25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/1

—

2000 m. kovo 23 — 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos nustatytą ir 2001 m. kovo 23 — 24 d. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos dar kartą patvirtintą Europos Sąjungos strateginį tikslą žiniomis grindžiamą ekonomiką padaryti pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, pajėgia tvariai augti, sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinant socialinę sanglaudą;

—

Lisabonos Europos Vadovų Tarybos įgaliojimus Švietimo tarybai bendrai apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, daugiausia dėmesio skiriant bendriems reikalams ir prioritetams bei gerbiant nacionalinę įvairovę  (1);

—

2002 m. vasario 14 d. Tarybos rezoliucijoje dėl kalbinės įvairovės ir kalbų mokymosi skatinimo (2), kurioje, be kita ko, pabrėžiama, kad

ir kurioje valstybių narių prašoma parengti kompetencijos pripažinimo kalbų mokėjimo srityje sistemas, pagrįstas Europos Tarybos sukurta Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema;

—

2002 m. kovo 15 — 16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadas (3), kuriose

—

2005 m. gegužės mėn. Tarybos išvadas dėl naujų rodiklių švietimo ir mokymo srityje (5);

—

Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos kalbinės kompetencijos rodiklis“ (6);

—

Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl esminių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų projektą (7), kuriame bendravimas užsienio kalba apibrėžiamas kaip esminė kompetencija;

—

Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja daugiakalbystės pagrindų strategija“   (8),

—

užsienio kalbų gebėjimai ne tik padeda skatinti tautų tarpusavio supratimą, bet ir yra būtina darbuotojų mobilumo sąlyga bei prisideda prie Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumo;

—

periodiška atliekamos veiklos stebėsena naudojant rodiklius ir gaires yra Lisabonos proceso esminė dalis, kuri padeda nustatyti geriausią praktiką siekiant nubrėžti strategines gaires ir vadovauti įgyvendinant darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ trumpalaikes ir ilgalaikes priemones;

—

reikia priemonių, kad būtų išspręsta dabartinė patikimų lyginamųjų duomenų apie užsienio kalbų mokymo ir mokymosi rezultatus nebuvimo problema;

—

tokios priemonės turi būti grindžiamos duomenų rinkimu atliekant objektyvius testus kalbiniams gebėjimams patikrinti, kurie parengiami ir atliekami taip, kad būtų užtikrintas tų duomenų patikimumas, tikslumas ir tikrumas;

—

tokie duomenys gali padėti nustatyti geriausią praktiką kalbų mokymo politikos ir metodų srityje bei keistis šia praktika stiprinant keitimąsi informacija ir patirtimi;

—

valstybėms narėms reikia susidaryti aiškesnį praktinių ir finansinių priemonių, kurių jos turės imtis siekdamos įgyvendinti Europos kalbinės kompetencijos rodiklį, vaizdą;

—

rengiant rodiklį turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į tai, kad už savo švietimo sistemų organizavimą atsako valstybės narės, ir atitinkamoms organizacijoms ar institucijoms neturėtų būti užkraunama perdėta administracinė ar finansinė našta;

—

rengiant duomenų rinkimo metodą turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu, Sąjungos ir valstybių narių lygiu šioje srityje anksčiau atliktą darbą, ir šis metodas turėtų būti parengtas bei įgyvendinamas ekonomiškai efektyviu būdu;

—

Europos kalbinės kompetencijos rodiklis turėtų būti parengtas kuo greičiau, atsižvelgiant į šiuos įgaliojimus:

—

kuo greičiau sudaryti patariamąją tarybą (EKKR patariamąją tarybą), kurią sudarytų po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Europos Tarybos atstovas, įgalioti patarti Komisijai šiais techniniais klausimais:

—

siekiant padėti valstybėms narėms nustatyti poveikį joms organizaciniu ir išteklių požiūriu, pavesti šiai tarybai pirmiausia pateikti darbų tvarkaraštį bei išsamesnį testų sudarymo ir atlikimo aprašymą, įskaitant:

—

iki 2006 m. pabaigos raštu pateikti Tarybai ataskaitą apie darbo pažangą ir, prireikus, neišspręstas problemas;

—

imtis visų veiksmų, kurių reikia EKKR kūrimo procesui vykdyti.