19.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/51

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti GMO auginimą

(COM (2010) 375 galutinis – 2010/0208 (COD))

(2011/C 54/16)

Pranešėjas Gerfried GRUBER

Europos Parlamentas, 2010 m. rugsėjo 7 d., ir Taryba, 2010 m. rugsėjo 10 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti GMO auginimą

COM(2010) 375 galutinis – 2010/0208 (COD).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. lapkričio 17 d. priėmė savo nuomonę.

467-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. gruodžio 8–9 d. (gruodžio 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 169 nariams balsavus už, 12 – prieš ir 12 susilaikius.

1.   Išvados

1.1   EESRK pripažįsta, kad genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Europos žemės ūkyje kelia didelį nerimą nemažai Europos visuomenės daliai. Todėl Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos pastangas pradėti spręsti šį labai opų valstybių narių laisvės nuspręsti dėl GMO auginimo klausimą siekiant rasti įgyvendinamą sprendimą ir propaguoti europinį pagrindą, suderinamą su sklandžiu vidaus rinkos veikimu. Tačiau EESRK mano, kad pateiktas pasiūlymo projektas, iš esmės pagrįstas etikos ir moralės kriterijais, sukėlė daugiau neaiškumų nei tikrumo ir galėtų lemti tai, kad būtų platinamos valstybių ir regionų priimtos (teisiškai nepastovios) priemonės, galinčios daryti poveikį ES vidaus rinkai, veiklos vykdytojų teisiniam saugumui ir visos sistemos patikimumui.

1.2   Komiteto nuomone, šis pateiktas pasiūlymas dėl pirmiau išdėstytų priežasčių turėtų būti gerokai pagerintas ir sukonkretintas, visų pirma siekiant sukurti suinteresuotiems subjektams teisinį tikrumą. Komitetas mano, kad toks teisinis tikrumas galėtų būti pasiektas ES antrinėje teisėje nustačius konkretų ir įgyvendintiną teisinį pagrindą, nustatantį konkrečias priežastis, sąlygas ir procedūras, taikytinas nacionalinėms priemonėms. Dar bendriau kalbant, Komitetas ragina toliau aiškintis dėl pasiūlymo teisinio pagrindo ir galimų valstybių narių draudimų pagal 26b straipsnį derėjimo su ES vidaus rinkos taisyklėmis ir PPO prekybos srities teise ir kitais tarptautiniais įsipareigojimais.

1.3   Valstybių narių taikomų GMO auginimo apribojimų klausimas labai susijęs su sambūvio ir atsakomybės už GMO žalą ir netyčinį susimaišymą klausimais. Todėl Komitetas mano, kad šie dokumentai turėtų būti nagrinėjami kartu arba kartu pateikiant pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčio akto, taip pat atsižvelgiant į išsamesnę ES žemės ūkio biotechnologijų srities reguliavimo bazės peržiūrą ir į 2008 m. gruodžio mėn. Aplinkos tarybos išvadas.

1.4   Kadangi Komisijos dabartinis pasiūlymas pateikiamas tebevykstant galiojančios teisinės bazės bendrai peržiūrai, negalima pateikti galutinės nuomonės dėl pasiūlymo, nes jį būtų galima tinkamai įvertinti tik kartu su šiuo metu vertinama visa leidimų išdavimo sistema ir visa teisine baze. Tačiau dėl to neturėtų būti nepagrįstai vėluojama patobulinti pasiūlymą.

2.   Bendrosios aplinkybės ir pasiūlymas dėl reglamento

2.1   Europos Sąjunga turi išsamią teisinę bazę, pagal kurią išduodami leidimai auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Jų auginimą reglamentuoja Direktyva 2001/18/EB (1) ir Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 (2). Dėl GMO, kuriems auginti jau buvo suteiktas leidimas valstybių narių lygiu, apribojimo galima taikyti apsaugos priemones, paremtas papildomais moksliniais duomenimis, kurie leidžia manyti, kad tam tikras GMO kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, remiantis papildomais moksliniais duomenimis, pagal kuriuos GMO kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Be to, pagal 26a straipsnį valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią netyčiniam GMO atsiradimui kituose produktuose (sambūvis).

2.2   2009 m. kovo mėn. Taryba atmetė Komisijos pasiūlymus, kuriuose prašoma Austrijos ir Vengrijos panaikinti savo nacionalines apsaugos priemones, nes jos nebuvo pakankamai moksliškai pagrįstos. Ši pozicija atsispindi ir panašiuose ankstesniuose Tarybos balsavimuose, taigi galima kalbėti apie politinio akligatvio situaciją, panašią į leidimų sistemos situaciją. 13 valstybių narių (3) 2009 m. birželio mėn. bendrame pareiškime paragino Komisiją parengti pasiūlymus dėl laisvės valstybėms narėms suteikimo spręsti dėl GMO auginimo.

2.3   Remdamasi Komisijos pirmininko José Manuel Barroso politinėmis gairėmis, Europos Komisija 2010 m. liepos 13 d. sprendimu pateikė pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, kuriuo valstybėms narėms paliekama laisvė spręsti pačioms dėl GMO auginimo. Komisijos pasiūlymus sudaro Komunikatas dėl valstybių narių laisvės spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo (4) ir Reglamento projektas, kuriuo atitinkamai pataisoma teisinė bazė (5).

2.4   Techniniu požiūriu reglamentas naudojamas papildyti Direktyvą 2001/18/EB nauju 26b straipsniu. Pagal šią nuostatą valstybės narės gali nustatyti priemones apriboti arba uždrausti savo teritorijoje auginimą tų GMO, kuriems jau buvo išduotas leidimas auginti vidaus rinkoje, jei jos pateikia pagrindimą, kuris nesusijęs su pavojumi aplinkai ar žmonių sveikatai, tačiau numatytą galiojančioje leidimų išdavimo sistemoje ir atitinkantį Sutartis.

2.5   Pasiūlymo dėl reglamento tikslas – atsižvelgiant į subsidiarumo principą suteikti valstybėms narėms daugiau laisvės priimti sprendimus dėl GMO auginimo ir užtikrinti reikiamą teisinį tikrumą. Komisija laikosi nuomonės, kad pasiūlymas dėl reglamento atitinka vidaus rinkos taisykles ir tarptautinius įsipareigojimus. Komisija mano, kad nauja sistema taip pat neprieštarauja galiojančiai leidimų išdavimo sistemai, o tik ją papildo.

2.6   Lapkričio 5 d. Tarybos teisės tarnybos paskelbė nuomonę dėl teisinio pagrindo pasirinkimo, galimų nacionalinių priemonių ir siūlomų priemonių suderinamumo su GATT susitarimais. Teisės tarnyba mano, kad pasirinktas teisinis pagrindas yra netinkamas, išreiškia rimtų abejonių dėl priemonių, kurių galėtų imtis valstybės narės, suderinamumo su Sutartimis ar GATT ir pabrėžia, kad Teisingumo Teisme ir Pasaulio prekybos organizacijoje sunku apginti valstybės ar regiono vadovaujantis etikos ir moralės kriterijais taikomą priemonę. Šias abejones iš dalies patvirtina ir Europos Parlamento Teisės tarnyba. Europos Parlamentas savo 2010 m. lapkričio 17 d. nuomonėje iškėlė tas pačias abejones, ar visuomenės dorovės dėsniais pagrįsti galimi įrodymai, kodėl valstybėse nustatyti apribojimai, atitinka ES vidaus rinkos taisykles ir PPO prekybos teisę.

3.   Galiojanti leidimų auginti GMO išdavimo sistema

3.1   Europos lygiu nustatyta leidimų išdavimo tvarka turi užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį ir kartu sklandų vidaus rinkos veikimą.

3.2   Galiojančios leidimų auginti ir naudoti GMO išdavimo taisyklės grindžiamos (teisiniais) pagrindiniais principais, kurių, EESRK nuomone, derėtų laikytis. Tai yra:

—	nepriklausomas ir mokslo žiniomis pagrįstas leidimų išdavimas,

—	aukštas sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis remiantis atsargumo principu,

—	vidaus rinkos taisyklių ir tarptautinių įsipareigojimų laikymasis,

—	pasirinkimo laisvė ir skaidrumas visoje maisto grandinėje,

—	teisinis tikrumas ir

—	subsidiarumas ir proporcingumas.

3.3   Europos Komisijos pasiūlymus reikia vertinti atsižvelgiant į laiko ir turinio aplinkybes, susijusias su 2008 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadų įgyvendinimu, kur, be kita ko, reikalaujama persvarstyti galiojančią leidimų išdavimo sistemą, o šį darbą numatoma baigti 2010 m. pabaigoje. Šiuo atveju kalbama apie naują EMST gairių dėl galimo pavojaus sveikatai ir aplinkai reglamentavimą (6), Europos Komisijos ataskaitą dėl aplinkos stebėsenos išdavus leidimą pagerinimo ir tyrimą dėl GMO auginimo socialinio, ekonominio ir ekologinio poveikio. Be to, bus vertinama tiek GMO maisto ir pašarų, tiek GMO auginimo teisinė bazė. Iki 2012 m. turėtų būti visapusiškai peržiūrėta leidimų auginti GMO išdavimo sistema.

3.4   Be to būtina išnagrinėti nacionalinių draudimų auginti arba auginimo apribojimų ir sambūvio taisyklių sąsają, kadangi abu klausimai yra glaudžiai susiję, o Europos Komisija nori suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo ir šiuo klausimu. Šiuo požiūriu svarbios Komisijos pastabos, pateiktos jos 2009 m. balandžio 3 d. ataskaitoje dėl Sambūvio gairių (7) įgyvendinimo.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Nors Komitetas dar nepareiškė savo nuomonės dėl konkrečių nacionalinių draudimų auginti GMO, tačiau jau anksčiau jis yra išsakęs savo nuomonę dėl tam tikrų dalykų, kurie siejasi su pasiūlymu dėl reglamento ir kurie vis dar gali būti laikomi pasiūlymais arba deramu indėliu į diskusiją.

4.2   2004 m. gruodžio 16 d. nuomonėje savo iniciatyva (8) Komitetas išsamiai nagrinėjo GMO, tradicinės ir ekologinės žemdirbystės sambūvio klausimus ir pateikė pasiūlymus dėl reglamentavimo lygmens. Šioje nuomonėje be kita ko sakoma, kad tam tikras priemones, kuriomis siekiama išvengti kryžminimosi pagal atitinkamas regionines sąlygas, ir regionines nuostatas dėl auginimo arba auginimo uždraudimo reikėtų reglamentuoti nacionaliniu lygiu. Be to, pabrėžiama būtinybė nustatyti ES lygio būtiniausias sambūvio ir atsakomybės normas.

4.3   Ypač didelį dėmesį reikia skirti saugomų gamtinių teritorijų ir kitų ekologiškai jautrių teritorijų apsaugos priemonėms Taip pat reikia atsižvelgti į regiono ekonominių ir kultūrinių interesų apsaugos priemones ir kitą socialinį ir ekonominį poveikį.

4.4   Komitetas toje nuomonėje taip pat nurodė, kad prielaidos sambūviui priklauso nuo regioninių aplinkybių, ir kad lygiagretus GMO ir ne GMO auginimas − tiek tradicinis, tiek ekologiškas − yra neįmanomas, ypač smulkiuose ūkiuose.

4.5   Nuomonėje taip pat buvo nagrinėjamos rinkodaros galimybės, susijusios su kokybės ženklų naudojimu ir kilmės garantijomis, kai atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius nenaudojami GMO. Todėl daugelis regionų pasiskelbė neauginantys genetiškai modifikuotų augalų, ir todėl Komitetas atkreipė dėmesį į su tuo susijusį teisinį netikrumą, kurį reikia išsklaidyti.

5.   Konkrečios pastabos ir neišspręsti klausimai

5.1   Galimo draudimo auginti ir auginimo ribojimo kriterijai

5.1.1   Direktyva 2001/18/EB buvo suderintos leidimų auginti GMO išdavimo taisyklės, įskaitant apsaugos priemonių taikymą pagal 23 straipsnį ir sambūvį pagal 26a straipsnį. Suderinimo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis (ankstesnis ES sutarties 95 straipsnis) dėl teisės aktų suderinimo siekiant vidaus rinkos tikslų. Naujasis 26b straipsnis leidžia valstybėms narėms uždrausti auginti GMO, net jei buvo išduotas ES lygmens leidimas auginti.

5.1.2   Pirmiausia kyla klausimas, kokiu mastu nacionaliniam draudimui gali būti taikoma išimtis srityje, kurios teisė yra suderinta, ir ar šis draudimas neprieštarauja bendrosioms vidaus rinkos teisinėms nuostatoms. Be to, pagal neseniai paskelbtą Tarybos teisės tarnybos nuomonę (9) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnyje nurodytas teisinis pagrindas yra negaliojantis, atsižvelgiant į pasiūlyme dėl 26b straipsnio nurodytus tikslus, turinį ir taikymo sritį. Kita vertus, EP Teisės skyrius neabejoja tuo, kad teisinis pasiūlymo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, taigi akivaizdu, kad ES lygmeniu šis klausimas teisiniu požiūriu aiškinamas skirtingai, todėl reikėtų išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, ir šią problemą išspręsti.

5.1.3   Pasiūlyme nepateikiamas nei išsamus, nei dalinis priežasčių, dėl kurių valstybės narės galėtų taikyti draudimą, sąrašas. Tik 26b straipsnyje nurodoma, kad priežastys turi būti kitos nei tos, kurios nagrinėjamos pagal leidimų išdavimo procedūrą. Todėl negalima nurodyti priežasčių, kuriomis jau buvo remiamasi vertinant pavojų aplinkai ir sveikatai pagal ES leidimų išdavimo sistemą, arba su jomis susijusių priežasčių. EESRK nuomone, pasiūlymu suteikiamas teisinis tikrumas galėtų būti tvirtesnis, įskaitant patį 26b straipsnį, preliminarų (nors ir nebaigtinį) konkrečių priežasčių, dėl kurių valstybės narės galėtų apriboti ar uždrausti auginti GM pasėlius, sąrašą. Tokios priežastys galėtų būti ne tik etiniai, moraliniai ir religiniai argumentai, bet ir tam tikri socialiniai ir ekonominiai dalykai. Toks paaiškinimas antrinės teisės aktuose būtų lex specialis, palyginti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje išvardytomis priežastimis ir toliau išsamiau išdėstytomis ETT praktikoje, taigi būtų didesnė atitiktis vidaus rinkos taisyklėms ir Sutartims.

5.2   Teisinis tikrumas

5.2.1   Komitetas mano, kad vien tik nuoroda į pirminę teisę teisinio tikrumo nesuteikia. Šiuo požiūriu pavyzdžiu galėtų būti Europos Teisingumo Teismo sprendimas C-165/08 (10), kuriame nacionalinis draudimas išduoti leidimą GMO sėkloms yra laikomas prieštaraujančiu ES nuostatoms. Šis sprendimas rodo, kad valstybėms narėms sunku remtis kitomis priežastimis nei sveikatos ir aplinkos apsauga.

5.2.2   Tačiau EESRK pripažįsta, kad dabartinėmis teisinėmis ir politinėmis sąlygomis aiškios ir solidžios teisinės bazės sukūrimas turėtų suteikti valstybėms narėms daugiau teisinio tikrumo nei yra šiuo metu. Tačiau tai veikiau būtų galima pasiekti konkrečiu ir išsamiu teisiniu pagrindu antrinėje teisėje (pavyzdžiui, Direktyvoje 18/2001/EB), įskaitant priežastis, sąlygas ir procedūras, nei nuoroda į menkas ir neaiškias veiksmų laisvės galimybes, kurias suteikia bendrosios vidaus rinkos taisyklės.

5.3   EFSA tikrinimo apimtis. Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

5.3.1   Dėl mokslu pagrįstos leidimų išdavimo sistemos užtikrinimo reikia nurodyti EFSA gairių dėl galimo pavojaus sveikatai ir aplinkai vertinimo peržiūrą, kuri, valstybėms narėms pritarus, turėtų būti ir norminio pobūdžio. Šiuo požiūriu EESRK tikisi, kad pagal leidimų išdavimo procedūrą toliau bus vystomas mokslu pagrįstas ir nepriklausomas tikrinimas remiantis atsargumo principu.

5.3.2   EESRK siūlo apsvarstyti, ar nagrinėdama specialias temas Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) neturėtų į GMO mokslinio rizikos vertinimo procedūrą labiau įtraukti valstybių narių. Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (11) EFSA buvo sukurta tam, kad teiktų mokslines nuomones maisto produktų ir pašarų saugos klausimais ir atkreiptų dėmesį į galimą pavojų aplinkai. Suprantama, GMO poveikis aplinkai stebimas ir valstybėse narėse. Jos galėtų nuodugniau išnagrinėti ir vairius su aplinka susijusius ypatumus savo teritorijoje. Rezultatus turėtų pripažinti EFSA.

5.3.3   Apskritai, reikėtų nustatyti metodikos kriterijus, kuriuos turėtų atitikti visi Europos maisto saugos tarnybai pateikiami ir jos pačios moksliniai darbai. Tai turėtų apimti ir tarpusavio darbų vertinimą, kuris užtikrintų geresnį EFSA ir valstybių narių veiksmų koordinavimą (12). EESRK supranta, kad EFSA oficialiai taiko kiek galima aukštesnius, moksliškai visiškai nepriklausomus rizikos vertinimo kriterijus, todėl yra labai gerą reputaciją tarptautiniu mastu turinti ES agentūra. EFSA ir mokslinių tyrimų institutai, universitetai ir nepriklausomi mokslininkai turėtų glaudžiau bendradarbiauti valstybėse narėse rengdami mokslinių tyrimų metodus.

5.3.4   Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, EESRK, norėdamas padidinti GMO mokslinio vertinimo proceso skaidrumą ir pagerinti jo kokybę, siūlo atlikti EFSA reformą, kad GMO grupėje būtų atstovaujama visoms interesų grupėms (vartotojams, pramonei, prekybininkams, ekologiškų kultūrų augintojams, ekologiška gyvulininkyste besiverčiantiems ūkininkams, vartotojų kooperatyvams, mitybos specialistams, gydytojams ir kt.), o ne tik mokslininkams.

5.4   Vidaus rinka

5.4.1   Europos Komisija mano, kad galimybė taikyti nacionalinius draudimus nesutrikdys GMO kaip sėklos, maisto produktų ar pašarų vidaus rinkos. Ši prielaida yra ginčytina, nes bent jau tose vietovėse ar valstybėse narėse, kuriose buvo uždrausta auginti GMO, galėtų būti varžoma prekyba ta GMO sėkla, kuriai buvo išduotas leidimas. Taip galima galvoti remiantis esama ETT teismine praktika panašiais atvejais (13).

5.4.2   Šiuo metu sunku įvertinti, ar draudimas auginti GMO gali sukelti konkurencijos iškraipymus. Jeigu nebus (būtiniausių) ES lygio sambūvio ir atsakomybės normų, kils pavojus, kad genetiškai nemodifikuotų organizmų žemės ūkio sektoriuje nebus sudarytos visiems vienodos sąlygos. Bet kokiu atveju būtinos sambūvio užtikrinimo priemonės yra susijusios su pastangomis ir sąnaudomis, į kurias reikia atsižvelgti ateityje priimant sprendimus. Antra vertus, GMO nenaudojimas gali suteikti rinkodaros pranašumų, nors kainodara visada priklauso nuo vartotojų elgesio.

5.4.3   Genetiškai modifikuotiems augalams iš dalies reikia kitokių auginimo metodų ir priemonių, pavyzdžiui, kitų augalų apsaugos produktų, nei tradiciniams augalams, o dėl nepakankamos ir neveikiančios augalų apsaugos produktų vidaus rinkos jų gali pritrūkti. Šiuo pavyzdžiu norima parodyti, kokiomis skirtingomis sąlygomis ūkininkai turi priimti sprendimus, ką ir kaip jiems auginti.

5.5   Socialinis ir ekonominis poveikis

5.5.1   Dėl leidimų auginti GMO socialinio ir ekonominio poveikio Komisija turėtų pateikti ataskaitą 2010 m. pabaigoje. Vertinant pateiktą pasiūlymą turėtų būti atsižvelgta į šios ataskaitos rezultatus, nes grindžiant draudimą auginti pagal 26b straipsnį tikriausiai bus nurodomas ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis poveikis. O kol ataskaita neparengta, sunku pateikti išsamią nuomonę dėl šio pasiūlymo.

5.5.2   Taip pat reikia paminėti, kad tam tikromis sąlygomis jau dabar Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama, atliekant pavienius rizikos valdymo vertinimus, atsižvelgti į kitus veiksnius nei tuos, kurie kelia pavojų sveikatai ir aplinkai.

5.5.3   Kadangi trūksta žinių apie poveikį ekonomikai ir konkurencijos teisei, pasiūlyme reikėtų numatyti vertinimą, o Europos Komisija turėtų atlikti pirminį poveikio vertinimą.

5.6   Tarptautiniai įsipareigojimai

5.6.1   Komiteto nuomone, svarbu nustatyti, ar laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma PPO, GATT ir Kartachenos protokolo. Kadangi tikėtina, jog norinčios taikyti draudimą auginti šalys remsis naujuoju 26b straipsniu, itin svarbu, kad šis sprendimas būtų paremtas solidžia, visame pasaulyje pripažinta teisine baze.

5.6.2   Turėdamas omenyje šio klausimo svarbą, EESRK pasigenda išsamesnio Europos Komisijos paaiškinimo, ar pasiūlymas atitinka tarptautinius ES įsipareigojimus. Todėl reikėtų atsižvelgti į Europos institucijų teisės tarnybų nuomones dėl atitikties PPO nuostatoms, pirmiausia Tarybos teisės tarnybos neseniai parengtą nuomonę (9), kurioje labai suabejota dėl atitikties Sutartims arba GATT dėl valstybių narių visų priemonių, kurios galėtų būti nustatytos pagal naująjį 26b straipsnį ta forma, kurią pasiūlė Komisija. Be to, Europos Parlamento teisės skyrius išreiškė panašių abejonių, ar galimi įrodymai, pagrįsti, pavyzdžiui, visuomenės dorovės principais, atitiks ES vidaus rinkos taisykles ir PPO prekybos teisę.

5.7   Pasirinkimo laisvė visoje maisto produktų grandinėje

5.7.1   Nemažiau svarbu tinkamai atsižvelgti tiek į gamintojų ir mažmenininkų, tiek į vartotojų pasirinkimo laisvę. Iš esmės gamintojai kaip verslininkai turi turėti teisę laisvai nuspręsti dėl auginimo metodų. Panašiai importuotojams ir prekybininkams turėtų būti sudaryta galimybė toliau vykdyti savo teisėtą profesinę veiklą neatsižvelgiant į siūlomą naująjį 26b straipsnį.

5.7.2   Todėl nacionaliniai apribojimai ar auginimo uždraudimas turėtų būti grindžiami bendraisiais Sutarčių principais, visų pirma subsidiarumo ir proporcingumo principais.

5.7.3   Kad vartotojai taip pat turėtų teisę laisvai rinktis maisto produktus su GMO ir be GMO, būtinas sklandžiai veikiantis atsekamumas ir ženklinimas, taip pat būtina vartotojus tenkinanti pasiūla. Šiuo požiūriu reikia visų pirma atkreipti dėmesį į šių produktų prieinamumą regionuose. EESRK pabrėžia, kad Europos vartotojas turi aiškiai suprasti, kad galimas GMO auginimo uždraudimas jo regione ar šalyje neužkirs kelio laisvai GMO prekybai šioje teritorijoje ir tolesniam masiniam GMO, skirtų pašarams ar žmonių vartojimui, importui iš trečiųjų šalių, užtikrinančių abejotiną atsekamumą.

5.8   Sąveika su sambūvio klausimais

5.8.1   Apskritai sambūvio tikslas yra išvengti atsitiktinio tradicinių arba ekologinių produktų užteršimo GMO, kad gamintojams ir vartotojams būtų paliekama pasirinkimo laisvė ir kad būtų išvengta ekonominės žalos įmonėms.

5.8.2   EESRK mano, kad veiksmingas sambūvio įgyvendinimas ir užtikrinimas yra svarbus veiksnys kalbant apie GMO naudojimą, nors ir esama dar daug neaiškumų ir reikia toliau kaupti žinias – visų pirma apie ilgalaikį poveikį – visais lygmenimis.

5.8.3   Nors galimas uždraudimas auginti pagal Komisijos pasiūlymą ir galėtų sumažinti atsitiktinio GMO atsiradimo arba kryžminimosi problemą atitinkamose vietovėse, jis neturėtų jokiu būdu menkinti pastangų kurti ilgalaikio įvairių auginimo metodų sambūvio taisykles. Kaip Komitetas yra rekomendavęs 2004 m. (14), minimaliai suderinti ES lygiu sambūvio ir atsakomybės normas (arba alternatyviai 26a straipsnyje teisinį reikalavimą, kad valstybės narės priimtų tokias taisykles nacionaliniu ar regioniniu lygiu) yra privaloma, kad būtų užtikrinta pasirinkimo laisvė, vienodos veiklos sąlygos žemės ūkio sektoriuje ir kontroliuoti GMO auginimo socialinį ir ekonominį poveikį. Tai ypač svarbu pasienio regionams.

5.8.4   Jei sambūvio taisyklės bus kuriamos daugiau nacionaliniu ir regionų lygiu, dar svarbesnis bus keitimasis žiniomis ir gerąja praktika. Todėl reikia atitinkamai pakeisti Europos sambūvio biuro darbą, kad į jį būtų įtraukti suinteresuotieji subjektai visais lygmenimis.

5.8.5   Be to, vis dar neatsakytas klausimas dėl GMO ribinės vertės sėklose bei dėl neturinčių ES leidimo GMO ribinės vertės įvežamose į ES prekėse (tai pasakytina visų pirma apie pašarus). Europos Komisija dar turi atsakyti į šiuos klausimus ir privalo imtis skubių priemonių savo pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti.

5.9   Tarptautinis aspektas ir atsakomybės klausimai

5.9.1   Vis dar lieka neišaiškintos taisyklės dėl atsakomybės už atsitiktinį užteršimą GMO, visų pirma už užteršimą už nacionalinių sienų. Šiuo metu nėra jokių kaimyninių valstybių narių įsipareigojimų informuoti apie tai, kur auginami GMO. Taigi, informacija keičiamasi tik tada, kai užmezgami asmeniniai ryšiai.

5.9.2   Vienas pasiūlymų būtų įpareigoti valstybes nares, kurios augina GMO pasienyje, paskelbti internete informaciją apie GMO auginimą kaimyninių valstybių kalba. Tokios priemonės galbūt padėtų įgyvendinti teisę kelti tarptautinius ieškinius atsitiktinio GMO atsiradimo atvejais ir dėl su tuo susijusios ekonominės žalos.

5.9.3   Padėtį taip pat pagerins 2010 m. spalio 12 d. priimtas Kartachenos protokolo papildymas, kuriame nustatytos bendros taisyklės dėl atsakomybės už tarpvalstybinį transportą ir žalos biologinei įvairovei atlyginimo. Jame numatytus įsipareigojimus reikėtų nedelsiant įgyvendinti.

5.9.4   Be to, EESRK siūlo ištirti, ar privalomos Europos nuostatos dėl sambūvio ir atsakomybės (arba 26a straipsnyje valstybėms narėms nustatytas teisinis reikalavimas tokias taisykles patvirtinti nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu) galėtų būti privalomos bent jau valstybių narių pasienio regionuose ir ar jomis būtų galima sumažinti privačių subjektų atsakomybės riziką ir išsklaidyti valstybių narių abejones. Komitetas pažymi, kad tokių taisyklių dėl atsakomybės reikia skubiai, nes draudimo pramonė tebeatsisako drausti nuo su GMO susijusios žalos, o dabar galiojančia ES atsakomybės už aplinkos apsaugą tvarka, nustatyta Direktyvoje 2004/35/EB, nepakankamai užtikrinama galimybė apsidrausti nuo tokios rūšies žalos.

---

(1)  2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).

(2)  2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

(3)  AT, BG, IE, EL, CY, LV, LT, HU, LU, MT, NL, PL ir SI.

(4)  COM(2010) 380 galutinis.

(5)  COM(2010) 375 galutinis.

(6)  Žr. pradėtas viešas konsultacijas dėl lapkričio 12 d. EMST projekto, kurios vyks iki 2011 m. sausio 24 d.,

tinklalapis: www.efsa.europa.eu/en/press/news/gmo101112.htm.

(7)  COM (2009) 153 galutinis.

(8)  OL C 157, 2005 6 28, p. 155.

(9)  Tarybos teisės tarnybos nuomonė, 5/11/2010, 2010/0208(COD), 15696/10.

(10)  2009 m. liepos 16 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas C-165/08 (Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką).

(11)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(12)  Žr. Vengrijos bylą prieš Europos Sąjungą dėl Amflora (bylos Nr. T–240/10).

(13)  Žr., pvz., bylas C-110/05, Komisija prieš Italiją; C-142/05 Mickelsson ir Roos; C-188/04, Alfa Vita; ir C-416/00 Morellato.

(14)  OL C 157, 2005 6 28, p. 155.

---

---