22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/130

1.1

Pirmųjų tabako akcizų pagrindinis tikslas buvo išskirtinai fiskalinis, tačiau dabartiniame pasaulyje jų funkcija keičiasi ir jie vis dažniau ir dažniau tampa visuomenės sveikatos ir socialinės politikos priemone. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Komisijos pastangoms įvertinti ne tik fiskalinį tabako produktų poveikį įgyvendinant akcizų politiką. Naujojoje politikoje dėmesys sutelkiamas į sveikatos politikos tikslus, numatytus Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, kurią Europos Sąjunga oficialiai pasirašė 2005 m., todėl ji tapo privaloma nustatant vėlesnę ES politiką.

1.2

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad negalima pamiršti arba nepaisyti kitų tabako akcizų persvarstymo politikos tikslų, įskaitant ir svarbiausiąjį – tinkamo vidaus rinkos veikimo užtikrinimą, kaip nurodyta Tabako akcizų direktyvos 4 straipsnyje. Todėl EESRK mano, kad sunkiausias uždavinys, tenkantis šios srities politikos rengėjams, yra rasti optimalią įvairių ekonominės, socialinės, saugumo ir fiskalinės politikos interesų pusiausvyrą. Turi būti atsižvelgta į įvairius aspektus ir vertybes.

1.3

Pagirtinas Komisijos pasiūlymas laipsniškai suvienodinti minimalius tarifus, taikomus susmulkintam tabakui ir cigaretėms, ir sugriežtinti cigarečių, cigarų ir pypkių tabako apibrėžimus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo tabako produktų vardu siekiant taikyti mažiausią akcizą.

1.4

EESRK pritaria Europos Komisijos taikomam metodui, kuris suteikia daugiau laisvės valstybėms narėms priimti sprendimus, atitinkančius jų politikos tikslus, pavyzdžiui, numatytos platesnės ribos cigaretėms taikomų mokesčių specifinio akcizo daliai arba lankstesnės taisyklės taikyti minimalų akcizą cigaretėms.

1.5

EESRK rekomenduoja sumažinti pasiūlytą 90 EUR dydžio minimalų akcizą arba ketverių metų laikotarpį pratęsti iki aštuonerių metų (2018 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į skirtingas tradicijas ir valstybių narių socialinius skirtumus, svarbu pažymėti, kad kai kuriose šalyse, ypač neseniai įstojusiose į ES, minimalaus akcizo padidinimas nuo 64 EUR iki 90 EUR už 1 000 cigarečių gali sukelti keletą neigiamų padarinių. Kai kurios šalys dar nepasiekė minimalaus akcizo dydžio, numatyto šiuo metu galiojančiose direktyvose. 90 EUR minimalus akcizas visoms mažmeninėms kainoms per ketverius metus padidins jas 41 proc., o toks šuolis bus 300 proc. didesnis nei prognozuojamas vartojimo kainų augimas ES. Tikėtina, kad šis radikalus žingsnis nežymiai sumažins vartojimą ir galimas biudžeto pajamas, sumenkins vartotojų perkamąją galią, paskatins kontrabandą bei neteisėtą veiklą ir padidins infliaciją.

1.6

Svarbu pažymėti, kad dauguma pasiūlytų veiksmų neleis glaudžiau suderinti mokesčio tarifų Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad pasiūlyti veiksmai nepanaikins absoliučių ir santykinių apmokestinimo skirtumų tarp valstybių narių.

1.7

Pavyzdžiui, pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo įvestas proporcinio apmokestinimo reikalavimas, yra akcizų suderinimas Europos Sąjungoje, tačiau praeityje šis apmokestinimas nepadėjo suderinti akcizų ir dabar gali duoti priešingų rezultatų. Pasiūlymas didinti akcizą nuo 57 proc. iki 63 proc. dar labiau padidins absoliučius akcizų skirtumus ir gali turėti didelį infliacinį poveikį, kaip nurodyta Komisijos poveikio vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgiant į šį abejotiną minimalaus proporcinio apmokestinimo poveikį, turi būti rimtai išnagrinėtas ir iš naujo apsvarstytas ne tik siūlomas jo didinimas, bet ir taikymo pagrįstumas.

1.8

Populiariausių kainų kategoriją (PPK) pakeitus vidutine svertine kaina (VSK), kuri bus taikoma kaip orientyras minimaliam apmokestinimui nustatyti, rinka vargu ar taps skaidresnė, taip pat nebus lengviau prognozuoti valstybės pajamas ir nepavyks geriau suderinti cigarečių rinkos. Todėl kyla klausimas, ar Komisijos pasiūlymas negalėtų būti dar paprastesnis.

1.9

Klausimas, kokius mokesčius geriausia taikyti tabako produktams, lieka atviras. Proporcinio apmokestinimo akcentavimas gali turėti teigiamą poveikį griaunant juodąją rinką, bet pastaroji priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl gali kilti abejonių. Pirmenybę teikiant vien tik specifiniam akcizui gali padidėti mokesčių įplaukos ir pakilti mažiausia mokesčio riba. Tai padėtų įgyvendinti sveikatos politikos tikslus ir suvienodinti mokesčius vidaus rinkoje.

1.10

Pasirinkus privalomą minimalų akcizo tarifą (38 proc. ir 42 proc.) visam susmulkintam tabakui, o ne dabartinį minimalų apmokestinimą, nustatomą kaip mažmeninės pardavimo kainos procentą arba kaip fiksuotą tarifą vienam kilogramui, bus sukurta privaloma ad valorem akcizų struktūra ir panaikinta dabartinė mokesčio struktūros pasirinkimo susmulkintam tabakui laisvė. Todėl tai nerekomenduotina.

1.11

Mokesčių ir sveikatos politikos ryšys labai priklauso nuo to, kiek tabako akcizų įplaukų skiriama veiklai, kurios tikslas – pašalinti neigiamus tabako vartojimo padarinius. Vis dėlto atsižvelgiant į dabartinį tokių veiklos krypčių finansavimą akivaizdu, kad didžiausia tabako akcizų įplaukų dalis skiriama politikos ir veiklos sritims, kurios nėra susijusios su tokiais sveikatos politikos tikslais. Taigi fiskaliniai tikslai tebėra svarbiausias akcizų taikymo tabako produktams siekis.

2.1

Pagal tabako akcizų direktyvas Europos Komisija kas ketverius metus privalo išnagrinėti tinkamą bendrosios rinkos veikimą, tikrąją akcizų tarifų vertę ir platesnio masto Sutarties tikslus. ES tabako taisyklės privalo užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir atitikti ES tikslą sumažinti tabako vartojimą.

2.2

Ši peržiūra yra ketvirtoji ir joje vėl siūloma atlikti keletą reikšmingų Bendrijos teisės aktų pakeitimų, kad būtų modernizuotos esamos taisyklės ir užtikrintos vienodos sąlygos ūkinės veiklos vykdytojams. Reforma apima keletą toliau nurodytų pasiūlymų.

2.3

Nors akcizai visų pirma yra priemonė gauti pajamas nacionaliniu lygmeniu, nustatant politiką šioje srityje svarbu atsižvelgti į platesnio masto Sutarties tikslus (1). Be to, šioje peržiūroje visuomenės sveikatos apsaugos klausimas yra labai svarbus, nes 2005 m. birželio 30 d. Europos bendrija tapo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalimi ir kai kurios valstybės narės reikalauja aukštesnio lygio sveikatos apsaugos ir didesnių minimalių tabako akcizų tarifų nustatymo Europoje.

2.4

Komisijos pasiūlyme siūloma nustatyti visoms ES parduodamoms cigaretėms taikomą minimalią akcizo sumą (piniginis dydis) ir žemiausią mokesčio ribą – tai leistų spręsti sveikatos problemas, kurias kelia visų kategorijų cigaretės. Siekiant prisidėti prie tabako vartojimo mažinimo per ateinančius penkerius metus, pasiūlyme didinamas minimalus apmokestinimas, ypač neleidžiant, kad valstybių narių tabako kontrolės politikai grėsmę keltų gerokai mažesni mokesčiai kitose valstybėse narėse. Be to, pasiūlyme valstybėms narėms leidžiama lanksčiau taikyti specifinius akcizus ir taikyti minimalius akcizus cigaretėms, kad būtų pasiekti sveikatos apsaugos tikslai. Galiausiai pasiūlyme siūloma minimalius susmulkintam tabakui, kuris skirtas cigaretėms sukti, taikomus tarifus ir struktūrą suderinti su cigaretėms taikomais tarifais ir struktūra, kad cigaretės nebebūtų keičiamos susmulkintu tabaku.

3.1

Populiariausių kainų kategoriją, naudotą kaip orientyrą nustatant minimalius proporcinius akcizus, pakeisti vidutine svertine kaina. Komisija teigia, kad populiariausių kainų kategorija, kaip rodiklis nustatant minimalius tarifus, neatitinka vidaus rinkos tikslų, nes sukelia valstybių narių tabako rinkų susiskaidymą.

3.2

Didinti minimalų akcizą, taikomą cigaretėms, laikantis vidaus rinkos kainų suderinimo tikslų ir atsižvelgiant į sveikatos problemas. Nuo 2014 m. sausio 1 d. minimalų akcizą siūloma padidinti nuo 64 EUR iki 90 EUR už 1 000 cigarečių, o minimalų proporcinį apmokestinimą nuo 57 proc. iki 63 proc. pagal vidutinę svertinę kainą. Tačiau valstybės narės, taikančios ne mažesnį kaip 122 EUR už 1 000 cigarečių akcizą pagal vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą, neturi laikytis pirmoje straipsnio dalyje nustatyto 63 proc. apmokestinimo. Šalys, kurioms suteiktas pereinamasis laikotarpis įgyvendinti dabartinius minimalius cigarečių apmokestinimo reikalavimus, taip pat galės pasinaudoti vienerių arba dvejų metų trukmės pereinamaisiais laikotarpiais, kad įgyvendintų naujuosius aukštesnius reikalavimus.

3.3

Taikyti Europos Sąjungos direktyvoje nurodytą minimalus akcizo tarifą ne tik populiariausių kainų kategorijos cigaretėms (kaip yra nustatyta dabar), bet visoms šalyje parduodamoms cigaretėms. Anot Komisijos, taip būtų nustatyta žemiausia ES parduodamoms cigaretėms taikomų mokesčių riba, o tai turėtų padėti spręsti vidaus rinkos ir sveikatos apsaugos problemas, kurias kelia visų kategorijų cigaretės.

3.4

Leisti valstybėms narėms išplėsti specifinių akcizų ribas, kurios sudarytų ne 5–55 proc., o 10–75 proc. visų mokesčių, siekiant, kad akcizų struktūra būtų lakstesnė.

3.5

Laipsniškai suderinti minimalius susmulkintam tabakui, kuris skirtas cigaretėms sukti, taikomus tarifus su cigaretėms taikomais tarifais. Pasirinktas apmokestinimo santykis tarp susmulkinto tabako ir cigarečių yra 2/3. Todėl minimalus akcizas susmulkintam tabakui turėtų būti 43 EUR už kilogramą, o minimalus proporcinis apmokestinimas – 38 proc. vidutinės svertinės kainos. Jeigu siūlomam cigarečių apmokestinimui didesniu akcizu nuo 2014 m. sausio 1 d. bus taikomas pirmiau minėtas 2/3 santykis, susmulkintam tabakui taikomas minimalus tarifas padidėtų iki 60 EUR, t. y. 42 proc. Be to, pagal šį pasiūlymą būtų panaikinta dabartinė galimybė pasirinkti minimalų proporcinį dydį arba minimalų specifinį akcizą susmulkintam tabakui apmokestinti. Taigi šiam tabako produktų tipui būtų taikoma privaloma ad valorem akcizų struktūra.

3.6

Atsižvelgiant į infliaciją patikslinti minimalų apmokestinimą, taikomą cigarams, cigarilėms ir rūkomajam tabakui. Tokio patikslinimo reikia siekiant atsižvelgti į 2003–2007 m. infliaciją, kuri, Eurostato duomenimis apie metinį suderintojo vartotojų kainų indekso pokytį, siekė 8 proc. Siūloma padidinti minimalų apmokestinimą iki 12 EUR cigarams ir cigarilėms ir iki 22 EUR kitoms rūkomojo tabako rūšims.

3.7

Pakeisti ir sugriežtinti cigarečių, cigarų ir pypkių tabako apibrėžimus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo tabako produktų vardu siekiant taikyti mažiausią akcizą.

3.8

Komisija teigia, kad vidaus rinkos, biudžeto ir sveikatos apsaugos požiūriu, specifiniai ir minimalūs akcizai turi aiškių pranašumų. Todėl Komisija siūlo suteikti daugiau lankstumo toms valstybėms narėms, kurios dažniau taiko specifinius akcizus arba minimalius akcizus.

3.9

Europos Komisija reguliariai tikrina akcizų struktūrą ir tarifus valstybėse narėse ir naudojasi informacija apie išleistų vartoti tabako produktų kiekį ir kainas. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir našų tokios informacijos rinkimą iš visų valstybių narių, siūlomos naujos taisyklės, pagal kurias bus teikiama informacija apie tabako apmokestinimą, taip pat siūlomos būtinų statistinių duomenų apibrėžtys.

5.1

Siekiant suderinti ES valstybių narių mokesčių politiką vadinamoji „populiariausių kainų kategorija“ buvo pasirinkta kaip priemonė apskaičiuoti minimalius tabako produktų apmokestinimo tarifus.

5.2

Vis dėlto šios priemonės veiksmingumas kelia abejonių. Dažniausiai jos kyla dėl keleto priežasčių:

5.3

Dėl visų šių priežasčių Europos Komisija siūlo populiariausių kainų kategoriją pakeisti vidutine svertine kaina, kuri būtų taikoma kaip orientyras nustatyti minimalų proporcinį apmokestinimą. Šiam pasikeitimui įsigaliojus, Europos Sąjungos direktyvoje nurodytas minimalus akcizo tarifas bus taikomas ne tik populiariausių kainų kategorijos cigaretėms (kaip yra nustatyta dabar), bet visoms šalyje parduodamoms cigaretėms. Vidutinė svertinė kaina apskaičiuojama parduotų cigarečių skaičiaus ir kainos sandaugą padalijus iš bendro parduotų cigarečių skaičiaus. Jos poveikis akcizo dydžiui gali būti dvejopas. Jeigu santykinai brangios cigaretės yra populiaresnės tam tikroje šalyje, minimalus akcizas, apskaičiuotas naudojantis vidutine svertine kaina kaip orientyru, bus mažesnis už akcizą, apskaičiuotą remiantis populiariausių kainų kategorija. Ir priešingai – jeigu populiaresnės santykinai pigesnės cigaretės, akcizas, apskaičiuotas naudojantis vidutine svertine kaina, bus didesnis už akcizą, apskaičiuotą remiantis populiariausių kainų kategorija. Jeigu populiariausios cigaretės priklauso vidutinių kainų kategorijai, akcizas bus tas pats taikant bet kurį apskaičiavimo metodą.

5.4

Vyriausybei planuojant mokesčių įplaukas gana sudėtinga taikyti ir populiariausių kainų kategoriją, ir vidutinę svertinę kainą, kadangi kiekvienais metais jos keičiasi ir jas sunku prognozuoti. Jeigu nebus parengta aiški ir vienoda metodika vidutinei svertinei kainai apskaičiuoti, kyla grėsmė, kad ji taps dar viena sudėtinga neskaidria priemone. Todėl kyla klausimas, ar Komisijos pasiūlymas negalėtų būti dar paprastesnis.

Picture 1:

Different prices of the MPPC across Europe (as of January 1, 2008)

6.1.1

Po šalių narių susitikimo 2003 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurioje nurodyti galimi būdai tabako produktų vartojimui sumažinti. ES šią konvenciją oficialiai pasirašė 2005 m. birželio 30 d. ir Europos Komisija ją įtraukė į visoms valstybėms narėms taikomų teisės aktų sąrašą.

6.1.2

ES kovos su tabako vartojimu strategija apibrėžta Komisijos dokumente „Tabakas ar sveikata Europos Sąjungoje“. Dokumente tabako akcizas įvardijamas kaip pagrindinė kovos su tabako vartojimu priemonė. Dokumente aiškiai sakoma, kad sveikatos politikos tikslai turi būti svarbesni už fiskalinės politikos tikslus, kai kalbama apie tabako akcizą. Komisija siūlo įvairias priemones, taip pat išbraukti tabaką iš vartotojų kainų indekso.

6.1.3

Europos Komisija siūlo laipsniškai, bet labai žymiai padidinti tabako akcizų tarifus, siekdama suderinti valstybių narių taikomus akcizų tarifus. Taip pat siūloma labai padidinti susmulkinto tabako apmokestinimą, nes susuktoms cigaretėms šiuo metu tenka vis didesnė rinkos dalis. Komisija pabrėžia, kad valstybės narės turėtų itin didelį dėmesį skirti kontrabandos ir kitos neteisėtos veiklos, susijusios su tabako produktais, kontrolei.

6.1.4

Tabako gamybos išlaidos Europos Sąjungoje siekia apie 100 mlrd. EUR. Kiekvienais metais nuo tabako vartojimo miršta apie 650 000 Europos piliečių, dar 13 mln. kenčia nuo chroniškų ligų, susijusių su rūkymu.

6.1.5

Svarbu išskirti dar vieną tabako apmokestinimo aspektą – skirtingą cigarečių ir rūkomojo tabako apmokestinimą, kuris turi didelį poveikį vartotojų elgesiui. PSO studijose (2), kuriose nagrinėjamas šis klausimas, nurodoma, kad tol, kol nebus vienodai apmokestinami visi tabako produktai, rūkaliai vienus tabako produktus keis kitais. Todėl PSO rekomenduoja taikyti vienodus mokesčių tarifus visiems tabako produktams – cigaretėms, tabakui, cigarams ir kitiems produktams.

6.1.6

Kai kurios šalys ne tik padidino mokesčius, bet ir nustatė minimalias cigarečių kainas, nes padidinus mokesčius kainos ne visada išaugdavo tiek, kiek reikia, kad sumažėtų tabako vartojimas. Dabar tokių priemonių ėmėsi keturios šalys (Italija, Airija, Austrija ir Prancūzija, be to, Portugalijos teisės aktuose numatoma neprivaloma galimybė jas taikyti) ir visoms šioms šalims Komisija pateikė ieškinius Europos Teisingumo Teisme, nes toks reguliavimas, jos nuomone, pažeidžia ES mokesčių direktyvose ir Sutartyje įtvirtintą kainų laisvės principą. Kita ES šalių vyriausybių dažnai naudojama praktika yra bandymas reguliuoti cigarečių skaičių viename pakelyje. Nuo 2006 m. gegužės 1 d. teisės aktai, nustatantys mažiausią cigarečių skaičių viename pakelyje, taikomi 17 ES valstybių narių. Daugelyje jų tokie teisės aktai buvo priimti per pastaruosius penkerius metus. Taigi galima teigti, kad valstybės narės savo fiskalines priemones papildo kainų ir mažiausio cigarečių skaičiaus pakelyje priemonėmis kaip papildomu būdu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp fiskalinės ir visuomenės sveikatos politikos tikslų. Peržiūra suteikia galimybę šias nacionalines priemones reglamentuoti ES lygmeniu, siekiant paskatinti ES suderinimą.

Chart 1:

Comparison of excise duty on cigarettes (min. EUR 64 per 1 000) and hand rolled cigarettes (fine cut, min. EUR 24 per 1 000 hand rolled cigarettes) as of 1 January 2007 (3)

6.2.1

Europos Komisija apskaičiavo, kad, atsižvelgiant į ankstesnių metų patirtį, norint 22 valstybėse narėse sumažinti cigarečių suvartojimą 10 proc., mokesčius cigaretėms reikia pakelti 25 proc. Tačiau šie skaičiai gali skirtis dėl skirtingo apmokestinimo lygio valstybėse narėse. Poveikis tam tikrose šalyse, ypač naujosiose valstybėse narėse, gali būti kitoks.

6.2.2

Dėl didesnio akcizo pakilusios cigarečių kainos sumažins vartotojų perkamąją galią. Šis poveikis gali būti ryškesnis skurdesnėse šalyse, ypač kai kuriose naujosiose ES valstybėse narėse. Gyvenimo lygis kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, palyginti su senosiomis ES valstybėmis narėmis, tebėra žemas, didesnę dalį savo pajamų žmonės skiria pagrindinėms prekėms. Cigarečių kainos šiose šalyse yra daug mažesnės nei senosiose ES valstybėse narėse, bet įvertinus perkamąją galią cigaretės ir kiti produktai nėra labiau įperkami. Be to, dažniau pasitaiko, kad šalyse, kuriose gyvenimo lygis žemesnis, didesnė pajamų dalis skiriama alkoholiui ir tabako produktams. Todėl didesnės kainos turės daugiau poveikio vartotojams ES naujosiose valstybėse narėse, o ne senosiose valstybėse narėse, kuriose gyvenimo lygis aukštesnis.

6.2.3

Cigarečių paklausa yra santykinai neelastinga, t. y. pakilus cigarečių kainai jų vartojimas labai nesumažėja. Dėl šios priežasties pakilus cigarečių kainai vartotojai gali reaguoti dviem būdais. Kai kurie gali būti priversti išleisti mažiau pinigų kitoms prekėms, todėl jų perkamoji galia sumažės. Kiti pradės pirkti pigesnes cigaretes ir tabako produktus (angl. – downgrading) arba pirks cigaretes iš neteisėtų prekybos šaltinių.

6.2.4

Remiantis medicininiais tyrimais, nors pakilus cigarečių kainoms rūkymas apskritai gali sumažėti, tačiau su pajamomis susiję rūkymo lygio skirtumai gali neišnykti. Leidinyje American Journal of Public Health paskelbtame tyrime įrodyta, kad rūkančiųjų skaičiaus skirtumas tarp skirtingas pajamas gaunančių visuomenės grupių padidėjo pakilus cigarečių pakelio kainai, kadangi rūkančiųjų skaičius tarp mažesnes pajamas gaunančių asmenų išaugo. Tyrime daroma išvada, kad padidėjus cigarečių kainoms neturtingiems rūkaliams gali tekti neproporcinga našta (4).

6.2.5

Siūlomas 90 EUR minimalus akcizas visoms mažmeninėms kainoms per ketverius metus padidins jas 41 proc., o toks šuolis bus 300 proc. didesnis nei laukiamas vartojimo kainų augimas ES. Taip išaugus akcizui padidės infliacija. Labai padidinus cigaretėms taikomą akcizą gali išaugti cigarečių kainos, todėl padidės vartotojų kainų indeksas. Išbraukus cigarečių kainas iš suderinto vartotojų kainų indekso (tai siūloma studijoje „Tabakas ar sveikata Europos Sąjungoje“) bus panaikintas de jure poveikis, bet de facto socialiniai padariniai gali išlikti, nes bus pateikiamas neteisingai apskaičiuotas infliacijos indeksas, kuris gali turėti neigiamą įtaką atlyginimų koregavimui.

6.3.1

Atsižvelgiant į pajamas, gaunamas iš tabako akcizų, ir jų panaudojimo būdus, akivaizdu, kad praktikoje pagrindinis akcizų tikslas – surinkti daugiau lėšų, kurias nacionalinės vyriausybės galėtų skirti bendriesiems tikslams.

6.3.2

Mokesčių ir sveikatos politikos ryšys priklauso nuo to, kiek tabako akcizų įplaukų skiriama veiklai, skirtai pašalinti neigiamus tabako vartojimo padarinius. Vis dėlto atsižvelgiant į dabartinį tokių veiklos krypčių finansavimą akivaizdu, kad didžiausia tabako akcizų įplaukų dalis skiriama politikos ir veiklos sritims, kurios nėra susijusios su tokiais sveikatos politikos tikslais.

6.3.3

Taigi gana aišku, kad fiskaliniai tikslai tebėra svarbiausias akcizų taikymo tabako produktams siekis. Vis dėlto jų įgyvendinimą apsunkina valstybinis sveikatos draudimas. Jeigu sveikatos draudimo sistemose, ypač sveikatos draudimo įmokose, atsispindėtų rizika, susijusi su rūkymu, rūkantieji būtų priversti padengti savo žalingo įpročio išlaidas. Tai leistų įgyvendinti daugelį prieš tabaką ir rūkymą nukreiptų strategijų, kurias yra parengusios tarptautinės organizacijos ir nacionalinės vyriausybės.

6.3.4

Nagrinėjant fiskalinius tabako apmokestinimo aspektus svarbu pažymėti, kad didesnis akcizas gali, bet nebūtinai padidins biudžeto įplaukas. Tikėtina, kad, išaugus kontrabandai ir neteisėtai prekybai bei pigesnių cigarečių populiarumui, didesnis akcizas ne padidins biudžeto įplaukas, bet turės priešingą poveikį. Augant akcizui ir dėl to plečiantis juodajai rinkai, biudžeto įplaukos dėl išaugusios neteisėtos prekybos gali sumažėti labiau nei išaugti dėl didesnio akcizo.

6.4.1

Mokesčių rinkėjams visada tenka spręsti mokesčių vengimo problemą. Su tabako produktais yra susijusios dvi pagrindinės neteisėtos veiklos kryptys – klastojimas ir kontrabanda.

6.4.2

Ekonomisto požiūriu, akcizo padidinimas skatina imtis cigarečių kontrabandos ir plėsti juodąją rinką. Kontrabanda yra ekonominė veikla, kuriai galioja pasiūlos ir paklausos taisyklės. Padidinus akcizą padidėja teisėtai parduodamų ir kontrabandinių cigarečių kainos skirtumas, todėl išauga kontrabandinių cigarečių paklausa. Padidėjus paklausai pakyla kontrabandinių cigarečių kaina, kontrabanda tampa pelningesnė ir išauga. Tokios tendencijos pastebimos ir vykdant nelegalią cigarečių prekybą ES teritorijoje, ir įvežant kontrabandą iš kitų šalių. Naujosiose valstybėse narėse kaina ir kiti veiksniai yra ypač palankūs įvežti daugiau kontrabandos iš bendrajai rinkai nepriklausančių šalių: kainos rytinėse kaimyninėse šalyse tampa santykinai mažesnės, naujosiose valstybės narėse mažai pasienio kontrolės ir kartais šešėlinės ekonominės veiklos mastai yra dideli. Pavyzdžiui, remiantis 2008 m. Lietuvoje atlikta nuomonės apklausa (5), 38,9 proc. apklaustųjų pateisina arba yra linkę pateisinti kontrabandą. Analizuojant juodosios rinkos plėtros veiksnius taip pat svarbu įvertinti šešėlinės ekonomikos mastą ne tik ES, bet ir galimuose kontrabandos šaltiniuose – kaimyninėse šalyse.

6.4.3

Anksčiau minėtą padėtį galima iliustruoti Lietuvos pavyzdžiu. Siekiant suderinti šalies ir ES mokesčių sistemą, 2002–2004 m. tabako akcizas Lietuvoje labai išaugo (2001–2004 m. akcizo našta padidėjo 121 proc.). Dėl šios priežasties labai pakilo cigarečių kaina. Akcizų padidinimas pakeitė tabako rinką. Teisėtas cigarečių pardavimas sumažėjo, o kontrabanda ir juodoji rinka išaugo. Konfiskuotų kontrabandinių produktų kiekis 2001–2004 m. išaugo beveik 13 kartų. 2004 m. teisėtos ir neteisėtos rinkos dalys (skaičiuojant parduotus vienetus) buvo beveik vienodos.

6.4.4

Vertinant akcizo veiksmingumą būtina atsižvelgti į viso cigarečių suvartojimo (t. y. teisėto ir neteisėto vartojimo) pokyčius. Tarptautinė patirtis rodo, kad drastiškai taikomi mokesčiai ir jų sukeltas kainų augimas labiau prisideda prie teisėtos prekybos sumažėjimo negu sumažina visų suvartojamų cigarečių skaičių. Tai susiję su juodosios rinkos plėtra. Taip įvyko ir Lietuvoje: 2002–2004 m. padidinus akcizą bendrasis vartojimas sumažėjo, bet šis pokytis nebuvo toks ryškus kaip sumažėjęs teisėtas cigarečių pardavimas.

6.4.5

2008 m. rugsėjo mėn. kalbėdamas Europos Parlamente Europos Komisijos narys Laszlo Kovacs pripažino, kad aukštos kainos ir mokesčių skirtumai yra viena pagrindinių priežasčių, susijusių su dideliu kontrabandos mastu, ypač cigarečių, iš tam tikrų kaimyninių šalių į Europos Sąjungą. Todėl būtų neprotinga padidinti ES minimalius akcizus ir priimti sprendimus, kurie dar labiau paaštrintų šią problemą.

6.5.1

Nepaisant to, kad tabakui taikomus akcizus Europos Sąjungoje siekiama suderinti trisdešimt metų, tabako produktų apmokestinimo skirtumai ES – atsižvelgiant į mokesčio struktūrą ir bendrą mokesčių naštą – išlieka dideli.

6.5.2

Nors kai kurios šalys savo pirmuoju prioritetu pasirinko sveikatos politiką, dėl tradicijų ir socialinės padėties bendras tabako produktų apmokestinimas labai skiriasi. Įplaukos iš tabakui taikomų akcizų ES skiriasi nuo 242 EUR už 1 000 cigarečių JK iki 19 EUR už 1 000 cigarečių Latvijoje (2007 m. sausio 1 d. duomenys). Iš tikrųjų, tai gali būti pagrindinė priežastis, dėl kurios, kaip apskaičiuota, neteisėta prekyba Europos bendrijos teritorijoje (pagal parduotų cigarečių skaičių) yra dvigubai didesnė negu kontrabanda iš kitų šalių.

6.5.3

Svarbu pažymėti, kad dauguma pasiūlytų veiksmų neleis glaudžiau suderinti mokesčio tarifų Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad pasiūlyti veiksmai nepanaikins absoliučių ir santykinių apmokestinimo skirtumų tarp valstybių narių.

6.5.4

Pavyzdžiui, pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo įvestas proporcinio apmokestinimo reikalavimas, yra akcizų suderinimas Europos Sąjungoje, tačiau praeityje šis apmokestinimas nepadėjo suderinti akcizų ir dabar gali duoti priešingų rezultatų. Pavyzdžiui, Slovėnijoje ir Italijoje populiariausių kainų kategorijai taikomas labai panašus maždaug 58 proc. akcizas, tačiau įplaukos iš šiai kategorijai taikomo akcizo Italijoje yra 80 proc. didesnės už Slovėnijoje gaunamas įplaukas – 102,38 EUR ir 57,6 EUR už 1 000 cigarečių. Pasiūlymas padidinti akcizą nuo 57 proc. iki 63 proc. dar labiau padidins absoliučius akcizų skirtumus ir gali turėti didelį infliacinį poveikį, kaip nurodyta Komisijos poveikio vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgiant į šį abejotiną minimalaus proporcinio apmokestinimo poveikį, turi būti rimtai išnagrinėtas ir iš naujo apsvarstytas ne tik jo siūlomas didinimas, bet ir taikymo pagrįstumas.

6.5.5

Pasiūlymas padidinti minimalų cigaretėms taikomą akcizą nuo 64 EUR iki 90 EUR už 1 000 vienetų leistų suderinti mokesčius tik su sąlyga, kad didesnius mokesčius taikančios šalys jų dar labiau nepadidins. Taigi būtų naudinga apsvarstyti didžiausią apmokestinimo lygį, kuris papildytų dabar taikomą minimalų mokesčio tarifą.

6.5.6

Atsižvelgiant į tai, kad keletas valstybių narių iki šiol nesugebėjo pritaikyti minimalaus 64 EUR už 1 000 cigarečių tarifo net populiariausiai kainų kategorijai, pasiūlymą jį padidinti iki 90 EUR reikėtų apsvarstyti iš naujo ir dėl daugelio priežasčių šį dydį taip pat sumažinti arba nustatyti ilgesnį laikotarpį akcizui padidinti – iki 2018 m. sausio 1 d.

Chart 2:

Excise tax yield in EU countries as of January 1, 2008 (EUR per 1 000 cigarettes)

Chart 3:

Minimum Excise Tax in EU countries as of January 1, 2008 (EUR per 1 000 cigarettes)

Chart 4:

Total excise tax in EU countries as of January 1, 2008 (percentage of the MPPC, minimum set to 57 %)

Chart 5:

Specific ratio in EU countries as of January 1, 2008 (percentage specific to total tax on MPPC; set to 5 – 55 %)