4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/33

A.

kadangi pagal EB sutarties 195 straipsnį Europos ombudsmenas įgaliotas priimti visų Sąjungos piliečių skundus dėl netinkamo administravimo Bendrijos institucijose ar organuose atvejų,

B.

kadangi piliečių teikiami skundai yra svarbus informacijos apie galimus Bendrijos teisės pažeidimus šaltinis,

C.

kadangi EB sutarties 211 straipsnyje nustatyta, jog Komisija, vykdydama sutarčių sergėtojos funkcijas, užtikrina, kad būtų vadovaujamasi Sutarties nuostatomis ir kad būtų taikomos pagal šias nuostatas institucijų patvirtintos priemonės,

D.

kadangi EB sutarties 226 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta, kad Komisijai nusprendus, jog valstybė narė nevykdė pagal sutartį nustatyto įsipareigojimo, Komisija pateikia šiuo klausimu pagrįstą nuomonę prieš tai suteikusi atitinkamai valstybei galimybę išdėstyti savo poziciją; kadangi, kaip to paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad susijusiai valstybei per Komisijos nustatytą laikotarpį neatsižvelgus į nuomonėje pateiktus faktus Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą,

E.

kadangi ombudsmenas savo sprendime dėl skundo 995/98/OV sykį jau pabrėžė, kad, net jeigu inicijavus pažeidimo tyrimo procedūrą Komisijai ir suteikti įgaliojimai veikti savo nuožiūra, vis dėlto, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią, pvz., keliami reikalavimai administracinėms institucijoms veikti nuosekliai ir sąžiningai, vengti diskriminacijos, vadovautis proporcingumo, lygybės ir teisėtų lūkesčių principais bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, šie įgaliojimai teisiškai riboti,

F.

kadangi Komisija pabrėžė, kad jos vaidmuo ginant Europos piliečių interesus esminis, ir šiuo požiūriu pripažino teisinės valstybės principo svarbą (3),

G.

kadangi Komisija patvirtina, kad jos pirmiau minėtame 2002 m. kovo 20 d. komunikate numatytos skundėjui palankios administracinės priemonės, kurių Komisija įsipareigoja laikytis svarstydama jo/jos skundą ir vertindama konkretų pažeidimą,

H.

kadangi, ombudsmeno nuomone, Komisijos nesugebėjimas priimti ryžtingos pozicijos nagrinėjant ieškovo skundą dėl pažeidimo yra blogo administravimo pavyzdys,

I.

kadangi ombudsmenas rekomenduoja Komisijai kuo skubiau ir atidžiau išnagrinėti ieškovo skundą,

1.

pritaria Europos ombudsmeno rekomendacijai, kuri skirta Komisijai;

2.

pabrėžia, kad Komisija, nagrinėdama piliečių pateiktus skundus, kuriuose valstybės narės kaltinamos pažeidusios Bendrijos teisę, turi visuomet vadovautis gero administravimo principais;

3.

nurodo, kad parengdama pirmiau minėtą 2002 m. kovo 20 d. komunikatą Komisija prisiėmė tam tikrus skundų dėl pažeidimų tvarkymo įsipareigojimus;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija tame komunikate pažymi, jog sprendimas dėl to, ar pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, ar nutraukti bylą, paprastai priimamas per vienerius metus nuo skundo užregistravimo dienos, o jeigu šis terminas viršijamas, Komisija raštu informuoja skundėją;

5.

pripažįsta, kad Komisijai nagrinėjant painias ir sudėtingas bylas tyrimas gali užtrukti ilgiau negu vienerius metus, tačiau mano, kad vienerių metų termino viršijimas pateisinamas tik tada, kai tyrimas išties tebevyksta;

6.

pažymi, kad šiuo metu svarstydama bylą dėl Vokietijos Vyriausybės nesugebėjimo tinkamai taikyti darbo laiko direktyvą (4) Komisija ketino nagrinėti skundą atsižvelgdama į savo pasiūlymą dėl dalinio direktyvos pakeitimo ir nusprendė palaukti diskusijos dėl šio pasiūlymo su kitomis Bendrijos institucijomis rezultatų;

7.

primena, kad šis pasiūlymas pateiktas 2004 m. rugsėjo mėn. ir kad nesama jokių įrodymų, jog nuo tada Komisija būtų ėmusis kokių tolesnių veiksmų šiam tyrimui tęsti;

8.

pastebi, kad užuot priėmusi vieną iš dviejų galimų sprendimų – inicijuoti oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą arba nutraukti bylą – Komisija nesiėmė jokių tolesnių veiksmų šiam tyrimui tęsti;

9.

laikosi nuomonės, kad Bendrijos teisėje nenumatyta galimybių nepaisyti galiojančių teisės aktų ir nutarimų remiantis tuo, kad tebesvarstomos naujos taisyklės; pažymi, kad Komisija taip pat nesugebėjo išnagrinėti ir tų skunde išdėstytų klausimų, kurie nesusiję su siūlomais taikytinos direktyvos pakeitimais;

10.

pripažįsta, kad Komisija turi tam tikrą teisę savo nuožiūra spręsti dėl skundų nagrinėjimo ir pažeidimų tyrimo procedūrų, ypač kai šiais klausimais ketinama kreiptis į Teisingumo Teismą, tačiau pažymi, kad EB sutarties 226 straipsnyje nustatyta, jog Komisija, įtardama, kad valstybė narė neįvykdė pagal Sutartį nustatytų įsipareigojimų, turi inicijuoti ikiteisminį etapą;

11.

mano, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, įgaliojimai veikti savo nuožiūra teisiškai ribojami atsižvelgiant į bendruosius administracinės teisės principus ir neturėtų viršyti kompetencijos ribų, kurias Komisija pati nusistatė pirmiau minėtame 2002 m. kovo 20 d. komunikate;

12.

pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad laikotarpis, per kurį Komisija pradeda ir baigia tirti pažeidimą, nepagrįstai ilgas ir neretai trunka keletą metų; pakartoja savo nepasitenkinimą dėl to, kad valstybės narės dažnai nevykdo Teisingumo Teismo sprendimų; mano, kad tai kelia grėsmę Bendrijos teisės aktų kūrimo ir nuoseklaus jų taikymo patikimumui, taip pat kad taip diskredituojami ES tikslai;

13.

dar kartą pabrėžia, kad valstybės narės atlieka pagrindinį vaidmenį teisingai įgyvendindamos Bendrijos teisės aktus, ir pažymi, jog praktinis jų taikymas yra lemiamas veiksnys užtikrinant vis didesnę Europos Sąjungos svarbą jos piliečiams;

14.

ragina Komisiją pateikti valstybių narių, kurių teisės aktai atitinka ne visas darbo laiko direktyvos nuostatas, sąrašą ir nurodyti, kokių priemonių ketinama imtis šiuo klausimu; ragina Komisiją, atsižvelgiant į jos išimtines teises, skubiai imtis veiksmų visais atvejais ir visose valstybėse narėse, kuriose Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ar įgyvendinimo principai neatitinka teisės aktų leidėjo ir Teisingumo Teismo patvirtintų nuostatų;

15.

ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti 2004 m. sausio 1 d. Vokietijoje priimtą ir 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą ir nustatyti, ar jis atitinka visas darbo laiko direktyvos nuostatas bei galiojančius Teisingumo teismo nutarimus; pabrėžia, kad Komisija privalo išsamiai išnagrinėti, kaip įgyvendinama minėtoji direktyva;

16.

pažymi, kad Komisija neseniai persvarstė pažeidimų tyrimo procedūrų gaires; remdamasis šiuo dokumentu daro išvadą, kad nuolatiniams valstybių narių atstovams iš anksto bus pateiktas sprendimų sąrašas ir kad spaudos pranešimai apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų gali būti skelbiami šių sprendimų oficialaus patvirtinimo dieną; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento arba jo atsakingų komitetų informavimo nuostatos nenumatomos;

17.

pakartoja savo raginimą Komisijai nuolat išsamiai informuoti Parlamentą, ypač jo Peticijų komitetą, apie sprendimus, kurie priimami visais pažeidimų bylų procedūrų etapais;

18.

pabrėžia, kad Parlamentas pagal EB sutarties 230 straipsnį turi teisę kreiptis į Teisingumo Teismą tomis pačiomis sąlygomis, kaip Taryba ir Komisija, ir kad remdamasis Sutarties 201 straipsniu Parlamentas turi teisę kontroliuoti Komisijos veiksmus;

19.

atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą taip pat ragina visas valstybes nares tiksliai taikyti visas darbuotojų sveikatos ir saugos taisykles vadovaujantis principu, kad kilus abejonių taisyklės turėtų būti interpretuojamos darbuotojo, t. y. jo sveikatos ir saugos, naudai (lot. in dubio pro operario);

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenui.