22.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 376/51

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“

COM(2011) 78 galutinis

2011/C 376/09

Pranešėjas Ronny LANNOO

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. vasario 23 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“

COM(2011) 78 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugpjūčio 30 d. priėmė savo nuomonę.

474-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. rugsėjo 21–22 d. (rugsėjo 21 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 155 nariams balsavus už, 3 prieš ir 11 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK džiaugiasi, kad į persvarstytą Smulkiojo verslo aktą Europai (SVA) įtraukta daugelis jo pasiūlytų priemonių. Komitetas pripažįsta, kad pastaraisiais metais priimamuose ES dokumentuose labai didelis dėmesys skiriamas MVĮ (1) ir labai mažoms įmonėms. EESRK taip pat vertina Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimą siekiui užtikrinti kuo didesnį dėmesį šių įmonių poreikiams. SVA – tai svarbus posūkis Europos mąstysenoje, kadangi nuspręsta skatinti valdymą, grindžiamą valdžios institucijų, vietos ir regionų valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir MVĮ bei labai mažoms įmonėms atstovaujančių organizacijų partneryste.

1.2   Persvarstytas SVA žymi naują svarbų MVĮ, o svarbiausia – labai mažų įmonių, politinio pripažinimo etapą. EESRK visų pirma ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą, taip pat valstybes nares ir regionus priimant sprendimus Europos, nacionaliniu ir teritoriniu lygmeniu vadovautis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Komitetas taip pat rekomenduoja valstybėms narėms ir regionams vadovautis minėtu principu įgyvendinant savo MVĮ, ekonomikos ir pramonės politiką. Galiausiai Komitetas mano, kad SVA turėtų tapti labiau įpareigojančia priemone, visų pirma ES institucijoms.

1.3   Persvarstytas SVA patvirtina vis labiau augančią mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse SVA ir principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ įgyvendinamas paviršutiniškai arba apskritai neįgyvendinamas. Tas pat pasakytina ir apie ES lygmens teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesą.

1.4   EESRK mano, kad paskyrus nacionalinius MVĮ atstovus („MVĮ pasiuntinius“), valstybėms narėms turėtų būti lengviau taikyti SVA. Komitetas rekomenduoja skirti ir regioninius MVĮ atstovus.

1.5   EESRK teigiamai vertina daugiametėje finansinėje programoje pateiktus pasiūlymus sukurti programą „MVĮ konkurencingumas“, taip pat įtraukti MVĮ skirtas priemones į svarbiausias programas po 2013 m. Vis dėlto mano, kad Komisija, visų pirma Įmonių ir pramonės GD, neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad SVA būtų veiksmingai taikomas. Komitetas prašo Europos institucijų priimti programą „MVĮ konkurencingumas“ ir didžiausią dėmesį joje sutelkti į labai mažas įmones, taip pat ragina skirti būtinus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

1.6   Reikia pereiti į etapą „visų pirma veikime mažųjų naudai“ („Act small first“). Nepavyks sėkmingai įgyvendinti SVA, jei nebus pereita prie tikro „partneryste pagrįsto daugianario ir daugiapakopio valdymo“. Būtina užtikrinti, kad ekonominiai ir socialiniai partneriai, taip pat viešajam ir privačiam sektoriui atstovaujantys suinteresuotieji subjektai būtų nuo pat pradžių įtraukti į politines diskusijas ir teisėkūros procesus. Todėl EESRK prašo sudaryti galimybę įvairių kategorijų MVĮ atstovaujančioms organizacijoms aktyviai dalyvauti visais lygmenimis vykstančiuose teisėkūros ir sprendimo priėmimo procesuose.

1.7   Galiausiai Komitetas ragina Komisiją negaišti ir pradėti konsultacijas su įvairių kategorijų MVĮ atstovaujančiomis Europos organizacijomis siekiant tiksliai nustatyti prioritetines veiklos priemones. EESRK mano, kad būtina skatinti tokio pobūdžio konsultacijas su viešosios valdžios institucijomis bei ekonominiais ir socialiniais partneriais valstybėse narėse ir regionuose.

2.   Bendrosios pastabos

2.1   Pernelyg bendras požiūris į skirtingą MVĮ padėtį

2.1.1   Šūkis „visų pirma galvokime apie mažuosius“ visada suvokiamas kaip „visų pirma galvokime apie MVĮ“, nors 92 proc. šių įmonių sudaro labai mažos įmonės, veikiančios labai įvairiose rinkose. Šioms daug darbo vietų sukuriančioms įmonėms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys SVA ir ES politikoje. Vis dėlto būtent labai mažoms įmonėms sunkiausia vykdyti ES politiką ir taikyti teisėkūros priemones, šioms įmonėms turi būti skiriama daugiau dėmesio, o joms skirtos priemonės turi būti lengvai taikomos ir turi atitikti jų poreikius.

2.1.2   Smulkiojo verslo akte nustatant priemones turi būti atsižvelgiama į labai mažų įmonių ypatumus, pavyzdžiui: daugialypis vadovų vaidmuo, įgūdžių perdavimas, prisiderinimas prie vietos sąlygų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad MVĮ prisiderinimas prie įvairių ES nuostatų priklauso vos nuo keleto asmenų, priešingai negu yra stambių įmonių, turinčių daug darbuotojų nuosavuose specializuotuose skyriuose, atveju.

2.1.3   SVA persvarstymas patvirtina būtinybę atsižvelgti į skirtingų kategorijų MVĮ realijas, t. y. į jų dydį, ypatumus ir struktūrą (gamyba, pardavimas, laisvosios profesijos ir pan.), taip pat jų veikimo būdą atitinkamose rinkose. EESRK laikosi nuomonės, kad ypatingą dėmesį Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu reikia skirti šeimos ir individualioms įmonėms. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares priimti konkrečias tikslines reguliavimo, administracines, mokestines ir mokymo priemones.

2.1.4   Vis dėlto, kadangi šiuo metu atliekamas poveikio vertinimas yra bendras visoms MVĮ, sunku gauti tikslią informaciją apie atskiros kategorijos įmonėms daromą ES politikos ir programų poveikį, dėl jų atsirandančius apribojimus ir jų teikiamą naudą. Norint užpildyti šią spragą, visų ES programų prioritetu turėtų būti su atskiromis įmonių kategorijomis susiję vertinimai ir tiksliniai tyrimai.

2.1.5   Įgyvendinant Europos politiką ir programas bei taikant priemones pagal SVA, turėtų būti didinamas ne tik didžiausią potencialą turinčių, o visų įmonių konkurencingumas. Reikia padėti vietos rinkose veikiančioms mažosioms ir labai mažoms įmonėms, kurios sudaro 95 proc. visų įmonių ir kurios savo lygmeniu, nesvarbu koks yra jų dydis, atveria daug vystymosi ir naujų darbo vietų kūrimo galimybių. Vis dėlto dabartiniai statistiniai metodai, kurių pagrindą sudaro apyvartos lygis, sumenkina socialinį ir kultūrinį šių nedidelių įmonių vaidmenį, ypač regionų ir vietos lygmeniu. EESRK prašo Komisijos savo tyrimuose į tai atsižvelgti ir sukurti tinkamus būtinus rodiklius.

2.1.6   EESRK teigiamai vertina, tai, kad Smulkiojo verslo akte skiriamas dėmesys tarptautiniam MVĮ matmeniui. Nepaisant to, Komitetas norėtų pabrėžti, kad daugeliu atvejų internacionalizavimas dažniausiai yra mažųjų įmonių augimo padarinys, o ne tikslas. Europos Sąjunga šioje veiklos srityje turėtų aktyviau joms padėti remdama valstybių narių iniciatyvas ir atnaujindama INTERPRISE bendradarbiavimo programas.

2.2   Ar pagrindinėse ES politikos srityse iš tiesų atsižvelgiama į SVA?

2.2.1   Nepaisant konkrečiuose dokumentuose, pavyzdžiui, strategijoje „Europa 2020“ ir įvairiose jos pavyzdinėse iniciatyvose daromų nuorodų į SVA, rengiant svarbiausių sričių ES politiką į šį aktą ir jo principus realiai neatsižvelgiama. Teisėkūros procesuose vis dar nepaisoma mažųjų ir labai mažų įmonių arba joms skiriama nepakankamai dėmesio. Šį teiginį patvirtina toliau pateikti pavyzdžiai.

2.2.2   Inovacijų politikoje pirmenybė teikiama sparčiai augančioms įmonėms. Ši ribota vizija neatitinka inovacijų tikrovės mažosiose įmonėse, kur labiausiai reikia užtikrinti papildomas pagalbos ir konkretiems įmonių ypatumams pritaikytas priemones.

Tai pasakytina ir apie energetikos politiką. Savo nuomonėje dėl MVĮ ir visų pirma labai mažoms įmonėms palankios Europos Sąjungos energetikos politikos veiksmingumo didinimo (2) EESRK pabrėžė, kad įgyvendinant šią ES ateičiai būtiną energetikos politiką, niekada nesvarstytas jos įgyvendinimo mažosiose ir labai mažose įmonėse klausimas.

Galiausiai, atliekant priemonių, kuriomis siekiama užbaigti kurti vidaus rinką, poveikio tyrimus nepakankamai atsižvelgiama į realias mažųjų įmonių veiklos aplinkybes ir į problemas, su kuriomis jos gali susidurti tarptautinėje prekyboje arba vykdydamos veiklą vietose ir kaimyninėse teritorijose.

2.2.3   EESRK prašo, kad visi politikos pasiūlymai, susiję su Europos Sąjungos prioritetais, būtų pagrįsti principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Komitetas ragina Europos institucijas įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas ir Bendrosios rinkos akto prioritetus atsižvelgti į MVĮ, ypač mažųjų ir labai mažų įmonių, interesus.

2.2.4   Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate dėl dvylikos svertų bendrajai rinkai skatinti kaip pirmoji pagrindinė priemonė nurodomas siekis sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas pasinaudoti rizikos kapitalu. Taip būtų prisidėta sprendžiant pačią opiausią MVĮ patiriamą problemą, būtent galimybes gauti finansavimą. Komitetas prašo užtikrinti, kad ši svarbi iniciatyva nebūtų svarstoma atskirai, bet būtų papildoma kitomis priemonėmis, nurodytomis Smulkiojo verslo akto apžvalgoje.

2.3   SVA trūkumai: nenumatyta parama mažosioms įmonėms ir neatsižvelgta į įmonių organizacijų vaidmenį

2.3.1   SVA paminėta, kad mažosioms įmonėms reikia paramos. EESRK ne kartą pabrėžė būtinybę stiprinti mažosioms įmonėms skirtas paramos ir konsultavimo priemones teikiant viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų siūlomas įvairias jų poreikius atitinkančias paslaugas. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį, kad labai svarbus vaidmuo tenka įmonių organizacijoms, kurios, būdamos politikos formuotojų ir įmonių tarpininkėmis, teikia konsultacijas abiem šalims.

2.3.2   EESRK mano, kad du svarbiausi mažųjų įmonių konkurencingumo veiksniai – įvairių MVĮ organizacijų teikiamos paramos stiprinimas ir geresnis MVĮ ir visais lygmenimis politikos sprendimus priimančiųjų subjektų dialogas. Dažniausiai būtent šios organizacijos yra vienintelės galinčios imtis tiesioginių veiksmų atskirų įmonių atžvilgiu, atsižvelgdamos į kiekvienos įmonės ypatingus poreikius. Jų tarpininkavimas gali padėti užtikrinti teisinių priemonių taikymą pačiose mažiausiose įmonėse, galimybę įmonėms gauti finansavimą, visų pirma iš ES, o sprendimus priimantiesiems suteikti informacijos apie tikruosius įmonių poreikius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti formuojant politiką.

2.3.3   Todėl EESRK prašo:

—	sudaryti sąlygas tarpininkaujančioms organizacijoms lengviau susipažinti su ES programomis, kad galėtų vykdyti bendrą darbą,

—	Europos teisės aktuose numatyti techninės pagalbos priemones, kurios padėtų įgyvendinti informavimo, paramos ir mokymo iniciatyvas,

—	plėtoti ir stiprinti vieno langelio (one stop shop) sistemas, visų pirma informavimo, suderinimo su Europos programomis ir dalyvavimo jose srityse.

2.3.4   Kadangi biudžetas yra ribojamas ir lėšas būtina sutelkti į prioritetines sritis, EESRK mano, kad vienas svarbiausių prioritetų yra MVĮ, visų pirma mažųjų ir labai mažų įmonių, konsultavimo, joms teikiamos paramos, informavimo ir mokymo jose stiprinimas. Komitetas prašo ES programose pirmenybę teikti minėtos paramos stiprinimui ir numatyti būtiną paramą tarpininko funkciją atliekančioms įvairių kategorijų MVĮ atstovaujančioms organizacijoms.

3.   Konkrečios pastabos

3.1   Galimybė gauti finansavimą

3.1.1   Gilėjant ekonomikos krizei, mažosioms ir vidutinės įmonėms (MVĮ) vis sunkiau gauti finansavimą. Tokiomis aplinkybėmis itin svarbios tampa organizacijos, kurios suteikia MVĮ overdrafto garantijas ir priešpriešines garantijas (angl. counter guarantees). EESRK tikisi, kad Europos Komisija pripažins šių organizacijų atliekamo vaidmens svarbą, nes jos yra viena iš pagrindinių priemonių, sudarančių mikroįmonėms ir MVĮ palankesnes sąlygas finansavimui gauti.

3.1.2   Bendrijos finansinės priemonės turėtų būti skiriamos visoms MVĮ, įskaitant pačias mažiausias įmones. EESRK ragina stiprinti garantijų programas, siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės bus ir toliau taikomos visų rūšių MVĮ veiklai. Visų pirma turima omenyje MVĮ garantijų priemonė, kurios nauda jau įrodyta ir turėtų tapti pirmuoju MVĮ veiksmų programos po 2013 m. ramsčiu. Galiausiai EESRK ragina, kad nebankinės finansinės institucijos, pavyzdžiui, garantijų įstaigos arba savitarpio garantijų fondai, galėtų lengviau naudotis šiomis finansinėmis priemonėmis.

3.1.3   EESRK nuomone, Bazelio komiteto (Bazelis III) priemonės leis atlikti būtiną bankų veiklos reformą. Tačiau nerimauja, kad dėl šių priemonių poveikio gali sumažėti mažųjų įmonių galimybės gauti finansavimą iš bankų, dėl ko savo ruožtu labai sumažėtų MVĮ ir apskritai realiosios ekonomikos finansiniai ištekliai. Komitetas ragina Europos institucijas, visų pirma rengiant būsimą Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD IV) užtikrinti, kad nauji reikalavimai, kuriuos turės vykdyti bankai, neturėtų jokios įtakos MVĮ finansavimui. EESRK prašo priimti priemones, kurios leistų bankams, visų pirma vietos lygmens ir kooperatiniams bankams, taip pat banko garantijų paslaugas teikiančioms finansų įstaigoms, toliau vykdyti savo užduotį – remti realiąją ekonomiką.

3.1.4   Įvairios rizikos kapitalo formulės galėtų būti naudingos naujoves diegiančioms ir kitoms įmonėms, tačiau jos turi būti pritaikytos įmonių poreikiams ir specifinėms jų veiklos aplinkybėms. Europos Sąjunga turi padėti sukurti sklandžiai veikiančią rizikos kapitalo rinką. Tačiau šios formulės negali būti taikomos vietoj kitų garantijos priemonių. Mažosios įmonės turi turėti galimybę pasirinkti joms labiausiai tinkančias priemones.

3.2   Sumanus reguliavimas

3.2.1   EESRK pabrėžia, kad ypač gerų rezultatų pasiekta MVĮ tyrimą įtraukus į poveikio vertinimus, kuriuos atliekant šiuo metu jau vertinamas ir socialinis poveikis, ir poveikis aplinkai. Komitetas ragina Komisiją išplėsti MVĮ tyrimą į jį įtraukiant dar daugiau mažųjų ir labai mažų įmonių. EESRK ne tik pabrėžia būtinybę, kad tyrimus ir testus vykdytų visiškai nepriklausomos įstaigos, bet ir prašo konsultuotis su MVĮ organizacijomis rengiant tyrimus ir joms suteikti teisę „išsakyti savo nuomonę“ prieš galutinį tokių tyrimų paskelbimą.

3.2.2   Tikėdamasis MVĮ tenkančios administracinės naštos sumažinimo, EESRK siūlo „vieno karto“ principą suderinti su principu „vienas priimtas, vienas panaikintas“, pagal kurį nustatant naują administracinę naštą nedelsiant panaikinama jau esama našta. Šis principas turėtų būti taikomas ir Europos, ir vietos lygmeniu.

3.2.3   Sveikintinas atnaujintame SVA išreikštas pasiryžimas veiksmingiau taikyti „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir „vieno karto“ principus. Šiuo metu taikant šiuos principus sunkumų kyla nacionaliniu lygmeniu ir visuose Europos Komisijos generaliniuose direktoratuose. EESRK nuomone, šiuo metu ypač svarbu:

—	kokybiški ir nepriklausomi poveikio vertinimai, kuriuos atliekant turi būti atsižvelgta į MVĮ įvairovę,

—

Europos Komisijos paskirto atstovo ryšiams su MVĮ („MVĮ pasiuntinio“) vaidmuo. Šis atstovas – tai Komisijos ir MVĮ „ryšininkas“, kuris turėtų išanalizuoti įvairiose srityse įgyvendinamos politikos aspektus, galinčius turėti įtakos mažosioms įmonėms, taip pat jis turi perduoti šių įmonių poziciją ir prireikus pasipriešinti MVĮ nepalankiems sprendimams.

3.2.4   Priemonės turi būti taikomos proporcingai siekiant užtikrinti, kad mažosios įmonės atliktų tik tikrai būtinus formalumus. Jei ES sprendimus priimantys subjektai vykdytų savo įsipareigojimą griežtai taikyti esminį principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, neprireiktų numatyti išimčių.

3.2.5   Pripažinus, kad labai mažos įmonės yra skirtingos, nereiškia, kad mažosios įmonės turėtų būti atleidžiamos nuo tam tikrų formalumų. Jei prireiktų įmones nuo jų atleisti, dėl to turėtų būti tariamasi su atitinkamų įmonių atstovais. Priešingu atveju, iškiltų grėsmė neteisingai suskirstyti įmones į tas, kurios laikosi taisyklių, ir tas, kurios jų nesilaiko.

3.2.6   Todėl EESRK rekomenduoja:

—	taikyti „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir „vieno karto“ principus visiems strategijos „Europa 2020“ aspektams,

—	teisės aktus rengti kartu su susijusių mažųjų įmonių atstovais,

—	sistemingai taikyti proporcingumo principą, kai įgyvendinami šie teisės aktai,

—	vengti pernelyg didelio reguliavimo nacionaliniu ir regionų lygmeniu, kai dokumentai perkeliami į nacionalinę teisę ar taikomi,

—	įtraukti Komisijos MVĮ atstovą į Poveikio vertinimo komisijos, kuriai pavesta tikrinti poveikio vertinimo kokybę, darbą.

3.3   Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose

3.3.1   SVA pripažįstama būtinybė sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Siekiant skatinti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, reikia ne tik supaprastinti procedūras, bet ir kurti šioms įmonėms palankią politiką valstybėse narėse, kurios dar toli gražu ne visos skiria MVĮ būtiną dėmesį.

3.3.2   EESRK mano, kad reikia nedelsiant baigti kurti viešųjų pirkimų gerosios patirties kodeksą (3). Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis politikos, kuria būtų sudaromos geresnės sąlygos MVĮ ir labai mažoms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

3.4   Verslumas ir darbo vietų kūrimas

3.4.1   Mažosioms įmonėms būdingas specifinis socialinių santykių modelis, be to joms labai reikalingi kvalifikuoti darbuotojai. EESRK, be kita ko, pripažįsta, kad darbuotojų vaidmuo labai svarbus plėtojant MVĮ, kadangi jie yra naujovių iniciatoriai ir dalyvauja įmonės tikslų įgyvendinime. Komitetas primena, kad mažosios įmonės atveria puikias profesinio mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybes, jos atlieka svarbų vaidmenį skatinant įgyti naujų įgūdžių ir pritaikyti žinias.

3.4.2   EESRK apgailestauja, kad su darbo rinka ir su įmonių darbuotojų bei vadovų įgūdžiais susiję klausimai, kurie taip pat svarbūs mažosioms ir labai mažoms įmonėms, SVA beveik nesvarstomi, nepaisant to, kad šie klausimai turi įtakos įmonių gebėjimui augti ir jų galimybėmis kurti naujas darbo vietas.

3.4.3   EESRK remia Komisijos pastangas ugdyti moterų verslumą ir rekomenduoja dalytis gerosios praktikos vadovais, kuriuose nurodyti valstybių narių ir MVĮ organizacijų vykdomi veiksmai.

4.   Ką galima padaryti, kad būtų atsižvelgiama į SVA ir jame nustatytus prioritetus?

4.1   Užtikrinti partneryste grindžiamą valdymą – daugianario ir daugiapakopio valdymo taisyklė

4.1.1   Komunikate aiškiai pabrėžiamas stipraus valdymo vaidmuo ir SVA pagrindinės prioritetinės priemonės „bus veiksmingos tik tuo atveju, jei bus grindžiamos tvirtu MVĮ valdymu“. ES politika, programos ir teisės aktai bus veiksmingi tik tuo atveju, jei jie bus kuriami ir įgyvendinami visais lygmenimis bendradarbiaujant su atstovaujančiomis tarpininkaujančiomis organizacijomis. Vienas iš pagrindinių persvarstyto SVA prioritetų turi būti siekis užtikrinti šią partnerystę teisėkūros ir (arba) sprendimų priėmimo procese Europos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis.

4.1.2   EESRK mano, kad nors Europos įmonių tinklo (angl. Enterprise Europe Network) atlikta MVĮ grupių peržiūra gali suteikti puikios informacijos, ji negali pakeisti MVĮ atstovaujančių organizacijų patirties ir įgūdžių. Pasiūlyme dėl programos „MVĮ konkurencingumas“, priklausančios daugiametei finansinei programai, nenumatoma parengti jokių priemonių šioms organizacijoms ir kalbama tik apie Europos įmonių tinklą, kurio veikloje kai kuriose valstybėse narėse, deja, dalyvauja ne visos skirtingoms MVĮ kategorijoms atstovaujančios organizacijos. Tinklo veiklą reikėtų išsamiai įvertinti ir pagerinti jo darbo metodus ir veiklos taisykles, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos jame dalyvauti valstybėse narėse veikiančioms skirtingų MVĮ kategorijų organizacijoms.

4.2   Reikia pereiti nuo principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ prie „visų pirma veikime mažųjų naudai“ principo

4.2.1   Todėl EESRK ragina ES institucijas:

—	susitarti tarpusavyje ir griežčiau įsipareigoti priimant sprendimus atsižvelgti į SVA ir principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, tai paskatintų nacionalines ir vietos valdžios institucijas sekti jų pavyzdžiu,

—	pasinaudojant JAV sukurta SVA gynimo biuro sistema, įvesti atsargumo principą, kurio įgyvendinimą prižiūrėtų Europos MVĮ atstovas. Tokia sistema padėtų užtikrinti, kad mažosioms įmonėms taikomi teisės aktai neprieštarautų jų interesams.

4.3   Kokiomis priemonėmis?

4.3.1   Persvarstyto SVA sėkmė ir veiksmingumas priklausys nuo šiam aktui įgyvendinti skirtų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. EESRK džiaugiasi pasiūlymu dėl naujos programos „MVĮ konkurencingumas“, kurios prioritetai turėtų būti:

—	stebėti ir vertinti, kaip visose ES programose ir teisės aktuose bei valstybėse narėse įgyvendinami SVA principai,

—	sukurti gynybos ir atstovavimo sistemą siekiant didinti poveikio vertinimo veiksmingumą ir tirti galimą būsimų teisės aktų poveikį mažosioms ir labai mažoms įmonėms,

—	remiantis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kurti konkurencingumo didinimo, standartizavimo, informavimo ir bendradarbiavimo priemones,

—	sudaryti sąlygas naudotis MVĮ vystymui skirtomis finansinėmis priemonėmis, visų pirma MVĮ garantijų priemone,

—	remti paramos ir konsultavimo paslaugų MVĮ organizacijoms veiklą ir stiprinti valdymą, grindžiamą partneryste su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis,

—	analizuoti mažųjų ir labai mažų įmonių statistinę ir ekonominę informaciją atsižvelgiant į jų įvairovę, atlikti su šiomis įmonėmis susijusius mokslinius ir tikslinius tyrimus ir skleisti valstybėse narėse ir regionuose su šiomis įmonėmis susijusią gerąją praktiką.

4.3.2   EESRK nerimauja, kad ES institucijose su MVĮ ir SVA susijusius klausimus šiuo metu sprendžia ribotas skaičius žmonių. Turi būti skirti SVA aukštus siekius atitinkantys žmogiškieji ištekliai, visų pirma Įmonių ir pramonės GD, kad būtų galima įgyvendinti šią MVĮ programą, ypač užtikrinti jos stebėseną.

4.3.3   EESRK teigiamai vertina tai, kad paskirti nacionaliniai MVĮ atstovai, kurių uždavinys – sudaryti palankesnes sąlygas SVA prioritetams įgyvendinti valstybėse narėse ir užtikrinti, kad į MVĮ ir labai mažų įmonių nuomonę bus atsižvelgta nacionalinėje politikoje ir teisės aktuose. Komitetas vis dėlto mano, kad priemonės veiksmingumas priklausys nuo MVĮ atstovų gebėjimo daryti įtaką politiniams sprendimams ir nacionaliniams teisės aktams, taip pat nuo bendradarbiavimo su įvairiomis MVĮ organizacijomis kokybės.

4.3.4   Komitetas pabrėžia SVA patariamosios grupės konsultacijų su Komisija, valstybėmis narėmis ir Europos MVĮ organizacijomis svarbą. Ši patariamoji grupė galėtų tapti visų Komisijos generalinių direktoratų, sprendžiančių su mažosiomis ir labai mažomis įmonėmis susijusius klausimus, konsultacijų dėl pasiūlymų dėl teisės aktų ir veiksmų programų forumu. Komitetas džiaugiasi kai kurių regionų iniciatyva skirti regioninius MVĮ atstovus ir ragina skatinti tokio pobūdžio veiksmus.

5.   Politikos priemonės

5.1   EESRK prašo Komisijos jam teikti metinę padėties įvertinimo ataskaitą, kurioje būtų:

—	nurodyta, kaip SVA įgyvendinamas Komisijos tarnybose, valstybėse narėse ir regionuose,

—	nagrinėjama, kaip Europos Parlamento ir Tarybos priimtuose ES dokumentuose atsižvelgiama į SVA principus,

—	taip pat įvertinta SVA patariamosios grupės veikla ir pasiekti rezultatai.

Ši ataskaita taip pat turėtų būti pateikta Tarybai, Europos Parlamentui ir Regionų komitetui.

5.2   Galiausiai, EESRK prašo Tarybos kiekvienais metais numatyti sušaukti specialią MVĮ, labai mažų įmonių ir SVA konkurencingumo tarybą.

5.3   Remdamasis 2003 m. kovo 6 d. Tarybos sprendimu sukurto Trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo augimo ir užimtumo klausimais principu, EESRK siūlo Tarybai užmegzti ekonominį dialogą, kuris vyktų du kartus per metus Konkurencingumo tarybos susitikimo metu. Šis dialogas sutelktų MVĮ atstovaujančias Europos organizacijas, valstybių narių trejeto pramonės ministrus ir MVĮ, valstybes nares, Komisiją ir pilietinei visuomenei atstovaujantį EESRK, kad aukščiausiu lygmeniu būtų įtraukti MVĮ atstovai ir politikai siekiant MVĮ padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“.

---

(1)  Komisijos rekomendacija 2003/361 dėl MVĮ apibrėžties, OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(2)  OL C 44, 2011 2 11, p. 118.

(3)  http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/docs/sme_code_of_best_practices_lt.pdf.

---

---