20.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/1

A.

EESRK reikalauja didesnio sprendimus priimančių institucijų dėmesio vertės ir tiekimo grandinių vystymo koncepcijai arba, tiksliau sakant, tinklu sujungtų pramonės įmonių sąveikos sampratai bei interaktyvaus ES ir valstybių narių požiūrio šiuo klausimu.

B.

Šie dinamiški procesai reikalauja prisitaikymo ir prisitaikomumo išnaudojant visus įmonių aspektus, įskaitant produkto apibrėžimą ir dizainą, paslaugas, rinkodarą ir finansinių bei žmogiškųjų išteklių valdymą. Šios užduotys yra dažnai pavedamos atlikti kitiems. Sujungimas tinklu reiškia, kad įmonės tampa vis labiau tarpusavyje susijusios pasaulio mastu ir kad gamyba bei paslaugos tampa vis labiau integruotos.

C.

Šie dalykai įmones veikia labai skirtingai priklausomai nuo jų dydžio, padėties tiekimo grandinėse (tinkluose) ir sektorių, kuriuose jos vykdo veiklą. Stambios tarptautinės bendrovės paprastai užima gerą vietą visuose šių tinklų kūrimo proceso etapuose, o palyginti maži ir vidutiniai tiekėjai, kurie įsiterpia pradiniame arba tarpiniame etape (pirmas, antras, trečias … tiekėjas), dažnai susiduria su II dalyje aprašytomis kliūtimis. Šiame dokumente tokie tiekėjai vadinami PTĮ (pradinėmis ir tarpinėmis įmonėmis — šis terminas sukurtas specialiai šiai nuomonei) (1).

D.

Dauguma privataus sektoriaus darbų yra atliekami „mažesnėse“ įmonėse (žr. C punktą). Pažangiausios ir kūrybiškiausios iš šių įmonių turi lemiamos reikšmės tinklo ekonomikai. Šios plėtros apimtis yra tokia reikšminga, kad ji daro didelį poveikį ir makroekonominiam, ir makroekonominėms lygmeniui.

E.

EESRK laikosi nuomonės, kad būtina gerinti aplinką, kurioje PTĮ vykdo veiklą. Šioje nuomonėje (žr. II dalies 3 ir 4 punktus) nustatomi pagrindiniai uždaviniai ir pateikiama nemažai pasiūlymų politikos klausimais, pavyzdžiui:

F.

Kadangi trūksta visuotinai taikomo PTĮ apibrėžimo, sunku iki galo suvokti jų svarbą pramonės permainų ir globalizacijos procesuose. Turėtų būti daroma daug daugiau siekiant geriau informuoti apie jų atliekamą vaidmenį. Jeigu kurie nors (visi) pasiūlymai pagal E punktą bus įgyvendinti, daug būtinų sąlygų turi patenkinti pačios įmonės, kitas — politikos formuotojai, o dar daugiau — abi šios grupės kartu. Bet kokio pobūdžio sprendimai turi būti daromi glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotais subjektais. Be to, Europos ir nacionaliniai komitetai turėtų sugebėti perduoti įtikinamą bendrą orientaciją politikos formuotojams.

1.1

Klaidinga manyti, kad tiekimo grandinių atsiradimas yra modernus reiškinys, nes jos viena ar kita forma egzistavo nuo organizuotos gamybos pradžios.

1.2

Tačiau reikia pažymėti, kad didelis susidomėjimas tiekimo grandinėmis, nuožmios aplinkos, kurios priežastis buvo technologinė pažanga ir globalizacija bei visi su tuo susiję rinkas veikiantys veiksniai, rezultatu, išsivystė per keletą pastarųjų dešimtmečių. Šia tema plačiai diskutuojama daugelyje publikacijų ir konferencijų visame pasaulyje. Tradicinės linijinės sekos pakeičiamos sudėtingais tinklais ir integruotais gamybos procesais, kurie dažnai veikia daugelyje įmonių bei šalių.

1.3

Pastaruoju metu vertės ir tiekimo grandinės vis labiau viena su kita susipina. Apskritai, šiuo metu daugelyje sričių yra susidaręs vienas pasaulinis jų tinklas. Tai pateisina termino „tinklai“, o ne „grandinės“ vartojimą, nes pirmasis, be abejonės, yra trumpalaikiškesnis.

1.4

Vertės kūrimo tinklai (arba tiesiog „vertės tinklai“) patys tampa globalesni ir platesni. Dalis šio proceso yra visos Europos vertės tinklas, kurį padidino pastaroji ES plėtra.

1.5

Dabar suprantama, kad siekiant patenkinti įmonių poreikius paties veiklos gerinimo jau nebepakanka. Įmonių viduje vykdomų programų nauda, nors yra svarbi ir pageidaujama, nesuteikia galimybės joms pasinaudoti tuo, ką suteikia viena pasaulinė verslo veiklos vykdymo sistema. Įmonės privalo ieškoti sprendimų išorėje, jeigu jos nori išlikti moderniame pasaulyje.

1.6

Todėl tinklo valdymas ir logistika šiuo metu užima svarbią vietą, įmonės skiria vis daugiau laiko ir pinigų optimaliam pelnui užtikrinti racionalizuodamos ir koordinuodamos vis sudėtingesnį veiklos ir paslaugų, kurios yra gyvybiškai svarbios modernios pramonės ir komercinėms operacijoms, tinklą.

1.7

Vadovų atsakomybės ir būtinų darbo jėgos įgūdžių prigimtis iš esmės pasikeitė visuose lygiuose, nes prireikė sprendimų, užtikrinančių optimalų pirkėjų, tiekėjų ir įmonių bendradarbiavimo lygį.

1.8

Šis šiuolaikinis išsivystymo lygis veikia visų kategorijų (dideles, vidutines ir mažas) įmones nepaisant sektorių skirtumų ir sąveikos. Tačiau atrodo, kad stambių tarptautinių bendrovių padėtis dabartiniame procese yra geresnė negu PTĮ (2).

1.9

Iš tiesų, du trečdaliai privataus sektoriaus darbuotojų Europoje dirba mažoms ir vidutinėms įmonėms. Daugelis iš jų yra PTĮ. Todėl šios rūšies įmonių gerovė turi ne tik mikroekonominę svarbą, bet ir makroekonominį poveikį.

1.10

Nors šios nuomonės tema yra vertės ir tiekimo grandinės plėtra, pirmiausia dėmesys sutelkiamas į pažangias (aukšto techninio ir kokybės lygio) PTĮ, turinčias potencialą augti ir vykdyti veiklą tarptautiniu mastu, arba tas, kurios jau dalyvauja pasaulinėje rinkoje (3).

1.11

Todėl turi būti sukurti ir pagerinti metodai bei priemonės, kad šios rūšies įmonėms būtų sukurta sveika ir subalansuota aplinka, leidžianti joms klestėti ir gauti didžiausią naudą iš jų pajėgumų.

1.12

Nors įvairiuose sektoriuose tiekimo grandinės (tinklai) skiriasi, buvo prieita prie išvados, kad reikia iliustruoti šiame dokumente atliktą tyrimą kurio nors vieno sektoriaus analize. Todėl šios nuomonės 2 priedas skirtas pristatyti problemos nagrinėjimo atvejį automobilių pramonėje, kuris gerai iliustruoja kai kuriuos ypač svarbius klausimus. Šis sektorius buvo pasirinktas todėl, kad jis išsiskiria tiekimo grandinių (tinklų) sudėtingumu, kaip nurodyta 1 priede.

1.13

Europos įmonės dažnai pasirenka galimybę perduoti kitoms vieną arba kelias tiekimo grandinės grandis. Vėliau jos importuoja kitų įmonių rezultatą ir, prieš paleisdamos jį į vertės tinklą, prideda prie jo savo vertę. Labai svarbu sukurti sąlygas, kurios visame procese leistų išlaikyti kuo aukštesnį pelno, užimtumo ir praktinės patirties lygį Europoje. Tai yra esminė sąlyga, nes praktinė patirtis vis dažniau tampa visateisiu gamybos veiksniu, kuris veikia per vertės kūrimo tinklus daugiausia naudojant neribojamą sienų, o ne paprastą tarpvalstybinį finansavimą (4).

1.14

Šiame dokumente aptariami būdai, kaip ES gali geriau prisidėti prie svarbių Europos tiekimo grandinės dalių (pridėtinės vertės) palaikymo (5).

2.1

Pramonės permainos glaudžiai susijusios su tinklo visuomenėje vykstančiu vertės kūrimu, kur svarbus vaidmuo skiriamas paslaugoms, pvz., konsultavimui, inžinerijai, logistikai ir rinkodarai. Kadangi vertikali integracija yra sulėtėjusi, proceso metu vykstantis vertės kūrimas dažnai pereina tiekėjui. Šis procesas tampa dar labiau daugialypis, kadangi daugelis šių tiekėjų taip pat yra globalių tinklų, kurie sukuria naują tarpusavio priklausomybę tarp tiekėjų, dalys.

2.2

Tačiau ką iš tikrųjų reiškia terminas „pasaulinis“? Be svarbaus JAV ir Japonijos vaidmens, pastaraisiais dešimtmečiais į sceną įsiveržė kiti pasaulio regionai, pvz., vadinamosios BRIC šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija). Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad egzistuoja šios grupės dviejų pakopų narystė bei įtaka, ypač Indijos ir Kinijos, „dramatiškai krečianti visą tiekimo grandinę ir vertės kūrimo geografinį mastą“ (6).

2.3

Atsižvelgdama į tai, ES turi stiprinti savo gebėjimą konkuruoti kurdama pridėtinę vertę, kadangi kainos pagrindo konkurencija yra netikroviška ir neatitinka Sąjungos socialinių ir stabilumo vertybių.

2.4

Tiekimo grandinės ir tinklai plečiasi, nes pramoniniai procesai vis dažniau pasižymi produkcijos linijų suskaidymu ir produktų specializacija naudojant technologijų ir pritaikymo atskiram vartotojui skirtas priemones. Gamintojai gali standartizuoti pagrindines produktų dalis ir kartu palikti erdvę pritaikymui. Šis procesas vadinamas masinės gamybos pritaikymu.

2.5

Šiuos veiksmus skatina gamybos pramonės ir paslaugų sąveika (7), kuri lemia ribų tarp sektorių išnykimą. Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) prie to prisideda plėsdamos sąveiką ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas.

2.6

Europos įmonės turėtų siekti kurti tiekimo tinklus, kurie apdorotų „išplėstinius produktus“ (produktų ir paslaugų sistemą), orientuotus į didelės pridėtinės vertės nišos rinkas. Net pačios gamyklos turi tapti dalyvaujančiais prekyboje sudėtingais produktais.

2.7

Nauji technologiniai ciklai dar labiau akcentuoja žmogiškųjų išteklių vadybos svarbą visuose lygmenyse ir pabrėžia tęstinio mokymosi, kaip pagrindinio konkurencingumo ir gebėjimo įsidarbinti elemento, būtinumą.

2.8

Produktų gyvavimo ciklas trumpėja ir keičiasi dėl didėjančios paslaugų bei gamybos sąveikos ir dėl to, kad konkurencija ir bendradarbiavimas (iki konkurencijos) daugelyje sričių įgauna pasaulinį mastą.

2.9

Šie pokyčiai stipriai veikia įmonių struktūrą ir dinaminius jų santykius. Joms dažnai reikalinga adaptacija ir reorganizacija. Gamybos procesų specializacija, gamybos pritaikymas ir su gamyba susijusių paslaugų plėtojimas vis dažniau lemia paslaugų pirkimą iš trečiųjų šalių. Kita vertus, užsakomosios paslaugos gali paskatinti tolesnę specializaciją ir decentralizaciją.

2.10

Kartu su šiais procesais vyksta koncentracija per susiliejimus ir įsigijimus; kuo toliau procesai vyksta nuo vartotojų, tuo didesnė koncentracija ir susivienijimas.

2.11

Pasaulio mastu vyksta užsakomųjų paslaugų atsiradimas ir įmonių perkėlimas  (8). Sparčiai auganti ekonomika naujose valstybėse narėse ir Azijoje labai prisideda prie šio proceso. Kiekviena iš šių valstybių siūlo savo kainų pranašumus ir rinkų galimybes. Azija tampa neginčijamu nebrangios produkcijos ir paslaugų teikimo centru. Kinijoje ir Indijoje plėtojama nepriklausoma technologija. Į tokius procesus gali būti įtraukiamas veiklos perkėlimas, susijęs su darbo vietų praradimu. Tai darbuotojams gali sukelti nesaugumo jausmą. Kita vertus, įmonių perkėlimas gali padidinti užimtumą Europos įmonėse (9).

2.12

Sudėtingi plėtros procesai, atsirandantys dėl sandorių, susiliejimų ir įsigijimų, vykstančių visame pasaulyje, rodo, kad perkėlimas, kaip pokyčių gamybos ir paslaugų linijoje rezultatas, nėra linijinis arba vienakryptis procesas. Gamybos išlaidos sudaro tik platesnio svarstomų klausimų spektro dalį. Svarbūs ir kiti veiksmai, kurių neaprėpia šios nuomonės tema. Jie apima sudėtinę logistiką, dideles gabenimo išlaidas, aplinkosaugos problemas, reglamentavimo sistemas, intelektinės nuosavybės apsaugą ir žaliavų prieinamumą, taip pat technologiją ir specialią ekspertizę. Įvertinus visus šiuos aspektus, kartais naudingiau gamybą ir paslaugas grąžinti į Europą.

2.13

Kita vertus, perkėlimas taip pat gali paveikti naujovių diegimo veiklą, kuri paskatintų Europos praktinės patirties praradimą. Iš tikrųjų perkėlimas ilgainiui gali suardyti Europos pramonės šakų naujovių diegimo pajėgumus, jeigu nebus sustiprinta ES žinių ir mokslinių tyrimų bazė. Šiuo požiūriu didėjantis inžinierių skaičius Indijoje ir Kinijoje (45 proc. visų pasaulio inžinierių) parodo esmę.

2.14

Be to, tai, kad jauni labai kvalifikuoti žmonės palieka Europą arba teikia pirmenybę darbui stambiose bendrovėse (10), gali lemti kvalifikuotų žmonių trūkumą PTĮ.

2.15

Dažnai stambių bendrovių padėtis yra geresnė negu PTĮ ir leidžia joms susidoroti su pirmiau minėtais uždaviniais. Apskritai jos turi palyginti geresnes galimybes pasinaudoti bankais ir kapitalo rinkomis, įvairiais būdais bendradarbiauja su kitomis įmonėmis, turi galimybę pasinaudoti didelėmis rinkomis ir vadovauja paslaugų pirkimo iš trečiųjų šalių procesui. Tačiau jos ne tokios lanksčios kaip mažesnės įmonės.

3.1

Visi rodikliai rodo, kad gamybos suskaidymo, pritaikymo individualiam vartotojui ir globalių tinklų kūrimosi procesas tęsis. Daugelyje sričių stambios tarptautinės įmonės veikia kaip strateginės lyderės, tačiau daug darbo atlieka vis augantis PTĮ skaičius.

3.2

Kartais PTĮ, nepaisant didelio potencialo, be pagrindo priima trumpalaikiškesnius sprendimus, turi dirbti labai sunkiai, kad pasiektų naujas rinkas, neretai priklauso nuo reguliarių didelių vartotojų užsakymų ir dažnai neturi tokių gerų galimybių pasinaudoti kapitalo rinkomis. Be to, joms dažnai gresia tiekimo grandinės sutrikimai, nes stambieji klientai nuolat reikalauja sumažinti kainas. Kituose punktuose atkreipiamas dėmesys į reikšmingiausius iššūkius, su kuriais jos susiduria.

3.3

Daugelis gerinimo priemonių sąlyginai mažų ir vidutinių įmonių sistemos sąlygomis paprasčiausiai priklauso nuo nuostatų visuomenėje ir pačiose įmonėse. Kai kurios valstybės narės ir regionai yra geriau nusiteikę šio tipo įmonių atžvilgiu negu kitos. Todėl turėtų būti skatinamas dalijimasis geriausia praktika.

3.4

PTĮ turi būti skatinamos bendradarbiauti ir rengti bendrus projektus. Toks bendradarbiavimas ir tokie projektai gali sustiprinti jų padėtį rinkoje bei palengvinti tiekėjų derybas su stambiais vartotojais. Jie taip pat galėtų padėti kompensuoti neigiamus prisirišimo prie tinklo (lock-in) ir atsiskyrimo nuo jo (lock-out) padarinius.

3.5

Turėtų būti remiamas atviro šaltinio programinės įrangos (11) naudojimas ir laisvas priėjimas prie inžinerijos technologijų bei standartų. Labai svarbi PTĮ sąveika su mokslinių tyrimų institutais.

3.6

Įmonių grupės ir tinklai aplink svarbiausias įmones bei pramonines zonas, esančias labai industrializuotose ir aukštųjų technologijų aplinkose, gali būti labai naudingi (12), nes jie skatins įmonių bendradarbiavimo programas. Kaimyninių universitetų ir technologijos institutų bei atitinkamų vietinių ir regioninių institucijų bendradarbiavimas vaidina lemiamą vaidmenį. „Pramoninės zonos“ aplink technologinius centrus, mokslo parkus ir universitetus gali būti labai naudingos mažesnėms įmonėms.

3.7

Bankai ir finansiniai tarpininkai plačiąja prasme turėtų būti skatinami prisiimti riziką. Statistikos duomenys rodo, kad JAV finansų pasaulis yra pozityviau vertina riziką, ir tai pasiteisina. Atviras priėjimas prie kapitalo rinkos Europoje yra būtinas, juo labiau, kad daugeliu atvejų finansinė našta, egzistuojanti gamybos procese, verčia pereiti nuo didelių įmonių prie mažesnių tiekėjų.

3.8

Pavyzdžiui, paslaugų pirkimas iš trečiųjų šalių automobilių pramonėje sukėlė finansinę problemą daugeliui įmonių, nes tiek kūrimo procesas, tiek atsipirkimo laikotarpis yra ilgi: kūrimo laikotarpis dažnai trunka 3-5 m., o atsipirkimo — 5-7 m. JAV ši problema yra iš dalies išspręsta suteikiant lengvesnį priėjimą prie privataus kapitalo, o daugelyje besivystančių šalių — naudojant labai palankias mokesčių taisykles ir valstybės pagalbą. Šioje srityje sąlygas Europoje ypač reikia gerinti, visų pirma tas, kurios susijusios su PTĮ ir jų poreikiais finansuoti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą technologinėms naujovėms vystyti. Be vyriausybių taikomų priemonių, bankai, įskaitant Europos investicijų banką (EIB), glaudžiai bendradarbiaujantį su partneriais visoje Europoje, ir privatus nuosavas kapitalas taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį.

3.9

EESRK su dideliu susidomėjimu susipažino su Komisijos komunikate „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: MVĮ augimo finansavimas — Europos pridėtinės vertės suteikimas“ (13) pateiktomis gairėmis. Reikalingas patogesnis tiltas tarp finansinių institucijų bei privataus kapitalo fondų ir MVĮ.

3.10

Priklausomybė nuo stambių vartotojų yra pagrindas susirūpinti, ypač vienos pramonės regionuose, kai PTĮ yra priklausomos (arba nepriklausomos) nuo tiekimo grandinių. Bendradarbiaudamas su stambiomis įmonėmis tiekėjas dažnai turės laikytis reikalaujamos technologijos. Tiekimas vienam dideliam klientui gali įpareigoti tiekėją taikyti vieną konkrečią technologiją.

3.11

Panašiai gali atsitikti nepriklausomiems tiekėjams, nes jie neturi priemonių, reikalingų patekti į papildomas rinkas ir dalyvauti kitose tiekimo grandinėse arba tinkluose.

3.12

Tačiau stambios įmonės nenori būti visiškai priklausomos nuo vieno tiekėjo, nors taip kartais atsitinka. Buvo atvejų, kai stambieji automobilių gamintojai pageidauja turėti vieną tiekėją, kuris atliktų mokslinius tyrimus ir galutiniam produktui kurtų ir gamintų naujas sudedamąsias dalis ir sistemas. Tačiau tiekėjų konkurencija dažnai yra nuožmi.

3.13

Kai kuriais atvejais, daugiausiai automobilių pramonėje, buvo pastebėta, kad techninio vystymo išlaidos buvo perkeliamos tiekėjui, kuris taip pat buvo prašomas dalintis žiniomis su konkurentais. Tai gali būti problema ypač monopolijos neturintiems tiekėjams.

3.14

„Prisirišimo“ ir „atsiskyrimo“ poveikis yra linkęs plėstis, nes IRT programų skaičius didėja, nors minimas poveikis būdingas ne vien tik IT. Dažnai licencijas sunku įsigyti. Viena vertus, standartizacijos ir sąveikumo trūkumas ir, kita vertus, nepakankamas atviro šaltinio technologijos naudojimas kliudo investicijoms.

3.15

Šiuo atveju (žr. 3.6 punktą) bendradarbiavimas ir susigrupavimas taip pat gali padėti įveikti trūkumus, atsirandančius iš pirmiau minėtų procesų, ypač vienos pramonės regionuose.

3.16

Intelektinė nuosavybė yra itin svarbi (14). INT apsauga iškelia ypatingą uždavinį PTĮ, kurių daugelis yra mažos ir vidutinės įmonės. Problemos, su kuriomis susidūrė šios įmonės, finansuodamos mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, apskritai jau buvo primintos ir reikalai neturėtų būti bloginami sukuriant padėtį, kai rezultatais pasinaudoja konkurentai.

3.17

Patentai vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį. Daugelyje nuomonių EESRK išreiškė didelį susirūpinimą dėl „pasikartojančių nesėkmingų bandymų įvesti Bendrijos patentą“, kurios sumažino ES mokslinių tyrimų politikos patikimumą ir neleido paskatinti „mokslinių tyrimų naujovių gerinti konkurencingumą“ (15). Nesėkmingas bandymas imtis šio svarbaus klausimo labai pabrangina naujovių apsaugą (ypač kai lyginama su JAV ir Japonija), iš tikrųjų padaro jas neįperkamas PTĮ.

3.18

Brangias INT apsaugos procedūras vis labiau apsunkina neveiksmingumas, dažnai atsirandantis dėl to, kad netaikomi teisės aktai. Kalbant apie prekybinius santykius su Kinija, klastojimas turi būti laikomas prioritetiniu klausimu. Dėl šios klastojimo problemos daug aukštosios technologijos įmonių nelinkę didinti savo investicijų Kinijoje arba net jų atsisako (16).

3.19

2 priede iliustruojamas INT piktnaudžiavimo ir klastojimo mastas automobilių atsarginių dalių srityje.

3.20

Specializuotos PTĮ turi savo privalumus. Atsiranda naujų galimybių pereiti nuo plataus masto operacijų prie decentralizacijos ir sukurtų pagal užsakymą nuostatų su sąlyga, kad taip pat yra formuojami atitinkami įgūdžiai.

3.21

Verčia susirūpinti tai, kad visoje Europoje dauguma baigusiųjų aukštąsias mokyklas teikia pirmenybę darbui stambiose bendrovėse. Egzistuoja akivaizdus poreikis skatinti žmones dirbti PTĮ gerinant karjeros perspektyvas. Problema dėl PTĮ yra ypač rimta, kadangi bendras baigusiųjų aukštąsias mokyklas skaičius yra nepakankamas, pvz., inžinerijos srityje.

3.22

Vadinamoji „dvejopo mokymo sistema“ — mokymasis ir darbas, — šiuo metų egzistuojanti kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge („duale Ausbildung“), gali būti labai vertinga PTĮ.

3.23

Darbuotojų kvalifikacijos ir įgūdžių gerinimas yra būtinas; patys žmonės ir įmonės gali padėti kurti standartus (17). Šiuo požiūriu gali būti naudingas darbo vietos aplinkos gerinimas. Šiuolaikinis žmogiškųjų išteklių valdymas, įskaitant reguliarią švietimo bei mokymo programų peržiūrą, gali padėti kurti darbo vietas. Į šiuos klausimus turi būti atkreiptas dėmesys sektoriuose, įskaitant socialinių partnerių dialogą.

3.24

Nesukūrus tiesioginio ryšio tarp veiksmingų švietimo sistemų ir darbuotojų įgūdžių kokybės negali būti iš naujo įvertinta švietimo, naujovių ir mokslinių tyrimų trikampio svarba. Šiuo požiūriu nauja ES iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“ gali daugiausiai padėti, nes joje pabrėžiamas regioninis aspektas ir mokslinių tyrimų, technologinių įgūdžių ir ekonominių grupių poveikis (18).

3.25

Siekiant pasinaudoti visais PTĮ siūlomais privalumais gerinant įgūdžius ir verslumą, negalima nepaisyti teritorinio aspekto svarbos. Globalizacija, kuri reiškia nuolat didėjantį internacionalizavimą, kartu iškelia reikalavimą stiprinti atitinkamą regioninį artumą. Tai paskatinti gali:

3.26

Svarbiausia yra verslumas. Jis neatsiejamas nuo kūrybiškumo ir lankstumo, t. y. gebėjimo greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Mažos ir vidutinės įmonės turi didesnį gebėjimą reaguoti į sunkumus negu didelės. Šie veiksmai gali nemažai pasitarnauti siekiant pasinaudoti tinklų susiskaidymu ir pritaikymu individualiems poreikiams (19).

4.1

Siekiant pagerinti papildomos vertės ir tiekimo grandinės veiksmingumą, būtina sukurti patikimą verslo aplinką PTĮ. EESRK laikosi nuomonės, kad egzistuoja dvi pagrindinės priemonės, kurios palaikys PTĮ dalyvavimą pasauliniuose tinkluose: naujo tipo pramonės politika (įskaitant požiūrį į sektorius) ir Septintoji pagrindų programa.

4.2

PTĮ turėtų būti sistemiškiau įtraukiamos į pramonės politikos sistemą. Komisija ir Taryba turėtų atlikti išankstinius bei tikslesnius būsimų teisės aktų poveikio aukštosios technologijos įmonėms vertinimus, pvz., techninio vystymosi ir standartų nustatymo srityje. „Pramonė“ pernelyg dažnai apsiriboja stambiomis bendrovėmis. Su PTĮ — dažnai nepastebimomis — turėtų būti tariamasi atskirai.

4.3

EESRK pabrėžia IRT svarbą PTĮ. Komitetas visiškai sutinka su Komisijos tikslais, kuriuos ji nustatė savo komunikate „Pasitikėjimo verslo verslui elektroninėmis prekyvietėmis didinimas“ (20).

4.4

Komisija taip pat sukūrė Europos elektroninio verslo rėmimo tinklą, skirtą MVĮ (eBSN). EESRK sutinka su pagrindiniais eBSN tikslais, kuriais siekiama sutelkti Europos elektroninio verslo ekspertus ir dalintis patirtimi bei gera praktika.

4.5

Gyvybiškai svarbus ES pramonės politikos aspektas yra atviras dialogas apie sektorių ateities kryptis ir technologijas, kaip numatyta Europos technologijos platformose. Nors ribos tarp sektorių nyksta, į sektorius orientuotas požiūris vis dar yra gana tinkamas ir siūlo sveikintinas galimybes PTĮ.

4.6

Naujovių svarba negali būti pervertinama. EESRK remia Komisijos pasiūlymą plėsti naujovėms pritariančias rinkas, pradedant naują svarbiausios rinkos iniciatyvą, nukreiptą į naujų pažangių produktų ir paslaugų perspektyviose srityse kūrimo bei rinkodaros palengvinimą (21).

4.7

Svarbu, kad PTĮ dalyvautų technologijos platformose. Tikimasi, kad bus rasti būdai ir priemonės, leidžiančios pašalinti kliūtis šioje srityje. Turi būti nustatyta strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkė įtraukiant į ją PTĮ. Nepaisant to, tradicinės šių firmų silpnybės, pvz., tarpusavio pasitikėjimo, laiko, galimų atstovų ir dažnai strateginio susitelkimo trūkumas yra taip pat jaučiamas kasdieninėje tų platformų praktikoje.

4.8

Siekiant nustatyti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, ateities gamybos aukšto lygio grupė (22) atliko tyrimą, kuriame yra panašių idėjų dėl pokyčių, viena vertus, susijusių su naujais pridėtinės vertės produktais ir gamybos bei paslaugų junginiu, kita vertus, — su pažangiomis gamybos formomis (23).

4.9

Be to, „prisirišimo“ ir „atsiskyrimo“ poveikis, susijęs su tiekimo grandinėmis, dažnai slopina veiksmingą dalyvavimą platformose, kai PTĮ — net tos, kurios turi nemažą potencialą, — negali dalyvauti sąveikiose sistemose.

4.10

EESRK laikosi nuomonės, kad turėtų būti sukurta PTĮ skirta strateginė vizija, kuri galėtų padėti apeiti kliūtis, kurios atsiranda kaip bendradarbiavimo arba nebendradarbiavimo rezultatas. Sąveikumas turėtų būti tikslas, kurį galima pasiekti:

4.11

Pagal EESRK tą patį tikslą galima remti sukuriant ES forumą, skirtą PTĮ bendradarbiavimui, siekiant sujungti kūrybiškumą ir naujoves visoje Europoje.

4.12

Pagrindinis klausimas yra palengvinti sąlygas pasinaudoti finansinėmis rinkomis.

4.12.1

EESRK mano, kad bankai ir kiti finansiniai tarpininkai, pvz., rizikos kapitalo fondai, turėtų būti skatinami prisiimti didesnę riziką, pavyzdžiui, investuojant į aukštosios technologijos PTĮ.

4.12.2

Konkretus pavyzdys būtų bandymas palengvinti PTĮ sąlygas pasinaudoti kapitalo rinka ir privačiu kapitalu sutrumpinant ilgus kūrimo bei atsipirkimo laikotarpius. Šiame kontekste Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) turėtų būti skatinami sudaryti geresnes sąlygas pasinaudoti rizikingo skolinimosi instrumentais, rizikos kapitalu ir garantijų programomis (26).

4.12.3

EESRK tiki, kad finansinės institucijos, tokios kaip EIB, gali vaidinti didesnį rėmimo vaidmenį, ypač konsorciume, kuris apima vietinius bankus, gerai žinančius savo regiono įmones.

4.12.4

Naujo tipo pramonės politikos ir pramoninių bei mokslinių tyrimų partnerysčių požiūriu EIB kartu su mokslinių tyrimų generaliniu direktoratu šiuo metu rengia naują jungtinę finansinę priemonę, vadinamą rizikos pasidalinimo finansine priemone (angl. RSFF). Jos tikslas — pagerinti sąlygas pasinaudoti skolos finansavimu, ypač privataus sektoriaus moksliniams tyrimams ir su tuo susijusiai veiklai esant aukštesniam negu vidutinis rizikos faktoriui, kurio neapima rinka.

4.13

Už mokesčių politiką yra atsakingos valstybės narės. Nepaisant to, ES lygiu reikėtų aptarti pageidaujamas mokesčių priemones, nukreiptas į Europos įmonių padėties stiprinimą pasauliniuose pridėtinės vertės ir tiekimo tinkluose.

4.14

ES privalo į savo prekybos politikos tikslus integruoti mažesnių ir vidutinių įmonių INT apsaugą atsižvelgdama į atsirandančių (didelių) rinkų neobjektyvias ir nepatikimas nuostatas Europos įmonių atžvilgiu.

4.15

Žmogiškieji ištekliai yra lemiantys. Labiau nei kada nors švietimo sistemos yra būtinas nenutrūkstamo ūkio augimo ramstis. Švietimas, profesinis mokymas ir visą gyvenimą trunkantis mokymas yra bendra asmenų, įmonių, socialinių partnerių ir visuomeninių institucijų atsakomybė (27).

4.16

Socialinių partnerių diskusijose sektoriuose turėtų būti svarstomas profesinių kvalifikacijų pažangai pritaikytų mokymo programų tobulinimas, įskaitant mokymų programų, skirtų reikalingai profesinei kvalifikacijai įgyti, vystymą. Jose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pramonės permainų regioninį aspektą ir ES iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“ (28).

4.17

Septintojoje pagrindų programoje, kuri susijusi su naujo tipo pramonės politikos tikslais, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sąsajoms su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, įskaitant atitinkamą RSFF priemonės, sukurtos bendromis pastangomis su EIB, naudojimą (29). Pažangiuose IRT projektuose, finansiškai remiamuose pagal Septintąją pagrindų programą, PTĮ dalyvavimas yra svarbiausias siekiant suteikti joms galimybę prisijungti prie pažangių tinklų ir įsijungti į bendradarbiavimo procesą.

4.18

EESRK požiūriu, Septintoji pagrindų programa gali prisidėti prie nenutrūkstamos naujovių politikos kūrimo įtraukiant glaudžius žinių centrų (universitetų, technologijos institutų, profesinio mokymo mokyklų) ryšius su pramonės veikla. Pridėtinės vertės ir tiekimo grandinės arba tinklai yra būtini tokiai politikai, nes programa yra skirta padėti kurti naujus „išplėstinius produktus“ (kitaip vadinamus „produktais ir (arba) paslaugomis“ arba „produktais, apimančiais paslaugas“) ir naujus procesus. Viso to tikslas — sukurti vieną veikiantį tinklą Europoje, kuris būtų naudingas ir PTĮ.

4.19

EESRK pažymi, kad sunku sudominti mažas ir vidutines įmones MTTP programomis, nes biurokratinės procedūros užtrunka ne mažiau kaip vienerius metus ir yra pernelyg ilgos šioms įmonėms.

4.20

Būtų labai naudinga sukurti tinkamas sąlygas stiprioms tinklo įmonėms su skaidriomis jungiamosiomis struktūromis plėtoti. EESRK pritaria, kad Septintoji pagrindų programa turėtų padėti sistemingai vystyti optimalaus tinklo schemas ir operacijas, veikiančias dinamiškoje ir sudėtingoje pramoninėje aplinkoje.

4.21

Taip pat turėtų būti skatinamas logistikos ir tiekimo grandinės struktūrų kūrimas strateginiu ir veiklos vykdymo lygiu.

4.22

Atskirų technologijos pramonės sričių, kurios fiziškai yra priklausomos nuo Europos mokslinių tyrimų programos gali padėti didinti tvarų našumą ir veiksmingumą siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą.

4.23

Tarp daugelio kitų aspektų, į kuriuos turi atsižvelgti verslo įmonės, siekdamos pasinaudoti visais ES mokslinių tyrimų programų privalumais, yra atitinkamų tinklų sukūrimo svarba. Nors šiuo metu PTĮ apie tai nemąsto, įmonių bendradarbiavimas dar nepradėjus konkuruoti gali pasirodyti labai naudingas; tas pats pasakytina ir apie bendradarbiavimo santykių rėmimą.

4.24

Taigi, Septintąja pagrindų programa siekiama prisidėti prie į žinias orientuotos pramonės, besivadovaujančios Europos standartais, kurie yra svarbūs siekiant bendradarbiavimo, susijungimo ir sąveikumo.

4.25

EESRK mano, kad Septintojoje pagrindų programoje siūlomos didelės galimybės, leidžiančios pagerinti papildomos vertės ir tiekimo tinklų produktyvumą, ir ragina suinteresuotus subjektus užtikrinti jos visišką įgyvendinimą. Tai susiję ne tik su technologijomis, kurios pagerina tinklo sąveikumą (daugiausiai IRT), bet ir su kitomis suteikiančiomis galimybes technologijomis, pvz., nanotechnologijomis.

4.26

Kartu su plėtra pramonės politikos srityje, Septintojoje pagrindų programoje taip pat yra svarbios regionų ir vietos sąlygos bei veiksmai, ypač susiję su PTĮ bendradarbiavimu su didelėmis įmonėmis, gretimais universitetais, technologijos institutais ir profesinio mokymo centrais (30).