4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/83

A.

kadangi nuo 2003 m. Europos Sąjunga sveikatos apsaugos politiką grindžia glaudesniu sveikatos, aplinkos ir mokslinių tyrimų sektoriaus bendradarbiavimu, todėl galima tikėtis, kad bus sukurta nuosekli ir integruota Europos aplinkos sveikatos strategija,

B.

kadangi gairės, kurias Sąjunga šiuo metu įgyvendina laikydamasi savo pirmojo Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano 2004–2010 metams (COM(2004)0416), t. y. parengti rodiklių, plėtoti integruotą stebėseną, rinkti ir įvertinti su tuo susijusius duomenis, atlikti daugiau mokslinių tyrimų, taip pat padės geriau suprasti taršos šaltinių ir padarinių sveikatai sąveikas, tačiau jų akivaizdžiai nepakanka augančiam su aplinkos veiksniais susijusių ligų skaičiui sumažinti,

C.

kadangi parengti šio veiksmų plano vidurio ataskaitos beveik neįmanoma, nes juo nesiekiama jokio aiškaus ir skaičiavimais pagrįsto tikslo, o jam skiriamą bendrąjį biudžetą vis dar sudėtinga apibrėžti ir šio biudžeto aiškiai nepakanka siekiant jį veiksmingai skatinti,

D.

kadangi ten, kur Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programos (2008–2013 m.) tikslas – paveikti tradicinius sveikatą lemiančius veiksnius – mitybą, rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą, šiame veiksmų plane (2004–2010 m.) daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam tikriems naujiems iššūkiams sveikatos srityje ir taip pat lemiamiems aplinkos veiksniams, darantiems poveikį žmogaus sveikatai, pvz., išorės ir vidaus oro kokybė, elektromagnetinės bangos, nanodalelės ir didelį nerimą keliančios cheminės medžiagos (priskiriamos kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai (CMR), sutrikdančioms endokrininės sistemos veiklą), taip pat klimato kaitos keliamam pavojui sveikatai,

E.

kadangi kvėpavimo sistemos ligos Europos Sąjungoje užima antrąją vietą pagal mirštamumą, susirgimų skaičių, svarbą ir išlaidų dydį, yra pagrindinė jaunesnių kaip 5 metų vaikų mirštamumo priežastis ir kad šios ligos vis dažnesnės ypač dėl išorės bei vidaus oro taršos,

F.

kadangi oro tarša, daugiausia smulkiosiomis dalelėmis ir pažemio ozonu, kelia didelį pavojų žmogaus sveikatai, t. y. turi įtakos sveikai vaikų raidai ir mažina gyvenimo trukmę Sąjungoje (3),

G.

kadangi atsižvelgdama į miesto aplinkos sveikatos klausimus, ypač patalpų oro kokybę, Bendrija, laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, turi daugiau nuveikti kovodama su oro tarša namuose, kadangi vienas ES pilietis vidutiniškai 90 proc. laiko praleidžia patalpose,

H.

kadangi 2004 ir 2007 m. PSO ministrų konferencijose aplinkos ir sveikatos klausimais buvo pabrėžta ryšį tarp cheminių teršalų kompleksinio poveikio ir tam tikrų chroniškų sutrikimų ir ligų, ypač vaikų; kadangi susirūpinimas dėl to atsispindi ir oficialiosiose Jungtinių Tautų aplinkosaugos programose (angl. UNEP) ir Tarpvyriausybinio forumo chemijos gaminių saugos klausimais (pranc. FISC) dokumentuose,

I.

kadangi daugėja įrodymų, kad tam tikras vėžio rūšis, pvz., šlapimo pūslės vėžį, kaulų vėžį, plaučių vėžį, odos vėžį, krūties vėžį ir kt., sukelia cheminių medžiagų, spinduliuotės, kietųjų dalelių ir kitų aplinkos veiksnių poveikis,

J.

kadangi šalia šių problemiškų pokyčių aplinkos sveikatos srityje pastaraisiais metais atsirado ir naujų ligų arba ligų sindromų, kaip antai padidėjęs jautrumas chemijos produktams, dantų amalgamos sindromas, padidėjęs jautrumas elektromagnetiniam spinduliavimui, nesveikų patalpų sindromas ar vaikų dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas,

K.

kadangi atsargumo principas Sutartyje aiškiai minimas nuo 1992 metų, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas ne kartą pabrėžė šio principo turinį ir jo, kaip vieno Bendrijos aplinkos ir sveikatos politikos pagrindų, svarbą Bendrijos teisei (4),

L.

kadangi 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl atsargumo principo (COM(2000)0001) išdėstyti kriterijai yra priverstinio pobūdžio ir net neįvykdomi,

M.

kadangi žmogaus biologinė stebėsena labai svarbi kaip taršos poveikio ES gyventojams vertinimo priemonė, ir Europos Parlamentas ne kartą pakartojo pirmiau minėtos 2005 m. vasario 23 d. rezoliucijos 3 punkte bei 2007 m. gruodžio 20 d. ES Aplinkos Tarybos išvadose išreikštą valią paspartinti biologinės stebėsenos programos įgyvendinimą Sąjungos mastu,

N.

kadangi visuotinai pripažinta, kad klimato kaita gali gerokai pasunkinti kai kurių ligų formas ir paskatinti jų atvejų padažnėjimą, o dažniausiai Sąjungoje pasitaikančios gamtos nelaimės – dideli karščiai, potvyniai ir miškų gaisrai – gali sukelti papildomų ligų, prastas sanitarines sąlygas ir mirčių, kartu pripažįstamas teigiamas klimato kaitos mažinimo priemonių poveikis sveikatai,

O.

kadangi klimato kaita turės didelį poveikį žmogaus sveikatai, be kita ko, skatindama tam tikrų infekcinių ir parazitinių ligų plitimą daugiausia dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių ir šių poveikio ekosistemoms, gyvūnams, augalams, vabzdžiams, parazitams, pirmuonims, mikrobams ir virusams,

P.

kadangi 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (5) ir jos antrinėse direktyvose yra aiškios nuostatos dėl sveiko vandens išsaugojimo ir jo išteklių atkūrimo,

Q.

kadangi aplinkos medicina yra nauja medicinos šaka, kurios dėstymas skirtingų valstybių narių universitetuose vis dar pernelyg fragmentiškas ir nevienodas, todėl ji Sąjungoje turi būti remiama ir populiarinama,

R.

kadangi dėl aplinkos veiksnių sergančių žmonių skaičius didėja ir kadangi, siekiant gauti visą informaciją apie aplinkos veiksnių sukeliamas ar iš dalies sukeliamas ligas, turi būti plėtojama epidemiologija,

1.

pripažįsta Komisijos pastangas nuo veiksmų plano paskelbimo 2004 m. gerinti informavimo apie aplinką ir sveikatą grandinę, šios srities ES mokslinių tyrimų integravimą ir stiprinimą bei bendradarbiavimą su specializuotomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai PSO;

2.

vis dėlto mano, kad šis veiksmų planas iš dalies savaime pasmerktas žlugti, kadangi jame numatoma tik dabartinės įvairių sričių Bendrijos politikos tąsa, jis nepagrįstas prevencijos politika, kuria būtų siekiama sumažinti su aplinkos veiksniais susijusių ligų skaičių, ir juo nesiekiama jokio aiškaus ir skaičiavimais grindžiamo tikslo;

3.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad globojant PSO jau įgyvendinta programa, pagal kurią valstybės narės sukūrė savo nacionalinius ir vietos aplinkos sveikatos veiksmų planus, apimančius specifinius tikslus ir įgyvendinimo planus; todėl rekomenduoja Komisijai šią PSO programą apsvarstyti kaip galimą modelį, kuris ir ateityje galėtų būti naudingas pavyzdys Sąjungai;

4.

labai apgailestauja, kad Komisija, o konkrečiau – jos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas, neskyrė reikiamo finansavimo žmogaus biologinei stebėsenai 2008 metais, kad, kaip ji įsipareigojo valstybėms narėms ir Parlamentui, Sąjunga galėtų laikytis nuoseklaus požiūrio į biologinę stebėseną;

5.

be to, ragina Komisiją iki 2010 m. įgyvendinti du pagrindinius tikslus, kuriuos ji pati iškėlė 2004 m., ir parengti bei vykdyti šiems tikslams pasiekti skirtą įgyvendinamą komunikacijos strategiją, būtent – geriau informuoti piliečius apie aplinkos taršą ir jos poveikį jų sveikatai bei persvarstyti ir atitinkamai pritaikyti ES rizikos mažinimo politiką;

6.

primygtinai rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Bendrijos teisės aktų įgyvendinimu;

7.

pabrėžia, kad vertinant aplinkos veiksnių poveikį sveikatai, būtina atsižvelgti į pažeidžiamas visuomenės grupes, pvz., nėščias moteris, naujagimius, vaikus ir senyvo amžiaus žmones;

8.

ragina ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurios yra jautriausios teršalams, nustatant priemones vidaus aplinkos teršalų poveikiui sveikatos priežiūros patalpose ir mokyklose mažinti taikant patikimą vidaus oro kokybės valdymo patirtį;

9.

primygtinai ragina Komisiją rengiant pasiūlymus esamiems teisės aktams persvarstyti, atsiradus lobistinių, regioninių ar tarptautinių organizacijų spaudimui, tų teisės aktų nesusilpninti;

10.

primena, kad Sąjungai būtina taikyti nuoseklų dinamišką ir lankstų požiūrį į veiksmų planą; todėl mano, kad svarbu įgyti specifinę patirtį aplinkos sveikatos srityje, kuri atitiktų jos skaidrumą, daugiadiscipliniškumą ir prieštaringumą ir padėtų įveikti bendrą visuomenės nepasitikėjimą oficialiosiomis agentūromis ir ekspertų komisijomis; pabrėžia sveikatos ekspertų rengimo gerinimo svarbą, ypač keičiantis pažangiąja patirtimi Bendrijos lygiu;

11.

pabrėžia, kad pastaraisiais metais buvo pasiekta reali pažanga aplinkos politikos srityje, pvz., mažinant oro taršą, gerinant vandens kokybę, atliekų rinkimo ir perdirbimo politiką, chemijos gaminių kontrolę ir uždraudžiant naudoti benziną, kurio sudėtyje yra švino, bet tuo pačiu metu konstatuoja, kad ES neturi bendrosios ir prevencinės šios srities strategijos bei nesivadovauja atsargumo principu;

12.

dėl to prašo Komisiją persvarstyti pirmiau minėtame Komunikate dėl atsargumo principo išdėstytus kriterijus remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimais ir siekiant, kad šis veiklos ir saugumo principas, pagrįstas proporcingomis laikinosiomis priemonėmis, taptų Bendrijos sveikatos ir aplinkos politikos šerdimi;

13.

mano, kad produkto nekenksmingumo įrodymo pareigą perdavus gamintojui ar importuotojui, būtų galima skatinti prevencija grįstą politiką, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.° 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą (6), todėl skatina Komisiją šią pareigą nustatyti visuose gaminius reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose; mano, kad pagal veiksmų planą derėtų vengti atlikti daugiau bandymų su gyvūnais ir visą dėmesį skirti alternatyvių metodų plėtotei ir panaudojimui;

14.

dar kartą prašo Komisiją kuo greičiau pasiūlyti konkrečias priemones dėl vidaus oro kokybės, kurios padėtų užtikrinti aukštą patalpų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, ypač persvarstant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų 1988 teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo (7), ir pasiūlyti priemonių pastatų energetiniam efektyvumui, įrangos ir baldų cheminių sudedamųjų dalių saugumui didinti;

15.

rekomenduoja, kad, siekdama sumažinti žalingą aplinkos poveikį sveikatai, Komisija ragintų valstybes nares mokesčių lengvatomis ir (arba) kitomis ekonominėmis paskatomis sudominti rinkos operatorius gerinti vidaus oro kokybę ir mažinti elektromagnetinės spinduliuotės poveikį pastatuose, įstaigose ir biuruose;

16.

rekomenduoja Komisijai parengti atitinkamus minimalius reikalavimus vidaus oro kokybei naujai statomuose pastatuose užtikrinti;

17.

rekomenduoja Komisijai teikiant atskirą Europos Sąjungos paramą atsižvelgti į vidaus patalpų oro kokybę, elektromagnetinę spinduliuotę ir poveikį pažeidžiamos gyventojų dalies sveikatai atskiruose projektuose, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kaip laikomasi aplinkos apsaugos kriterijų;

18.

ragina remiantis naujausiomis mokslinėmis žiniomis nustatyti aplinkos kokybės standartus prioritetinėms medžiagoms vandenyje ir juos nuolat atnaujinti atsižvelgiant į mokslinių žinių raidą;

19.

pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės sėkmingai įrengė mobiliąsias tyrimų laboratorijas arba „žaliąsias laboratorijas“ ir gali greitai ir patikimai diagnozuoti viešųjų ir privačių patalpų taršą; mano, kad Komisija galėtų skatinti tokią praktiką tose valstybėse narėse, kurios dar neturi tiesioginių veiksmų užterštose vietose praktikos;

20.

yra susirūpinęs dėl to, kad nėra specialiųjų teisinių nuostatų, skirtų plataus vartojimo prekių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, saugumui užtikrinti, ir dėl Komisijos aplaidaus požiūrio į būtinybę persvarstyti nanodalelių naudojimo plataus vartojimo prekėse reguliavimo sistemą atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau plataus vartojimo prekių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, patenka į rinką;

21.

yra labai sujaudintas mokslininkų grupės Bio-Initiative tarptautinės ataskaitos (8) dėl elektromagnetinių laukų, kurioje apibendrinama daugiau kaip 1 500 šiam klausimui skirtų tyrimų, ir savo išvadose atskleidžia judriojo ryšio tipo telefonijos, pvz., mobiliųjų telefonų, UMTS-Wifi-Wimax-Bluetooth ir fiksuotojo ryšio telefonų „DECT“ išspinduliuojamų bangų keliamą pavojų sveikatai;

22.

konstatuoja, kad elektromagnetinio lauko poveikio visuomenei apribojimai nebeaktualūs, kadangi nebuvo pritaikyti atsižvelgiant į 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo (9), akivaizdžiai neatitinka informacinių bei ryšių technologijų raidos, Europos aplinkos agentūros rekomendacijų ar griežtesnių taršos ribojimo normų, taikomų, pvz., Belgijoje, Italijoje ar Austrijoje, ir neatsižvelgia į pažeidžiamas visuomenės grupes, pvz., nėščias moteris, naujagimius ir vaikus;

23.

taigi ragina Tarybą iš dalies pakeisti savo Rekomendaciją 1999/519/EB siekiant atsižvelgti į pažangiausią valstybių narių patirtį ir nustatyti griežtesnes visų prietaisų, kurie skleidžia 0,1 MHz – 300 GHz dažnio elektromagnetines bangas, poveikio ribines vertes;

24.

labai rimtai vertina įvairią grėsmę sveikatai, klimato kaitos sukeliamą Sąjungos teritorijoje, ir remia glaudesnį bendradarbiavimą tarp PSO, valstybių narių kontrolės institucijų, Komisijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro siekiant sustiprinti išankstinio įspėjimo sistemą ir taip apriboti neigiamus klimato kaitos padarinius sveikatai;

25.

pabrėžia, kad šiam veiksmų planui būtų naudingi išplėsti veiksmai dėl neigiamo klimato kaitos poveikio žmogaus sveikatai, Bendrijos lygmeniu sukuriant būtinas veiksmingas prisitaikymo priemones, pvz.:

26.

Ragina valstybes nares ir Komisiją adekvačiai reaguoti į naujus pavojus, atsirandančius dėl klimato kaitos, pavyzdžiui, dėl vis dažniau atrandamų naujų virusų ir nežinomų ligų sukėlėjų, ir sukurti naujas esamų ligų sukėlėjų naikinimo technologijas, padėsiančias naikinti jau žinomus ir dar neatrastus virusus ir kitus ligų sukėlėjus, pernešamus per kraują;

27.

apgailestauja, kad Komisijos komunikato „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“ (COM(2008)0030) dabartiniame ekonominės naudos poveikio vertinime svarstoma tik sumažėjusios oro taršos nauda sveikatai iki 2020 m. 20 proc. sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Komisiją užtikrinti, kad ji skubiai svarstytų ir įtrauktų į poveikio vertinimą įvairiais lygiais siekiamą (papildomą) naudą sveikatai remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rekomendacijomis iki 2020 m. 20–40 proc. ir galbūt 50 proc. ar daugiau viduje sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

28.

ragina Komisiją atkreipti dėmesį į rimtą psichikos sveikatos problemą, susijusią su dideliu savižudybių skaičiumi ES, ir daugiau išteklių skirti atitinkamų prevencijos strategijų ir gydymo plėtotei;

29.

kartoja, kad Komisija ir valstybės narės turėtų remti PSO Vaikų aplinkos ir sveikatos veiksmų planą Europoje, jį stiprinti tiek Sąjungos, tiek dvišale plėtros politika bei skatinti panašius procesus už PSO Europos regiono ribų;

30.

ragina Komisiją į savo antrąjį veiksmų planą vėl įtraukti su taršos poveikio mažinimu susijusią SCALE iniciatyvą, numatytą Europos aplinkos ir sveikatos strategijoje (COM(2003)0338);

31.

ragina Komisiją tęsti darbą ir pasiūlyti priemonių, kurios skatintų plėtotę ir naujoviškus sprendimus, kaip pabrėžiama Lisabonos darbotvarkėje, siekiant sumažinti aplinkos veiksnių keliamus pagrindinius pavojus sveikatai;

32.

ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, įsteigiančio Sąjungos solidarumo fondą, kadangi 2006 m. gegužės 18 d. Parlamentas priėmė savo poziciją (10); mano, kad naujasis reglamentas kartu su kitomis priemonėmis sumažins kliūtis Sąjungos solidarumo fondui pradėti veikti, leis veiksmingiau, lanksčiau ir greičiau sumažinti gamtos ar žmogaus sukeltas nelaimes; pabrėžia, kad tokia finansinė priemonė yra labai svarbi, ypač dėl to, kad manoma, jog ateityje gamtinės nelaimės, iš dalies dėl klimato kaitos, nutiks dažniau;

33.

atsižvelgdamas į tai, kad Europoje MVĮ turi lemiamą ekonominę reikšmę, rekomenduoja Komisijai teikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms techninę paramą, padėti joms laikytis privalomų aplinkos sveikatos teisės aktų ir padrąsinti jas daryti pakeitimus, kurie būtų teigiami aplinkos sveikatos požiūriu ir darytų poveikį įmonių veiklai;

34.

rekomenduoja Komisijai iki 2010 m. Aplinkos ir sveikatos veiksmų plano „antrajam ciklui“ savo iniciatyvas pritaikyti pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams bei parengti naujų rizikos vertinimo metodų, atsižvelgiant į pagrindinį dalyką – ypač didelį vaikų, nėščių moterų ir vyresnių žmonių pažeidžiamumą;

35.

todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti prevencijos ir atsargumo principų privalumus ir plėtoti bei įgyvendinti priemones, leidžiančias numatyti ir įveikti galimas grėsmes aplinkai ir sveikatai; rekomenduoja, kad Komisija įkainotų šio veiksmų plano „antrąjį ciklą“ ir numatytų atitinkamą finansavimą, apimantį daug praktinių priemonių aplinkos poveikiui sveikatai sumažinti ir apsauginėms ir atsargumo priemonėms įgyvendinti;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei PSO.