstybės tarnybų vaidmenį siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių teisių taikymą (13). Be to, Komitetas pabrėžia Chartijoje numatytų „trečiosios kartos“ teisių ir principų, visų pirma dėl aplinkos ir vartotojų apsaugos, svarbą. Šių teisių ir principų turėtų būti nuolat laikomasi ir jie turėtų būti propaguojami, be kita ko, ir tais atvejais, kai nustatoma ir įgyvendinama išorės ir prekybos politika.

3.4.4   Dėl pagrindinių socialinių teisių lygiavertiškumo ekonominėms laisvėms principo EESRK laikosi nuomonės, kad šį požiūrį visų pirma būtina užtikrinti pirminėje teisėje. Todėl šis lygiavertiškumo principas kaip „Socialinės pažangos protokolas“ turėtų būti įtrauktas į sutartis. Komitetas primena, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo preambulės 3 konstatuojamoje dalyje ir konkrečiai 151 straipsnyje nurodoma, kad reikia skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad „palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo“ ir primygtinai ragina įtraukti į sutartis socialinės pažangos protokolą, siekiant užtvirtinti socialinių teisių lygiavertiškumo ekonominėms laisvėms principą ir aiškiai nurodyti, kad nei ekonominės laisvės, nei konkurencijos taisyklės nėra viršesnės už pagrindines socialines teises bei aiškiai apibrėžti Sąjungos tikslą siekti socialinės pažangos poveikis. (14)

3.5   Turi būti užtikrinta lygybė, visų pirma moterų ir vyrų, ir turi būti konkrečiai sprendžiami su visomis pažeidžiamomis grupėmis, visų pirma migrantais, susiję klausimai.

3.5.1   Svarbu, kad klausimai, susiję su visomis pagrindinėmis (socialinėmis) teisėmis, būtų sprendžiami atskirai ir lygiai taip pat svarbu išnagrinėti šių teisių taikymą ir propagavimą siekiant nediskriminavimo ir lygybės ir tą taikymą bei propagavimą užtikrinti. Tai ypač svarbu siekiant moterų ir vyrų lygybės, kuri jau pripažinta vienu iš Sąjungos tikslų ir nustatyta Chartijos 23 straipsnyje. Be to, lyčių aspektas turėtų būti įtrauktas į visas veiklos sritis.

3.5.2   Pagrindinių teisių apsaugos srityje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms. EESRK atkreipia dėmesį į naujausią savo nuomonę šiuo klausimu (15) ir pabrėžia būtinybę apsaugoti darbo ir socialines teises, visų pirma teisę streikuoti (16). Be to, Komitetas pabrėžia Europos integracijos forumo svarbą.

3.5.3   EESRK mano, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, jos turi būti saugomos ir užtikrinamos visiems asmenims, ne tik ES piliečiams. „Teisių ir teisingumo Europa“ negali apsiriboti tik asmenimis, turinčiais vienos iš valstybių narių pilietybę, ji turi apimti visus, kurie gyvena ES teritorijoje. Priešingu atveju ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės taikymo sritis asmenų atžvilgiu būtų nesuderinama su vertybėmis ir principais, nediskriminavimu, vienodu požiūriu ir solidarumu, kurių pagrindu įkurta Europos Sąjunga (17). ES turi pasirūpinti iniciatyviomis priemonėmis, kuriomis būtų siekiama apsaugoti kiekvieno asmens pagrindines teises, neatsižvelgiant į jo pilietybę.

3.5.4   Reikėtų tvirčiau pabrėžti pagrindinių teisių dinamišką pobūdį ir teisės turėtų būti labiau saugomos taikant naujas, socialinius pokyčius atitinkančias apsaugos priemones. Kaip jau yra pabrėžęs, EESRK mano, kad, pavyzdžiui, skaitmeninei visuomenei - kartu ir toliau vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 8 straipsniu, taip pat Chartijos 7 ir 8 straipsniais - reikalinga speciali apsauga, kuri galėtų būti numatyta naujuose dokumentuose (18).

3.5.5   Vyriausybės ir policija vis dažniau savo veiksmus nutaiko į etnines mažumas, ypač romus. Kaip pabrėžta 2010 m. ataskaitoje, Komisija į tam tikrų ES valstybių narių priemones reagavo skubiai, bet neveiksmingai. Prancūzija išsiuntė romų grupes, nors Chartijoje aiškiai draudžiamas bet koks kolektyvinis išsiuntimas. ES turi užtikrinti, kad valstybės narės nustotų taikyti tokias priemones.

3.6   Būtina padidinti ne teisėkūros aktų strateginę svarbą.

3.6.1   Komunikate pateikiama labai nedaug nuorodų į ne teisėkūros aktus. Atsižvelgiant į didelį ES politinės ir finansinės veiklos mastą, ypač Komisijos atveju, šiam svarbiam aspektui būtina taikyti strateginį požiūrį, kad šiose srityse, įskaitant tokioje opioje politikos srityje, kaip prekyba su trečiosiomis šalimis, būtų laikomasi Chartijoje nustatytų įpareigojimų. Be to, strategija taip pat turėtų apimti galimus neveikimo ir (netinkamo) elgesio atvejus.

3.7   ES lygmeniu Chartijoje nustatyti įpareigojimai taikomi visoms institucijoms, agentūroms ir organams, kurių kiekvienas turi savo konkrečią atsakomybės sritį.

3.7.1   EESRK džiaugiasi, kad komunikate kelis kartus daroma nuoroda į Sąjungos institucijas. Vis dėlto į šį aspektą atsižvelgiama nesistemingai. Reikėtų pažymėti, kad Sąjungos institucinė struktūra apibrėžta ESS 13 straipsnio 1 dalyje ir šia struktūra „siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams bei užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą“. Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turi užtikrinti nuoseklaus ir veiksmingo požiūrio taikymą. Kita vertus, EESRK mano, kad, kalbant apie pagrindinių teisių apsaugą, konkretus Komisijos vaidmuo yra Sąjungos vertybių sergėtojo.

3.7.2   Už konkrečią priežiūrą ir užtikrinimą, kad visos Komisijai atskaitingos agentūros ir organai gerbtų pagrindines teises ir jas propaguotų, atsakinga Komisija. Tai ypač pasakytina apie OLAF, FRONTEX ir kt. Naujausiose savo nuomonėse EESRK išreiškė susirūpinimą FRONTEX. Komitetui nerimą kelia valstybių narių vyriausybių ir FRONTEX agentūros vykdoma praktika, kai iš šalies išsiunčiami asmenys, kuriems gali būti reikalinga tarptautinė apsauga (19). Šie vis dažnesni ir vis platesnio masto veiksmai turėtų būti vykdomi visiškai skaidriai ir prisiimant dėl jų visą atsakomybę. Komitetas rekomenduoja, kad FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuras bendradarbiautų siekdami veiksmingai užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams. Išsiunčiant asmenis į šalis ar teritorijas, kuriose jų saugumui gresia pavojus, aiškiai pažeidžiamas negrąžinimo principas. Be to, EESRK taip pat pasiūlė FRONTEX darbuotojus specialiai mokyti, kad būtų užtikrintas aukštesnis pagrindinių teisių apsaugos lygis (20).

3.7.3   Visoms kitoms institucijoms vis dar reikės didelę savo veiklos dalį skirti nuoseklios ir veiksmingos pagrindinių teisių paisymo ir propagavimo strategijos kūrimui ir apsvarstyti galimybę patobulinti jau priimtus dokumentus (21) atsižvelgiant į šią nuomonę. Visų pirma Taryba turi rimtai žiūrėti į savo ypatingą valstybių narių platformos pagrindinių teisių apsaugai ir propagavimui funkciją.

3.8   Valstybių narių lygmeniu

3.8.1   Pagrindinės teisės yra būtinas ir pagrindinis su ES naryste susijęs įsipareigojimas, taigi valstybės narės turi atlikti svarbų vaidmenį, kad pagrindinės teisės būtų veiksmingos. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimus įgyvendinti prevencijos strategiją ir užtikrinti, kad, įgyvendindamos Sąjungos teisę, valstybės narės nepažeistų Chartijos. Bus būtina visais vyriausybės lygmenimis ir visose politikos bei teisėkūros srityse sukurti į apsaugą ir propagavimą orientuotą pagrindinių teisių kultūrą, išnagrinėti konkretų poveikį pagrindinėms teisėms teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir tą poveikį nustatyti. Vis dėlto, siekiant išvengti suteikti klaidingų lūkesčių, reikėtų pabrėžti, kad valstybės narės – nors jos ir išlieka įsipareigojusios dėl skirtingu mastu pasirašytų svarbiausių tarptautinių teisių apsaugos aktų – Chartijoje nustatytas teises ir principus saugoti ir propaguoti įpareigotos tik tais atvejais, kai jos įgyvendina ES teisę.

3.8.2   EESRK primygtinai ragina Komisiją vykdant savo, kaip Sutarčių sergėtojos, funkciją veiksmingai veikti ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrą taikyti neatsižvelgiant į politinius sumetimus. Kalbant apie pagrindinių teisių apsaugą, galiojanti procedūra įgyvendinama pernelyg lėtai ir yra visiškai netinkama. Atsižvelgiant į šios srities svarbą ir galimą pavojų gyvybei, saugumui, gerovei ir orumui, ES veiksmai turi būti greiti ir ryžtingi, jų turi būti imamasi laiku ir turi būti nedelsiant pasinaudojama visais suteiktais instituciniais įgaliojimais.

3.8.3   EESRK primygtinai pataria Komisijai vykdant pažeidimo tyrimo procedūras neteikti pirmenybės byloms, kuriose keliami principo klausimai ar kurios daro ypač didelį neigiamą poveikį ES piliečiams. Visos Chartijoje nustatytos teisės, visų pirma socialinės teisės, yra vienodai svarbios ir nė viena institucija, įskaitant Europos Komisiją, neturi teisės ar kompetencijos tam tikroms teisėms teikti prioritetą.

3.8.4   EESRK nuomone, individualios išlygos valstybėms narėms yra nepriimtinos, nes dėl tokių išimčių gali kilti situacijų, kuriose gali būti smarkiai pakenkta ES pagrindinių teisių chartijoje numatytų piliečių ir darbuotojų teisių apsaugai ar šių teisių įgyvendinimo užtikrinimui Europos Sąjungoje. Komisija ir visos kitos ES institucijos turėtų išnagrinėti galimybę šalis, kurios ir toliau netaiko Chartijos, paskatinti besąlygiškai prisiimti visus iš šios pagrindinių teisių priemonės kylančius įsipareigojimus ir galimybę kasmet pranešti apie priemones, kurių imamasi šiuo klausimu, bei apie priemones, kurių atitinkamos valstybės narės imasi, kad veiksmingai įgyvendintų Chartijoje įtvirtintas pagrindines teises.

3.9   Kitų tarptautinių įsipareigojimų vaidmuo yra nepakankamai įvertintas.

3.9.1   Komunikate daroma nemažai nuorodų į kitus tarptautinius įsipareigojimus. Deja, ir vėl trūksta išsamumo. Todėl šiuo atžvilgiu taip pat reikia taikyti strateginį požiūrį. To visų pirma reikalaujama pagal ES chartijos 53 straipsnį (kaip būtiniausia apsauga, kalbant apie JT paktus), (persvarstytą) Europos socialinę chartiją ir galiausiai EŽTK, kaip pabrėžta 52 straipsnio 3 dalyje. Iš esmės, siekiant užtikrinti būtiniausią apsaugą, tas pats taikoma ir kitų tarptautinių institucijų, visų pirma EŽTT, praktikai.

3.10   Papildomos priemonės

3.10.1   EESRK pabrėžė veiksmingų vykdymo užtikrinimo priemonių svarbą (22). Būtina stiprinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) funkciją, susijusią su Chartijoje nustatytų teisių įgyvendinimo stebėjimu, taip pat su atitinkamais protokolais. Visų pirma turi būti viešai skelbiama teismo praktika, įskaitant praktiką, susijusią su atitinkamais protokolais.

3.10.2   Siekiant veiksmingai apsaugoti žmogaus teises visos valstybės narės turėtų laikytis visų teisinės valstybės standartų bei reguliariai rengti ataskaitas šiuo klausimu. Tai visų pirma apima teismų įgaliojimus kreiptis į aukščiausiąją teisinę instanciją su prašymu patikrinti, ar teisinės normos ir valdžios taikomos priemonės nepažeidžia pagrindinių teisių ir žmogaus teisių. Panašiai turėtų būti gerbiama piliečių teisė kreiptis į kompetentingus nacionalinius ir Europos teismus dėl pagrindinių teisių pažeidimų.

3.10.3   Visi būtini ištekliai turi būti priskirti atitinkamoms struktūroms. Tai visų pirma susiję su pačiu EESRK, Komisija ir visomis kitomis ES institucijomis. Komunikate nėra konkrečiai kalbama apie konkrečias institucinių gebėjimų stiprinimo priemones. Procesui, kuriame ES imasi veiksmų, kad saugotų pagrindines teises ir gerintų teisėkūros bei politikos procesą, reikia laiko ir didelių išteklių (pvz., personalo mokymo). Iš komunikato matyti, kad nėra jokio konkretaus perėjimo į šį etapą plano. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant aiškaus ir tvirto įsipareigojimo stiprinti gebėjimus, daugumai šios politikos tikslų bus smarkiai pakenkta, bent jau trumpalaikėje perspektyvoje. Tai galioja ir pačiai Komisijai (23), ir, pvz., Pagrindinių teisių agentūrai (FRA) (24). Todėl visų pirma reikėtų stiprinti FRA ir įtraukti šią agentūrą į visas sinergijos užtikrinimo priemones. Be to, reikėtų planuoti aktyvų nacionalinių žmogaus teisių komitetų, ombudsmenų ir visų kitų žmogaus teisių gynėjų dalyvavimą.

3.11   Propaguojamoji veikla

3.11.1   Europos Sąjunga turėtų siekti stiprinti pagrindinių socialinių teisių teisinį pagrindą. Tam Europos Sąjungai reikės prisijungti prie persvarstytos Europos socialinės chartijos ir jos protokolų. Valstybėms narėms Europos Sąjunga turėtų rekomenduoti ratifikuoti visus susijusius pagrindinių (socialinių) teisių dokumentus (įskaitant taisomuosius ir papildomus (neprivalomus) protokolus). Jeigu ratifikuoti kokį nors dokumentą Europos Sąjungai neatrodo įmanoma, reikėtų išnagrinėti visus būdus užtikrinti, kad jų turinys taptų teisiškai privalomas, ir tais būdais pasinaudoti.

3.11.2   Integravimas reiškia tai, kad iš kiekvieno administracinio vieneto bus ne tik reikalaujama kruopščiai nagrinėti įprastą (ypač teisėkūros) veiklą, bet ir bus tikimasi pasiūlymų dėl vienos ar dviejų konkrečių propagavimo priemonių per metus. Be to, reikėtų papildomai ištobulinti pagrindinių teisių kontrolinį sąrašą, visų pirma atsižvelgiant į propagavimą ir lyčių aspekto integravimą bei darnų vystymąsi.

3.11.3   Komisija turėtų inicijuoti daugiau projektų. Į šiuos projektus taip pat turėtų būti įtraukta žmogaus teisių gynėjų apsauga. Reikėtų gerinti ir vidaus, ir išorės bendradarbiavimą. EESRK norėtų paminėti savo nuomonę, kurioje Komitetas prašo „Europos Sąjungos savo politikoje skirti daugiau dėmesio ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms pasitelkiant sukurtas geografines ir temines priemones, kurios užtikrino, kad buvo pripažintas socialinio dialogo“ pirmaeiliškumas (25). Be to, Komisija turėtų prašyti kitų tarptautinių organizacijų patarimų dėl žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo.

3.11.4   EESRK susirūpinęs dėl žemo piliečių informuotumo apie Chartiją ir pagrindines teises lygio. Būtina daug pastangų matomumui padidinti. Chartija yra pagrindinis dokumentas ir jos turinys turėtų būti viešinamas ir ji turėtų būti orientyru didelei daugumai europiečių. EESRK rekomenduoja Komisijai padidinti pastangas šiai problemai išspręsti. Šiuo požiūriu bendraujant su piliečiais dėmesį reikėtų sutelkti ne į ataskaitų skleidimą, verčiau reikėtų imtis aktyvių priemonių ir užtikrinti, kad Chartija taptų pamatiniu kiekvieno ES piliečio dokumentu.

3.11.5   EESRK palankiai vertina visą veiklą (įskaitant valstybių narių), kuria siekiama konkrečiai mokyti visas suinteresuotąsias grupes, visų pirma teisinį personalą, ir geriau informuoti piliečius, tačiau tai – tik vienas būtinos komunikacijos strategijos aspektų. Itin svarbu gebėti tiesiogiai bendrauti su visuomene. Tą patvirtina ir Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (angl. SOLVIT), kuriame Komisija aktyviai ieško informacijos, įskaitant atitinkamų suinteresuotųjų subjektų informaciją, patirtis. Tokį pat požiūrį reikia taikyti pagrindinėms teisėms apskritai ir konkrečiai socialinėms teisėms.

3.12   „Atsparumo bandymas“

3.12.1   Pagrindinių teisių veiksmingumas turi būti įrodomas praktikoje, ypač ekonomikos krizės laikais ar didelio politinio spaudimo atvejais. EESRK yra itin susirūpinęs, kad plinta tam tikros politinės pozicijos, dėl kurių gali būti padaromi – ir tam tikrais atvejais iš tikrųjų padaromi – šiurkštūs pagrindinių teisių pažeidimai ir gali būti trukdoma – ir tam tikrais atvejais iš tikrųjų trukdoma – propaguoti pagrindines teises ir jas saugoti.

3.12.2   ESTT jau nagrinėjo svarbius su pagrindinėmis teisėmis susijusius klausimus ir yra pripažinęs negaliojančiais tam tikrus antrinius teisės aktus, pvz., bylose dėl nediskriminavimo (26) ir duomenų apsaugos (27), ar sutrukdęs nacionalinės teisės aktuose nustatyti įkalinimo bausmę „neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams“ (28).

3.12.3   Be to, EESRK kelia susirūpinimą masinis romų išsiuntimas, elgesys su dokumentų neturinčiais žmonėmis iš Šiaurės Afrikos, saviraiškos laisvės apribojimas, ypač žiniasklaidoje, ir t. t. Visi teisėkūros aktai, kuriuose leidžiama taikyti su pagrindinėmis (socialinėmis) teisėmis (pvz., teise apriboti didžiausią darbo valandų skaičių) susijusias išimtis ar apribojimus, turės būti konkrečiai peržiūrėti.

3.12.4   Finansų ir ekonomikos krizė pagrindinėms socialinėms teisėms daro didelį spaudimą. Jokie paktai, ekonomikos atgaivinimo planai ir kitos ES ir (arba) valstybių narių priemonės jokiu būdu neturi pažeisti pagrindinių (socialinių) teisių, kaip antai teisės į informaciją ir konsultacijas, teisės į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus esant besąlygiškai socialinių partnerių autonomijai, taip pat teisės naudotis viešosiomis ir socialinėmis paslaugomis, – verčiau jų turėtų būti paisoma ir jos turėtų būti propaguojamos.

3.13   Pilietinė visuomenė: reikėtų gerokai sustiprinti dalyvavimo aspektą.

3.13.1   Apskritai strategijoje minima būtinybė atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių nuomonę. EESRK daugelyje nuomonių atkreipė dėmesį į šį svarbų pagrindinių teisių srities aspektą (29). Sąvoka „suinteresuotosios šalys“ atrodo pakankamai plati, kad aprėptų visus subjektus. Vis dėlto EESRK itin svarbu, kad būtų aiškiai atsižvelgta į jo, kaip patariamojo organo, vaidmenį. Tas pat taikoma ir ES lygmens socialiniams partneriams (SESV 152 straipsnis).

3.13.2   Didžiausią poveikį pagrindinių teisių įgyvendinimas daro visų pirma individualiems asmenims, o apskritai – visai pilietinei visuomenei. Suinteresuotiesiems subjektams turi būti suteiktas aiškus vaidmuo. Taigi jie turi nuolat, visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti šiame procese.

3.13.3   Visų pirma į šį procesą turėtų būti įtrauktas EESRK ir su juo turėtų būti nuolat ir tinkamu laiku konsultuojamasi, ypač dėl metinės ataskaitos, kurią turi parengti Komisija. Komitetas, kaip ES vertybių sergėtojas ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, turi geriausias galimybes palaikyti ryšį su pilietine visuomene.

3.13.4   EESRK kiekvienais metais parengs nuomonę dėl Pagrindinių teisių chartijos (skirdamas ypatingą dėmesį pagrindinėms socialinėms teisėms), socialinių horizontaliųjų sąlygų (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 10 straipsniai) ir kitų Lisabonos sutartyje numatytų socialinės politikos nuostatų (visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 145–166 ir 168 straipsnių), taip pat antrinės teisės ir kitų teisinių bei politinių priemonių taikymo, atsižvelgdamas į tikslų ir uždavinių laikymąsi ir propagavimą. Komitetas išnagrinės ir įvertins, kaip tai prisideda prie ES vystymosi pagrindinių teisių ir socialinės politikos srityse. Prireikus, nuomonėje bus pateikiama rekomendacijų, kaip konkrečiomis priemonėmis galima geriau įgyvendinti tikslus ir uždavinius.

Konsultacijose, kurios bus organizuojamos prieš rengiant kiekvieną nuomonę, kartu su socialiniais partneriais ir įvairių interesų grupių atstovais, savo konkrečias nuomones ir pranešimus socialinės srities klausimais galės pateikti ir kitos didelės, atstovaujamosios pilietinės visuomenės organizacijos. Ši kasmetinė EESRK nuomonė bus pateikiama ir paaiškinama ES institucijų atstovams, visų pirma Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Parlamentui, Komisijai, Europos Teisingumo Teismui ir Europos centriniam bankui.

Be to, bus rengiamos konferencijos, skirtos užtikrinti veiksmingą Chartijos įgyvendinimą. Konferencijos taip pat padės stiprinti ryšius su Pagrindinių teisių agentūra.

3.13.5   Metinė ataskaita yra naudinga priemonė politikos pažangai vertinti. Ji turėtų būti lengvai prieinama. EESRK ragina Komisiją ir Pagrindinių teisių agentūrą pasinaudoti galimybe įtraukti į ataskaitos rengimą pilietinę visuomenę, ir atsižvelgti į nepriklausomas pagrindinių teisių apsaugos apžvalgas ES lygmeniu ir už ES ribų. Komitetas, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, yra pasirengęs palengvinti šį procesą ir prisidėti prie metinės apžvalgos. Metinėje ataskaitoje turi būti atsižvelgta į atvejus, kuriais dėl įvairių priežasčių nepateikiamos peticijos ir nepareiškiami ieškiniai teisme. Šiuo požiūriu ataskaitai turėtų būti naudinga ir ji turėtų būti grindžiama visa informacija, kurią teikia įvairios pagrindinių teisių srityje dirbančios organizacijos.

3.13.6   Nors EESRK pripažįsta metinės ataskaitos svarbą, Komitetas mano, kad pirmojoje metinėje ataskaitoje trūksta nuoseklaus dėmesio visoms Chartijoje numatytoms pagrindinėms teisėms. Ataskaitos skirsnyje „Svarbiausios tendencijos“ pabrėžiama nemažai svarbių sričių, tačiau atrankos kriterijai neaiškūs. Toks selektyvus metodas nepadeda nustatyti jokių įgyvendinimo spragų ir – tai kelia dar didesnį nerimą – gali rodyti, kad tam tikroms pagrindinėms teisėms suteikiamas didesnis prioritetas nei kitoms.

---

(1)  EESRK nuomonė „Transatlantinių santykių ir Europos socialinio modelio sklaidos tarptautiniu mastu“, 2011 2 17, OL C 51/20.

(2)  COM(2011)160 galutinis, priimta 2011 m. kovo 30 d.

(3)  EESRK nuomonė dėl pagrindinių teisių Europos imigracijos teisės aktuose, OL C 128, 2010 5 18, p. 29, 4.2.3 punktas.

(4)  EESRK nuomonė dėl ES pagrindinių teisių chartijos kūrimo, OL C 367, 2000 12 20, p. 26, 3.1.3 punktas.

(5)  EESRK nuomonė dėl ES sanglaudos ir socialinės politikos koordinavimo stiprinimo (dar nepaskelbta OL).

(6)  EESRK nuomonė dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, OL C 128, 2010 5 18, p. 80, 4.2.4.2 punktas.

(7)  EESRK nuomonė dėl pagrindinių teisių Europos imigracijos teisės aktuose, OL C 128, 2010 5 18, p. 29, 4.3.4 punktas.

(8)  EESRK nuomonė dėl ES kovos su terorizmu politikos (OL C 218, 2011 7 23, p. 91), SOC/388, 4.5.1–4.5.2 punktai.

(9)  EESRK nuomonė dėl ES pagrindinių teisių chartijos kūrimo, OL C 367, 2000 12 20, p. 26, 3.1.1 punktas; EESRK nuomonė dėl Pagrindinių teisių agentūros, OL C 88, 2006 4 11, p. 37, 2.1 punktas; EESRK nuomonė dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, OL C 128, 2010 5 18, p. 80, 3.5 punktas.

(10)  EESRK nuomonė dėl ES pagrindinių teisių chartijos kūrimo, OL C 367, 2000 12 20, p. 26, 3.1.3 punktas.

(11)  EESRK nuomonė dėl pagrindinių Bendrijos socialinių teisių, OL C 126, 1989 5 23, p. 4.

(12)  ESS 5 konstatuojamoji dalis ir SESV 151 straipsnio 1 dalis.

(13)  EESRK nuomonė dėl pagrindinių teisių Europos imigracijos teisės aktuose, OL C 128, 2010 5 18, p. 29, 4.3.4 punktas.

(14)  EESRK nuomonė „Socialinė darbotvarkė“, OL C 182, 2009 08 04, p. 65 ir „Vidaus rinkos socialinė dimensija“, OL C 44, 2011 02 11, p. 90.

(15)  EESRK nuomonė dėl pagrindinių teisių Europos imigracijos teisės aktuose, OL C 128, 2010 5 18, p. 29.

(16)  EESRK nuomonė dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, OL C 128, 2010 5 18, p. 80, 4.1.9 punktas.

(17)  EESRK nuomonė dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, OL C 128, 2010 5 18, p. 80, 3.5 punktas.

(18)  EESRK nuomonė „Skaitmeninės kultūros, skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninės įtraukties didinimas“, 1182/2011, 2011 7 14, 7 punktas.

(19)  EESRK nuomonė dėl Bendros Europos prieglobsčio sistemos papildomos naudos, OL C 44, 2011 2 11, p. 17, 4.19 punktas.

(20)  EESRK nuomonė dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų, OL C 18, 2011 1 19, p. 85, 4.2.1.9 punktas.

(21)  2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija; 2011 m. vasario 24–25 d. Tarybos išvados.

(22)  EESRK nuomonė dėl ES pagrindinių teisių chartijos kūrimo, OL C 367, 2000 12 20, p. 26, 3.1.4 ir 3.3.3 punktai.

(23)  EESRK nuomonė dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, OL C 128, 2010 5 18, p. 80, 1.4 punktas; EESRK nuomonė dėl pagrindinių teisių Europos imigracijos teisės aktuose, OL C 128, 2010 5 18, p. 29, 2.15 punktas.

(24)  EESRK nuomonė dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, OL C 128, 2010 5 18, p. 80, 3.7 punktas; EESRK nuomonė dėl pagrindinių teisių agentūros įkūrimo, OL C 88, 2006 4 11, p. 37.

(25)  EESRK nuomonė dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (nuomonė savo iniciatyva), 1.1 ir 1.2 punktai.

(26)  2011 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismo (Didžioji kolegija) sprendimas Association belge des Consommateurs Test-Achats ASBL, C-236/09 (atsižvelgimas į lyties kriterijų kaip veiksnį atliekant draudimo rizikos įvertinimą).

(27)  2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo (Didžioji kolegija) sprendimas Volker und Markus Schecke, C-92/09 ir C-93/09 (asmens duomenų tvarkymas dėl informacijos apie paramos žemės ūkiui gavėjus skelbimo).

(28)  2011 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo (Pirmoji kolegija) sprendimas El Dridi, C-61/11 PPU (teisės aktas, „kuriame numatyta skirti laisvės atėmimo bausmę neteisėtai esančiam trečiosios šalies piliečiui vien dėl tos priežasties, kad jis tos valstybės teritorijoje be pateisinamos priežasties gyvena pažeisdamas įpareigojimą per nustatytą terminą iš jos išvykti“).

(29)  EESRK nuomonė dėl ES pagrindinių teisių chartijos kūrimo, OL C 367, 2000 12 20, p. 26, 3.4 punktas; EESRK nuomonė dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės piliečių labui, OL C 128, 2010 5 18, p. 80, 4.3 punktas.

---